2007 m. lapkričio 27 d. Philippe Combescot pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) sprendimo byloje T-249/04 Combescot prieš Komisiją

(Byla C-525/07 P)

(2008/C 37/15)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantas: Philippe Combescot, atstovaujamas advokatų A. Maritati ir V. Messa

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija

Apelianto reikalavimai

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ginčas susijęs su tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos už laikotarpį nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. (toliau — REC) parengimo pripažinimu teisėtu. Apeliantas ginčija Pirmosios instancijos teismo išvadą, nes mano, jog REC yra neteisėta, kadangi ją parengė M., kuris labai priešiškai nusistatęs P. Combescot atžvilgiu. Taip yra kadangi pastarasis pranešė apie sunkius pažeidimus atliekant administravimo veiklą Gvatemalos delegacijoje, kuriuos padarė minėtas M. Iš tiesų gavusi šį skundą institucija Gvatemaloje atliko patikrinimą, o paskui P. Combescot pareikalavus 2004 m. rugsėjo 20 d. OLAF nusprendė pradėti tyrimą, kuris buvo baigtas 2006 m. gegužės 30 d. pateikus galutinę ataskaitą (toliau — OLAF ataskaita), kuri pridėta prie šios bylos dokumentų kartu su 2002 m. tyrimo komisijos parengta ataskaita. Pateikę šį apeliacinį skundą P. Combescot gynėjai Teisingumo Teismo prašo pakeisti Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje jis atsisakė pripažinti, kad REC yra neteisėta, ir todėl atsisakė apeliantui suteikti teisę reikalauti atlyginti žalą. Taigi skundu minėto Teisingumo Teismo prašoma patvirtinti ir nurodyti, kad parengus dalinę ir todėl klaidingą ir bet kuriuo atveju neteisėtą REC už 2001 — 2002 m. laikotarpį, Philippe Combescot tarnybinei veiklai bei profesiniam prestižui buvo padaryta didelė žala bei kad REC esantis įvertinimas atsižvelgiant į aplinkybes, kurioms būdingas viršininkų piktnaudžiavimas ir žeminantis elgesys, sukėlė kančią ir sielvartą, lėmusį sunkią depresiją, kaip nurodyta dokumentuose, o ypač kaip patvirtino institucija pasitelkusi patikimų medicinos konsultantų nuomonę. Teisingumo Teismo prašoma išsamiai įvertinti faktines bylos aplinkybes, manant, kad jos visos yra svarbios siekiant pripažinti REC neteisėtumą ir todėl nurodyti, kad apeliantas turi teisę į patirtos žalos atlyginimą.

Apeliantas nurodo, kad Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nelogiškas. Iš pradžių nurodęs, jog nepriklausomumo ir sąžiningumo tikslai privalomi visais atvejais, kai darbuotojas turi pareikšti savo nuomonę dėl konkrečių veiksmų ir neturi atsidurti padėtyje, kurioje, trečiųjų asmenų nuomone, nepaisant nešališkumo ir realaus vertinimo teisingumo, gali būti prarandamas nepriklausomumas ir objektyvumas, Pirmosios instancijos teismas vis dėlto M. atveju padarė visiškai nesuprantamas išvadas. Be to, nurodyta, kad sprendimas yra nelogiškas tiek, kiek Pirmosios instancijos teismas jame pripažino, kad dėl P. Combescot, kuris Gvatemaloje įsikūrė kaip patarėjas, veiksmų M. pateko į nemalonią padėtį, tačiau nepaisant to nusprendė, kad šia padėtimi remtis netinkama siekiant įrodyti, jog visiškai nesuderinama, kad M. atliktų vertinimo pareigą pagal nešališkumo ir nepriklausomumo principus. Akivaizdu, kad REC parengimas yra vertinimo diskrecijos išraiška, taigi jokia su šiuo vertinimu susijusi išvada dėl esmės neturi lemiamos reikšmės ir nėra tinkama patvirtinti ir (arba) paneigti faktinių duomenų dėl šališkumo, atsižvelgiant į tai, kad M. atliko vertinimą nepaisant to, kad jį su P. Combescot sieja akivaizdžiai sudėtingi ir nedraugiški santykiai. Šiuo atžvilgiu apeliantas pažymi, jog aplinkybė, kad vertinant dalyvavo kitas asmuo, nesusijęs su P. Combescot ir M. santykiais, nėra lemianti. Taigi apeliantas papunkčiui nagrinėja REC turinį. Galiausiai jis primygtinai prašo priimti pateiktus įrodymus.