PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2008 m. liepos 1 d.

Byla T‑262/06 P

Europos Bendrijų Komisija

prieš

D

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Komisijos sprendimo panaikinimas pirmojoje instancijoje – Profesinė liga – Atsisakymas pripažinti, kad pareigūnas susirgo arba jo liga paūmėjo dėl profesinių priežasčių – Apeliacinio skundo priimtinumas – Pirmojoje instancijoje nagrinėto pagrindo priimtinumas – Res judicata galia“

Dalykas: Apeliacinis skundas, pateiktas dėl 2006 m. liepos 12 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimo D prieš Komisiją (F‑18/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑83 ir II‑A‑1‑303) panaikinimo.

Sprendimas: Panaikinti 2006 m. liepos 12 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo sprendimą D prieš Komisiją (F‑18/05). Grąžinti bylą Tarnautojų teismui. Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Sąvoka

(EB 230 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Ieškinys – Naikinamasis teismo sprendimas – Pasekmės – Pareiga priimti įgyvendinimo priemones

(EB 233 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 ir 78 straipsniai)

1.      Nors ieškinio dėl panaikinimo dalyje, pavadintoje „Faktinės aplinkybės“, esantys elementai iš pirmo žvilgsnio skirti ne suformuoti savarankiškus ieškinio pagrindus, kuriais remiantis ginčijamas sprendimas galėtų būti panaikintas, bet labiau apibūdinti aplinkybes, kuriomis kilo ginčas, vis dėlto neįmanoma a priori atmesti galimybės, kad ši ieškinio dalis galėtų apimti su panaikinimu susijusio ieškinio pagrindo ar jo dalies santraukas.

(žr. 52 punktą)

Nuoroda: 2005 m. gruodžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Honeywell prieš Komisiją, T‑209/01, Rink. p. II‑5527, 105–107 punktai.

2.      Jei Bendrijos teismas panaikina Paskyrimų tarnybos sprendimą suteikti pareigūnui pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 78 straipsnio trečią pastraipą nustatytą invalidumo pašalpą dėl to, kad Invalidumo komitetas padarė teisės klaidą apibrėždamas profesinės ligos sąvoką, kuri galėjo turėti įtakos šiam sprendimui, jis neišsako nuomonės dėl klausimo, ar ši liga yra profesinė – tai, atsižvelgiant į Invalidumo komiteto diskreciją medicinos srityje, yra faktinės aplinkybės konstatavimas, kurį atlikti šis teismas nėra kompetentingas. Šiomis aplinkybėmis, jei Paskyrimų tarnyba vėliau nusprendžia, kad ši liga yra profesinė, ir suteikia pareigūnui invalidumo pašalpą, nustatytą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 78 straipsnio antros pastraipos nuostatas, šios išvados neapima res judicata galia.

Darytina išvada, kad nagrinėdamas ieškinį dėl sprendimo nepripažinti minėto pareigūno ligos profesine, kaip ji suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnį, panaikinimo Bendrijos teismas padaro teisės klaidą, jei mano, kad Paskyrimų tarnyba negali teisėtai, nepažeisdama res judicata galios, atsisakyti pripažinti, kad pareigūno liga, kuri yra profesinė pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 78 straipsnio antrą pastraipą, taip pat yra profesinė pagal tų pačių nuostatų 73 straipsnį.

Bet kuriuo atveju Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 ir 78 straipsniuose numatytos išmokos yra skirtingos ir nepriklauso viena nuo kitos, nors jos ir gali būti mokamos kartu. Be to, šiose nuostatose numatytos dvi skirtingos procedūros, dėl kurių gali būti priimti skirtingi, vienas nuo kito nepriklausantys sprendimai. Nors pageidautina, kad prireikus dvi procedūros būtų vykdomos kartu ir kad tų pačių sveikatos priežiūros įstaigų būtų prašoma nuspręsti dėl įvairių pareigūno invalidumo aspektų, vis dėlto tai nėra aplinkybė, kuri darytų įtaką vienos ar kitos procedūros teisėtumui, ir Paskyrimų tarnyba, atsižvelgdama į aplinkybes, šiuo atžvilgiu turi diskreciją. Be to, Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų taisyklių 25 straipsnyje numatyta, kad nuolatinio invalidumo, net ir visiško, pripažinimas „jokiu būdu nekliudo taikyti Pareigūnų tarnybos nuostatų 78 straipsnį, ir atvirkščiai“. Darytina išvada, kad visiško ar dalinio nuolatinio invalidumo pripažinimo procedūra pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnį ir invalidumo pašalpos suteikimo procedūra pagal tų pačių nuostatų 78 straipsnį gali būti teisėtai pasiekti skirtingi rezultatai, susiklosčius tai pačiai faktinei situacijai, be kita ko, kalbant apie to paties pareigūno ligos profesinės kilmės klausimą.

(žr. 70–74 punktus)

Nuoroda: 1981 m. sausio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo B. prieš Parlamentą, 731/79, Rink. p. 107, 9 ir 10 punktai; 1983 m. sausio 12 d. Sprendimo K. prieš Tarybą, 257/81, Rink. p. 1, 10 punktas; 1998 m. gegužės 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Lucaccioni prieš Komisiją, T‑165/95, Rink. VT p. I‑A‑203 ir II‑627, 136 ir 137 punktai; 2004 m. lapkričio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo O prieš Komisiją, T‑376/02, Rink. VT p. I‑A‑349 ir II‑1595, 45 punktas.