Sujungtos bylos C‑208/06 ir C‑209/06

Medion AG

prieš

Hauptzollamt Duisburg

ir

Canon Deutschland GmbH

prieš

Hauptzollamt Krefeld

(Finanzgericht Düsseldorf prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

„Bendrasis muitų tarifas – Tarifinis klasifikavimas – Kombinuotoji nomenklatūra – Vaizdo įrašymo aparatai“

Sprendimo santrauka

Bendrasis muitų tarifas – Tarifinės pozicijos – Vaizdo įrašymo aparatai su DV‑in funkcija, kurią galima aktyvuoti atlikus muitinės formalumus

Vaizdo įrašymo aparatas Reglamento Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priede išdėstytos Kombinuotosios nomenklatūros 8525 40 99 subpozicijoje gali būti klasifikuojamas tik tuomet, kai vaizdo ir garso, kuriuos perduoda kiti nei integruotieji kamera ir mikrofonas šaltiniai, įrašymo funkcija (DV‑in funkcija), esminė šioje subpozicijoje klasifikuojamo vaizdo įrašymo aparato savybė, veikia išmuitinant arba kai šią funkciją, kurios gamintojas neketino pabrėžti, gali vėliau lengvai aktyvuoti specialių žinių neturintis naudotojas, iš esmės nepakeisdamas vaizdo įrašymo aparato. Tuo atveju, kai aktyvuojama vėliau, taip pat būtina, kad aktyvavus šis vaizdo įrašymo aparatas veiktų taip pat kaip vaizdo įrašymo aparatas, kurio DV‑in funkcija veikia išmuitinant, bei kad šis aparatas veiktų savarankiškai. Ar šios sąlygos tenkinamos, turi būti įmanoma patikrinti išmuitinant. Nacionalinis teismas turi įvertinti, ar šios sąlygos yra įvykdytos. Jei šios sąlygos neįvykdytos, šis vaizdo įrašymo aparatas turi būti klasifikuojamas Kombinuotosios nomenklatūros 8525 40 91 subpozicijoje.

(žr. 35, 44 punktus, rezoliucinę dalį)

TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2007 m. rugsėjo 27 d.(*)

„Bendrasis muitų tarifas – Tarifinis klasifikavimas – Kombinuotoji nomenklatūra – Vaizdo įrašymo aparatai“

Sujungtose bylose C‑208/06 ir C‑209/06

dėl Finanzgericht Düsseldorf (Vokietija) 2006 m. gegužės 4 d. Sprendimais, kuriuos Teisingumo Teismas gavo 2006 m. gegužės 8 d., pagal EB 234 straipsnį pateiktų dviejų prašymų priimti prejudicinius sprendimus bylose

Medion AG (C‑208/06)

prieš

Hauptzollamt Duisburg

ir

Canon Deutschland GmbH (C‑209/06)

prieš

Hauptzollamt Krefeld

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Rosas, teisėjai J. N. Cunha Rodrigues, U. Lõhmus, A. Ó Caoimh ir P. Lindh (pranešėja),

generalinis advokatas Y. Bot,

posėdžio sekretorius J. Swedenborg, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2007 m. kovo 21 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Medion AG ir Canon Deutschland GmbH, atstovaujamų advokato H. Nehm,

–        Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos G. de Bergues ir A.‑L. During,

–        Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos J. Hottiaux, padedamos advokato B. Wägenbaur,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymai priimti prejudicinius sprendimus yra pateikti dėl 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, p. 1), iš dalies pakeisto 2000 m. spalio 13 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2263/2000 (OL L 264, p. 1), 2001 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2031/2001 (OL L 279, p. 1) ir 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003 (OL L 281, p. 1), I priede išdėstytos Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 8525 40 91 ir 8525 40 99 subpozicijų išaiškinimo.

2        Šie prašymai buvo pateikti nagrinėjant dvi bylas tarp Medion AG (toliau – Médion) ir Hauptzollamt Duisburg bei tarp Canon Deutschland GmbH (toliau – Canon) ir Hauptzollamt Krefeld dėl vaizdo įrašymo aparatų, kuriuos šios bendrovės importavo į Vokietiją, klasifikavimo KN.

 Teisinis pagrindas

3        Reglamentu Nr. 2658/87 įtvirtinta KN yra pagrįsta suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema (toliau – SS), kurią parengė Muitinių bendradarbiavimo taryba, įkurta 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje sudaryta konvencija, Bendrijos vardu patvirtinta 1987 m. balandžio 7 d. Tarybos sprendimu 87/369/EEB (OL L 198, p. 1), ir tapusi Pasauline muitinių organizacija. Ji perėmė SS šešių skaitmenų pozicijas bei subpozicijas, o poskyrius sudarantys septintasis ir aštuntasis skaitmenys būdingi tik jai.

4        KN antrojoje dalyje yra XVI skyrius, kuriame yra 85 skirsnis „Elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys ir reikmenys“.

5        8525 40 pozicijoje, kuri vadinasi „Nejudančio vaizdo kameros ir kiti vaizdo įrašymo aparatai (vaizdo magnetofonai); skaitmeninės kameros“ yra 8525 40 91 subpozicija „Kiti vaizdo įrašymo aparatai: Galintys tik įrašyti televizijos kameros užfiksuotą garsą ir vaizdą“ ir 8525 40 99 subpozicija „Kiti vaizdo įrašymo aparatai: Kiti“.

6        Reikia patikslinti, kad 8525 40 91 ir 8525 40 99 subpozicijų tekstai yra identiški kaip ir Reglamentuose Nr. 2263/2000, Nr. 2031/2001 ir Nr. 1789/2003.

7        Vaizdo įrašymo aparatams, klasifikuojamiems 8525 40 91 subpozicijoje, taikomas 4,9 % muito tarifas, o klasifikuojamiems 8525 40 99 subpozicijoje – 14 % muito tarifas.

8        Bendrosiose KN aiškinimo taisyklėse, kurios pateikiamos KN pirmosios dalies I skyriaus A poskyryje, nurodoma:

„Klasifikuojant prekes pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, turi būti vadovaujamasi šiais principais:

<…>

2.      a)     Bet kuri pozicijos pavadinime esanti nuoroda į kokią nors prekę turi būti taip pat laikoma nuoroda į tokią prekę, nesukomplektuotą arba nebaigtą gaminti, jeigu ji turi pagrindines sukomplektuotos arba baigtos gaminti prekės savybes. Tokia nuoroda taip pat įvardija ir sukomplektuotą arba baigtą gaminti prekę (taip pat prekę, laikomą sukomplektuota arba baigta gaminti vadovaujantis šia taisykle), kuri pateikiama nesurinkta arba išardyta.

<…>“

9        Europos Bendrijų Komisija, remdamasi Reglamento Nr. 2658/87 9 straipsnio 1 dalimi, Oficialiajame Europos Sąjungos leidinyje reguliariai skelbia „Europos Bendrijų Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimus“ (toliau – Nomenklatūros paaiškinimai). Šiuose paaiškinimuose dėl Reglamento Nr. 2263/2000 (OL C 199, 2000, p. 1), iš dalies taikomuose byloje C‑209/06, dėl 8525 40 99 subpozicijos patikslinama:

„Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami aparatų deriniai, sudaryti iš vaizdo kameros ir vaizdo įrašymo arba atkūrimo aparatų (vadinamieji „kamkorderiai“), skirti ne tik kameros užfiksuotiems vaizdams, bet ir televizijos programoms įrašyti. Taip įrašyti vaizdai gali būti atkuriami išorinio televizijos imtuvo pagalba.

Tačiau „kamkorderiai“, su kuriais galima įrašyti tik vaizdo kameros fiksuojamus vaizdus ir juos atkurti naudojant išorinį televizijos imtuvą, klasifikuojami 8525 40 91 subpozicijoje.“

10      Nomenklatūros paaiškinimai buvo pakeisti 2001 m. liepos 6 d. Komisijos komunikatu (OL C 190, p. 10). 8525 40 99 subpozicijos paaiškinime pirmiau cituotas tekstas buvo paliktas ir papildytas tarpine įtrauka:

„Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami „kamkorderiai“, kuriuose vaizdo įvestis yra užtverta plokštele ar kitu būdu arba kuriuose vaizdo sąsaja gali būti vėliau aktyvuojama kaip vaizdo įvestis, naudojant programinę įrangą. Nepaisant to, aparatas yra skirtas televizijos programoms arba kitiems iš išorės ateinantiems vaizdo signalams įrašyti.“

11      Nomenklatūros paaiškinimai priėmus Reglamentus Nr. 2031/2001 ir Nr. 1789/2003 nepasikeitė.

 Pagrindinės bylos ir prejudiciniai klausimai

 Abiem byloms bendri faktai

12      Médion ir Canon į Vokietiją importavo skaitmeninius vaizdo įrašymo aparatus su „IEEE 1394 sąsaja“, per kurią galima perduoti skaitmeninius duomenis. Šių aparatų meniu sudaro keletas mygtukų ir nedidelis spalvotas skystųjų kristalų (LCD) ekranas.

13      Iš šio produkto aprašymo ir naudojimosi instrukcijos aišku, kad pirkėjas gali kamera nufilmuotą vaizdą peržiūrėti spalvotame skystųjų kristalų ekrane arba tinkamais laidais jį persiųsti į kitus įrenginius, pavyzdžiui, televizorių, kuris rodo didesnio formato ir geresnį vaizdą. Ši funkcija paprastai yra vadinama „DV‑out“.

14      Kai kuriuose kituose vaizdo įrašymo aparatuose taip pat yra galimybė priimti iš kitų aparatų siunčiamus duomenis; tuomet vaizdo įrašymo aparatai naudojami kaip vaizdo magnetofonai iš kompiuterio perduodamiems skaitmeniniams duomenims įrašyti, pavyzdžiui, vaizdo montažui. Ši funkcija, paprastai vadinama „DV‑in“, nebuvo nurodyta Médion ir Canon importuojant pagrindinėse bylose aptariamus vaizdo įrašymo aparatus.

15      Be to, nei šių vaizdo įrašymo aparatų gamintojai, nei Médion ir Canon šių vaizdo įrašymo aparatų aprašymuose ar naudojimo instrukcijose nesiūlė vėliau aktyvuoti „DV‑in“ funkcijos ar kreiptis į trečiuosius asmenis, kad jie tai padarytų. Priešingai, abi šios bendrovės pačios tuo pat metu importavo vaizdo įrašymo aparatus, apie kuriuos buvo aiškiai sakoma, kad jie turi „DV‑in“ funkciją.

 Byla C‑208/06

16      2004 m. vasario mėnesį ieškovė kompetentingai Eseno Štadthafeno muitinės įstaigai (Vokietija) pateikė MD 9069 tipo skaitmeninį vaizdo įrašymo aparatą išmuitinti išleidžiant į laisvą apyvartą, nurodydama, kad jis klasifikuotinas KN 8525 40 91 subpozicijoje. Muitinės įstaiga šį vaizdo įrašymo aparatą klasifikavo kaip KN 8525 40 99 subpozicijai priklausančią prekę.

17       Médion ieškinyje Finanzgericht Düsseldorf (Diuseldorfo finansų teismas) iš esmės teigė, kad reikšmingu muitinės deklaracijos priėmimo momentu nagrinėjamas vaizdo įrašymo aparatas neturėjo „DV‑in“ funkcijos. Ji taip pat nurodė, kad šio vaizdo įrašymo aparato gamintojas ją informavo, jog šis vaizdo įrašymo aparatas „DV‑in“ funkciją gali įgyti tik perprogramavus „programuojamąją pastoviąją tik skaitomą atmintį“ (EPROM), o norint tai padaryti reikia arba naujos įrangos, arba pakeisti pagrindinę plokštę, ir tai turi padaryti kvalifikuotas inžinierius. Be to, Médion teigia, kad ji iš Nyderlandų muitinės gavo privalomąją tarifinę informaciją, pagal kurią tie patys vaizdo įrašymo aparatai buvo priskirti KN 8525 40 91 subpozicijai.

18      Finanzgericht Düsseldorf nurodė atlikti ekspertizę ir atsakyti į klausimą, ar ir prireikus kaip vaizdo įrašymo aparatas, nekeičiant jo aparatinės įrangos, gali būti nustatytas taip, kad jis galėtų įrašyti ir kitų aparatų užfiksuotus vaizdus ir garsus.

19      Ekspertui pateikus išvadą, prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikęs teismas nagrinėjo aptariamo vaizdo įrašymo aparato klasifikavimą. Jis nustatė, kad tuo metu, kai atsirado skola muitinei, šis vaizdo įrašymo aparatas dar neturėjo klasifikacijai svarbių savybių arba negalėjo jų turėti, bet jas įgijo tik nustačius vėliau.

20      Jis taip pat pastebėjo, kad Bendrijos teisės sistema nepateikia vienareikšmiško atsakymo dėl išmuitinimo metu tam tikrų savybių neturinčių prekių, kurios tas savybes įgyja nustačius vėliau, klasifikavimo. Jis nurodo Médion minėtą Nyderlandų privalomąją tarifinę informaciją, o taip pat 2003 m. spalio 7 d. Prancūzijos Commission de Conciliation et d'Expertise Douanière sprendimą. Todėl šiam teismui kyla klausimų dėl vėlesnių nustatymų įtakos prekės klasifikavimui.

21      Šiomis aplinkybėmis Finanzgericht Düsseldorf nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar vaizdo įrašymo aparatas, kuris importuojant negali įrašyti išorinių įeinančių vaizdo signalų, turi būti klasifikuojamas 8525 40 99 subpozicijoje, jeigu vėliau jame, sujungus tam tikrus jungiklius, gali būti sukurta vaizdo jungtis, kurią galima naudoti kaip vaizdo įėjimą, nors gamintojas ir pardavėjas šios galimybės neketino pabrėžti ir jai nepritaria?“

 Byla C‑209/06

22      Nuo 2001 m. liepos iki 2002 m. vasario Canon į apyvartą išleido MV 400, MV 425 ir MV 3 MC modelių vaizdo įrašymo aparatus. Šiuos vaizdo įrašymo aparatus ji deklaravo kaip priklausančius KN 8525 40 91 subpozicijai. Atlikdama patikrinimą Krefeldo muitinės įstaiga (Vokietija) nusprendė, kad vaizdo įrašymo aparatai turi būti klasifikuojami KN 8525 40 99 subpozicijoje. Dėl šio sprendimo buvo pateiktas ieškinys Finanzgericht Düsseldorf.

23      Grįsdama ieškinį Canon pabrėžė jos importuojamų vaizdo įrašymo aparatų modelių skirtumus, atsižvelgiant į tai, ar juose yra „DV‑in“ funkcija, ir teigia, kad ginčijamų vaizdo įrašymo aparatuose ši funkcija gali atsirasti tik pakeitus aparatinę įrangą. Canon taip pat teigia, kad jei būtų galima klasifikuoti KN 8525 40 99 subpozicijoje ir tuomet, kai „DV‑in“ funkcija aktyvuojama jau išmuitinus, tai pažeistų pagrindinį tarifų klasifikavimo principą. Rėmimasis funkcijos aktyvavimu po išmuitinimo sukeltų netikrumą dėl tokio aktyvavimo buvimo ir dėl prekės klasifikavimo.

24      Prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikęs teismas nurodė atlikti lygiai tokią pat ekspertizę kaip ir Médion byloje.

25      Ekspertui pateikus išvadą, Finanzgericht Düsseldorf nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar vaizdo įrašymo aparatas, kuris importuojant negali įrašyti išorinių įeinančių vaizdo signalų, turi būti klasifikuojamas 8525 40 99 subpozicijoje, jeigu vėliau jame, naudojant tam tikrą programinę įrangą, gali būti sukurta vaizdo jungtis, kurią galima naudoti kaip vaizdo įėjimą, nors gamintojas ir pardavėjas šios galimybės neketino pabrėžti ir jai nepritaria?“

26      2006 m. birželio 26 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi bylos C‑208/06 ir C‑209/06 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys bei priimtas bendras sprendimas.

 Dėl prejudicinių klausimų

 Teisingumo Teismui pateiktos pastabos

27      Médion ir Canon teigia, kad į prejudicinius klausimus reikia atsakyti neigiamai. Jos nurodo keletą priežasčių, kodėl pagrindinėse bylose nagrinėjami vaizdo įrašymo aparatai turėtų būti klasifikuojami 8525 40 91, o ne 8525 40 99 subpozicijoje.

28      Visų pirma jos teigia, kad išmuitinant nė vienas iš šių vaizdo įrašymo aparatų negalėjo įrašyti išorinių garso ir vaizdo signalų. Canon teigia, kad objektyviomis gali būti laikomos tik išmuitinant veikusios programinės įrangos savybės.

29      Médion ir Canon taip pat teigia, kad bet koks „DV“ funkciją kontroliuojančios programinės įrangos ir jos parametrų pakeitimas, jei atliekamas be gamintojo sutikimo, yra šių dviejų bendrovių pramoninės nuosavybės pažeidimas.

30      Galiausiai Médion ir Canon patikslino, kad prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo paskirtas ekspertas, aktyvuodamas „DV‑in“ funkciją, turėjo įdėti ypatingų pastangų. Per posėdį jos pridūrė, kad aktyvavus šią funkciją pagrindinėse bylose nagrinėjami vaizdo įrašymo aparatai kaip vaizdo magnetofonai gali veikti tik sujungti su asmeniniu kompiuteriu, bet ne savarankiškai.

31      Prancūzijos vyriausybė mano, kad pagrindinėse bylose nagrinėjami vaizdo įrašymo aparatai turi būti klasifikuojami 8525 40 99 subpozicijoje. Objektyviais prekės požymiais ir savybėmis turi būti laikomos ne tik funkcijos, kurias ta prekė gali atlikti tam tikru konkrečiu metu, bet ir visos įmanomos šios prekės funkcijos. Taigi net jei „DV‑in“ funkcija yra neaktyvuota, ji vis tiek turi būti laikoma objektyvia tokių vaizdo įrašymo aparatų požymiu ir savybe, jei ją galima aktyvuoti nekeičiant aparatinės įrangos.

32      Komisija taip pat mano, kad šie vaizdo įrašymo aparatai priskirtini 8525 40 99 subpozicijos kategorijai „kiti“. Jo teigimu, klasifikavimas KN priklauso nuo funkcijų, kurias šie vaizdo įrašymo aparatai gali atlikti tuo metu, kai yra importuojami, t. y. jų objektyviai turimų potencialių funkcijų.

 Teisingumo Teismo atsakymas

33      Atsižvelgiant į klausimų, į kuriuos reikia atsakyti kartu, formuluotes, aišku, kad prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikęs teismas iš esmės klausia, ar klasifikuojant vaizdo įrašymo aparatus galima ar privaloma atsižvelgti į galimybę aktyvuoti „DV‑in“ funkciją, kuri nebuvo aktyvuota išmuitinant, bet gali būti aktyvuota vėliau, pakeičiant ar papildant programinę įrangą. Be to, jis klausia, kokią reikšmę gali turėti faktas, kad išmuitinant gamintojas tokios galimybės neketino pabrėžti ir jai nepritarė.

34      Pirmiausia reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką, siekiant teisinio saugumo ir kontrolės supaprastinimo, prekių tarifinę klasifikaciją lemiantis kriterijus paprastai turi būti nustatomas atsižvelgiant į jų požymius ir objektyvias savybes, apibrėžtas KN pozicijos ir skyriaus ar skirsnio pastabų formuluotėse (ypač žr. 2000 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Eru Portuguesa, C‑42/99, Rink. p. I‑7691, 13 punktą; 2006 m. vasario 16 d. Sprendimo Proxxon, C‑500/04, Rink. p. I‑1545, 21 punktą; 2007 m. vasario 15 d. Sprendimo RUMA, C‑183/06, Rink. p. I‑0000, 27 punktą).

35      Šiuo požiūriu nesvarbu, ar prekės gamintojas ketino suteikti jam tam tikrą savybę, ar ne.

36      Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagrindinis prekių muitinio klasifikavimo KN kriterijus turi būti objektyvūs tokių prekių, kokios pateiktos išmuitinti, požymiai ir savybės (žr. 1983 m. kovo 17 d. Sprendimo Dinter, 175/82, Rink. p. 969, 10 punktą ir 1993 m. gegužės 27 d. Sprendimo Gausepohl‑Fleisch, C‑33/92, Rink. p. I‑3047, 9 punktą). Šiuos objektyvius prekių požymius ir savybes turi būti įmanoma patikrinti išmuitinant (šiuo klausimu žr. 1990 m. vasario 8 d. Sprendimo van de Kolk, C‑233/88, Rink. p. I‑265, 12 punktą; 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Foods Import, C‑38/95, Rink. p. I‑6543, 17 punktą ir 2006 m. liepos 13 d. Sprendimo Anagram International, C‑14/05, Rink. p. I‑6763, 26 punktą).

37      Be to, prekės paskirtis gali būti objektyvus klasifikavimo kriterijus, jei ji būdinga šioms prekėms, ir šis būdingumas gali būti įvertintas atsižvelgiant į objektyvias prekės savybes (žr. 1995 m. birželio 1 d. Sprendimo Thyssen Haniel Logistic, C‑459/93, Rink. p. I‑1381, 13 punktą ir 2007 m. vasario 11 d. Sprendimo B. A. S. Trucks, C‑400/05, Rink. p. I‑0000, 29 punktą).

38      Galiausiai Teisingumo Teismas nusprendė, kad Bendrųjų KN aiškinimo taisyklių 2 straipsnio a punkte nustatyta, jog vykdant tarifinę klasifikaciją, nesukomplektuota arba nebaigta gaminti prekė laikoma sukomplektuota arba baigta gaminti preke, jeigu ji turi pagrindines savo savybes (žr. 1999 m. vasario 9 d. Sprendimo ROSE Elektrotechnic, C‑280/97, Rink. p. I‑689, 18 punktą). Prekės dalis turi būti pakankamai didelė ar svarbi, kad jai suteiktų pagrindinę savybę (šiuo klausimu žr. 1994 m. spalio 5 d. Sprendimo Voogd Vleesimport en –export BV, C‑151/93, Rink. p I‑4915, 20 punktą ir 1994 m. gruodžio 15 d. Sprendimo GoldStar Europe, C‑401/93, Rink. p. I‑5587, 26–28 punktus).

39      Iš Nomenklatūros paaiškinimų aišku, jog 8525 40 91 subpozicijoje klasifikuojami vaizdo įrašymo aparatai nuo 8525 40 99 subpozicijoje klasifikuojamų skiriasi tuo, kad pastarieji, be galimybės įrašyti vaizdą iš juose esančios kameros ir mikrofono, šią informaciją taip pat gali įrašyti ir tuomet, kai jos šaltinis yra ne šie kamera ar mikrofonas. Taigi vaizdo įrašymo aparatų klasifikuojamų 8525 40 99 subpozicijoje pagrindinė savybė yra, visų pirma, „DV‑in“ funkcija, t. y. jų galimybė įrašyti išorės šaltinių vaizdą ir garsą.

40      Šia galimybe vartotojas gali naudotis iškart, jei gamintojas numatė nesudėtingą „DV‑in“ funkcijos aktyvavimą ir toks aktyvavimas yra aprašytas pirkėjui pateikiamoje naudojimo instrukcijoje. Jei funkcijos aktyvavimo procedūra neaprašyta naudojimo instrukcijoje, tam, kad „DV‑in“ funkcija galėtų būti laikoma vaizdo įrašymo aparato pagrindine savybe, reikia, jog šią procedūrą galėtų lengvai atlikti specialių žinių neturintis naudotojas, iš esmės nepakeisdamas vaizdo įrašymo aparato. Taigi būtina, kad vaizdo įrašymo aparatai prieš aktyvuojant „DV‑in“ funkciją jau turėtų pagrindines šios funkcijos savybes ir ši funkcija turėtų būti aktyvuojama nenaudojant išorinės įrangos.

41      Kad vaizdo įrašymo aparatas galėtų būti klasifikuojamas 8525 40 99 subpozicijoje, būtina, kad po to, kai buvo atliktas pakeitimas ir aktyvuota „DV‑in“ funkcija, šis vaizdo įrašymo aparatas veiktų taip pat kaip vaizdo įrašymo aparatas su aiškia „DV‑in“ funkcija. Visų pirma būtina, kad šis vaizdo įrašymo aparatas, kaip ir kiti, galėtų įrašyti išorės šaltinių vaizdą ir garsą savarankiškai, nenaudojant išorinių įrenginių ar programinės įrangos.

42      Pagrindinėse bylose iš jų medžiagos ir, visų pirma, iš prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo paskirtos ekspertizės matyti, kad pakeitimai, kuriuos reikia atlikti norint šiuose vaizdo įrašymo aparatuose aktyvuoti „DV‑in“ funkciją, yra pakankamai sudėtingi. Tam reikėjo internete surasti jungiklių sujungimo tvarką (vaizdo įrašymo aparatams Médion) arba įsigyti programinę įrangą (vaizdo įrašymo aparatams Canon) ir abu aparatus sujungti su asmeniniu kompiuteriu ir naudoti „LANC“ kabelį. Be to Médion ir Canon per posėdį teigė kad net ir aktyvavus „DV‑in“ funkciją, tam, kad vaizdo įrašymo aparatas veiktų šiuo režimu, vis tiek būtina jį prijungti prie asmeninio kompiuterio.

43      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nacionalinis teismas turės įvertinti pakeitimų, kuriuos reikia atlikti norint aktyvuoti „DV‑in“ funkciją, sudėtingumą ir patikrinti, ar pagrindinėse bylose nagrinėjami vaizdo įrašymo aparatai veikia analogiškai ir taip pat autonomiškai kaip ir tie, kurie pristatomi kaip turintys „DV‑in“ funkciją. Jei prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikęs teismas nuspręstų, kad „DV‑in“ funkciją gali lengvai aktyvuoti specialių žinių neturintis naudotojas, iš esmės nepakeisdamas vaizdo įrašymo aparato, ir patvirtintų, jog toks vaizdo įrašymo aparatas yra analogiškas ir veikia autonomiškai, vaizdo įrašymo aparatas turi būti klasifikuojamas 8525 40 99 subpozicijoje. Jei šios sąlygos nėra įvykdytos, šie vaizdo įrašymo aparatai turi būti klasifikuojami 8525 40 91 subpozicijoje.

44      Todėl į užduotus klausimus reikia atsakyti taip, kad vaizdo įrašymo aparatas KN 8525 40 99 subpozicijoje gali būti klasifikuojamas tik tuomet, kai vaizdo ir garso, kuriuos perduoda kiti nei integruotieji kamera ir mikrofonas šaltiniai, įrašymo funkcija veikia išmuitinant arba kai šią funkciją, kurios gamintojas neketino pabrėžti, gali vėliau lengvai aktyvuoti specialių žinių neturintis naudotojas, iš esmės nepakeisdamas vaizdo įrašymo aparato. Tuo atveju, kai aktyvuojama vėliau, taip pat būtina, kad aktyvavus šis vaizdo įrašymo aparatas veiktų taip pat kaip vaizdo įrašymo aparatas, kurio vaizdo ir garso, kuriuos perduoda kiti nei integruotieji kamera ir mikrofonas šaltiniai, įrašymo funkcija veikia išmuitinant, bei kad šis vaizdo įrašymo aparatas veiktų savarankiškai. Šias sąlygas turi būti įmanoma įvykdyti išmuitinant. Nacionalinis teismas turi įvertinti, ar šios sąlygos yra įvykdytos. Jei taip nėra, šis vaizdo įrašymo aparatas turi būti klasifikuojamas Kombinuotosios nomenklatūros 8525 40 91 subpozicijoje.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

45      Kadangi šis procesas pagrindinių bylų šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamose bylose, išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

Vaizdo įrašymo aparatas 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, iš dalies pakeisto 2000 m. spalio 13 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2263/2000, 2001 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2031/2001 ir 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, I priede išdėstytos Kombinuotosios nomenklatūros 8525 40 99 subpozicijoje gali būti klasifikuojamas tik tuomet, kai vaizdo ir garso, kuriuos perduoda kiti nei integruotieji kamera ir mikrofonas šaltiniai, įrašymo funkcija veikia išmuitinant arba kai šią funkciją, kurios gamintojas neketino pabrėžti, gali vėliau lengvai aktyvuoti specialių žinių neturintis naudotojas, iš esmės nepakeisdamas vaizdo įrašymo aparato. Tuo atveju, kai aktyvuojama vėliau, taip pat būtina, kad aktyvavus šis vaizdo įrašymo aparatas veiktų taip pat kaip vaizdo įrašymo aparatas, kurio vaizdo ir garso, kuriuos perduoda kiti nei integruotieji kamera ir mikrofonas šaltiniai, įrašymo funkcija veikia išmuitinant, bei kad šis vaizdo įrašymo aparatas veiktų savarankiškai. Šias sąlygas turi būti įmanoma įvykdyti išmuitinant. Nacionalinis teismas turi įvertinti, ar šios sąlygos yra įvykdytos. Jei taip nėra, šis vaizdo įrašymo aparatas turi būti klasifikuojamas Kombinuotosios nomenklatūros 8525 40 91 subpozicijoje.

Parašai.

---

* Proceso kalba: vokiečių.