—

PAGO International GmbH, atstovaujamos advokato C. Hauer,

—

Tirolmilch registrierte Genossenschaft mbH, atstovaujamos advokato G. Schönherr,

—

Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos W. Wils ir H. Krämer,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146, toliau – reglamentas) 9 straipsnio 1 dalies c punkto išaiškinimu.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp PAGO International GmbH (toliau – PAGO) ir Tirolmilch registrierte Genossenschaft mbH (toliau – Tirolmilch) dėl PAGO priklausančio Bendrijos prekių ženklo.

3

Reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Bendrijos prekių ženklas turi vieningą statusą. Jis turi vienodą galią visoje Bendrijoje: jis negali būti registruojamas, <…> jis negali būti <…> paskelbiančio negaliojančiu sprendimo dalyku, jo naudojimas negali būti uždraustas kitaip nei visos Bendrijos mastu. Šis principas yra taikomas, jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip.“

4

Reglamento 9 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta:

„1.   Bendrijos prekių ženklas suteikia savininkui išimtines teises į jį. Savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti:

<…>

5

1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, 1989, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 92, toliau – direktyva) 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Bet kuri valstybė narė taip pat gali numatyti, jog savininkas turi teisę neleisti trečiosioms šalims be jo sutikimo naudoti prekybos veikloje bet kokį žymenį, tapatų arba panašų į prekių ženklą, kuriuo žymimos prekės arba paslaugos nėra panašios į tas, kurioms jis buvo įregistruotas, jeigu pastarasis turi gerą vardą valstybėje narėje ir jeigu dėl žymens vartojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai pasinaudojama prekių ženklo privalumais arba pažeidžiamas skiriamasis prekių ženklo požymis ar pakenkiama jo geram vardui.“

6

Nuo 2001 m. PAGO yra vaizdinio Bendrijos prekių ženklo, be kita ko, vaisių gėrimams ir vaisių sultims, savininkė. Pagrindinį prekių ženklo elementą sudaro žalio stiklinio butelio su būdinga etikete ir dangteliu vaizdas. Austrijoje PAGO prekiauja į šios rūšies butelius supilstytomis vaisių sultimis „Pago“. Šioje valstybėje narėje PAGO priklausantis Bendrijos prekių ženklas yra gerai žinomas.

7

Tirolmilch Austrijoje prekiauja vaisiniu pasukų gėrimu „Lattella“. Iš pradžių šis gėrimas buvo parduodamas kartoninėse pakuotėse. Vėliau jį taip pat imta pilstyti į stiklinius butelius. Dvi butelių formos daugeliu aspektų panašios į PAGO priklausantį Bendrijos prekių ženklą. Reklamoje Tirolmilch naudoja vaizdą, kuriame, kaip PAGO priklausančiame Bendrijos prekių ženkle, greta pilnos stiklinės parodomas butelis.

8

Handelsgericht Wien PAGO pradėjo laikinųjų apsaugos priemonių procedūrą, siekdama, kad Tirolmilch būtų uždrausta siūlyti, leisti į apyvartą arba kaip nors kitaip naudoti jos gėrimą buteliuose, dėl kurių kilo ginčas, ir reklamuoti gėrimą naudojant butelių kartu su pilna vaisių sulčių stikline vaizdą.

9

Handelsgericht Wien patenkino prašymą. Dėl priimtos nutarties pateikus apeliacinį skundą, Oberlandesgericht Wien atmetė PAGO prašymą. Dėl to PAGO kasacine tvarka pateikė Oberster Gerichtshof prašymą peržiūrėti.

10

Šis teismas mano, kad net nagrinėjant visumą nėra galimybės Tirolmilch naudojamų butelių supainioti su PAGO priklausančiu Bendrijos prekių ženklu, nes ant aptariamų butelių klijuojamose etiketėse atitinkamai naudojami Austrijoje gerai žinomi pavadinimai „Pago“ ir „Lattella“.

11

Tačiau atsižvelgdamas į tai, jog PAGO teigia, kad reglamento 9 straipsnio 1 dalies c punkto prasme neturėdama teisėto pagrindo Tirolmilch nesąžiningai įgyja pranašumą dėl PAGO priklausančio Bendrijos prekių ženklo išskirtinumo ir gero vardo Austrijoje, Oberster Gerichtshof kelia klausimą dėl nurodytoje reglamento nuostatoje vartojamo žodžių junginio „Bendrijoje turi gerą vardą“ prasmės.

12

Jis daro prielaidą, kad analogiškai tam, ką dėl direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje vartojamos sąvokos „geras vardas valstybėje narėje“ Teisingumo Teismas nusprendė 1999 m. rugsėjo 14 d. Sprendime General Motors (C-375/97, Rink. p. I-5421), užtenka, jog Bendrijos prekių ženklas turėtų gerą vardą „reikšmingoje Bendrijos dalyje“.

13

Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad PAGO prekių ženklas turi gerą vardą tik Austrijoje, o PAGO reikalauja uždrausti naudojimą visoje Bendrijoje, Oberster Gerichtshof klausia, ar galima nustatyti visuotinį draudimą, nors Bendrijos prekių ženklas turi gerą vardą tik vienoje valstybėje narėje; ar tuo atveju, kai geras vardas įgytas tik vienoje valstybėje narėje, „draudimą“ reglamento 9 straipsnio 1 dalies c punkto prasme galima nustatyti tik tos valstybės atžvilgiu.

14

Šiomis aplinkybėmis Oberster Gerichtshof nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

15

Visų pirma reikia pastebėti, kad pagrindinėje byloje PAGO priklausančiu Bendrijos prekių ženklu žymimi vaisių gėrimai ir vaisių sultys, o Tirolmilch parduodama prekė – vaisinis pasukų gėrimas.

16

Prašyme priimti prejudicinį sprendimą nenurodyta, kad nacionalinis teismas jau būtų vertinęs, ar nagrinėjamos prekės yra panašios, ar ne.

17

Norint šiam teismui pateikti bet kuriuo atveju naudingą atsakymą, reikia pabrėžti, kad iš tiesų iš reglamento 9 straipsnio 1 dalies c punkto formuluotės matyti, kad jis taikomas Bendrijos prekių ženklui, kuriuo žymimos prekės ar paslaugos, nepanašios į tas, kurioms šis prekių ženklas įregistruotas.

18

Tačiau, nepaisant reglamento 9 straipsnio 1 dalies c punkto formuluotės ir atsižvelgiant į sistemos, kurios dalį jis sudaro, bendrą struktūrą ir tikslus, gerą vardą turinčių Bendrijos prekių ženklų apsauga negali būti mažesnė tuo atveju, kai žymuo naudojamas tapačioms ar panašioms prekėms ar paslaugoms, palyginti su atveju, kai žymuo naudojamas nepanašioms prekėms ar paslaugoms (pagal analogiją žr. 2003 m. sausio 9 d. Sprendimo Davidoff, C-292/00, Rink. p. I-389, 24 ir 25 punktus dėl, be kita ko, direktyvos 5 straipsnio 2 dalies).

19

Todėl reikia pripažinti, kad pagal reglamento 9 straipsnio 1 dalies c punkto formuluotę, jis taip pat taikomas Bendrijos prekių ženklui, gerą vardą turinčiam dėl prekių ir paslaugų, panašių į prekes ar paslaugas, kurioms minėtas prekių ženklas įregistruotas (pagal analogiją žr. minėto sprendimo Davidoff 30 punktą).

20

Pirmuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo prašo, pirma, paaiškinti, ką reiškia žodžių junginys „Bendrijoje turi gerą vardą“, kuris reglamento 9 straipsnio 1 dalies c punkte vartojamas vienai iš dviejų sąlygų, kurias Bendrijos prekių ženklas turi atitikti tam, kad jam galėtų būti taikoma šioje nuostatoje numatyta apsauga, įvardyti, ir, antra, nurodyti, ar ši sąlyga geografine prasme įvykdyta tuo atveju, kai prekių ženklas turi gerą vardą tik vienoje valstybėje narėje.

21

Sąvoka „geras vardas“ reiškia, kad atitinkama visuomenė turi tam tikrą žinių kiekį.

22

Atitinkama visuomenė – tai visuomenė, su kuria Bendrijos prekių ženklas yra susijęs, t. y. atsižvelgiant į parduodamą prekę ar paslaugą – didžioji visuomenės dalis ar konkretesnė visuomenės dalis, pavyzdžiui, tam tikros profesijos atstovai (pagal analogiją žr. minėto sprendimo General Motors 24 punktą dėl direktyvos 5 straipsnio 2 dalies).

23

Negalima reikalauti, kad Bendrijos prekių ženklas būtų žinomas konkrečiam taip apibrėžtos visuomenės procentui (pagal analogiją žr. minėto sprendimo General Motors 25 punktą).

24

Laikytina, kad reikalaujamas žinomumo lygis pasiektas tuo atveju, kai apie Bendrijos prekių ženklą žino didelė visuomenės, suinteresuotos šiuo prekių ženklu žymimomis prekėmis ar paslaugomis, dalis (pagal analogiją žr. minėto sprendimo General Motors 26 punktą).

25

Nagrinėdamas šią sąlygą nacionalinis teismas turi atsižvelgti į visus konkrečiam atvejui svarbius elementus, ypač į prekių ženklo užimamą rinkos dalį, jo naudojimo intensyvumą, geografinį paplitimą ir trukmę, taip pat į investicijų, kurias įmonė atliko reklamuodama šį prekių ženklą, svarbą (pagal analogiją žr. minėto sprendimo General Motors 27 punktą).

26

Turint omenyje pagrindinei bylai svarbius elementus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat turi išsiaiškinti, ar nagrinėjamas prekių ženklas yra žinomas didelei visuomenės, suinteresuotos juo žymimomis prekėmis, daliai.

27

Teritoriniu požiūriu laikytina, kad sąlyga dėl gero vardo įvykdyta tuo atveju, kai Bendrijos prekių ženklas turi gerą vardą reikšmingoje Bendrijos teritorijos dalyje (pagal analogiją žr. minėto sprendimo General Motors 28 punktą).

28

Reikia priminti, jog Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad, kalbant apie Beniliukse registruotą prekių ženklą, direktyvos 5 straipsnio 2 dalies prasme užtenka, kad prekių ženklas turėtų gerą vardą reikšmingoje Beniliukso teritorijos dalyje, kuri prireikus gali atitikti kokios nors Beniliukso šalies dalį (minėto sprendimo General Motors 29 punktas).

29

Kadangi šiuo atveju kalbama apie Bendrijos prekių ženklą, turintį gerą vardą visoje vienos valstybės narės teritorijoje, būtent Austrijoje, atsižvelgiant į pagrindinės bylos aplinkybes galima manyti, kad įvykdytas su teritorija susijęs reikalavimas, numatytas reglamento 9 straipsnio 1 dalies c punkte.

30

Todėl į pirmąjį prejudicinį klausimą reikia atsakyti, jog reglamento 9 straipsnio 1 dalies c punktą reikia aiškinti taip, kad norint taikyti šioje nuostatoje numatytą apsaugą Bendrijos prekių ženklas turi būti žinomas didelei visuomenės, suinteresuotos šiuo prekių ženklu žymimomis prekėmis ar paslaugomis, daliai reikšmingoje Bendrijos teritorijos dalyje ir kad, atsižvelgiant į pagrindinės bylos aplinkybes, aptariamos valstybės narės teritorija gali būti laikoma sudarančia reikšmingą Bendrijos teritorijos dalį.

31

Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį prejudicinį klausimą, ir į pagrindinės bylos aplinkybes, į antrąjį klausimą atsakyti nereikia.

32

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 9 straipsnio 1 dalies c punktą reikia aiškinti taip, kad norint taikyti šioje nuostatoje numatytą apsaugą Bendrijos prekių ženklas turi būti žinomas didelei visuomenės, suinteresuotos šiuo prekių ženklu žymimomis prekėmis ar paslaugomis, daliai reikšmingoje Europos bendrijos teritorijos dalyje ir kad, atsižvelgiant į pagrindinės bylos aplinkybes, aptariamos valstybės narės teritorija gali būti laikoma sudarančia reikšmingą Bendrijos teritorijos dalį.