—

JVC France SAS, atstovaujamos advokatų F. Goguel ir F. Foucault,

—

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos G. de Bergues ir A.-L. During,

—

Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos J.-P. Keppenne ir S. Schønberg,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra susijęs su 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, p. 1, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382–386), iš dalies pakeisto 1998 m. spalio 26 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2261/98 (OL L 292, p. 1), 1999 m. spalio 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2204/1999 (OL 278, p. 1), 1999 m. spalio 13 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2388/2000 (OL L 264, p. 1 ir klaidų ištaisymas – OL L 276, p. 92) ir 2001 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2031/2001 (OL L 279, p. 1), I priede išdėstytos Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 85254091 ir 85254099 subpozicijų išaiškinimu bei Europos Bendrijų Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimų (toliau – KN paaiškinimai), paskelbtų pagal Reglamento Nr. 2658/87 9 straipsnio 1 dalį, teisine galia.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant ginčą tarp JVC France SAS (toliau – JVC) ir Prancūzijos muitinės administracijos dėl pastarosios JVC iškelto reikalavimo sumokėti muitus už Japonijos ir Singapūro kilmės skaitmeninius vaizdo įrašymo aparatus.

3

1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, (OL L 302, p. 1, toliau – Muitinės kodeksas), 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„1.   Jeigu skolą muitinei sudaranti muito suma nebuvo įtraukta į apskaitą vadovaujantis 218 ir 219 straipsniais arba jeigu ji buvo įtraukta į apskaitą nurodžius mažesnę už teisiškai privalomą sumokėti pinigų sumą, išieškotina muito suma arba papildomai išieškotina muito suma turi būti įtraukta į apskaitą per dvi dienas nuo tos dienos, kai muitinė sužinojo apie susidariusią padėtį ir galėjo apskaičiuoti teisiškai privalomą sumokėti pinigų sumą bei nustatyti skolininką (paskesnis įtraukimas į apskaitą). Šis terminas gali būti pratęstas vadovaujantis 219 straipsniu.“

4

To paties kodekso 239 punkte nurodoma:

„1.   Importo arba eksporto muitai gali būti grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti susidarius 236, 237 ir 238 straipsniuose nenurodytoms padėtims:

2.   Dėl 1 dalyje nurodytų priežasčių muitai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti, jeigu 12 mėnesių nuo skolininko informavimo apie muitų sumą dienos atitinkamai muitinės įstaigai pateikiamas prašymas.

Tačiau išimtiniais atvejais, kai tai deramai pagrįsta, muitinė turi teisę leisti, kad šio laikotarpio trukmė būtų viršyta.“

5

Reglamentu Nr. 2658/87 įtvirtinta KN grindžiama tarptautine suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema (toliau – SS), kurią parengė Muitinių bendradarbiavimo taryba, vėliau tapusi Pasaulio muitinių organizacija, o įtvirtino – tarptautinė konvencija, sudaryta 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje ir Bendrijos vardu patvirtinta 1987 m. balandžio 7 d. Tarybos sprendimu (OL L 198, p. 1). Ji perima šešių skaitmenų SS pozicijas bei subpozicijas ir tik septintas ir aštuntas skaitmenys yra jai būdingi poskyriai.

6

KN antrojoje dalyje yra XVI skyrius, kuriame yra 85 skirsnis „Elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys ir reikmenys“.

7

852540 pozicijoje, kuri vadinasi „Nejudančio vaizdo kameros ir kiti vaizdo įrašymo aparatai (vaizdo magnetofonai); skaitmeninės kameros“, yra 85254091 subpozicija „Kiti vaizdo įrašymo aparatai (vaizdo magnetofonai): galintys tik įrašyti televizijos kameros užfiksuotą garsą ir vaizdą“ ir 85254099 subpozicija „Kiti vaizdo įrašymo aparatai (vaizdo magnetofonai): Kiti“.

8

Reikia patikslinti, kad 85254091 ir 85254099 subpozicijų formuluotės, įtvirtintos Reglamentuose Nr. 2261/98, Nr. 2204/1999, Nr. 2263/2000 ir Nr. 2031/2001, yra tapačios.

9

Vaizdo įrašymo aparatams, klasifikuojamiems 85254091 subpozicijoje, taikomas 4,9 % muito tarifas, o klasifikuojamiems 85254099 subpozicijoje – 14 % muito tarifas.

10

Europos Bendrijų Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje reguliariai skelbia „Europos Bendrijų Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimus“.

11

1998 m. rugsėjo 15 d. ir 2000 m. liepos 13 d. KN paaiškinimuose (atitinkamai OL C 287, p. 1 ir OL C 199, p. 1) dėl 85254099 subpozicijos patikslinama:

„Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami aparatų deriniai, sudaryti iš vaizdo kameros ir vaizdo įrašymo arba atkūrimo aparatų (vadinamieji „kamkorderiai“), skirti ne tik kameros užfiksuotiems vaizdams, bet ir televizijos programoms įrašyti. Taip įrašyti vaizdai gali būti atkuriami su išoriniu televizijos imtuvu.

Tačiau „vaizdo įrašymo aparatai“, su kuriais galima įrašyti tik vaizdo kameros fiksuojamus vaizdus ir juos atkurti naudojant išorinį televizijos imtuvą, klasifikuojami 85254091 subpozicijoje.“

12

KN paaiškinimai buvo pakeisti 2001 m. liepos 6 d. Komisijos pranešimu (OL C 190, p. 10). 85254099 subpozicijos paaiškinime pirmiau cituotas tekstas buvo paliktas ir papildytas antra pastraipa:

„Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami „vaizdo įrašymo aparatai“, kuriuose vaizdo įvestis yra užtverta plokštele ar kitu būdu arba kuriuose vaizdo sąsaja vėliau, panaudojus programinę įrangą, gali būti aktyvinama kaip vaizdo įvestis. Nepaisant to, aparatas yra skirtas televizijos programoms ir kitiems išoriniams vaizdo signalams įrašyti.“

13

2001 m. liepos 6 d. Komisijos pranešimu (OL C 256, p. 1) buvo nežymiai pakeistas 85254099 subpozicijos paaiškinimų teksto paskutinis sakinys:

„<…> televizijos programoms arba kitiems išoriniams vaizdo ir garso signalams.“

14

Atlikusi tyrimą muitinės administracija užginčijo dviejų kategorijų Japonijos ir Singapūro kilmės skaitmeninių vaizdo įrašymo aparatų tarifinį klasifikavimą, kurį juos importuodama nurodė JVC.

15

Pirmajame 2002 m. spalio 11 d. Protokole muitinės pareigūnai konstatavo, kad laikotarpiu nuo 1999 m. birželio iki 2001 m. liepos 23 d. JVC importavo vaizdo įrašymo aparatus su aktyvintais įvesties ir (arba) išvesties lizdais, dar vadinamais aktyvintais „DV-in/out“. Šios rūšies vaizdo įrašymo aparatu per specifinę jungtį galima įrašyti ne tik vaizdą ir garsą, bet ir išorinį signalą. Jis gali būti tiesiogiai sujungtas su kompiuteriu arba televizoriumi, siekiant, viena vertus, perduoti juo užfiksuotą skaitmeninį vaizdo įrašą (vadinamoji DV-out funkcija) ir, kita vertus, įrašyti kompiuteriu apdorotus bet kokios kilmės skaitmeninius klipus (vadinamoji DV-in funkcija).

16

Muitinės pareigūnai nusprendė, kad tinkamo tarifinio klasifikavimo subpozicija yra 85254099, o ne JVC nurodyta 85254091 subpozicija.

17

JVC neginčijo šio klasifikavimo ir sumokėjo trūkstamas muitų sumas. Tačiau ji, teigdama, jog dėl Bendrijos praktikos pasikeitimo buvo padaryta klaida, paprašė atsisakyti išieškoti šias muitų sumas pagal muitinės kodekso 239 straipsnį. Pirmuoju 2004 m. gruodžio 16 d. Sprendimu šis prašymas buvo atmestas.

18

Antrame 2002 m. spalio 11 d. Protokole muitinės pareigūnai konstatavo, kad laikotarpiu nuo 1999 m. birželio 22 d. ir 2002 m. rugpjūčio 28 d. JVC importavo skaitmeninius vaizdo įrašymo aparatus su aktyvinta DV-out funkcija, o DV-in funkcija galėjo būti aktyvinta vėliau, atlikus muitinės formalumus.

19

Muitinės pareigūnai, be to, konstatavo, kad tinkamo tarifinio klasifikavimo subpozicija yra 85254099, o ne JVC pasirinktas klasifikavimas, t. y. 85254091 subpozicija, bei 2004 m. sausio 6 d. priėmė pranešimą dėl išieškojimo. JVC, viena vertus, ginčijo šį pranešimą ir, kita vertus, pateikė prašymą atsisakyti išieškoti muitus. Pastarasis prašymas buvo atmestas antruoju 2004 m. gruodžio 16 d. Sprendimu.

20

Todėl JVC pareiškė du ieškinius Tribunal d’instance du XIe arrondissement de Paris.

21

Pirmuoju ieškiniu, pareikštu 2005 m. kovo 7 d., JVC, tvirtindama, kad minėti vaizdo įrašymo aparatai turi būti klasifikuojami 85254091 subpozicijoje, paprašė panaikinti 2004 m. sausio 6 d. pranešimą dėl išieškojimo.

22

Antruoju ieškiniu, pareikštu 2006 m. vasario 2 d., JVC paprašė panaikinti abu 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimus, kuriais atmetami prašymai atsisakyti išieškoti muitus. JVC teigia, kad išieškojimus lėmė Bendrijos praktikos pasikeitimas paskelbus pakeistus KN paaiškinimus. Šis pasikeitimas yra ypatinga aplinkybė Muitinės kodekso 239 straipsnio prasme.

23

Teisme JVC teigė, kad iki 2001 m. importuotojai ir muitinės tarnybos vaizdo įrašymo aparatus, kuriuos importuojant aktyvinta tik vadinamoji DV-out funkcija, klasifikavo 85254091 subpozicijoje. Muitinės praktika pasikeitė tik 2001 m. liepos 6 d. Komisijos pranešimu pakeitus KN paaiškinimus. JVC teigimu, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės muitinės nusprendė taikyti šį naują išaiškinimą tik po 2001 m. liepos 6 d. importuojamoms prekėms, o Prancūzijos muitinės nusprendė šį išaiškinimą taikyti atgaline tvarka, o tai prieštarauja Muitinės kodeksui.

24

Šiomis aplinkybėmis Tribunal d’instance du XIe arrondissement de Paris, sujungęs abu ieškinius, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

25

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmuoju klausimu iš esmės klausia, ar klasifikuojant vaizdo įrašymo aparatus galima arba privaloma atsižvelgti į galimybę aktyvinti vadinamąją DV-in funkciją, kuri tuo metu, kai buvo atliekami muitinės formalumai, nebuvo aktyvinta, tačiau vėliau tai gali būti padaryta rankomis arba įdiegiant programinę įrangą. Be to, jis klausia, kokią reikšmę gali turėti tai, kad, atlikdamas muitinės formalumus, gamintojas šios galimybės nenurodė ir neužtikrino jos veikimo.

26

2007 m. rugsėjo 27 m. Sprendime Medion ir Canon Deutschland (C-208/06 ir C-209/06, Rink. p. I-7963) Teisingumo Teismas atsakė į prejudicinį klausimą, kuris yra tapatus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimui. Todėl į šį klausimą reikia pateikti tapatų atsakymą.

27

Todėl į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad vaizdo įrašymo aparatas gali būti klasifikuojamas KN 85254099 subpozicijoje tik tuomet, kai vaizdo ir garso, kuriuos perduoda kiti nei integruotieji kamera ir mikrofonas šaltiniai, įrašymo funkcija yra aktyvi tuo metu, kai atliekami muitinės formalumai arba kai šią funkciją specialių žinių neturintis vartotojas gali lengvai aktyvinti nepakeisdamas vaizdo įrašymo aparato techninės įrangos, nors gamintojas ir nesiekia skatinti to daryti. Be to, tuo atveju, kai aktyvinama vėliau, būtina, pirma, kad po aktyvinimo šis vaizdo įrašymo aparatas veiktų taip, kaip ir vaizdo įrašymo aparatas, kurio vaizdo ir garso įrašymo iš kitų nei integruotųjų kameros ir mikrofono funkcija yra aktyvi tuo metu, kai atliekami muitinės formalumai, bei, antra, kad jis veiktų savarankiškai. Šių sąlygų įvykdymą turi būti įmanoma patikrinti tuo metu, kai atliekami muitinės formalumai. Nacionalinis teismas turi įvertinti, ar šios sąlygos įvykdytos. Jei taip nėra, šis vaizdo įrašymo aparatas turi būti klasifikuojamas KN 85254091 subpozicijoje.

28

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori išsiaiškinti visų pirma su pagrindinėje byloje nagrinėjamomis prekėmis susijusių KN paaiškinimų pakeitimų teisinę galią ir klausia, ar Komisija neprivalėjo jų priimti nauju reglamentu dėl preferencinio klasifikavimo, o ne keisdama egzistuojančio reglamento išaiškinimą.

29

Komisija mano, kad klausimas yra nepriimtinas, nes jis hipotetinis ir nenaudingas sprendžiant bylą. Jos manymu, KN paaiškinimų pakeitimai nepakeičia ankstesnės teisinės padėties. Iš tiesų šie KN paaiškinimai patys savaime neturi savarankiško teisinio poveikio. Todėl ir jų pakeitimas neturi poveikio ūkio subjektų teisėms. Galiausiai sprendime pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikiama pernelyg mažai faktinės informacijos, kad Teisingumo Teismas galėtų išplėsti klausimą ir prireikus jį performuluoti.

30

Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą, bei Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą (žr. visų pirma 1995 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bosman, C-415/93, Rink. p. I-4921, 59 punktą ir 2006 m. birželio 15 d. Sprendimo Acereda Herrera, C-466/04, Rink. p. I-5341, 47 punktą).

31

Teisingumo Teismas gali atsisakyti pateikti atsakymą į nacionalinio teismo pateiktą prejudicinį klausimą tik tuomet, kai akivaizdu, jog prašomas Bendrijos teisės išaiškinimas yra nesusijęs su pagrindinės bylos aplinkybėmis arba dalyku, kai problema yra hipotetinė arba kai Teisingumo Teismas neturi faktinės arba teisinės informacijos, būtinos naudingai atsakyti į pateiktus klausimus (žr. minėtų sprendimų Bosman 61 punktą ir sprendimo Acereda Herrera 48 punktą).

32

Pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui Muitinės kodekso 239 straipsnio 1 dalies pagrindu pateikiamas prašymas atsisakyti išieškoti muitus ir jis turi ieškoti elementų, galinčių sudaryti ypatingą situaciją dėl aplinkybių, kuriomis JVC negalima apkaltinti nesąžiningumu ar akivaizdžiu aplaidumu. Tokiame kontekste klausimas dėl KN paaiškinimų teisinės galios yra svarbus. Todėl klausimas yra priimtinas.

33

Pirmiausia reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką, siekiant teisinio saugumo ir kontrolės supaprastinimo, prekių tarifinę klasifikaciją lemiantis kriterijus paprastai turi būti nustatomas bendrai atsižvelgiant į tas jų objektyvias charakteristikas ir savybes, kurios apibrėžtos KN pozicijos ir skyriaus ar skirsnio pastabų formuluotėse (ypač žr. 2000 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Eru Portuguesa, C-42/99, Rink. p. I-7691, 13 punktą; 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Intermodal Transports, C-495/03, Rink. p. I-8151, 47 punktą; 2005 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Possehl Erzkontor, C-445/04, Rink. p. I-10721, 19 punktą; 2006 m. vasario 16 d. Sprendimo Proxxon, C-500/04, Rink. p. I-1545, 21 punktą).

34

Be to, Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad KN ir SS paaiškinimai yra svarbūs aiškinant įvairių tarifinių pozicijų apimtį, tačiau neturi privalomos teisinės galios. Todėl šių aiškinimo taisyklių turinys turi atitikti KN nuostatas ir negali keisti jų turinio (minėtų sprendimų Intermodal Transports 48 punktas; Possehl Erzkontor 20 punktas ir Proxxon 22 punktas). Paaiškėjus, kad jos prieštarauja KN pozicijų formuluotėms arba skyriaus ar skirsnio paaiškinimams, reikėtų nukrypti nuo KN paaiškinimų (žr. 2007 m. balandžio 19 d. Sprendimo Sunshine Deutschland Handelsgesellschaft, C-229/06, Rink. p. I-3251, 31 punktą).

35

Kiek tai susiję su atitinkamomis pagrindinėse bylose nagrinėjamomis KN subpozicijomis, pažymėtina, kad 85254099 subpozicijos tekste nurodomas tik terminas „kiti“. Taigi ši subpozicija apima visus kitus vaizdo įrašymo aparatus, išskyrus „galinčius tik įrašyti televizijos kameros užfiksuotą garsą ir vaizdą“ (turinčius vadinamąją DV-out funkciją), kurie priskiriami 85254091 subpozicijai. Todėl Komisijai reikėjo KN paaiškinimuose išaiškinti 85254099 subpozicijos turinį. Šiuose paaiškinimuose nuo 1998 m. rugsėjo 15 d. nurodoma, kad 85254099 subpozicijoje klasifikuojami tie vaizdo įrašymo aparatai, kuriuose buvo įdiegtos vadinamosios DV-in ir DV-out funkcijos. 2001 m. liepos 6 d. Komisija dar kartą pakeitė KN paaiškinimus nurodydama, kad 85254099 subpozicija apima ir vaizdo įrašymo aparatus, kuriuose įdiegta DV-in funkcija, nors ji ir nėra aktyvi tuo metu, kai atliekami muitinės formalumai.

36

Konstatuotina, kad atsižvelgiant į atitinkamas 85254091 ir 85254099 subpozicijų formuluotes, šios subpozicijos KN paaiškinimai atitinka KN nuostatas ir nekeičia jos apimties.

37

Iš to, kas pasakyta, aišku, kad į antrąjį klausimą reikia atsakyti, jog 2001 m. liepos 6 d. ir 2002 m. spalio 23 d. paskelbti su 85254099 subpozicija susiję KN paaiškinimai yra aiškinamojo pobūdžio ir neturi privalomos teisinės galios. Jos atitinka KN formuluotę ir nekeičia jos apimties. Todėl naujo reglamento dėl klasifikavimo priimti nereikėjo.

38

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia: