1

1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, p. 1, toliau – direktyva) nustato Bendrijos tvarką, taikomą registracijai dėl augalų apsaugos produktų patekimo į rinką ir tokiai registracijai panaikinti.

2

Direktyvos devinta konstatuojamoji dalis numato, kad nuostatos, reglamentuojančios augalų apsaugos produktų registraciją dėl patekimo į rinką, turėtų užtikrinti aukštą apsaugos standartą, kuris pirmiausia turi užkirsti kelią registravimui tų augalų apsaugos produktų, kurie kelia pavojų sveikatai, požeminiam vandeniui bei aplinkai ir šis pavojus nėra tinkamai ištirtas. Ši konstatuojamoji dalis taip pat nurodo, kad žmonių ir gyvūnų sveikata turėtų tapti prioritetu, palyginti su augalų auginimo gerinimo tikslu.

3

Direktyvos 2 straipsnis augalų apsaugos produktus apibrėžia kaip veikliąsias medžiagas, skirtas nereikalingiems augalams sunaikinti. Šis straipsnis apibrėžia veikliąsias medžiagas kaip medžiagas ar mikroorganizmus, pasižyminčius bendru ar specifiniu poveikiu kenksmingiems organizmams arba augalams, jų dalims ar augaliniams produktams.

4

Direktyvos 4 straipsnio 1 dalis numato, jog valstybės narės užtikrina, kad augalų apsaugos produktas būtų registruojamas, tik jei jo veikliosios medžiagos įtrauktos į I priedo sąrašą.

5

Veikliosioms medžiagoms, neįtrauktoms į direktyvos I priedą, esant tam tikroms sąlygoms gali būti taikoma pereinamojo laikotarpio nukrypti leidžianti tvarka. Pagal direktyvos 8 straipsnio 2 dalį valstybė narė per 12 mėnesių nuo pranešimo apie šią direktyvą galėjo įregistruoti ir pateikti į savo nacionalinę rinką savo sudėtyje į I priedą neįrašytų veikliųjų medžiagų turinčius augalų apsaugos produktus, kurie yra rinkoje jau dvejus metus nuo pranešimo apie direktyvą, t. y. nuo 1993 m. liepos 25 dienos. Komisija turėjo pradėti vykdyti darbų programą dėl šių veikliųjų medžiagų laipsniško vertinimo. Po to turėjo būti nustatyta, ar ši medžiaga bus įrašyta į direktyvos I priedą. Valstybės narės turėjo užtikrinti, kad esant reikalui augalų apsaugos produktai būtų atitinkamai registruojami, registracija panaikinama ar taisoma.

6

Pagal šias nuostatas Komisija pradėjo vykdyti darbų programą dėl veikliųjų medžiagų laipsniško vertinimo, pagal kurią suinteresuotosios šalys, norinčios įrašyti tokias medžiagas į I priedą, turi per nustatytą terminą Komisijai ir valstybėms narėms pateikti visus reikiamus duomenis.

7

1992 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3600/92, nustatantis išsamias darbų programos, minėtos direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje, pirmojo etapo įgyvendinimo taisykles (OL L 366, p. 10), nustatė pirmos medžiagų grupės vertinimo procedūrą, siekiant jas įtraukti į direktyvos I priedą.

8

Po to Komisija savo 2000 m. vasario 28 d. Reglamentu (EB) Nr. 451/2000, nustatančiu išsamias darbų programos, minėtos direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje, antrojo ir trečiojo etapo įgyvendinimo taisykles (OL L 55, p. 25), numatė antros ir trečios veikliųjų medžiagų grupės vertinimą, siekiant jas įtraukti į direktyvos I priedą.

9

Tarp antros grupės veikliųjų medžiagų yra malationas – šios bylos dalykas – priešparazitinis produktas, daugiausia naudojamas žemės ūkyje kovojant su įvairiais vabzdžiais, kenkiančiais įvairiems žemės ūkio ir sodininkystės augalams, taip pat su uodais, musėmis ir namų vabzdžiais.

10

Reglamente Nr. 451/2000 nustatyta procedūra turėjo būti pradėta 4 straipsnio 1 dalyje numatytu pranešimu, kurį dėl malationo gamintojas, norintis, kad medžiaga būtų įtraukta į direktyvos I priedą, vėliausiai 2000 m. rugpjūčio 31 d. turėjo perduoti Reglamento I priede paskirtai valstybei narei ataskaitos rengėjai, t. y. Suomijos Respublikai.

11

Pagal Reglamento Nr. 451/2000 6 straipsnio 1 dalį kiekvienas pranešimo autorius turėjo valstybei narei ataskaitos rengėjai perduoti dokumentų rinkinio santrauką ir pilną dokumentų rinkinį, kurie numatyti šio reglamento 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

12

Šių dokumentų rinkinių ir svarbios informacijos, reikalingų veikliosioms medžiagoms įvertinti, pateikimo terminas buvo nustatytas 2002 m. balandžio 30 d. pagal Reglamento Nr. 451/2000 5 straipsnio 4 dalies c ir d punktus ir 2001 m. balandžio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 703/2001, nustatančio augalų apsaugos produktų veikliąsias medžiagas, kurios turi būti įvertintos vykdant darbų programos, minimos direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje, antrąjį etapą ir tikslinantis valstybių narių, paskirtų ataskaitų rengėjų dėl šių medžiagų, sąrašą (OL L 98, p. 6), 2 straipsnį. (Pataisytas vertimas)

13

Pagal Reglamento Nr. 451/2000 7 straipsnio 1 dalį, valstybė narė ataskaitos rengėja ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo visų veikliosios medžiagos dokumentų rinkinių gavimo turėjo pateikti Komisijai ataskaitą dėl perduotų dokumentų rinkinių išsamumo. Veikliųjų medžiagų, kurių dokumentų rinkinys laikomas išsamiu, dokumentų rinkinius valstybė narė ataskaitos rengėja turi įvertinti.

14

Pagal Reglamento Nr. 451/2000 pradinės redakcijos 8 straipsnio 1 dalį, valstybė narė ataskaitos rengėja kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo dokumentų rinkinio pripažinimo išsamiu dienos, turėjo pateikti Komisijai dokumentų rinkinio įvertinimo ataskaitą, kurioje būtų rekomendacija įtraukti veikliąją medžiagą į direktyvos I priedą arba neįtraukti.

15

Reglamento Nr. 451/2000 8 straipsnio nuostatos buvo iš dalies pakeistos 2002 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1490/2002, nustatančiu išsamias darbų programos, minėtos direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje, trečiojo etapo įgyvendinimo taisykles ir iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 451/2000 (OL L 224, p. 23), taip, kad buvo numatytas papildomas procedūros etapas.

16

Valstybė narė ataskaitos rengėja, rekomenduodama Komisijai įtraukti veikliąją medžiagą į direktyvos I priedą ar jos neįtraukti kuo greičiau, bet ne ilgiau kaip per dvylika mėnesių nuo dokumentų rinkinio pripažinimo išsamiu dienos, turėjo pateikti Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) dokumentų rinkinio įvertinimo ataskaitos projektą (Reglamento Nr. 451/2000 8 straipsnio 1 dalis). Nors šiame procedūros etape nauji tyrimai iš esmės nepriimami, valstybė narė ataskaitos rengėja galėjo pranešimų autorių prašyti pateikti papildomų duomenų, reikalingų norint geriau suprasti dokumentų rinkinį (Reglamento Nr. 451/2000 8 straipsnio 2 dalis).

17

EFSA turėjo išsiųsti valstybės narės ataskaitos rengėjos įvertinimo ataskaitos projektą kitoms valstybėms narėms ir galėjo surengti ekspertų konsultaciją (kolegialų nagrinėjimą). Šiame procedūros etape naujai pateikti tyrimai nepriimami, tačiau valstybė narė ataskaitos rengėja, EFSA sutikus, galėjo pranešimų autorių prašyti per nustatytą terminą pateikti papildomų duomenų, kurie, valstybės narės ataskaitos rengėjos ar EFSA nuomone, buvo reikalingi norint geriau suprasti dokumentų rinkinį (Reglamento Nr. 451/2000 8 straipsnio 5 dalis).

18

EFSA turėjo įvertinti valstybės narės ataskaitos rengėjos įvertinimo ataskaitos projektą ir ne vėliau kaip per vienerius metus nuo valstybės narės ataskaitos rengėjos įvertinimo ataskaitos projekto gavimo pateikti Komisijai savo nuomonę dėl veikliosios medžiagos atitikimo direktyvos saugos reikalavimus. Prireikus EFSA galėjo paskelbti savo nuomonę apie esamus darinius, kurie laikomi atitinkančiais saugos reikalavimus (Reglamento Nr. 451/2000 8 straipsnio 7 dalis).

19

Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo EFSA nuomonės gavimo Komisija, atsižvelgdama į konkretų atvejį, turėjo pateikti sprendimą, kuriuo atsisakoma įtraukti veikliąją medžiagą į direktyvos I priedą ir kuriuo numatoma, kad valstybės narės turi panaikinti registraciją dėl šios medžiagos turinčių augalų apsaugos produktų patekimo į rinką, arba sprendimą įtraukti šią veikliąją medžiagą į direktyvos I priedą (Reglamento Nr. 451/2000 8 straipsnio 8 dalis).

20

Galutinis dokumentas turėjo būti priimtas pagal komitologijos procedūrą, numatytą 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgaliojimais įgyvendinimo tvarką (OL L 184, p. 23), direktyvos 19 straipsnio ir Reglamento Nr. 1490/2002 2 straipsnio b punkto nuostatas, t. y. atsižvelgiant į Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę.

21

Ieškovė Cheminova A/S yra 1938 m. įsteigta Danijos bendrovė, kurios veiklą iš esmės sudaro augalų apsaugos produktų gamyba ir prekyba jais. Ji prekiauja savo produktais dviem būdais: arba ji juos Bendrijos rinkoje tiesiogiai parduoda klientams, naudodama savo nacionalines registracijas, arba juos parduoda tarpininkaujant dukterinėms įmonėms, t. y. Cheminova Agro Italia Srl, Cheminova Bulgaria EOOD ir Agrodan, SA, ieškovėms šioje byloje, arba klientams. Antruoju atveju šios dukterinės įmonės ir klientai taip pat gali turėti nacionalines registracijas. Taip pat ieškovės parduoda savo produktus klientams ne Bendrijos rinkoje, būtent Šiaurės Amerikoje ir Afrikoje. Cheminova A/S, Cheminova Agro Italia, Cheminova Bulgaria ir Agrodan (toliau visos kartu – keturios Cheminova ieškovės) priklauso grupei, kurios patronuojanti bendrovė yra nevykdanti prekybinės veiklos Auriga Industries A/S.

22

Ieškovė Lodi SAS yra Prancūzijos bendrovė, kuri specializuojasi insekticidų gamyboje ir pardavime. Prancūzijoje jai leista įregistruoti ir prekiauti keletu malationo pagrindo produktų.

23

2000 m. rugpjūčio 24 d.Cheminova A/S pranešė Komisijai apie pageidavimą įtraukti malationą į direktyvos I priedą. Komisija priėmė šį pranešimą ir įrašė Cheminova A/S pavadinimą į „pranešėjų“ sąrašą. Cheminova A/S pateikė Suomijos Respublikai, t. y. valstybei ataskaitos rengėjai, savo dokumentų rinkinio santrauką ir pilną dokumentų rinkinį prašydama įvertinti naudojimą keturioms kultūrų rūšims: obuoliams, braškėms, mėlynžiedei liucernai ir dekoratyviniams augalams (šiltnamių augalams). 2002 m. spalio 28 d. Suomijos Respublika informavo Komisiją, kad Cheminova A/S pateiktas dokumentų rinkinys yra išsamus.

24

Suomijos Respublika atliko malationo įvertinimą ir, nepaprašiusi Cheminova A/S pateikti papildomų mokslinių duomenų, 2004 m. vasario 2 d. EFSA pateikė įvertinimo ataskaitos projektą išnagrinėti kolegialiai. Šis įvertinimo ataskaitos projektas, kuriame rekomenduojama įtraukti malationą į direktyvos I priedą, ribojant jo panaudojimą dekoratyviniams šiltnamių augalams, buvo valstybių narių ir EFSA kolegialaus nagrinėjimo objektas. Per šį nagrinėjimą, kuris tęsėsi nuo 2004 m. vasario 2 d. iki 2006 m. sausio 13 d., nei EFSA, nei Suomijos Respublika nepaprašė Cheminova A/S pateikti papildomų mokslinių duomenų. Per laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 4 d. iki lapkričio 24 d.Cheminova A/S savo iniciatyva Suomijos Respublikai ir EFSA perdavė mokslinius dokumentus apie malationą.

25

2006 m. sausio 13 d. EFSA Komisijai pateikė „išvadas, susijusias su kolegialiu veikliosios medžiagos malationo pesticidų rizikos įvertinimo nagrinėjimu“. Po to valstybės narės ir Komisija Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete atliko problematikos įvertinimą. 2006 m. kovo 17 d. ir liepos 31 d.Cheminova A/S dar kartą Komisijai perdavė su malationu susijusius mokslinius dokumentus. 2006 m. rugsėjo 29 d. Komisija priėmė savo malationo išnagrinėjimo ataskaitą, kurioje pasiūlė neįtraukti malationo į direktyvos I priedą.

26

Galiausiai, atsižvelgusi į Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę, 2007 m. birželio 6 d. Komisija priėmė Sprendimą 2007/389/EB dėl malationo neįtraukimo į direktyvos I priedą ir augalų apsaugos produktų, kuriuose yra šios medžiagos, registracijų panaikinimo (OL L 146, p. 19, toliau – skundžiamas sprendimas), kurio konstatuojamoji dalis yra tokia:

„1 straipsnis

Malationas nėra įtraukiamas į Direktyvos 91/414/EEB I priedą kaip veiklioji medžiaga <…>.

2 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad:

3 straipsnis

Bet koks pagal direktyvos <…> 4 straipsnio 6 dalį valstybės narės suteikiamas lengvatinis laikotarpis yra kuo trumpesnis ir baigiasi ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 6 dieną.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.“

27

Malationo kaip veikliosios medžiagos neįtraukimas į direktyvos I priedą skundžiamame sprendime pateisintas tuo, kad vertinant šią veikliąją medžiagą buvo nustatyta keletas susirūpinimą keliančių problemų, t. y. kad negalima paneigti izomalationo genotoksiškumo ir kad kai kurie toksiškai svarbūs metabolitai daro poveikį, dėl to informacijos, kuria buvo disponuojama, pagrindu nebuvo galima buvo nustatyti, ar malationas atitinka įtraukimo į direktyvos I priedą sąlygas (5 konstatuojamoji dalis).

28

Taigi skundžiamame sprendime numatyta, kad kadangi techninėje įrangoje yra izomalationo, t. y. priemaišos, turinčios didelį poveikį malationo toksiškumui ir kurio genotoksiškumo negalima paneigti, negalima nustatyti medžiagos poveikio operatoriams, darbuotojams ir dalyvaujantiems asmenims. Be to, sprendime numatyta, kad remiantis turima informacija nebuvo įrodyta, jog numatomas poveikis vartotojams vieną kartą pavartojus ir ilgą laiką vartojant valgomąsias kultūras yra priimtinas, nes neturėta pakankamai informacijos apie tam tikrų svarbių metabolitų poveikį (5 konstatuojamoji dalis).

29

Nepaisant Cheminova A/S (nuo 2005 m. balandžio 4 d. iki 2006 m. liepos 31 d.) pateiktų argumentų dėl izomalationo ir metabolitų, Komisija manė, kad problemos egzistavo. Ji nusprendė, kad remiantis pateikta informacija atlikti ir per EFSA ekspertų posėdžius apsvarstyti vertinimai neįrodė, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis augalų apsaugos produktai, kuriuose yra malationo, iš esmės atitiko direktyvos nustatytus reikalavimus (6 konstatuojamoji dalis).

30

2007 m. rugpjūčio 30 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu ieškovės pareiškė ieškinį dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo.

31

Atskiru dokumentu, Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu 2007 m. rugsėjo 5 d., ieškovės pateikė šį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame Pirmosios instancijos teismo pirmininko prašė:

32

2007 m. rugsėjo 24 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktose pastabose Komisija Pirmosios instancijos teismo pirmininko prašo:

33

2007 m. spalio 31 d. laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas pateikė keletą klausimų šalims, į kuriuos jos atsakė raštu per nustatytą terminą.

34

Bendrai taikydamas, pirma, EB 242 ir 243 straipsnių nuostatas ir, antra, EB 225 straipsnio 1 dalį, Pirmosios instancijos teismas gali, jei mano, kad tai reikalinga dėl susiklosčiusių aplinkybių, nurodyti sustabdyti jame ginčijamo akto taikymą arba nustatyti būtinas laikinąsias priemones.

35

Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti nurodytas bylos dalykas, aplinkybės, dėl kurių reikalingas skubus sprendimas, ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, prima facie pagrindžiantys (fumus boni juris) prašomų priemonių reikalingumą. Taip pat laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas gali sustabdyti taikymą ir suteikti laikinąsias apsaugos priemones, jei yra nustatyta, kad jų suteikimą pateisina prima facie faktinės ir teisinės aplinkybės (fumus boni juris) ir kad jos yra skubios ta prasme, jog tam, kad būtų išvengta rimtos ir nepataisomos žalos ieškovo interesams, yra būtina, kad jos būtų numatytos, ir pradėtų veikti prieš priimant sprendimą pagrindinėje byloje. Šios sąlygos yra kumuliacinės, todėl prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestini, jei nėra tenkinama bent viena sąlyga (1996 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties SCK ir FNK prieš Komisiją, C-268/96 P (R), Rink. p. I-4971, 30 punktas). Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas prireikus taip pat turi įvertinti šalių interesus nagrinėjamoje byloje (žr. 2001 m. vasario 23 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Austrija prieš Tarybą, C-445/00 R, Rink. p. I-1461, 73 punktą ir jame cituojamą teismo praktiką).

36

Be to, atlikdamas šį bendrą nagrinėjimą, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi plačią diskreciją ir laisvę atsižvelgdamas į konkretaus atvejo ypatybes nustatyti būdą, kuriuo šios skirtingos sąlygos turi būti patikrintos, taip pat šio išnagrinėjimo eilės tvarką, nes Bendrijos teisės taisyklės jam nenustato analizės tvarkos, skirtos įvertinti būtinybę priimti tarpinį sprendimą (1995 m. liepos 19 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Komisija prieš Atlantic Container Line ir kt., C-149/95 P (R), Rink. p. I-2165, 23 punktas ir 2007 m. balandžio 3 d. Nutarties Vischim prieš Komisiją, C-459/06 P (R), nepaskelbta Rinkinyje, 25 punktas).

37

Atsižvelgiant į bylos medžiagą ir būtent į šalių atsakymus į pateiktus klausimus, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas mano, jog informacijos visiškai pakanka, kad būtų priimtas sprendimas dėl šio prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesant būtinybės pirmiau išklausyti šalių žodinių paaiškinimų.

38

Komisija tvirtina, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepriimtinas, nes neatitinka formalių Procedūros reglamento 104 straipsnio 2 ir 3 dalių sąlygų. Iš tiesų iš esmės jame yra tik nuoroda į ieškinio pagrindinėje byloje esantį labai didelės apimties tekstą, ir vien tik iš jo nebuvo galima suprasti prieš skundžiamą sprendimą nukreiptos kritikos. Taigi prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti pagrindai, siekiant nustatyti fumus boni juris, buvo pateikti tik devyniuose punktuose, o ieškinyje pagrindinėje byloje yra 88 punktai, skirti panaikinimo pagrindams. Tačiau laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas neturi atsižvelgti į pačiame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodytus pagrindus.

39

Komisija priduria, kad nė viena iš ieškovių, išskyrus Cheminova A/S, nėra individualiai susijusi EB 230 straipsnio ketvirtosios pastraipos prasme su skundžiamu sprendimu, kuris yra bendro taikymo aktas, skirtas tik valstybėms narėms. Šios kitos ieškovės buvo tik nagrinėjamų produktų pardavėjos ar naudotojos. Tačiau, kaip išplaukia iš trijų sąrašų, pridėtų prie Komisijos pastabų, buvo daug kitų, ne tik minėtos ieškovės, ūkio subjektų, naudojusių malationą ar turėjusių registraciją jį pardavinėti. Todėl ieškinys ir dėl to prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėtų būti pripažinti nepriimtinais tiek, kiek tai susiję su šiomis ieškovėmis.

40

Ieškovių nuomone, ieškinys pagrindinėje byloje yra priimtinas pagal EB 230 straipsnio ketvirtąją pastraipą, nes jis yra nukreiptas prieš aktą, turintį su jomis tiesiogiai ir konkrečiai susijusį privalomą teisinį poveikį. Cheminova A/S, pranešimo apie malationą autorės, ieškinys pagrindinėje byloje, be jokių abejonių, yra priimtinas. Tačiau, kai reikia nustatyti keletos ieškovių pateikto vieno ir to paties ieškinio priimtinumą ir kai ieškinys yra priimtinas tiek, kiek susijęs su viena iš jų, nereikia nagrinėti kitų ieškovių teisės pareikšti ieškinį (žr. 2007 m. liepos 19 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Du Pont de Nemours (Prancūzija) ir kt. prieš Komisiją, T-31/07 R, Rink. p. II-2767, 113 punktą ir cituotą teismo praktiką).

41

Be to, kalbant apie kitas nei Cheminova A/S ieškoves, kiekviena iš jų turėjo teisę pareikšti ieškinį pagrindinėje byloje, nes visos turėjo nacionalinę registraciją prekiauti malationo pagrindo augalų apsaugos produktais, kurią joms suteikė valstybės narės kompetentingos institucijos. Kadangi nuo šiol nė vienas kitas ūkio subjektas negalėjo gauti tokios registracijos dėl prekybos, šios ieškovės priklauso uždaram ūkio subjektų ratui. Visos jų registracijos bus panaikintos vėliausiai 2007 m. gruodžio 6 d., kaip tiesioginė skundžiamo sprendimo pasekmė.

42

Pagal Procedūros reglamento 104 straipsnio 1 dalies nuostatas, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra priimtinas, tik kai jį pateikia Pirmosios instancijos teismo nagrinėjamos bylos šalis. Ši taisyklė reiškia, kad Pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų galėtų nagrinėti ieškinį pagrindinėje byloje, su kuriuo susijęs prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

43

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, iš esmės ieškinio pagrindinėje byloje priimtinumas neturi būti nagrinėjamas vykstant procesui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad nebūtų nulemta pagrindinė byla. Vis dėlto, kai ginčijama, jog ieškinys pagrindinėje byloje, su kuria susijęs prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra akivaizdžiai nepriimtinas, gali pasirodyti būtina nustatyti kai kuriuos įrodymus, leidžiančius prima facie daryti išvadą dėl tokio ieškinio priimtinumo (2000 m. spalio 12 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Federación de Cofradías de Pescadores de Guipúzcoa ir kt. prieš Tarybą, C-300/00 P(R), Rink. p. I-8797, 34 punktas; 2001 m. sausio 15 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Stauner ir kt. prieš Parlamentą ir Komisiją, T-236/00 R, Rink. p. II-15, 42 punktas ir 2002 m. rugpjūčio 8 d. Nutarties VVG International ir kt. prieš Komisiją, T-155/02 R, Rink. p. II-3239, 18 punktas).

44

Toks pagrindinio ieškinio priimtinumo nagrinėjimas turi būti būtinai glaustas, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros skubumą (2000 m. spalio 12 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Federación de Cofradías de Pescadores de Guipúzcoa ir kt. prieš Tarybą, C-300/00 P(R), Rink. p. I-8797, 35 punktas).

45

Iš tiesų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pagrindinio ieškinio priimtinumas gali būti vertinamas tik prima facie, siekiant nustatyti, ar ieškovas nurodė pakankamai aplinkybių, kurios pateisina a priori išvadą, kad pagrindinio ieškinio priimtinumas nėra neįmanomas. Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi paskelbti šį ieškinį nepriimtinu, tik jei pagrindinio ieškinio priimtinumas būtų visiškai neįmanomas. Iš tiesų jei per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrą būtų nusprendžiama dėl priimtinumo, kuris prima facie nėra visiškai neįmanomas, tai iš anksto nulemtų Pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindinėje byloje (2001 m. sausio 17 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Petrolessence ir SG2R prieš Komisiją, T-342/00 R, Rink. p. II-67, 17 punktas; 2001 m. gruodžio 19 d. Nutarties Gibraltaro vyriausybė prieš Komisiją, T-195/01 R ir T-207/01 R, Rink. p. II-3915, 47 punktas ir 2004 m. liepos 7 d. Nutarties Região autónoma dos Açores prieš Tarybą, T-37/04 R, Rink. p. II-2153, 110 punktas).

46

Šioje byloje Komisija ginčija, kad ieškinys pagrindinėje byloje būtų priimtinas. Taigi reikia patikrinti, ar egzistuoja įrodymai, leidžiantys bent jau prima facie daryti išvadą dėl ieškinio pagrindinėje byloje priimtinumo.

47

Šiuo klausimu pirmiausia svarbu konstatuoti, kad ginčydama, jog kitos nei Cheminova A/S ieškovės turi teisę pareikšti ieškinį pagrindinėje byloje, Komisija aiškiai sutinka su šiuo priimtinumu, kiek tai susiję su Cheminova A/S. Iš tiesų, kadangi Cheminova A/S kaip pranešimo dėl malationo autorė aktyviai dalyvavo direktyvoje numatytoje veikliosios medžiagos įvertinimo procedūroje ir naudojosi taikytinuose teisės aktuose numatytomis procedūrinėmis garantijomis, prima facie negalima paneigti, kad ji yra tiesiogiai ir konkrečiai susijusi su skundžiamu sprendimu EB 230 straipsnio ketvirtosios pastraipos prasme ir kad jos pagrindinėje byloje pareikštas ieškinys yra priimtinas (šios nutarties 40 punkte minėtos nutarties Du Pont de Nemours (Prancūzija) ir kt. prieš Komisiją 112 punktas).

48

Esant šioms aplinkybėms, kalbant apie vieną ir tą patį ieškinį pagrindinėje byloje, nereikia prima facie išnagrinėti kitų ieškovių teisės pareikšti ieškinį (šiuo klausimu žr. 1993 m. kovo 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo CIRFS ir kt. prieš Komisiją, C-313/90, Rink. p. I-1125, 31 punktą ir 2003 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Verband der freien Rohrwerke ir kt. prieš Komisiją, T-374/00, Rink. p. II-2275, 57 punktą; taip pat šiuo klausimu žr. 1995 m. liepos 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo AITEC ir kt. prieš Komisiją, T-447/93–T-449/93, Rink. p. II-1971, 82 punktą). Ši proceso ekonomija pagrįsta teismo praktika yra pateisinama tuo, kad netgi jei viena ar kita iš šių ieškovių neturi teisės pareikšti ieškinį, Pirmosios instancijos teismas vis tiek turėtų nagrinėti iš esmės visus pateiktus panaikinimo pagrindus (žr. šiuo klausimu 2007 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sun Chemical Group ir kt. prieš Komisiją, T-282/06, Rink. p. II-2149, 52 punktą).

49

Tačiau reikia pabrėžti, kad šios nutarties 48 punkte minėta teismo praktika, jei esant reikalui į ją reikia atsižvelgti vykstant procesui pagrindinėje byloje, nebus taikoma skubos vykdant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrą vertinimui.

50

Iš tiesų pagal nusistovėjusią teismo praktiką skubą reikia įvertinti būtinumo priimti laikiną sprendimą atžvilgiu tam, kad būtų išvengta rimtos ir nepataisomos žalos šaliai, kuri prašo laikinosios apsaugos priemonės. Ši šalis turi pateikti įrodymus, kad ji negali laukti proceso pagrindinėje byloje baigties, asmeniškai nepatirdama žalos, kuri jai sukeltų rimtų ir nepataisomų pasekmių (1987 m. birželio 15 d. Teisingumo Teismo nutarties Belgija prieš Komisiją, 142/87 R, Rink. p. 2589, 23 punktas ir 1991 m. gegužės 8 d. Nutarties Belgija prieš Komisiją, C-356/90 R, Rink. p. I-2423, 20 ir 23 punktai).

51

Iš to matyti, kad tik viena šalis, kuri turi teisę pareikšti ieškinį pagrindinėje byloje, su kuria susijęs prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, gali būti pripažinta galinčia įrodyti skubą, jai tvirtinant, jog ji asmeniškai patirs rimtą ir nepataisomą žalą, jei prašoma laikinoji apsaugos priemonė nebus paskirta. Nesant tokio apribojimo, tam, kad laikinoji apsaugos priemonė būtų taikoma, pakaktų įmonėms, kurios yra susijusios su Bendrijos aktu, susijungti ir pareikšti kolektyvinį ieškinį dėl panaikinimo, kuriame pateikiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kurį pateiktų ieškovės, iš kurių tik viena turi teisę tai daryti pagal EB 230 straipsnio ketvirtąją pastraipą, o kitos galėtų įrodinėti tik tai, kad patyrė rimtą ir nepataisomą žalą.

52

Šiame kontekste reikia išnagrinėti, ar kitos nei Cheminova A/S ieškovės atrodo prima facie akivaizdžiai neturinčios teisės Pirmosios instancijos teismo prašyti panaikinti skundžiamą sprendimą.

53

Pagal EB 230 straipsnio ketvirtąją pastraipą, kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pareikšti ieškinį dėl sprendimo, kuris, nors ir būtų kitam asmeniui skirto reglamento ar sprendimo formos, yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs.

54

Kalbant apie klausimą, ar kitos nei Cheminova A/S ieškovės prima facie yra konkrečiai susijusios su skundžiamu sprendimu, kurio vieninteliai adresatai yra valstybės narės (skundžiamo sprendimo 4 straipsnis), pirmiausia reikia konstatuoti, kad skundžiamas sprendimas prima facie yra bendro taikymo aktas, nes taikomas objektyviai apibrėžtoms situacijoms ir apima teisinį poveikį bendrai ir abstrakčiai apibrėžtoms asmenų kategorijoms. Iš tiesų skundžiamo sprendimo 1–3 straipsniai susiję su veikliąja medžiaga malationu ir ūkio subjektais, kurie turi bendrai ir abstrakčiai numatytas registracijas dėl prekybos. Todėl atsižvelgiant į šias nuostatas ir į tai, kad egzistuoja joms būdingos savybės, šiems ūkio subjektams prima facie skundžiamas sprendimas daro tokią pačią įtaką, o jų padėtis yra tokia pati.

55

Tačiau esant tam tikroms aplinkybėms negalima atmesti galimybės, kad šio bendro taikymo akto nuostatos gali būti konkrečiai susijusios su kai kuriais iš jų (žr. 1991 m. gegužės 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Extramet Industrie prieš Tarybą, C-358/89, Rink. p. I-2501, 13 punktą; 1994 m. gegužės 18 d. Sprendimo Codorníu prieš Tarybą, C-309/89, Rink. p. I-1853, 19 punktą ir 2002 m. liepos 25 d. Sprendimo Unión de Pequeños Agricultores prieš Tarybą, C-50/00 P, Rink. p. I-6677, 36 punktą).

56

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, fizinis ar juridinis asmuo, kuriam nėra skirtas aktas, EB 230 straipsnio ketvirtosios pastraipos prasme gali būti konkrečiai susijęs su nagrinėjamu aktu dėl tam tikrų jo ypatingų savybių ar faktinių aplinkybių, kurios jį išskiria iš kitų asmenų ir taip jį individualizuoja analogiškai asmeniui, kuriam yra skirtas sprendimas (1963 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Plaumann prieš Komisiją, 25/62, Rink. p. 197, 223; šios nutarties 55 punkte nurodyto sprendimo Codorniu prieš Tarybą 20 punktas; šios nutarties 55 punkte nurodyto sprendimo Unión de Pequeños Agricultores prieš Tarybą 36 punktas ir 2004 m. balandžio 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Jégo-Quéré, C-263/02 P, Rink. p. I-3425, 45 punktas).

57

Šiuo klausimu galimybė daugiau ar mažiau tiksliai nustatyti teisės subjektų, kuriems taikoma priemonė, skaičių ar net tapatybę nereiškia, kad šie subjektai turi būti laikomi konkrečiai susijusiais su šia priemone, nes akivaizdu, jog, kaip ir šiuo atveju, nagrinėjamas aktas taikomas atsižvelgiant į jame apibrėžtas objektyvias teisines ar faktines aplinkybes (1993 m. gegužės 24 d. Teisingumo Teismo nutarties Arnaud ir kt. prieš Tarybą, C-131/92, Rink. p. I-2573, 13 punktas; taip pat žr. 1997 m. gruodžio 18 d. Teisingumo Teismo nutartį Sveriges Betodlares ir Henrikson prieš Komisiją, C-409/96 P, Rink. p. I-7531, 37 punktą ir 2000 m. vasario 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ACAV ir kt. prieš Tarybą, T-138/98, Rink. p. II-341, 64 punktą).

58

Šioje byloje atrodo, kad kitos nei Cheminova A/S ieškovės, neindividualizuotos jų ypatingų savybių, yra susijusios tiek pat, kiek kiti malationo pardavėjai ir naudotojai, esantys tokioje pačioje padėtyje. Skundžiamame sprendime nėra konkrečių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis buvo priimtas atsižvelgiant į konkrečią kitų nei Cheminova A/S ieškovių padėtį. Atrodo, kad tik dėl skundžiamame sprendime numatytų ūkio subjektų objektyvių savybių šios ieškovės galėjo manyti, jog yra su juo susijusios. Tačiau tokio poveikio nepakanka tam, kad būtų konkrečiai susijusios EB 230 straipsnio ketvirtosios pastraipos prasme. Joks ieškovių pateiktas priešingas argumentas neleidžia suabejoti šiuo vertinimu.

59

Kalbant apie tai, kad kitos nei Cheminova A/S ieškovės turi nacionalinę registraciją dėl prekybos malationu, pakanka teigti, jog tokios teisės prekiauti, kuria potencialiai suabejota skundžiamame sprendime, egzistavimas negali individualizuoti šios teisės turėtojų, nes aišku, kad taikant bendrą ir abstrakčią taisyklę ši teisė yra suteikta objektyviai nustatytiems ūkio subjektams (žr. šiuo klausimu 2005 m. lapkričio 28 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties EEB ir kt. prieš Komisiją, T-94/04, Rink. p. II-4919, 53–55 punktus). Tačiau Komisija, pateikdama prie jos pastabų pridėtus tris sąrašus parodė, kad, be ieškovių, yra daug kitų įmonių, kurios parduoda ir naudoja malationą ir taip pat, kaip ir ieškovės, turi teisę prekiauti. Atsakydamos į laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo klausimą ieškovės neginčijo, kad rinkoje veikia šios Komisijos minėtos įmonės.

60

Atsakydamos į laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo klausimą ieškovės dar pateikė laiškus, suteikiančius kitoms nei Cheminova A/S ieškovėms galimybę susipažinti su pastarosios turimais duomenimis, kurie buvo skirti joms supaprastinti nacionalinės registracijos dėl prekybos malationu gavimą. Remdamosi 2002 m. rugsėjo 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimu Pfizer Animal Health prieš Tarybą (T-13/99, Rink. p. II-3305, 98 punktas) ieškovės tvirtina, kad šie laiškai joms suteikė analogiškas specialias teises, kurias turėjo įmonė ieškovė byloje, kurioje buvo priimtas šios nutarties 55 punkte minėtas sprendimas Codorníu prieš Tarybą (21 punktas).

61

Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad nei nagrinėjamų laiškų tikslas, nei poveikis nebuvo įmonėms gavėjoms suteikti specialią teisinę padėtį, kokią turėjo Cheminova A/S. Apsiribojant nacionalinės registracijos dėl prekybos malationu suteikimo supaprastinimu, jų apimtis neturi viršyti paties registravimo. Tačiau, kaip buvo nuspręsta šios nutarties 59 punkte, tai neindividualizuoja kitų nei Cheminova A/S ieškovių. Kalbant apie nuorodą į šios nutarties 60 punkte minėtą sprendimą Pfizer Animal Health prieš Tarybą, jis nėra svarbus, nes ieškinys byloje, kurioje buvo priimtas šis sprendimas, buvo pripažintas priimtinu tik atsižvelgiant į visas konkrečios procedūrinės situacijos sudedamąsias dalis, kurios charakterizavo ieškovę, t. y. būtent tai, kad ji atsakinga už atitinkamo produkto pirmąjį paleidimą į apyvartą (minėto sprendimo Pfizer Animal Health prieš Tarybą 97, 98 ir 105 punktai). Tačiau taip nėra kitų nei Cheminova A/S ieškovių procedūrinės padėties atveju.

62

Netgi jeigu skundžiamas sprendimas galėtų turėti skirtingą poveikį kiekvienam atitinkamam pardavėjui ar naudotojui, šios aplinkybės nepakanka įrodyti, jog kitos nei Cheminova A/S ieškovės turi ypatingų savybių ar yra faktinėje padėtyje, kuri jas charakterizuoja, palyginti su Komisijos pateiktuose sąrašuose minėtais ūkio subjektais. Iš tiesų kiek apimtimi skundžiamo sprendimo neigiamos pasekmės padarė poveikio jų teisėms prekiauti tokiu būdu, kuris jas išskirtų iš visų kitų nagrinėjamos kategorijos ūkio subjektų (žr. šiuo klausimu 2007 m. rugsėjo 11 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Fels-Werke ir kt. prieš Komisiją, T-28/07, nepaskelbta Rinkinyje, 63 punktą).

63

Galiausiai argumentai dėl kitų, o ne Cheminova A/S, ieškovių priklausymo uždaram įmonių, kurios vėliausiai 2007 m. gruodžio 6 d. praranda savo registraciją dėl prekybos, ratui taip pat turi būti atmesti. Tam, kad tokio rato buvimas būtų įrodymas, galintis individualizuoti aptariamus asmenis bendro taikymo akto atžvilgiu, pagal nusistovėjusią teismo praktiką, reikia, kad institucija, kuri išleidžia skundžiamą aktą, jį priimdama privalėtų atsižvelgti į specialią šių asmenų padėtį (žr. šios nutarties 43 punkte minėtos nutarties Federación de Cofradías de Pescadores de Guipúzcoa ir kt. prieš Tarybą ir Komisiją 46 punktą ir joje cituotą teismo praktiką; 1994 m. gruodžio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Unifruit Hellas prieš Komisiją, T-489/93, Rink. p. II-1201, 25 punktą; 1997 m. birželio 3 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Merck ir kt. prieš Komisiją, T-60/96, Rink. p. II-849, 58 punktą ir 2001 m. birželio 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Andres de Dios ir kt. prieš Tarybą, T-166/99, Rink. p. II-1857, 54 punktą). Tačiau šioje byloje Komisijai nebuvo nustatyta tokia pareiga skundžiamam sprendimui priimti.

64

Iš to, kas minėta, išplaukia, kad kitos nei Cheminova A/S ieškovės prima facie negalėjo būti konkrečiai susijusios su skundžiamu sprendimu. Todėl šios ieškovės negali remtis savo konkrečia padėtimi, kad būtų nustatyta skuba. Todėl jos negali pareikšti šio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

65

Tiek, kiek Komisija tvirtina, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių neatitiko Procedūros reglamento 104 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų formalių reikalavimų, reikia priminti, jog pagal šią nuostatą su laikinosiomis apsaugos priemonėmis susijusiame prašyme turi būti nurodyti, be kita ko, faktiniai ir teisiniai pagrindai, prima facie patvirtinantys prašomų priemonių suteikimą, ir jis turi būti pateiktas atskiru aktu, pagal to paties reglamento 43 ir 44 punktuose numatytas sąlygas.

66

Šiuo atžvilgiu iš nusistovėjusios teismo praktikos išplaukia, kad vien prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi atsakovei leisti paruošti savo pastabas, o laikinąsias apsaugos priemones taikančiam teisėjui priimti sprendimą dėl prašymo, esant reikalui, be papildomos informacijos, nes esminės faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas, turi logiškai ir suprantamai išplaukti iš paties prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teksto (šios nutarties 43 punkte minėtos Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Stauner ir kt. prieš Parlamentą ir Komisiją 34 punktas; 2002 m. gegužės 7 d. Nutarties Aden ir kt. prieš Tarybą ir Komisiją, T-306/01 R, Rink. p. II-2387, 52 punktas; 2003 m. birželio 25 d.Schmitt prieš AER, T-175/03 R, Rink. FP p. I-A-175 ir II-883, 18 punktas ir 2005 m. gegužės 23 d. Nutarties Dimos Ano Liosion ir kt. prieš Komisiją, T-85/05 R, Rink. p. II-1721, 37 punktas).

67

Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad jei prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti laikomas turinčius spragų tiek, kiek tai susiję su pagrindais, pateiktais pateisinti fumus boni juris egzistavimą, jame vis dėlto yra įrodymų, leidžiančių laikinąsias apsaugos priemones taikančiam teisėjui juos išnagrinėti. Iš tiesų iš to išplaukia, kad ieškovės iš esmės tvirtino, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, nes neatsižvelgta į svarbius mokslinius duomenis, kuriuos Cheminova A/S pateikė kompetentingoms institucijoms tinkamu laiku. Be to, jos pareiškia prieštaravimą dėl Reglamento Nr. 1490/2002 teisėtumo tiek, kiek jis leido EFSA dalyvauti malationo įvertinimo procedūroje, kai ji jau buvo prasidėjusi.

68

Esant šioms aplinkybėms negalima nuspręsti, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatitiko Procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalyje reikalaujamų kriterijų. Iš to išplaukia, kad šis prašymas yra priimtinas tiek, kiek susijęs su Cheminova A/S.

69

Ieškovių teigimu, skuba pasinaudoti teise pateikti šį prašymą išplaukia iš to, kad skundžiamas sprendimas joms padarys didelę ir nepataisomą žalą. Ši žala bus prarasta registracija prekiauti malationo pagrindo produktais vėliausiai 2007 m. gruodžio 6 d., prarasti klientų ir negrįžtamai prarastos rinkos dalys įmonių konkurenčių, kurios bus labai įtakingos ir jau dabar veikia rinkoje, naudai. Be to, skundžiamas sprendimas nepataisomai pakenks keturių Cheminova ieškovių pagrindinių produktų reputacijai. Galiausiai skundžiamas sprendimas sukels grėsmę kitų senų ieškovių prekybinių ženklų reputacijai rinkoje.

70

Kalbėdamos apie tenkančią įrodinėjimo naštą ieškovės nurodo 2003 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartį Industrias Químicas del Vallés prieš Komisiją (C-365/03 P (R), Rink. p. I-12389, 6 punktas), siekdamos pagrįsti tai, jog joms pakanka nustatyti, kad jos patyrė „tikriausiai“ didelę ir nepataisomą žalą, nes galėjo „sunkiai pasiūlyti“ savo klientams pakaitų ir kad „rizikavo“ negrįžtamai prarasti rinkos dalis, atsižvelgiant į konkurencijos sąlygas nagrinėjamoje rinkoje. Jos priduria, kad šį reikalaujamo lygio įrodymų srityje nustatymą patvirtino šios nutarties 40 punkte minėta nutartis Du Pont de Nemours (Prancūzija) ir kt. prieš Komisiją.

71

Be to, ieškovės neįrodė, kad jos tikriausiai taptų nemokios, jei nebūtų sustabdytas skundžiamo sprendimo taikymas, tačiau joms pakako nustatyti, kad nesant tokios priemonės jos atsidurtų situacijoje, galinčioje „nepataisomai pakeisti (jų) užimamas rinkos dalis“ (2003 m. balandžio 11 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Solvay Pharmaceuticals prieš Tarybą, T-392/02 R, Rink. p. II-1825, 107 punktas ir 2003 m. rugpjūčio 5 d. Nutarties Industrias Químicas del Vallés prieš Komisiją, T-158/03 R, Rink. p. II-3041, 69 punktas), arba padarytų poveikį jų „padėčiai rinkoje“ ar reputacijai (2000 m. liepos 20 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Esedra prieš Komisiją, T-169/00 R, Rink. p. II-2951, 45 punktas).

72

Kalbėdamos apie šį atvejį ieškovės nurodo, kad Cheminova A/S gamina trijų skirtingų rūšių augalų apsaugos produktus: insekticidus, herbicidus ir fungicidus. Insekticidų rinkoje ji parduoda įvairias veikliąsias medžiagas, tarp kurių būtent yra malationas, chlorpirifosas ir dimetoatas.

73

Pagrindinės rinkos Europoje, kuriose Cheminova A/S pardavinėjo malationą tarpininkaujant jos dukterinėms įmonėms Cheminova Agro Italia ir Agrodan, buvo Italija ir Ispanija. Taip pat Cheminova A/S pardavė malationo pagrindo produktus Cheminova Bulgaria ir savo dukterinėms įmonėms Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Kalbant apie kitas Bendrijos valstybes, Cheminova A/S pardavė savo produktus tiesiogiai klientams.

74

Kalbant apie neišvengiamą ir nepataisomą žalos pobūdį, akivaizdu, kad, pagal skundžiamą sprendimą, valstybės narės vėliausiai 2007 m. gruodžio 6 d. turi panaikinti registracijas prekiauti augalų apsaugos produktais, kurias turi keturios Cheminova ieškovės. Panaikinus šias registracijas bus negrįžtamai prarastos visos ieškovių rinkos dalys ir klientai, kiek tai susiję su malationu, o jų malationo Bendrijos rinkos dalis yra įvertinta apie (konfidencialu) ( 1 ).

75

Kalbant apie malationo pakeičiamumą, techniniu požiūriu nė viena veiklioji medžiaga nėra identiška kitai. Nesat tobulo pakaito, ieškovių klientai turės atsižvelgti į pakaitų technines charakteristikas, prieš juos pasirinkdami vietoj malationo. Teisiniu požiūriu, siekdamos naudoti medžiagą pakaitą ir ja prekiauti, ieškovės turės turėti nacionalinę registraciją. Kadangi tokiai registracijai reikia laiko, tikėtina, kad per tą laiką rinką užims įmonės konkurentės. Įvesti naują veikliąją medžiagą ieškovėms užtruks apie dešimt metų tyrimų ir plėtojimo ir atneš didelių finansinių išlaidų. Komerciniu požiūriu iš ieškovių neturėtų būti pagrįstai reikalaujama platinti kitų gamintojų produktus. Struktūriniu požiūriu atitinkamai rinkai būdinga labai didelė konkurencija, ieškovės konkuruoja su pajėgiais konkurentais, kurie gali pasiūlyti ne tik tiesioginių pakaitų, bet ir produktų, skirtų visoms reikmėms kovojant su kenkėjais, piktžolėmis ir ligomis.

76

Kalbant apie produktus, konkuruojančius su malationu, ieškovės sudarė lentelę iš 22 medžiagų, galimų pakaitų, tarp kurių yra chlorpirifosas ir abamektinas ir kuriomis prekiavo įtakingos bendrovės, pavyzdžiui, Dow, Bayer, DuPont, Syngenta ir BASF. Pirma, jos turėjo gerai žinomų prekių ženklų produktų, kurie atitiko klientų, kuriems parduoti malationo pagrindo produktus ieškovės jau neturėjo reikalingos registracijos, poreikius, ir, antra, didelių finansinių resursų, skirtų reklamai, reikalingai skatinti šiuos pardavimus. Jos galėjo užimti keturių Cheminova ieškovių prarastą rinką ir sutvirtinti joje savo pozicijas.

77

Šiame kontekste ieškovės nurodė Cheminova A/S klientų pareiškimus, pagal kuriuos pagrindiniai produktai, kuriuos jos pirktų, jei nebūtų malationo, yra chlorpirifosas, fosmetas ir dimetoatas.

78

Kalbant apie galimą malationo grįžimą į rinką, ieškovės nurodo tyrimą, atliktą su keletu iš jų pagrindinių klientų. Devyni iš šešių Bendrijos valstybių narių klientų atsakymų patvirtino galimybę negrįžtamai prarasti rinkos dalis ir klientus.

79

Dėl galimybės keturioms Cheminova ieškovėms kompensuoti produktų nuostolius, juos pakeičiant to paties asortimento kitais malationo pagrindo produktais, jos teigia, kad, kalbant apie chlorpirifoso etilą ir dimetoatą, toks pakeitimas neįmanomas.

80

Tačiau jų chlorpirifoso ir dimetoato pagrindo produktai neturi būti laikomi malationo pagrindo produktų pakaitais. Iš tiesų jos neturėjo būtinos kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje jos tuo metu vykdė veiklą, nacionalinės registracijos. Atsižvelgiant į šį kontekstą, lentelė parodo malationo pagrindo ir chlorpirifoso pagrindo produktų neatitikimą Ispanijoje, pagrindinėje ieškovių rinkoje Bendrijoje. Todėl tik (konfidencialu) % prarasto naudojimo teoriškai bus susigrąžinta parduodant Ispanijoje pakaitus iš ieškovių produktų asortimento. Šie skaičiai atitiks (konfidencialu) % ieškovės Agrodan apyvartos, gautos kartu su malationu.

81

Primindamos, kad malationas saugiai buvo naudojamas Bendrijos rinkoje apie 40 metų, ieškovės priduria, kad skundžiamas sprendimas turi įtakos jų bendrai reputacijai ir pasitikėjimui malationu. Jos patirtų didelę grėsmę ypač jautrioje sveikatos ir aplinkos apsaugos klausimais rinkoje, o tai turėtų rimtų pasekmių – sunkumų ne tik prekybiniuose santykiuose su klientais, bet ir santykiuose su investuotojais, t. y. akcininkais. Konkrečiai kalbant, Cheminova A/S priklausė nuo 1969 m. įregistruotas prekės ženklas Fyfanon ®™, kuris jau apytiksliai 40 metų reprezentavo jos prekybinę veiklą malationu. Cheminova A/S priklausė kiti su malationu susijusių prekių ženklai, kurių reputaciją ir „good-will“ skundžiamas sprendimas sunaikintų.

82

Taip pat ieškovės patvirtina, kad jei malationas iš tiesų būtų įtrauktas į direktyvos I priedą, tai direktyvos 13 straipsnis leistų Cheminova A/S, pranešėjai, nesuteikti konkurentams ir klientams informacijos, įsigytos už didelę kainą siekiant šio įtraukimo. Paprastai konkurentai ir klientai gali gauti tokią informaciją, kuri yra būtina siekiant gauti nagrinėjamo augalų apsaugos produkto nacionalinę registraciją, tik už atlygį, apskaičiuotą taip, kad jis atitiktų patirtas pranešėjo išlaidas. Tačiau, kadangi malationas nebuvo įtrauktas į direktyvos I priedą, Cheminova A/S patirs žalą dėl atsisakymo suteikti duomenų apsaugos teisę, kuri išplaukia iš tokios registracijos.

83

Dėl skundžiamo sprendimo padarytos žalos rimto pobūdžio ieškovės nurodo, kad ieškovės Cheminova A/S apyvarta, tarp jų ir ieškovių Cheminova Agro Italia, Cheminova Bulgaria ir Agrodan apyvartos, sudaro apie (konfidencialu) % visos grupės 2006 m. apyvartos. Ieškovių teigimu, iš Deloitte & Touche ataskaitos (pridėta prie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) išplaukia, kad per 2006 kalendorinius metus apyvarta, kartu su malationu, yra beveik (konfidencialu) milijonai eurų, tai sudaro (konfidencialu) % visų keturių Cheminova ieškovių apyvartos. (konfidencialu) % šios apyvartos buvo gauta Bendrijos rinkoje. Bendra apyvartos, gautos šalyse, susijusiose su skundžiamu sprendimu, suma buvo apie (konfidencialu) milijonai eurų 2006 m., o tai sudarė (konfidencialu) % visos apyvartos, gautos su malationu.

84

Jos pabrėžia, kad panaikinus nacionalinę registraciją bus prarasti pardavimai Bendrijos viduje. Kalbant apie pardavimus trečiosiose šalyse, Deloitte & Touche nurodė žalą keletoje sričių. Taigi, kai kurios trečiosios šalys laikosi Bendrijos teisės aktų, t. y. atsisakymas įtraukti veikliąją medžiagą į direktyvos I priedą lemtų šios medžiagos uždraudimą šiose šalyse, tai ir patvirtino Phillips McDougall ataskaita (pridėta prie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Be to, pagal Roterdamo konvencijos dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje (OL L 63, 2003, p. 29), 5 straipsnį, pasirašiusios valstybės turi pranešti apie uždraudimą per 90 dienų nuo priėmimo. Po tokio pranešimo medžiaga turėtų būti įrašoma į konvencijos III priedą ir eksportuojant iš Bendrijos jai taikoma sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūra. Tačiau Komisija paruošė tokį pranešimą.

85

Be to, priėmus sprendimą neįtraukti, kaip antai skundžiamą sprendimą, paprastai turėtų būti nustatomi priedai dėl didžiausios leistinos aptariamų medžiagų likučių koncentracijos (toliau – TMR) augalinės kilmės produktuose. Praktikoje nustačius tokias TMR, būtų uždraustas ne Bendrijoje malationu apdorotų derliaus ar produktų importas į Bendriją. Bet kuriuo atveju neaiškumo dėl TMR pakaktų sukelti klientų ne Bendrijoje abejones, kaip rodo elektroninis laiškas, gautas iš Fundecitrus, Brazilijos citrusinių vaisių augintojų organizacijos. Deloitte & Touche atsižvelgė į tai vertindama žalą praradus malationo pardavimus ne Bendrijoje.

86

Deloitte & Touche taip pat apskaičiavo negautą pelną dėl diskontuoto augimo vykdant „aliejinių rapsų projektą“: Cheminova A/S ketino teikti malationą aliejinių rapsų sektoriui vėliausiai 2009 m., buvo numatyta, kad „aliejinių rapsų projektas“ labai padidins malationo pagrindo produktų apyvartą ir pelną. Deloitte & Touche įvertino šį negautą pelną daugiau nei (konfidencialu) milijonų eurų iki 2011 metų.

87

Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, kurios būtinos vertinant žalos dydį, Deloitte & Touche įvertino visą keturių Cheminova ieškovių dėl skundžiamo sprendimo patirtos žalos sumą apie (konfidencialu) milijonų eurų.

88

Kalbant apie ieškovę Lodi, ieškovės patvirtino, kad ji patirtų didelę ir nepataisomą žalą, jei nebūtų suteikta prašoma laikinosios apsaugos priemonė.

89

Komisija tvirtina, kad ieškovių tariama žala yra tik piniginė. Apskritai tokia žala neturi būti laikoma nepataisoma, nes ją vėliau galima kompensuoti.

90

Kalbėdama apie tariamos žalos rimtą pobūdį, Komisija pripažįsta, kad dėl skundžiamo sprendimo ieškovės praras pardavimą, pajamas ir rinkos dalis. Tačiau rinkos dalis savaime nėra tikslas: įmonė iš jos gauna tik tiek naudos, kiek ji duoda pelno. Tam, kad būtų įvertinta, koks didelis yra rinkos dalies praradimas, reikėtų šią dalį išreikšti finansiniais terminais ir palyginti su visos įmonės finansais. Tačiau šioje byloje keturių Cheminova ieškovių didžioji malationo pardavimo dalis nebuvo susijusi su skundžiamu sprendimu, atsižvelgiant į tai, kad tik (konfidencialu) % jų malationo pardavimo yra realizuojama Bendrijos rinkoje.

91

Žala, kurią galima buvo įvertinti, neviršijo (konfidencialu) % Cheminova grupės trejų ateinančių metų apyvartos. Tačiau tokia žala neturėtų būti laikoma didele. Šiuo klausimu Komisija nurodo 1990 m. gegužės 23 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartį Cosmos-Tank ir kt. prieš Komisiją (C-51/90 R ir C-59/90 R, Rink. p. I-2167).

92

Komisijos teigimu, neteisinga, kad ieškovės, apskaičiuodamos žalą, atsižvelgia į pardavimo ir pajamų praradimą po 2010 metų. Iš tiesų šie nuostoliai yra per mažai susiję, kad pateisintų prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Be to, jos sumaišė pardavimą, atliktą Bendrijos rinkoje, su pardavimu ne Bendrijos rinkose. Skundžiamas sprendimas turi įtakos tik Bendrijos, o ne trečiųjų šalių, rinkai.

93

Kiek tai susiję su nurodytos žalos nepataisomu pobūdžiu, Komisija pastebėjo, kad ieškovės turėjo įrodyti, jog struktūrinio ar teisinio pobūdžio kliūtys joms trukdė atgauti dideles prarastų rinkos dalių dalis, naudojantis būtent tinkamomis reklamos priemonėmis. Tačiau šiuo klausimu jos nepateikė jokių įrodymų, tik apsiribojo patvirtinimu, kad konkurentai turi dideles rinkos dalis. Tačiau ši aplinkybė savaime nėra struktūrinio pobūdžio kliūtis ieškovių galimybei atgauti savo rinkos dalis.

94

Šis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be to, buvo prieštaringas, kiek tai susiję su veikliosiomis medžiagomis, galinčiomis pakeisti malationą. Taigi ieškovių pateiktos dvi ataskaitos jų teiginiams pagrįsti nurodė kardinaliai priešingus rezultatus. Be to, klientų liudijimas, nurodytas tam, kad būtų įrodyta, jog malationo grįžimas į rinką yra nelabai įmanomas, visiškai neleidžia daryti pesimistinės išvados, kurią padarė ieškovės. Priešingai, toks sugrįžimas atrodo realistiškas.

95

Ieškovės sutiko, kad medžiagos, galinčios pakeisti malationą, negali jo absoliučiai pakeisti. Tai įrodo, kad, malationą vėl pateikus į rinką, jis galėtų atgauti savo rinkos dalį dėl savo būdingų savybių. Todėl Komisija teigia, kad ieškovės neįrodė, jog susidūrė su neįveikiamomis kliūtimis, kurios trukdė atgauti didelę rinkos dalį.

96

Komisija padarė išvadą, kad šioje byloje skuba nėra nustatyta.

97

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, skubą reikia vertinti atsižvelgiant į būtinybę priimti laikiną sprendimą tam, kad šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepatirtų didelės ir nepataisomos žalos. Ar žala yra neišvengiama, neturi būti visiškai tiksliai nustatyta, pakanka, kad žala, ypač jeigu ją lemia keletas veiksnių, būtų numatoma ir pakankamai tikėtina (žr. 2007 m. birželio 7 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties IMS prieš Komisiją, T-346/06 R, Rink. p. II-1781, 121 ir 123 punktus ir joje cituotą teismo praktiką). Vis dėlto šalis, kuri tuo remiasi, turi įrodyti aplinkybes, kurios laikomos pagrindžiančiomis galimybę patirti didelę ir nepataisomą žalą (1999 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo nutarties HFB ir kt. prieš Komisiją, C-335/99 P (R), Rink. p. I-8705, 67 punktas; 2007 m. lapkričio 15 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Duales System Deutschland prieš Komisiją, T-151/01 R, Rink. p. II-3295, 188 punktas ir 2002 m. birželio 25 d. Nutarties B prieš Komisiją, T-34/02 R, Rink. p. II-2803, 86 punktas).

98

Taip pat nusistovėjusioje teismo praktikoje nustatyta, kad finansinė žala negali būti laikoma nepataisoma ar net sunkiai pataisoma (išskyrus ypatingas aplinkybes), nes ji gali būti vėliau kompensuota (2001 m. balandžio 11 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Komisija prieš Cambridge Healthcare Supplies, C-471/00 P (R), Rink. p. I-2865, 113 punktas; 2001 m. birželio 15 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Bactria prieš Komisiją, T-339/00 R, Rink. p. II-1721, 94 punktas).

99

Prašoma laikinoji apsaugos priemonė pateisinama, tik jei, jos netaikant, ieškovė atsidurtų situacijoje, kurioje jos egzistavimui iškiltų grėsmė, iki bus priimtas galutinis sprendimas pagrindiniame procese (2002 m. gruodžio 3 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Neue Erba Lautex prieš Komisiją, T-181/02 R, Rink. p. II-5081, 84 punktas). Aišku, kad neišvengiamas pasitraukimas iš rinkos yra ir nepataisoma, ir didelė žala, todėl tokiu atveju prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas atrodo pateisinamas.

100

Jei būtų atsižvelgta ir į tai, kad, netaikant prašomos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovo rinkos dalis būtų nepataisomai pakeista (1999 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Pfizer Animal Health prieš Tarybą, T-13/99 R, Rink. p. II-1961, 138 punktas; šios nutarties 71 punkte minėtos nutarties Solvay Pharmaceuticals prieš Tarybą 107 punktas ir šios nutarties 40 punkte minėtos nutarties Du Pont de Nemours (Prancūzija) ir kt. prieš Komisiją 175 punktas), reikia pabrėžti, kad toks atvejis neturėtų būti prilyginamas pasitraukimo iš rinkos rizikai ir neturėtų pateisinti prašomos laikinosios apsaugos priemonės, nebent nepataisomas pakeitimas būtų taip pat rimtas. Taigi nepakanka, kad būtų rizikuojama nepataisomai prarasti rinkos dalį, kad ir mažą, bet svarbu, kad ši rinkos dalis būtų pakankamai svarbi. Be to, ieškovė, kuri teigia galintis prarasti rinkos dalį, turi įrodyti, kad didelės jos dalies atgavimas, pavyzdžiui, imantis tinkamų reklamos priemonių, yra neįmanomas dėl struktūrinio ar teisinio pobūdžio kliūčių (žr. šiuo klausimu šios nutarties 98 punkte minėtos nutarties Komisija prieš Cambridge Healthcare Supplies 110 ir 111 punktus ir 2007 m. vasario 26 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Sumitomo Chemical Agro Europe prieš Komisiją, T-416/06 R, nepaskelbta Rinkinyje, 59 ir 60 punktus).

101

Atsižvelgiant į šiuos svarstymus reikia išnagrinėti ieškovių pateiktus įrodymus, siekiant nustatyti, kad Cheminova A/S patirs didelę ir nepataisomą žalą, jei nebus sustabdytas skundžiamo sprendimo taikymas. Šiame kontekste svarbu priminti, kad argumentai, susiję su ieškovėmis Lodi, Cheminova Agro Italia, Cheminova Bulgaria ir Agrodan, turi būti pašalinti iš šio tyrimo (žr. šios nustarties 64 punktą).

102

Reikia pirmiausia patikrinti, ar tariama žala gali būti kvalifikuojama kaip didelė atsižvelgiant, be kita ko, į įmonės dydį ir apyvartą bei grupės, kuriai ji priklauso, savybes (žr. šios nutarties 91 punkte minėtos nutarties Cosmos-Tank ir kt. prieš Komisiją 26 punktą; šios nutarties 40 punkte minėtos nutarties Du Pont de Nemours (Prancūzija) ir kt. prieš Komisją 196 ir 203 punktus ir jose cituotą teismo praktiką).

103

Šiuo klausimu ieškovės nurodo, kad grupės, kuriai priklauso Cheminova, vidutinė apyvarta per trejus 2004 m., 2005 m. ir 2006 m. sudaro 5,248 milijardo Danijos kronų (DKK), t. y. daugiau nei 700 milijonų eurų. Ieškovių teigimu, žalos sunkumas yra nustatytas būtent dėl to, kad 2006 m. apyvarta kartu su malationu sudaro apie (konfidencialu) milijonų eurų, „tai sudaro (konfidencialu) % visos Cheminova ieškovių apyvartos“. Jos pabrėžia, kad „(konfidencialu) % apyvartos buvo gauta Europos Sąjungos rinkoje“.

104

Iš to išplaukia, kad, pagal ieškovių pateiktus skaičius, metinė skundžiamo sprendimo padaryta žala Bendrijos rinkoje sudarytų mažiau nei 1 % jų grupės apyvartos.

105

Tačiau įrodymų, kuriais pagrįstas šis mažesnis nei 1 % skaičius, galimą vertę stipriai sumažina tai, kad ieškovių pateikti skaičiai turi būti santykiniai dėl dviejų priežasčių.

106

Pirma, minėta procentinė dalis prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo apskaičiuota atsižvelgiant į keturių Cheminova ieškovių apyvartas, o svarbiausia tai, kad ji turėjo būti apskaičiuota grupės, kuriai ji priklauso, atžvilgiu. Antra, kaip buvo nuspręsta šioje nutartyje (64 ir 101 punktai), nustatant skubą gali būti atsižvelgta tik į įrodymus, susijusius su Cheminova A/S. Tačiau prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti duomenys yra susiję su keturiomis Cheminova ieškovėmis, ir todėl negalima nustatyti skaičių, susijusių su Cheminova A/S, o šie skaičiai turėjo būti pačiame prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tekste (žr. šios nutarties 66 punktą).

107

Iš to išplaukia, kad ieškovių pateikti su Bendrijos rinkoje patirta žala susiję skaičių įrodymai nėra pakankamai tikslūs, kad būtų galima nustatyti skubą Cheminova A/S atžvilgiu.

108

Dar daugiau, apytikriai įvertinant skundžiamo sprendimo tik Cheminova A/S padarytą metinę žalą Bendrijos rinkoje, buvo nustatytas skaičius, kuris yra daug mažesnis nei 1 % Cheminova grupės apyvartos.

109

Tiek, kiek ieškovės nurodė savo pardavimo ne Bendrijos valstybėse narėse sumažėjimą kaip skundžiamo sprendimo pasekmę, nes kai kurios trečiosios valstybės vadovaujasi Bendrijos teisės aktais, reikia konstatuoti, kad tokie veiksmai nenurodomi, kiek tai susiję su Jungtinių Valstijų ir Kanados rinka, kuriose ieškovės, pagal Deloitte & Touche ataskaitą, parduoda (konfidencialu) % savo malationo pagrindo produktų. Pagal tą pačią ataskaitą šiom dviem rinkoms tikriausiai malationo neįtraukimas į direktyvos I priedą visai neturės įtakos. Todėl skundžiamo sprendimo tariamas neigiamas poveikis pardavimui trečiosiose šalyse jau yra labai sumažintas, atsižvelgiant į pačių ieškovių pateiktus įrodymus.

110

Kalbant apie kitas trečiąsias šalis, kuriose ieškovės tariamai prekiauja malationo pagrindo produktais, jos neįrodė, kad jei būtų suteikta prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė, ji kliudytų susijusios šalies institucijoms uždrausti prekiauti malationu jos teritorijoje. Todėl jos neįrodė, kad skundžiamo sprendimo taikymo sustabdymas galėtų sukliudyti tariamai žalai atsirasti. Bet kuriuo atveju toks draudimas prekiauti malationu būtų tiesioginė ne skundžiamo sprendimo, o kiekvienos trečiosios šalies institucijų, vykdančių savo suverenius įgaliojimus, priimto sprendimo pasekmė (šiuo klausimu žr. šios nutarties 100 punkte minėtos 1999 m. birželio 30 d. Nutarties Pfizer Animal Health prieš Tarybą 160 punktą).

111

Ieškovių nurodyto Roterdamo konvencijos (žr. šios nutarties 84 punktą) 5 straipsnio taip pat nepakanka norint įrodyti, kad Bendrijos pareiga informuoti ir pranešti pagal šią nuostatą galėtų Cheminova A/S sukelti numatomą ir skaičiais išreikštiną žalą atitinkamose trečiosiose šalyse vykstant procesui pagrindinėje byloje. Nors ieškovės nurodė, kad malationas buvo įrašytas į Reglamento Nr. 304/2003, įgyvendinančio Roterdamo konvenciją, 1 dalies I priedą pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1376/2007, iš dalies pakeičiantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 304/2003 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (OL L 307, p. 14), I priedą, pakanka konstatuoti, kad, pagal Reglamento Nr. 304/2003 7 straipsnio 1 dalį, vienintelė šio įtraukimo pasekmė yra pareiga tiesiogiai informuoti galimas šalis importuotojas. Todėl ieškovės neįrodė, kad Roterdamo konvencijos sistema tiesiogiai ir neišvengiamai atneš malationo pagrindo produktų pardavimo nuostolių nustatytose trečiųjų šalių rinkose. Tačiau, atsakydamos į laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo klausimą, jos sutiko, kad tik trečiosios valstybės turi nuspręsti dėl atitinkamų produktų importo.

112

Dar ieškovės tvirtina, kad priėmus sprendimą neįtraukti, kaip antai skundžiamas sprendimas, paprastai nustatomos naujos aptariamų medžiagų TMR augalinės kilmės produktuose, o praktikoje tai uždraustų ne Bendrijoje malationu apdorotų derliaus ar produktų importą į Bendriją ir sukeltų trečiųjų šalių klientų abejones., Atsakydamos į laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo klausimą, ieškovės pabrėžė, kad skundžiamo sprendimo ir TMR nustatymo ryšys yra susijęs su grėsme malationo pagrindo produktų pardavimui trečiosiose šalyse.

113

Šiuo klausimu, kalbant apie tariamą neigiamą naujų TMR įtaką prekybai su trečiosiomis šalimis, yra aišku, kad ieškovės parduoda (konfidencialu) % savo malationo pagrindo produktų Jungtinių Valstijų ir Kanados rinkoje. Tačiau, pagal Deloitte & Touche ataskaitą, šiom dviem rinkoms TMR problemos tikriausiai visai neturės poveikio. Kalbant apie kitas rinkas, pakanka priminti, kad tik pačios susijusios trečiosios šalys turi nuspręsti, ar bus importuojami malationo pagrindo produktai (žr. šios nutarties 110 ir 111 punktus).

114

Taip pat Bendrijos rinkoje, jei skundžiamas sprendimas galėtų tikrai užkirsti kelią naujų TMR malationui nustatymui, dėl šių TMR tariamai patirta žala nebūtų skundžiamo sprendimo tiesioginė pasekmė. Iš tiesų, kaip sutinka ieškovės, Bendrijos TMR nustatymo procedūra nepriklauso nuo to, kad malationas neįtrauktas į direktyvos I priedą. Be to, ieškovės pakankamai teisiškai neįrodė, kad, neįtraukus malationo į direktyvos I priedą dėl naujų griežtesnių TMR, neišvengiamai būtų nulemtas draudimas importuoti į Bendriją šia medžiaga apdorotus produktus. Būtent jos nenurodė priežasčių, kurios kliudytų Bendrijos teisės aktų leidėjui siekiant supaprastinti tarptautinę prekybą nustatyti „leistinus importo nukrypimus“, leidžiančius importuoti maisto produktus ir augalinės kilmės produktus, kuriems taikomos senos TMR malationui.

115

Iš to išplaukia, kad ieškovių teiginiai, susiję su TMR problemomis, nėra svarbūs įrodinėjant skundžiamo sprendimo tariamai padarytos žalos Cheminova A/S sunkumą.

116

Tiek, kiek ieškovės nurodo „aliejinių rapsų projektą“, kurį vykdant buvo numatyta, kad Cheminova A/S teiks malationą aliejinių rapsų sektoriui, numačius labai padidinti malationo pagrindo produktų apyvartą ir pelną iš jų, pakanka teigti, kad šiame kontekste nurodytas negautas pelnas paremtas tik tikimybe, nes pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo nei sutarties, nei preliminarios sutarties, pasirašytos dėl Cheminova A/S šio projekto, kurį vykdyti trukdė skundžiamas sprendimas, įgyvendinimo. Negali būti laikoma, kad Cheminova A/S jau turėjo „aliejinių rapsų projektą“.

117

Nurodyta žala, susijusi su „aliejinių rapsų projektu“, turi būti kvalifikuojama hipotetiškai. Tačiau tiktai hipotetinio pobūdžio žala, kiek ji priklauso nuo neužtikrintų įvykių ateityje, neturėtų pateisinti laikinųjų apsaugos priemonių suteikimo (šios nutarties 45 punkte minėtos Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Government of Gibraltar prieš Komisiją 101 punktą ir 2004 m. vasario 3 d. Nutarties Enviro Tech Europe ir Enviro Tech International prieš Komisiją, T-422/03 R, Rink. p. II-469, 65 punktas). Todėl šiame kontekste pateikti ieškovių teiginiai negali nustatyti skundžiamo sprendimo Cheminova A/S tariamai padarytos žalos.

118

Kalbant apie žalą, kurią padarė teisės į duomenų apsaugą, tariamai numatytos direktyvos 13 straipsnyje, atėmimas, reikia konstatuoti, kad ieškovėms nedraudžiama prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apskaičiuoti žalos neįtraukus malationo į direktyvos I priedą sudedamųjų dalių, netvirtinant, kad toks apskaičiavimas neįmanomas. Taigi tvirtinimas, susijęs su duomenų apsauga, taip pat turi būti atmestas.

119

Iš to, kas minėta, išplaukia, kad negali būti atsižvelgta į jokį įrodymą, skirtą nustatyti Cheminova A/S patirtos žalos sunkumą.

120

Be to, ši žala, įvertinta apytikriai mažiau nei 1 % grupės Cheminova apyvartos (žr. šios nutarties 108 punktą), dar turi būti sumažinta, atsižvelgiant į tai, kad dalį savo malationo pagrindo produktų pardavimo ieškovės gali kompensuoti parduodamos kitus produktus, kuriuos jos gamina ir kuriais prekiauti turi registraciją, pabrėžiant, kad (konfidencialu) % prarasto panaudojimo gali būti atgauta Ispanijoje parduodant pakaitus iš ieškovių produktų asortimento.

121

Šio konstatavimo pakanka išvadai, kad skundžiamo sprendimo Cheminova A/S padaryta žala bet kuriuo atveju sudarys daug mažiau nei 1 % grupės Cheminova apyvartos ir todėl negalės būti laikoma didele, net nenustačius kiekvieno pakaito ir neatlikus atskaitymų, o tai, be to, yra neįmanoma neturint tik su Cheminova A/S susijusių skaičių.

122

Suabejoti šia išvada neleidžia visų ieškovių pateiktų faktinių aplinkybių įvertinimas, būtent aplinkybė, kad Cheminova A/S pradėjo gaminti malationą 1968 m., naudodamasi prekės ženklu Fyfanon ®™, ir 1991 m. tapo pagrindiniu malationo gamintoju, taigi malationo rinkoje buvo apie 40 metų ir turėjo registracijas prekiauti malationo pagrindo augalų apsaugos produktais įvairiam naudojimui dešimtyje Bendrijos valstybių narių. Iš tiesų į šiuos istorinius svarstymus neturėtų būti atsižvelgta, nes juose nėra jokių apskaičiuotų ekonominių ir finansinių duomenų, į kuriuos būtų galima atsižvelgti pateisinant laikinosios apsaugos priemonės suteikimą.

123

Be to, ieškovės neįrodė, kad šioje nutartyje apytikriai įvertinta žala gali būti laikoma nepataisoma.

124

Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad jei ieškovės tvirtina, jog jos rizikuoja prarasti malationo rinkos dalis ir reputaciją Bendrijoje, joms nepavyko įrodyti, kad bus neįmanoma Cheminova A/S atgauti šios reputacijos ir prarastų rinkos dalių, jei skundžiamas sprendimas būtų panaikintas pagrindinėje byloje. Iš tiesų bylos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo medžiaga neleidžia daryti išvados, kad šie praradimai bus nepataisomi ir kad neįmanoma, jog malationas atgautų savo ankstesnę padėtį.

125

Pirma, pačios ieškovės pabrėžia, kad techniniu požiūriu bus neįmanoma gauti absoliutų malationo pakaitą be trūkumų. Antra, jos teigia, kad vienas pagrindinių malationo privalumų yra tas, kad jis turi platų veikimo spektrą ir gali būti parduotas ūkininkams sąlyginai maža kaina. Galiausiai jos aiškiai atkreipė dėmesį į savo trijų klientų Europoje atstovų pareiškimus; jie pabrėžė, kad malationas yra svarbus, kad būtina jį turėti šalia kitų chemikalų, skirtų vabzdžiams kenkėjams naikinti ir išvengti, kad stiprėtų šių atsparumas, taip pat kad malationo neįtraukimo į direktyvos I priedą ekonominės pasekmės bus lemtingos.

126

Iš to išplaukia, kad malationo savybes, atrodo, labai vertina ieškovių klientai ir kad nėra jo absoliutaus pakaito. Šie įrodymai taip pat leidžia teigti, kad yra malationo grįžimo į rinką galimybė, jei skundžiamo sprendimo vykdymas nebūtų sustabdytas ir jis būtų panaikintas sprendimu pagrindinėje byloje.

127

Šią išvadą patvirtina su kai kuriais pagrindiniais jų klientais atlikti malationo grįžimo į rinką galimybės iš naujo įregistravus šią medžiagą tyrimo rezultatai. Iš tiesų nė vienas iš apklaustų klientų kategoriškai neatmetė malationo galimybės atgauti prarastas rinkos dalis.

128

Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad vienas iš devynių klientų be išlygų sutiko, kad yra malationo grįžimo į rinką galimybė. Nors vienas klientas teigė, kad toks grįžimas būtų sunkus, nes rinkos dalį užėmė kiti produktai, šis atsakymas kelia abejonių, nes jį pateikė ieškovė Lodi, kuri negali būti kvalifikuojama kaip objektyvus informacijos šaltinis, nes vykstant šiai procedūrai ji aiškiai tvirtina, kad susigrąžinti malationo pozicijas bus neįmanoma. Trečiasis klientas atsakė, kad jei malationo ir jo pakaitų veiksmingumas ir kaina būtų panašūs, būtų sunku įsivaizduoti, kad ūkininkai vėl pradėtų naudoti malationą. Tačiau šis klientas pridūrė, kad, jei malationas grįžtų į rinką, jis vėl jį pirktų. Kiti klientai numatė malationo grįžimą į rinką atsižvelgiant į produkto veiksmingumą ir jo kainos konkurencingumą.

129

Tačiau ieškovės nepatvirtino, kad malationas buvo ne toks veiksmingas, kokie buvo pakaitai, užėmę dėl skundžiamo sprendimo prarastas rinkos dalis. Kalbant apie kainos lygį, ieškovės pačios nurodė kai kurių savo malationo pagrindo produktų sąlygiškai aukštą pelningumo maržą, t. y. (konfidencialu) %, kurie leistų joms sumažinti kainą, siekiant palaikyti šių produktų patekimą į rinką.

130

Iš to išplaukia, kad nors dėl skundžiamo sprendimo prarastų malationo rinkos dalių atgavimas gali reikalauti didelių ekonominių ir finansinių resursų, toks grįžimas į rinką, kartu ir malationo reputacijos pataisymas, neatrodo neįmanomas (šiuo klausimu žr. šios nutarties 100 punkte minėtos 1999 m. birželio 30 d. nutarties Pfizer Animal Health prieš Tarybą 161–165 punktus).

131

Tariamai Cheminova A/S patirta žala dėl skundžiamo sprendimo neturi būti laikoma nepataisoma, o kitų klausimų, iškeltų kalbant apie skubą, būtent pakaitų, nagrinėti nereikia.

132

Iš to, kas minėta, išplaukia, kad ieškovės šiuo metu neįrodė, kad Cheminova A/S patirs didelę ir nepataisomą žalą, jei prašymas sustabdyti taikymą nebus patenkintas.

133

Todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti atmestas dėl skubos nebuvimo, nenagrinėjant klausimo, ar kitos taikymo sustabdymo sąlygos yra įvykdytos.

Remdamasis šiais motyvais,

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PIRMININKAS

nutaria: