1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL L 395, p. 33), iš dalies pakeistos 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/50/EEB (OL L 209, p. 1, toliau – Direktyva 89/665), 1 straipsnio aiškinimo.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant su viešojo pirkimo procedūra susijusią bylą tarp Consorzio Elisoccorso San Raffaele (toliau – Consorzio) ir steigiamo konsorciumo iniciatorės Elilombarda Srl (toliau – Elilombarda).

3

Direktyvos 89/665 1 straipsnyje nustatyta:

„1.   Valstybės narės imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos, kuri patenka į direktyvų 71/305/EEB, 77/62/EE ir 92/50/EEB taikymo sritį, sprendimai, kuriuos priima perkančiosios organizacijos, būtų veiksmingai ir kuo greičiau peržiūrėti pagal sąlygas, numatytas toliau esančiuose straipsniuose, ypač 2 straipsnio 7 punktą, remiantis tuo, kad tokie sprendimai pažeidė Bendrijos teisę viešųjų pirkimų srityje arba nacionalines tą teisę įgyvendinančias taisykles. (Pataisytas vertimas)

<…>

3.   Valstybės narės užtikrina, kad remiantis išsamiomis taisyklėmis, kurias gali nustatyti valstybės narės, būtų įmanoma taikyti peržiūros procedūras bent jau kiekvienam suinteresuotajam asmeniui, kuris nori arba norėjo, kad su juo būtų sudaryta tam tikra viešojo prekių pirkimo arba viešojo darbų pirkimo sutartis ir kuris dėl tariamo pažeidimo rizikavo ar rizikuoja patirti žalą. Visų pirma valstybės narės gali reikalauti, kad peržiūros siekiantis asmuo iš anksto informuotų perkančiąją organizaciją apie tariamą pažeidimą ir apie savo ketinimą reikalauti peržiūros.“

4

Šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad dėl 1 straipsnyje nurodytos peržiūros procedūros vykdomos priemonės apimtų nuostatas dėl įgaliojimų:

<…>

<…>“

5

Pagal Direktyvos 92/50 26 straipsnio 1 dalį:

„Pasiūlymus gali pateikti paslaugų teikėjų grupės. Iš tokių grupių neturi būti reikalaujama turėti konkrečią juridinę formą tam, kad jos galėtų pateikti oficialų pasiūlymą; tačiau to galima reikalauti iš pasirinktos grupės, kuriai atiteko sutartis.“

6

Nacionalinės teisės aktai, reglamentuojantys viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymą (žr. atitinkamai 1994 m. vasario 11 d. Įstatymą Nr. 109, GURI, Nr. 41, 1994 m. vasario 19 d.); 1992 m. liepos 24 d. Įstatyminį dekretą Nr. 358, GURI, Nr. 188, 1992 m. rugpjūčio 11 d.; ir 1995 m. kovo 17 d. Įstatyminį dekretą Nr. 157, GURI, Nr. 104, 1995 m. gegužės 6 d.), nedraudžia atskiroms „konsorciumą“ ar „įmonių grupę“ sudarančioms įmonėms individualiai pareikšti ieškinį ir šios teisės neriboja.

7

Pagal nusistovėjusią Consiglio di Stato praktiką įmonės, „konsorciumo“ ar „įmonių grupės“ narės, turi teisę individualiai ginčyti su viešuoju pirkimu, kuriame jos dalyvavo, susijusius aktus.

8

2004 m. lapkričio 30 d.Azienda Ospedaliera Ospedale Niguarda Ca’ Granda di Milano paskelbė pranešimą apie viešąjį greitosios pagalbos sraigtasparnio paslaugų pirkimą už 25900000 EUR sumą.

9

Buvo pateikti du pasiūlymai. Pirmąjį pateikė Elilombarda, kaip jos pačios ir Helitalia SpA steigiamo konsorciumo iniciatorė, o antrąjį – Elilario Italia SpA ir Air Viaggi San Raffaele Srl sudarytas Consorzio.

10

2005 m. balandžio 28 d. perkančioji organizacija priėmė sprendimą sudaryti pirkimo sutartį su Consorzio, kuriam apie šį sprendimą buvo pranešta 2005 m. gegužės 10 d. raštu.

11

Elilombarda savo vardu ir individualiai, be kita ko, dėl minėto sprendimo pateikė ieškinį Tribunale amministrativo regionale della Lombardia (toliau – TAR Lombardia).

12

Tame procese Consorzio pareiškė prieštaravimą dėl priimtinumo tvirtindamas, jog ieškinį pateikė ne pats steigiamas konsorciumas, kuris, jo manymu, vienintelis galėjo pareikšti ieškinį, kad apgintų savo suinteresuotumą tuo, kad su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, o tik vienas iš šį konsorciumą sudarančių ūkio subjektų.

13

Remdamasis Consiglio di Stato praktika, TAR Lombardia atmetė prieštaravimą dėl priimtinumo ir patenkinęs ieškinį panaikino perkančiosios organizacijos priimtas priemones.

14

Consorzio pateikė apeliacinį skundą Consiglio di Stato, kuri iš pradžių turi išnagrinėti TAR Lombardia sprendimą dėl Elilombarda pareikšto ieškinio priimtinumo.

15

Sprendime priimti prejudicinį sprendimą Consiglio di Stato pabrėžia, pirma, kad viešojo pirkimo sutarčių sudarymą reglamentuojantys nacionalinės teisės aktai nedraudžia atskiroms įmonėms, sudarančioms „konsorciumą“ ar „įmonių grupę,“ individualiai pareikšti ieškinį ir neriboja šios jų teisės, ir, antra, TAR Lombardia iš tikrųjų taikė jo jurisprudencijoje šiuo klausimu įtvirtintus principus.

16

Tačiau jai kyla klausimas, ar atsižvelgiant į tai, ką Teisingumo Teismas nusprendė 2005 m. rugsėjo 5 d. Sprendime Espace Trianon ir Sofibail (C-129/04, Rink. p. I-7805), Direktyvos 89/665 1 straipsnis draudžia vienam iš konsorciumo narių, kuris dalyvavo viešajame pirkime, individualiai pareikšti ieškinį dėl sprendimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

17

Šiomis aplinkybėmis Consiglio di Stato nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar Direktyvos 89/665 <…> 1 straipsnis turi būti aiškinamas kaip draudžiantis pagal nacionalinę teisę vienam iš juridinio asmens statuso neturinčio konsorciumo, kuris dalyvavo viešojo pirkimo procedūroje, tačiau su kuriuo sutartis nebuvo sudaryta, narių individualiai pareikšti ieškinį dėl sprendimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį?“

18

Pagal Procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą, jeigu atsakymą į klausimą, dėl kurio Teisingumo Teismui yra pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, galima aiškiai nustatyti iš teismo praktikos, Teismas, susipažinęs su generalinio advokato nuomone, bet kada gali spręsti motyvuota nutartimi.

19

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar Direktyvos 89/665 1 straipsnis turi būti aiškinamas kaip draudžiantis pagal nacionalinę teisę atskiram juridinio asmens statuso neturinčio konsorciumo, kuris dalyvavo viešojo pirkimo procedūroje, tačiau su kuriuo sutartis nebuvo sudaryta, nariui individualiai pareikšti ieškinį dėl sprendimo sudaryti tokią sutartį.

20

Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal minėtos direktyvos 1 straipsnio 3 dalį valstybės narės užtikrina, jog būtų įmanoma taikyti direktyvoje numatytas peržiūros procedūras „bent jau“ kiekvienam suinteresuotajam asmeniui, kuris nori arba norėjo, kad su juo būtų sudaryta tam tikra viešojo pirkimo sutartis ir kuris dėl tariamo Bendrijos viešųjų pirkimų teisės ar ją įgyvendinančių nacionalinių taisyklių pažeidimo rizikavo ar rizikuoja patirti žalą.

21

Iš to išplaukia, kad Direktyva 89/665 įtvirtina tik minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti nacionalinėse teisės sistemose numatytos peržiūros procedūros, tam, kad užtikrintų Bendrijos teisės reikalavimų sudarant viešojo pirkimo sutartis laikymąsi (žr. 2003 m. birželio 19 d. Sprendimo GAT, C-315/01, Rink. p. I-6351, 45 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

22

Minėtame sprendime Espace Trianon ir Sofibail Teisingumo Teismas išaiškino Direktyvos 89/655 1 straipsnį situacijoje, kai vidaus teisės sistemoje buvo reikalaujama, jog ieškinį dėl sprendimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį panaikinimo pareikštų visi pasiūlymą dėl viešojo pirkimo pateikę konsorciumo nariai.

23

Nurodydamas jam pateiktuose prejudiciniuose klausimuose apibūdintą situaciją, Teisingumo Teismas šio sprendimo 19–20 punktuose pastebėjo:

24

Taigi šio sprendimo 22 punkte Teisingumo Teismas padarė išvadą, jog nagrinėta nacionalinė proceso taisyklė neapribojo galimybės pasinaudoti peržiūra taip, kad būtų pažeista Direktyvos 89/665 1 straipsnio 3 dalis.

25

Todėl jis nusprendė, jog šios direktyvos 1 straipsnis nedraudžia to, kad pagal nacionalinę teisę tik visi juridinio asmens statuso neturinčio konsorciumo, kuris dalyvavo viešojo pirkimo procedūroje, tačiau su kuriuo sutartis nebuvo sudaryta, nariai kartu turi teisę pareikšti ieškinį dėl sprendimo sudaryti tokią sutartį.

26

Kaip savo rašytinėse pastabose teisingai pastebėjo Elilombarda ir Europos Bendrijų Komisija, Teisingumo Teismas, atsižvelgęs į konkrečias pagrindinės bylos aplinkybes, nustatė tik minimalius pasinaudojimo Direktyvos 89/665 garantuojama peržiūra sudarant viešojo pirkimo sutartis reikalavimus.

27

Teisingumo Teismas visiškai neuždraudė kitoms valstybėms narėms savo nacionalinėje teisėje numatyti didesnių peržiūros galimybių teisę pareikšti ieškinį apibrėžiant plačiau, nei minimaliai užtikrinti reikalaujama minėta direktyva.

28

Iš tikrųjų direktyvoje nesant specialios nuostatos, valstybės narės savo vidaus teisės sistemose turi konkrečiai apibrėžti, ar į asociaciją, kuri pateikė pasiūlymą dėl viešojo pirkimo, susibūrusios įmonės taip pat turi teisę pradėti peržiūros procedūras ir kokiomis sąlygomis.

29

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad procesinės kreipimosi į teismą normos, skirtos apsaugoti Bendrijos teisės užtikrinamas kandidatų ir pasiūlymą dėl viešojo pirkimo pateikusių asmenų teises, pažeistas perkančiųjų organizacijų sprendimais, neturi pažeisti Direktyvos 89/665, kurios tikslas – užtikrinti, kad neteisėti perkančiųjų organizacijų sprendimai būtų veiksmingai ir kuo greičiau peržiūrėti, veiksmingumo (žr. 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. p. I-11617, 72 punktą).

30

Vis dėlto, skirtingai nei tvirtina Kipro vyriausybė, minėtos direktyvos 1 straipsnio aiškinimas, pripažįstantis teisę kreiptis į teismą kiekvienam konsorciumo, pateikusio pasiūlymą viešojo pirkimo procedūroje, nariui, nepažeidžia šio tikslo, o atvirkščiai – padeda jį įgyvendinti.

31

Taigi į pateiktą klausimą reikia atsakyti taip, kad Direktyvos 89/665 1 straipsnis turi būti aiškinamas kaip nedraudžiantis, jog pagal nacionalinę teisę atskiras juridinio asmens statuso neturinčio konsorciumo, kuris dalyvavo viešojo pirkimo procedūroje, tačiau su kuriuo sutartis nebuvo sudaryta, narys galėtų individualiai pareikšti ieškinį dėl sprendimo sudaryti tokią sutartį.

32

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nutaria:

1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, iš dalies pakeistos 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/50/EEB, 1 straipsnis turi būti aiškinamas kaip nedraudžiantis, jog pagal nacionalinę teisę atskiras juridinio asmens statuso neturinčio konsorciumo, kuris dalyvavo viešojo pirkimo procedūroje, tačiau su kuriuo sutartis nebuvo sudaryta, narys galėtų individualiai pareikšti ieškinį dėl sprendimo sudaryti tokią sutartį.