1

1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, 1996, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 45), iš dalies pakeisto 2004 m. kovo 8 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 150, toliau – bazinis reglamentas), 2 straipsnio 10 dalis nustato kriterijus, kuriais remdamosi institucijos teisingu būdu palygina eksporto kainą ir normaliąją vertę. Joje nustatyta:

„Eksporto kaina ir normalioji vertė palyginamos teisingu būdu. Šis palyginimas turi būti atliktas tuo pačiu prekybos lygiu, lyginant per kiek galima artimesnį laiką darytus pardavimus, atsižvelgiant į kitus skirtumus, turinčius įtakos kainų palyginamumui. Jeigu nustatytos normalioji vertė ir eksporto kaina nėra vienodo palyginamojo pagrindo, jos turi būti koreguojamos kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į besiskiriančius veiksnius, kurie, kaip tvirtinama arba įrodyta, turi įtakos kainoms ir kainų palyginamumui. Vengiama bet kokio dvigubo koregavimo, ypač dėl nuolaidų, lengvatų, parduotų produktų kiekių ar prekybos lygio. Kai atsižvelgiama į nurodytas sąlygas, veiksniai, pagal kuriuos gali būti koreguojama, yra:

<…>

Koreguojama, kai skiriasi komisiniai, mokami dėl nagrinėjamo pardavimo. Terminas „komisiniai“ yra suprantamas kaip apimantis antkainį, kurį gauna prekiautojas tuo ar panašiu produktu, jeigu tokio prekiautojo funkcijos yra panašios į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas.

<…>“

2

Bazinio reglamento 3 straipsnis yra susijęs su žalos buvimo nustatymu. Jame numatyta:

„<…>

2.   Žala nustatoma, remiantis ją patvirtinančiais įrodymais ir objektyviai ištyrus: a) importo dempingo kaina kiekius ir poveikį panašių produktų kainoms Bendrijos rinkoje; ir b) tokio importo sąlygotą poveikį Bendrijos pramonei.

3.   Vertinant importo dempingo kaina kiekį, reikia atsižvelgti į tai, ar iš viso žymiai išaugo importas dempingo kaina absoliučiu dydžiu arba lyginant su gamyba ar suvartojimu Bendrijoje. Vertinant importo dempingo kaina poveikį kainoms, reikia nustatyti, ar produktai dempingo kaina yra importuojami žymiai mažesnėmis kainomis nei Bendrijos pramonės panašių produktų kainomis, arba į tai, ar toks importas turėjo kitokį poveikį – ženkliai nusmukdė kainas arba smarkiai trukdė kainoms kilti, kaip kad būtų atsitikę kitomis aplinkybėmis. Nė vienas šių veiksnių nėra būtinai lemiamas.

<…>

5.   Nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį tiriamai Bendrijos pramonei, reikia ištirti visus svarbius atitinkamos pramonės būklę apibūdinančius ekonominius veiksnius ir rodiklius, tokius kaip: pramonės pastangas atsigauti po dempingo ir subsidijavimo praeityje padaryto poveikio, esamo dempingo skirtumo dydį, esamą ir galimą prekybos, pelno normos, produkcijos, rinkos dalies, produktyvumo, investicijų grąžos, pajėgumų panaudojimo sumažėjimą; Bendrijos kainas įtakojančius veiksnius; esamą ir galimą neigiamą poveikį pinigų srautams, atsargų kiekiui, užimtumui, darbo užmokesčiui, gamybos plėtrai, galimybėms sukaupti kapitalą ir pritraukti investicijas. Šis sąrašas nėra išsamus, be to, jokie iš išvardytų veiksnių nėra būtinai lemiami.

6.   Pateikus visus šio straipsnio 2 dalyje minimus svarbius įrodymus turi būti akivaizdu, kad importas dempingo kaina sukelia žalą, kaip apibrėžta (baziniame) reglamente. Ypatingai turi būti akivaizdu, kad šio straipsnio 3 dalyje apibrėžtas kiekis ir (arba) kainos sukėlė 5 dalyje nurodytą poveikį Bendrijos pramonei ir kad šį poveikį galima apibrėžti kaip materialinį.

7.   Taip pat turi būti nagrinėjami ir kiti, be importo dempingo kaina, žinomi veiksniai, kurie tuo pat metu daro neigiamą poveikį Bendrijos pramonei, siekiant, kad šių veiksnių padaryta žala nebūtų priskiriama importui dempingo kaina pagal šio straipsnio 6 dalį. Tokio pobūdžio veiksniai gali būti: ne dempingo kainomis parduodamo importo kiekiai ir kainos, paklausos sumažėjimas ar vartojimo tendencijų pokyčiai, prekybos apribojimai ir konkurencija tarp trečiosios valstybės ir Bendrijos gamintojų, technologijos pažanga, Bendrijos pramonės eksporto plėtra ir gamybos našumo augimas.

<…>“

3

Bazinio reglamento 5 straipsnio pavadinimas yra „Tyrimo inicijavimas“. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta:

„Tyrimas pagal šio straipsnio 1 dalį pradedamas tik tuo atveju, jeigu išnagrinėjus, kokiu mastu panašaus produkto gamintojai Bendrijoje pritaria ar nepritaria pateiktam skundui, nustatoma, kad skundas yra paduotas Bendrijos pramonės vardu. Skundas laikomas paduotas Bendrijos pramonės vardu, jeigu jam pritaria tie Bendrijos gamintojai, kurių bendra gamybos apimtis sudaro daugiau nei 50% visų skundui pritariančių ar nepritariančių Bendrijos gamintojų, gaminančių panašų produktą, gamybos apimties. Tačiau tyrimas nepradedamas, jei skundui aiškiai pritariančių Bendrijos gamintojų gamybos apimtis sudaro mažiau nei 25% visų Bendrijos gamintojų, gaminančių panašų produktą, gamybos apimties.“

4

Galiausiai bazinio reglamento 19 straipsnio 3 dalis išdėstyta taip:

„Jeigu manoma, kad prašymas laikytis konfidencialumo nėra pagrįstas, ir jeigu informacijos pateikėjas nenori atskleisti šios informacijos arba pateikti ją apibendrintu ar santraukos pavidalu, į tokią informaciją galima neatsižvelgti, nebent atitinkami šaltiniai pakankamai tvirtai įrodytų, kad ši informacija yra teisinga. <…>“

5

Ieškovės Nikopolsky Seamless Tubes Plant „Niko Tube“ ZAT, tapusi Interpipe Nikopolsky Seamless Tubes Plant Niko Tube ZAT (Interpipe Niko Tube ZAT) (toliau – Niko Tube), ir Nizhnedneprovsky Tube-Rolling Plant VAT, tapusi Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant VAT (Interpipe NTRP VAT) (toliau – NTRP), yra Ukrainos bendrovės, gaminančios besiūlius vamzdžius ir vamzdelius. Ieškovės susijusios su dviem pardavimo bendrovėmis: SPIG Interpipe, įsteigta Ukrainoje ir Sepco SA, įsteigta Šveicarijoje.

6

2005 m. vasario 14 d gavusi Europos Sąjungos besiūlių plieno vamzdžių pramonės apsaugos komiteto skundą Komisija pradėjo antidempingo tyrimą dėl Kroatijos, Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies ar plieno importo pagal bazinio reglamento 5 straipsnį. Pagal bazinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį Komisija savo iniciatyva pradėjo tarpines peržiūras dėl antidempingo muito Kroatijos, Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies ar plieno importui. Pranešimas apie šių procedūrų inicijavimą buvo paskelbtas 2005 m. kovo 31 d. (OL C 77, p. 2).

7

Tyrimas dėl dempingo ir žalos apėmė laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis). Su žalos įvertinimu susijusios tendencijos buvo nagrinėjamos nuo 2001 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos.

8

Atsižvelgdama į didelį skaičių Bendrijos gamintojų, Komisija, remdamasi bazinio reglamento 17 straipsniu, tyrimui pasirinko penkis Bendrijos gamintojus. Iš padžių buvo pasirinkti šie Bendrijos gamintojai: Dalmine SpA, Benteler Stahl/Rohr GmbH, Tubos Reunidos SA, Vallourec & Mannesmann France SA (toliau – V & M Prancūzija), V & M Deutschland GmbH (toliau – V & M Vokietija). Kadangi Benteler Stahl/Rohr nusprendė nebendradarbiauti, Komisija ją pakeitė Rohrwerk Maxhütte GmbH.

9

2005 m. birželio 6 d. ir liepos 14 d. laiškais ieškovės bei SPIG Interpipe ir Sepco Komisijai pateikė savo atsakymus į antidempingo klausimyną. Ieškovių ir SPIG Interpipe patalpų patikrinimai vyko nuo 2005 m. lapkričio 17 d. iki lapkričio 26 dienos.

10

2006 m. vasario 27 d. Komisija ieškovėms išsiuntė pirmąjį galutinės informacijos dokumentą, išdėstydama jame faktines aplinkybes ir motyvus, dėl kurių siūlo imtis galutinių antidempingo priemonių. 2006 m. kovo 22 d. ieškovės oficialiai užginčijo Komisijos išvadas, išdėstytas pirmajame galutinės informacijos dokumente. Jos nurodė, kad Komisija klaidingai įtraukė duomenis apie produktus, kurių jos negamino, kad Komisija normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino skirtingais prekybos lygiais, o tai pažeidžia bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, ir kad pripažindama Sepco importuotoja ir pakartotinai nustatydama jos eksporto kainą Komisija pažeidė bazinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį.

11

2006 m. kovo 24 d. Komisija suorganizavo pasitarimą, kuriame dalyvavo ieškovės, dėl dempingo skirtumo apskaičiavimo ir dėl jų įsipareigojimo pasiūlymo kainos atžvilgiu. 2006 m. kovo 30 d. įvyko dar vienas pasitarimas dėl žalos.

12

2006 m. balandžio 3 d. faksu ieškovės išsiuntė Komisijai prašymą pateikti informaciją dėl Bendrijos pramonės bendradarbiavimo vykstant tyrimui.

13

2006 m. balandžio 24 d. Komisija priėmė antrąjį galutinės informacijos dokumentą. Šiame dokumente ji atmetė prašymą netaikyti tam tikrų ieškovių negaminamų produktų, t. y. produktų, kurių patikrinimo kodas (toliau – PPK) buvo KE4, normaliosios vertės apskaičiavimo. Sepco pardavimo kainą ji pakoregavo ne pagal bazinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, o pagal to paties reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Galiausiai šiame dokumente Komisija pateikė informacijos, susijusios su Bendrijos pramonės bendradarbiavimu.

14

2006 m. balandžio 26 d. faksu ieškovės priminė Komisijai, kad duomenys, pateikti atsakant į antidempingo klausimyną ir patikrinti Komisijos pareigūnų, įrodo, jog atominių vamzdelių, priskirtų PPK KE4, jos negamino.

15

Dėl antrojo galutinės informacijos dokumento ieškovės savo išsamias pastabas Komisijai pateikė 2006 m. gegužės 4 dieną.

16

2006 m. gegužės 30 d. laišku Komisija išdėstė ieškovėms priežastis, dėl kurių ji nepriėmė jų 2006 m. kovo 22 d. pateikto įsipareigojimo pasiūlymo.

17

2006 m. birželio 7 d. Komisija priėmė ir paskelbė pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, įvedančio galutinį antidempingo muitą Kroatijos, Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno importui, panaikinančio Tarybos reglamentus (EB) Nr. 2320/97 ir (EB) Nr. 348/2000, baigiančio antidempingo muitų, taikomų, inter alia, Rusijos ir Rumunijos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruoto plieno importui, tarpinę ir priemonių galiojimo termino peržiūras ir baigiančio antidempingo muitų, taikomų, inter alia, Rusijos, Rumunijos, Kroatijos ir Ukrainos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruoto plieno importui, tarpines peržiūras.

18

Faksu, kurį ieškovės gavo 2006 m. birželio 26 d. 19 val. 6 min., Komisija atsakė į jų 2006 m. balandžio 26 d. fakse ir 2006 m. gegužės 4 d. laiške išdėstytus argumentus, išskyrus argumentą dėl Bendrijos pramonės nebendradarbiavimo. 2006 m. birželio 16 d. laišku, kurį ieškovės gavo 2006 m. birželio 27 d., Komisija atsakė į ieškovių komentarus dėl Bendrijos pramonės dalyvavimo procedūroje.

19

2006 m. birželio 27 d. Taryba priėmė reglamentą (EB) Nr. 954/2006, nustatantį galutinį antidempingo muitą Kroatijos, Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno importui, panaikinantį Tarybos reglamentus (EB) Nr. 2320/97 ir (EB) Nr. 348/2000, baigiantį antidempingo muitų, taikomų, inter alia, Rusijos ir Rumunijos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruoto plieno importui, tarpinę ir priemonių galiojimo termino peržiūras ir baigiantį antidempingo muitų, taikomų, inter alia, Rusijos, Rumunijos, Kroatijos ir Ukrainos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruoto plieno importui, tarpines peržiūras (OL L 175, p. 4, toliau – ginčijamas reglamentas).

20

Ginčijamu reglamentu Taryba nustatė 25,1% antidempingo muitą ieškovių importuojamiems tam tikriems besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba plieno.

21

Pirmosios instancijos teismo kanceliarija 2006 m. rugsėjo 8 d. gavo šį ieškovių ieškinį.

22

2006 m. gruodžio 1 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Komisija paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimus. 2007 m. sausio 16 d. Nutartimi Pirmosios instancijos teismo penktosios kolegijos pirmininkas pritarė šiam įstojimui į bylą. 2007 m. vasario 27 d. laišku Komisija informavo Pirmosios instancijos teismą, kad ji atsisako pateikti įstojimo į bylą paaiškinimą, bet dalyvaus teismo posėdyje.

23

Pakeitus Pirmosios instancijos kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į antrąją kolegiją, todėl ši byla paskirta šiai kolegijai.

24

Ieškovės Pirmosios instancijos teismo prašo:

25

Taryba, palaikoma Komisijos, Pirmosios instancijos teismo prašo:

26

Grįsdamos savo reikalavimą panaikinti ieškovės nurodo šešis ieškinio pagrindus. Pirmuoju ieškinio pagrindu ieškovės tvirtina, kad apskaičiuojant normaliąją vertę atsižvelgdama į duomenis apie jų negaminamus vamzdelius Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir pažeidė diskriminavimo draudimo principą. Antruoju ieškinio pagrindu ieškovės tvirtina, kad nustatant žalą remdamasi duomenimis apie penkis pasirinktinus Bendrijos gamintojus, nors jie nevisiškai bendradarbiavo, Taryba pažeidė bazinio reglamento 3 straipsnio 2, 3, 5, 6 ir 7 dalis bei 19 straipsnio 3 dalį, taip pat diskriminavimo draudimo principą. Trečiuoju pagrindu ieškovės tvirtina, kad kadangi pasirinkti Bendrijos gamintojai bendradarbiavo nevisiškai ir neišsamiai, pritariančių skundui Bendrijos gamintojų gamybos apimtis sudarė mažiau negu 25% visos Bendrijos gamybos apimties. Todėl Taryba, nenutraukdama procedūros, pažeidė bazinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį. Ketvirtuoju pagrindu ieškovės tvirtina, kad iš Sepco pardavimo kainos atimdama sumą, atitinkančią komisinius, kuriuos komisinių pagrindu dirbantis agentas būtų gavęs, dėl koregavimo normaliajai vertei ir eksporto kainai palyginti Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą taikant bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą ir 2 straipsnio 10 dalies pirmąją pastraipą. Penktuoju ieškinio pagrindu ieškovės tvirtina, kad jų įsipareigojimo pasiūlymo atmetimo sąlygos sudaro Tarybos padarytą diskriminavimo draudimo principo pažeidimą. Galiausiai šeštąjį pagrindą sudaro penkios dalys, pagrįstos teisės į gynybą pažeidimu ir (arba) pareigos motyvuoti nesilaikymu atitinkamai apskaičiuojant normaliąją vertę, vertinant tariamai ieškovių negaminamus vamzdelius ir nurodytus Bendrijos pramonės bendradarbiavimo trūkumus, koreguojant Sepco eksporto kainą, atmetant ieškovių įsipareigojimo pasiūlymą ir vertinant SPIG Interpipe pardavimo, administracinių išlaidų ir kitų bendrųjų išlaidų sąnaudas.

27

Pirmosios instancijos teismas mano, kad šešių ieškinio pagrindų nagrinėjimą reikia sugrupuoti pagal aplinkybes, su kuriomis jie yra susiję.

28

Nurodydamos pirmąjį ir dalį šeštojo ieškinio pagrindo ieškovės remiasi identiška faktine aplinkybe, t. y. aplinkybe, kad Komisija, apskaičiuodama normaliąją vertę, įtraukė produktų (tam tikrų atominių vamzdelių), kurių ieškovės negamina, duomenis.

29

Ieškovės mano, kad dėl šios aplinkybės:

30

Nurodydamos pirmąjį ieškinio pagrindą ieškovės tvirtina, kad Taryba, nusprendusi, jog duomenys, susiję su atominiais vamzdeliais, priklausančiais PPK KE4 ir techniniam standartui TU 14-3P-197-2001, nebuvo patikrinti ir todėl nepakankamai patikimi, kad minėti vamzdeliai nebūtų įtraukti apskaičiuojant dempingo skirtumą, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Šitaip Taryba taip pat neįvykdė savo rūpestingumo pareigos ir pareigos teisingai nustatyti normaliąją vertę.

31

Ieškovių atsakymuose į Komisijos klausimyną iš tikrųjų buvo visi duomenys, įrodantys, kad jos negamino minėtų vamzdelių. Šie duomenys per ieškovių patalpų patikrinimus Komisijos pareigūnų buvo patikrinti ir be išlygų patvirtinti.

32

Taryba mano, kad nors teisiškai teisinga, jog apskaičiuojant dempingo skirtumą negalima atsižvelgti į duomenis, susijusius su produktais, kurių negamina asmenys, dėl kurių atliekamas tyrimas, vis dėlto ieškovės neteisingai tvirtina, kad Taryba šiuo atveju pažeidė šį reikalavimą. Iš tikrųjų Taryba tvirtina, kad ieškovių teiginiai, pagal kuriuos visą reikšmingą informaciją apie sandorius, susijusius su PPK KE4, jos jau pateikė atsakydamos į klausimyno klausimus, yra neteisingi. Tam, kad būtų nuspręsta neatsižvelgti į šiuos sandorius apskaičiuojant dempingo skirtumą, reikėjo naujo patikrinimo vietoje.

33

Pirmiausia Komisija neturėjo jokios priežasties manyti, kad SPIG Interpipe pardavimo sąrašai apėmė sandorius, susijusius su kitais nei nagrinėjamas produktas. Konkrečiai kalbant, nuoroda į Ukrainos gamybos standartą, kuris nebuvo žinomas Komisijai ir apie kurį nebuvo pateikti jokie paaiškinimai, neįspėjo Komisijos apie tai, kad šioje byloje nagrinėjami atominiai vamzdeliai gali neatitikti nagrinėjamo produkto. Be to, apie tai, kad nagrinėjami sandoriai nebuvo susiję su nagrinėjamu produktu, nurodyta tik šešiose iš 16000 duomenų eilučių, susijusių su pardavimu, ir buvo minima tik šešiuose atvejuose iš daugiau kaip 600000 atvejų ieškovių užpildytose lentelėse.

34

Antra, nors Komisija iš tikrųjų bendrai patikrino ieškovių pateiktus pardavimo sąrašus, ji netikrino, ar pardavimas iš tikrųjų buvo susijęs su nagrinėjamu produktu, nes to ji neprivalo daryti. Tačiau Komisija nusprendė, kad su atominiais vamzdeliais, priklausančiais techniniam standartui TU 14-3P-197-2001, susiję sandoriai buvo ir dėl nagrinėjamų produktų. Be to, per patikrinimą vietoje Komisija nekėlė klausimo dėl vamzdelių, priskirtų PPK KE4, nes ieškovės dar nebuvo pateikusios prašymo neatsižvelgti į šiuos sandorius apskaičiuojant dempingo skirtumą.

35

Trečia, klaidą padarė pati SPIG Interpipe, kuri nepaisė Komisijos sukurtos informacijos pateikimo sistemos, t. y. iš 6 simbolių susidedančio PPK, ir kuri nusprendė pateikti duomenis, kurie galėjo būti vertinami tik atsižvelgiant į Komisijai nežinomą Ukrainos gamybos standartą, iš dalies negalintį pakeisti PPK.

36

Ketvirta, ieškovės nepateikė įrodymų, aiškiai patvirtinančių, kad šeši sandoriai buvo susiję su kitokiais nei nagrinėjamas produktas besiūliais vamzdeliais, kad šių vamzdelių jos negamino ir kad jie buvo pirkti iš trečiojo nepriklausomo asmens.

37

Penkta, Taryba pabrėžia, kad SPIG Interpipe tiekėjų sąraše, pateiktame atsakant į klausimyno klausimus, nurodė tik vieną produktų, priskirtų PPK KE4, tiekėją, t. y. vieną iš ieškovių – NTRP.

38

Iš Bendrijos teismų praktikos išplaukia, kad prekybos apsaugos priemonių srityje Bendrijos institucijos turi didelę diskreciją dėl ekonominių, politinių ir teisinių aplinkybių, kurias jos turi išnagrinėti, sudėtingumo (2006 m. liepos 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Shandong Reipu Biochemicals prieš Tarybą, T-413/03, Rink. p. II-2243, 61 punktas; taip pat žr. šiuo klausimu žr. 1987 m. gegužės 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo NTN Toyo Bearing ir kt. prieš Tarybą, 240/84, Rink. p. 1809, 19 punktą).

39

Iš to matyti, kad Bendrijos teismo vykdoma institucijų vertinimų kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar laikytasi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar nėra akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes arba ar nepiktnaudžiauta įgaliojimais (38 punkte minėto Teisingumo Teismo sprendimo NTN Toyo Bearing ir kt. prieš Tarybą 19 punktas ir 1991 m. spalio 22 d. Sprendimo Nölle, C-16/90, Rink. p. I-5163, 12 punktas; taip pat 38 punkte minėto sprendimo Shandong Reipu Biochemicals prieš Tarybą 62 punktas).

40

Tačiau reikia priminti, kad kai Bendrijos institucijos turi didelę diskreciją, Bendrijos teisės sistemos administracinėse procedūrose suteiktų garantijų užtikrinimas turi dar didesnę svarbą ir tarp šių garantijų visų pirma yra pareiga kompetentingai institucijai kruopščiai ir nešališkai ištirti visas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias svarbias aplinkybes (1991 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Technische Universität München, C-269/90, Rink. p. I-5469, 14 punktas ir 38 punkte minėto sprendimo Shandong Reipu Biochemicals prieš Tarybą 63 punktas).

41

Šiomis aplinkybėmis, nors prekybos apsaugos priemonių, konkrečiai kalbant, antidempingo priemonių, srityje Bendrijos teismas negali įsikišti į tik Bendrijos valdžios institucijų atliekamą vertinimą, jis turi užtikrinti, kad institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes ir įvertintų bylos aplinkybes rūpestingai, kaip to reikalaujama tam, kad būtų galima manyti, jog apskaičiuota normalioji vertė buvo nustatyta pagrįstai (1999 m. spalio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Acme prieš Tarybą, T-48/96, Rink. p. II-3089, 39 punktas ir 38 punkte minėto sprendimo Shandong Reipu Biochemicals prieš Tarybą, 64 punktas; taip pat žr. 39 punkte minėto sprendimo Nölle 13 punktą).

42

Būtent atsižvelgiant į išdėstytus samprotavimus reikia nagrinėti, ar, kaip nurodo ieškovės, Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą nuspręsdama, jog duomenys, susiję su atominiais vamzdeliais, priklausančiais PPK KE4 ir pagamintais pagal techninį standartą TU 14-3P-197-2001, nebuvo patikrinti ir todėl nepakankamai patikimi, kad nebūtų įtraukti apskaičiuojant dempingo skirtumą.

43

Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad nėra ginčijama, jog apskaičiuojant dempingo skirtumą negalima atsižvelgti į duomenis, susijusius su produktais, kurių negamina asmenys, dėl kurių atliekamas tyrimas.

44

Antra, reikia nustatyti, ar ieškovių Komisijai per tyrimą pateikti įrodymai buvo pakankami nuspręsti, kad jos negamino nagrinėjamų atominių vamzdelių, o Komisija neišnagrinėjo nešališkai visų šioje byloje reikšmingų įrodymų ir nuspręsdama, kad dėl šių įrodymų turėjo būti suorganizuotas naujas ieškovių patalpų patikrinimas, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

45

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovių atsakant į klausimyno klausimus pateiktuose nacionalinių ir Europos pardavimų sąrašuose, kurių antraštės atitinkamai buvo „DMsales“ ir „ECsales“, yra stulpelis „Standartai“, kaip to reikalavo Komisija. Ieškovės nuolat šiame stulpelyje įrašydavo kiekvieno vamzdžio ar vamzdelio modelio techninio standarto apibūdinimą. Tačiau reikia konstatuoti, kad standarto TU 14-3P-197-2001 šiame stulpelyje nėra, o tai reiškia, kad ieškovės nepardavinėjo atominių vamzdelių net bendrovei, pardavimo partnerei SPIG Interpipe.

46

Be to, iš ieškovių gamybos sąnaudų, susijusių su produktais, skirtais nacionalinei ir Europos rinkoms, sąrašų su antraštėmis, atitinkamai „DMcop“ ir „ECcop“, tyrimo matyti, kad ieškovės negamino šių atominių vamzdelių. Šie sąrašai įrodo, kad nė vienas sąrašuose „DMcop“ ir „ECcop“ minimas produktas nebuvo gaminamas pagal techninį standartą TU 14-3P-197-2001.

47

Vis dėlto iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pardavimo nacionalinėje rinkoje sąraše „DMsales“, kurį pateikė SPIG Interpipe atsakydama į klausimyno klausimus, nurodomi šeši sandoriai, susiję su PPK KE4 priskirtais vamzdeliais, pagamintais taikant techninį standartą TU 14-3P-197-2001.

48

Be to, SPIG Interpipe tiekėjų ir pirkimo sąraše buvo nurodytas vienintelis PPK KE4 priskirtų vamzdelių tiekėjas, būtent viena iš ieškovių – NTRP. Šiuo klausimu iš ieškovių vykdant Pirmosios instancijos teismo nustatytas proceso organizavimo priemones pateiktų paaiškinimų ir dokumentų matyti, kad klausimynas, kurį SPIG Interpipe turėjo užpildyti, buvo susijęs tik su pardavimu Bendrijoje, o „DMsales“ sąrašas, susijęs su pardavimu Ukrainos rinkoje, buvo pateiktas grynai savanoriškai. Todėl SPIG Interpipe tiekėjų ir pirkimo sąraše turėjo būti nurodyti tik tiekėjai, kurių produktai buvo perparduodami Bendrijoje. Kadangi bylos dokumentai patvirtina, kad PPK KE4 priskirti vamzdeliai, pagaminti pagal techninį standartą TU 14-3P-197-2001, buvo perparduodami nacionalinėje Ukrainos rinkoje, o visi vamzdeliai, priskirti PPK KE4, tačiau nepriskirti techniniam standartui TU 14-3P-197-2001, pagaminti NTRP, buvo SPIG Interpipe perparduodami Bendrijos rinkoje, SPIG Interpipe, savo tiekėjų ir pirkimo sąraše nurodydama tik vieną tiekėją NTRP, nepadarė jokios klaidos.

49

Todėl reikia konstatuoti, kad aplinkybė, jog, viena vertus, SPIG Interpipe pateiktame sąraše „DMsales“ buvo nurodyti sandoriai, susiję su PPK KE4 ir techniniam standartui TU 14-3P-197-2001 priklausančiais vamzdeliais ir, kita vertus, SPIG Interpipe pateiktame tiekėjų ir pirkimo sąraše nurodytas tik vienas PPK KE4 priskirtų vamzdelių tiekėjas, galėjo suklaidinti tyrimą atliekančius Komisijos atstovus.

50

Taigi reikia konstatuoti, kad rūpestingai įvertinusi ieškovių ir su jomis susijusios pardavimo bendrovės SPIG Interpipe atsakymus į klausimyno klausimus Komisija turėjo prieštaringą informaciją arba tik tokią, kuri galėjo būti užginčyta.

51

Tačiau taip pat reikia konstatuoti, kad ieškovės nesistengė išsklaidyti Komisijos abejonių dėl prieštaringos informacijos. Iš ieškovių raštų matyti, kad priėmus pirmąjį galutinės informacijos dokumentą per 2006 m. kovo 24 d. pasitarimą ieškovės Komisijai pateikė keletą ukrainiečių kalba parengtų dokumentų, kurie turėjo būti faktūros, susijusios su šešiais sandoriais, per klaidą paminėtais SPIG Interpipe pardavimo sąraše. Nors per posėdį kilo nesutarimų tarp šalių dėl to, ar Komisija per 2006 m. kovo 24 d. pasitarimą prašė šių dokumentų vertimų, reikia konstatuoti, kad ieškovės turėjo pateikti įrodymų jų teiginiams pagrįsti, t. y. kad šeši nagrinėjami sandoriai buvo susiję su SPIG Interpipe vamzdelių, priskirtų PPK KE4 ir techniniam standartui TU 14-3P-197-2001, pirkimu iš nepriklausomo tiekėjo. Be to, 2006 m. balandžio 24 d. priėmus antrąjį galutinės informacijos dokumentą ieškovės dar kartą pateikė savo prašymą neatsižvelgti į duomenis, susijusius su atominiais vamzdeliais, vėl nepateikdamos jokio įrodymo, kad nagrinėjami atominiai vamzdeliai buvo pirkti iš nepriklausomo trečiojo asmens.

52

Taigi reikia konstatuoti, kad atsižvelgiant į klausimynų atsakymuose pateiktus duomenis ir nesant įrodymų, kad nagrinėjami atominiai vamzdeliai buvo pirkti iš nepriklausomo trečiojo asmens, išlieka abejonių dėl šių duomenų patikimumo. Be to, iš to, kas išdėstyta matyti, kad Komisija įrodė savo rūpestingumą nagrinėjant ieškovių pateiktus duomenis ir kad ji teisingai antrajame galutinės informacijos dokumente nurodė, jog negali atsižvelgti į šią naują nepatikrintą informaciją.

53

Todėl reikia nuspręsti, kad Komisija laikėsi savo pareigos kruopščiai ir nešališkai ištirti visas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias svarbias aplinkybes ir, remdamasi šiuo tyrimu, nusprendė, jog su minėtais atominiais vamzdeliais susiję duomenys be naujo patikrinimo nebuvo pakankami, kad į šiuos vamzdelius nebūtų atsižvelgta apskaičiuojant dempingo skirtumą. Iš to matyti, kad normalioji vertė šio sprendimo 40 ir 41 punkte nurodytos teismų praktikos prasme buvo nustatyta pagrįstai ir kad Taryba nepadarė jokios akivaizdžios vertinimo klaidos.

54

Šios išvados nepaneigia ir ieškovių nurodyta aplinkybė, kad Komisija atliko ieškovių ir SPIG Interpipe patalpų patikrinimą, o tai, jų nuomone, reiškia, kad visi pirmiau nurodyti duomenys turi būti laikomi Komisijos patikrintais ir patvirtintais. Iš tikrųjų, kadangi minėti duomenys buvo prieštaringi, jie neleido tiksliai nustatyti, kad ieškovės negamino nagrinėjamų atominių vamzdelių. Be to, reikia pažymėti, kad atliekant patikrinimą ieškovės dar nebuvo pranešusios Komisijai, jog SPIG Interpipe padarė klaidą „DMsales“ sąraše. Tik priėmus pirmąjį galutinės informacijos dokumentą ieškovės informavo Komisiją apie šią klaidą ir jai oficialiai pranešė, kad negamina atominių vamzdelių, priskirtų PPK KE4 ir techniniam standartui TU 14-3P-197-2001. Todėl negalima teigti, kad patikrinimas leido panaikinti ieškovių ir SPIG Interpipe Komisijai pateiktuose atsakymuose į klausimyno klausimus esančius prieštaravimus.

55

Taigi reikia atmesti pirmojo ieškinio pagrindo dalį, pagrįstą akivaizdžia vertinimo klaida apskaičiuojant normaliąją vertę kaip nepagrįstą.

56

Ieškovės mano, kad Taryba, sutikdama apskaičiuojant dempingo skirtumą neatsižvelgti į visus ieškovių negaminamus produktus, priskirtus PPK AB2, AC4, BD4, BE3, CC6, EA1, EA2, EB1, GE5, HD1, HE1 ir ID4, tačiau atsisakydama tai padaryti atominių vamzdelių, priskirtų PPK KE4 ir techniniam standartui TU 14-3P-197-2001, atžvilgiu, remdamasi tais pačiais patikrintais duomenimis, susijusiais su sąnaudomis ir pardavimu, pažeidė diskriminavimo draudimo principą. Aplinkybės, pateisinančios neatsižvelgimą į pirmą grupę sandorių, yra visiškai tokios pačios kaip ir tos, kurios pateisina neatsižvelgimą į atominius vamzdelius, pagamintus pagal techninį standartą TU 14-3P-197-2001.

57

Taryba tvirtina, kad Komisija patenkino ieškovės prašymą neatsižvelgti į pirmą grupę sandorių, nes šie sandoriai nepatvirtino šių produktų gamybos nei su gamyba susijusių sąnaudų. Be to, SPIG Interpipe nenurodė pirkusi šiuos produktus iš ieškovių. Todėl institucijos nusprendė patenkinti šį prašymą neatlikdamos naujų patikrinimų vietoje, nes jos pagrįstai galėjo manyti, jog nagrinėjamų vamzdelių ieškovės negamino, priešingai nei vamzdelių, priskirtų PPK KE4 ir techniniam standartui TU 14-3P-197-2001, atveju.

58

Diskriminavimo draudimo principas draudžia, pirma, skirtingai vertinti vienodas situacijas ir, antra, vienodai vertinti skirtingas situacijas, išskyrus tuos atvejus, kai objektyvios priežastys pateisina tokį vertinimą (2005 m. sausio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Europe Chemi-Con (Deutschland) prieš Tarybą, C-422/02 P, Rink. p. I-791, 33 punktas).

59

Reikia pažymėti, kad, priešingai nei tvirtina ieškovės, aplinkybės, leidusios neatsižvelgti į vamzdelius, priskirtus PPK AB2, AC4, BD3, BD4, BE3, CC6, EA1, EA2, EB1, GE5, HD1, HE1 ir ID4, skiriasi nuo tų, kuriomis buvo grindžiamas prašymas neatsižvelgti į atominius vamzdelius, priskirtus PPK KE4 ir techniniam standartui TU 14-3P-197-2001. Ypač reikia pažymėti, kad jei vamzdeliai, priskirti PPK KE4, buvo gaminami vienos iš ieškovių, būtent NTRP, tai vamzdeliai, priskirti kitiems PPK, nebuvo visiškai minimi ieškovių pardavimo ir gamybos sąnaudų sąrašuose.

60

Be to, kaip jau buvo pažymėta šio sprendimo 48 punkte, SPIG Interpipe tiekėjų ir pirkimo sąraše buvo nurodytas vienintelis PPK KE4 priskirtų vamzdelių tiekėjas, būtent viena iš ieškovių – NTRP. Todėl reikia konstatuoti, kad bylos medžiaga, susijusi su atominiais vamzdeliais, priskirtais PPK KE4 ir techniniam standartui TU 14-3P-197-2001, buvo išsami ir aiški, o to negalima pasakyti apie medžiagą, susijusią su produktais, į kuriuos Komisija, apskaičiuodama normaliąją vertę, sutiko neatsižvelgti. Iš to matyti, kad nors ir buvo abejonių dėl duomenų, susijusių su atominiais vamzdeliais, priskirtais PPK KE4 ir techniniam standartui TU 14-3P-197-2001, patikimumo, ieškovės neįrodė, kad tokių pačių abejonių buvo ir dėl kitiems PPK priskirtų vamzdelių.

61

Iš to, kad išdėstyta, matyti, kad reikia atmesti kaip nepagrįstą pirmojo ieškinio pagrindo dalį, pagrįstą diskriminavimo draudimo principo pažeidimu.

62

Nurodydamos šeštąjį ieškinio pagrindą ieškovės tvirtina, kad buvo pažeista teisė į gynybą. Iš tikrųjų 2006 m. birželio 27 d., t. y. tą dieną, kai buvo priimtas ginčijamas reglamentas, Komisija joms nurodė naujas faktines aplinkybes ir naujus teisinius argumentus. Be to, Taryba pažeidė EB 253 straipsnį, kuriuo jai nustatoma pareiga motyvuoti, nes ginčijamame reglamente nepateikiama jokio adekvataus atsakymo į ieškovių argumentus dėl normaliosios vertės nustatymo.

63

Dėl teisės į gynybą pažeidimo Taryba tvirtina, kad Komisija paaiškinimus dėl normaliosios vertės nustatymo pateikė 2006 m. balandžio 24 d. antrajame galutinės informacijos dokumente ir kad ieškovės į juos atsakė 2006 m. balandžio 26 d. Pranešime. Dėl tariamo pareigos motyvuoti nesilaikymo Taryba nurodo, kad tai buvo susiję su labai konkrečiu klausimu bendrovei, kuris dėl to nebuvo tiesiogiai sprendžiamas ginčijamame reglamente. Bet kuriuo atveju, kaip mano Taryba, šis klausimas buvo nagrinėjamas 2006 m. birželio 26 d. laiške ir 2006 m. kovo 24 d. bei 30 d. pasitarimuose.

64

Iš Teisingumo Tesimo praktikos matyti, kad teisės į gynybą užtikrinimo reikalavimai yra privalomi ne tik vykstant procedūroms, kurios gali baigtis sankcijų skyrimu, bet taip pat vykstant tyrimo procedūroms prieš priimant reglamentus dėl antidempingo, kurie gali tiesiogiai ir konkrečiai paveikti atitinkamas įmones ir sukelti joms nepalankių pasekmių (1991 m. birželio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Al-Jubail Fertilizer prieš Tarybą, C-49/88, Rink. p. I-3187, 15 punktas). Suinteresuotosioms įmonėms turi būti suteikta galimybė per administracinę procedūrą veiksmingai išreikšti savo nuomonę dėl nurodytų faktų ir aplinkybių tikrumo bei svarbos ir dėl įrodymų, kuriais rėmėsi Komisija, grįsdama dempingo praktikos ir iš jos kylančios žalos egzistavimą (minėto sprendimo Al-Jubail Fertilizer prieš Tarybą 17 punktas). Šie reikalavimai dar kartą buvo pabrėžti bazinio reglamento 20 straipsnyje, kurio antroje dalyje numatyta, kad skundo pateikėjai, importuotojai ir eksportuotojai bei jiems atstovaujančios asociacijos, taip pat eksportuojančios valstybės atstovai „gali reikalauti galutinai atskleisti esminius faktus ir motyvus, kurių pagrindu ketinama rekomenduoti pradėti taikyti galutines priemones“.

65

Be to, reikia priminti, kad pagal teismų praktiką EB 253 straipsniu reikalaujama motyvacija turi aiškiai ir vienaprasmiškai atskleisti Bendrijos institucijos, kuri priėmė ginčijamą teisės aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų susipažinti su jo priėmimo priežastimis, o Teisingumo Teismas - vykdyti priežiūrą (1999 m. spalio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Acme Industry prieš Tarybą, T-48/96, Rink. p. II-3089, 141 punktas). Tačiau Taryba reglamento motyvuojamojoje dalyje neturi atsakyti į visus vykstant administracinei procedūrai suinteresuotųjų asmenų pateiktus faktinius ir teisės klausimus (šiuo klausimu žr. 1998 m. birželio 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo British Airways ir kt. prieš Komisiją, T-371/94 ir T-394/94, Rink. p. II-2405, 94 punktą). Be to, nereikalaujama, kad motyvavimas apimtų visus susijusius fakto ir teisės elementus, nes ar sprendimo motyvavimas atitinka reikalavimus, turi būti vertinama atsižvelgiant į akto kontekstą bei atitinkamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą (1995 m. rugsėjo 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ferchimex prieš Komisiją, T-164/94, Rink. p. II-2681, 118 punktas).

66

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia išsiaiškinti, ar Taryba iš tikrųjų pažeidė teisę į gynybą ir nesilaikė pareigos motyvuoti.

67

Dėl teisės į gynybą pažeidimo reikia pažymėti, nesant reikalo apskaičiuojant normaliąją vertę nuspręsti dėl argumentų, susijusių su neatsižvelgimu į atominius vamzdelius, priskirtus PPK KE4 ir techniniam standartui TU 14-3P-197-2001, esminio pobūdžio, kad, priešingai nei tvirtina ieškovės, joms 2006 m. birželio 27 d., t. y. tą dieną, kai buvo priimtas ginčijamas reglamentas, gautuose laiškuose nebuvo nurodyti jokie nauji fakto ar motyvavimo elementai. Ieškovės iš tikrųjų tvirtina, kad Komisija pirmą kartą šiuose laiškuose nurodė, jog į atominius vamzdelius negali būti neatsižvelgta apskaičiuojant dempingo skirtumą, nes jos turimi duomenys neatlikus naujo patikrinimo yra nepakankami. Tačiau Komisija jau 2006 m. balandžio 24 d. antrajame galutinės informacijos dokumente nurodė: kadangi jos tarnybos negalėjo patikrinti ieškovių pateiktos informacijos, ji negali patenkinti ieškovių prašymo. Be to, reikia pastebėti, kad į šią Komisijos pastabą ieškovės atsakė savo 2006 m. balandžio 26 d. fakse, taigi įgyvendino savo teisę į gynybą šiuo klausimu.

68

Dėl pareigos motyvuoti nesilaikymo reikia konstatuoti, kad jei ginčijamame reglamente nėra paminėtas klausimas dėl produktų, priskirtų PPK KE4, tai tik dėl to, kad šis klausimas yra konkrečiai susijęs su ieškovėmis. Kadangi 2006 m. balandžio 24 d. antrajame galutinės informacijos dokumente aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstomi Komisijos argumentai, ieškovės negali priekaištauti Tarybai nesilaikius pareigos motyvuoti.

69

Todėl reikia atmesti kaip nepagrįstą šeštąjį ieškinio pagrindą dėl reikalavimų, kylančių iš teisės į gynybą užtikrinimo, pažeidimo ir pareigos motyvuoti nesilaikymo tiek, kiek tai susiję su normaliosios vertės nustatymu.

70

Nurodydamos antrąjį ir trečiąjį ieškinio pagrindus bei dalį šeštojo pagrindo ieškovės remiasi tapačia faktine aplinkybe, t. y. tuo, kad visi penki Komisijos pasirinkti Bendrijos besiūlių vamzdžių ir vamzdelių gamintojai, kurių duomenimis Komisija grindė savo tyrimą, buvo susiję su bendrovėmis, neatsakiusiomis į klausimyno klausimus.

71

Ieškovės mano, kad iš tokios faktinės aplinkybės išplaukia:

72

Nurodydamos antrąjį ieškinio pagrindą ieškovės tvirtina: kadangi visi penki Komisijos pasirinkti Bendrijos besiūlių vamzdžių ir vamzdelių gamintojai yra susiję su viena ar keliomis gamybos ar pardavimo bendrovėmis, nepateikusiomis atskirų atsakymų į Komisijos klausimyno klausimus, šie penki gamintojai negali būti laikomi išsamiai bendradarbiavusiais. Tačiau, kaip mano ieškovės, ginčijamas reglamentas yra pagrįstas tariamu visišku Bendrijos pramonės bendradarbiavimu. Todėl ieškovės mano, kad žalos įvertinimas pažeidžia bazinio reglamento 3 straipsnio 2, 3, 5, 6 ir 7 dalis.

73

Šiuo klausimu ieškovės pirmiausia nurodo, kad neįmanoma įvykdyti minėtų bazinio reglamento nuostatų reikalavimų, jei iš visų su Bendrijos gamintojais susijusių subjektų, gaminančių ar parduodančių nagrinėjamus produktus, nėra reikalaujama, kad jie visiškai ir be išlygų bendradarbiautų vykstant tyrimui.

74

Visų antra, ieškovės nurodo, kad minėtų nuostatų pažeidimas negali būti pateisinamas, kaip tai, atrodo, padarė Komisija savo 2006 m. birželio 27 d. laiške, dalinio grupės, kuriai priklauso Bendrijos gamintojas, didelio poveikio bendradarbiavimo nebuvimu nustatant žalą, patirtą šio gamintojo ar visos Bendrijos pramonės. Ieškovės mano, kad Komisija remiasi „nereikšmingos klaidos principu“.

75

Pirmiausia ieškovės nurodo, jog Komisija netvirtina, kad nereikšmingos klaidos principas taikomas gamintojams–eksportuotojams, nes jie taip pat vykstant tyrimui gali bendradarbiauti tik iš dalies.

76

Antra, ieškovės mano, kad papildomos informacijos apie visų susijusių gamintojų gamybą ir apie pardavimą pirmiems nesusijusiems klientams nebuvimas nėra nereikšminga klaida. Pirma, perdavimo tarp tos pačios grupės narių kaina nėra patikima, o antra, visų susijusių derybininkų atleidimas nuo pareigos atsakyti į klausimyno klausimus reikštų veiksmų laisvės suteikimą Bendrijos gamintojams, ir tai leistų jiems pateikti tik tuos duomenis, kurie turėtų įtakos apskaičiuojant žalą.

77

Trečia, ieškovės tvirtina, kad Komisijos požiūris dėl grupės bendrovių dalinio bendradarbiavimo didelio poveikio nebuvimo yra labai supaprastintas ir todėl neteisingas. Iš tikrųjų paprasčiausias dalinis tam tikrų grupės vienetų bendradarbiavimas suteikia nepilną ar iškreiptą atitinkamos grupės ar visos Bendrijos pramonės vaizdą.

78

Ketvirta, ieškovės nurodo, kad nereikšmingos klaidos principo naudojimas gynyboje negali pateisinti bazinio reglamento 3 straipsnio nuostatų pažeidimų.

79

Penkta, ieškovės pažymi: kadangi Komisija negavo išsamių duomenų ir negalėjo jų patikrinti, ji negali užtikrintai teigti, jog gamybos ir pardavimo apimtis bei vertė, apie kurias nebuvo pateikta duomenų, yra pakankamai nereikšmingos, kad galėtų turėti įtakos vertinant žalą.

80

Visų trečia, ieškovės tvirtina, kad šioje byloje atrinktų Bendrijos gamintojų visiško ir išsamaus bendradarbiavimo nebuvimas turėjo didelę įtaką šių gamintojų ir visos Bendrijos pramonės patirtos žalos vertinimui. Komisija žalos apskaičiavimą grindė beveik išimtinai tik Bendrijos gamintojų taikytomis perdavimo kainomis. Šis metodas labai iškreipė skaičiavimus, padidindamas žalą.

81

Atsakydama į ieškovių argumentus Taryba nurodo, kad institucijos visus atrinktus Bendrijos gamintojus teisingai vertino kaip bendradarbiaujančius.

82

Iš tikrųjų Taryba tvirtina, kad bendradarbiavimo samprata negali būti suprantama pažodžiui, kaip išsamių ir teisingų atsakymų į Komisijos užduotus klausimus pateikimas. Komisija visada vertina, ar tam tikros informacijos nepateikimas pakenkė tyrimui ir kiek. Tai taikytina tiek eksportuotojams, tiek Bendrijos gamintojams, nors Komisija ir vieniems, ir kitiems gali taikyti skirtingus kriterijus, nes šios dvi bendrovių grupės pateikia informaciją skirtingais tikslais. Šiuo klausimu Taryba nurodo, kad ji niekada neketino remtis nereikšminga klaida pateisinant nurodytus pažeidimus.

83

Šiuo atveju Taryba mano, kad atsižvelgdama į jai žinomas faktines aplinkybes Komisija teisingai neatmetė jokios pasirinktos įmonės iš Bendrijos pramonės.

84

Pirmiausia dėl ieškovių tvirtinimo, kad žalos dydžio apskaičiavimas buvo iškreiptas dėl nepakankamo bendradarbiavimo, Taryba primena, jog Komisijai reikia žinoti pardavimo pirmam nesusijusiam pirkėjui kainą, kad galėtų nustatyti vidutinę pardavimo kainą visiems Bendrijos pirkėjams ir kainos sumažinimo skirtumo svertinį vidurkį. Nagrinėjamu atveju kainos sumažinimo skirtumo svertinis vidurkis buvo 32%. Taryba mano, kad įtraukus trūkstamus duomenis apie tam tikrų susijusių bendrovių pardavimą šis vidurkis būtų 30, 32 ar 35%, o tai nebūtų turėję jokios reikšmės išvadai, kad kaina buvo gerokai sumažinta, o importas dempingo kaina darė žalą Bendrijos pramonei. Taryba taip pat tvirtina, kad ieškovių nuoroda į žalos dydžio apskaičiavimą neturi reikšmės šiame kontekste. Žalos dydis yra reikšmingas tik taikant mažesniojo muito taisyklę, pagal kurią nustatytas muitas turi būti lygus dempingo skirtumui ar žalos dydžiui, jei pastaroji yra mažesnė. Nagrinėjamu atveju atsižvelgimas į Vallourec & Mannesmann Oil & Gas Ltd (toliau – VMOG Jungtinė Karalystė) ir Productos Tubolares atitinkamo produkto pardavimą, kuris bendrai sudarė mažiau kaip 8% Bendrijos pramonės atitinkamo produkto pardavimo, niekaip negalėjo sumažinti žalos (įvertinta 57%) iki mažesnio už antidempingo skirtumą (įvertintas 25,7%) dydžio.

85

Taryba taip pat tvirtina, kad ieškovės remiasi prielaida, pagal kurią skundą pateikę atrinkti Bendrijos gamintojai iš tikrųjų nebendradarbiavo. Kadangi informacijos apie tam tikras su Bendrijos gamintojais susijusias įmones nebuvimas neturėjo didelio poveikio žalos ir priežastinio ryšio įvertinimui, ši prielaida yra klaidinga ir reikia atmesti tvirtinimą, kad buvo pažeistos bazinio reglamento 3 straipsnio 2, 3, 5, 6 ir 7 dalys.

86

Kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 38 ir 39 punktuose, prekybos apsaugos priemonių srityje Bendrijos institucijos turi didelę diskreciją dėl ekonominių, politinių ir teisinių aplinkybių, kurias jos turi išnagrinėti, sudėtingumo, o Bendrijos teismo vykdoma institucijų vertinimų kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar laikytasi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčijamas pasirinkimas, ar nėra akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes arba ar nepiktnaudžiauta įgaliojimais.

87

Be to, reikia pažymėti, kad nors pagal bazinį reglamentą Komisija, kaip tyrimą atliekanti valdžios institucija, privalo nustatyti, ar produktu, kuriam taikoma antidempingo procedūra, prekiaujama dempingo pagrindais ir jį pateikus į laisvą apyvartą Bendrijoje sukeliama žala, ir nors ši institucija tokiomis aplinkybėmis neturi perkelti dalies jai šiuo atžvilgiu tenkančios įrodinėjimo pareigos (šiuo klausimu žr. 1997 m. gruodžio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo EFMA prieš Tarybą, T-121/95, Rink. p. II-2391, 74 punktą ir 41 punkte minėto sprendimo Acme prieš Tarybą 40 punktą), vis dėlto bazinis reglamentas nesuteikia Komisijai jokios teisės atlikti tyrimo, jai leidžiančios įpareigoti bendroves dalyvauti vykstant tyrimui arba pateikti informaciją. Tokiomis sąlygomis Taryba ir Komisija priklauso nuo savanoriško šalių bendradarbiavimo joms pateikiant informaciją laiku. Šiomis aplinkybėmis šių šalių atsakymai į bazinio reglamento 6 straipsnio 2 dalyje numatytą klausimyną yra esminiai antidempingo procedūros eigai (38 punkte minėto sprendimo Shandong Reipu Biochemicals prieš Tarybą 65 punktas).

88

Vis dėlto iš bazinio reglamento 18 straipsnio „Vengimas bendradarbiauti“, būtent iš jo 3 dalies, matyti, kad „jeigu suinteresuotosios šalies pateiktoje informacijoje yra tam tikrų netikslumų, bet juos galima patikrinti ir dėl to nesusidaro didelių sunkumų panaudoti informaciją pagrįstoms ir tikslioms išvadoms, taip pat jeigu tokia informacija pateikta laiku, ji buvo kontroliuojama, o suinteresuotoji šalis visais įmanomais būdais stengėsi pateikti ją tinkamai, pateiktoji informacija neatmetama“.

89

Atsižvelgiant į tai reikia išnagrinėti, ar, kaip tvirtina ieškovės, tai, jog su pasirinktais Bendrijos gamintojais susijusios bendrovės nepateikė atsakymų į klausimyno klausimus, yra minėtų gamintojų nepakankamas bendradarbiavimas, iškraipantis žalos įvertinimą pažeidžiant bazinio reglamento 3 straipsnio 2, 3, 5, 6 ir 7 dalis.

90

Nors antidempingo procedūros šalys remiantis bazinio reglamento 6 straipsnio 2 dalimi iš esmės turi atsakyti į Komisijos klausimyno klausimus, iš to paties reglamento 18 straipsnio 3 dalies matyti, kad kitu būdu ar kitame dokumente pateikta informacija nėra atmetama, jei yra įvykdytos keturios šiame straipsnyje išvardytos sąlygos.

91

Jeigu šalis neatsakė į klausimyno klausimus, tačiau pateikė informacijos kitame dokumente, jai negali būti priekaištaujama dėl nepakankamo bendradarbiavimo, jei, pirma, galimi trūkumai nesudaro didelių sunkumų panaudoti informaciją pagrįstoms ir tikslioms išvadoms, antra, informacija buvo pateikta laiku, trečia, ji buvo kontroliuojama ir, ketvirta, šalis visais įmanomais būdais stengėsi pateikti tinkamą informaciją.

92

Iš to išplaukia, kad, priešingai nei tvirtina ieškovės, su Bendrijos gamintoju susijusios bendrovės atsakymų į Komisijos klausimyno klausimus nepateikimas nebūtinai lemia tai, kad šis gamintojas būtų laikomas nebendradarbiaujančiu. Minėtas gamintojas nėra laikomas nebendradarbiaujančiu, jei pateiktos informacijos trūkumai neturi didelės reikšmės tyrimui.

93

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija parengė ir kiekvienam Bendrijos gamintojui pateikė klausimyną konkrečiai su jais susijusioms gamybos ir prekybos bendrovėms. Šie gamintojai turėjo pateikti atsakymus į klausimyno klausimus už kiekvieną susijusią bendrovę. Vis dėlto iš Tarybos pateiktų dokumentų matyti, kad į klausimyno klausimus savo atsakymų nepateikė šios susijusios bendrovės:

94

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad gamybos ir prekybos bendrovė VMOG Jungtinė Karalystė, susijusi su V & M Vokietija ir V & M Prancūzija, pateikė savo atsakymus į klausimyno klausimus pasibaigus nustatytam terminui. Komisija į juos neatsižvelgė nustatydama žalą.

95

Taigi svarbu išsiaiškinti, ar šių bendrovių atžvilgiu buvo įvykdytos bazinio reglamento 18 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos; tokiu atveju nebūtų galima priekaištauti Tarybai dėl akivaizdžios vertinimo klaidos dėl to, kad ji nusprendė, jog tai, kad su Bendrijos gamintojais susijusios bendrovės nepateikė atsakymų į klausimyno klausimus, neiškraipė nei žalos nustatymo, nei jos dydžio apskaičiavimo.

96

Pirmiausia dėl žalos nustatymo reikia kiekvienos susijusios bendrovės atveju išnagrinėti Tarybos ir Komisijos turėtus duomenis, kad būtų galima patikrinti, ar nepakankama šių bendrovių informacija dėl atsakymų į klausimyno klausimus nepateikimo sudarė didelių sunkumų žalai nustatyti. Dėl susijusių gamybos ir prekybos bendrovių reikia ypač atkreipti dėmesį į nepakankamus duomenis apie jų gamybą ir pardavimą ir į galimą poveikį žalos nustatymui. Be to, reikia patikrinti, ar Tarybos ir Komisijos turėti duomenys atitiko bazinio reglamento 18 straipsnio 3 dalyje nustatytas tris paskutines sąlygas.

97

Dėl VMOG Vokietija iš atsakymų į Pirmosios instancijos teismo raštu pateiktus klausimus matyti, kad Taryba, vertindama šios bendrovės atsakymų į klausimyno klausimus nepateikimo poveikį, rėmėsi šiais dokumentais: V & M Vokietija pardavimo sandorių sąrašu, V & M Vokietija gamybos apimtis nusakančia lentele ir V & M Vokietija pardavimo apimtis ir vertę nusakančia lentele. Šiuos dokumentus V & M Vokietija pateikė laiku, ir Komisija juos patikrino.

98

Kadangi VMOG Vokietija pardavimo ir gamybos apimtys buvo įtrauktos į V & M Vokietija atsakymus į klausimyno klausimus, kaip tai patvirtina Tarybos pateikti dokumentai, į jas buvo atsižvelgta nustatant žalą. Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Taryba, neprašydama VMOG Vokietija pateikti atsakymų į klausimyno klausimus ir nusprendusi, kad VMOG Vokietija atsakymų į šiuos klausimus nepateikimas neiškraipė žalos nustatymo, nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.

99

Dėl Productos Tubulares iš atsakymų į Pirmosios instancijos teismo raštu pateiktus klausimus matyti, kad Taryba, vertindama šios bendrovės atsakymų į klausimyno klausimus nepateikimo poveikį žalos nustatymui, rėmėsi šiais dokumentais: konfidencialia pirminės atrankos Productos Tubulares atsakymų į klausimyno klausimus versija ir skundo konfidencialiu priedu, kuriame buvo įvertinta Bendrijos gamintojų, nepalaikančių skundo, gamybos apimtis ir pati gamyba. Šiuos duomenis Productos Tubulares pateikė laiku.

100

Pirmiausia reikia pažymėti, kad Productos Tubulares, priešingai nei Tubos Reunidos, nepalaikė skundo. Todėl į su ja susijusius duomenis iš principo nereikėjo atsižvelgti Bendrijos pramonės situacijos vertinime, išdėstytame ginčijamo reglamento 155–176 konstatuojamosiose dalyse, kuris buvo esminis žalos nustatymui, nebent minėtas neatsižvelgimas jį iškraipė. Pastaruoju atveju reikėjo arba atsižvelgti į šiuos duomenis, arba nevertinti su Tubos Reunidos susijusių duomenų. Nagrinėjamu atveju iš Tarybos pateiktų dokumentų matyti, kad tyrimo laikotarpiu Productos Tubulares gamyba ir pardavimas sudarė mažiau kaip 3% visos Bendrijos pramonės gamybos ir pardavimo. Tai reiškia, kad net jei Productos Tubulares atsakymų į klausimyno klausimus nepateikimas turėjo poveikį nustatant žalą ir priežastinį ryšį, šis poveikis buvo tik labai nežymus. Be to, nors Taryba neturėjo jokių duomenų apie laikotarpį iki tyrimo pradžios, t. y. laikotarpį nuo 2001 m. iki 2003 m., šių duomenų nebuvimas neturėjo jokios reikšmės žalos nustatymui, nes dėl trūkstamų duomenų Taryba galėjo tik nepakankamai įvertinti žalą, o ne ją pervertinti. Be to, Taryba patikrino Tubos Reunidos ir išsiaiškino, kad tarp šios bendrovės ir Productos Tubulares neįvyko joks pardavimo sandoris.

101

Taigi reikia konstatuoti, kad Taryba, nereikalaudama Productos Tubulares pateikti atsakymus į klausimyno klausimus ir nusprendusi, kad jų nepateikimas neiškraipė žalos nustatymo, nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.

102

Dėl Acecsa iš Tarybos raštų matyti, kad tyrimo laikotarpiu ši bendrovė iš Tubos Reunidos pirko tik labai nedidelį kiekį nagrinėjamų produktų, kurie buvo transformuojami į produktą, nenagrinėjamą šioje byloje. Be to, iš bylos medžiagos, būtent iš konfidencialios Tubos Reunidos atsakymų į klausimyno klausimus versijos, matyti, kad tyrimo laikotarpiu minėtas kiekis sudarė mažiau kaip 4% Tubos Reunidos pardavimo ir ne daugiau kaip 1% visų skundą palaikančių Bendrijos gamintojų pardavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Acecsa atsakymų į klausimyno klausimus nepateikimas negalėjo labai iškreipti duomenų, kurie buvo naudojami nustatant žalą. Be to, nors nei Productos Tubulares, nei Taryba neturėjo jokių duomenų apie laikotarpį iki tyrimo pradžios, t. y. apie laikotarpį nuo 2001 m. iki 2003 m., šių duomenų nebuvimas neturėjo jokios reikšmės žalos nustatymui, nes dėl trūkstamų duomenų Taryba galėjo tik nepakankamai įvertinti žalą, o ne ją pervertinti. Be to, Tubos Reunidos atsakymai į klausimyno klausimus buvo pateikti laiku, ir Komisijos tarnybos juos galėjo patikrinti. Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Taryba, nereikalaudama Acecsa pateikti atsakymų į klausimyno klausimus tinkamai, nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.

103

Dėl Almesa iš Tarybos raštų matyti, kad minėta bendrovė yra prekybos bendrovė. Taigi į šios bendrovės pardavimo apimtį buvo atsižvelgta nustatant žalą, kai vertintas Tubos Reunidos pardavimas, kuris ir buvo jai skirtas. Be to, iš bylos medžiagos, būtent iš konfidencialios Tubos Reunidos atsakymų į klausimyno klausimus versijos, matyti, kad kainų, nurodomų Tubos Reunidos išrašytose sąskaitose, Almesa vidurkis buvo didesnis nei nepriklausomiems klientams taikomų kainų vidurkis. Tai reiškia, kad pardavimo vertė, į kurią atsižvelgta, nebuvo nepakankamai įvertinta, taigi ir neiškraipė žalos nustatymo. Todėl reikia konstatuoti, kad Taryba, nereikalaudama Almesa pateikti papildomų duomenų tinkamai atsakant į klausimyno klausimus, nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.

104

Dėl Dalmine Benelux, Dalmine France, Dalmine Deutschland, Eurotube, Tenaris Global Services (UK) ir Quality Tubes iš Tarybos raštų matyti, kad tarp Dalmine ir Dalmine Benelux, Dalmine Deutschland ir Eurotube tyrimo laikotarpiu nevyko joks pardavimas. Dėl Quality Tubes ir Tenaris Global Services (UK) pažymėtina, kad konfidencialioje Dalmine atsakymų į klausimyno klausimus versijoje buvo pateiktas jų pardavimo sandorių sąrašas, o tai reiškia, kad į šiuos duomenis buvo atsižvelgta vertinant žalą. Galiausiai dėl Dalmine France pažymėtina, kad jos pardavimas Bendrijoje buvo visiškai nereikšmingas, nes tyrimo laikotarpiu visas Dalmine pardavimas su ja susijusioms bendrovėms sudarė mažiau kaip 4% visų Bendrijos pramonės nagrinėjamo produkto pardavimo.

105

Bet kuriuo atveju iš bylos medžiagos, būtent iš konfidencialios Dalmine atsakymų į klausimyno klausimus versijos, t. y. versijos, kuri buvo pateikta laiku ir kurią patikrino Komisijos tarnybos, matyti, kad Dalmine Benelux, Dalmine France, Dalmine Deutschland, Eurotube, Tenaris Global Services (UK) ir Quality Tubes veikia arba prekybos, arba perpardavimo–platinimo srityse. Iš to išplaukia, kad į šių bendrovių pardavimo apimtis buvo atsižvelgta nagrinėjant žalą, kai vertintas Dalmine pardavimo apimtys joms.

106

Remiantis tuo, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Taryba, nereikalaudama Dalmine Benelux, Dalmine France, Dalmine Deutschland, Eurotube, Tenaris Global Services (UK) ir Quality Tubes pateikti papildomų duomenų tinkamai atsakant į klausimyno klausimus ir nusprendusi, kad Dalmine bendradarbiavo vykstant tyrimui, nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.

107

Dėl Tenaris West Africa iš Tarybos raštų matyti, kad ši bendrovė nebuvo susijusi nei su nagrinėjamo produkto gamyba, nei su jo pardavimu. Be to, iš atsakymų į Pirmosios instancijos teismo raštu pateiktus klausimus matyti, kad Taryba, vertindama šios bendrovės atsakymų į klausimyno klausimus nepateikimo poveikį, rėmėsi 2006 m. gegužės 24 d.Dalmine elektroniniu laišku Komisijai. Kadangi šis elektroninis laiškas buvo atsiųstas laiku, reikia konstatuoti, kad Taryba, nereikalaudama šios bendrovės pateikti papildomų duomenų tinkamai atsakant į klausimyno klausimus ir nusprendusi, kad Dalmine bendradarbiavo vykstant tyrimui, nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.

108

Galiausiai dėl VMOG Jungtinė Karalystė reikia pažymėti: kadangi ši bendrovė savo atsakymus į klausimyno klausimus pateikė pasibaigus nustatytam terminui, tie duomenys negalėjo būti panaudoti nustatant žalą. Bet kuriuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ši bendrovė nepalaikė skundo. Taigi į su ja susijusius duomenis iš principo nereikėjo atsižvelgti vertinant Bendrijos pramonės situaciją žalos nustatymo tikslais, nebent neatsižvelgimas būtų iškreipęs šį nustatymą. Pastaruoju atveju reikėjo atsižvelgti į šiuos duomenis arba neatsižvelgti į duomenis, susijusius su V & M Vokietija ir V & M Prancūzija. Vertindama, ar tyrimas galėjo būti iškraipytas, Taryba rėmėsi šiais dokumentais: VMOG Jungtinė Karalystė gamybos apimtis nusakančia lentele, VMOG Jungtinė Karalystė pardavimo apimtis ir vertę nusakančia lentele ir V & M Prancūzija pardavimo sandorių sąrašu.

109

Kaip tai patvirtina pateikti dokumentai, Taryba, remdamasi pavėluotais atsakymais, galėjo nustatyti, kad VMOG Jungtinė Karalystė pardavimas tyrimo laikotarpiu sudarė tik mažiau kaip 3% visų skundą pateikusių Bendrijos gamintojų pardavimo. Neatsižvelgimas į šiuos 3% negalėjo turėti lemiamo poveikio žalos nustatymui. Be to, reikia pažymėti, kad informacija, kuria rėmėsi Taryba apskaičiuodama šios bendrovės pardavimo dalį atsižvelgiant į visą Bendrijos pramonės pardavimą, buvo pateikta laiku bazinio reglamento 18 straipsnio 3 dalies prasme.

110

Todėl reikia konstatuoti, jog tai, kad Taryba, apibrėždama Bendrijos pramonę, neįtraukė V & M Vokietija ir V & M Prancūzija, t. y. atrinktų gamintojų, susijusių su VMOG Jungtinė Karalystė, nėra akivaizdi vertinimo klaida.

111

Dėl žalos dydžio apskaičiavimo reikia pažymėti, kaip tai padarė Taryba, kad pagal bazinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį, kuri nustato mažesnio muito taisyklę, žalos dydis nustatant antidempingo muitą yra naudojamas tik tuomet, kai dempingo skirtumas už jį didesnis. Šioje byloje ieškovėms nustatytas antidempingo muito tarifas buvo pagrįstas ieškovių dempingo skirtumu, t. y. 25,7%, o ne žalos dydžiu (57%). Darant prielaidą, kad žalos dydis buvo pagrįstas Bendrijos gamintojų VMOG Jungtinė Karalystė, Productos Tubulares ir su Dalmine susijusioms bendrovėms taikytomis perleidimo kainomis, šių bendrovių pardavimas sudarė daugiausia 10% visų Bendrijos pramonės pardavimo. Taigi, kaip nurodo Taryba, norint, kad žalos dydis būtų mažesnis nei dempingo skirtumas, reikėjo, kad šių susijusių bendrovių taikytos kainos būtų buvusios visiškai neproporcingos kitų pardavimo kainų, į kurias buvo atsižvelgta apskaičiuojant žalos dydį, atžvilgiu.

112

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Taryba, nuspręsdama, jog su Bendrijos gamintojais susijusių bendrovių atsakymų į klausimyno klausimus nepateikimas neiškraipė nei žalos nustatymo, nei žalos dydžio apskaičiavimo, nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos ir nepažeidė bazinio reglamento 3 straipsnio 2, 3, 5, 6 ir 7 dalių.

113

Iš to išplaukia, kad antrojo ieškinio pagrindo dalį dėl bazinio reglamento 3 straipsnio 2, 3, 5, 6 ir 7 dalių pažeidimo reikia atmesti kaip nepagrįstą.

114

Nurodydamos antrąjį ieškinio pagrindą ieškovės tvirtina, kad Taryba pažeidė diskriminavimo draudimo principą. Iš tikrųjų, nors vykstant tyrimui Komisija reikalavo, kad visos su nagrinėjamo produkto gamintojais eksportuotojais susijusios bendrovės atsakytų į klausimyną, ji tokio reikalavimo neteikė su Bendrijos gamintojais susijusioms bendrovėms.

115

Ieškovės mano, kad Komisijos pateikti paaiškinimai nepateisina diskriminuojančio požiūrio. Pirmiausia, nors dempingo skirtumas yra skaičiuojamas kiekvienos susijusių gamintojų eksportuotojų grupės atžvilgiu, o Bendrijos pramonės patirta žala nustatoma viso sektoriaus lygiu, vis dėlto negali būti, kad abi operacijos reikalautų skirtingo atitinkamų šalių bendradarbiavimo lygio. Ieškovės mano, kad panašiai, kaip dempingo skirtumas gali būti iškraipytas, kai susijusių gamintojų grupė vieno iš jų, kuris netaiko dempingo kainų, nors kiti tai daro, vardu pateikia atsakymą, žalos nustatymas taip pat bus iškraipytas, kai Bendrijos gamintojas, turintis dvi atskiras gamyklas, kurių viena patiria žalą, o kita jos nepatiria, pateikia atsakymus remdamasis nuostolius patyrusios gamyklos duomenimis.

116

Antra, ieškovės nurodo, jog žalos dydžio apskaičiavimo procedūra reikalauja, kad gamintojų eksportuotojų ir Bendrijos gamintojų bendradarbiavimas būtų visiškai to paties lygio, o bet kokia diskriminacija tarp jų nėra pateisinama.

117

Trečia, ieškovės tvirtina, kad pats klausimyno tekstas Bendrijos gamintojams aiškiai nustato reikalavimą pateikti informaciją ne tik apie kiekvieną susijusią gamybos bendrovę, bet taip pat ir apie kiekvieną susijusią prekybos bendrovę. Kitaip tariant, jame nustatyti tie patys reikalavimai kaip ir gamintojams eksportuotojams.

118

Taryba ginčija diskriminavimo draudimo principo pažeidimą. Ji tvirtina, kad ieškovės niekur nenurodo, jog tai, kad eksportuotojas neatsako į klausimyno klausimus už susijusias bendroves, ir tai, kad Bendrijos gamintojas į juos neatsako, yra panašios situacijos. Taryba mano, kad nurodytas požiūrio skirtumas yra parteisinamas skirtingu reikiamų duomenų naudojimu, t. y. Bendrijos gamintojų pateikti duomenys naudojami nustatant žalą, o gamintojų eksportuotojų pateikti duomenys – apskaičiuojant dempingo skirtumą. Be to, ieškovės neįrodė, kad Komisija iš tikrųjų taikė skirtingą požiūrį eksportuotojų ir Bendrijos gamintojų atžvilgiu.

119

Tariamą diskriminavimo draudimo principo pažeidimą reikia nagrinėti atsižvelgiant į šio sprendimo 58 punkte nurodytą teismų praktiką. Pagal šią praktiką diskriminavimas pasireikštų tik tuomet, jei Bendrijos gamintojų ir gamintojų eksportuotojų situacijos būtų panašios, tačiau pirmųjų atžvilgiu Komisija taikytų skirtingą požiūrį, palyginti su antraisiais.

120

Neatsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį reikia pažymėti, kad gamintojų eksportuotojų situacija pareigos atsakyti į Komisijos klausimyno klausimus atžvilgiu ir Bendrijos gamintojų situacija tos pačios pareigos atžvilgiu iš principo, nėra panašios. Kaip savo raštuose nurodė Taryba, atsakymai į klausimyno klausimus, kuriuos gamintojai eksportuotojai turi pateikti, yra naudojami dempingo skirtumui nustatyti, kuris grindžiamas kiekvienos įmonės asmeniniais duomenimis. Atsakymai į klausimyno klausimus, kuriuos turi pateikti Bendrijos gamintojai, yra skirti žalai nustatyti, kuri grindžiama visos Bendrijos pramonės analize.

121

Vis dėlto negalima neatsižvelgti į tai, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės, dėl kurių Komisija manė esant būtina gamintojams eksportuotojams pateikti atsakymus į klausimyno klausimus už visas su jais susijusias bendroves, buvo panašios į aplinkybes, dėl kurių ji nusprendė, kad Bendrijos gamintojų, nurodytų šio sprendimo 93 ir 94 punktuose, bendradarbiavimas nebuvo nepakankamas tokių atsakymų nepateikimo atveju.

122

Vis dėlto reikia konstatuoti, kad ieškovės bandė įrodyti, jog teoriškai gamintojų eksportuotojų ir Bendrijos gamintojų situacijos buvo panašios, tačiau šioje byloje to neįrodė.

123

Be to, reikia pažymėti, jog ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kad gamintojai eksportuotojai ir Bendrijos gamintojai iš tikrųjų Komisijos buvo vertinami skirtingai. Iš tikrųjų savo raštuose jos tik nurodo, kad Komisija pripažįsta nereikalaujanti iš su Bendrijos gamintojais susijusių bendrovių atsakyti į klausimyno klausimus. Vis dėlto jos neįrodo, kad toks reikalavimas buvo nustatytas gamintojams eksportuotojams.

124

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovės neįrodė Komisijos sprendimo nereikalauti iš su Bendrijos gamintojais susijusių bendrovių patekti atsakymus į Komisijos klausimyno klausimus tariamai diskriminuojančio pobūdžio.

125

Todėl antrojo ieškinio pagrindo dalį dėl diskriminavimo draudimo principo pažeidimo reikia atmesti kaip nepagrįstą.

126

Nurodydamos antrąjį ieškinio pagrindą ieškovės pastebi, jog darant prielaidą, kaip tvirtina Taryba, jog tyrimo byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad su Bendrijos gamintojais susijusių bendrovių atsakymų į klausimyno klausimus nepateikimas neturėjo didelio poveikio nustatant Bendrijos gamintojų patirtą žalą, Taryba pagal bazinio reglamento 19 straipsnio 3 dalį negalėjo pagrįstai remtis šiais duomenimis, nes nekonfidencialioje tyrimo medžiagoje tokių duomenų nebuvo.

127

Taryba tvirtina, jog bazinio reglamento 19 straipsnio 3 dalis numato ne tai, kad bet kuriuo atveju į informaciją, kurios nekonfidenciali santrauka nėra pateikiama, negalima atsižvelgti, o tai, kad į informaciją galima neatsižvelgti, nebent atitinkami šaltiniai pakankamai tvirtai įrodytų, kad ši informacija yra teisinga. Antidempingo tyrimo šalims nustatyta ir bazinio reglamento 19 straipsnio 3 dalyje nurodyta pareiga pateikti Komisijai suteiktos informacijos nekonfidencialią santrauką saugo kitų šalių teisę į gynybą. Taryba iš to daro išvadą, jog ieškovės tai, kad Komisija naudoja informaciją, kurios nekonfidenciali santrauka nebuvo pateikta, gali nurodyti kaip antidempingo priemonės panaikinimo motyvą, tik jeigu gali įrodyti, kad šios informacijos panaudojimas pažeidė jų teises į gynybą. Nagrinėjamu atveju taip nebuvo.

128

Pirmiausia reikia pažymėti, kad ieškovių kaltinimas dėl bazinio reglamento 19 straipsnio 3 dalies pažeidimo pirmą kartą buvo nurodytas jų dublike. Vykstant procesui negalima pateikti naujų teisinių pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie pagrindžiami teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui (2007 m. kovo 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Aluminium Silicon Mill Products prieš Tarybą, T-107/04, Rink. p. II-669, 60 punktas).

129

Šioje byloje ieškovės šį kaltinimą nurodė atsakydamos į Tarybos atsiliepimo į ieškinį 52, 53, 55, 59, 60 ir 64 punktuose bei 31 išnašoje, pirmą kartą pateikus duomenis. Taigi šis naujas ieškovių kaltinimas dėl bazinio reglamento 19 straipsnio 3 dalies pažeidimo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kurios paaiškėjo vykstant procesui. Iš to išplaukia, kad šis kaltinimas yra priimtinas.

130

Dėl šio kaltinimo pagrįstumo pirmiausia reikia pažymėti, kad bazinio reglamento 19 straipsnio 3 dalies tekstas numato Komisijai tik galimybę neatsižvelgti į konfidencialią informaciją, kurios nekonfidenciali santrauka nebuvo pateikta.

131

Antra, reikia pažymėti, kad bazinio reglamento 19 straipsnio tikslas yra apsaugoti ne tik verslo paslaptis, bet ir kitų antidempingo procedūros šalių teisę į gynybą. Todėl, kaip matyti iš teismų praktikos, pažeidimai per antidempingo procedūrą, Komisijai nepateikiant nekonfidencialios santraukos, nėra toks procesinių teisių pažeidimas, kuris pateisintų antidempingo muitą nustatančio reglamento panaikinimą, nebent suinteresuotasis asmuo pakankamai nežinojo nagrinėjamo dokumento ar dokumentų turinio esmės ir dėl to negalėjo tinkamai pareikšti savo nuomonės apie jų realumą bei reikšmingumą (šiuo klausimu dėl 1988 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2423/88 dėl apsaugos nuo subsidijuojamo importo ar importo dempingo kaina iš Europos ekonominės bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 209, p. 1) 8 straipsnio 4 dalies, kurios turinys iš esmės identiškas bazinio reglamento 19 straipsnio 32 daliai, žr. 1998 m. spalio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Industrie des poudres sphériques prieš Tarybą, T-2/95, Rink. p. II-3939, 137 punktą). Todėl, kaip nurodo Taryba, reikia konstatuoti, jog tai, kad Komisija panaudojo informaciją, kurios nekonfidenciali santrauka nebuvo pateikta, antidempingo procedūros šalių gali būti nurodoma kaip antidempingo priemonės panaikinimo motyvas, tik jeigu jos gali įrodyti, kad šios informacijos panaudojimas pažeidė jų teises į gynybą.

132

Norint patikrinti, ar Komisija ir Taryba pažeidė bazinio reglamento 19 straipsnio 3 dalį, reikia atsižvelgti į šį kontekstą. Šiuo atžvilgiu Taryba, atsakydama į Pirmosios instancijos teismo pateiktus klausimus, tvirtina, kad norėdama patikrinti, ar su Bendrijos gamintojais susijusių bendrovių atsakymų į klausimyno klausimus nepateikimas turėjo poveikį nustatant žalą, ar ne, Komisija rėmėsi šiais dokumentais:

133

Taigi reikia išsiaiškinti, ar tai, kad Komisija rėmėsi konfidencialia VMOG Jungtinė Karalystė atsakymų į klausimyno klausimus versija, konfidencialia pirminės atrankos Productos Tubulares atsakymų į klausimyno klausimus versija ir 2006 m. gegužės 24 d. elektroniniu laišku, nors nebuvo šių dokumentų nekonfidencialios versijos, yra teisės į gynybą pažeidimas.

134

Tokio pažeidimo buvimą reikia vertinti atsižvelgiant į šio sprendimo 64 punkte nurodytą teismų praktiką. Pagal šią praktiką suinteresuotosioms šalims turi būti suteikta galimybė veiksmingai išreikšti savo nuomonę dėl nurodytų faktų ir aplinkybių tikrumo ir svarbos bei dėl įrodymų, kuriais rėmėsi Komisija, grįsdama dempingo praktikos ir iš jos kylančios žalos egzistavimą. Vis dėlto dėl teisės susipažinti su tyrimo medžiaga pažeidimo reikia pažymėti, kad toks pažeidimas negali lemti visiško ar dalinio ginčijamo reglamento panaikinimo, nebent nagrinėjamų dokumentų atskleidimas būtų suteikęs nors mažą galimybę pakeisti administracinės procedūros baigtį, jei atitinkama įmonė būtų jais rėmusis per minėtą procedūrą (šiuo klausimu žr. 2008 m. sausio 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Foshan Shunde Yongjian Housewares & Hardware prieš Tarybą, T-206/07, Rink. p. II-1, 71 punktą).

135

Šioje byloje ieškovės tvirtina, kad joms buvo reikalingi šie dokumentai, norint įrodyti, jog VMOG Jungtinė Karalystė, Tubos Reunidos ir Tenaris West Africa atsakymų į klausimyno klausimus nepateikimas iškreipė žalos nustatymą. Tačiau šio sprendimo 101, 108 ir 107 punktuose atitinkamai buvo konstatuota, kad Taryba, nusprendusi, jog Productos Tubulares, VMOG Jungtinė Karalystė ir Tenaris West Africa atsakymų į klausimyno klausimus nepateikimas ar neatsižvelgimas į juos neturėjo jokios reikšmės nustatant žalą, nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos. Todėl nekonfidencialios VMOG Jungtinė Karalystė ir pirminės atrankos Productos Tubulares atsakymų į klausimyno klausimus bei 2006 m. gegužės 24 d. elektroninio laiško versijos atskleidimas ieškovėms nebūtų turėjęs jokios galimybės pakeisti administracinės procedūros baigtį.

136

Iš to matyti, kad antrojo ieškinio pagrindo dalį dėl bazinio reglamento 19 straipsnio 3 dalies pažeidimo reikia atmesti kaip nepagrįstą.

137

Grįsdamos trečiąjį ieškinio pagrindą ieškovės tvirtina, kad nenutraukusi procedūros, nors dėl Bendrijos pramonės nebendradarbiavimo pritariančių skundui Bendrijos gamintojų gamybos apimtis sudarė mažiau kaip 25% visos Bendrijos gamybos apimties, Taryba pažeidė bazinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį.

138

Taryba primena, jog šis ieškinio pagrindas grindžiamas tvirtinimu, kad skundą pateikę ir atrinkti Bendrijos gamintojai nebendradarbiavo. Taryba mano; kadangi toks tvirtinimas yra klaidingas dėl nagrinėjant antrąjį ieškinio pagrindą išdėstytų priežasčių, trečiąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

139

Reikia pažymėti, kad bazinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje nėra nustatyta jokios Komisijos pareigos nutraukti antidempingo procedūrą, jei pritariančių skundui Bendrijos gamintojų gamybos apimtis sudaro mažiau kaip 25% visos Bendrijos gamybos apimties. Iš tikrųjų šis straipsnis yra susijęs tik su Komisijos tyrimui pradėti būtinu skundo palaikymo lygiu. Tokį aiškinimą patvirtina bazinio reglamento 9 straipsnio 1 dalis, pagal kurią „atsiėmus skundą, tyrimo procedūros gali būti nutrauktos, jeigu tai neprieštarauja Bendrijos interesams“. Taigi, net jei Bendrijos pramonė atsiima skundą, Komisija neprivalo užbaigti procedūros, o tik turi tokią teisę.

140

Šioje byloje reikia konstatuoti, kad pradedant antidempingo procedūrą skundo palaikymo lygis buvo pakankamas, tačiau vykstant procedūrai jis sumažėjo ir nesiekė 25% gamybos apimties ribos, kai Komisija paprašė Bendrijos gamintojų atsakyti į jos sudaryto klausimyno klausimus. Todėl šioje byloje negali būti priekaištaujama Tarybai dėl bazinio reglamento 5 straipsnio 4 dalies pažeidimo.

141

Be to, reikia pažymėti, kad net jei bazinio reglamento 5 straipsnio 4 dalis nustatytų Komisijai pareigą užbaigti procedūrą, kai per ją pritariančių skundui Bendrijos gamintojų gamybos apimtis sudarytų mažiau kaip 25% visos Bendrijos gamybos apimties, tokio pažeidimo šioje byloje nebuvo. Iš tikrųjų šio sprendimo 112 punkte buvo nustatyta, kad Taryba, nuspręsdama, jog su Bendrijos gamintojais susijusių bendrovių atsakymų į klausimyno klausimus nepateikimas neturėjo poveikio nustatant žalą Bendrijos pramonei, nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos. Tai reiškia, kad atrinkti Bendrijos gamintojai turi būti laikomi bendradarbiaujančiais, o tai savo ruožtu reiškia, kad negali būti konstatuotas joks skundo palaikymo lygio sumažėjimas.

142

Todėl trečiąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

143

Nurodydamos šeštąjį ieškinio pagrindą ieškovės tvirtina, kad buvo pažeista jų teisė į gynybą. Šiuo klausimu jos tvirtina, kad apie tai, jog Taryba nusprendė, kad visiško ir išsamaus tam tikrų atrinktų Bendrijos gamintojų bendradarbiavimo nebuvimas neturėjo didelės reikšmės nustatant šių gamintojų ir visos Bendrijos pramonės patirtą žalą, joms buvo pranešta tik ginčijamo reglamento priėmimo dieną. Taryba taip pat nesilaikė pareigos motyvuoti, nes ginčijamame reglamente nebuvo pateikti adekvatūs atsakymai į ieškovių argumentus dėl Bendrijos pramonės nepakankamo bendradarbiavimo.

144

Taryba primena, kad savo pastabas dėl nepakankamo Bendrijos pramonės bendradarbiavimo ieškovės pateikė 2006 m. balandžio 3 d. ir gegužės 4 d. laiškuose, o į šias pastabas Komisija atsakė antrajame galutinės informacijos dokumente. Dėl tariamo pareigos motyvuoti nesilaikymo reikia pažymėti, kad ginčijamame reglamente buvo nurodyti skundą pateikusios Bendrijos pramonės sudėtis ir Komisijos pasirinkti gamintojai. Be to, į ieškovių argumentus Komisija atsakė antrajame galutinės informacijos dokumente, atsakyme į ieškovių pastabas dėl pirmojo galutinės informacijos dokumento ir savo 2006 m. birželio 16 d. laiške.

145

Šeštąjį ieškinio pagrindą dėl ieškovių teisės į gynybą pažeidimo ir pareigos motyvuoti nesilaikymo tiek, kiek jis susijęs su žalos nustatymu, reikia nagrinėti atsižvelgiant į šio sprendimo 64 ir 65 punktuose nurodytą teismų praktiką.

146

Pirmiausia dėl tariamo teisės į gynybą pažeidimo reikia pažymėti, kad nors teisės aktų leidėjas, kaip nurodyta šio sprendimo 64 punkte, siekė atitinkamoms šalims, būtent eksportuotojams, pagal bazinio reglamento 20 straipsnio 2 dalį pripažinti teisę būti informuotiems apie esminius faktus ir motyvus, kurių pagrindu ketinta rekomenduoti nustatyti galutinius antidempingo muitus (1998 m. lapkričio 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Champion Stationery ir kt. prieš Tarybą, T-147/97, Rink. p. II-4137, 55 punktas), Komisija neprivalo pranešti atitinkamoms šalims apie visas šiuo klausimu reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes (šiuo klausimu žr. 65 punkte minėto sprendimo Ferchimex prieš Komisiją 118 punktą).

147

Šioje byloje ieškovės iš esmės tvirtina, jog tai, kad Taryba pavėluotai nurodė konkrečias priežastis, dėl kurių ji atrinktus Bendrijos gamintojus laikė tinkamai bendradarbiaujančiais vykstant tyrimui, yra teisės į gynybą pažeidimas.

148

Reikia pažymėti, kad nors klausimai, susiję su Bendrijos pramonės apibrėžimu ir Komisijos pasirinkimo atrenkant Bendrijos gamintojus galiojimu, yra esminiai nustatant žalą, Komisija neprivalo atitinkamoms šalims nurodyti minėtos žalos vertinimo detalių. Aplinkybė, kad šioje byloje Komisija nusprendė, jog tam tikroms su Bendrijos gamintojais susijusioms bendrovėms nebuvo būtina pateikti atsakymus į klausimyno klausimus, nes atsakymai, kuriuos galėjo pateikti šios bendrovės, nebūtų turėję reikšmės nustatant žalą, nebuvo pagrindinis argumentas, kurį Komisija privalėjo paaiškinti galutinės informacijos dokumente.

149

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad 2006 m. vasario 27 d. pirmojo galutinės informacijos dokumento 1.4.2 punkte buvo pateikti bendri Bendrijos gamintojų pasirinkimo motyvai, o 4.1 punkte – bendras skundą palaikančių Bendrijos gamintojų, laikomų sudarančiais Bendrijos pramonę bazinio reglamento 5 straipsnio 4 dalies prasme, apibūdinimas; visa tai buvo nurodyta tyrimo tikslais, konkrečiai kalbant, siekiant nustatyti žalą. 1.4.2 punkte nurodyti Bendrijos gamintojai, kurie iš pradžių atrinkti tyrimui, tačiau jiems nebendradarbiaujant buvo pakeisti kitais Bendrijos gamintojais.

150

2006 m. balandžio 3 d. laišku gavusios pirmąjį galutinės informacijos dokumentą ieškovės paprašė išsamesnių paaiškinimų dėl gamintojų atrankos, būtent dėl Bendrijos gamintojų, atsisakiusių bendradarbiauti, tapatybės, dėl datos, kada VMOG Jungtinė Karalystė ir Rohrwerk Maxhütte pateikė atsakymus į klausimyno klausimus, dėl VMOG Jungtinė Karalystė bendradarbiavimo ir dėl Productos Tubulares skundo palaikymo.

151

Į kiekvieną šių prašymų pateikti paaiškinimus Komisija atsakė 2006 m. balandžio 24 d. antrojo galutinės informacijos dokumento C priedo 3–6 punktuose. Vėliau ieškovės 2006 m. gegužės 4 d. laiške dėl šių punktų pateikė kitas pastabas. Komisija į jas atsakė 2006 m. birželio 16 d. laiške, kurį ieškovės gavo 2006 m. birželio 27 d., kaip tai matyti iš jų pateiktų dokumentų.

152

Nors Komisijos pastabas, kuriomis buvo atsakyta į 2006 m. gegužės 4 d. laišką, ieškovės gavo tik 2006 m. birželio 27 d., t. y. ginčijamo reglamento priėmimo dieną, reikia pripažinti, kad joms buvo suteikta galimybė veiksmingai išreikšti savo nuomonę dėl Bendrijos pramonės apibrėžimo ir Komisijos pasirinkimo atrenkant Bendrijos gamintojus galiojimo ir jos šia galimybe realiai pasinaudojo. Iš tikrųjų 2006 m. birželio 16 d. laiškas buvo nuomonių tarp ieškovių ir Komisijos pasikeitimo, kuris aprašytas šio sprendimo 149–151 punktuose, tąsa.

153

Todėl šeštojo ieškinio pagrindo dalį dėl teisės į gynybą pažeidimo, kiek tai susiję su Bendrijos pramonės bendradarbiavimo klausimu, reikia atmesti.

154

Dėl tariamo pareigos motyvuoti nesilaikymo reikia priminti, kad pagal šio sprendimo 65 punkte nurodytą teismų praktiką Taryba reglamento motyvuojamojoje dalyje neturi atsakyti į visus vykstant administracinei procedūrai suinteresuotųjų asmenų pateiktus faktinius ir teisės klausimus. Be to, pagal šią praktiką, atsižvelgiant į situaciją, nereikalaujama, kad motyvavimas apimtų visus susijusius fakto ir teisės elementus.

155

Kaip buvo nurodyta šio sprendimo 148 punkte, aplinkybė, kad šioje byloje Komisija nusprendė, jog nebuvo būtina visoms su Bendrijos gamintojais susijusioms bendrovėms pateikti atsakymus į klausimyno klausimus, nes atsakymai, kuriuos galėjo pateikti šios bendrovės, nebūtų turėję reikšmės nustatant žalą, nebuvo pagrindinis argumentas, kurį Komisija privalėjo paaiškinti galutinės informacijos dokumente. Pagrindiniai argumentai nustatant žalą, kuriuos Taryba turėjo nurodyti ginčijamame reglamente, yra susiję su Bendrijos pramonės apibrėžimu ir Komisijos pasirinkimo atrenkant Bendrijos gamintojus galiojimu.

156

Kadangi ginčijamo reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje pateikiami bendri gamintojų pasirinkimo tyrimui motyvai, o jo 14 konstatuojamojoje dalyje bendrai apibūdinami gauti, priimti ir patikrinti atsakymai į klausimyno klausimus, negalima priekaištauti Tarybai nesilaikius pareigos motyvuoti.

157

Be to, reikia pažymėti, kad 2006 m. birželio 16 d. laiške, kurį ieškovės gavo 2007 m. birželio 27 d., buvo nurodyti esminiai Komisijos argumentai, kuriais remdamasi ji nusprendė, kad nebuvo būtina tam tikroms su Bendrijos gamintojais susijusioms bendrovėms pateikti atsakymus į klausimyno klausimus, nes atsakymai, kuriuos galėjo pateikti šios bendrovės, nebūtų turėję reikšmės nustatant žalą.

158

Iš to matyti, kad šeštojo ieškinio pagrindo dalį dėl pareigos motyvuoti nesilaikymo, kiek tai susiję su Bendrijos pramonės bendradarbiavimo klausimu, reikia atmesti.

159

Nurodydamos ketvirtąjį ir dalį šeštojo ieškinio pagrindo ieškovės remiasi tapačia faktine aplinkybe, t. y. aplinkybe, kad Taryba iš Sepco nesusijusiems importuotojams Bendrijoje taikytos pardavimo kainos atėmė sumą, atitinkančią komisinius, neįrodžiusi, kad Sepco funkcijos yra panašios į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas.

160

Ieškovės mano, kad ši faktinė aplinkybė lėmė tai, kad Taryba padarė:

161

Nurodydamos ketvirtąjį ieškinio pagrindą ieškovės tvirtina, kad iš Sepco nesusijusiems importuotojams Bendrijoje taikytos pardavimo kainos atimdama sumą, atitinkančią komisinius, neįrodžiusi, kad Sepco funkcijos yra panašios į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas, Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą taikydama bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą. Konkrečiai kalbant, Taryba neįvykdė jai nustatytos įrodinėjimo pareigos nei ginčijamame reglamente, nei 2006 m. birželio 26 d. fakse.

162

Ginčijamo reglamento 132 konstatuojamojoje dalyje Taryba paprasčiausia nurodė, kad eksporto kainos dėl komisinių mokesčių koregavimas buvo atliekamas pagal bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, nes pardavimas vykdytas per susijusius prekybininkus, o šių prekybininkų funkcijos yra panašios į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas.

163

Dėl 2006 m. birželio 26 d. fakso ieškovės primena, kad jame Komisija atsižvelgė į šiuos elementus:

164

Ieškovės mano, kad šios faktinės aplinkybės nėra reikšmingos.

165

Pirmiausia Komisija šiame fakse atsižvelgė tik į netiesiogines faktines aplinkybes, kurios neturi jokio ryšio su Sepco funkcijomis ir kurių jokiu būdu nepakanka įrodyti, kad Sepco veikia kaip agentas.

166

Antra, ieškovės pabrėžia, kad nors jos iš tikrųjų vykdė tiesioginį pardavimą Bendrijoje, šis buvo nukreiptas tik į naujas valstybes nares pereinamuoju laikotarpiu. Be to, Sepco vaidmuo negalėjo prilygti ieškovių komercinio padalinio funkcijoms ne todėl, kad Ukrainos komercinė bendrovė SPIG Interpipe ir toliau vykdė tam tikras tarpininkavimo tarp ieškovių ir Sepco užduotis.

167

Trečia, ieškovės pažymi, jog Komisija nenurodė jokių teisės nuostatų, kuriomis grindžia savo nuomonę, kad, išskyrus atvejį, kai bendrovės turi tuos pačius galutinius gavėjus ir todėl vykdo bendrą kontrolę, jos faktiškai ar teisiškai negali būti laikomos vieno ekonominio vieneto dalimis tiek, kad komercines bendroves galima būtų prilyginti eksporto vykdančiam vidaus padaliniui. Tokia bendra kontrolė egzistuoja de facto. Komisija turėjo apie šią kontrolę žinoti, nes ieškovių atstovai dalyvavo Sepco patalpų patikrinimuose, o tam tikrus Komisijos paprašytus patikrintus duomenis jai perdavė Sepco atstovai.

168

Ketvirta, ieškovės tvirtina, kad Sepco situacija nesiskiria nuo prekybos bendrovių, kurių pelnas ir nuostoliai yra konsoliduojami su susijusių gamintojų pelnu ir nuostoliais, kad būtų galima nustatyti eksporto bendrovės normaliąją vertę. Jos nurodo, kad tokiomis aplinkybėmis nei Taryba, nei Komisija nesistengė išsiaiškinti, ar kompanijos turi tuos pačius galutinius gavėjus ar bendrą kontrolę. Aplinkybės dėl tiesioginio arba netiesioginio mažiausiai 5% kapitalo turėjimo pakanka, kad normalioji vertė būtų nustatyta vieno ekonominio vieneto, sudaryto iš gamintojo ir su juo susijusių prekybos bendrovių, kurios laikomos atitinkamos bendrovės komerciniais padaliniais, lygiu.

169

Atsakydama į ieškovių argumentus Taryba nurodo, kad Sepco buvo ne ieškovių pardavimo eksportui į Bendriją vidaus padalinys, o prekybininkas, kurio funkcijos buvo tokios pačios kaip ir komisinių pagrindu dirbančio agento.

170

Pirmiausia Taryba tvirtina, kad net jei nurodydamos argumentus dėl Sepco funkcijų ieškovės kelia įrodinėjimo pareigos klausimą, iš tikrųjų jos ginčija institucijų išvadą, kad Sepco buvo prekybininkas, kurio funkcijos tokios pačios kaip ir komisinių pagrindu dirbančio agento. Taigi keliamas klausimas, ar institucijos rėmėsi įrodymais, galinčiais patvirtinti arba leidžiančiais nuspręsti, kad Sepco funkcijos buvo tokios pačios kaip komisinių pagrindu dirbančio prekybininko ir kad jos galėjo daryti poveikį eksporto kainų ir normaliosios vertės palyginimui. Taryba ir Komisija atskleidė šiuos įrodymus.

171

Antra, Taryba tvirtina, jog ieškovės nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šios išvados yra pagrįstos akivaizdžia vertinimo klaida.

172

Pirma, ieškovės neteisingai tvirtina, kad tai, jog Sepco buvo nepriklausoma bendrovė, neturėjo jokios reikšmės. Be to, jos nepateikė jokių įrodymų, kad jos pačios arba Sepco ir NTRP bendra patronuojanti bendrovė Allied Steel Holding BV kontroliavo Sepco.

173

Antra, ieškovės taip pat neteisingai mano, jog pakanka valdyti 5% kapitalo, norint nuspęsti, kad Sepco buvo jų integruotas eksporto padalinys.

174

Trečia, ieškovės nekreipė dėmesio į tai, kad jų santykiai su Sepco buvo pirkėjo ir pardavėjo santykiai.

175

Ketvirta, ieškovės neginčija, kad jos abi vykdė tiesioginį pardavimą nepriklausomiems klientams Bendrijoje ir trečiosiose šalyse, o tai aiškiai rodo, kad jos turėjo savo integruotus pardavimo eksportui skyrius.

176

Penkta, taryba tvirtina, jog ieškovės neteisingai teigia, kad jų atstovų dalyvavimas Sepco patalpų patikrinimuose ir tyrime turėjo leisti institucijoms nuspręsti, kad, nepaisant Sepco atskiro juridinio statuso, ji iš tikrųjų buvo ieškovių eksporto padalinys. Iš tikrųjų atsižvelgdamos į tai institucijos galėjo tik nuspręsti, kad Sepco ir ieškovės, būdamos susijusios bendrovės, bendradarbiavo tarpusavyje vykstant tyrimui.

177

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką dėl normaliosios vertės nustatymo, tačiau pagal analogiją taikomą ir apskaičiuojant eksporto kainą, gamybos ir pardavimo veiklos pasidalijimas grupės, sudarytos iš teisiškai atskirų bendrovių, viduje negali pakeisti fakto, kad tai iš tikrųjų yra vienas ekonominis vienetas, tokiu būdu organizuojantis visą veiklą, kurią kitais atvejais vykdo teisiniu požiūriu vienas vienetas (pagal analogiją žr. 1988 m. spalio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Brother Industries prieš Tarybą, 250/85, Rink. p. 5683, 16 punktą; 1992 m. kovo 10 d. Sprendimo Matsushita Electric prieš Tarybą, C-175/87, Rink. p. I-1409, 12 punktą ir 1993 m. spalio 13 d. Sprendimo Matsushita Electric Industrial prieš Tarybą, C-104/90, Rink. p. I-4981, 9 punktą).

178

Reikia pažymėti, kad konstatavus, jog gamintojas paprastai vidiniam pardavimo departamentui pavestas užduotis perduoda jo produktų platinimo bendrovei, kurią ekonomiškai kontroliuoja ir su kuria sudaro vieną ekonominį vienetą, tai, kad institucijos remiasi pirmo nepriklausomo pirkėjo susijusiam platintojui sumokėta kaina, yra pateisinama. Atsižvelgimas į susijusio platintojo kainas leidžia išvengti situacijos, kai sąnaudos, kurios akivaizdžiai yra įtraukiamos į produkto pardavimo kainą prekyba užsiimant į gamintojo organizaciją integruotam pardavimo departamentui, nebeįtraukiamos į kainą ta pačia pardavimo veikla užsiimančiai teisiškai atskirai bendrovei, nors ir ekonomiškai gamintojo kontroliuojamai (šiuo atžvilgiu pagal analogiją žr. 1992 m. kovo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Canon prieš Tarybą, C-171/87, Rink. p. I-1237, 9–13 punktus).

179

Iš teismų praktikos taip pat matyti, kad vienas ekonominis vienetas egzistuoja, kai gamintojas paprastai vidiniam pardavimo departamentui pavestas užduotis perduoda jo produktų platinimo bendrovei, kurią jis ekonomiškai kontroliuoja (šiuo klausimu žr. 178 punkte minėto sprendimo Canon prieš Tarybą 9 punktą). Be to, kapitalo struktūra yra reikšmingas vieno ekonominio vieneto egzistavimo požymis (šiuo klausimu žr. generalinio advokato C. O. Lenz išvados byloje, kurioje priimtas 1994 m. liepos 7 d. Teisingumo Teismo sprendimas Gao Yao prieš Tarybą, C-75/92, Rink. p. I-3141, I-3142, 33 punktą). Be to, buvo nuspręsta, kad vienas ekonominis vienetas gali egzistuoti gamintojui vykdant dalį pardavimo funkcijų, papildančių jo produktų platinimo bendrovės vykdomas funkcijas (177 punkte minėto sprendimo Matsushita Electric Industrial prieš Tarybą 14 punktas).

180

Be to, reikia priminti, kad panašiai kaip šalis, pagal bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį prašanti koregavimo, kad būtų galima palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą ir nustatyti dempingo skirtumą, turi pateikti įrodymų, kad jos prašymas yra pagrįstas, institucijos, nusprendusios atlikti koregavimą, turi remtis įrodymais arba bent jau prielaidomis, leidžiančiais patvirtinti veiksnio, kuriuo remiantis atliekamas koregavimas, egzistavimą ir nustatyti jo poveikį kainų palyginimui (2002 m. lapkričio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Kundan ir Tata prieš Tarybą, T-88/98, Rink. p. II-4897, 96 punktas).

181

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia patikrinti, ar institucijos pateikė įrodymų ar bent prielaidų, kad Sepco funkcijos yra tapačios ne vidinio pardavimo departamento funkcijoms, o komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijoms.

182

Savo 2006 m. birželio 26 d. ieškovėms išsiųstame fakse Komisija įvardijo tris veiksnius, kuriais ji rėmėsi nuspręsdama, kad Sepco vykdė panašias funkcijas kaip ir komisinių pagrindu dirbantis agentas. Pirma, ieškovės vykdė tiesioginį nagrinėjamo produkto pardavimą Bendrijoje. Antra, SPIG Interpipe, susijusi prekybos bendrovė Ukrainoje, veikė kaip prekybos agentas ieškovių pardavimui Sepco. Trečia, Sepco ryšiai su ieškovėmis buvo nepakankami ir neleido tvirtinti, kad ši bendrovė yra kontroliuojama ieškovių ar kad Sepco ir ieškovės yra bendrai kontroliuojamos.

183

Ieškovės Sepco funkcijų pobūdį priminė 2006 m. kovo 22 d. ir gegužės 4 d. laiškuose Komisijai. Šiuose laiškuose jos paaiškino, kad Sepco funkcijos yra šios: Sepco palaiko kasdienius kontaktus su esamais ir potencialiais klientais; Sepco pateikia ieškovių gaminamų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių technines charakteristikas ir naudojimo instrukcijas; Sepco nustato pardavimo kainas ir politiką, kurias gali priimti atitinkami klientai; Sepco užsako ir gauna užsakymus; Sepco parengia sąskaitas ir kitus pardavimo dokumentus; Sepco teikia garantinį aptarnavimą. Vis dėlto nė vienas iš šių teiginių nėra pagrįstas įrodymais.

184

Be to, reikia pažymėti, kad pagal šio sprendimo 180 punkte nurodytą teismų praktiką pirminė įrodinėjimo pareiga priklauso institucijai, manančiai, jog turi atlikti koregavimą, o ne atitinkamai šaliai, su kuria susijęs šis koregavimas. Atsižvelgiant į šio sprendimo 177 ir 178 punktuose nurodytą teismų praktiką, reikia pažymėti, kad Komisijos siekiant pagrįsti pagal bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį atliktą koregavimą pateikta informacija nėra pakankama ir negali būti laikoma prielaidomis, leidžiančiomis įrodyti veiksnio, kuriuo remiantis atliekamas koregavimas, egzistavimą bei nustatyti jo poveikį kainų palyginimui.

185

Iš tikrųjų, pirma, dėl aplinkybės, kad ieškovės vykdė tiesioginį nagrinėjamo produkto pardavimą Bendrijoje, reikia priminti šio sprendimo 179 punkte nurodytą teismų praktiką, pagal kurią vienas ekonominis vienetas gali egzistuoti gamintojui vykdant dalį pardavimo funkcijų, papildančių jo produktų platinimo bendrovės vykdomas funkcijas. Kaip matyti iš šalių raštų, ieškovių tiesioginis pardavimas Bendrijoje buvo vykdomas į naująsias valstybes nares pereinamuoju laikotarpiu. Be to, ieškovės per posėdį patvirtino, kad tiesioginio pardavimo apimtis sudarė apie 8% viso ieškovių pardavimo Bendrijoje, taigi buvo labai nežymi. Todėl reikia konstatuoti, kad ieškovės vykdė tik Sepco funkcijas papildančias funkcijas ir tik pereinamuoju laikotarpiu.

186

Antra, dėl to, kad SPIG Interpipe, susijusi prekybos bendrove Ukrainoje, veikė kaip prekybos agentas ieškovių pardavimui Sepco, Taryba visiškai nepaaiškina, kaip tai, kad SPIG Interpipe gauna komisinius nuo ieškovių pardavimo Sepco, įrodo, kad Sepco vykdė į komisinių pagrindu dirbančio agento panašias funkcijas ar neleido pripažinti jai ieškovių vidinio pardavimo departamento statuso.

187

Trečia, dėl tariamai nepakankamų ryšių tarp Sepco ir ieškovių, kurie neleistų manyti, kad ji yra kontroliuojama ieškovių, ar kad ji ir ieškovės yra bendrai kontroliuojamos, reikia pažymėti, jog iš bylos medžiagos matyti, kad Sepco ir NTRP yra susijusios dėl tos pačios jų patronuojančios bendrovės Allied Steel Holding, kuri vykstant tyrimui valdė 100% Sepco kapitalo ir 24% NTRP kapitalo. Taigi reikia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju aiškėja aplinkybė, kuri, jei būtų patvirtinta tinkamais įrodymais, galėtų leisti nustatyti, jog egzistavo bendra Sepco ir NTRP kontrolė, ir kuri bet kuriuo atveju neįrodo nepakankamų ryšių tarp Sepco ir NTRP. Šios išvados nepaneigia Tarybos tvirtinimas, kad ieškovės nepateikė pakankamos informacijos apie realius Niko Tube, SPIG Interpipe ir 76% NTRP kapitalo savininkus. Taip pat aplinkybė, kad ryšys tarp Sepco ir NTRP yra pirkėjo ir pardavėjo ryšys, neturi jokios reikšmės įrodinėjant, kad šios bendrovės nėra vienas ekonominis vienetas ar kad Sepco vykdo funkcijas, panašias į komisinių pagrindu veikiančio agento funkcijas.

188

Tačiau byloje esantys įrodymai neleidžia patvirtinti, kad Sepco yra kontroliuojama Niko Tube ar kad egzistuoja bendra šių dviejų bendrovių kontrolė. Per posėdį apklausiamos apie tokios kontrolės egzistavimą ieškovės paaiškino, jog ryšys tarp Niko Tube ir Sepco pirmiausia pagrįstas aplinkybe, kad Niko Tube ir NTRP turi tris bendrus akcininkus, ir, antra, aplinkybe, kad Allied Steel Holding valdo 24% NTRP akcijų ir 100% Sepco akcijų.

189

Darytina išvada, jog šie veiksniai neleidžia pripažinti, kad Sepco yra kontroliuojama Niko Tube ar kad šios dvi bendrovės yra bendrai kontroliuojamos. Jie leidžia tik nustatyti netiesioginį ryšį tarp šių dviejų bendrovių.

190

Todėl reikia pripažinti pagrįsta ketvirtojo ieškinio pagrindo dalį dėl akivaizdžios vertinimo klaidos taikant bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą tiek, kiek Taryba pakoregavo Sepco taikytas eksporto pardavimo kainas sandoriuose, susijusiuose su NTRP gaminamais vamzdeliais. Ši ieškinio pagrindo dalis turi būti atmesta tiek, kiek ji susijusi su Sepco sandoriuose dėl Niko Tube gaminamų vamzdelių taikytos eksporto kainos koregavimo.

191

Nurodydamos ketvirtąjį ieškinio pagrindą ieškovės tvirtina, kad Taryba, taikydama bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies pirmąją pastraipą, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes dėl sumos, atitinkančios komisinius, kuriuos būtų gavęs komisinių pagrindu dirbantis agentas, atėmimo iš Sepco pardavimo kainos susidarė funkcinė asimetrija tarp normaliosios vertės ir eksporto kainos, ir ši asimetrija turėjo poveikį kainų palyginimui.

192

Taryba tvirtina, kad ieškovės nutyli tai, jog pačios nurodė, kad SPIG Interpipe gavo komisinius nuo viso pardavimo tarpininkaujant Sepco. Kadangi SPIG Interpipe buvo susijusi tiek su vidaus pardavimu, tiek su pardavimu eksportui, o koregavimas apėmė tik papildomą Sepco dalyvavimą atliekant pardavimą eksportui, dėl šios operacijos susidarė simetrija, o ne asimetrija.

193

Reikia pažymėti, kad ketvirtojo ieškinio pagrindo dalis dėl akivaizdžios vertinimo klaidos taikant bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies pirmąją pastraipą negali būti laikoma atskira dalimi, nesusijusia su to paties ieškinio pagrindo dalimi dėl bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punkto pažeidimo. Konkrečiai kalbant, ieškovės tvirtina, kad koregavimas pagal bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą yra nepagrįstas, nes dėl jo nebuvo galima palyginti normaliosios vertės ir eksporto kainos bei susidarė funkcinė asimetrija. Taigi toks koregavimas, jų teigimu, yra akivaizdi vertinimo klaida taikant bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies pirmąją pastraipą.

194

Pagal teismų praktiką iš bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies teksto ir struktūros matyti, kad eksporto kainos ar normaliosios vertės koregavimas gali būti atliekamas tik norint įvertinti veiksnių, kurie daro poveikį kainoms ir jų palyginimui, skirtumus (180 punkte minėto sprendimo Kundan ir Tata prieš Tarybą 94 punktas). Kitaip tariant, pasinaudojant ieškovių vartotais terminais, koregavimo motyvai yra atkurti simetriją tarp normaliosios vertės ir eksporto kainos.

195

Todėl jei koregavimas buvo taikomas tinkamai, tai atkūrė simetriją tarp normaliosios vertės ir eksporto kainos, tačiau jei koregavimas nebuvo taikomas tinkamai, tai išlaikė arba net sukūrė asimetriją tarp normaliosios vertės ir eksporto kainos.

196

Šioje byloje ketvirtojo ieškinio pagrindo dalis dėl akivaizdžios teisės klaidos taikant bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą buvo pripažinta pagrįsta tiek, kiek Taryba pakoregavo Sepco taikytas pardavimo kainas sandoriuose, susijusiuose su NTRP gaminamais vamzdeliais, tačiau atmesta tiek, kiek ji susijusi su Sepco sandoriuose dėl Niko Tube gaminamų vamzdelių taikytos eksporto kainos koregavimo (žr. šio sprendimo 190 punktą). Todėl reikia nuspręsti, kad akivaizdi vertinimo klaida taikant bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies pirmąją pastraipą buvo padaryta tiek, kiek Taryba pakoregavo Sepco taikytas pardavimo kainas sandoriuose, susijusiuose su NTRP gaminamais vamzdeliais, tačiau tokios akivaizdžios vertinimo klaidos taikant bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies pirmąją pastraipą nebuvo dėl Sepco sandoriuose dėl Niko Tube gaminamų vamzdelių taikytos eksporto kainos koregavimo.

197

Todėl ketvirtojo ieškinio pagrindo dalį dėl akivaizdžios vertinimo klaidos taikant bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies pirmąją pastraipą reikia pripažinti pagrįsta tiek, kiek Taryba pakoregavo Sepco taikytas eksporto pardavimo kainas sandoriuose, susijusiuose su NTRP gaminamais vamzdeliais. Ši ieškinio pagrindo dalis turi būti atmesta tiek, kiek ji susijusi su Sepco sandoriuose dėl Niko Tube gaminamų vamzdelių taikytos eksporto kainos koregavimu.

198

Nurodydamos šeštąjį ieškinio pagrindą ieškovės tvirtina, kad jų teisė į gynybą buvo pažeista, nes 2006 m. birželio 16 d. laiške ir 2006 m. birželio 26 d. fakse, kuriuos abu ieškovės realiai gavo 2006 m. birželio 27 d., buvo nurodytos naujos faktinės aplinkybės, kuriomis siekta įrodyti, kad Sepco nebuvo ieškovių eksporto padalinys. EB 253 straipsnis taip pat buvo pažeistas, nes ginčijamame reglamente nebuvo pateikti adekvatūs atsakymai į su šiuo klausimu susijusius ieškovių argumentus.

199

Taryba tvirtina, kad Komisija paaiškinimus dėl nagrinėjamo koregavimo pateikė 2006 m. balandžio 24 d. galutinės informacijos dokumente. Ieškovės, kurios tvirtina, kad 2006 m. birželio 16 d. laiške ir 2006 m. birželio 26 d. fakse buvo nurodytos naujos faktinės aplinkybės, nepatikslino, kokios tos faktinės aplinkybės nei kuo jos naujos. Galiausiai dėl EB 253 straipsnio pažeidimo pažymėtina, kad klausimas dėl sumos, atitinkančios komisinius, atėmimo iš Sepco pardavimo kainos buvo nagrinėjamas ginčijamo reglamento 132 konstatuojamojoje dalyje bei 2006 m. vasario 27 d. pirmajame galutinės informacijos dokumente, 2006 m. balandžio 24 d. antrajame galutinės informacijos dokumente ir 2006 m. birželio 26 d. fakse.

200

Kaltinimą dėl tariamo teisės į gynybą pažeidimo reikia nagrinėti atsižvelgiant į šio sprendimo 64 ir 146 punktuose nurodytą teismų praktiką. Pagal šią praktiką antidempingo procedūrose suinteresuotosios šalys turi teisę būti informuotos apie esminius faktus ir motyvus, kurių pagrindu ketinta rekomenduoti nustatyti galutinius antidempingo muitus. Be to, atitinkamos šalys turi būti informuotos iki to laiko, kol dar gali realiai pareikšti savo nuomonę prieš priimant ginčijamą reglamentą (šiuo klausimu žr. 146 punkte minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo Champion Stationery ir kt. prieš Tarybą 83 punktą ir 2004 m. spalio 28 d. Sprendimo Shanghai Teraoka Electronics prieš Tarybą, T-35/01, Rink. p. II-3663, 330 punktą).

201

Šioje byloje ieškovės iš esmės teigia, kad priežastys, dėl kurių buvo atliktas koregavimas pagal bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, buvo nurodytos per vėlai. Reikia pažymėti, kad antidempingo procedūros šalys turi teisę būti informuotos ne tik apie tai, kad norint palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą buvo atliktas koregavimas pagal bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, bet ir apie priežastis, dėl kurių šis koregavimas buvo atliktas. Iš tikrųjų informacija apie koregavimą ir jo priežastis yra esminė, nes toks koregavimas daro tiesioginį poveikį antidempingo muito dydžiui. Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog paprasčiausias pranešimas atitinkamoms šalims, kad buvo atliktas koregavimas, nepaaiškinant priežasčių, negali būti laikomas pakankamu šio sprendimo 64 ir 146 punkte nurodytos teismų praktikos atžvilgiu. Iš tikrųjų iš šios teismų praktikos matyti, kad Bendrijos institucijos privalo atitinkamoms šalims suteikti informaciją, kuri būtų naudingą ginant savo interesus (64 punkte minėto sprendimo Al-Jubail Fertilizer prieš Tarybą 17 punktas). Taigi paprasčiausias Komisijos pranešimas ieškovėms, kad buvo atliktas koregavimas, nenurodant tokio koregavimo priežasčių, nesuteikia ieškovėms galimybės ginti savo interesus, konkrečiai aiškinant, kodėl šios priežastys neteisingos.

202

Atsižvelgiant į šį kontekstą reikia pažymėti, kad šioje byloje Komisija apie savo sprendimą atlikti susijusių importuotojų, be kita ko, ir Sepco, taikytų importo kainų koregavimą ieškovėms pranešė 2006 m. vasario 27 d. pirmajame galutinės informacijos dokumente. Kaip matyti iš šio dokumento teksto, šis koregavimas buvo atliktas pagal bazinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, atimant visas išlaidas, patirtas tarp importo ir perpardavimo, taip pat ir pelno maržą.

203

2006 m. balandžio 24 d. antrajame galutinės informacijos dokumente Komisija informavo ieškoves, kad pardavimo į Bendriją, kuriame dalyvavo Sepco, atveju koregavimas iš tikrųjų buvo atliktas pagal bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, o ne pagal bazinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, kaip buvo per klaidą nurodyta pirmajame galutinės informacijos dokumente. Buvo pažymėta, kad atimta suma nepakito. Tačiau Komisija nepateikė jokių įrodymų, kad bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktas yra taikytinas šiuo atveju.

204

2006 m gegužės 4 d. laišku ieškovės informavo Komisiją, jog, jų manymu, yra labai svarbu, kad ji įrodytų, jog Sepco veikla buvo panaši į komisinių pagrindu dirbančio agento veiklą.

205

Tik savo 2006 m. birželio 26 d. fakse Komisija paaiškino, kodėl ji mano, kad šios funkcijos yra panašios į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas ir dėl to koregavimas pagal bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą buvo pagrįstas. Šiuo klausimu Komisija nurodė tris veiksnius, išvardytus šio sprendimo 182 punkte. Todėl reikia konstatuoti, kaip per posėdį patvirtino Taryba, kad iki 2006 m. birželio 26 d fakso Komisija ieškovėms nepateikė jokios informacijos dėl priežasčių, kuriomis remdamasi ji nusprendė, kad koregavimas pagal bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą yra pagrįstas.

206

Iš bylos medžiagos matyti, kad šį faksą ieškovės gavo 2006 m. birželio 26 d. 19 val. 6 min., t. y. kaip nurodo ieškovės, pasibaigus jų darbo dienai. Taigi reikia konstatuoti, kad ieškovės su šiuo dokumentu susipažino 2006 m. birželio 27 d., t. y. ginčijamo sprendimo priėmimo dieną.

207

Į tai atsižvelgiant reikia konstatuoti, kad ieškovės iki to laiko, kol dar galėjo realiai pareikšti savo nuomonę prieš Tarybai priimant ginčijamą reglamentą, negalėjo susipažinti su veiksniais, kuriuos Komisija pateikė grįsdama koregavimą pagal bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą.

208

Vis dėlto šis Komisijos pažeidimas negali būti laikomas teisės į gynybą pažeidimu, pateisinančiu ginčijamo reglamento panaikinimą, nebent ieškovės įrodytų ne tai, kad minėto reglamento turinys turėjo būti kitoks, bet tai, kad jos, jei nebūtų šio pažeidimo, būtų galėjusios geriau užtikrinti savo gynybą (šiuo klausimu žr. 134 punkte minėto sprendimo Foshan Shunde Yongjian Housewares & Hardware prieš Tarybą 71 punktą). Taigi šioje byloje reikia nustatyti, ar ieškovės įrodė, kad informacijos, esančios 2006 m. birželio 26 d. fakse, pateikimas anksčiau galėjo joms suteikti nors nedidelę galimybę pakeisti administracinės procedūros baigtį.

209

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 182 punkte, savo 2006 m. birželio 26 d. fakse ieškovėms Komisija išdėstė tris veiksnius, kuriais rėmėsi nuspręsdama, kad Sepco vykdė panašias funkcijas kaip ir komisinių pagrindu dirbantis agentas. Tačiau šio sprendimo 185–188 punktuose buvo įrodyta, kad remiantis per procesą Pirmosios instancijos teisme ieškovių nurodytais argumentais šie trys veiksniai negalėjo būti laikomi pakankamais įrodymais, leidžiančiais patvirtinti, kad Sepco vykdė panašias funkcijas kaip ir komisinių pagrindu dirbantis agentas ir kad Sepco ir NTRP nėra vienas ekonominis vienetas. Todėl reikia konstatuoti, kad ieškovės įrodė, jog informacijos, esančios 2006 m. birželio 26 d. fakse, pateikimas anksčiau galėjo joms suteikti galimybę tai įrodyti prieš priimant ginčijamą reglamentą ir taip pagrįsti tvirtinimą, kad Komisija neturėjo jokių nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių jai atlikti ginčijamą koregavimą.

210

Todėl jei Komisijos pažeidimo nebūtų buvę, ieškovės būtų galėjusios laiku pateikti argumentus, kurių jos negalėjo pateikti dėl to, kad nagrinėjamą informaciją Komisija pateikė pavėluotai. Taigi jos būtų galėjusios geriau užtikrinti savo gynybą ir galbūt pakeisti administracinės procedūros baigtį.

211

Todėl reikia pripažinti pagrįstu šeštąjį ieškinio pagrindą dėl teisės į gynybą pažeidimo tiek, kiek jis susijęs su koregavimu pagal bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą.

212

Dėl tariamo pareigos motyvuoti nesilaikymo reikia pažymėti, kad šio kaltinimo nagrinėjamoje byloje negalima priimti. Iš tikrųjų iš šio sprendimo 65 punkte nurodytos teismų praktikos matyti, kad Taryba reglamento motyvuojamojoje dalyje neturi atsakyti į visus vykstant administracinei procedūrai suinteresuotųjų asmenų pateiktus faktinius ir teisės klausimus. Be to, nereikalaujama, kad motyvavimas apimtų visus susijusius fakto ir teisės elementus, nes ar sprendimo motyvavimas atitinka reikalavimus, turi būti vertinama atsižvelgiant į akto kontekstą.

213

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad nors dėl koregavimo pagal bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą Komisijos motyvai tik trumpai buvo išdėstyti ginčijamo reglamento 132 konstatuojamojoje dalyje, iš to, kas išdėstyta, matyti, kad 2006 m. birželio 26 d. Komisijos fakse buvo pateikti išsamūs šio koregavimo motyvai ir priežastys.

214

Todėl šeštasis ieškinio pagrindas dėl pareigos motyvuoti nesilaikymo, kiek jis susijęs su koregavimu pagal bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

215

Penktasis ieškinio pagrindas ir dalis šeštojo ieškinio pagrindo yra susiję su aplinkybe, kad Komisija atmetė ieškovių įsipareigojimo pasiūlymą.

216

Anot ieškovių, dėl šio atmetimo Taryba:

217

Nurodydamos penktąjį ieškinio pagrindą ieškovės tvirtina buvusios diskriminuojamos.

218

Diskriminavimas atsirado dėl to, jog nors Komisija pradėjo atskiras derybas su rumunų gamintojais eksportuotojais, kad būtų pasiektas priimtinas įsipareigojimo pasiūlymas, konkrečiai kalbant, dėl riboto produktų skaičiaus, ji neinformavo kitų gamintojų eksportuotojų apie galimybę pateikti tokį ribotą įsipareigojimo pasiūlymą.

219

Be to, diskriminavimas atsirado ir dėl to, kad ginčijamo reglamento 248 konstatuojamojoje dalyje nurodomos esminės su įsipareigojimo pasiūlymais susijusios problemos, tačiau 251 konstatuojamojoje dalyje tvirtinama, kad šios esminės problemos nėra susijusios su rumunų gamintojais. Ieškovės šiuo klausimu nurodo, kad nuoroda į laikiną rumunų gamintojų įsipareigojimų pobūdį nepaaiškina, kodėl ieškovių įsipareigojimo pasiūlymas ribotam laikotarpiui taip pat negalėjo būti priimtas, juo labiau kad įsipareigojimo laikinas pobūdis būtų leidęs išvengti tam tikros dalies esminių problemų.

220

Atsakydama į ieškovių argumentus Taryba tvirtina, kad jos ginčija tai, jog Komisija priėmė rumunų gamintojų įsipareigojimo pasiūlymus, ir tai pažeidžia diskriminavimo draudimo principą.

221

Visų pirma dėl tariamai neteisėtų rumunų eksportuotojų įsipareigojimo pasiūlymų priėmimo Taryba tvirtina, kad ieškovių įsipareigojimo pasiūlymo atmetimo teisėtumo nepaneigia tariamai neteisėtas rumunų gamintojų įsipareigojimų pasiūlymų priėmimas.

222

Visų antra, taryba ginčija tariamą diskriminavimo draudimo principo pažeidimą. Pirmiausia ieškovės turėjo galimybę pateikti įsipareigojimą dėl riboto produktų skaičiaus. Kadangi ieškovės nepateikė nei tokio pasiūlymo, nei įsipareigojimo pasiūlymo dėl pakankamai didelių minimalių importo kainų, jų pasiūlymas iš esmės skyrėsi nuo visų pasiūlymų, nustatančių pakankamai didelę minimalią importo kainą ar atitinkančių kitą sąlygą, t. y. dėl riboto laikotarpio ir riboto atitinkamų produktų skaičiaus.

223

Antra, Taryba tvirtina, jog Komisija teisingai nusprendė, kad konkreti rumunų eksportuotojų situacija leido išspręsti įsipareigojimų esmines problemas.

224

Pagal bazinio reglamento 8 straipsnio 3 dalį „nebūtina priimti eksportuotojo pasiūlytą įsipareigojimą dėl kainų, jeigu tai nepraktiška, pavyzdžiui, jeigu esamų ar galimų eksportuotojų yra labai daug, arba dėl kitų priežasčių, tarp jų ir dėl bendros politikos“. Taigi iš šio straipsnio matyti, kad Komisija, vertindama įsipareigojimo pasiūlymą, gali atsižvelgti į visas faktines aplinkybes.

225

Be to, iš teismų praktikos matyti, kad jokia bazinio reglamento nuostata neįpareigoja Bendrijos institucijų priimti ūkio subjekto, dėl kurio vyksta pirminis dempingo muito nustatymo tyrimas, įsipareigojimų pasiūlymus dėl kainų. Iš minėto reglamento matyti, kad tokių įsipareigojimų priimtinumą vertina pačios institucijos, pasinaudodamos savo diskrecija (šiuo klausimu dėl 1979 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3017/79 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina arba subsidijuoto importo iš Europos ekonominės bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 339, p.) 10 straipsnio, kurio turinys iš esmės identiškas bazinio reglamento 8 straipsniui, žr. 1987 m. gegužės 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Nachi Fujikoshi prieš Tarybą, 255/84, Rink. p. 1861, 42 punktą).

226

Tačiau reikia priminti, kad kai Bendrijos institucijos turi didelę diskreciją, Bendrijos teisės sistemos administracinėse procedūrose suteiktų garantijų užtikrinimas turi dar didesnę svarbą ir tarp šių garantijų, be kita ko, yra diskriminavimo draudimo principas (šiuo klausimu žr. 38 punkte minėto sprendimo Shandong Reipu Biochemicals prieš Tarybą 63 punktą).

227

Pagal teismų praktiką diskriminavimo draudimo principas draudžia, pirma, skirtingai vertinti vienodas situacijas ir, antra, vienodai vertinti skirtingas situacijas, išskyrus tuos atvejus, kai objektyvios priežastys pateisina tokį vertinimą (1998 m. liepos 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Thai Bicycle prieš Tarybą, T-118/96, Rink. p. II-2991, 96 punktas).

228

Kadangi Komisija turi didelę diskreciją pripažinti ar atmesti įsipareigojimus dėl kainos ir gali atsižvelgti į visas su tokiu pasiūlymu susijusias faktines aplinkybes, šios faktinės aplinkybės būtinai turi būti panašios, kad būtų galima nuspręsti, jog pažeistas diskriminavimo draudimo principas.

229

Nagrinėjamu atveju ieškovės neginčija Komisijos patvirtintų rumunų gamintojų eksportuotojų pateiktų įsipareigojimų pasiūlymų galiojimo. Vis dėlto jos mano, kad buvo diskriminuojamos, nes jų situacija vertinta skirtingai, palyginti su rumunų gamintojų eksportuotojų situacija. Taigi reikia konstatuoti, kad ieškovės ne paaiškino, kuo jų situacija buvo panaši į rumunų gamintojų eksportuotojų situaciją, o tik išdėstė aplinkybes, kurios, jų nuomone, yra diskriminavimo sudedamosios dalys.

230

Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, jog pagal bazinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį esminė sąlyga, kad Komisija patvirtintų įsipareigojimo pasiūlymą, yra „eksportuotojo savanoriškas įsipareigojimas pakankamai sumažinti savo kainas arba nutraukti eksportą dempingo kainomis“. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pirma priežastis, dėl kurios Komisija atmetė ieškovių įsipareigojimo pasiūlymą, buvo tai, kad pasiūlytos minimalios ieškovių importo kainos buvo nepakankamos panaikinti žalingą dempingo poveikį. Kita vertus, iš Tarybos raštų matyti, kad rumunų gamintojų eksportuotojų pasiūlytos minimalios importo kainos, Komisijos nuomone, buvo pakankamos panaikinti žalingą dempingo poveikį.

231

Todėl reikia nuspręsti Tarybos naudai: kadangi ieškovės nepateikė įsipareigojimo pasiūlydamos pakankamai dideles minimalias importo kainas, jų pasiūlymas iš esmės skyrėsi nuo visų pasiūlymų, nustatančių pakankamai didelę minimalią importo kainą. Šios išvados negali paneigti kiti ieškovių nurodyti argumentai, būtent argumentai dėl to, kad Komisija nepasiūlė ieškovėms pateikti įsipareigojimo pasiūlymą, apribotą laiko ir kiekio atžvilgiu.

232

Todėl penktąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

233

Nurodydamos šeštąjį ieškinio pagrindą ieškovės tvirtina, kad ginčijamame reglamente nėra adekvačių motyvų dėl argumentų, susijusių su jų diskriminavimu vertinant įsipareigojimo pasiūlymą dėl kainos.

234

Taryba mano, kad šis klausimas nagrinėtas ginčijamame reglamente, 2006 m. balandžio 24 d. antrajame galutinės informacijos dokumente ir 2006 m. gegužės 30 d. laiške bei 2006 m. birželio 26 d. fakse.

235

Reikia pažymėti, kad ginčijamo reglamento 246–257 konstatuojamosiose dalyse išsamiai išdėstomos priežastys, dėl kurių rumunų gamintojų eksportuotojų įsipareigojimo pasiūlymas buvo patvirtintas, o kitų bendrovių, įskaitant ir ieškoves, – atmestas.

236

Be to, Komisija iš dalies pagrindė savo poziciją 2006 m. gegužės 30 d. laiške ir 2006 m. birželio 26 d. fakse.

237

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šeštąjį ieškinio pagrindą dėl pareigos motyvuoti nesilaikymo, kiek jis susijęs su ieškovių įsipareigojimo pasiūlymu, reikia atmesti kaip nepagrįstą.

238

Nurodydamos šeštąjį ieškinio pagrindą ieškovės tvirtina, kad ginčijamame reglamente nepakanka motyvų dėl SPIG Interpipe bendrų bei administracinių išlaidų ir pardavimo sąnaudų atėmimo.

239

Taryba pastebi: kadangi ieškovės šiuo atveju nenurodė problemos, ieškinio pagrindas dėl pareigos motyvuoti nesilaikymo šiuo klausimu yra akivaizdžiai nepagrįstas.

240

Pagal Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmąją pastraipą, pagal to paties statuto 53 straipsnio pirmąją pastraipą, taikytiną ir Pirmosios instancijos teismui, bei Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c ir d punktus ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Šis nurodymas turi būti pakankamai aiškus ir tikslus, kad atsakovė galėtų pasirengti gynybai, o Pirmosios instancijos teismas priimtų sprendimą. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir tinkamą teisingumo vykdymą, kad ieškinys būtų priimtinas, reikia, jog esminės jį pagrindžiančios faktinės ir teisinės aplinkybės išplauktų – nors glaustai, tačiau sklandžiai ir suprantamai – iš pačio ieškinio teksto (1997 m. gegužės 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Guérin automobiles prieš Tarybą, T-195/95, Rink. p. II-679, 20 punktas ir 2005 m. vasario 3 d. Sprendimo Chiquita Brands ir kt. prieš Komisiją, T-19/01, Rink. p. II-315, 64 punktas).

241

Taigi Tarybos naudai reikia konstatuoti, kad ieškovės nepakankamai aiškiai ir tiksliai išdėstė argumentus dėl SPIG Interpipe bendrų ir administracinių išlaidų bei pardavimo sąnaudų atėmimo, į kuriuos nebuvo atsakyta.

242

Todėl šeštąjį ieškinio pagrindą, kiek jis susijęs su SPIG Interpipe pardavimo sąnaudų, administracinių išlaidų ir kitų bendrų išlaidų vertinimu, reikia pripažinti nepriimtinu.

243

Iš to, kas išdėstyta, ypač iš šio sprendimo 190, 197 ir 211 punktuose padarytų išvadų, matyti, kad ginčijamas reglamentas iš dalies turi būti panaikintas tiek, kiek atitinkamos institucijos atliko Sepco eksporto kainos koregavimą.

244

Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, Pirmosios instancijos teismas gali paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas.

245

Šioje byloje ieškovių reikalavimai dėl panaikinimo buvo pripažinti iš dalies pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas mano, jog šioje byloje būtų teisinga nuspręsti, kad Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir ketvirtadalį ieškovių nurodytų išlaidų, o pastarosios padengia tris ketvirtadalius savo bylinėjimosi išlaidų.

246

Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies trečiąją pastraipą Komisija pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (antroji kolegija)

nusprendžia:

Teisinis pagrindas

Ginčo aplinkybės

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

Dėl normaliosios vertės apskaičiavimo

Dėl akivaizdžios vertinimo klaidos

— Šalių argumentai

— Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl diskriminavimo draudimo principo pažeidimo

— Šalių argumentai

— Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl teisės į gynybą pažeidimo ir pareigos motyvuoti nesilaikymo

— Šalių argumentai

— Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl su Bendrijos gamintojais susijusių bendrovių neatsakymo į klausimyno klausimus pasekmių

Dėl bazinio reglamento 3 straipsnio 2, 3, 5, 6 ir 7 dalių pažeidimo

— Šalių argumentai

— Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl diskriminavimo draudimo principo pažeidimo

— Šalių argumentai

— Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl bazinio reglamento 19 straipsnio 3 dalies pažeidimo

— Šalių argumentai

— Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl bazinio reglamento 5 straipsnio 4 dalies pažeidimo

— Šalių argumentai

— Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl teisės į gynybą pažeidimo ir pareigos motyvuoti nesilaikymo

— Šalių argumentai

— Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl „Sepco“ pardavimo kainos koregavimo

Dėl akivaizdžios vertinimo klaidos taikant bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą

— Šalių argumentai

— Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl akivaizdžios vertinimo klaidos taikant bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies pirmąją pastraipą

— Šalių argumentai

— Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl teisės į gynybą pažeidimo ir pareigos motyvuoti nesilaikymo

— Šalių argumentai

— Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl ieškovių įsipareigojimo pasiūlymo

Dėl diskriminavimo draudimo principo pažeidimo

— Šalių argumentai

— Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl pareigos motyvuoti nesilaikymo

— Šalių argumentai

— Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl „SPIG Interpipe“ pardavimo sąnaudų, administracinių išlaidų ir kitų bendrų išlaidų vertinimo

Šalių argumentai

Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl bylinėjimosi išlaidų