—

Roby Profumi Srl, atstovaujamos avvocato M. Pozzi,

—

Belgijos vyriausybės, atstovaujamos L. Van den Broeck,

—

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos R. Loosli-Surrans,

—

Italijos vyriausybės, atstovaujamos I. M. Braguglia, padedamo avvocato dello Stato G. Albenzio,

—

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos E. Ośniecką-Tamecką,

—

Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos A. Caeiros ir D. Recchia,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su EB 28 straipsnio ir 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvos 76/768/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo (OL L 262, p. 169), iš dalies pakeistos 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/35/EEB (OL L 151, p. 32, toliau – Direktyva 76/768), 7 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant bylą tarp bendrovės Roby Profumi Srl (toliau – Roby Profumi) ir Comune di Parma (Parmos komuna) dėl to, kad šios komunos meras patvirtino Roby Profumi skirtą sankciją dėl nacionalinių nuostatų kosmetikos gaminių srityje nesilaikymo.

3

Direktyvos 76/768 tikslas yra suderinti valstybių narių įstatymus, susijusius su kosmetikos gaminiais, tam, kad būtų užtikrintas laisvas šių prekių judėjimas Europos Bendrijoje. Siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, šioje direktyvoje nustatytos bendros taisyklės dėl kosmetikos gaminių sudėties, ženklinimo ir pakavimo.

4

Direktyvos 76/768 7 straipsnyje numatyta:

„1.   Valstybės narės negali dėl priežasčių, susijusių su šioje direktyvoje ir jos prieduose nustatytais reikalavimais, neleisti, uždrausti ar riboti prekybą bet kuriuo šios direktyvos ir jos priedų reikalavimus atitinkančiu kosmetikos gaminiu.

2.   Tačiau jos gali reikalauti, kad bent 6 straipsnio 1 dalies b, c, d ir f punktuose išvardyti duomenys būtų pateikti jų nacionaline ar oficialiąja kalba arba kalbomis; jos taip pat gali pareikalauti, kad 6 straipsnio 1 dalies g punkte nurodyti duomenys būtų pateikti vartotojui lengvai suprantama kalba. Tam Komisija 10 straipsnyje nustatyta tvarka priima bendrąją ingredientų nomenklatūrą.

3.   Be to, valstybė narė gali reikalauti, kad dėl galimų sunkumų teikiant skubią ir tinkamą medicinos pagalbą, atitinkama išsami informacija apie kosmetikos gaminiuose esančias medžiagas būtų pateikta kompetentingai institucijai, kuri užtikrintų, kad ši informacija bus naudojamasi tik medicinos pagalbai.

Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingą instituciją ir nusiunčia duomenis apie ją Komisijai, kuri tą informaciją išspausdina Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.“

5

1986 m. spalio 11 d. Įstatymo Nr. 713 dėl normų Europos Ekonominės Bendrijos direktyvai dėl kosmetikos gaminių gamybos ir pardavimo įgyvendinti (norme per l’attuazione delle direttive della Comunità economica europea sulla produzione e la vendita dei cosmetici, GURI, Nr. 253, paprastasis priedas, 1986 m. spalio 30 d.), iš dalies pakeisto 1997 m. balandžio 24 d. Įstatyminiu dekretu Nr. 126 (GURI, Nr. 112, 1997 m. gegužės 16 d., toliau – Įstatymas Nr. 713/86), 10 straipsnyje numatyta:

„<…>

3a.   Už kosmetikos gaminių importą iš ne Europos Sąjungos valstybių narių yra atsakingas ekspertas, atitinkantis 1 ir 2 dalyse numatytas sąlygas, turintis įvertinti gaminių gamybos būdus.

4.   Sveikatos apsaugos ministro kartu su pramonės, prekybos ir amatų bei darbo ir socialinės apsaugos ministrais dekretu nustatoma ir atnaujinama kosmetikos gaminių gamybos praktika, kuri taip pat remiasi Bendrijos taisyklėmis.

5.   Norintieji gaminti ar pakuoti 1 straipsnyje nurodytus gaminius savo ar trečiųjų asmenų sąskaita ne vėliau kaip trisdešimt dienų iki šios veiklos apie tai turi raštu pranešti Sveikatos apsaugos ministerijai ir regionui.

6.   Pranešime turi būti nurodyta:

7.   Apie bet kokį 6 dalies a, b ir c punktuose esančių duomenų pakeitimą turi būti pranešta iš anksto.

8.   Analogišką pranešimą pagal 6 dalies a ir d punktus turi parengti pardavimui paruoštų supakuotų prekių, kilusių iš Europos Sąjungos valstybių narių, importuotojai, o šių gaminių ne iš valstybių narių importuotojai turi taip pat nurodyti 3a straipsnyje minėtą ekspertą ir jo kvalifikaciją.

<…>“

6

Roby Profumi yra pagal Italijos teisę įsteigta bendrovė, Bendrijos rinkoje veikianti kosmetikos gaminių importo ir eksporto sektoriuje.

7

2000 m. spalio 9 d.Roby Profumi vietos administracinė sveikatos valdžios institucija paskyrė 10000000 ITL piniginę sankciją už Įstatymo Nr. 713/86 10 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos pareigos Sveikatos apsaugos ministerijai ir regionui perduoti tam tikrą informaciją apie importuojamus kosmetikos gaminius nesilaikymą. Gavęs Roby Profumi skundą dėl šio sprendimo Comune di Parma meras 2001 m. liepos 31 d. priėmė įsakymą, patvirtinantį paskirtą sankciją ir padidinantį baudą iki 15000000 ITL.

8

Dėl šio įsakymo Roby Profumi pareiškė apeliacinį skundą Tribunale di Parma. Šis teismas, nors ir manydamas, kad Roby Profumi nevykdė Įstatymo Nr. 713/86 10 straipsnio 8 dalyje numatytos pareigos, kurią jis laikė suderinama su Bendrijos teise, iš dalies patenkino jos apeliacinį skundą ir sumažino paskirtą baudą iki 5000000 ITL.

9

Roby Profumi padavė kasacinį skundą dėl Tribunale di Parma sprendimo. Ji, be kita ko, tvirtina, kad šis teismas neturėjo taikyti minėtos nacionalinės nuostatos, nes ji prieštarauja EB 28 straipsniui ir Direktyvos 76/768 7 straipsniui.

10

Corte suprema di cassazione, kilus abejonių dėl Italijos nuostatos suderinamumo su minėtomis Bendrijos nuostatomis, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar Įstatymo Nr. 713/1986 10 straipsnio 8 dalis, pakeista Įstatyminio dekreto Nr. 126/97 9 straipsnio 4 dalimi, atitinka EB 28 straipsnį bei (Direktyvos 76/768/EEB) 7 straipsnį?“

11

Pirmiausia reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką, nors tiesa, jog nagrinėdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas negali pareikšti nuomonės nei dėl klausimų, kurie patenka į valstybių narių nacionalinės teisės taikymo sritį, nei dėl nacionalinės teisės nuostatų atitikties Bendrijos teisei, jis vis dėlto gali pateikti Bendrijos teisės aiškinimo gaires, kurios nacionaliniam teismui padėtų išspręsti jo nagrinėjamą ginčą (būtent žr. 1989 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Eau de Cologne & Parfümerie-Fabrik 4711, C-150/88, Rink. p. 3891, 12 punktą ir 2000 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Borawitz, C-124/99, Rink. p. I-7293, 17 punktą).

12

Be to, reikia manyti, kad pateiktu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar EB 28 straipsnis ir Direktyvos 76/768 7 straipsnis draudžia nacionalinę nuostatą, kuri įpareigoja kosmetikos gaminių importuotoją pranešti Sveikatos apsaugos ministerijai ir regionui, be kita ko, savo bei gamybos padalinio pavadinimą ir buveinės vietą bei baigtinį ir detalų naudojamų medžiagų ir minėtuose gaminiuose esančių medžiagų sąrašą.

13

Antra, taip pat reikia priminti, kad Direktyva 76/768 galutinai suderino nacionalines kosmetikos gaminių pakavimo ir ženklinimo taisykles (be kita ko, žr. 1999 m. sausio 28 d. Sprendimo Unilever, C-77/97, Rink. p. I-431, 24 punktą; 2000 m. sausio 13 d. Sprendimo Estée Lauder, C-77/97, Rink. p. I-117, 23 punktą ir 2002 m. spalio 24 d. Sprendimo Linhart ir Biffl, C-77/97, Rink. p. I-9375, 17 punktą).

14

Taigi, kaip Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kilus klausimui dėl suderinimo Bendrijos lygiu, su tuo susijusios nacionalinės priemonės turi būti vertinamos pagal šios derinimo priemonės nuostatas, o ne pagal EB sutarties nuostatas (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Eau de Cologne & Parfümerie-Fabrik 4711 28 punktą; 1993 m. spalio 12 d. Sprendimo Vanacker ir Lesage, C-37/92, Rink. p. I-4947, 9 punktą ir 2001 m. gruodžio 13 d. Sprendimo DaimlerChrysler, C-324/99, Rink. p. I-9897, 32 punktą).

15

Iš to matyti, kad siekdamas atsakyti į pateiktą prejudicinį klausimą, Teisingumo Teismas turi aiškinti tik Direktyvą 76/768.

16

Pirmiausia reikia konstatuoti, kad, priimdamas Direktyvą 76/768, Bendrijos teisės aktų leidėjas siekė suderinti laisvo kosmetikos gaminių judėjimo tikslą su visuomenės sveikatos apsaugos su tikslu (žr. 2001 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Schwarzkopf, C-169/99, Rink. p. I-5901, 27 punktą).

17

Iš tikrųjų, kaip matyti iš Direktyvos 76/768 antros ir trečios konstatuojamųjų dalių, Bendrijos teisės aktų leidėjas, manydamas, kad nacionalinių nuostatų kosmetikos gaminių srityje skirtumai verčia gamintojus diferencijuoti savo gaminius atsižvelgiant į paskirties valstybę narę ir kad šie skirtumai sudarė kliūtis laisvam minėtų gaminių judėjimui, vis dėlto konstatavo, jog šiomis nacionalinėmis nuostatos siekta visuomenės apsaugos tikslo ir dėl to Bendrijos suderinimu šioje srityje turėjo būti siekiama tokio paties tikslo. Vėliau Direktyva 76/768 pakeista laikantis tos pačios nuomonės (žr. minėto sprendimo Schwarzkopf 28 punktą).

18

Tarp Direktyvoje 76/768 įtvirtintų taisyklių yra pareiga, numatyta jos 7 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią valstybės narės negali neleisti, uždrausti ar riboti prekybą bet kuriuo šios direktyvos ir jos priedų reikalavimus atitinkančiu kosmetikos gaminiu.

19

Taip pat reikia pažymėti, kad iš šios direktyvos 7 straipsnio 3 dalies matyti, jog valstybė narė gali reikalauti, kad atitinkama išsami informacija apie kosmetikos gaminiuose esančias medžiagas būtų pateikta kompetentingai institucijai, kilus sunkumams siekiant suteikti skubią ir tinkamą medicinos pagalbą (žr. 1993 m. gegužės 5 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C-246/91, Rink. p. I-2289, 9 punktą).

20

Šia nuostata, įtvirtinta direktyvoje, siekiančioje, be kita ko, kaip pirmiausia matyti iš jos antros ir trečios konstatuojamųjų dalių, užtikrinti laisvą prekybą kosmetikos gaminiais, taip pat siekiama asmenų sveikatos apsaugos tikslo EB 30 straipsnio prasme (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Estée Lauder 25 punktą).

21

Tačiau priemonės, kurių turi imtis valstybės narės Direktyvos 76/768 7 straipsnio 3 daliai įgyvendinti, turi atitikti proporcingumo principą (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Unilever 27 punktą; minėto sprendimo Estée Lauder 26 punktą ir minėto sprendimo Linhart ir Biffl 26 punktą).

22

Šiuo atveju pagrindinėje byloje iš nacionalinės teisės aktų matyti, kad kosmetikos gaminių importuotojai valdžios institucijoms, atsakingoms už asmenų sveikatos ir gyvybės apsaugą, turi pranešti gamintojo bei gamybos padalinio pavadinimą, jų buveinės vietą bei baigtinį ir detalų parduodamame gaminyje esančių medžiagų sąrašą.

23

Ši pareiga pranešti leidžia kompetentingoms valdžios institucijoms kuo greičiau perduoti medicinos tarnyboms informaciją, būtiną teikiant skubią ir tinkamą medicinos pagalbą kilus sunkumams.

24

Tokia informacijos perdavimo pareiga yra proporcinga asmenų sveikatos apsaugos tikslui, numatytam Direktyvos 76/7768 7 straipsnio 3 dalyje, nes ji užtikrina, kad kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos turi detalią informaciją apie aptariamą gaminį. Iš tikrųjų remiantis tokia informacija bus galima skirti tinkamą medicinos pagalbą.

25

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 76/768 7 straipsnis nedraudžia nacionalinės nuostatos, kuri siekiant suteikti skubią ir tinkamą medicinos pagalbą kilus sunkumams įpareigoja kosmetikos gaminių importuotoją pranešti Sveikatos apsaugos ministerijai ir regionui savo bei gamybos padalinio pavadinimą ir buveinės vietą bei baigtinį ir detalų naudojamų medžiagų ir minėtuose gaminiuose esančių medžiagų sąrašą.

26

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvos 76/768/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo, iš dalies pakeistos 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/35/EEB, 7 straipsnis nedraudžia nacionalinės nuostatos, kuri siekiant suteikti skubią ir tinkamą medicinos pagalbą kilus sunkumams įpareigoja kosmetikos gaminių importuotoją pranešti Sveikatos apsaugos ministerijai ir regionui savo bei gamybos padalinio pavadinimą ir buveinės vietą bei baigtinį ir detalų naudojamų medžiagų ir minėtuose gaminiuose esančių medžiagų sąrašą.