1

Ieškovė Omya AG yra bendrovė, veikianti nusodinto kalcio karbonato (toliau – NKK) ir smulkinto kalcio karbonato (toliau – SKK), kuris visų pirma naudojamas popieriui užpildyti ir kreiduoti, rinkose, 2005 m. sausio 18 d. sudarė sutartį, pagal kurią ji turi įsigyti tam tikras Europoje esančias ir J. M. Huber Corp. priklausančias NKK gamybos įmones (toliau – koncentracija, apie kurią pranešta). Apie sandorį buvo pranešta už konkurenciją atsakingai Suomijos institucijai, kuri, remdamasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 24, p. 1) 22 straipsnio 1 dalimi, Komisijai pateikė prašymą jį išnagrinėti.

2

Komisija nusprendė, kad ji turi kompetenciją, ir 2005 m. rugsėjo 23 d. pradėjo koncentracijos, apie kurią buvo pranešta, tyrimo procesą. Visų pirma ji sudarė NKK ir SKK siuntų, kurias laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2004 m. vykdė Europos Ekonominei Erdvei priklausantys pagrindiniai tiekėjai, duomenų bazę (toliau – siuntų duomenų bazė), kuri visų pirma turėjo būti naudojama rengiant ekonometrinį tyrimą, susijusį su užpildyti skirto kalcio karbonato pakeičiamumo schemomis (toliau – ekonometrinis tyrimas). Todėl Komisija ieškovės kelis kartus prašė jai pateikti tam tikrą informaciją. Taigi Komisija, remdamasi Reglamento Nr. 139/2004 11 straipsnio 2 dalimi, ieškovės paprašė informacijos apie duomenis, susijusius su NKK pasiūla ir pardavimu bei potencialiomis realizavimo rinkomis. Kadangi į pateiktą prašymą ieškovė neatsakė per nustatytą terminą, Komisija pagal minėto reglamento 11 straipsnio 3 dalį priėmė sprendimą dėl tos pačios informacijos ir, remdamasi 10 straipsnio 4 dalimi, sustabdė tyrimo terminą.

3

Į 2005 m. gruodžio 9 d. Sprendimą ieškovė atsakė ir bei atsakymais (toliau visi kartu – sausio duomenys). Juos gavusi, laišku ieškovei Komisija patvirtino, kad sausio duomenys yra išsamūs, ir nurodė, kad tyrimo terminas buvo atnaujintas nuo sausio ir turi baigtis  dieną.

4

2006 m. sausio 13 d. Komisija pranešė ieškovei, kad ji ketina patvirtinti koncentraciją nesiųsdama pranešimo apie kaltinimus. Ji taip pat parengė atitinkamą sprendimo projektą (toliau – patvirtinimo projektas), kurį išplatino konsultaciniame komitete dėl įmonių koncentracijos, sudarytame iš valstybių narių atstovų (toliau – konsultacinis komitetas). Tačiau tuo pačiu metu kai kurios valstybės narės ir ieškovės konkurentai Komisijai išreiškė susirūpinimą dėl koncentracijos, apie kurią pranešta, poveikio konkurencijai. Per konsultacinio komiteto posėdį kai kurių valstybių narių atstovai, atsižvelgdami į šiuos nuogąstavimus, iškėlė klausimą dėl Komisijos vertinimo.

5

2006 m. vasario 22 ir bei laiškais Komisija ieškovei pranešė apie tam tikrus sausio duomenų neatitikimus ir paprašė juos patikslinti. Per pokalbį telefonu ji pasiūlė ieškovei pagal Reglamento Nr. 139/2004 10 straipsnio 3 dalį abipusiu sutarimu 20 dienų pratęsti tyrimo terminą ir nurodė, kad jei ši atsisakys, ji gali pagal minėto reglamento 11 straipsnio 3 dalį priimti naują sprendimą, kuriuo būtų sustabdytas tyrimo terminas.

6

2006 m. kovo 6 d. laišku ieškovė atsisakė sutikti su termino pratęsimu.

7

2006 m. kovo 8 d. Sprendimu, priimtu pagal Reglamento Nr. 139/2004 11 straipsnio 3 dalį (toliau – skundžiamas sprendimas), Komisija konstatavo, kad pateikta informacija atsakant į Sprendimą, yra bent iš dalies netiksli ir kad dėl to koncentracijos tyrimo terminas sustabdomas nuo , kol bus gauta reikalaujama išsami ir tiksli informacija. Ta proga Komisija ieškovės paprašė atsakyti į keturis bendrus ir 119 specifinių klausimų.

8

2006 m. kovo 21 d. ieškovė atsakė į skundžiamą sprendimą iš esmės pateikdama naują siuntų duomenų bazės versiją (toliau – kovo duomenys). laišku Komisija ieškovei pranešė, kad duomenys yra išsamūs, kad ji dabar tikrina jų tikslumą ir kad tyrimo terminas atnaujintas. laišku Komisija patvirtino, kad kovo duomenys yra tikslūs.

9

Per tą laiką, 2006 m. gegužės 2 d., Komisija ieškovei nusiuntė pranešimą apie kaltinimus, kuriame ji daro laikiną išvadą, kad koncentracija, apie kurią pranešta, yra nesuderinama su bendrąja rinka.

10

Galiausiai 2006 m. liepos 19 d. Sprendimu (toliau – sprendimas dėl koncentracijos) Komisija pripažino, kad koncentracija, apie kurią pranešta, yra suderinama su bendrąja rinka, jei įvykdytos tam tikros sąlygos ir įsipareigojimai.

11

Pareiškimu, kurį Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2006 m. gegužės 18 d., ieškovė pareiškė šį ieškinį.

12

Tą pačią dieną Pirmosios instancijos teismui pateiktu atskiruoju raštu ieškovė paprašė, kad byla būtų nagrinėjama taikant pagreitintą procedūrą pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 76a straipsnį. 2006 m. birželio 19 d. Pirmosios instancijos teismo penktosios kolegijos sprendimu šis prašymas buvo atmestas.

13

2006 m. rugpjūčio 8 d. pateiktas atsiliepimas į ieškinį,  – dublikas, o  – triplikas.

14

2006 m. rugpjūčio 31 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu raštu Imerys SA pateikė prašymą įstoti į šią bylą Komisijos pusėje.

15

2006 m. spalio 27 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko sprendimu byla perduota nagrinėti Pirmosios instancijos teismo antrajai kolegijai.

16

2007 m. kovo 22 d. Nutartimi Pirmosios instancijos teismo antrosios kolegijos pirmininkas leido Imerys įstoti į bylą. Tačiau Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu laišku pastaroji informavo Pirmosios instancijos teismą, kad atsisako įstoti į bylą. Todėl Nutartimi Pirmosios instancijos teismo antrosios kolegijos pirmininkas nutarė išbraukti Imerys kaip į bylą įstojusią šalį.

17

2008 m. sausio 29 d. Pirmosios instancijos teismo antroji kolegija nusprendė pradėti žodinę proceso dalį nesiimdama išankstinių tyrimo priemonių. Ji taip pat nusprendė paprašyti Komisijos pateikti tam tikrus dokumentus ir paraginti ieškovę pateikti apie juos pastabas bet atsakyti į vieną klausimą. Šalys atsakymus pateikė per Pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą, o Pirmosios instancijos teismui paprašius Komisija taip pat pateikė papildomas pastabas dėl ieškovės pastabų.

18

Per 2008 m. balandžio 22 d. posėdį išklausytos šalių kalbos ir atsakymai į Pirmosios instancijos teismo pateiktus klausimus.

19

Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:

20

Komisija Pirmosios instancijos teismo prašo:

21

Ieškovė pateikia keturis pagrindus, iš kurių pirmasis susijęs su sąlygų, reikalingų priimant sprendimą pagal Reglamento Nr. 139/2004 11 straipsnio 3 dalį, nesilaikymu bei su proporcingumo principo pažeidimu, antrasis susijęs su protingo termino laikymosi principo pažeidimu, trečiasis – su piktnaudžiavimu įgaliojimais ir ketvirtasis – su teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu. Be to, ji prašo, kad būtų nustatytos tam tikros proceso organizavimo priemonės.

22

Komisija teigia, kad prašymas, jog Pirmosios instancijos teismas priimtų sprendimą dėl galimo skundžiamo sprendimo panaikinimo pasekmių, yra nepriimtinas. Ji taip pat mano, kad ieškovės nurodyti pagrindai nepagrįsti, ir nesutinka, kad reikia nustatyti prašomas proceso organizavimo priemones.

23

Reikia atkreipti dėmesį, kad, kaip nurodo Komisija, prašydama Pirmosios instancijos teismo priimti sprendimą dėl galimo skundžiamo sprendimo panaikinimo pasekmių ieškovė siekia gauti deklaraciją dėl šio sprendimo poveikio, kuri taip pat būtų Komisijai pateiktas nurodymas, susijęs su to sprendimo vykdymu. Kadangi Pirmosios instancijos teismas, vykdydamas teisėtumo kontrolę pagal EB 230 straipsnį, neturi kompetencijos priimti deklaratyvių sprendimų (šiuo klausimu žr. 2003 m. gruodžio 9 d. Teisingumo Teismo nutarties Italija prieš Komisiją, C-224/03, Rink. p. I-14751, 20–22 punktus) arba duoti nurodymų, net jei jie susiję su tų sprendimų įgyvendinimu ( Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Pevasa ir Inpesca prieš Komisiją, C-199/94 P ir C-200/94 P, Rink. p. I-3709, 24 punktas), ieškovės prašymas turi būti pripažintas akivaizdžiai nepriimtinu.

24

Kalbėdamos apie pirmąjį pagrindą šalys visų pirma nagrinėja sąlygas, kurios turi būti tenkinamos, kad pagal Reglamento Nr. 139/2004 11 straipsnio 3 dalį priimtu sprendimu Komisija galėtų teisėtai reikalauti pataisyti pranešančios šalies pateiktus duomenis, jei nustatoma, kad jie netikslūs. Ieškovė teigia, kad šiuo atveju tos sąlygos nebuvo patenkintos, nes skundžiamu sprendimu reikalauti patikslinimai nebuvo reikalingi koncentracijai įvertinti (pirmoji dalis), ir kad sausio duomenys iš esmės buvo tikslūs (antroji dalis).

25

Pasak ieškovės, Komisija gali prašyti ištaisyti klaidas, kurias aptiko vienos koncentracijos sandoryje dalyvaujančios šalies pateiktuose duomenyse, jeigu taisytini duomenys ir jų taisymas yra reikalingi. Šiuo atveju ieškovė teigia, pirma, kad nepakanka paprasčiausio galimo atitinkamų duomenų naudingumo, ir, antra, kad taisymas būtinas tik tuo atveju, kai aptariamos klaidos yra esminės, t. y. kai egzistuoja nemažas pavojus, kad klaidos gali turėti žymų poveikį atitinkamos koncentracijos operacijos vertinimui.

26

Atsižvelgiant į pasekmes, kilusias dėl tyrimo termino sustabdymo, ir į skubos reikalavimą, kuris taikomas Reglamente Nr. 139/2004 numatytai procedūrai, pirmiau minėtos sąlygos, be kita ko, turėtų būti aiškinamos griežtai. Galiausiai ieškovė tvirtina, kad nors iš esmės Komisija, atsižvelgdama visų pirma į bylos aplinkybes, turi nustatyti, kokia informacija yra reikalinga, vis dėlto ji turi laikytis proporcingumo principo, pagal kurį reikalaujama, kad juo ilgesnis yra sustabdymas, juo svarbesnės turi būti jį grindžiančios priežastys.

27

Komisija visų pirma teigia, kad ji gali priimti sprendimą pagal Reglamento Nr. 139/2004 11 straipsnio 3 dalį, jei mano neturinti visos reikalingos informacijos priimti sprendimą dėl aptariamos koncentracijos operacijos suderinamumo su bendrąja rinka. Taip yra, jei egzistuoja pavojus, kad šalies pateiktuose duomenyse aptiktos klaidos galėtų turėti poveikį Komisijos vertinimui. Ji taip pat pabrėžia, kad prašomos informacijos reikalingumas yra objektyvus kriterijus, kurio atžvilgiu ji turi didelę diskreciją ir kuris turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir galimą aptariamos informacijos naudingumą. Galiausiai reikia atsižvelgti į tai, kad tyrimą Komisija privalo atlikti labai atidžiai ir remtis išsamiais bei tiksliais duomenimis.

28

Remiantis teismų praktika, Komisija gali pasinaudoti jai Reglamento Nr. 139/2004 11 straipsniu suteiktomis galiomis tik tuo atveju, jei mano neturinti visos reikalingos informacijos priimti sprendimą dėl atitinkamos koncentracijos operacijos suderinamumo su bendrąja rinka (klausimu dėl analogiškų nuostatų žr. 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 395, p. 1) ir Pirmosios instancijos teismo sprendimo Kaysersberg prieš Komisiją, T-290/94, Rink. p. II-2137, 145 punktą).

29

Tokiu atveju reikia priminti, kad priimdama sprendimą dėl koncentracijos Komisija privalo, remdamasi Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsniu, ištirti atitinkamos koncentracijos poveikį visoms rinkoms, kuriose kyla pavojus, kad atsiras didelių kliūčių veiksmingai konkurencijai bendrojoje rinkoje arba didžiojoje jos dalyje.

30

Be to, faktas, kad būtinumo reikalavimas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į sprendimą dėl aptariamos koncentracijos suderinamumo su bendrąja rinka, lemia, kad pagal Reglamento Nr. 139/2004 11 straipsnį prašyme nurodytos informacijos būtinumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kaip Komisija, rengdama aptariamą prašymą, galėjo teisėtai suvokti koncentracijai vertinti būtinos informacijos apimtį. Taigi šis vertinimas negali būti grindžiamas realiu informacijos būtinumu Komisijoje vykdant procedūrą, kuri priklauso nuo daugybės veiksnių ir negali būti tiksliai apibrėžta rengiant prašymą pateikti informaciją.

31

Kalbant apie konkretų jau pateiktų duomenų, kurie pasirodė netikslūs, taisymo būtinumo atvejį, Pirmosios instancijos teismas mano, kad nustatytų klaidų esmingumo kriterijus, dėl kurio šalys iš esmės nesiginčija, yra tinkamas remiantis Reglamento Nr. 139/2004 tekstu bei sandara ir visų pirma jo 2 ir 11 straipsniais. Todėl reikia manyti, kad Komisija gali prašyti pataisyti šalies pateiktus duomenis, kurie yra klaidingi, jei kyla pavojus, kad nustatytos klaidos gali turėti didelės įtakos jai vertinant aptariamos koncentracijos operacijos suderinamumą su bendrąja rinka.

32

Kalbant apie minėtų kriterijų taikymo kontrolę, reikia pabrėžti, pirma, kad ją vykdant reikia atlikti sudėtingus ekonominius vertinimus. Taigi šiuo atveju Komisija turi diskreciją, o Bendrijos teismo atliekama kontrolė turi apsiriboti tikrinimu, ar laikomasi proceso bei motyvavimo reikalavimų, ar tikslios materialinės aplinkybės, ar nėra akivaizdžios vertinimo klaidos ir nepiktnaudžiaujama įgaliojimais. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad Bendrijos teismas negali tikrinti Komisijos pateikto ekonominių duomenų aiškinimo (2005 m. vasario 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Tetra Laval, C-12/03 P, Rink. p. I-987, 38 ir 39 punktai) ir, visų pirma, jos pateikiamo pagal Reglamento Nr. 139/2004 11 straipsnį prašomų duomenų būtinumo bei juose tariamai esančių klaidų esmingumo vertinimo.

33

Antra, priešingai nei teigia ieškovė, nebūtina griežtai aiškinti minėtų kriterijų. Iš tikrųjų skubos reikalavimas, kuris būdingas apskritai visai Reglamento Nr. 139/2004 sandarai (klausimu dėl Reglamento Nr. 4064/89, žr. 1999 m. balandžio 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Endemol prieš Komisiją, T-221/95, Rink. p. II-1299, 84 punktą), turi būti derinamas su tikslu atlikti veiksmingą koncentracijų suderinamumo su bendrąja rinka kontrolę, kuriai Komisija turi skirti ypač didelį dėmesį (minėto sprendimo Komisija prieš Tetra Laval 42 punktas), ir tai daryti ji turi tik gavusi išsamią bei tikslią informaciją.

34

Galiausiai yra aišku, kad Komisija, įgyvendindama jai Reglamento Nr. 139/2004 11 straipsniu suteiktus įgaliojimus, turi laikytis proporcingumo principo, kuriuo reikalaujama, kad Bendrijos institucijų aktais nebūtų siekiama daugiau nei tinkama ir būtina siekiamiems tikslams įgyvendinti (2006 m. liepos 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo easyJet prieš Komisiją, T-177/04, Rink. p. II-1931, 133 punktas). Visų pirma yra svarbu, kad bendrovei nustatyta pareiga pateikti informaciją jai netaptų neproporcinga našta bylos poreikių atžvilgiu (pagal analogiją žr. Pirmosios instancijos teismo sprendimo SEP prieš Komisiją, T-39/90, Rink. p. II-1497, 51 punktą). Tačiau jei pagal Reglamento Nr. 139/2004 11 straipsnį priimtu sprendimu to reglamento 10 straipsnyje nustatytų terminų sustabdymo trukmė priklauso nuo būtinos informacijos pateikimo datos, Komisija nepažeidžia proporcingumo principo sustabdydama procedūrą, kol jai bus pateikta minėta informacija.

35

Ieškovė visų pirma pabrėžia, kad informacija, kurią patikslinti prašyta skundžiamu sprendimu, nebuvo reikalinga sprendimo priėmimo dieną tam, kad Komisija galėtų priimti sprendimą dėl koncentracijos, apie kurią pranešta, suderinamumo su bendrąja rinka, nes ta informacija nebuvo susijusi su Komisijos nurodytais tikslais.

36

Kadangi ekonometrinis tyrimas buvo susijęs su užpildais ir grindžiamas tik 2004 m. duomenimis, duomenys apie kreidavimo produktus ir 2002 m. bei 2003 m. duomenys nebuvo reikalingi. Taigi Komisija, prašydama pataisyti 2002 m. ir 2003 m. duomenis, pasielgė nesąžiningai, todėl kalbant apie kitus duomenis, kuriuos prašyta pataisyti, kyla klausimas dėl skundžiamo sprendimo reikalingumo. Dėl šios aplinkybės taip pat kyla klausimas, ar kovo duomenys iš tikrųjų buvo laiku panaudoti ekonometriniam tyrimui atnaujinti. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į Reglamente Nr. 139/2004 nustatytas procedūros taisykles, galimos kovo duomenų pateikimo pasekmės koncentracijos vertinimui galėjo būti nurodytos vėliausiai pranešime apie kaltinimus. Tačiau Komisija tik nurodė, kad minėti duomenys buvo panaudoti ekonometriniam tyrimui atnaujinti po pranešimo apie kaltinimus išsiuntimo, o tai patvirtina, kad kovo duomenys nebuvo reikalingi atliekant tyrimą.

37

Paskui ieškovė teigia, kad pranešimas apie kaltinimus, kuris buvo pradėtas rengti skundžiamo sprendimo priėmimo metu ir kuris dėl to yra visų pirma reikalingas nustatyti informaciją, kuri, Komisijos nuomone, tuo metu buvo reikalinga tyrimui, susijęs tik su kreidavimo produktais. Taigi 2005 m. gruodžio 9 d. Sprendimo priėmimo momentu Komisijos tyrimas buvo susijęs ne su kreidavimo produktų, o su užpildų sektoriumi. Todėl skundžiamame sprendime, kuris grindžiamas Sprendimo nesilaikymu, nurodyta informacija nebuvo susijusi su kreidavimo produktų sektoriumi, taigi ir su pranešimu apie kaltinimus. Šią aplinkybę dar labiau sustiprina labai ribotas ir bet kuriuo atveju nereikalingas siuntų duomenų bazės naudojimas pastarajame dokumente.

38

Ieškovė taip pat abejoja, kad skundžiamame sprendime nurodyta informacija buvo naudojama nustatant produktų ir susijusias geografines rinkas.

39

Galiausiai ieškovė teigia, kad Komisijos pateikti dokumentai, susiję su faktiniu kovo duomenų panaudojimu, neįrodo, kad skundžiamame sprendime nurodyta informacija buvo reikalinga priimti sprendimą dėl koncentracijos. Iš tikrųjų, pirma, iš šių dokumentų galima spręsti, kad minėti duomenys nebuvo naudingi vertinant kainų lygį. Antra, aptariamais dokumentais taip pat neįrodomas atitinkamos informacijos reikalingumas apskaičiuojant rinkos dalis. Trečia, Komisija nenurodė, ar informacijos, kurią ji prašė patikslinti, reikalingumo vertinimą atliko prieš, ar po skundžiamo sprendimo priėmimo.

40

Komisija atkreipia dėmesį, kad siuntų duomenų bazę ji naudojo ne tik atlikdama ekonometrinį tyrimą, bet ir nustatydama susijusias rinkas ir, kalbant plačiau, atlikdama koncentracijos konkurencinį vertinimą. Ji teigia, kad ekonometrinis tyrimas buvo atnaujintas būtent remiantis kovo duomenimis, o tai įrodoma Pirmosios instancijos teismo prašymu pateiktuose dokumentuose. Beje, ji pripažįsta, kad nuo antrosios 2006 m. vasario pusės didesnį dėmesį skyrė kreidavimo produktų sektoriui, o pagrindinė tokio pokyčio priežastis buvo ta, kad ji tuo metu sužinojo, jog J. M. Huber Corp. kuria produktą, kuris būtų suteikęs galimybę įeiti į rinką. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad ji visiškai nutraukė su užpildais susijusį tyrimą.

41

Visų pirma reikia atkreipti dėmesį, jog didelė dalis ieškovės argumentų grindžiama teiginiu, kad skundžiamo sprendimo priėmimo momentu Komisija buvo baigusi arba nebuvo pradėjusi nagrinėti tam tikrų klausimų, buvo priėmusi tam tikras išankstines išvadas arba sutelkusi dėmesį į tam tikras sritis. Taigi, kaip nurodyta 30 punkte, tokios aplinkybės yra nepagrįstos, nes skundžiamame sprendime nurodytos informacijos reikalingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kaip Komisija minėto sprendimo priėmimo momentu galėjo teisėtai suvokti koncentracijai vertinti būtinos informacijos apimtį.

42

Taip pat reikia pabrėžti, kad siuntų duomenų bazė susijusi su tiekimu į užpildams ir kreiduoti skirto kalcio karbonato rinkas. Ieškovė nesiginčija, kad koncentracija, apie kuria pranešta, darė ar galėjo daryti poveikį šioms rinkoms. Tokiomis aplinkybėms remiantis 29 punktu galima daryti išvadą, kad informacija, kurią skundžiamu sprendimu prašyta patikslinti ir kuri yra siuntų duomenų bazės sudedamoji dalis, iš esmės gali būti laikoma reikalinga priimti sprendimą dėl koncentracijos.

43

Taip pat reikia priminti, kad siuntų duomenų bazėje prie kiekvienos siuntos buvo pateikti duomenys apie tiekiančią gamyklą, kliento tapatybę ir buvimo vietą, atstumą ir transportavimo būdą, tiekiamo produkto rūšį, jo kiekį ir kainą. Taigi tokie duomenys yra reikalingi atliekant koncentracijos operacijos suderinamumo su bendrąja rinka tyrimą, nes jais remdamasi Komisija gali nustatyti susijusias rinkas ir išanalizuoti kiekvienoje iš jų esančią konkurencijos padėtį.

44

Tačiau ieškovė taip pat kaltina Komisiją, kad ji prašė ištaisyti 2002 m. ir 2003 m. duomenis, nors ekonometrinis tyrimas buvo grindžiamas tik 2004 m. duomenimis, o kiti Komisijos nurodyti duomenų panaudojimo atvejai nebuvo susiję su jokiu laiko veiksniu. Nepaisant to, šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį, kad, priešingai nei teigia ieškovė, veiksniai, reikalingi geografinėms ir produktų rinkoms nustatyti, kaip antai, pavyzdžiui, tiekėjų ir klientų buvimo vieta, transportavimo būdai arba galiausiai turimų produktų gama, bėgant laikui turi tendenciją kisti. Esant tokioms aplinkybėms ir nesant konkretesnės informacijos, įrodančios, kad būtų pakakę nagrinėti trumpesnio laikotarpio duomenis, neatrodo, kad Komisija klaidingai nusprendė, jog visi 2002 m. ir 2003 m. duomenys yra reikalingi priimti sprendimą dėl koncentracijos.

45

Kalbant apie teiginius, grindžiamus pranešimu apie kaltinimus ir Komisijos pateiktais dokumentais, kurie susiję su faktiniu kovo duomenų panaudojimu, reikia pabrėžti, kad šie dokumentai parengti ar pateikti vėliau už skundžiamą sprendimą. Šiuo atveju reikia iš karto atkreipti dėmesį, kaip visiškai teisingai pabrėžia Komisija, kad jei vėlesniu prašyme pagal Reglamento Nr. 139/2004 11 straipsnį nurodytos informacijos panaudojimu galima įrodyti jų būtinumą, jos nepanaudojimas neįrodo, kad informacija nebuvo reikalinga dėl šio sprendimo 30 punkte nurodytos priežasties.

46

Kalbant apie pranešimą apie kaltinimus, vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad, priešingai nei teigia ieškovė, juo remiantis negalima išsamiai nustatyti, kokią informaciją Komisija laikė reikalinga skundžiamo sprendimo priėmimo momentu. Iš tikrųjų, pirma, nors pranešimas apie kaltinimus tikriausiai buvo pradėtas rengti skundžiamo sprendimo priėmimo momentu, iki jo išsiuntimo praėjo beveik du mėnesiai. Antra, pranešime apie kaltinimus surašyti tik Komisijos argumentai, kuriais remdamasi ji nustatė galimas problemas dėl konkurencijos, tačiau iš esmės nenurodytos rinkos, kuriose joks pavojus nebuvo nustatytas. Todėl jo tikslas yra gerokai siauresnis nei anksčiau Komisijos atlikto tyrimo.

47

Kalbant apie kitus argumentus, grindžiamus dokumentais, susijusiais su faktiniu kovo duomenų panaudojimu, reikia atkreipti dėmesį, kad ieškovė apsiriboja teiginiu, jog Komisija neįrodė, kad skundžiamame sprendime nurodyta informacija buvo reikalinga priimti sprendimą dėl koncentracijos. Kadangi būtent ieškovei tenka jos pateiktų pagrindų pagrįstumo, taigi atitinkamos informacijos nebūtinumo, įrodymo našta, šie argumentai turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

48

Galiausiai, kalbant apie klausimą, ar ekonometrinis tyrimas buvo atnaujintas prieš išsiunčiant pranešimą apie kaltinimus, Komisija Pirmosios instancijos teismui pateikė atspausdintą kompiuterio ekrano vaizdą, kuriame matyti, kad įvairios kompiuterinės bylos, susijusios su koncentracijos vertinimu, buvo keičiamos laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio iki rugpjūčio mėnesio. Kaip pabrėžia ieškovė, daugumos bylų keitimo data yra vėlesnė už pranešimo apie kaltinimus išsiuntimo datą. Tačiau Pirmosios instancijos teismas mano, kad aptariamos datos, kaip pabrėžia Komisija, yra paskutinio atitinkamų bylų naudojimo datos, nes tos bylos buvo nuolat naudojamos atliekant koncentracijos, apie kurią pranešta, tyrimą ir iki pranešimo apie kaltinimus išsiuntimo. Iš tikrųjų ieškovė, kuriai, kaip buvo ką tik pastebėta, tenka įrodymo našta, nepateikė jokios informacijos šiam teiginiui paneigti.

49

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą, kad nenustatyta, jog informacijos, kurią prašyta pataisyti skundžiamame sprendime, Komisija, rengdama prašymą pateikti informaciją, negalėjo laikyti reikalinga pagal Reglamento Nr. 139/2004 11 straipsnį. Todėl pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.

50

Kalbant apie ieškovės teiginį, kad Komisija elgėsi nesąžiningai prašydama pataisyti 2002 ir 2003 m. duomenis, pastebėtina, kad jis susijęs su motyvais, dėl kurių Komisija priėmė skundžiamą sprendimą, ir dėl to faktiškai susilieja su ieškovės pateiktu pagrindu, susijusiu su piktnaudžiavimu įgaliojimais. Todėl tas teiginys nesusijęs su šioje dalyje nagrinėjamu pagrindu.

51

Ieškovė teigia, kad sausio duomenys iš esmės buvo tikslus ir dėl to nebuvo reikalo prašyti juos patikslinti.

52

Grįsdama savo teiginį visų pirma ji pateikia argumentų, susijusių su sausio duomenų statistine analize. Šiuo atveju ji atkreipia dėmesį, kad jei juose būtų tam tikras klaidų skaičius, o ši aplinkybė yra įprasta statistikos srityje, kovo duomenys, be abejonės, taip pat nebūtų visiškai tikslūs. Taigi nebūtų nei įmanoma, nei būtina, nei įprasta pašalinti visas statistiniuose duomenyse esančias klaidas, nes egzistuoja metodai, kuriuos taikant galima, pirma, pašalinti klaidingus duomenis iš duomenų visumos arba numatyti jų poveikį ir, antra, patikrinti duomenų visumos patikimumą. Ieškovė teigia, kad šiuo atveju Komisija, gavusi sausio duomenis, taikė tokius metodus, nepaisydama savo teiginių, kad duomenys yra tikslūs.

53

Siekdama įvertinti skundžiamame sprendime nurodytų klaidų poveikį, ieškovė paprašė LECG Consulting atlikti sausio duomenų tyrimus taikant statistinius testus, kuriuos Komisija taikė gavusi tuos duomenis. Remiantis pirmąja prie ieškinio pridėta ataskaita (toliau – pirmoji LECG ataskaita), klaidingų duomenų nebuvo neįprastai daug, o palyginus šiuos duomenis su sausio duomenimis, be Komisijos nurodytų galimai padrikų ar klaidingų verčių (toliau – pakeisti duomenys), nematyti esminių skirtumų, susijusių su kintamaisiais, kuriuos Komisija naudojo rengdama pranešimą apie kaltinimus ir atlikdama bendrą susijusių rinkų tyrimą. Taip pat mažai tikėtina, kad aptariamos klaidos galėtų daryti žymų poveikį ekonometrinio tyrimo rezultatams.

54

Remiantis kita LECG Consulting ataskaita, kuri parengta atsakant į atsiliepimą į ieškinį ir pridėta prie dubliko (toliau – antroji LECG ataskaita), atliekant ekonometrinį tyrimą apskaičiuotos spėjamos kainos iš esmės nesiskiria sausio duomenyse, pakeistuose duomenyse ir kovo duomenyse. Taigi, pasak ieškovės, sausio duomenys iš esmės buvo tikslūs ir Komisija galėjo ir privalėjo tai suvokti.

55

Be to, pastabose apie Komisijos pateiktus dokumentus ieškovė remiasi LECG Consulting atliktais skaičiavimais, pagal kuriuos sausio duomenys iš esmės yra tikslūs, jei kalbėtume apie didžiausio tinkamo pristatymo atstumo nustatymą.

56

Antra, ieškovė nurodo tam tikras aplinkybes, kurios, jos manymu, įrodo, kad skundžiamo sprendimo priėmimo momentu Komisija iš tikrųjų žinojo, kad sausio duomenys iš esmės yra tikslūs. Šiuo atveju ieškovė teigia, pirma, kad Komisijos teiginys, jog skundžiamame sprendime nurodytų klaidų ji neaptiko iki antros vasario mėnesio pusės, yra sunkiai įtikinamas, nes 2006 m. sausio mėnesį Komisija nusprendė, jog koncentracija nekelia jokių problemų dėl konkurencijos ir buvo pasirengusi ją patvirtinti be papildomų sąlygų. Tokia išvada iš tikrųjų galėjo būti priimta tik atlikus sausio duomenų patikrinimą, per kurį klaidos būtų aptiktos ir įvertintas jų poveikis. Beje, tai, kad ekonometriniame tyrime atsižvelgta į ribotą ieškovės siuntų skaičių ir kad už bylą atsakingos Komisijos darbo grupės narys patvirtino, jog jis atmetė klaidingas vertes, rodo, kad patikrinimas buvo atliktas ir kad dėl tos priežasties Komisija jau sausio mėnesį žinojo, jog yra daug klaidų, kurias ji tariamai aptiko tik vėliau.

57

Toliau ieškovė pastebi, pirma, kad klausimus, kuriais, pasak Komisijos, grindžiamas naujas sausio duomenų tikslumo tyrimas, ji jau nagrinėjo anksčiau. Antra, remiantis pirmąja ir antrąja LECG ataskaitomis galima daryti išvadą, kad skundžiamo sprendimo priėmimo momentu Komisija bet kuriuo atveju galėjo patikrinti, ar aptiktos klaidos turi poveikį jos tyrimui. Trečia, Komisija nenurodė, kad ji atliko tokį tikrinimą prieš priimdama skundžiamą sprendimą, o tai galėtų reikšti, kad iš tikrųjų jai nerūpėjo, ar nustatytos klaidos darys poveikį koncentracijos, apie kurią pranešta, tyrimui. Ketvirta, tai, kad Komisija žinojo, jog sausio duomenys yra tikslūs, galima įrodyti jos pozicija, kurią ji priėmė pranešime apie kaltinimus, ir tuo, kad prieš išsiųsdama minėtą pranešimą ji neatnaujino ekonometrinio tyrimo ir nenutraukė kovo duomenų tikslumo tikrinimo procedūros. Galiausiai, penkta, ieškovė primena, kad, jos nuomone, Komisija privalėjo žinoti, kad naudos tik 2004 m. duomenis.

58

Taip pat ieškovė teigia, kad, atsižvelgiant į menką siuntų duomenų bazės panaudojimą pranešime apie kaltinimus ir į sustabdymo dėl priimto skundžiamo sprendimo trukmę, minėtas sustabdymas buvo akivaizdžiai neproporcingas.

59

Komisija teigia, kad skundžiamo sprendimo priėmimo momentu ji negalėjo atmesti prielaidos, jog klaidos sausio duomenyse gali turėti įtakos jos atliekamam koncentracijos, apie kurią pranešta, tyrimui, ir dėl tos priežasties, kad minėti duomenys nėra iš esmės tikslūs. Ji atkreipia dėmesį, kad pirmojoje ieškovės argumentų serijoje neatsižvelgiama į įvairias siuntų duomenų bazės paskirtis ir kad negalima teigti, jog abi LECG ataskaitos gali būti laikomos įrodymu, kad nustatytos klaidos poveikio nedaro. Kalbėdama apie antrąją argumentų seriją, Komisija aiškina, kad gavusi sausio duomenis ji atliko tam tikrus standartinius patikrinimus, kurių apimtis vis dėlto yra ribota. Todėl skundžiamame sprendime nurodytos klaidos buvo aptiktos tik po papildomų patikrinimų, atliktų po 2006 m. vasario 22 d. Konsultacinio komiteto posėdžio, per kurį kai kurios valstybės narės išreiškė abejonių dėl ekonometrinio tyrimo patikimumo. Komisija taip pat teigia, kad gegužės pradžioje ji vienu metu baigė kelis darbus, įskaitant kovo duomenų patikrinimą ir pranešimo apie kaltinimus rengimą, o tuo galima paaiškinti, kodėl minėtų duomenų tikslumą ji patvirtino tik praėjus kelioms dienos po minėto pranešimo išsiuntimo.

60

Kalbant apie argumentus, susijusius su sausio duomenų statistine analize, iš pradžių reikia priminti, kad remiantis 30 ir 31 punktuose išdėstytais argumentais skundžiamu sprendimu prašomų pataisymų būtinumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kaip Komisija jo priėmimo momentu galėjo teisėtai suvokti sausio duomenyse aptiktų klaidų esminį pobūdį. Taigi ieškovės atliktais tyrimais galima remtis tiek, kiek Komisija galėjo juos atlikti skundžiamo sprendimo priėmimo momentu. Ši aplinkybė lemia, kad atliktas palyginimas su kovo duomenimis yra netinkamas, nes skundžiamo sprendimo priėmimo momentu šie duomenys neegzistavo.

61

Paskui remiantis 31 punkte nurodytu esminio tikslumo kriterijumi reikia patikrinti, ar atskirais ieškovės pateiktais tyrimais galima įrodyti, kad Komisijos nurodytos klaidos negalėjo turėti reikšmingos įtakos jos atliekamam koncentracijos, apie kurią pranešta, suderinamumo su bendrąja rinka vertinimui.

62

Šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį, kad nors pirmojoje LECG ataskaitoje daroma išvada, kad susijusios vidutinės vertės, apskaičiuotos remiantis sausio duomenimis ir pakeistais duomenims, iš esmės nesiskiria, iš tos pačios ataskaitos 2 lentelės matyti, kad yra nemažų šių dviejų duomenų rinkinių skirtumų, susijusių su transporto ir kainos iš tiekėjo gamyklos išlaidų rodiklio didesne verte (dešimties procentinių punktų skirtumas), su vidutiniu transportavimo atstumu kiekvienam sunkvežimiui (13% skirtumas) ir vidutiniu transportavimo laivais atstumu (28% skirtumas). Net darant prielaidą, kad, remiantis per teismo posėdį pateiktais LECG Consulting atstovo paaiškinimais, šie skirtumai yra ekonominiu atžvilgiu nereikšmingi atsižvelgiant į pranešime apie kaltinimus išdėstytas išvadas, kaip nurodyta minėtos ataskaitos 3 lentelėje, vis dėlto svarbu nurodyti, kad nebuvo pateikta jokia panaši su ekonometriniu tyrimu susijusi jų nepagrįstumo analizė, nors LECG Consulting pirmojoje ataskaitoje teigia, kad kainos, transporto išlaidos ir pristatymo atstumai, jos nuomone, yra pagrindiniai šio tyrimo kintamieji. Taigi nesant tokios analizės neįmanoma nustatyti, ar Komisijos aptiktos klaidos galėjo daryti reikšmingą poveikį ekonometrinio tyrimo rezultatams ir Komisijos atliekamam koncentracijos, apie kurią pranešta, tyrimui.

63

Kalbant apie pirmąją LECG ataskaitą, reikia papildyti, kad išvada, kaip teigia Komisija, jog nustatytos klaidos neturi įtakos pagrindiniams ekonometrinio tyrimo kintamiesiems, grindžiama vidutinių verčių, apskaičiuotų remiantis apibendrintais duomenimis, tyrimu. Taigi Komisija, ieškovei neprieštaraujant dėl šio klausimo, teigia, kad minėtas tyrimas buvo atliktas atsižvelgiant į skirtingas gamybos vietas, o tai reiškia, kad remiantis apibendrintų duomenų analize neįmanoma nustatyti galimo aptiktų klaidų poveikio.

64

Antrojoje LECG ataskaitoje, kuria siekiama paneigti pastarąjį argumentą atliekant išsamesnį duomenų tyrimą, irgi nėra nustatytų žymių kainų skirtumų, kurie yra nuo 3% iki 4%, kalbant apie vidutines kainas, ir kurie viršija 10% kai kuriose gamyklose ir kai kuriems produktams, pagrįstumo analizės. Nors per teismo posėdį LECG atstovas pabrėžė, kad vidutinių kainų skirtumai yra nedideli atsižvelgiant į aptariamų produktų transportavimo išlaidas, tačiau jokių konkrečių paaiškinimų dėl kai kuriose gamyklose nustatytų didesnių skirtumų pateikta nebuvo. Taigi antrojoje LECG ataskaitoje taip pat nepasakyta, kad sausio duomenyse aptiktos klaidos negali turėti reikšmingo poveikio ekonometriniame tyrime pateiktoms kainoms ir, žinoma, koncentracijos, apie kurią pranešta, suderinamumo su bendrąja rinka vertinimui.

65

Kalbant apie argumentus, pateiktus pastabose apie Komisijos dokumentus, reikia atkreipti dėmesį, kad ieškovė apsiriboja kiekvienam transportavimo būdui pateikdama ilgiausią tinkamą pristatymo atstumo analizę, kuri rodo teorinį atstumą, apskaičiuotą remiantis visais tam tikra transporto rūšimi atliktais pristatymais. Taigi, nors šis atstumas buvo naudojamas nustatant susijusias geografines rinkas, iš bylos dokumentų vis dėlto matyti, kad vėliau jis buvo lyginamas su realiais ilgiausiais pristatymo atstumais iš kiekvienos susijusios gamyklos, ir galiausiai buvo nurodyti su tomis gamyklomis susiję atstumai, kurie buvo didesni. Kadangi tokiomis aplinkybėmis apibendrintų duomenų analizėje neišskiriamos atskiros gamyklos, ji yra nepakankama atliekant tyrimą, ar nustatytos klaidos galėjo turėti reikšmingos įtakos nustatant geografines rinkas ir, žinoma, koncentracijos, apie kurią pranešta, vertinimui.

66

Iš to, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad ieškovės pateikti tyrimai nesudaro galimybės daryti išvadą, kad sausio duomenys iš esmės yra tikslūs. Todėl reikia išnagrinėti antrąją argumentų, iš kurių būtų matyti, kad Komisija tikrai žinojo, jog taip yra, seriją.

67

Šiuo atveju reikia pažymėti, kad ieškovės argumentai iš esmės grindžiami tariamai neįtikinamu Komisijos teiginiu, kad skundžiamame sprendime nurodytos klaidos nebuvo pastebėtos vos gavus sausio duomenis, o tik antroje vasario mėn. pusėje, įvykus 2006 m. vasario 22 d. konsultacinio komiteto posėdžiui. Taigi Pirmosios instancijos teismas pirmiausia nagrinės Komisijos pateiktą medžiagą šiam teiginiui pagrįsti.

68

Tokiomis aplinkybėmis kalbant, pirma, apie patikrinimą, atliktą gavus sausio duomenis, reikia atkreipti dėmesį, kad tuo atveju, kai Komisijos tyrimas turi būti atliktas per sąlygiškai griežtą terminą ir kai koncentracijos šalys privalo Komisijai pateikti tikslius ir išsamius duomenis, koncentracijos kontrolės procedūra didžiąja dalimi būtinai grindžiama pasitikėjimu, nes Komisija negali būti įpareigota nedelsiant ir išsamiai patikrinti visus minėtų šalių pateiktus duomenis.

69

Šiuo atveju 2006 m. kovo 6 d. išsiųstame vieno už bylą atsakingo Komisijos darbo grupės nario vidiniame laiške, kurį Komisija pridėjo prie atsakymo į Pirmosios instancijos teismo prašymą, apie skundžiamame sprendime nurodytas klaidas sakoma, kad „anksčiau (siuntų) duomenų bazei taikyti testai (buvo) bendresni <…> ir nebuvo atkreiptas dėmesys į porą gamyklų – popieriaus gamyba“. Toliau jis pabrėžia, kad tuo „galima paaiškinti, kodėl visi šie klausimai nebuvo nagrinėti anksčiau“.

70

Ši informacija, kurios tinkamumo ieškovė neginčijo, teisiškai įrodo, kad Komisijos atlikti tikrinimai gavus sausio duomenis buvo neišsamūs ir dėl to nebuvo įmanoma nustatyti skundžiamame sprendime nurodytų klaidų. Tokiomis aplinkybėmis taip pat svarbu pabrėžti, kad tai, jog buvo atlikti tik bendri tikrinimai, teiginys, kad minėtos klaidos galėjo būti aptiktos taikant standartizuotas statistinio tikrinimo priemones, tampa nereikšmingas.

71

Antra, kalbant apie 2006 m. vasario 22 d. konsultacinio komiteto posėdžio eigą ir pasekmes, remiantis šio posėdžio dalyvių kalbomis, pridėtomis prie Komisijos atsakymo į Pirmosios instancijos teismo prašymą, galima daryti išvadą, kad per šį posėdį buvo diskutuota apie ekonometrinio tyrimo patikimumą ir jam atlikti naudotus duomenis. Net jei matyti, kad ne visi dalyviai, kaip teigia ieškovė, išsamiai nagrinėjo atitinkamų duomenų tikslumą, vis dėlto yra logiška, kad tokios diskusijos privertė Komisiją patikrinti tyrimo ir naudotų duomenų patikimumą, nes ji norėjo minėtam komitetui pateikti naują sprendimo projektą, kad gautų palankią jo išvadą.

72

Šiuo atveju taip pat reikia pažymėti, kad 2006 m. vasario 22 d. išsiųstame Komisijos vidiniame laiške, kuriame kalbama apie užduočių paskirstymą rengiant tvirtinimo projekto pakeitimus po konsultacinio komiteto posėdžio ir kuris yra pridėtas prie minėto Komisijos atsakymo, apie ekonometrinį tyrimą pasakyta: „Patikimumo tikrinimas + jautrumo analizė“. Pirmosios instancijos teismas mano, kad ši nuoroda turi būti aiškinama taip, kad ja nurodoma, jog turėjo būti atliktas papildomas ekonometrinio tyrimo ir jam atlikti naudotų duomenų tikrinimas, o ne kaip paprasčiausias teiginys, kaip teigė ieškovė per posėdį, kad anksčiau atlikti tikrinimai būtų išsamiau aprašyti tvirtinimo projekte. Iš tikrųjų aptariamame laiške ne tik aprašomi konkretūs pakeitimai, bet ir nurodomos naujos užduotys, kurias reikia įvykdyti atliekant tyrimą.

73

Taigi Komisijos pateiktais dokumentais taip pat pagrindžiami jos teiginiai, kad 2006 m. vasario 22 d. konsultacinio komiteto posėdžio išvados ją paskatino iš naujo patikrinti sausio duomenų tikslumą. Tokiomis aplinkybėmis reikia daryti išvadą, kad Komisijos teiginys, jog skundžiamame sprendime nurodytos klaidos buvo aptiktos atlikus išsamesnį tikrinimą, o ne anksčiau, yra teisiškai įrodytas.

74

Ieškovės nurodytomis aplinkybėmis neįmanoma paneigti šio teiginio. Taigi, pirma, ieškovė pati per teismo posėdį pripažino, kad net jei per 2006 m. vasario 22 d. konsultacinio komiteto posėdį iškelti klausimai ir, svarbiausia, ypatinga padėtis Suomijos rinkoje, ir buvo nagrinėti anksčiau, tai tik paviršutiniškai, o tai reiškia, kad papildomi išsamesni tikrinimai, atlikti po minėto posėdžio, leido aptikti aptariamas klaidas.

75

Antra, kadangi 66 punkte buvo padaryta išvada, kad ieškovė neįrodė, jog sausio duomenys yra iš esmės tikslūs, teiginys, kad Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, galėjo patvirtinti, jog šiuose duomenys aptiktos klaidos nėra esminės, neturi faktinio pagrindo.

76

Trečia, prie Komisijos atsakymo į Pirmosios instancijos prašymą pridėtame 2006 m. kovo 5 d. laiške nurodyta, kad sausio duomenyse buvo aptikta „didelių neatitikimų“, todėl Komisija atliko galimo klaidų poveikio jos tyrimui analizę. Tokiomis aplinkybėmis priešingas ieškovės teiginys, kuris nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, negali būti priimtas.

77

Ketvirta, dėl 45 ir 46 punktuose išdėstytų priežasčių pranešimas apie kaltinimus nėra lemiamas elementas, kalbant apie Komisijos pozicijos dėl informacijos, naudotos tiriant koncentraciją, apie kurią pranešta, vertinimą. Pirmosios instancijos teismas 48 punkte taip pat pripažino, jog ieškovė nepaneigė Komisijos teiginio, kad ekonometrinis tyrimas buvo atnaujintas prieš išsiunčiant pranešimą apie kaltinimus. Kalbant apie faktą, kad kovo duomenų tikslumas buvo patvirtintas tik išsiuntus minėtą dokumentą, reikia pasakyti, jog ieškovė neginčijo Komisijos argumento, kad per atitinkamą laikotarpį ji vienu metu baigė kelias užduotis.

78

Penkta, kadangi 44 punkte pripažinta, kad Komisija gali teisėtai reikalauti pateikti duomenis už kelerius metus, argumentas, jog ji žinojo, kad bus reikalingi tik 2004 m. duomenys, yra netinkamas.

79

Galiausiai, kalbant apie argumentą, susijusį su proporcingumo principo pažeidimu, reikia atsižvelgiant į 34 punkte išdėstytas pastabas konstatuoti, kad jam negalima pritarti.

80

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą, kad Komisija, nusprendusi, jog sausio duomenys nebuvo iš esmės tikslūs, ir paprašiusi juos pataisyti, nepažeidė Reglamento Nr. 139/2004 11 straipsnio. Todėl antroji dalis turi būti atmesta kaip ir visas pirmasis pagrindas.

81

Ieškovė mano, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas nesilaikant protingo termino, nes Komisija žinojo apie aptariamas klaidas atlikusi jau pirmuosius patikrinimus pirmoje 2006 m. sausio mėn. pusėje. Taigi Komisija padarė, pirma, didelę finansinę žalą ieškovei, ir, antra, poveikį jos naudojimuisi teisėmis į gynybą. Be to, pavėluotai priimtas sprendimas atskleidžia tikrąją Komisijos motyvaciją, kad ji norėjo laimėti laiko tam, jog galėtų tęsti tyrimą, nepaisant to, kad tam tikslui numatytas terminas yra pasibaigęs.

82

Pirma, Komisija teigia, kad galimu protingo termino principo pažeidimu negalima pagrįsti skundžiamo sprendimo panaikinimo, nes ieškovė neįrodė, kad buvo pažeistos iš to išplaukiančios jos teisės į gynybą. Antra, Komisija mano, kad šios bylos aplinkybėmis ji veikė be netinkamo vėlavimo.

83

Reikia atkreipti dėmesį, kad argumentas dėl ieškovei padarytos žalos, yra netinkamas šioje byloje, kuri susijusi išskirtinai su skundžiamo sprendimo panaikinimu ir tik su jo teisėtumo kontrole.

84

Taip pat, jei protingo termino laikymasis vykdant administracines procedūras konkurencijos politikos srityje yra bendrasis Bendrijos teisės principas, kurio laikymąsi užtikrina Bendrijos teismas, jo pažeidimu sprendimo panaikinimą galima grįsti tik tuo atveju, jei tuo sprendimu taip pat būtų pažeistos atitinkamos bendrovės teisės į gynybą (1999 m. balandžio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. prieš Komisiją, vadinamasis „PVC II“, T-305/94–T-307/94, T-313/94–T-316/94, T-318/94, T-325/94, T-328/94, T-329/94 ir T-335/94, Rink. p. II-931, 120–122 punktai). Taigi šiuo atveju ieškovė ta tema pateikia tik glaustą teiginį nenurodydama konkrečių duomenų jam pagrįsti.

85

Termino, per kurį buvo priimtas skundžiamas sprendimas, tinkamumas, kaip piktnaudžiavimo įgaliojimais požymis, bus nagrinėjamas aptariant trečiąjį pagrindą.

86

Tokiomis aplinkybėmis šis pagrindas turi būti atmestas.

87

Pirmiausia ieškovė teigia, kad, priešingai Komisijos nuomonei, šis pagrindas netampa netinkamas dėl to, kad pirmasis pagrindas buvo atmestas.

88

Kalbėdama apie esmę, ji pabrėžia, kad Komisija piktnaudžiavo įgaliojimais, nes ji skundžiamą sprendimą priėmė ne tam, kad pasiektų Reglamente Nr. 139/2004 nurodytą tikslą, o tam, kad galėtų atidėti minėtame reglamente nustatytą tyrimo terminą ir išnagrinėti papildomus klausimus, kuriuos 2006 m. vasario ir kovo mėn. iškėlė kai kurios valstybės narės ir ieškovės konkurentai. Iš tikrųjų per pradinį tyrimo terminą, kuris turėjo baigtis 2006 m. kovo 31 d., Komisija nebūtų galėjusi pabaigti tyrimo ir tikriausiai išsiųsti pranešimo apie kaltinimus.

89

Visų pirma ieškovė teigia, kad būtent dėl šios priežasties Komisija per 2006 m. vasario 3 d. pokalbį telefonu nurodė, kad reikia apsvarstyti kelis papildomus rūpestį keliančius klausimus, ir pasiūlė 20 darbo dienų savanoriškai atidėti tyrimo terminą. Ieškovės advokatams išreiškus abejonių, Komisija grasindama užsiminė apie galimybę priimti sprendimą pagal Reglamento Nr. 139/2004 11 straipsnio 3 dalį dėl sausio duomenų, jei nebus prieita prie abipusio susitarimo. Tokiomis aplinkybėmis ir bei Komisijos tarnybų laiškai, kuriuose iškeliami keli klausimai dėl sausio duomenų tikslumo, buvo išsiųsti tik tam, kad būtų parengti duomenys pagrįsti skundžiamą sprendimą.

90

Šiuo atveju ieškovė pažymi, kad, priešingai, nei teigia Komisija, toks metodas negali būti laikomas priimtinu abiem šalims, nes, pirma, remiantis prie Komisijos atsakymo į Pirmosios instancijos teismo prašymą pridėtu 2006 m. kovo 5 d. vidiniu laišku, darytina išvada, kad ieškovei alternatyva buvo pateikta siekiant sumažinti apeliacinio skundo pateikimo riziką, o ne klaidų aptikimo poveikį tyrimo terminui, ir, antra, dėl to, kad priimdama , ir bei Sprendimus pagal Reglamento Nr. 139/2004 11 straipsnio 3 dalį Komisija ieškovei nepasiūlė jokios alternatyvos.

91

Antra, tai, kad Komisija iškėlė klausimą dėl sausio duomenų tikslumo, galima paaiškinti nauja jos atliekamo tyrimo kryptimi, nes jai nekilo jokių abejonių dėl minėtų duomenų, kol buvo pateiktos kai kurių valstybių narių ir bendrovių nuomonės. Iš tikrųjų pirmuoju etapu, t. y. iki antrosios 2006 m. vasario mėn. pusės, Komisija didžiausią dėmesį skyrė popieriui užpildyti skirto kalcio karbonato rinkai, o ekonometrinis tyrimas buvo šios rinkos tyrimo esminė dalis – priešingai Komisijos teiginiui, kad tai buvo tik papildoma priemonė. O antruoju etapu, po 2006 m. vasario 22 d. konsultacinio komiteto posėdžio, ji ėmėsi nagrinėti kai kurių valstybių narių ir ieškovės konkurentų iškeltus argumentus, susijusius su padėtimi kreidavimo produktų rinkose, visų pirma, kiek tai susiję su Suomijos rinka.

92

Trečia, ieškovė teigia, kad koncentracijos, apie kurią pranešta, persvarstymas atsižvelgiant į pataisytus duomenis nebuvo reikalingas, nes Komisija pakeitė tyrimo kryptį ir toks persvarstymas iš tikro nebuvo atliktas. Pranešimo apie kaltinimus išsiuntimo momentu Komisija dar nebuvo baigusi tikrinti kovo duomenų ir nebuvo įrodyta, kad ji pastaruosius duomenis naudojo laiku atnaujinti ekonometrinį tyrimą. Ieškovė teigia, kad jei sausio duomenų taisymas būtų galėjęs turėti įtakos Komisijos tyrimo rezultatams, ji tai būtų nurodžiusi pranešime apie kaltinimus.

93

Ketvirta, ieškovė primena, kad, jos nuomone, sausio duomenys iš esmės buvo tikslūs, ir šiuo klausimu priduria, kad skundžiamame sprendime pateiktų kai kurių klausimų nereikšmingumas ir netinkamumas rodo, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas siekiant atidėti tyrimo terminą. Be to, Komisija buvo įsitikinusi, kaip galima spręsti iš 2006 m. sausio 12 d. laiško, kad sausio duomenys yra tikslūs, nes 2006 m. sausio mėn. ji ketino patvirtinti koncentraciją be sąlygų ir buvo parengusi bei išplatinusi patvirtinimo projektą.

94

Penkta, remiantis prie Komisijos atsakymo į Pirmosios instancijos teismo prašymą pridėtu 2006 m. kovo 6 d. laišku, galima daryti išvadą, kad vienas iš Komisijos darbo grupės, atsakingos už bylą, narių nuolat stengėsi sausio duomenyse surasti kuo daugiau klaidų, kad būtų galima priimti sprendimą pagal Reglamento Nr. 139/2004 11 straipsnio 3 dalį, tačiau neįvertino galimo jų poveikio. Šiomis aplinkybėmis ieškovė pakartoja argumentą, kad Komisija neįrodė, jog prieš priimdama skundžiamą sprendimą ji išnagrinėjo aptiktų klaidų svarbą. Tačiau remiantis laišku galima daryti išvadą, kad skundžiamą sprendimą Komisija pradėjo rengti neatlikusi tokio tyrimo. Šios aplinkybės įrodo, kad Komisija faktiškai nesijaudino dėl nustatytų klaidų poveikio.

95

Šešta, Komisija neginčijo 2006 m. kovo 6 d. ieškovės laiško turinio, kuriame pastaroji pabrėžė, kad privalėjo neteisėtai rinktis arba abipusiu sutarimu atidėti tyrimo terminą, arba sutikti, kad bus priimtas sprendimas, kuriuo sustabdomas tyrimo terminas.

96

Septinta, panašūs Komisijos sprendimai atlikus koncentracijos, apie kurią pranešta, tyrimą, buvo priimti po kelių dienų nuo atitinkamų duomenų gavimo, o šiuo atveju nuo sausio duomenų gavimo iki skundžiamo sprendimo priėmimo praėjo du mėnesiai.

97

Komisija teigia, jog šis argumentas grindžiamas prielaida, kad skundžiamu sprendimu prašoma pateikti informacija nebuvo reikalinga priimti sprendimą dėl koncentracijos. Todėl atmetus pirmąjį pagrindą reikėtų atmesti ir antrąjį. Kalbėdama apie esmę, ji teigia, kad ieškovė nepateikė objektyvių, svarbių ir nuoseklių veiksnių pagrįsti teiginį dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais, o tik samprotavimus, klaidingai grindžiamus tam tikromis aplinkybėmis.

98

Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kad pirmasis šio ieškinio pagrindas buvo atmestas dėl to, jog ieškovė teisiškai neįrodė, kad skundžiamu sprendimu prašomi duomenys nebuvo reikalingi pagal Reglamento Nr. 139/2004 11 straipsnį. Tačiau galiojančių teisės aktų pažeidimo įrodymų nebuvimas nereiškia, kad administracinė institucija negalėjo piktnaudžiauti įgaliojimais. Taigi, nepaisant to, kad pirmasis pagrindas buvo atmestas, šį pagrindą reikia išnagrinėti.

99

Taip pat reikia priminti, kad piktnaudžiavimo įgaliojimais sąvoka apima atvejus, kai administracinės valdžios institucija naudojasi savo įgaliojimais kitu tikslu nei tas, dėl kurio jie buvo suteikti. Sprendimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu įgaliojimais tik tuomet, kai paaiškėja, kad jis, remiantis objektyviais, svarbiais ir nuosekliais veiksniais, buvo priimtas šiuo tikslu. Tais atvejais, kai siekiama kelių tikslų, net jei tarp pagrįstų pagrindų yra vienas nepagrįstas, sprendimas nebūtų laikomas piktnaudžiavimu įgaliojimais, jei dėl to nenukenčia pagrindinis tikslas (žr. 2005 m. rugsėjo 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo EDP prieš Komisiją, T-87/05, Rink. p. II-3745, 87 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

100

Todėl reikia patikrinti, ar ieškovės pateikti duomenys yra objektyvūs, svarbūs ir nuoseklūs požymiai, liudijantys, kad Komisija skundžiamą sprendimą priėmė siekdama sustabdyti koncentracijos tyrimo terminą, o ne gauti pataisytus duomenis, reikalingus minėtam tyrimui.

101

Pirma, kalbant apie 2006 m. kovo 3 d. pokalbį telefonu, iš šio pokalbio protokolo, kurį parengė ieškovės advokatai, matyti, kad Komisija pareiškė priimsianti sprendimą pagal Reglamento Nr. 139/2004 11 straipsnio 3 dalį tik po to, kai ieškovė iškėlė klausimą dėl savanoriško atidėjimo naudos. Tačiau, remiantis tuo pačiu protokolu, Komisija jau pokalbio pradžioje užsiminė apie esminius sausio duomenų neatitikimus ir tik paskui buvo svarstomi būdai, kaip juos pašalinti. Taip pat ieškovė neginčija, kad Komisija laiškuose nuo kelis kartus nurodė, kad sausio duomenyse yra tam tikrų klaidų. Taigi remiantis minėtu protokolu negalima daryti išvados, kad Komisijos užuomina apie galimą sprendimo pagal Reglamento Nr. 139/2004 11 straipsnio 3 dalį priėmimą yra grasinimas, kuriuo siekiama įtikinti ieškovę sutikti savanoriškai pratęsti tyrimo terminą.

102

Be to, kalbant apie aplinkybę, kad Komisija pasiūlė ieškovei savanoriško atidėjimo alternatyvą, reikia atkreipti dėmesį, kad jei vienas veiksmas gali būti kelių susijusių motyvų rezultatas, tai Komisijos pateiktuose dokumentuose nurodytas faktas, kad ji nerimavo dėl galimo apeliacinio skundo pavojaus, nereiškia, kad ji tuo pat metu nesiekė sumažinti klaidų aptikimo poveikio tyrimo terminui. Beje, ieškovės pateikta analogija su ankstesniais sprendimais neįtikina dėl to, kad skundžiamame sprendime, kaip pabrėžia Komisija, buvo apimtas gerokai ilgesnis terminas, be to, jo poveikis iš dalies atgalinis, nes juo patvirtinta sustabdymo pradžios data buvo ankstesnė už jo priėmimo datą.

103

Antra, iš 73 punkto matyti, kad Komisija aptiko skundžiamame sprendime nurodytas klaidas po 2006 m. vasario 22 d. per konsultacinio komiteto posėdį vykusių diskusijų apie ekonometrinį tyrimą ir apie jam atlikti naudotus duomenis. Taip pat iš 66 punkto matyti, kad nebuvo įrodyta, jog Komisija galėjo paneigti, kad tos klaidos daro didelį poveikį koncentracijos tyrimui. Galiausiai reikia pabrėžti, kad prie Komisijos atsakymo į Pirmosios instancijos teismo prašymą pridėtame vidiniame laiške vienas iš už bylą atsakingos Komisijos darbo grupės narių teigia, kad Komisija „duomenyse aptiko didelių neatitikimų“; kad „šie duomenys turi būti pataisyti“ ir kad Komisija „įvertins, kokiu mastu pataisyti duomenys (kurie turėtų būti gauti po kelių dienų) keičia (jos) atliekamą sandorio vertinimą“. Tokiomis aplinkybėmis Pirmosios instancijos teismas mano, kad skundžiamo sprendimo priėmimas buvo grindžiamas Komisijos siekiu atnaujinti visą koncentracijos, apie kurią pranešta, vertinimą remiantis tiksliais duomenimis, o ne tuo, kad ji pakeitė tyrimo kryptį po diskusijų su valstybėmis narėmis bei konkuruojančiomis bendrovėms ir dėl to siekė sustabdyti koncentracijos, apie kurią pranešta, tyrimo terminą.

104

Trečia, priešingai nei teigia ieškovė, 29 punkte nurodyta Komisijos pareiga išnagrinėti koncentracijos poveikį visoms rinkoms, kuriose kyla pavojus, jog atsiras didelių kliūčių veiksmingai konkurencijai, reiškia, kad, neatsižvelgdama į atliekamo tyrimo krypties raidą, Komisija privalėjo atlikti koncentracijos, apie kurią pranešta, tyrimą atsižvelgdama ir į kreidavimo, ir į užpildymo produktų sektorius. Iš tikrųjų koncentracija šiems dviem sektoriams tikriausiai turėjo įtakos, ir Komisija juos nagrinėjo dar prieš priimdama skundžiamą sprendimą. Kalbant apie teiginius, kad Komisija, prieš išsiųsdama pranešimą apie kaltinimus nei tikrino kovo duomenų tikslumą, nei atnaujino ekonometrinį tyrimą, ir apie teiginius, susijusius su pranešimo apie kaltinimus turiniu, reikia priminti, kad jie jau buvo nagrinėti 45–48 punktuose.

105

Ketvirta, išnagrinėjus pirmąjį pagrindą, matyti, kad nebuvo įrodyta nei tai, kad sausio duomenys iš esmės buvo tikslūs, nei tai, kad Komisija manė, kad jie tikslūs. Taigi šiomis aplinkybėmis faktas, kad kai kurie skundžiamame sprendime nurodyti klausimai yra susiję tik su preliminariai nereikšmingomis klaidomis, yra netinkamas, nes minėto sprendimo priėmimo momentu nebuvo galima atmesti prielaidos, kad tokios klaidos gali turėti įtakos koncentracijos, apie kurią pranešta, tyrimui. Kalbant apie ieškovės pateiktą nuorodą į 2006 m. sausio 12 d. laišką ir į rytojaus dieną Komisijos priimtą poziciją, reikia pastebėti, kad ši informacija taip pat netinkama, nes ji, kaip nurodyta 73 punkte, yra ankstesnė už skundžiamame sprendime nurodytų klaidų aptikimą.

106

Penkta, jei vienas už bylą atsakingos Komisijos darbo grupės narių atliko papildomus sausio duomenų tikslumo tyrimus ir tikrai nuolat stengėsi juose rasti klaidų, tai nereiškia, kad buvo piktnaudžiaujama įgaliojimais. Iš tikrųjų, kai tikrinama duomenų visuma, yra įprasta, kad stengiamasi surasti kuo daugiau neatitikimų, nuošalyje paliekant tikslius duomenis. Kalbant apie argumentą, kad aptikusi klaidas Komisija neįvertino jų poveikio, reikia daryti nuorodą į 76 punktą. Galiausiai, net jei skundžiamas sprendimas buvo pradėtas rengti prieš Komisijai įvertinant klaidų poveikį tyrimui, ši aplinkybė taip pat nėra veiksnys, įrodantis, kad buvo piktnaudžiauta įgaliojimais. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į skubos reikalavimą, kuris taikomas koncentracijų kontrolės procedūrai, atrodo visiškai logiška, kad Komisija vienu metu įgyvendina kelis procedūros etapus, kurie, jos manymu, tikriausiai bus reikalingi atliekant koncentracijos, apie kurią pranešta, tyrimą.

107

Šešta, faktas, kad Komisija neatsakė į 2006 m. kovo 6 d. ieškovės laišką, kuriame buvo keliamas klausimas dėl skundžiamu sprendimu prašomų pataisymų reikalingumo, yra netinkamas, nes, pirma, Komisija neprivalėjo į jį atsakyti ir, antra, bet kuriuo atveju jos tylėjimo negalima laikyti įrodymu, kad ji siekė kitų nei nurodyta tikslų.

108

Galiausiai, septinta, kadangi 73 punkte padaryta išvada, kad skundžiamame sprendime nurodytos klaidos buvo aptiktos antroje vasario mėnesio pusėje, laikotarpis nuo to momento iki skundžiamo sprendimo priėmimo datos neatrodo išimtinai ilgas, palyginti su ankstesniais sprendimais, priimtais atlikus koncentracijos, apie kurią pranešta, tyrimą, nes, pirma, apie siuntų duomenų bazėje aptiktas tam tikras problemas ieškovei buvo pranešta jau 2006 m. vasario 22 d., antra, reikia atsižvelgti į minėtos duomenų bazės dydį ir galiausiai į tai, kad skundžiamas sprendimas, priešingai nei ankstesni sprendimai, grindžiamas aptariamų duomenų netikslumu, o ne neišsamumu.

109

Taigi remiantis ieškovės pateiktų duomenų tyrimu galima daryti išvadą, kad jie atitinka arba aplinkybes, kurios nebuvo įrodytos ar yra netinkamos, arba nepagrįstus teiginius, kuriems galima rasti kitokį įtikinamą paaiškinimą. Tokiomis aplinkybėmis, netgi atsižvelgiant į jų visumą, remiantis šiais duomenimis negalima daryti išvados, kad buvo piktnaudžiaujama įgaliojimais.

110

Siekiant išsamumo reikia pabrėžti, kad Pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai užbaigti šio pagrindo tyrimą, paprašė Komisijos jam pateikti įrodymų, kad ji tikrai panaudojo kovo duomenis. Atsakant į šį prašymą pateikti dokumentai įrodo, kad minėti duomenys buvo tikrai panaudoti atliekant koncentracijos, apie kurią pranešta, tyrimą, visų prima ekonometriniam tyrimui atnaujinti, kainoms įvertinti ir pristatymo atstumui analizuoti. Taigi šiais duomenimis galima pagrįsti ankstesniame punkte išdėstytą išvadą.

111

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą, kad nebuvo įrodyta, jog Komisija piktnaudžiavo įgaliojimais priimdama skundžiamą sprendimą, todėl trečiąjį pagrindą reikia atmesti.

112

Ieškovė teigia, kad 2006 m. sausio 12 d. laiškas, kuriuo Komisija patvirtino, kad visi duomenys, kuriuos ji prašė pateikti Sprendimu, yra perduoti, ir Komisijos elgesys jai sukėlė teisėtų lūkesčių, kurie buvo nuvilti skundžiamu sprendimu.

113

Ji teigia, pirma, kad priimdama skundžiamą sprendimą Komisija atšaukė 2006 m. sausio 12 d. laišką, nes jame pateiktą vertinimą ji pakeitė nauja išvada, kad sausio duomenys yra netikslūs. Taigi jei, pasak ieškovės, minėtas laiškas, pirma, buvo išsiųstas remiantis Komisijai suteiktais įgaliojimais ir, antra, jame teigiama, kad Komisija sausio duomenis laiko išsamiais ir tiksliais, jis yra teisės aktas, kuriuo jai suteikiamos subjektyvios teisės. Todėl Komisija turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė galėjo pasitikėti jo teisėtumu, juo labiau kad tame laiške nenurodyta, jog jo turinys yra sąlyginis arba gali būti pakeistas atlikus išsamesnį tyrimą.

114

Ieškovė mano, kad tokiomis aplinkybėmis ir, nepaisant Komisijos galimybės pakeisti savo poziciją gavus išsamesnės informacijos bei jos teisės atkreipti dėmesį į visų rūšių įrodymus, vadovaujantis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, Komisija nebegalėjo išsižadėti savo pozicijos ir prašyti patikrinti ar patikslinti atitinkamus duomenis, išskyrus tuos atvejus, jei ji įrodytų, kad prašomos priemonės yra tinkamos naujos jai prieinamos informacijos atžvilgiu. Tačiau šioje byloje šia tema nebuvo pateikta jokių esminių pakeitimų.

115

Antra, kalbant apie Komisijos elgesį, remiantis jos įprasta ir nusistovėjusia praktika, ji turėtų nedelsdama pranešti apie bet kokią neišsamią informaciją. Tačiau šioje byloje beveik du mėnesius Komisija nepareiškė abejonių dėl pateiktos informacijos tikslumo ir į ieškovę kreipėsi tik tada, kai tyrimas pasisuko nauja kryptimi.

116

Komisija teigia, kad ieškovė negali remtis teisėtais lūkesčiais dėl sausio duomenų tikslumo, nes 2006 m. sausio 12 d. laiške nebuvo pateikta tikslių, besąlyginių, išankstinių bei nuoseklių garantijų tuo klausimu, todėl bet kuriuo atveju negalima teigti, kad tuo laišku jo gavėjui suteikiamos galutinės subjektyvios teisės.

117

Remiantis teismų praktika, teisė reikalauti teisėtų lūkesčių apsaugos atsiranda, kai tenkinamos trys sąlygos. Pirma, suinteresuotasis asmuo iš Bendrijos valdžios institucijų patvirtintų ir patikimų šaltinių turi būti gavęs tikslias, besąlygines ir nuoseklias garantijas. Antra, šios garantijos turi būti tokios, kad asmeniui, kuriam jos skirtos, atsirastų teisėtų lūkesčių. Trečia, šios garantijos turi atitikti galiojančias teisės normas (žr. 2006 m. vasario 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Cementbouw Handel & Industrie prieš Komisiją, T-282/02, Rink. p. II-319, 77 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

118

Ieškovė pabrėžia, kad teisėti lūkesčiai, kuriais ji remiasi, grindžiami, pirma, 2006 m. sausio 12 d. laišku, ir, antra, Komisijos elgesiu. Taigi, pirma, net jei minėtame laiške yra pateikta garantijų, kad Komisija sausio duomenis laiko iš esmės tiksliais, tokios garantijos vis dėlto negali ieškovei sukelti teisėtų lūkesčių, kad Komisija nebegrįš prie jų vertinimo.

119

Iš tikrųjų remiantis 29, 30, 31 ir 33 punktais darytina išvada, kad siekiant veiksmingai kontroliuoti koncentracijos operacijas pagal Reglamentą Nr. 139/2004 ir atsižvelgiant į Komisijos pareigą labai atidžiai išnagrinėti atitinkamos koncentracijos poveikį visoms rinkoms, kurioms galimai daroma įtaka, Komisija privalo išsaugoti galimybę prašyti pataisyti iš esmės netikslius šalių pateiktus duomenis, kurie reikalingi atlikti tyrimą, o priežastys, dėl kurių ji nusprendė iš naujo patikrinti jų tikslumą, šiuo atveju neturi reikšmės.

120

Ši išvada grindžiama tuo, kad Komisijos, kaip pastebėta 68 punkte, negali būti reikalaujama nedelsiant ir išsamiai patikrinti visų atitinkamos koncentracijos šalių pateiktų duomenų, nes tos šalys yra palankesnėje padėtyje ir gali užtikrinti, kad pateikta informacija yra patikima, be to, jos privalo pateikti išsamią ir tikslią informaciją. Iš tikrųjų šiomis aplinkybėmis, pirma, Komisijos atliekamas gautų duomenų tikrinimas iš esmės nebūtinai gali atskleisti visus esminius neatitikimus, kurie gali daryti įtakos tiems duomenims. Antra, ieškovė negali remtis teisėtais lūkesčiais siekdama išvengti pasekmių dėl pareigos pateikti išsamią ir tikslią informaciją nesilaikymo dėl vienintelės priežasties, kad atlikdama minėtą tikrinimą Komisija nenustatė tokio pažeidimo.

121

Antra, kalbant apie ieškovės nurodytą Komisijos praktiką, iš pradžių reikia atkreipti dėmesį, kad ieškovė, skųsdamasi dėl tariamai neįprasto laikotarpio nuo skundžiamame sprendime nurodytų klaidų aptikimo iki pranešimo apie jas ieškovei, savo argumentus grindžia prielaida, kad tos klaidos buvo aptiktos atliekant pirmąjį patikrinimą pirmoje sausio mėn. pusėje. Tačiau kadangi Pirmosios instancijos teismas 73 punkte nusprendė, jog taip nėra, ši prielaida neturi faktinio pagrindo.

122

Be to, Pirmosios instancijos teismas mano, kad vien tik tai, jog Komisija anksčiau per kelias dienas sureagavo į pateiktą informaciją, dar nėra pakankamai tiksli garantija, kad Komisija į vėliau pateiktą kitą informaciją neatsakys per ilgesnį terminą.

123

Galiausiai, kaip teigia Komisija, kadangi ankstesni sprendimai atlikus koncentracijos, apie kurią pranešta, tyrimą buvo priimti gavus išsamius duomenis, jų atžvilgiu taikytos praktikos bet kuriuo atveju negalima taikyti kalbant apie sprendimą dėl duomenų tikslumo, šiuo atveju – apie skundžiamą sprendimą, ir dėl to ji negali sukelti teisėtų lūkesčių.

124

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti.

125

Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo nurodyti Komisijai pateikti kai kuriuos vidaus dokumentus, susijusius su susirašinėjimu su konsultaciniu komitetu, su patvirtinimo projektu, ekonometriniu tyrimu, ieškovės pateiktų duomenų naudojimu, jų išsamumu ir tikslumu bei su Komisijos atliktais vertinimais ir priežastimis, dėl kurių 2006 m. kovo 3 d. ji nusprendė pratęsti tyrimo terminą.

126

Pirmosios instancijos teismas paprašė Komisijos pateikti kai kuriuos dokumentus, susijusius su 2006 m. vasario 22 d. konsultacinio komiteto posėdžio eiga bei išvadomis ir su kovo duomenų panaudojimu. Kadangi Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šia informacija ir kitais prie bylos pridėtais dokumentais, galėjo išnagrinėti visus ieškovės pagrindus ir dėl to, kad per procesą Bendrijos teisme ieškovė neturi teisės susipažinti su Komisijos vidaus dokumentais, išskyrus atvejus, kai to reikalauja ypatingos bylos aplinkybės ( Pirmosios instancijos teismo sprendimo HFB ir kt. prieš Komisiją, T-9/99, Rink. p. II-1487, 40 punktas), likusią ieškovės pateikto prašymo dalį reikia atmesti.

127

Remiantis tuo, kas išdėstyta, visas ieškinys turi būti atmestas.

128

Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (antroji kolegija)

nusprendžia:

Ginčo aplinkybės

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

Dėl prašymo, susijusio su galimo skundžiamo sprendimo panaikinimo pasekmėmis, priimtinumo

Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento 139/2004 11 straipsnio pažeidimu

Pirminės pastabos apie duomenų reikalingumo ir jų tikslinimo sąvoką

— Šalių argumentai

— Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl pirmos dalies, susijusios su tuo, kad informacija, kurią prašyta patikslinti, nebuvo reikalinga

— Šalių argumentai

— Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl antros dalies, susijusios su tuo, kad sausio duomenys iš esmės buvo tikslūs

— Šalių argumentai

— Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su teiginiu, kad Komisija pažeidė protingo termino principą

Šalių argumentai

Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su piktnaudžiavimu įgaliojimais

Šalių argumentai

Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu

Šalių argumentai

Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl proceso organizavimo ir tyrimo priemonių

Dėl bylinėjimosi išlaidų