This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62006FO0129
Order of the Civil Service Tribunal (First Chamber) of 26 September 2007. # Rocío Salvador Roldán v Commission of the European Communities. # Staff cases - Officials - Remuneration - Expatriation allowance - Conditions laid down by Article 4(1)(a) of Annex VII to the Staff Regulations - Habitual residence - Action manifestly devoid of any legal basis. # Case F-129/06.
2007 m. rugsėjo 26 d. Tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) nutartis.
Rocío Salvador Roldán prieš Europos Bendrijų Komisiją.
Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Darbo užmokestis.
Byla F-129/06.
2007 m. rugsėjo 26 d. Tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) nutartis.
Rocío Salvador Roldán prieš Europos Bendrijų Komisiją.
Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Darbo užmokestis.
Byla F-129/06.
Teismų praktikos rinkinys – Viešoji tarnyba 2007 I-A-1-00265; II-A-1-01491
ECLI identifier: ECLI:EU:F:2007:166
TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS
2007 m. rugsėjo 26 d.
Byla F‑129/06
Rocío Salvador Roldán
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Darbo užmokestis – Ekspatriacijos išmoka – Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies a punkte numatytos sąlygos – Nuolatinė gyvenamoji vieta – Akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys“
Dalykas: Ieškinys, pareikštas pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį, kuriuo R. Salvador Roldán prašo, pirma, panaikinti 2006 m. rugpjūčio 18 d. Komisijos paskyrimų tarnybos sprendimą, kuriuo atmetamas jos skundas, 2006 m. gegužės 15 d. pateiktas dėl 2006 m. balandžio 6 d. Komisijos sprendimo atsisakyti skirti jai ekspatriacijos išmoką, ir, antra, įpareigoti Komisiją sumokėti minėtą išmoką atitinkančias sumas nuo 2006 m. balandžio 1 d. kartu su palūkanomis.
Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
Pareigūnai – Atlyginimas – Ekspatriacijos išmoka – Skyrimo sąlygos
(Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies a punktas)
Nuolatinė gyvenamoji vieta, ekspatriacijos išmokos skyrimo tikslu nurodyta Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies a punkte, yra ta vieta, kur suinteresuotasis asmuo įkūrė nuolatinį arba įprastą savo interesų centrą, siekdamas jam suteikti stabilumo; siekiant nustatyti nuolatinę gyvenamąją vietą, svarbu atsižvelgti į visas su ja susijusias faktines aplinkybes, ypač į pareigūno faktinę gyvenamąją vietą.
Šiuo atžvilgiu asmens profesinės veiklos vykdymo vieta, neatsižvelgiant į jos, kaip atskiro kriterijaus, taikant Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies a punktą, reikšmę, yra svarbi nustatant nuolatinę gyvenamąją vietą.
Aplinkybė, kad asmuo galėjo ketinti ieškoti darbo ne savo gyvenamosios vietos valstybėje, nepaneigia nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, jeigu yra žinoma, kad visą nagrinėjamą laikotarpį šio asmens interesų centras išliko jo ankstesnės tarnybos vietoje, kur buvo jo gyvenamoji vieta ir kur didžiąją nagrinėjamo laikotarpio dalį jis vykdė savo profesinę veiklą. Taigi toks reikalavimas siekti suteikti savo interesų centrui stabilumo neturi būti aiškinamas taip, kad atitinkamas pareigūnas turėjo atsisakyti grįžti į savo kilmės valstybę arba išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę.
Pareigūno sąsajos su jo kilmės valstybe, kaip antai automobilio turėjimas, medicininės konsultacijos, jo tėvų nekilnojamasis turtas šioje valstybėje, oficialių asmens tapatybės dokumentų atnaujinimas joje, jo piliečio teisių įgyvendinimas, buvimas jos gyventoju mokesčių mokėjimo tikslais, turimi turtiniai interesai, kaip antai banko sąskaita, bei apsilankymai joje yra tik įprastos sąsajos, kurias asmenys išsaugo su valstybe, kur gyvena jų tėvai ir kur jie patys ilgai gyveno, tačiau kurie neįrodo, kad nuolatinė gyvenamoji vieta yra šioje valstybėje.
(žr. 48, 51, 56 ir 59 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 1992 m. balandžio 8 d. Sprendimo Costacurta Gelabert prieš Komisiją, T‑18/91, Rink. p. II‑1655, 42 punktas; 1993 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Magdalena Fernández prieš Komisiją, T‑90/92, Rink. p. II‑971, 30 punktas; 2000 m. balandžio 13 d. Sprendimo Reichert prieš Parlamentą, T‑18/98, Rink. VT p. I‑A‑73 ir II‑309, 25 punktas; 2001 m. gegužės 3 d. Sprendimo Liaskou prieš Tarybą, T‑60/00, Rink. VT p. I‑A‑107 ir II‑489, 53 ir 64 punktai; 2005 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Recalde Langarica prieš Komisiją, T‑283/03, Rink. VT p. I‑A‑235 ir II‑1075, 114 punktas; apeliacine tvarka Teisingumo Teisme nagrinėjamo (byla C-9/06 P) 2005 m. spalio 25 d. Sprendimo Salazar Brier prieš Komisiją, T‑83/03, Rink. VT p. I‑A‑311 ir II‑1407, 56 ir 71 punktai, C‑9/06 P ; 2006 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Koistinen prieš Komisiją, T‑259/04, Rink. VT p. I-A-2-177 ir II-A-2-879, 34 punktas; 2007 m. gegužės 16 d. Sprendimo F prieš Komisiją, T‑324/04 Rink. VT p. I‑A‑2‑0000 ir II‑A‑2‑0000, 87 punktas.