—

Sony Music Entertainment (Germany) GmbH, atstovaujamos advokato M. Schaefer,

—

Falcon Neue Medien Vertrieb GmbH, atstovaujamos advokatų R. Nirk ir E. Schott,

—

Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos W. Wils ir H. Krämer,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (OL L 372, p. 12) 10 straipsnio išaiškinimu.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant bylą tarp Sony Music Entertainment (Germany) GmbH (toliau – Sony) ir Falcon Neue Medien Vertrieb GmbH (toliau – Falcon) dėl tam tikrų autorių teisėms gretutinių teisių apsaugos.

3

1992 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyvos 92/100/EEB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (OL L 346; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 120) 12 straipsnyje buvo numatyta:

„Nepažeidžiant tolesnio derinimo, šioje direktyvoje minėtos atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų teisės galioja iki atitinkamų terminų, nustatytų 1961 m. spalio 26 d. Romoje priimtoje tarptautinėje konvencijoje dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos, pabaigos. Šioje direktyvoje minėtos filmų pirmųjų įrašų gamintojų teisės galioja 20 metų, skaičiuojant nuo tų metų, kuriais šis įrašas buvo padarytas, pabaigos.“ (Pataisytas vertimas)

4

1993 m. spalio 29 d. Tarybos direktyvos 93/98/EEB dėl autorių ir gretutinių teisių apsaugos terminų suderinimo (OL L 290; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 141) 3 straipsniu Direktyvos 92/100 12 straipsnyje numatytas apsaugos terminas buvo pratęstas iki 50 metų.

5

Direktyva 2006/116 kodifikavo Direktyvą 93/98. Direktyvos 2006/116 3 straipsnio 2 dalyje numatyta:

„Fonogramų gamintojų teisės nustoja galioti praėjus 50 metų nuo įrašo dienos. <…>

Tačiau tais atvejais, kai fonogramų gamintojų teisės pasibaigus apsaugos, kuri joms pripažinta remiantis Direktyvos 93/98/EEB tokia redakcija, kokia ji buvo prieš 2001 m. gegužės 22 d. (Europos Parlamento ir Tarybos) direktyva 2001/29/EB (OL L 167; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230) nustatytus pakeitimus, 3 straipsnio 2 dalimi, terminui nebebuvo saugomos 2002 m. gruodžio 22 d., pagal šią dalį apsauga šioms teisėms iš naujo nesuteikiama.“

6

Direktyvos 2006/116 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Kai kūrinio kilmės šalis pagal Berno konvenciją (dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (1971 m. liepos 24 d. Paryžiaus aktas)) yra trečioji šalis, o kūrinio autorius nėra Bendrijos pilietis, valstybės narės taiko tokį patį apsaugos terminą, koks nustatytas kūrinio kilmės šalyje, tačiau šis terminas negali būti ilgesnis už tą, kuris nurodytas 1 straipsnyje.

2.   3 straipsnyje nustatyti apsaugos terminai galioja ir tiems teisių turėtojams, kurie nėra Bendrijos piliečiai, bet valstybės narės suteikia jiems tokią apsaugą. Tačiau, nepažeidžiant valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų, valstybių narių nustatytas apsaugos terminas neturi viršyti teisių turėtojo šalyje nustatyto apsaugos termino ir 3 straipsnyje nurodyto termino.“

7

Direktyvos 2006/116 10 straipsnio „Taikymas laiko atžvilgiu“ 1–3 dalyse numatyta:

„1.   Jei apsaugos termino, kuris yra ilgesnis negu nustatyta šioje direktyvoje, eiga valstybėje narėje prasidėjo iki 1995 m. liepos 1 d., tas apsaugos terminas valstybėje narėje neturi būti sutrumpintas dėl šios direktyvos.

2.   Visiems kūriniams ir apsaugos objektams, kurie 1 dalyje nurodytu metu bent vienoje valstybėje narėje buvo saugomi pagal nacionalines autorių ar gretutinių teisių nuostatas, ir tiems, kurie atitinka <…> Direktyvoje 92/100 <…> nurodytus apsaugos kriterijus, taikomi šioje direktyvoje nustatyti apsaugos terminai.

3.   Ši direktyva nepažeidžia jokių naudojimo veiksmų, atliktų iki 1 dalyje nurodytos datos. Valstybės narės priima specialias nuostatas, reikalingas trečiųjų šalių įgytoms teisėms apsaugoti.“

8

1965 m. rugsėjo 9 d. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (Gesetz über Urheberrecht und verwandte Schutzrechte) (BGBl. 1965 I, p. 1273), iš dalies pakeisto 1995 m. birželio 23 d. Įstatymu (BGBl. 1995 I, p. 842, toliau – UrhG), 137 f straipsnyje įtvirtintos pereinamojo laikotarpio nuostatos perkeliant Direktyvą 93/98.

9

UrhG 137 f straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta:

„2.   Nuo 1995 m. liepos 1 d. galiojančios šio įstatymo redakcijos nuostatos taikomos ir kūriniams, kurių apsauga pagal šį įstatymą baigėsi iki 1995 m. liepos 1 d., tačiau vis dar egzistuoja pagal kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės susitarimo susitariančiosios šalies įstatymus. Pirmasis sakinys atitinkamai taikomas po autorių mirties išleistų kūrinių leidėjų (71 straipsnis), atlikėjų (73 straipsnis), fonogramų gamintojų (85 straipsnis), transliuojančiųjų organizacijų (87 straipsnis) ir filmų gamintojų (94 ir 95 straipsniai) gretutinėms teisėms.

3.   Jeigu pagal 2 dalį kūrinio apsauga atkuriama šio įstatymo galiojimo teritorijoje, atkurtos teisės priklauso autoriui. Tačiau iki 1995 m. liepos 1 d. pradėtas naudojimas gali būti tęsiamas nustatyta tvarka. Už naudojimą po 1995 m. liepos 1 d. turi būti mokamas tinkamas atlyginimas. 1–3 sakiniai atitinkamai taikomi gretutinėms teisėms.“

10

Kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą, Falcon prekiauja dviem fonogramomis, kuriose įrašyti atlikėjo Bob Dylan kūriniai. Pirmoji kompaktinė plokštelė vadinasi „Bob Dylan – Blowin in the Wind“, o antroji – „Bob Dylan – Gates of Eden“.

11

Šiose fonogramose įrašyti kūriniai, pasirodę albumuose „Bob Dylan – Bringing It All Back Home“, „The Times They Are A-Changin“ ir „High-way 61 Revisited“. Šie albumai JAV buvo paskelbti iki 1966 m. sausio 1 dienos.

12

Ieškovė pagrindinėje byloje Sony yra to paties vardo Japonijos bendrovės, veikiančios keliose valstybėse, dukterinė bendrovė.

13

Kompetenciją turinčiame Landgericht (Apygardos teismas) Sony reikalavo, kad Falcon būtų uždrausta dauginti ir (arba) pavesti dauginti bei platinti ir (arba) pavesti platinti fonogramas „Bob Dylan – Blowin in the Wind“ ir „Bob Dylan – Gates of Eden“. Be to, ji reikalavo nurodyti Falcon pateikti informaciją ir konstatuoti jai tenkančią pareigą atlyginti žalą.

14

Falcon tvirtino, kad Vokietijoje nė vienas fonogramų gamintojas neturi teisių į iki 1966 m. sausio 1 d. įrašytus Bob Dylan albumus.

15

Landgericht atmetė Sony ieškinį. Apeliacinis teismas, į kurį kreipėsi Sony, pripažino, kad fonogramų gamintojo teisės į pagrindinėje byloje nagrinėjamus kūrinius neabejotinai buvo veiksmingai perleistos Sony. Tačiau šis teismas atmetė Sony apeliacinį skundą nuspręsdamas, kad pagal 1971 m. spalio 29 d. Ženevoje priimtą konvenciją dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo, galiojančią Vokietijoje ir JAV, iš UrhG 85 straipsnio išplaukiančia autorių teisių apsauga fonogramų gamintojai gali naudotis tik įrašų, pagamintų po 1966 m. sausio 1 d., atžvilgiu. Be to, apeliacinis teismas nusprendė, kad iki šios datos pagaminti muzikos įrašai taip pat negali būti apsaugoti pagal UrhG 137 f straipsnį, kuris yra pereinamojo laikotarpio nuostata, kol nacionalinė teisė bus suderinta su Direktyva 93/98. Iš tikrųjų šio straipsnio 2 dalis netaikoma fonogramoms, pagamintoms iki 1966 m. sausio 1 d., nes jos Vokietijoje niekada nebuvo saugomos.

16

Šiomis aplinkybėmis Sony pateikė Bundesgerichtshof kasacinį skundą dėl apeliacinio teismo sprendimo, ir Bundesgerichtshof, manydamas, kad sprendimas dėl kasacinio skundo priklauso nuo Direktyvos 2006/116 10 straipsnio 2 dalies išaiškinimo, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

17

Pirmiausia reikia konstatuoti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos autorių teisėms gretutinės teisės susijusios su teisėmis atgaminti ir platinti fonogramas. Neginčijama, kad šios teisės buvo veiksmingai perduotos Sony.

18

Be to, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagal UrhG 126 straipsnį įmonės, kurių buveinė yra JAV, gali Vokietijoje naudotis šio sprendimo 15 punkte minėtoje konvencijoje numatyta apsauga tik įrašams, pagamintiems po 1966 m. sausio 1 d., o taip nėra pagrindinėje byloje nagrinėjamų fonogramų atveju. Taikant UrhG 137 f straipsnio 2 dalį šios fonogramos Vokietijos teritorijoje taip pat nėra saugomos, nes ši nuostata taikoma tada, kai aptariamas objektas minėtoje teritorijoje saugomas iki 1995 m. liepos 1 d., o minėtų fonogramų atveju to niekada nebuvo.

19

Taip pat reikia pabrėžti, kad, kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą teksto, šiame prašyme remiamasi teiginiu, kad Jungtinės Karalystės teisės aktuose numatyta apsauga taikoma fonogramoms, kurios pagamintos iki 1966 m. sausio 1 d., ir kad ši apsauga išplėsta Amerikos gamintojų fonogramų, paskelbtų JAV, atžvilgiu.

20

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar objektams, kurie niekada nebuvo saugomi valstybėje narėje, kurioje reikalaujama apsaugos, reikia suteikti Direktyvos 2006/116 10 straipsnio 2 dalyje numatytą apsaugos terminą.

21

Pagal Direktyvos 2006/116 10 straipsnio 2 dalį šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje numatyti fonogramų gamintojų teisių apsaugos terminai taikomi aptariamam objektui, jeigu 1995 m. liepos 1 d. jis bent vienoje valstybėje narėje buvo saugomas pagal nacionalines autorių teisių ar gretutinių teisių nuostatas arba jeigu šis objektas atitinka Direktyvoje 92/100 numatytus apsaugos kriterijus.

22

Taigi iš minėtos 10 straipsnio 2 dalies teksto matyti, kad šioje nuostatoje numatyta pirmoji alternatyvi sąlyga susijusi su išankstinės aptariamo objekto apsaugos bent vienoje valstybėje narėje buvimu. Šioje nuostatoje nėra nurodyta, kad tai būtų valstybė narė, kurioje reikalaujama Direktyvoje 2006/116 numatytos apsaugos.

23

Be to, svarbu pastebėti, kad Direktyvos 2006/116 trečioje konstatuojamojoje dalyje numatyta, jog skirtumai tarp nacionalinių įstatymų gali tapti kliūtimi laisvam prekių judėjimui bei paslaugų teikimui ir iškreipti konkurenciją bendrojoje rinkoje. Siekiant, kad vidaus rinka veiktų sklandžiai, šia direktyva norima valstybių narių įstatymus suderinti taip, kad apsaugos terminai visoje Bendrijoje būtų vienodi.

24

Šiomis aplinkybėmis toks Direktyvos 2006/116 10 straipsnio 2 dalies aiškinimas, kad šioje nuostatoje numatytos pirmosios alternatyvios sąlygos taikymas priklauso nuo to, ar pagal valstybės narės, kurioje reikalaujama šia direktyva numatytos apsaugos, teisės aktus užtikrinama apsauga, nors tokia išankstinė apsauga jau būtų suteikta kitoje valstybėje narėje, prieštarauja nagrinėjamos nuostatos tekstui ir šios direktyvos tikslui.

25

Todėl į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad pagal Direktyvos 2006/116 10 straipsnio 2 dalį šioje direktyvoje numatytas apsaugos terminas taikomas ir tuo atveju, kai aptariamas objektas niekada nebuvo saugomas valstybėje narėje, kurioje reikalaujama apsaugos.

26

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar nuostatos dėl autorių teisėms gretutinių teisių turėtojų, kurie nėra Bendrijos piliečiai, apsaugos taip pat yra nacionalinės nuostatos Direktyvos 2006/116 10 straipsnio 2 dalies pirmosios alternatyvios sąlygos prasme.

27

Reikia pažymėti, kaip išvados 64 punkte paminėjo generalinis advokatas, kad Direktyvos 2006/116 10 straipsnio 2 dalies nuostatose numatytas apsaugos dalykas ir jos taikomos visiems kūriniams bei objektams, kurie iki 1995 m. liepos 1 d. buvo saugomi bent pagal vienos valstybės narės nuostatas autorių teisių ar gretutinių teisių srityje.

28

Šiuo atžvilgiu iš minėtos 10 straipsnio 2 dalies teksto nematyti, kad joje būtų daroma nuoroda tik į nacionalines nuostatas dėl autorių teisių arba gretutinių teisių, susijusių su šių teisių turėtojų, kurie yra Bendrijos piliečiai, apsauga. Iš tikrųjų pagal šią nuostatą visiems kūriniams ir objektams, kurie 1995 m. liepos 1 d. buvo saugomi bent vienoje valstybėje narėje, valstybės narės turi taikyti Direktyvoje 2006/116 numatytus apsaugos terminus.

29

Taigi taikant Direktyvos 2006/116 10 straipsnio 2 dalį reikia išnagrinėti, ar gali būti laikoma, kad kūrinys arba objektas 1995 m. liepos 1 d. buvo saugomas bent vienoje valstybėje narėje, neatsižvelgiant į autorių teisėms gretutinių teisių į šį kūrinį ar objektą turėtojo pilietybę.

30

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Bundesgerichtshof kyla abejonių dėl to, ar toks Direktyvos 2006/116 10 straipsnio 2 dalies aiškinimas, kad šia nuostata gali naudotis autorių teisėms gretutinių teisių turėtojai, kurie nėra Bendrijos piliečiai, yra suderinamas su šios direktyvos 7 straipsnio 2 dalimi.

31

Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad Direktyvos 2006/116 10 straipsnio 2 dalimi siekiama nustatyti sąlygas, kurioms esant susidariusioms situacijoms laikinai taikomi šioje direktyvoje numatyti autorių teisėms gretutinių teisių apsaugos terminai. Šioje nuostatoje numatyta, kad šie terminai taikomi kūriniams ir objektams, kuriems 1995 m. liepos 1 d. bent vienoje valstybėje narėje taikoma apsauga pagal nacionalines autorių teisių ar gretutinių teisių nuostatas.

32

Minėta 10 straipsnio 2 dalimi nėra siekiama, kad Direktyvos 2006/116 7 straipsnio 2 dalyje pateiktas sprendimas būtų atmestas visais atvejais, kai autorių teisėms gretutinių teisių turėtojai, kurie nėra Bendrijos piliečiai, reikalauja taikyti šioje direktyvoje numatytus apsaugos terminus kūriniui arba objektui, kuris neatitinka nė vienos iš dviejų šios direktyvos 10 straipsnio 2 dalies pereinamojo laikotarpio nuostatoje numatytų alternatyvių sąlygų.

33

Iš tikrųjų minėta 7 straipsnio 2 dalimi siekiama nustatyti, kaip apsaugomos autorių teisėms gretutinės teisės, kurias turi ne Bendrijos piliečiai, šiuo atžvilgiu numatant, kad minėtos direktyvos 3 straipsnyje nustatyti apsaugos terminai taikomi ir tokiems teisių turėtojams, jeigu tokią apsaugą jiems suteikia valstybės narės.

34

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagal Direktyvos 2006/116 10 straipsnio 2 dalį siekiant išsiaiškinti, ar autorių teisėms gretutinių teisių į kūrinį ar objektą turėtojui, esančiam trečiosios šalies piliečiu, 1995 m. liepos 1 d. buvo taikoma apsauga bent vienoje valstybėje narėje, reikia atsižvelgti į šios valstybės narės, o ne į valstybės narės, kurioje reikalaujama šia direktyva numatytos apsaugos, nacionalines nuostatas. Be to, šią išvadą patvirtina minėtos direktyvos trečia ir septyniolikta konstatuojamosios dalys, kuriose nurodyta, ko siekiama suderinimu, ir kad siekiant, jog vidaus rinka veiktų sklandžiai, visų pirma reikia numatyti, kad atskaitos taškas, nuo kurio skaičiuojamas autorių teisėms gretutinių teisių apsaugos terminas, taip pat šių teisų apsaugos terminai visoje Bendrijoje būtų vienodi.

35

Iš to matyti, kad kūrinio ar objekto, 1995 m. liepos 1 d saugomo bent vienoje valstybėje narėje pagal šios valstybės narės nacionalines nuostatas, atžvilgiu tai, kad šios apsaugos turėtojas yra trečiosios šalies pilietis, kuriam valstybėje narėje, kurioje reikalaujama taikyti Direktyvoje 2006/116 numatytą apsaugos terminą, netaikoma apsauga pagal šios valstybės narės nacionalinę teisę, nėra svarbu norint taikyti minėtos direktyvos 10 straipsnio 2 dalį. Iš tikrųjų svarbu išsiaiškinti, ar 1995 m. liepos 1 d. nagrinėjamas kūrinys arba objektas buvo saugomas bent pagal vienos valstybės narės nacionalines nuostatas.

36

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Jungtinėje Karalystėje pagal nacionalinę teisę numatyta apsauga taikoma fonogramoms, kurios pagamintos iki 1966 m. sausio 1 d., ir kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos fonogramos 1995 m. liepos 1 d. šioje valstybėje narėje jau buvo saugomos. Šiomis aplinkybėmis Direktyvos 2006/116 7 straipsnio 2 dalis negali reglamentuoti pagrindinėje byloje susidariusios situacijos.

37

Todėl į antrojo klausimo a punktą reikia atsakyti, jog Direktyvos 2006/116 10 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad šioje direktyvoje numatyti apsaugos terminai taikomi tokiu atveju, kai 1995 m. liepos 1 d. aptariamas kūrinys ar objektas buvo saugomas bent vienoje valstybėje narėje pagal šios valstybės narės nacionalines nuostatas dėl autorių teisių ar gretutinių teisių ir kai šių teisių į šį kūrinį ar objektą turėtojui, kuris yra trečiosios šalies pilietis, minėtą dieną buvo taikoma šiose nacionalinėse nuostatose numatyta apsauga.

38

Remiantis šiuo atsakymu ir atsižvelgiant į teiginį, kuris nurodytas prašyme priimti prejudicinį sprendimą ir paminėtas šio sprendimo 19 punkte, nebereikia atsakyti į antrojo klausimo b punktą.

39

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų numatyti apsaugos terminai pagal šios direktyvos 10 straipsnio 2 dalį taikomi ir tuo atveju, kai atitinkamas objektas niekada nebuvo saugomas valstybėje narėje, kurioje reikalaujama apsaugos.

Direktyvos 2006/116 10 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad šioje direktyvoje numatyti apsaugos terminai taikomi tokiu atveju, kai 1995 m. liepos 1 d. aptariamas kūrinys ar objektas buvo saugomas bent vienoje valstybėje narėje pagal šios valstybės narės nacionalines nuostatas dėl autorių teisių ar gretutinių teisių ir kai šių teisių į šį kūrinį ar objektą turėtojui, kuris yra trečiosios šalies pilietis, minėtą dieną buvo taikoma šiose nacionalinėse nuostatose numatyta apsauga.