—

Max-Planck-Gesellschaft zur Förderung der Wissenschaften eV, atstovaujamos advokato A. Schülzchen,

—

Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos V. Kreuschitz ir G. Rozet,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su EB 39 straipsnio ir 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje (OL L 257, p. 2) 7 straipsnio aiškinimu.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant ginčą tarp A. Raccanelli ir Max-Planck-Gesellschaft zur Förderung der Wissenschaften eV (toliau – MPG) dėl darbo santykių su Bonoje įsteigtu MPG priklausančiu Makso Planko radioastronomijos institutu (toliau – MPI).

3

Reglamento Nr. 1612/68 1 straipsnyje, kuris įtvirtintas reglamento I skyriuje, pavadintame „Teisė būti įdarbintam“, numatyta:

„1.   Visi valstybės narės piliečiai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, turi teisę įsidarbinti ir dirbti kitos valstybės narės teritorijoje pagal įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tos šalies piliečių įdarbinimą, nuostatas.

2.   Toks pilietis turi tokią pačią pirmumo teisę užimti laisvas darbo vietas kitos valstybės narės teritorijoje kaip ir tos šalies piliečiai.“

4

Reglamento Nr. 1612/68 7 straipsnis, esantis reglamento II skyriuje, pavadintame „Įdarbinimas lygiateisiais pagrindais“, suformuluotas taip:

„1.   Darbuotojui, jei jis yra valstybės narės pilietis, turi būti sudarytos tos pačios įdarbinimo ir darbo sąlygos kaip ir piliečiui tos valstybės narės, kurioje jis dirba, nepaisant jo pilietybės, ypač nustatant atlyginimą ir atleidžiant iš darbo, o nedarbo atveju – grąžinant arba vėl priimant į darbą.

2.   Jis naudojasi tomis pačiomis socialinėmis ir mokesčių lengvatomis kaip ir vietiniai darbuotojai.

<…>

4.   Bet kokia kolektyvinių arba individualių sutarčių arba kitų kolektyvinių norminių aktų sąlyga, susijusi su teise įsidarbinti, dirbti, gauti atlyginimą ir kitomis darbo arba atleidimo iš darbo sąlygomis, laikoma niekine ir negalioja, jeigu ji diskriminuoja tuos darbuotojus, kurie yra kitų valstybių narių piliečiai.“ (Pataisytas vertimas)

5

Iš nacionalinės teisės aktų išplaukia, kad „BAT/2 darbo sutartimi“ arba „darbo puse etato BAT II a“ sutartimi laikoma sutartis, sudaryta pagal Federacijos tarnautojams taikomo tarifinio susitarimo (BAT) II lygio atlyginimų lentelę, galiojusią pagrindinės bylos aplinkybių metu, darbo laikui, atitinkančiam 50 % etato.

6

MPG yra pagal Vokietijos privatinę teisę įsteigta visuomeninė asociacija. Jai Vokietijoje ir kitose Europos valstybėse priklauso keli mokslo tyrimų institutai.

7

Šie tyrimų institutai, pavadinti „Makso Planko institutais“, visuomenės interesais užsiima pagrindiniais tyrimais aplinkos, biologijos, humanitarinių ir socialinių mokslų srityse.

8

MPG taiko du jaunųjų mokslininkų skatinimo būdus, kai jie gali, be kita ko, rengti disertaciją, t. y. sutartį dėl stipendijos skyrimo arba darbo sutartį.

9

Abu doktorantų skatinimo būdai iš esmės skiriasi tuo, kad:

10

Be to, abiejų tipų sutartys taip pat skiriasi sutartį sudariusių asmenų mokesčių pareigomis ir šiems asmenims taikoma socialinės apsaugos sistema.

11

Taip stipendiją gaunantys asmenys atleidžiami nuo pajamų mokesčio ir nepriskiriami socialinės apsaugos sistemai. O mokslininkai, su kuriais sudaryta BAT II pusės etato darbo sutartis, privalo mokėti minėtą mokestį ir socialinio draudimo įmokas, atitinkančias jų darbą.

12

Nuo 2000 m. vasario 7 d. iki 2003 m. liepos 31 d. Italijos pilietis A. Raccanelli rengė disertaciją MPI. Jo veikla buvo grindžiama paties pasirašytu 2000 m. vasario 7 d.MPI laišku.

13

Šiuo laišku MPI skyrė mėnesinę stipendiją nuo 2000 m. vasario 7 d. iki 2002 m. vasario 6 d., kad jis galėtų rengti disertaciją Vokietijoje ir užsienyje, kurios tema „Bolometro, skirto matuoti trumpesnes negu 300 μm bangas, sukūrimas“.

14

Minėtas laiškas suformuluotas taip:

„Stipendijos priėmimas Jus įpareigoja visiškai atsiduoti jos tikslui. Kitai veiklai reikalingas išankstinis instituto vadovybės sutikimas.

Stipendija mokama kaip pragyvenimo parama, o ne kaip atlyginimas už Jūsų mokslinę veiklą.

Stipendijos priėmimas Jūsų neįpareigoja vykdyti atlygintiną veiklą Max-Planck-Gesellschaft. Todėl pagal Pajamų mokesčio įstatymo (Einkommensteuergesetz) 3 straipsnio 44 punktą bei pagal Nutarimo dėl pajamų mokesčio, išskaičiuojamo iš darbo užmokesčio, taikymo (Lohnsteuerdurchführungsverordnung) 6 straipsnio 22 punktą stipendija neapmokestinama pajamų mokesčiu ir iš jos neišskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.“

15

2001 m. lapkričio 29 d. papildoma sutartimi „Doktorantūros sutartis“ buvo pratęsta iki 2002 m. rugpjūčio 6 d., vėliau – iki 2003 m. gegužės 6 dienos. Laikotarpiui nuo 2003 m. gegužės 7 d. iki 2003 m. liepos 31 d. šalys 2003 m. gegužės 19 d. sudarė susitarimą, kuris suformuluotas taip:

„A. Raccanelli nuo 2003 m. gegužės 7 d. iki 2003 m. liepos 31 d. yra mūsų instituto svečias. Institutas suteikia jam tinkamą darbo vietą ir rūpinasi juo per savo darbuotojus.

Kitomis priemonėmis jis gali naudotis pagal Instituto nuostatus ir toms priemonėms taikomas nuostatas; jis įsipareigoja laikytis šių nuostatų.

Dėl viešnagės darbo santykiai nesukuriami, taip pat nemokamas atlyginimas.

<…>“

16

A.. Raccanelli pateikė Arbeitsgericht Bonn (Bonos darbo teismas) ieškinį, kuriuo iš esmės prašo pripažinti, kad tarp jo ir MPG laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 7 d. iki 2003 m. liepos 31 d. susiklostė darbo santykiai.

17

A. Raccanelli teigia, kad šiuo laikotarpiu jis turėjo būti traktuojamas taip pat, kaip ir kiti vokiečiai doktorantai, kurie buvo sudarę pusės etato BAT II a darbo sutartis, kurios, be kita ko, suteikiančios priskyrimo socialinės apsaugos sistemai teikiamą naudą, jo teigimu, buvo sudaromos tik su jais.

18

MPG nesutinka su šiais teiginiais.

19

Nepareikšdamas nuomonės dėl faktinio tarp šių dviejų šalių minėtu laikotarpiu atsiradusių sutartinių santykių aspekto, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas remiasi principu, jog asmeninės A. Raccanelli priklausomybės MPI laipsnio negalėtų pakakti, kad būtų galima pripažinti darbo santykių tarp jų egzistavimą.

20

Minėtas teismas nori žinoti, ar MPG, atsižvelgiant į tai, kad ji, kaip pagal privatinę teisę įsteigta asociacija, yra saistoma nediskriminacijos principo kaip viešosios teisės subjektas.

21

Šiomis aplinkybėmis Arbeitsgericht Bonn nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir Teisingumo Teismui pateikti tokius prejudicinius klausimus:

22

MPG rašytinėse pastabose tvirtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą reikia atmesti kaip nepriimtiną.

23

MPG nuomone, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenustatė faktinių ginčo aplinkybių tarp pagrindinės bylos šalių, be to, nepagrindė pateiktų klausimų. Todėl Teisingumo Teismas neturi reikiamos informacijos, kad galėtų naudingai atsakyti į šiuos klausimus.

24

Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, siekiant pateikti Bendrijos teisės išaiškinimą, kuris būtų naudingas nacionaliniam teismui, reikia, kad jis apibrėžtų pateikiamo klausimo faktines aplinkybes ir pagrindines teisines nuostatas arba bent paaiškintų šį klausimą pagrindžiančias faktines prielaidas (2005 m. vasario 17 d. Sprendimo Viacom Outdoor, C-134/03, Rink. p. I-1167, 22 punktas ir 2006 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Confederación Española de Empresarios de Estaciones de Servicio, C-217/05, Rink. p. I-11987, 26 punktas).

25

Be to, sprendimuose dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikta informacija turi ne tik leisti Teisingumo Teismui pateikti naudingą atsakymą, bet ir suteikti valstybių narių vyriausybėms bei kitoms suinteresuotosioms šalims galimybę pateikti pastabas pagal Teisingumo Teismo statuto 20 straipsnį (1999 m. kovo 2 d. Nutarties Colonia Versicherung ir kt., C-422/98, Rink. p. I-1279, 5 punktas ir 2007 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Schwibbert, C-20/05, Rink. p. I-9447, 21 punktas).

26

Siekiant įsitikinti, ar Arbeitsgericht Bonn pateikti duomenys atitinka šiuos reikalavimus, reikia atsižvelgti į pateiktų klausimų pobūdį ir apimtį (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Confederación Española de Empresarios de Estaciones de Servicio 29 punktą).

27

Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad pirmasis prejudicinis klausimas yra labai abstraktus, nes juo siekiama gauti Bendrijos darbuotojo sąvokos, išplaukiančios iš EB 39 straipsnio ir Reglamento Nr. 1612/68 7 straipsnio, išaiškinimą.

28

Papildomai Arbeitsgericht Bonn pateikti klausimai susiję su EB 12 straipsnyje įtvirtintu nediskriminavimo principu.

29

Tačiau net jei prašyme priimti prejudicinį sprendimą iš tiesų yra spragų ir pagrindinės bylos aplinkybių aprašyme, ir šio prašymo motyvuose, Teisingumo Teismas turi pakankamai informacijos, leidžiančios nustatyti pateiktų klausimų apimtį ir išaiškinti susijusias Bendrijos teisės nuostatas tam, kad į pateiktų naudingą atsakymą į šiuos klausimus.

30

Be to, ir Europos Bendrijų Komisija, ir iš dalies ir MPG mano, kad, remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateikta informacija, galima pateikti pastabas Teisingumo Teismui.

31

Šiomis aplinkybėmis laikytina, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.

32

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar mokslininkas, esantis tokioje situacijoje kaip ir ieškovas pagrindinėje byloje, t. y. rengiantis disertaciją su MPG sudarytos stipendijos suteikimo sutarties pagrindu, turi būti laikomas darbuotoju EB 39 straipsnio prasme, jei jo prašoma teikti tiek darbo paslaugų, kiek ir tyrėjo, rengiančio disertaciją su šia asociacija sudarytos BAT/2 darbo sutarties pagrindu.

33

Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad, remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, „darbuotojo“ sąvoka pagal EB 39 straipsnį yra Bendrijos terminas, kuris neturi būti aiškinamas siaurai. „Darbuotoju“ turi būti laikomas bet kuris asmuo, užsiimantis realia ir faktine veikla, išskyrus nereikšmingą ir pagalbinę veiklą. Pagal šią Teisingumo Teismo praktiką darbo santykių požymis yra tas, kad asmuo tam tikra laiką kito asmens naudai ir jo vadovaujamas vykdo veiklą, už kurią gauna atlyginimą (žr., be kita ko, 1986 m liepos 3 d. Sprendimo Lawrie-Blum, 66/85, Rink. p. 2121, 16 ir 17 punktus; 2004 m. kovo 23 d. Sprendimo Collins, C-138/02, Rink. p. I-2703, 26 punktą ir 2004 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Trojani, C-456/02, Rink. p. I-7573, 15 punktą).

34

Todėl ieškovas pagrindinėje byloje darbuotojo statusą galėtų įgyti tik tuo atveju, kai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris yra vienintelis kompetentingas vertinti pagrindinės bylos faktines aplinkybes, pagrindinėje byloje konstatuotų, kad yra esminiai atlygintino darbo santykių elementai, t. y. subordinacija ir atlyginimo mokėjimas.

35

Todėl, kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo patikrinti, ar egzistuoja šio sprendimo 33 punkte skelbiami kriterijai, iš to išplaukia, kad jo atliekamas nagrinėjimas, be kita ko, turėtų būti nukreiptas į doktoranto sutarties turinį ir jos priedą, taip pat į šių aktų įgyvendinimo būdus.

36

Jei iš to, kas išdėstyta, išplaukia išvada, kad A. Raccanelli darbuotojo statusas EB 39 straipsnio prasme turi būti nustatomas remiantis objektyviais požymiais, atsižvelgiant į šio sprendimo 33 punkte skelbiamus kriterijus, jokia išvada negali būti priimta dėl minėto statuso lyginant ieškovo pagrindinėje byloje atliekamą darbą su tuo darbu, kurį atlieka ar privalo atlikti asmuo, rengiantis disertaciją su MPG sudarytos BAT/2 darbo sutarties pagrindu.

37

Šiomis aplinkybėmis į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad mokslininkas, esantis situacijoje, kokioje yra ieškovas pagrindinėje byloje, t. y. rengiantis disertaciją su MPG sudarytos stipendijos suteikimo sutarties pagrindu, turėtų būti laikomas darbuotoju EB 39 straipsnio prasme, tik jei jo tam tikrą laiką vykdomai veiklai vadovauja šiai asociacijai priklausantis institutas ir jei kaip atlygį už šią veiklą jis gauna atlyginimą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo patikrinti faktines aplinkybines, kad nustatytų, ar būtent toks atvejis yra jo nagrinėjamoje byloje.

38

Pateikdamas antrąjį klausimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar išvados dėl diskriminacijos nebuvimo galima daryti tik esant prielaidai, kad ieškovui turėjo būti suteikta teisė pasirinkti darbo sutartį arba stipendijos suteikimo sutartį prieš pradedant rengti disertaciją MPG.

39

Pirmiausia reikia pažymėti, kad klausimas, ar A. Raccanelli, neturėdamas darbuotojo statuso EB 39 straipsnio ir reglamento 7 straipsnio prasme, turėjo teisę, remiantis MPG taikoma praktika, pasirinkti stipendijos sutartį arba BAT/2 darbo sutartį, yra nacionalinės teisės klausimas, į kurį Teisingumo Teismas neprivalo atsakyti.

40

Tačiau iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvuojamosios dalies antro skyriaus išplaukia, kad savo antruoju klausimu Arbeitsgericht Bonn iš esmės klausia, ar MPG, nepaisant jos, kaip pagal privatinę teisę įsteigtos asociacijos, būtų saistoma nediskriminavimo principo, jeigu būtų viešosios teisės subjektas ir todėl iš to išplauktų šios asociacijos pareiga suteikti A. Raccannelli teisę pasirinkti stipendijos arba darbo sutartį.

41

Šiuo požiūriu reikia priminti, kad pagal EB 39 straipsnio 2 dalį darbuotojų judėjimo laisvė reiškia, jog įdarbinimo, darbo užmokesčio ir kitų darbo sąlygų atžvilgiu panaikinama bet kokia valstybių narių darbuotojų diskriminacija dėl pilietybės (2000 m. birželio 6 d. Sprendimo Angonese, C-281/98, Rink. p. I-4139, 29 punktas).

42

Be to, reikia pažymėti, kad EB 39 straipsnyje skelbiamas nediskriminavimo principas yra suformuluotas abstrakčiai ir konkrečiai netaikomas valstybėms narėms ar viešosios teisės reglamentuojamiems subjektams.

43

Todėl Teisingumo Teismas nusprendė, kad pilietybe grindžiamos diskriminacijos draudimas taikomas ne tik valdžios institucijų veiksmams, bet ir kitokioms taisyklėms, kuriomis siekiama kolektyviniu būdu reglamentuoti apmokamą darbą ir paslaugų teikimą (žr. 1974 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Walrave ir Koch, 36/74, Rink. p. 1405, 17 punktą ir minėto sprendimo Angonese 31 punktą).

44

Teisingumo Teismas konstatavo, kad laisvo asmenų judėjimo ir laisvo paslaugų teikimo tarp valstybių narių kliūčių panaikinimui kiltų pavojus, jeigu valstybės sukeltų kliūčių pašalinimas galėtų būti neutralizuotas kliūtimis, atsirandančiomis asociacijoms ir viešosios teisės nereglamentuojamoms organizacijoms įgyvendinant savo teisinę autonomiją (žr. minėto sprendimo Walrave ir Koch 18 punktą ir 1995 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bosman, C-415/93, Rink. p. I-4921, 83 punktą).

45

Todėl Teisingumo Teismas dėl EB 39 straipsnio, kuris įtvirtina pagrindinę laisvę ir yra specialiai taikoma nuostata EB 12 straipsnyje esančio bendro diskriminacijos draudimo atžvilgiu, nusprendė, kad diskriminacijos draudimas taip pat taikomas visoms sutartims, kuriomis siekiama kolektyviai reglamentuoti apmokamą darbą, ir sutartims tarp privačių asmenų (žr. 1976 m. balandžio 8 d. Sprendimo Defrenne, 43/75, Rink. p. 455, 39 punktą ir minėto sprendimo Angonese 34 ir 35 punktus).

46

Todėl reikia konstatuoti, kad EB 39 straipsnyje įtvirtintas pilietybe grindžiamos diskriminacijos draudimas taip pat taikomas tokioms privatinės teisės reglamentuojamoms asociacijoms, kokia yra MPG.

47

Dėl klausimo, ar iš to išplaukia MPG pareiga suteikti A. Raccanelli teisę pasirinkti stipendijos arba darbo sutartį, reikia atsakyti, kad, remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, diskriminacija yra skirtingų taisyklių taikymas panašioms situacijoms arba tos pačios taisyklės taikymas skirtingoms situacijoms (šiuo klausimu žr. 1999 m. balandžio 29 d. Sprendimo Royal Bank of Scotland, C-311/97, Rink. p. I-2651, 26 punktą). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo nustatyti, ar, taikant skirtingas taisykles panašioms situacijoms, pagrindinės bylos aplinkybėmis dėl galimo minėto pasirinkimo nesuteikimo buvo nevienodai vertinami nacionaliniai ir užsienio doktorantai.

48

Šiomis aplinkybėmis į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad tokia privatinės teisės reglamentuojama asociacija, kokia yra Max-Planck-Gesellschaft zur Förderung der Wissenschaften eV, darbuotojų EB 39 straipsnio prasme atžvilgiu privalo laikytis nediskriminavimo principo. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo nustatyti, ar tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, nacionaliniai ir užsienio doktorantai buvo vertinami nevienodai.

49

Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, kokios būtų užsienio doktoranto diskriminacijos pasekmės dėl to, kad pastarasis neturėjo galimybės su MPG sudaryti darbo sutarties.

50

Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad nei EB 39 straipsnis, nei Reglamento Nr. 1612/68 nuostatos neįpareigoja tokių valstybių narių ar asociacijų, kokia yra MPG, imtis konkrečių priemonių, kurių valstybės narės turi imtis diskriminacijos draudimo nepaisymo atveju, tačiau joms paliekama laisvė pačioms pasirinkti skirtingus sprendimus, tinkamus pasiekti šių atitinkamų nuostatų tikslą, atsižvelgiant į galimas skirtingas situacijas (šiuo klausimu žr. 1984 m. balandžio 10 d. Sprendimo von Colson ir Kamann, 14/83, Rink. p. 1891, 18 punktą ir 2007 m. spalio 11 d. Sprendimo Paquay, C-460/06, Rink. p. I-8511, 44 punktą).

51

Todėl, kaip nurodo ir Komisija savo rašytinėse pastabose, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į deliktinei atsakomybei taikytinas nacionalinės teisės nuostatas, privalo įvertinti kompensacijos, kurios ieškovas pagrindinėje byloje galėtų reikalauti, pobūdį.

52

Šiomis aplinkybėmis į trečiąjį klausimą reikia atsakyti, kad tuo atveju, jei ieškovas pagrindinėje byloje reikalautų atlyginti žalą, atsiradusią dėl diskriminacijos, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į deliktinei atsakomybei taikytinas nacionalinės teisės nuostatas, privalėtų nustatyti kompensacijos, kurios jis galėtų reikalauti, pobūdį.

53

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia: