1

2003 m. spalio 7 d. įstojusi į bylą šalis Zafra Marroquineros, SL, remdamasi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.

2

Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti, yra žodinis žymuo CK CREACIONES KENNYA.

3

Prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 18 ir 25 klasėms ir atitinka šį aprašymą:

4

Ši paraiška buvo paskelbta 2004 m. birželio 7 d.Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 23/2004.

5

2004 m. rugsėjo 6 d. ieškovė Calvin Klein Trademark Trust, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktu, pateikė protestą dėl prašomo prekių ženklo registracijos.

6

Protestas buvo grindžiamas šiais ankstesniais prekių ženklais:

7

Protestas, grindžiamas visomis prekėmis ir paslaugomis, kurioms skirti ankstesni prekių ženklai, buvo pateiktas dėl visų prekių ženklo paraiškoje nurodytų prekių.

8

2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu VRDT protestų skyrius protestą atmetė. Jis manė, kad atitinkamas vartotojas negali supainioti nagrinėjamų prekių ženklų.

9

2006 m. vasario 22 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsniais, pateikė VRDT apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo, nurodydama, jog buvo pažeistas minėto reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punktas.

10

2007 m. kovo 29 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) Antroji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją ir patvirtino Protestų skyriaus sprendimą. Ji manė, kad nagrinėjami žymenys nėra pakankamai panašūs, kad būtų galima daryti išvadą, jog yra galimybė suklaidinti atitinkamą visuomenę.

11

Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:

12

VRDT Pirmosios instancijos teismo prašo:

13

Įstojusi į bylą šalis Pirmosios instancijos teismo prašo:

14

Antruoju reikalavimu ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo įpareigoti VRDT atsisakyti registruoti prašomą prekių ženklą. Šiuo atžvilgiu reikia priminti, jog pagal Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 6 dalį VRDT turi imtis priemonių Bendrijos teismo sprendimui įvykdyti. Todėl Pirmosios instancijos teismas neturi įpareigoti VRDT. Iš tiesų VRDT turi padaryti išvadas iš Pirmosios instancijos teismo sprendimų rezoliucinės dalies bei motyvų (žr. šiuo klausimu 2001 m. sausio 31 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mitsubishi HiTec Paper Bielefeld prieš VRDT (Giroform), T-331/99, Rink. p. II-433, 33 punktą ir 2002 m. vasario 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Eurocool Logistik prieš VRDT (EUROCOOL), T-34/00, Rink. p. II-683, 12 punktą). Todėl antrasis ieškovės reikalavimas yra nepriimtinas.

15

Ieškovė nurodo vienintelį pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.

16

Ieškovė tvirtina, kad Apeliacinės tarybos atlikta analizė yra klaidinga tiek, kiek ji susijusi su žymenų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimu ir galimybės supainioti vertinimu.

17

Dėl žymenų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimo ieškovė nurodo, jog, priešingai nei nurodyta ginčijamame sprendime, prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, skiriamąjį elementą sudaro raidžių grupė „ck“.

18

Šios dvi raidės yra pirmajame prašomo įregistruoti prekių ženklo plane, todėl jos būtų pastebėtos pirmiausiai ir pritrauktų vartotojo dėmesį. Taigi prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, labiausiai išsiskiriantis elementas sutampa, o tai lemia žymenų, dėl kurių kilo ginčas, fonetinį panašumą.

19

Ieškovė ginčija tai, kad ankstesnių prekių ženklų raidžių grupės „ck“ skiriamasis požymis yra ryškesnis už prašomo įregistruoti prekių ženklo raidžių grupės „ck“ skiriamąjį požymį tik dėl ypatingo grafinio pavaizdavimo.

20

Ieškovė tvirtina, kad, priešingai nei pripažįstama ginčijamame sprendime, raidžių grupės „ck“ vartojimo nepateisina žodžiai „creaciones“ ir „kennya“, kurie neatitinka įstojusios į bylą šalies komercinio pavadinimo, ir jis greičiau rodo siekį padaryti prekių ženklą panašesnį į gerą vardą turintį ankstesnį prekių ženklą.

21

Ieškovė tvirtina, kad žodžiai „creaciones“ ir „kennya“ neturi skiriamojo požymio. Pirmasis vartojamas mados sektoriuje nurodant drabužių modelius. Antrasis gali sietis su Afrikos valstybe Kenija arba asmens pavarde.

22

Todėl prekių ženklas CK CREACIONES KENNYA būtų suvokiamas kaip prekių ženklas CK, susijęs su asortimentu „creaciones“ (mados kūrimas), kurio pavadinimas „kennya“ (Kenija), nes jį sukurti įkvėpė Kenijos menas arba spalvos, arba tokia buvo nagrinėjamų prekių kūrėjo pavardė. Valstybių pavadinimai neturi skiriamųjų požymių ir negalėtų būti laikomi elementais, leidžiančiais atskirti lyginamus prekių ženklus. Ieškovė tvirtina, kad šiuo atveju žodis „kennya“ yra klaidinga kilmės nuoroda, nes nagrinėjamo prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo yra Ispanijos miesto Mursija verslininkas, kuris visiškai nesusijęs su Kenija ir kurio prekės nebuvo nupirktos šioje valstybėje.

23

Taip būtų ir tuo atveju, jeigu žodis „kennya“ sietųsi su asmens pavarde, nes paprasta pavardė pati savaime nėra skiriamoji. Galimybė supainioti būtų didesnė, nes atrodytų, kad tai yra prekių ženklo CK išvestinis prekių ženklas, kurį sukūrė asmuo, pavarde Kennya, tačiau šiuo atveju taip nėra. Todėl ieškovė mano, kad žodis „kennya“ nėra skiriamasis arba turi tik labai silpną skiriamąjį požymį, todėl vartotojas dėmesį sutelks į prašomo įregistruoti prekių ženklo elementą „ck“, kuris sudarytas iš tokių pačių raidžių kaip ir ankstesni prekių ženklai.

24

Ji pastebi, kad ankstesni prekių ženklai turi labai gerą vardą, o tai gali sustiprinti ypač vizualų ir fonetinį ginčijamų prekių ženklų panašumą. Ji pažymi, kad būtent vaizdinis žymuo CK yra iš tikrųjų plačiai žinomas.

25

Ieškovė mano, kad dažnai mados sektoriuje drabužių gamintojai identifikuojami raidėmis, kurios sudaro jų pavardės santrumpą. Todėl artėjimas prie prekių ženklų, kuriuos sudaro santrumpos raidės, yra aiškus bandymas nukopijuoti trečiojo asmens prekių ženklą.

26

Be to, dažnai mados sektoriuje ta pati drabužius gaminanti įmonė skirtingoms gamybos linijoms atskirti naudoja išvestinius prekių ženklus, t. y. žymenis, kurie padaromi iš pagrindinio prekių ženklo ir kurių dominuojantis elementas yra toks pats kaip pagrindinio prekių ženklo. Taigi aplinkybė, kad raidžių grupė „ck“ yra visuose nagrinėjamuose prekių ženkluose, net jeigu raidžių grafinis pavaizdavimas skiriasi, gali suklaidinti vartotoją, galintį manyti, jog žymuo CK CREACIONES KENNYA susijęs su konkrečia gamybos linija.

27

Šiam teiginiui pagrįsti ieškovė nurodo kelis Bendrijos teismų, Ispanijos teismų ir VRDT bei Ispanijos patentų ir prekių ženklų biuro sprendimus.

28

VRDT ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą. Visų pirma jos mano, kad Apeliacinės tarybos vertinimas, pagal kurį nagrinėjamų žymenų sukuriamas bendras įspūdis skiriasi, yra teisingas. Be to, VRDT nurodo, kad kadangi būtent vaizdinis žymuo CK, kuriam jau dėl ypatingo grafinio pavaizdavimo būdingas skiriamasis požymis, yra žinomas, nereikia pripažinti raidžių grupės „ck“, parašytos standartiniais simboliais, arba jų skambėjimo žinomumo, kurį Apeliacinė taryba pripažino ankstesnių prekių ženklų atžvilgiu.

29

Be to, VRDT ir įstojusi į bylą šalis tvirtina, kad, kalbant apie prašomą įregistruoti prekių ženklą, žodžių junginys „creaciones kennya“ yra vizualiai – dėl savo ilgumo – arba konceptualiai – dėl išgalvotos sudedamosios dalies – dominuojantis elementas, kai priebalsių grupė „ck“ dėl ypatingo grafinio pavaizdavimo yra ankstesnių prekių ženklų dominuojantis elementas.

30

Pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą „ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas, jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas“.

31

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką galimybę supainioti sudaro tai, kad visuomenė gali manyti, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos pagamintos arba suteiktos tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių (2002 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Oberhauser prieš VRDT – Petit Liberto (Fifties), T-104/01, Rink. p. II-4359, 25 punktas; taip pat šiuo klausimu žr. 1998 m. rugsėjo 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Canon, C-39/97, Rink. p. I-5507, 29 punktą ir 1999 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C-342/97, Rink. p. I-3819, 17 punktą).

32

Be to, pagal nusistovėjusią teismų praktiką galimybė supainioti turi būti visapusiškai vertinama atsižvelgiant į tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia nagrinėjamus žymenis ir prekes ar paslaugas ir į visas konkrečiam atvejui būdingas aplinkybes, ypač į žymenų ir jais žymimų prekių ar paslaugų panašumo tarpusavio priklausomybę (2003 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Laboratorios RTB prieš VRDT – Giorgio Beverly Hills (Giorgi/GIORGIO BEVERLY HILLS), T-162/01, Rink. p. II-2821, 30–32 punktai ir juose nurodyta teismų praktika).

33

Be to, galimybė supainioti yra juo didesnė, kuo ryškesnis ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis. Taigi prekių ženklai, patys savaime arba dėl žinomumo rinkoje turintys ryškų skiriamąjį požymį, saugomi labiau nei tie, kurių skiriamieji požymiai yra mažiau ryškūs (pagal analogiją žr. minėto Sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer 20 punktą).

34

Be to, visapusiškai vertinant galimybę supainioti svarbiausia yra tai, kaip paprastas nagrinėjamų prekių ar paslaugų vartotojas suvokia prekių ženklus. Taigi paprastas vartotojas prekių ženklą dažniausia suvokia kaip visumą ir nenagrinėja įvairių jo detalių (1997 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo SABEL, C-251/95, Rink. p. I-6191, 23 punktas ir minėto Sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer 25 punktas). Šio visapusiško galimybės supainioti įvertinimo tikslais paprastas atitinkamų prekių vartotojas laikomas pakankamai informuotu ir protingai pastabiu bei nuovokiu (minėto Sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer 26 punktas).

35

Šiuo atveju pirmiausia reikia pastebėti, kad nagrinėjamų prekių tapatumo šalys neginčijo.

36

Be to, iš ginčijamo sprendimo, kuris šiuo klausimu neginčijamas, išplaukia, kad kadangi ankstesnius prekių ženklus sudaro du Ispanijoje registruoti prekių ženklai ir vienas Bendrijoje registruotas prekių ženklas, o nagrinėjamos prekės skirtos plačiajai visuomenei, atitinkamą visuomenę sudaro paprasti minėtų prekių vartotojai Ispanijoje ir Bendrijoje.

37

Tačiau ieškovė ginčija Apeliacinės tarybos atliktą ginčijamų žymenų panašumo vertinimą ir remiantis juo padarytą išvadą dėl galimybės supainioti. Taigi reikia patikrinti, ar Apeliacinė taryba suklydo nuspręsdama, jog žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra pakankamai skirtingi, kad būtų galima atmesti galimybės suklaidinti atitinkamą visuomenę egzistavimą.

38

Kalbant apie žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualų, fonetinį ar konceptualų panašumą, reikia pažymėti, kad visapusiškas supainiojimo galimybės vertinimas turi būti pagrįstas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, ypač atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius požymius (žr. 2003 m. spalio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Phillips-Van Heusen prieš VRDT – Pash Textilvertrieb und Einzelhandel (BASS), T-292/01, Rink. p. II-4335, 47 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

39

Be to, iš nusistovėjusios teismų praktikos išplaukia, kad sudėtinis prekių ženklas gali būti laikomas panašiu į kitą prekių ženklą, tapatų ar panašų į vieną iš sudėtinio prekių ženklo elementų, tik tada, jei šis dominuoja bendrame sudėtinio ženklo sukurtame įspūdyje. Taip yra, kai šis elementas gali vienas dominuoti atitinkamos visuomenės atmintyje užsifiksavusiame šio prekių ženklo vaizde, o kiti šio prekių ženklo elementai yra nežymūs bendrame jo sukurtame įspūdyje (2002 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Matratzen Concord prieš VRDT – Hukla Germany (MATRATZEN), T-6/01, Rink. p. II-4335, 33 punktas ir 2007 m. spalio 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ekabe International prieš VRDT – Ebro Puleva (OMEGA3), T-28/05, Rink. p. II-4307, 43 punktas).

40

Tačiau tai nereiškia, kad reikia atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo sudedamąją dalį ir ją palyginti su kitu prekių ženklu. Atvirkščiai, lyginti reikia nagrinėjamus prekių ženklus, vertinant kiekvieno iš jų visumą (2007 m. birželio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Shaker, C-334/05 P, Rink. p. I-4529, 41 punktas; 2007 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Nestlé prieš VRDT ir Quick, C-193/06 P, nepaskelbta Rinkinyje, 35 punktas ir minėto Sprendimo MATRATZEN 34 punktas).

41

Šiuo atveju reikia nurodyti, kad iš ginčijamo sprendimo 7 punkto išplaukia, jog anksčiau įregistruoti vaizdiniai žymenys yra sudaryti iš spausdintinių mažųjų raidžių grupės „ck“, kurioje antroji raidė, t. y. raidė „k“, yra ilgesnė ir platesnė už pirmąją raidę, t. y. raidę „c“, kuri yra centruota raidės „k“ atžvilgiu. Ankstesniame Bendrijos prekių ženkle yra ir žodžiai „calvin klein“, parašyti spausdintinėmis raidėmis, daug mažesnėmis už raides „c“ ir „k“. Be to, prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis prekių ženklas, kurį sudaro trys elementai, t. y. raidžių grupė „ck“, po kurios eina žodžiai „creaciones“ ir „kennya“.

42

Ieškovė nurodo, kad elementas „ck“ yra skiriamasis ir dominuojantis prašomo įregistruoti prekių ženklo elementas. Tačiau reikia konstatuoti, kaip tai nurodo VRDT, kad žodžiai „creaciones kennya“ dėl savo dydžio užima daug svarbesnę vietą nei raidžių grupė „ck“ ir sudaro šiame prekių ženkle dominuojantį sintaksinį konceptualų junginį.

43

Iš tikrųjų, nors tiksli elemento „creaciones kennya“ reikšmė neaiški, nes jis gali būti suprantamas arba kaip nurodantis mados kūrėjo pavardę, arba kaip visiškai išgalvotas žodžių junginys, jam būdingas aiškus skiriamasis požymis drabužių ir mados aksesuarų, priklausančių 18 ir 25 klasėms, atžvilgiu. Be to, šio skiriamojo požymio nepaneigia ryšys, kuris suinteresuotosios visuomenės sąmonėje sukuriamas tarp žodžio „kennya“ ir Kenijos valstybės, atsižvelgiant į skirtingą abiejų žodžių ortografiją. Taigi ieškovės argumentai, kuriais ginčijamas elemento „creaciones kennya“ skiriamasis požymis, turi būti atmesti.

44

Be to, kaip Apeliacinė taryba nurodė ginčijamo sprendimo 26 punkte, elementas „ck“ atitinka pirmąsias žodžių „creaciones“ ir „kennya“, kurie apibrėžia jo kilmę ir paaiškina jo buvimą, raides. Toks, koks pavaizduotas prekių ženklo paraiškoje, elementas „ck“, palyginti su elementu „creaciones kennya“, yra antraeilės reikšmės.

45

Todėl reikia manyti, jog atitinkamas vartotojas pirmiausia įsimins žodžius „creaciones kennya“, į kuriuos jis labiausiai sukoncentruos savo dėmesį. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad raidžių grupė „ck“ yra pirmajame prašomo įregistruoti prekių ženklo plane, nekeičia šio vertinimo. Nors tiesa, kad paprastas vartotojas paprastai labiausiai dėmesį atkreipia į prekių ženklo pradžioje esančius elementus, ypatingomis aplinkybėmis tam tikriems ženklams ši taisyklė gali būti netaikoma (žr. šiuo klausimu 2007 m. lapkričio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Castellani prieš VRDT – Markant Handels und Service (CASTELLANI), T-149/06, Rink. p. II-4755, 54 punktą). Šiuo atveju dėl šio sprendimo 42–44 punktuose nurodytų motyvų vien tik raidžių grupės „ck“ buvimo prašomo įregistruoti prekių ženklo pradžioje nepakanka, kad jis dominuotų šio prekių ženklo sukuriamame bendrame įspūdyje.

46

Todėl dėl vizualaus žymenų panašumo reikia nurodyti, kad Apeliacinė taryba teisingai manė, jog ginčijami prekių ženklai yra skirtingi. Iš tikrųjų, ankstesnius prekių ženklus sudaro vienintelis arba dominuojantis elementas „ck“, pavaizduotas ypatingu grafiniu būdu, dėl kurio, kaip ginčijamo sprendimo 22 punkte nurodė Apeliacinė taryba, šiems prekių ženklams būdingas skiriamasis požymis, o prašomo įregistruoti prekių ženklo sukuriamame bendrame įspūdyje dominuoja elementas „creaciones kennya“.

47

Taigi vien tik vizualus ankstesnių prekių ženklų vienintelio arba dominuojančio vaizdinio elemento „ck“ ir prašomo įregistruoti prekių ženklo elemento „ck“ panašumas neleidžia sukurti vizualaus ginčijamų prekių ženklų panašumo, atsižvelgiant, viena vertus, į prekių ženklo CK CREACIONES KENNYA sukuriamą bendrą įspūdį ir, antra vertus, į ankstesniems prekių ženklams būdingą ypatingą grafinį pavaizdavimą, t. y. mažesnį raidės „c“ dydį ir jos centravimą raidės „k“ atžvilgiu.

48

Šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, kaip Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 23 punkte nurodė, kad nagrinėjant ginčijamų prekių ženklų panašumą atsižvelgiama į šių prekių ženklų, kokie jie įregistruoti arba prašomi įregistruoti, visumą. Taigi žodinis prekių ženklas yra prekių ženklas, kurį sudaro tik raidės, žodžiai arba žodžių junginiai, parašyti įprastu šriftu, be specifinio grafinio elemento. Apsauga, išplaukianti iš žodinio prekių ženklo registracijos, taikoma paraiškoje įregistruoti nurodytam žodžiui, o ne ypatingiems grafiniams arba stiliaus aspektams, kurie gali būti būdingi šiam prekių ženklui. Taigi nagrinėjant panašumą nereikia atsižvelgti į prašomo įregistruoti prekių ženklo galimą grafinį pavaizdavimą ateityje (žr. šiuo klausimu 2005 m. balandžio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Faber Chimica prieš VRDT – Nabersa (Faber), T-211/03, Rink. p. II-1297, 36 ir 37 punktus; 2007 m. vasario 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ontex prieš VRDT – Curon Medical (CURON), T-353/04, nepaskelbta Rinkinyje, 74 punktą ir 2008 m. gegužės 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Radio Regenbogen Hörfunk in Baden prieš VRDT (RadioCom), T-254/06, nepaskelbta Rinkinyje, 43 punktą).

49

Fonetiniu požiūriu Apeliacinė taryba taip pat teisingai konstatavo, kad ginčijami prekių ženklai yra nepanašūs. Kaip nurodo VRDT, ankstesni prekių ženklai būtų nurodomi raidžių grupe „ck“ arba žodžiais „calvin klein“, net jeigu ankstesniame žymenyje pastarųjų žodžių nėra, nes yra aišku, kad vaizdinis žymuo CK, su jam būdingu grafiniu pavaizdavimu, nurodo gerą vardą turintį mados prekių gamintoją ir kūrėją Calvin Klein.

50

Tačiau prašomas įregistruoti prekių ženklas būtų nurodomas ištariant tik žodžius „creaciones kennya“ arba visą žodžių junginį „ck creaciones kennya“. Bet kuriuo atveju mažai tikėtina, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas „ck creaciones kennya“ būtų nurodomas ištariant tik raidžių grupę „ck“, nes mažai žinomi žodžiai „creaciones kennya“ turėtų būti nurodomi aiškiai.

51

Konceptualiu požiūriu Apeliacinė taryba nesuklydo nuspręsdama, kad žodžiai „creaciones kennya“, kurie sudaro raidžių grupės „ck“ pagrindą, sukuria konceptualų skirtumą ankstesnių prekių ženklų atžvilgiu. Kaip Apeliacinė taryba nurodė ginčijamo sprendimo 27 punkte, prašomo įregistruoti prekių ženklo raidžių grupė „ck“ yra kilusi iš žodžių „creaciones kennya“, o ankstesnius prekių ženklus sudaranti raidžių grupė „ck“ nurodo gerą vardą turintį mados prekių gamintoją ir kūrėją Calvin Klein.

52

Iš viso to, kas išdėstyta, išplaukia, kad Apeliacinė taryba nesuklydo manydama, jog ginčijami prekių ženklai yra nepanašūs. Iš tikrųjų prekių ženklų analizė vizualiu, fonetiniu ir konceptualiu požiūriais rodo, jog ankstesnių prekių ženklų sukuriamame bendrame įspūdyje dominuoja vienintelis arba dominuojantis elementas „ck“, o prašomo įregistruoti prekių ženklo sukuriamame bendrame įspūdyje dominuoja elementas „creaciones kennya“. Tai, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, nepanašūs, matyti ir iš jų vizualių, fonetinių bei konceptualių skirtumų.

53

Atsižvelgiant į ginčijamų prekių ženklų panašumo analizę, Apeliacinė taryba teisingai manė, jog nėra galimybės juos supainioti.

54

Prekių ženklais, dėl kurių kilo ginčas, žymimų prekių tapatumas nekeičia šio vertinimo, nes nagrinėjami žymenys yra nepanašūs. Kaip Apeliacinė taryba nurodė ginčijamo sprendimo 28 punkte, pažvelgus į prašomą įregistruoti prekių ženklą aiškiai matyti, jog raidžių grupė „ck“ nurodo žodžius „creaciones kennya“, kuriais, be jokių abejonių, prašomas įregistruoti prekių ženklas skiriasi nuo ankstesnių prekių ženklų. Kadangi žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumas yra galimybės supainioti pripažinimo sąlyga, tokio konstatavimas, kad nėra tokio panašumo, neleidžia teigti, jog egzistuoja galimybė supainioti (žr. šiuo klausimu 2008 m. gruodžio 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Torres prieš VRDT - Sociedad Cooperativa del Campo San Ginés (TORRE DE BENÍTEZ), T-16/07, nepaskelbta Rinkinyje, 74 punktą).

55

Dar reikia nurodyti, kad ieškovė remiasi ankstesniems prekių ženklams būdingu vaizdiniu elementu CK, kuris pasižymi ypatingu grafiniu pavaizdavimu. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad prekių ženklams, kurie ryškų skiriamąjį požymį turi dėl savo gero vardo, taikoma didesnė apsauga (žr. šio sprendimo 33 punktą), šiuo atveju ankstesnių prekių ženklų gero vardo pripažinimas negali paneigti Apeliacinės tarybos atlikto vertinimo, kad būtent dėl atitinkamų dominuojančių elementų skirtingumo ginčijamų prekių ženklų sukuriamas bendras įspūdis per daug skiriasi, kad būtų galima konstatuoti galimybę supainioti, pagrįstumo.

56

Dėl ieškovės argumento, kad nurodyta visuomenė prašomą įregistruoti prekių ženklą gali suvokti kaip vieną iš jos išvestinių prekių ženklų, reikia pastebėti, kaip nurodo pati ieškovė, kad išvestiniams prekių ženklams būdingi iš pagrindinio prekių ženklo kilę žymenys ir kad jų dominuojantis elementas yra toks pats kaip ir pagrindinio prekių ženklo (2004 m. spalio 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo New Look prieš VRDT – Naulover (NLSPORT, NLJEANS, NLACTIVE ir NLCollection), T-117/03–T-119/03 ir T-171/03, Rink. p. II-3471, 51 punktas). Šiuo atveju ginčijamų prekių ženklų dominuojantys elementai skiriasi. Iš tikrųjų, kaip jau buvo keletą kartų konstatuota šiame sprendime, ankstesniuose prekių ženkluose dominuoja arba juos sudaro tik vaizdinis elementas CK, o prašomame įregistruoti prekių ženkle dominuoja skiriamasis žodinis elementas „creaciones kennya“.

57

Iš viso to, kas išdėstyta, išplaukia, kad Apeliacinė taryba nesuklydo nuspręsdama, jog nėra galimybės supainioti prašomą įregistruoti prekių ženklą su ankstesniais prekių ženklais. Todėl ieškinį reikia atmesti.

58

Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti VRDT ir įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas pagal jų pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (šeštoji kolegija)

nusprendžia: