Byla C‑3/06 P

Groupe Danone

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Apeliacinis skundas – Konkurencija – Kartelis – Baudos – Baudų nustatymo metodo gairės – Pranešimas dėl bendradarbiavimo“

Sprendimo santrauka

1.        Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas

(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)

2.        Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Komisijos diskrecija vertinti

(Tarybos reglamentas Nr. 17; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)

3.        Apeliacinis skundas – Pagrindai – Nepakankami ar prieštaringi motyvai – Priimtinumas

4.        Konkurencija – Baudos – Dydis – Komisijos diskrecija vertinti – Teisminė kontrolė – Neribota teismo jurisdikcija

(EB 229 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 17 17 straipsnis)

5.        Apeliacinis skundas – Teisingumo Teismo jurisdikcija

(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)

6.        Bendrijos teisė – Principai – Teisėtų lūkesčių apsauga

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)

1.        Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimo sunkumas, į kurį reikia atsižvelgti nustatant skirtinų baudų dydį, yra nustatomas atsižvelgiant į daugelį kriterijų, kuriuos vertindama ir nustatydama baudas Komisija turi diskreciją. Atsižvelgimas į sunkinančias aplinkybes nustatant baudą atitinka Komisijos funkciją užtikrinti, kad įmonių veiksmai atitiktų konkurencijos taisykles.

Galimas pakartotinis pažeidimas yra tarp veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant nagrinėjamo pažeidimo sunkumą.

Šiomis aplinkybėmis teiginyje, kad, iki įsigaliojant baudų nustatymo remiantis Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalimi ir EAPB Sutarties 65 straipsnio 5 dalimi metodo gairėms, nagrinėjamoje srityje Komisijos praktika nebuvo aiški ir nebuvo galima jos numatyti, neatsižvelgta į tarp Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalies, kuri yra ginčijamo sprendimo teisinis pagrindas, ir gairių esantį teisinį ryšį.

Iš tiesų gairės nėra baudos nustatymo teisinis pagrindas, o tik Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalies taikymo paaiškinimas. Šiame kontekste, netgi jei nebūtų gairių, įmonės bet kuriuo metu galėjo numatyti savo elgesio teisines pasekmes.

Taigi Komisija, įgyvendindama savo diskreciją, pagrįstai gali atsižvelgti į pakartotinio pažeidimo aplinkybę kaip į susijusią su padaryto pažeidimo sunkumu ir šį pakartotinį pažeidimą kvalifikuoti kaip sunkinančią aplinkybę, nepažeisdama nulla poena sine lege principo.

(žr. 25–30 punktus)

2.        Nors nei Reglamentas Nr. 17, nei baudų nustatymo remiantis Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalimi ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalimi metodo gairės nenumato maksimalaus pakartotinio pažeidimo konstatavimo termino, jo negalima atmesti pagal teisinio saugumo principą.

Iš tiesų Komisija turi diskreciją rinktis veiksnius, į kuriuos ji turi atsižvelgti nustatydama baudas, kaip antai, be kita ko, konkrečios bylos aplinkybės, jos kontekstas bei baudų atgrasomasis poveikis, ir nebūtina numatyti privalomo ar baigtinio kriterijų, į kuriuos būtinai reikia atsižvelgti, sąrašo.

Pakartotinio pažeidimo konstatavimas ir tokių specifinių ypatybių kaip pažeidimo pakartojimo po pakankamai trumpo laiko tarpo vertinimas priklauso minėtai Komisijos diskrecijai ir pastaroji nėra saistoma galimu tokiam konstatavimui taikomu senaties terminu.

Iš tikrųjų pakartotinis pažeidimas yra svarbus veiksnys, kurį Komisija turi įvertinti, nes atsižvelgiant į jį siekiama įmones, kurios linkusios nesilaikyti konkurencijos taisyklių, skatinti pakeisti savo elgesį. Komisija kiekvienu atveju gali atsižvelgti į tokį polinkį patvirtinančius įrodymus, įskaitant, pavyzdžiui, laiką tarp nagrinėjamų pažeidimų.

(žr. 36–40 punktus)

3.        Klausimas, ar Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi ar nepakankami, yra teisės klausimas, kuris gali būti pateiktas per apeliacinį procesą.

Pirmosios instancijos teismas, vykdydamas jam tenkančią motyvavimo pareigą, nėra įpareigotas savo sprendime pateikti detalaus atsakymo į kiekvieną bylos šalių pateiktą argumentą. Motyvavimas gali būti numanomas su sąlyga, kad jis suinteresuotiesiems asmenims leidžia suprasti, dėl ko buvo imtasi tokių priemonių, o kompetentingam teismui turi pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti jam priklausančią kontrolę.

Šiuo klausimu, atsižvelgiant į sunkinančias aplinkybes, pakartotinis pažeidimas buvo ne tik susijusi, bet taip pat labai reikšminga aplinkybė bei labai svarbus pažeidimo sunkumo įrodymas, nustatant baudos, kuria siekiama veiksmingo atgrasymo, dydį. Pakartotinis pažeidimas yra įrodymas, jog anksčiau ieškovei nustatyta sankcija neturėjo pakankamo atgrasomojo poveikio.

Įvertindamas pažeidimo sunkumą Pirmosios instancijos teismas gali remtis pakartotinio pažeidimo sąvoka, savo sprendime nepateikdamas prieštaringų motyvų.

(žr. 43, 45–48 punktus)

4.        EB 229 straipsnyje yra nustatyta, kad pagal Sutarties nuostatas Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos kartu priimti reglamentai gali suteikti Teisingumo Teismui neribotą jurisdikciją šiuose reglamentuose numatytų sankcijų atžvilgiu.

Tokia kompetencija Bendrijos teismui buvo suteikta Reglamento Nr. 17 17 straipsniu. Taigi be paprastos baudos teisėtumo kontrolės šis teismas gali pakeisti Komisijos vertinimą savo vertinimu ir panaikinti, sumažinti ar padidinti paskirtą baudą.

Iš to matyti, kad Bendrijos teismas gali naudotis neribota jurisdikcija, kai jis turi vertinti baudos dydį, ir kad ši kompetencija gali būti naudojama tiek baudai sumažinti, tiek jai padidinti.

(žr. 60–62 punktus)

5.        Teisės į gynybą užtikrinimas visos procedūros, kuri gali pasibaigti sankcijų, pirmiausia vienkartinių arba periodinių baudų, paskyrimu, metu yra vienas iš pagrindinių Bendrijos teisės principų, kaip ne kartą buvo nurodyta Teisingumo Teismo praktikoje.

Teisingumo Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl Pirmosios instancijos teismo sprendimo, nustatančio Bendrijos konkurencijos taisykles pažeidusiai įmonei skirtinos baudos dydį, patikrina, ar, pirma, Pirmosios instancijos teismas teisiškai teisingai atsižvelgė į visus faktorius, kurie yra pagrindiniai nustatant konkrečios veiklos sunkumą pagal EB 81 ir 82 straipsnius bei Reglamento Nr. 17 15 straipsnį; antra, jis patikrina, ar Pirmosios instancijos teismas pakankamai atsakė į visus ieškovės nurodytus argumentus, kuriais siekiama panaikinti ar sumažinti baudą.

Kadangi naudodamasis savo neribota jurisdikcija Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik baudų nustatymo remiantis Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalimi ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalimi metodo gairių nuostatomis, o ne kitomis priemonėmis, aplinkybėmis ar kriterijais, į kuriuos aptariama įmonė negalėjo atsižvelgti, ši įmonė negali remtis teisės į gynybą pažeidimu.

(žr. 68–69, 82–83 punktus)

6.        Baudžiamosios teisės nuostatų negaliojimo atgal principas yra bendras visų valstybių narių teisinių sistemų principas ir vienas iš teisės bendrųjų principų, kurių laikymąsi užtikrina Bendrijos teismas.

Būtent 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, kuri, be kita ko, įtvirtina baudžiamųjų veikų ir bausmių apibrėžtumo principą (nullum crimen, nulla poena sine lege), draudžia atgaline data taikyti pažeidimą įtvirtinančios normos naują aiškinimą.

Tokia situacija pirmiausia susiklosto tuomet, kai kalbama apie teismų vykdomą aiškinimą, kurio rezultato nebuvo galima protingai numatyti pažeidimo padarymo metu, visų pirma atsižvelgiant į tuo metu teismų praktikoje dėl nagrinėjamos teisės nuostatos pateikiamą išaiškinimą.

Aplinkybė, kad Komisija anksčiau už tam tikro pobūdžio pažeidimus skirdavo tam tikro dydžio baudas, nekliudo jai, laikantis Reglamento Nr. 17 nustatytų ribų, padidinti šio dydžio, jei to reikia Bendrijos konkurencijos politikos įgyvendinimui užtikrinti. Atvirkščiai, veiksmingas Bendrijos konkurencijos taisyklių taikymas reikalauja, kad Komisija galėtų bet kuriuo metu pritaikyti baudų dydį prie šios politikos poreikių.

Įmonės, dėl kurių buvo pradėta administracinė procedūra, per kurią gali būti paskirtos baudos, negali turėti teisėtų lūkesčių dėl anksčiau taikyto baudų apskaičiavimo metodo.

(žr. 87–91 punktus)

TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija)

SPRENDIMAS

2007 m. vasario 8 d.(*)

„Apeliacinis skundas – Konkurencija – Kartelis – Baudos – Baudų nustatymo metodo gairės – Pranešimas dėl bendradarbiavimo“

Byloje C‑3/06 P

dėl 2006 m. sausio 3 d. pagal Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo

Groupe Danone, akcinė bendrovė, įsteigta Paryžiuje (Prancūzija), atstovaujama advokatų A. Winckler ir S. Sorinas Jimeno,

apeliantė,

dalyvaujant kitai proceso šaliai

Europos Bendrijų Komisijai, atstovaujamai A. Bouquet ir W. Wils, nurodžiusiai adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

atsakovei pirmojoje instancijoje,

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. W. A. Timmermans, teisėjai J. Klučka, R. Silva de Lapuerta (pranešėja), J. Makarczyk ir L. Bay Larsen,

generalinis advokatas M. Poiares Maduro,

posėdžio sekretorė K. Sztranc-Sławiczek, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2006 m. rugsėjo 13 d. posėdžiui,

susipažinęs su 2006 m. lapkričio 16 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Savo apeliaciniu skundu Groupe Danone prašo panaikinti 2005 m. spalio 25 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą Groupe Danone prieš Komisiją (T‑38/02, Rink. p. II‑4407, toliau – skundžiamas sprendimas) tiek, kiek juo iš dalies buvo atmestas jos ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti 2001 m. gruodžio 5 d. Komisijos sprendimą 2003/569/EB, susijusį su EB sutarties 81 straipsnio taikymo procedūra (byla IV/37.614/F3PO/Interbrew ir Alken Maes) (OL L 200, 2003, p. 1, toliau – ginčijamas sprendimas) arba bent jau sumažinti pagal šio sprendimo 2 straipsnį jai skirtą baudą.

 Teisinis pagrindas

2        1962 m. vasario 6 d. Tarybos reglamento Nr. 17, Pirmojo reglamento, įgyvendinančio Sutarties (81) ir (82) straipsnius (OL 13, 1962, p. 204), 15 straipsnis numato:

„1. Komisija gali priimti sprendimą taikyti įmonėms arba įmonių asociacijoms baudas nuo 100 iki 5000 apskaitos vienetų, jeigu tyčia arba dėl neatsargumo:

<…>

b)      atsakydamos į 11 straipsnio 3 arba 5 dalyse nurodytą prašymą jos pateikia neteisingą informaciją <...>.

2.      Komisija gali priimti sprendimą taikyti įmonėms arba įmonių asociacijoms baudas nuo 1000 iki 1 000 000 apskaitos vienetų arba didesnes, bet ne didesnes kaip 10 % kiekvienos iš pažeidime dalyvaujančių įmonių praėjusių finansinių metų apyvartos, jeigu tyčia arba dėl neatsargumo:

a)      jos pažeidžia Sutarties (81) straipsnio 1 dalį arba (82) straipsnį, <...>

<...>

Nustatant baudos dydį, atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir trukmę.“ (Pataisytas vertimas)

3        Reglamento Nr. 17 17 straipsnis nustato:

„Pagal (EB 229) straipsnį Teisingumo Teismui suteikiama neribota jurisdikcija peržiūrėti sprendimus, kuriais Komisija yra nustačiusi baudą arba periodinę baudą; Teisingumo Teismas gali panaikinti, sumažinti arba padidinti baudas arba periodines baudas.“

4        Komisijos pranešimo „Baudų nustatymo remiantis Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalimi ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalimi metodo gairės“ (OL C 9, 1998, p. 3, toliau – gairės) preambulėje nustatyta:

„Čia aprašyti principai turėtų užtikrinti Komisijos sprendimų skaidrumą bei nešališkumą įmonių ir Teisingumo Teismo požiūriu, kartu išlaikant atitinkamų teisės aktų įtvirtintą Komisijos diskreciją nustatyti baudas iki 10 % bendrosios įmonės apyvartos. Vis dėlto šia diskrecija turi būti naudojamasi laikantis nuoseklios ir nediskriminuojančios politikos, suderinamos su bausmės už konkurencijos taisyklių pažeidimus tikslais.

Naujasis baudos dydžio nustatymo metodas bus grindžiamas toliau aprašyta schema, paremta pagrindine baudos suma, kuri gali būti didinama dėl sunkinančių aplinkybių arba mažinama dėl lengvinančių aplinkybių.“

5        Pagal gairių 1 punktą „pagrindinė bauda nustatoma remiantis pažeidimo sunkumu ir trukme, kurie yra vieninteliai kriterijai, numatyti Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalyje. Pagal jų 2 punktą pagrindinė bauda didinama esant tokioms sunkinančioms aplinkybėms, pavyzdžiui, pakartotini to paties pobūdžio tos pačios įmonės (-ių) pažeidimai. Gairių 3 punktas numato, kad pagrindinė bauda gali būti sumažinta esant tam tikroms lengvinančioms aplinkybėms.

6        Komisijos pranešime dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais (OL C 207, 1996, p. 4, toliau – pranešimas dėl bendradarbiavimo) apibrėžiamos sąlygos, kurioms esant įmonėms, bendradarbiaujančioms su Komisija atliekant tyrimą dėl kartelio, gali būti neskiriama arba sumažinama bauda, kuri joms būtų paskirta kitu atveju.

7        Pranešimo dėl bendradarbiavimo D punkte sakoma:

„D. REIKŠMINGAS BAUDOS SUMAŽINIMAS

1.      Jei įmonė bendradarbiauja su Komisija, nors neįvykdytos visos B ir C skyrių sąlygos, bauda, kuri jai būtų skirta, jei nebūtų bendradarbiavusi su Komisija, sumažinama 10–50 %.

2.      Taip visų pirma yra tuomet, kai:

–        iki išsiunčiant pranešimą apie kaltinimus įmonė suteikė Komisijai informacijos, pateikė dokumentus ar kitus įrodymus, padedančius atskleisti padarytą pažeidimą,

–        gavusi pranešimą apie kaltinimus, įmonė informuoja Komisiją, kad ji neginčija faktinių aplinkybių, kuriomis Komisija grindžia savo kaltinimus.“

 Faktinės bylos aplinkybės

8        Skundžiamame sprendime Pirmosios instancijos teismas taip išdėstė faktines aplinkybes, dėl kurių buvo pareikštas ieškinys:

„<...>

5      Faktinių bylos aplinkybių susidarymo metu Interbrew NV (toliau – Interbrew) ir Brouwerijen Alken‑Maes NV (toliau – Alken Maes) Belgijos alaus rinkoje užėmė atitinkamai pirmąją ir antrąją vietas. Alken Maes buvo Groupe Danone SA <...>, kuri per kitą dukterinę bendrovę – Brasseries Kronenbourg SA (toliau – Kronenbourg) – veikė ir Prancūzijos alaus rinkoje, dukterinė bendrovė. 2000 m. (Groupe Danone) nutraukė savo veiklą alaus sektoriuje.

6      1999 m. Komisija pradėjo tyrimą byloje Nr. IV/37.614/F3 dėl galimų Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimų Belgijos alaus sektoriuje.

7      2000 m. rugsėjo 29 d. atlikdama šį tyrimą Komisija pradėjo procedūrą ir parengė pranešimą apie kaltinimus (Groupe Danone) ir įmonėms Interbrew, Alken‑Maes, NV Brouwerij Haacht (toliau – Haacht) bei NV Brouwerij Martens (toliau – Martens). (Groupe Danone) atžvilgiu pradėta procedūra ir jai skirtas pranešimas apie kaltinimus buvo tik dėl jos tariamo dalyvavimo vadinamajame Interbrew ir Alken‑Maes kartelyje, susijusiame su Belgijos alaus rinka.

8      2001 m. gruodžio 5 d. Komisija priėmė (ginčijamą sprendimą) dėl (Groupe Danone) bei įmonių Interbrew, Alken‑Maes, Haacht ir Martens <...>.

9      (Ginčijamame sprendime) nustatyti du atskiri konkurencijos taisyklių pažeidimai, t. y., pirma, tarpusavyje susiję susitarimai ir (arba) suderinti veiksmai Belgijos alaus pardavimo sektoriuje (toliau – Interbrew ir Alken-Maes kartelis) ir, antra, suderinti veiksmai platintojo prekės ženklu pažymėto alaus pardavimo sektoriuje. (Ginčijamu sprendimu) nustatoma, kad (Groupe Danone), Interbrew ir Alken‑Maes dalyvavo darant pirmąjį pažeidimą, o Interbrew, Alken‑Maes, Haacht ir Martens – antrąjį.

10      Nors faktinių bylos aplinkybių metu (Groupe Danone) buvo Alken Maes patronuojanti bendrovė, (ginčijamu sprendimu) ji pripažinta padariusi tik vieną pažeidimą. Iš tikrųjų atsižvelgiant į aktyvų ieškovės vaidmenį Interbrew ir Alken‑Maes kartelyje, (Groupe Danone) buvo pripažinta atsakinga tiek už savo, tiek už Alken‑Maes dalyvavimą šiame kartelyje. Ir atvirkščiai, Komisija nusprendė, kad (Groupe Danone) neturi būti priskiriama atsakomybė už dukterinės bendrovės dalyvavimą suderintuose veiksmuose platintojo prekės ženklu pažymėto alaus pardavimo sektoriuje, atsižvelgiant į tai, kad (ji) pati šiame kartelyje (nedalyvavo).

11      Ieškovė yra kaltinama padariusi pažeidimą tiesiogiai ir per savo dukterinę bendrovę Alken‑Maes dalyvaudama sudarant tarpusavyje susijusius susitarimus ir (arba) imantis suderintų veiksmų dėl bendro susitarimo nesiimti priešiškų veiksmų, kainų ir nuolaidų mažmeninėje prekyboje, klientų, tarp jų ir vadinamųjų nacionalinių klientų, pasidalijimo sektoriuje „Viešbučiai, restoranai, kavinės“ (toliau – Vireka), investicijų ir reklamos ribojimo „Vireka“ rinkoje, naujos tarifų struktūros taikymo „Vireka“ sektoriuje bei mažmeninėje prekyboje ir pasikeitimo informacija apie pardavimus „Vireka“ sektoriuje ir mažmeninėje prekyboje.

12      (Ginčijamame sprendime) nustatyta, kad šis pažeidimas buvo daromas nuo 1993 m. sausio 28 d. iki 1998 m. sausio 28 dienos.

13      Nutarusi, jog aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pažeidimas baigtas, Komisija nusprendė, jog atitinkamų įmonių nereikia pagal Reglamento Nr. 17 3 straipsnį įpareigoti jį nutraukti.

14      Tačiau Komisija nusprendė, kad pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį Interbrew ir (Groupe Danone) turi būti skirtos baudos už dalyvavimą kartelyje Interbrew ir Alken‑Maes.

15      Šiuo klausimu (ginčijamame sprendime) Komisija pažymėjo, kad visi kartelio Interbrew ir Alken‑Maes dalyviai pažeidimą padarė tyčia.

16      (Ginčijamame sprendime) apskaičiuodama skirtinos baudos dydį Komisija laikėsi gairėse nustatyto metodo ir pranešimo dėl bendradarbiavimo.

17      Ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nustatyta:

„1 straipsnis 

(Interbrew), (Alken-Maes) ir (Groupe Danone) pažeidė (EB) 81 straipsnio 1 dalį dalyvaudamos sudarant tarpusavyje susijusius susitarimus ir (arba) imantis suderintų veiksmų dėl bendro susitarimo nesiimti priešiškų veiksmų, kainų ir nuolaidų mažmeninėje prekyboje, klientų pasidalijimo „Vireka“ sektoriuje (klasikinis „Vireka“ sektorius ir nacionaliniai klientai), investicijų ir reklamos ribojimo „Vireka“ rinkoje, naujos tarifų struktūros taikymo „Vireka“ sektoriuje bei mažmeninėje prekyboje ir pasikeitimo informacija apie pardavimus „Vireka“ sektoriuje bei mažmeninėje prekyboje nuo 1993 m. sausio 28 d. iki 1998 m. sausio 28 dienos.

2 straipsnis

Už 1 straipsnyje nustatytus pažeidimus <...> skiriamos šios baudos:

<…>

b)      (Groupe Danone) – 44, 043 milijono eurų bauda.

<…>“

 Procesas Pirmosios instancijos teisme ir skundžiamas sprendimas

9        2002 m. vasario 22 dieną Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu Groupe Danone pareiškė šį ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo. Nepatenkinus šio reikalavimo, Pirmosios instancijos teismo ji prašė sumažinti šio sprendimo 2 straipsnyje jai paskirtą baudą.

10      Skundžiamu sprendimu Pirmosios instancijos teismas atmetė visus Groupe Danone nurodytus pagrindus, išskyrus penktąjį. Vertindamas šį pagrindą Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 284–290 punktuose nurodė, kad Groupe Danone ėmėsi grasinimų, šio sprendimo 291–294 punktuose – kad bendradarbiavimo mastas buvo išplėstas, šio sprendimo 295–310 punktuose patikslindamas, kad grasinimas nebuvo lemiama kartelio išplėtimo priežastis. Todėl Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 311 punkte nusprendė, kad negalima palaikyti šiuo atžvilgiu ginčijamame sprendime nustatytos sunkinančios aplinkybės. Be to, Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 313 ir 519 punktuose baudos padidinimą dėl sunkinančių aplinkybių nuo 50 % sumažino iki 40 %.

11      Dėl galutinės baudos dydžio apskaičiavimo Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 520 punkte nurodė, kad apskaičiuodama Groupe Danone skirtą baudą Komisija nutolo nuo gairėse nurodyto metodo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis neribota jurisdikcija, nusprendė, kad taikytinas 40 % pagrindinio ieškovei nustatyto baudos dydžio padidinimas dėl sunkinančios aplinkybės – pakartotinio pažeidimo.

12      Skundžiamo sprendimo 525 punkte Pirmosios instancijos teismas ieškovei skirtą baudą apskaičiavo taip:

„Prie pagrindinės baudos (36,25 milijono eurų) pridedama 40 % šios pagrindinės sumos (14,5 milijono eurų) ir atimama 10 % šios sumos (3,625 milijono eurų) – gaunama 47,125 milijono eurų. Ši suma 10 % sumažinama už bendradarbiavimą ir gaunama galutinė bauda – 42,4125 milijono eurų“.

13      Skundžiamame sprendime Pirmosios instancijos teismas nusprendė:

„1.      Nustatyti 42,4125 milijono eurų (Groupe Danone) skirtą baudą.

2.      Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.      (Groupe Danone) padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir tris ketvirtadalius Komisijos bylinėjimosi išlaidų. Komisija padengia vieną ketvirtadalį savo bylinėjimosi išlaidų.“

 Šalių reikalavimai apeliaciniame procese

14      Groupe Danone Teisingumo Teismo prašo:

–        panaikinti skundžiamą sprendimą iš dalies tiek, kiek jis atmeta pagrindą dėl nepagrįsto atsižvelgimo į jos atžvilgiu taikomą sunkinančią aplinkybę dėl pakartotinio pažeidimo, ir tiek, kiek jis pakeičia Komisijos naudotą baudos apskaičiavimo metodą,

–        patenkinti pirmojoje instancijoje jos pareikštus reikalavimus, kuriems pagrįsti buvo nurodytas pagrindas susijęs su nepagrįstu atsižvelgimu į sunkinančią aplinkybę dėl pakartotinio pažeidimo, ir sumažinti Komisijos paskirtą baudą,

–        sumažinti baudą proporcingai Pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytam sumažinimui dėl lengvinančių aplinkybių,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

15      Groupe Danone Teisingumo Teismo prašo priimti galutinį sprendimą byloje ir naudojantis neribota jurisdikcija baudų nustatymo srityje sumažinti Pirmosios instancijos teismo nustatytą galutinę baudą 1,3025 milijono eurų.

16      Komisija Teisingumo Teismo prašo:

–        atmesti apeliacinį skundą ir

–        priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl apeliacinio skundo

17      Grįsdama savo reikalavimus, kuriais siekiama panaikinti iš dalies skundžiamą sprendimą, Groupe Danone nurodo keturis pagrindinius pagrindus ir penktą papildomą pagrindą. Šie pagrindai iš esmės susiję su Pirmosios instancijos teismo pakartotinio pažeidimo sąvokos aiškinimu ir su pastarojo baudos apskaičiavimo metodo taikymu.

Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su teisėtumo principo pažeidimu, pakartotinį nusikaltimą laikant sunkinančia aplinkybe (nulla poena sine lege)

 Šalių argumentai

18      Groupe Danone tvirtina, kad pakartotinio pažeidimo sistema be teisinio pagrindo negali būti taikoma pagal EB 81 ir 82 straipsnius. Todėl Pirmosios instancijos teismo vertinimas dėl pakartotinio pažeidimo, kaip sunkinančios aplinkybės, taikymo teisėtumo prieštarauja teisėtumo ir baudžiamųjų įstatymų negaliojimo atgal principams.

19      Groupe Danone tvirtina, kad galimybė Komisijai padidinti baudą dėl pakartotinio pažeidimo nėra aiškiai numatyta Reglamente Nr. 17, bet tik gairėse. Pastarosios yra tik pavyzdinis metodas, neturintis pakankamos teisinės galios numatyti tokią sunkinančią aplinkybę.

20      Groupe Danone nurodo, kad net jei Teisingumo Teismas nuspręstų, jog įstatymo leidėjo priimta norma nebūtina tam, kad galima būtų atsižvelgti į pakartotinį pažeidimą konkurencijos teisėje, sunkinanti aplinkybė dėl pakartotinio pažeidimo neturėjo jokio pagrindo Bendrijos teisėje, nes kai buvo padarytas paskutinis pažeidimas, gairės dar nebuvo priimtos.

21      Komisija primena, kad Reglamento Nr. 17 15 straipsnis numato, jog nustatant baudos dydį, atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir trukmę, o tai parodo, kad į kiekvienos įmonės vaidmenį ir svarbą bei į įvairias sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes galima atsižvelgti, ir kai nėra jokio specifinio teisinio pagrindo, susijusio su šiomis aplinkybėmis.

22      Komisija pabrėžia, kad galimybė pasinaudoti pakartotiniu pažeidimu kaip sunkinančia aplinkybe patenka į jos diskreciją dėl baudos dydžio nustatymo.

 Teisingumo Teismo vertinimas

23      Pirmiausia reikia priminti, kad nors Teisingumo Teismas nusprendė, jog gairės nesudaro atitinkamoje srityje Komisijos priimtų sprendimų teisinio pagrindo (žr. 2005 m. birželio 28 d. Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, Rink. p. I‑5425, 209 punktą ir 2006 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo JCB Service prieš Komisiją, C‑167/04 P, Rink. p. I‑0000, 207 punktą), Teisingumo Teismas taip pat nurodė, jog gairėmis užtikrinamas įmonių teisinis saugumas, nes jos apibrėžia metodą, kurį Komisija taiko nustatydama baudas (žr. minėto sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją, 213 punktą ir minėto sprendimo JCB Service prieš Komisiją 209 punktą).

24      Iš tikrųjų Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis sudaro tinkamą teisinį pagrindą, kuriuo remdamasi Komisija gali paskirti baudas įmonėms ir įmonių asociacijoms už EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimus. Pagal šią nuostatą, nustatant baudos dydį, reikia atsižvelgti į nagrinėjamo pažeidimo trukmę ir sunkumą.

25      Kalbant apie pastarąjį iš pirmiau paminėtų aspektų, Teisingumo Teismas nusprendė, kad tuomet, kai pagrindinė bauda nustatoma remiantis pažeidimu, pastarojo sunkumas nustatomas atsižvelgiant į daugelį kitų kriterijų, kuriuos vertindama ir nustatydama baudas Komisija turi plačią diskreciją. Teisingumo Teismo nuomone, atsižvelgimas į sunkinančias aplinkybes nustatant baudą atitinka Komisijos funkciją užtikrinti konkurencijos taisyklių laikymąsi (žr. 2006 m. birželio 29 d. Sprendimo SGL Darbon prieš Komisiją, C‑308/04 P, Rink. p. I‑0000, 71 punktą).

26      Reikia pridurti, kad 2004 m. sausio 7 d. Sprendime Aalborg Portland ir kt. prieš Komisiją (C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, Rink. p. I‑123, 91 punktas), Teisingumo Teismas pabrėžė, kad galimas pakartotinis pažeidimas yra tarp veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant nagrinėjamo pažeidimo sunkumą.

27      Šiomis aplinkybėmis Groupe Danone argumentai, kad iki gairėms įsigaliojant nagrinėjamoje srityje Komisijos praktika nebuvo aiški ir nebuvo galima jos numatyti, neatsižvelgė į tarp Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalies, kuri yra ginčijamo sprendimo teisinis pagrindas, ir gairių esantį teisinį ryšį.

28      Iš tiesų gairės nėra baudos nustatymo teisinis pagrindas, o tik Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalies taikymo paaiškinimas (taip pat žr. minėto sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją 211, 213 ir 214 punktus). Šiame kontekste, kaip generalinis advokatas nurodo savo išvados 24 punkte, netgi jei nebūtų gairių, apeliantė bet kuriuo metu galėjo numatyti savo elgesio teisines pasekmes.

29      Taigi Komisija, įgyvendindama savo diskreciją, pagrįstai galėjo atsižvelgti į pakartotinio pažeidimo aplinkybę, susijusią su Groupe Danone padaryto pažeidimo sunkumu.

30      Iš to matyti, kad, skundžiamo sprendimo 351 punkte patvirtindamas Komisijos išvadą dėl Groupe Danone pakartotinio pažeidimo egzistavimo ir jo kvalifikavimo kaip sunkinančios aplinkybės, Pirmosios instancijos teismas nepažeidė nulla poena sine lege principo.

31      Todėl pirmasis Groupe Danone nurodytas apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas.

Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su teisinio saugumo principo pažeidimu

 Šalių argumentai

32      Groupe Danone tvirtina, kad netgi jei nėra specifinių nuostatų, numatančių senaties terminą, sunkinanti aplinkybė dėl pakartotinio pažeidimo, susijusi su dviem ankstesniais veiksmais, pažeidžia teisinio saugumo principą, nes ankstesni Komisijos sprendimai buvo priimti skirtingomis aplinkybėmis.

33      Groupe Danone tvirtina, kad „nuolatinė“ grėsmė panaudoti pakartotinį pažeidimą kaip sunkiančią aplinkybę prieštarauja bendriesiems valstybių narių teisių principams.

34      Komisija tvirtina, kad šis pagrindas iš dalies yra pagrįstas klaidingu skundžiamo sprendimo vertinimu, nes Pirmosios instancijos teismas pakartotinį pažeidimą laikė pakankamai įrodytu, remiantis 1984 m. konstatuotais faktais, tai yra nepraėjus dešimt metų iki šioje byloje nagrinėjamo pažeidimo, padaryto 1993 m., pradžios. Be to, tai, kad nėra ieškininės senaties termino pakartotinio pažeidimo situacijos atžvilgiu, nereiškia, kad Komisija be jokių apribojimų pasinaudos su tokia situacija susijusia sunkinančia aplinkybe.

35      Ji priduria, kad šioje byloje sunkinanti aplinkybė dėl pakartotinio pažeidimo buvo taikoma labai ribotai.

 Teisingumo Teismo vertinimas

36      Reikia pastebėti, kad Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 353 punkte paneigė bet kokį teisinio saugumo principo pažeidimą, remiantis tuo, kad nei Reglamentas Nr. 17, nei gairės nenumato maksimalaus pakartotinio pažeidimo konstatavimo termino.

37      Šis Pirmosios instancijos teismo vertinimas atitinka teisę. Iš tiesų pagal nusistovėjusią teismų praktiką Komisija turi labai plačią diskreciją rinktis veiksnius, į kuriuos ji turi atsižvelgti nustatydama baudas, kaip antai, be kita ko, konkrečios bylos aplinkybės, kontekstas bei baudų atgrasomasis poveikis, ir nėra reikalo numatyti privalomo ar baigtinio kriterijų, į kuriuos būtinai reikia atsižvelgti, sąrašo (žr., be kita ko, 1996 m. kovo 25 d. Nutarties SPO ir kt. prieš Komisiją, C‑137/95 P, Rink. p. I‑1611, 54 punktą ir 1997 m. liepos 17 d. Sprendimo Ferriere Nord prieš Komisiją, C‑219/95 P, Rink. p. I‑4411, 33 punktą).

38      Reikia pabrėžti, kad pakartotinio pažeidimo konstatavimas ir specifinių ypatybių vertinimas priklauso minėtai Komisijos dikrecijai ir kad pastaroji nėra saistoma galimu tokiam konstatavimui taikomu senaties terminu.

39      Iš tikrųjų, kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 30 punkte, pakartotinis pažeidimas yra svarbus veiksnys, kurį Komisija turi įvertinti, nes atsižvelgiant į jį siekiama įmones, kurios linkusios nesilaikyti konkurencijos taisyklių, skatinti pakeisti savo elgesį. Komisija kiekvienu atveju gali atsižvelgti į tokį polinkį patvirtinančius įrodymus, įskaitant, pavyzdžiui, laiką tarp nagrinėjamų pažeidimų.

40      Šiuo klausimu Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 354 ir 355 punktuose nurodė Groupe Danone nustatytų konkurencijos taisyklių pažeidimų istoriją, pabrėždamas, kad kiekvienu atveju tarp jos pažeidimų buvo pakankamai trumpas, mažesnis nei dešimties metų laikotarpis. Šiomis aplinkybėmis Pirmosios instancijos teismas teisingai galėjo nuspręsti, kad Groupe Danone pažeidimų pasikartojimas parodo jos polinkį nepadaryti reikiamų išvadų, kai konstatuojama, kad ji padarė minėtų taisyklių pažeidimą.

41      Be to, kalbant apie ankstesnio elgesio ypatumus, Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 363 punkte teisingai nurodė, kad pakartotinio pažeidimo sąvoka nebūtinai reiškia, kad anksčiau buvo paskirta piniginė bauda, o tik tai, kad buvo konstatuotas Bendrijos konkurencijos teisės pažeidimas.

42      Todėl Groupe Danone nurodytas antrasis apeliacinio skundo pagrindas yra atmestinas.

Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su pareigos motyvuoti pažeidimu

 Šalių argumentai

43      Groupe Danone tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas, atsakydamas dėl jos pagrindo dėl Reglamento Nr. 17 pažeidimo atgrasymo, sąvoką susiejo su pakartotinio pažeidimo sąvoka. Pirmosios instancijos teismas pateisino ieškinio pagrįstumą būtinumu užtikrinti atgrasomąjį poveikį. Kadangi, Pirmosios instancijos teismo manymu, siekiant įvertinti pažeidimo sunkumą, atgrasymo ir pakartotinio pažeidimo sąvokos turi būti atskirtos, skundžiamame sprendime yra pateikti prieštaringi motyvai.

44      Komisija mano, kad šiuo pagrindu Groupe Danone supainiojo skirtingus pažeidimo sunkumo vertinimo etapus. Iš tikrųjų atliekant šį vertinimą atsižvelgiama ir į visoms kartelyje dalyvavusioms įmonėms priskiriamas aplinkybes, ir į individualias aplinkybes, kurios taip pat yra atliekamo įvertinimo dalis. Nustatant baudas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą visuomet siekiama veiksmingo atgrasomojo poveikio.

 Teisingumo Teismo vertinimas

45      Pirmiausia reikia priminti, kad klausimas, ar Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi ar nepakankami, yra teisės klausimas, kuris gali būti pateiktas per apeliacinį procesą (žr. 1998 m. gegužės 7 d. Sprendimo Somaco prieš Komisiją, C‑401/96 P, Rink. p. I‑2587, 53 punktą ir 2001 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Cubero Vermurie prieš Komisiją, C‑446/00 P, Rink. p. I‑10315, 20 punktą).

46      Dėl Pirmosios instancijos teismui tenkančios motyvavimo pareigos iš nusistovėjusios teismo praktikos aišku, kad ji neįpareigoja Pirmosios instancijos teismo parengti detalaus atsakymo į kiekvieną bylos šalių pateiktą argumentą. Motyvavimas gali būti numanomas su sąlyga, kad jis leidžia suinteresuotiesiems asmenims suprasti, dėl ko buvo imtasi tokių priemonių, o kompetentingam teismui turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti jam priklausančią kontrolę (žr., be kita ko, 2006 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Nederlandse Federatieve Vereniging voor de Groothandel op Elektrotechnisch Gebied prieš Komisiją, C‑105/04 P, Rink. p. I‑0000, 72 punktą).

47      Dėl skundžiamo sprendimo motyvų, susijusių su sunkinančių aplinkybių vertinimu, turinio Pirmosios instancijos teismas šio sprendimo 348–350 punktuose teisingai nusprendė, kad, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pakartotinis pažeidimas buvo ne tik susijusi, bet taip pat labai reikšminga aplinkybė bei labai svarbus pažeidimo sunkumo įrodymas, nustatant baudos, kuria siekiama veiksmingo atgrasymo, dydį. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu pabrėžė, kad pakartotinis pažeidimas yra įrodymas, jog anksčiau ieškovei nustatyta sankcija neturėjo pakankamo atgrasomojo poveikio.

48      Iš to matyti, kad Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra prieštaringų motyvų.

49      Todėl trečiasis Groupe Danone nurodytas apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas.

Dėl ketvirtojo pagrindo, susijusio su teismo įgaliojimų viršijimu

–       Dėl pagrindo pirmos dalies, susijusios su Pirmosios instancijos teismo kompetencijos viršijimu

 Šalių argumentai

50      Groupe Danone tvirtina, kad pakeisdamas ginčijamą sprendimą Pirmosios instancijos teismas viršijo savo kompetenciją. Iš tikrųjų, naudodamasis neribota savo jurisdikcija, nusprendžiant dėl šio sprendimo neteisėtumo pasekmių, šiuo atveju baudos apskaičiavimo metodo, Pirmosios instancijos teismas viršijo įgaliojimus.

51      Groupe Danone tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog Komisija nesilaikė gairių, ėmėsi nustatinėti baudos dydį Komisijos baudos apskaičiavimo metodą pakeisdamas savo paties metodu.

52      Komisija nurodo, kad Groupe Danone neginčija Pirmosios instancijos teismo taikyto apskaičiavimo metodo, o apsiriboja pateiktu kaltinimu dėl procedūros taisyklių. Tačiau jos apeliaciniame skunde prašoma, kad Teisingumo Teismas Pirmosios instancijos teismo nustatytą baudą ir jos apskaičiavimo būdą pakeistų savo paties nustatyta bauda ir jos apskaičiavimo būdu.

 Teisingumo Teismo vertinimas

53      Reikia pastebėti, kad nustatydamas naują baudos dydį, Pirmosios instancijos teismas veikė ne pagal EB 230 straipsnį, o pasinaudodamas neribota savo jurisdikcija pagal EB 229 straipsnį ir Reglamento Nr. 17 17 straipsnį.

54      Todėl Groupe Danone argumentai, kad Pirmosios instancijos teismas pakeisdamas baudos apskaičiavimo būdą viršijo EB 230 straipsniu jam suteiktos kompetencijos ribas, yra netinkami.

55      Taigi ketvirtojo apeliacinio skundo pagrindo pirma dalis nėra priimtina.

–       Dėl pagrindo antros dalies, susijusios su Pirmosios instancijos teismo atliktu koeficiento dėl sunkinančių aplinkybių taikymo tvarkos pakeitimu, nors to nebuvo prašoma

 Šalių argumentai

56      Groupe Danone mano, kad Pirmosios instancijos teismas neturi teisės nuspręsti ultra petita, nesvarbu, koks būtų jo nagrinėjamas ginčas. Kalbama apie pagrindinį teisminį principą, kuriuo užtikrinama, kad šalys yra tarpusavio ginčo šeimininkės. Tas pats būtų taikoma ir Pirmosios instancijos teismo neribotos jurisdikcijos vykdymui.

57      Groupe Danone tvirtina, kad korekcinio koeficiento taikymo, atsižvelgiant į sunkinančias aplinkybes, baudos sumai teisėtumo klausimas nebuvo keliamas pirmojoje instancijoje. Pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas jo taikymo būdą ir padidindamas baudą, siekiant, kad ji būtų apskaičiuota pagal Komisijos taikytą metodą, nusprendė ultra petita.

58      Komisija tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas savo apskaičiavimo metodą taikė ne iš dalies panaikindamas ginčijamą sprendimą. Atvirkščiai, naudodamasis savo neribota jurisdikcija, Pirmosios instancijos teismas teisingai savo vertinimą pagrindė faktinėmis išvadomis įrodyta lengvinančia aplinkybe.

59      Komisija primena, kad įgyvendindamas šią jurisdikciją Pirmosios instancijos teismas turi plačią diskreciją, jam leidžiančią įvertinti baudos tinkamumą, tai yra netgi nepanaikinus priimto sprendimo, atsižvelgiant į papildomus įrodymus, ją padidinti, sumažinti ar patvirtinti.

 Teisingumo Teismo vertinimas

60      Reikia priminti, kad EB 229 straipsnyje yra nustatyta, jog pagal Sutarties nuostatas Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos kartu priimti reglamentai gali suteikti Teisingumo Teismui neribotą jurisdikciją šiuose reglamentuose numatytų sankcijų atžvilgiu.

61      Tokia jurisdikcija Bendrijos teismui buvo suteikta Reglamento Nr. 17 17 straipsniu. Taigi be paprastos baudos teisėtumo kontrolės šis teismas pakeisti Komisijos vertinimą savo vertinimu ir panaikinti, sumažinti ar padidinti paskirtą baudą (šiuo klausimu žr. 2002 m. spalio 15 d. Sprendimo LimburgseVinyl Maatschappij ir kt. prieš Komisiją C‑238/99 P, C‑244/99 P, C‑245/99 P, C‑247/99 P, C‑250/99 P–C‑252/99 P ir C‑254/99 P, Rink. p. I‑8375, 692 punktą).

62      Iš to matyti, kad Bendrijos teismas gali naudotis neribota jurisdikcija, kai jis turi vertinti baudos dydį, ir kad ši jurisdikcija gali būti naudojama tiek baudai sumažinti, tiek jai padidinti.

63      Taigi Pirmosios instancijos teismo naudojimasis šia jurisdikcija skundžiamame sprendime yra teisėtas.

64      Todėl ketvirtojo apeliacinio skundo pagrindo antra dalis nėra pagrįsta.

Dėl papildomo penktojo pagrindo, pagrįsto teisės į gynybą bei griežtesnių nuostatų negaliojimo atgal principo pažeidimu

–       Dėl pagrindo antros dalies, susijusios su teisės į gynybą pažeidimu

 Šalių argumentai

65      Groupe Danone tvirtina, kad netgi darant prielaidą, jog Pirmosios instancijos teismas galėjo pakeisti baudos apskaičiavimo metodą ir dėl lengvinančių aplinkybių sumažinti sumą, Pirmosios instancijos teismas turėjo sudaryti sąlygas šalims aptarti tokį jo ketinimą vadovaujantis rungimosi principu. Nesuteikdamas galimybės išdėstyti savo požiūrio dėl numatomo pakeitimo, Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisę į gynybą.

66      Komisija primena, kad Pirmosios instancijos teismas nepadidino baudos, bet ją sumažino ir kad, vertindamas baudos dydį pagrįstumą, jis taikė savo baudos sumažinimo dėl lengvinančių aplinkybių apskaičiavimo metodą.

67      Kita vertus, Komisijos manymu, Groupe Danone, pateikdama savo prašymą dėl baudos panaikinimo ir sumažinimo Pirmosios instancijos teismo vertinimui, į Pirmosios instancijos teismą kreipėsi ne tik dėl sprendimo teisėtumo įvertinimo, bet ir dėl tinkamo baudos dydžio. Todėl ji sąmoningai turėjo prisiimti riziką, kad Pirmosios instancijos teismas gali padidinti paskirtą baudą.

 Teisingumo Teismo vertinimas

68      Pirmiausia reikia priminti, kad teisės į gynybą užtikrinimas visos procedūros, kuri gali pasibaigti sankcijų paskyrimu, pirmiausia vienkartinių arba periodinių baudų, metu yra vienas iš pagrindinių Bendrijos teisės principų, kurio turi būti laikomasi net ir per administracinę procedūrą (žr. 2003 m. spalio 2 d. Sprendimo Thyssen Stahl prieš Komisiją, C‑194/99 P, Rink. p. I‑10821, 30 punktą).

69      Teisingumo Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, patikrina, ar, pirma, Pirmosios instancijos teismas teisiškai teisingai atsižvelgė į visus faktorius, kurie yra esminiai nustatant konkrečios veiklos sunkumą pagal EB 81 straipsnį ir Reglamento Nr. 17 15 straipsnį; antra, jis patikrina, ar Pirmosios instancijos teismas pakankamai atsakė į visus ieškovės nurodytus argumentus, dėl kurių reikia sumažinti baudą (žr., visų pirma, 1998 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Baustahlgewebe prieš Komisiją 128 punktą).

70      Nesant reikalo nuspręsti, ar Bendrijos teismas, prieš pasinaudodamas neribota jurisdikcija, turėjo paprašyti Groupe Danone pateikti savo pastabas dėl galimo apskaičiavimo metodo pakeitimo, reikia konstatuoti, kad Groupe Danone galėjo veiksmingai išdėstyti savo požiūrį dėl baudos dydžio nustatymo.

71      Tai matyti, pirma, iš Groupe Danone argumentų, pateiktų Pirmosios intancijos teismui, antra, iš vykstančių jame diskusijų ir, trečia, iš skundžiamame sprendime pateiktų argumentų.

72      Visų pirma, reikia konstatuoti, kad šešiais iš aštuonių pagrindų, kuriuos Groupe Danone pateikė Pirmosios instancijos teismui, siekiama sumažinti paskirtą baudą. Be to, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 25 punkto, šie pagrindai pirmiausia susiję su proporcingumo principo laikymusi bei su Komisijos vertinimais dėl sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

73      Šiais pagrindais ieškovė pirmiausia Pirmosios instancijos teismo prašė atsakyti, ar Komisija teisingai taikė gairėse nustatytą metodą (konkrečiai žr. skundžiamo sprendimo 46–49 punktus) ir ar baudos dydis yra tinkamas.

74      Antra, kaip matyti iš Komisijos atsiliepimo į ieškinį, kurio Groupe Danone neginčijo per posėdį, reikia nurodyti, kad Pirmosios instancijos teismas pateikė Komisijai klausimą dėl atsižvelgimo į lengvinančias aplinkybes taikant baudos apskaičiavimo metodą.

75      Atsakydama į šį klausimą, Komisija pabrėžė, kad ginčijamame sprendime taikomas metodas neatitiko gairių, bet dėl šios aplinkybės finansinės pasekmės Groupe Danone buvo palankesnės.

76      Šiomis aplinkybėmis ieškovė galėjo apibrėžti savo poziciją dėl šio klausimo ir ją pranešti.

77      Trečia, skundžiamame sprendime, atsižvelgdamas į visus jam pateiktus argumentus, Pirmosios instancijos teismas nuodugniai išnagrinėjo reikšmingas su baudos nustatymu susijusias aplinkybes.

78      Kaip Pirmosios instancijos teismas nurodė minėto sprendimo 521 punkte, iš esmės, atsižvelgiant į gairių formuluotę, atitinkamas baudos padidinimas arba sumažinimas dėl sunkinančių arba lengvinančių aplinkybių turi būti taikomas pagrindiniam baudos dydžiui, nustatytam pagal pažeidimo sunkumą arba trukmę, o ne sumai, gautai pirmą kartą sumažinus arba padidinus baudą dėl sunkinančių arba lengvinančių aplinkybių.

79      Skundžiamo sprendimo 522 punkte Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors Komisija baudos dydį patikslino atsižvelgdama, viena vertus, į dvi sunkinančias aplinkybes ir, kita vertus, į vieną lengvinančią aplinkybę, galutinis paskirtos baudos dydis rodo, kad Komisija šiuos du patikslinimus atliko remdamasi suma, gauta po pirmojo padidinimo arba sumažinimo. Šio apskaičiavimo metodo rezultatas yra tas, kad gaunamas kitoks baudos dydis, nei būtų gautas taikant gairėse nurodytą metodą.

80      Taigi Pirmosios instancijos teismas šio sprendimo 523 punkte konstatavo, kad Komisija, nepateikusi jokio pateisinimo, nutolo nuo gairėse nustatyto baudų skaičiavimo metodo.

81      Todėl, kaip matyti iš šio sprendimo 524 punkto, Pirmosios instancijos teismas, remdamasis neribota jurisdikcija, taikė 40 % pagrindinio Groupe Danone nustatyto baudos dydžio padidinimą dėl sunkinančios aplinkybės – pakartotinio pažeidimo.

82      Be to, naudodamasis savo neribota jurisdikcija Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik gairių nuostatomis, o ne kitomis priemonėmis, aplinkybėmis ar kriterijais, į kuriuos Groupe Danone negalėjo atsižvelgti.

83      Iš to matyti, kad kaltinimas Pirmosios instancijos teismui pažeidus teisę į gynybą nėra pagrįstas.

84      Taigi penktojo apeliacinio skundo pagrindo pirma dalis nėra priimtina.

Dėl pagrindo antros dalies, pagrįstos griežtesnių nuostatų negaliojimo atgal principo pažeidimu

 Šalių argumentai

85      Groupe Danone tvirtina, kad, pakeisdamas ieškovei paskirtos baudos apskaičiavimo metodą, Pirmosios instancijos teismas savo motyvus pagrindė gairių patikslinimu, kurį jis atliko sprendimuose, priimtuose vėliau nei skundžiamas sprendimas.

86      Komisija ginčija tai, kad Groupe Danone galėjo turėti abejonių dėl atsižvelgimo į lengvinančias aplinkybes, kurios gali būti taikomos apskaičiuojant baudos dydį, būdų. Iš tikrųjų, kaip šiuo klausimu nusprendė Pirmosios instancijos teismas, iš gairių matyti, kad sumažinimas dėl lengvinančių aplinkybių yra skaičiuojamas nuo pagrindinės sumos. Kadangi Pirmosios instancijos teismas nėra saistomas gairių, pats nustatydamas tinkamą baudos dydį jis pasirinko šį metodą.

 Teisingumo Teismo vertinimas

87      Primintina, kad baudžiamosios teisės nuostatų negaliojimo atgal principas yra bendras visų valstybių narių teisinių sistemų principas ir vienas iš teisės bendrųjų principų, kurių laikymąsi užtikrina Bendrijos teismas (žr. 1984 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kirk, 63/83, Rink. p. 2689, 22 punktą).

88      Būtent 1950 m. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, kuri, be kita ko, įtvirtina baudžiamųjų veikų ir bausmių apibrėžtumo principą (nullum crimen, nulla poena sine lege), draudžia atgaline data taikyti pažeidimą įtvirtinančios normos naują aiškinimą (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją 217 punktą).

89      Tokia situacija pirmiausia susiklosto tuomet, kai kalbama apie teismų vykdomą aiškinimą, kurio rezultato nebuvo galima protingai numatyti pažeidimo padarymo metu, visų pirma atsižvelgiant į tuo metu teismų praktikoje dėl nagrinėjamos teisės nuostatos pateikiamą išaiškinimą (žr. minėto sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją 218 punktą).

90      Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad aplinkybė, jog Komisija anksčiau už tam tikro pobūdžio pažeidimus skirdavo tam tikro dydžio baudas, nekliudo jai, laikantis Reglamento Nr. 17 nustatytų ribose, padidinti baudų lygio, jei to reikia Bendrijos konkurencijos politikos įgyvendinimui užtikrinti, ir kad veiksmingas Bendrijos konkurencijos taisyklių taikymas reikalauja, kad Komisija galėtų bet kuriuo metu pritaikyti baudų lygį prie šios politikos poreikių (žr. minėto sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją 227 punktą).

91      Įmonės, dėl kurių buvo pradėta administracinė procedūra, kurios metu gali būti paskirtos baudos, negali turėti teisėtų lūkesčių dėl baudų apskaičiavimo metodo (minėto sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją 228 punktą).

92      Iš to matyti, kad tokį baudų apskaičiavimo metodą, kurį Pirmosios instancijos teismas taikė skundžiamame sprendime, tokia įmonė kaip Groupe Danone galėjo protingai numatyti pažeidimo padarymo metu (šiuo klausimu žr. sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją 231 punktą).

93      Todėl Pirmosios instancijos teismas nepažeidė negaliojimo atgal principo.

94      Taigi apeliacinio skundo penktojo pagrindo antra dalis nėra pagrįsta.

95      Iš to, kas pasakyta, matyti, kad Groupe Danone visas apeliacinis skundas turi būti atmestas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

96      Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 118 straipsnį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Groupe Danone, o pastaroji pralaimėjo bylą, ji turi jas padengti.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

1.      Atmesti apeliacinį skundą.

2.      Priteisti iš Groupe Danone bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.

---

* Proceso kalba: prancūzų.