1. 

Šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą Regeringsrätten (Švedija) siekia išsiaiškinti, ar maisto produktų gamybai skirto vyno sudėtyje esantis alkoholis turi būti laikomas etilo alkoholiu Direktyvos 92/83/EEB ( 2 ) 20 straipsnio prasme.

2. 

Ši byla ypatinga tuo, kad visos pagrindinės bylos šalys sutaria dėl aplinkybės, kad maisto produktų gamybai skirto vyno sudėtyje esantis alkoholis turi būti laikomas etilo alkoholiu šios nuostatos prasme.

3. 

Todėl šioje byloje kyla klausimas, ar yra ginčas, ir su tuo susijęs klausimas, ar Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl prejudicinio klausimo.

4. 

Šioje išvadoje išdėstysiu priežastis, dėl kurių, mano manymu, Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos priimti sprendimą dėl šio prejudicinio klausimo.

5.

Direktyva 92/83 siekiama suderinti akcizų už alkoholį ir alkoholinius produktus struktūras ir ypač nustatyti bendrus visų aptariamųjų produktų sąvokų apibrėžimus, pagrįstus tais sąvokų apibrėžimais, kurie yra pateikti priimant šią direktyvą galiojusioje Kombinuotojoje nomenklatūroje ( 3 ).

6.

Pagal Direktyvos 92/83 20 straipsnį terminas „etilo alkoholis“ apima:

7.

Be to, remiantis Direktyvos 92/83 27 straipsnio 1 dalies f punktu, valstybės narės atleidžia nuo suderintų akcizų produktus, kurių sudėtyje yra etilo alkoholio, kai šie produktai „yra vartojami kaip sudedamoji pusgaminių dalis maisto produktų, kurie gali būti pripildomi arba kaip nors kitaip reikalingi alkoholio, gamyboje, su sąlyga, kad kiekvienu atveju alkoholio kiekis neviršija 8,5 litrų šimte kilogramų produkto šokolado pramonėje ir 5 gryno alkoholio litrų šimte kilogramų kitų produktų“.

8.

Švedijos alkoholio akcizų įstatymo (lagen om alkoholskatt) ( 6 ), kuriuo į nacionalinę teisę perkelta Direktyva 92/83, 1 straipsnio pirmojoje pastraipoje numatyta, kad akcizai už alkoholį yra taikomi alui, vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, tarpiniams produktams ir etilo alkoholiui.

9.

Pagal LAS 3 straipsnį akcizai taikomi vynui, priskiriamam KN 2204 ir 2205 kodams, jei jame esantis alkoholis yra tik fermentacijos proceso rezultatas ir tūrinė alkoholio koncentracija viršija tam tikrą procentą.

10.

Dėl etilo alkoholio LAS 6 straipsnyje numatyta, kad akcizai yra taikomi KN 2207 ir 2208 pozicijoms priskirtiniems produktams, kurių tūrinė alkoholio koncentracija viršija 1,2 %, net jei šie produktai yra kitam Kombinuotosios nomenklatūros skirsniui priskiriamo produkto dalis.

11.

Tačiau LAS 7 straipsnio pirmosios pastraipos 5 punkte numatyta, kad nuo akcizų atleidžiami produktai, jei jie yra maisto produkto sudėtyje arba yra naudojami kaip sudedamoji pusgaminių dalis maisto produktų, kurie gali būti pripildomi arba kaip nors kitaip reikalingi alkoholio, gamyboje, su sąlyga, kad kiekvienu atveju alkoholio kiekis neviršija 8,5 litro gryno alkoholio šimte kilogramų produkto šokolado pramonėje ir 5 litrų gryno alkoholio šimte kilogramų kitų produktų.

12.

Gourmet Classic Ltd (toliau – Gourmet Classic) yra Jungtinės Karalystės įmonė, kuri nori prekiauti maisto produktų gamybai skirtu vynu Švedijos rinkoje.

13.

Prieš pradėdama prekiauti savo produktu Gourmet Classic paprašė Švedijos mokesčių komisijos (Skatterättsnämnden) patvirtinti, kad maisto produktams skirtas vynas nėra apmokestinamas akcizais, nes, jos nuomone, jam taikoma Direktyvos 92/83 27 straipsnio 1 dalies f punkte numatyta išimtis.

14.

Aptariamas maisto produktų gamybai skirtas vynas yra mišinys, kurį sudaro maždaug 40 % įprasto raudonojo arba baltojo vyno ir maždaug 60 % truputį pasūdyto vyno, iš kurio pašalintas alkoholis. Alkoholio kiekis šiame maisto produktų gamybai skirtame vyne siekia 4,8 litro šimte kilogramų galutinio produkto.

15.

Jungtinės Karalystės mokesčių institucija (Le HM Customs and Excise, Tariff and Statistical Office) informavo Gourmet Classic, kad jos maisto produktų gamybai skirtas vynas yra priskiriamas KN 2103909089pozicijai.

16.

Per procedūrą Skatterättsnämnden Švedijos mokesčių administratorius (Skatteverket) pateikė savo pastabas ir nurodė, kad pagal LAS 6 straipsnį Gourmet Classic parduodamas maisto produktų gamybai skirtas vynas yra apmokestinamas mokesčiu už alkoholį, tačiau šiam konkrečiam produktui yra taikoma LAS 7 straipsnio pirmosios pastraipos 5 punkte numatyta išimtis.

17.

Todėl, Skatteverket manymu, maisto produktų gamybai skirtas vynas, kuriuo prekiauja Gourmet Classic, neturi būti apmokestinamas akcizais.

18.

Remdamasi Skatteverket rekomendacija Skatterättsnämnden pareiškė savo nuomonę.

19.

Skatteverket pateikė apeliacinį skundą Regeringsrätten, kad pastarasis patvirtintų Skatterättsnämnden nuomonę. Gourmet Classic teigia, kad ji taip pat sutinka su Skatterättsnämnden nuomone.

20.

Regeringsrätten mano, kad siekiant priimti sprendimą reikia išsiaiškinti išvados, kad maisto produktų gamybai skirto vyno sudėtyje yra etilo alkoholio Direktyvos 92/83 prasme pagrįstumą.

21.

Regeringsrätten nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį klausimą:

„Ar maisto produktų gamybai naudojamo vyno sudėtyje esantį alkoholį reikia laikyti etilo alkoholiu direktyvos (92/83) 20 straipsnio pirmosios įtraukos prasme?“

22.

Teisingumo Teismui pateiktose pastabose Europos Bendrijų Komisija laikosi nuomonės, kad Teisingumo Teismas neturi priimti sprendimo dėl Regeringsrätten pateikto prejudicinio klausimo.

23.

Jos manymu, tai, kad Skatteverket prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašė ne pakeisti Skatterättsnämnden nuomonę, o ją patvirtinti, rodo, jog tarp pagrindinės bylos šalių nėra jokio ginčo. Komisija taip pat pažymi, kad visos bylos šalys sutinka dėl to, kad maisto produktų gamybai skirtas vynas yra atleistas nuo visų mokesčių už alkoholį.

24.

Komisija cituoja 1981 m. gruodžio 16 d. Sprendimą Foglia ( 7 ), kuriame Teisingumo Teismas nustatė, kad EB 234 straipsniu jam patikėtas uždavinys ne teikti patariamąsias nuomones bendrais ar hipotetiniais klausimais, bet prisidėti prie teisingumo vykdymo valstybėse narėse ( 8 ).

25.

Taip pat remdamasi sprendimu Foglia Komisija priduria, kad Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos atsakyti į tokį išaiškinamąjį klausimą, koks jam pateiktas pagrindinėje byloje, nes jis įsitrauktų į pagrindinės bylos šalių sukurtą procedūrą, kuria šios siekė, kad Teisingumo Teismas pateiktų nuomonę dėl tam tikrų Bendrijos teisės klausimų, kurie neturi reikšmės ginčo sprendimui.

26.

Sutikdamas su Komisija manau, kad Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos atsakyti į Regeringsrätten pateiktą klausimą.

27.

EB 234 straipsnyje numatyta procedūra yra Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo priemonė ( 9 ). Prašymu priimti prejudicinį sprendimą suteikiama galimybė dėl Bendrijos teisės aktų aiškinimo abejonių turinčiam nacionaliniam teismui kreiptis į Teisingumo Teismą dėl sprendimo, kuris jam reikalingas ginčui išspręsti, priėmimo.

28.

Nors pagal EB 234 straipsnį prejudicinio klausimo būtinumą ir svarbą turi įvertinti bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, prireikus Teisingumo Teismas turi patikrinti savo paties kompetenciją ir išnagrinėti sąlygas, kuriomis jam buvo pateikta byla ( 10 ).

29.

Todėl Teisingumo Teismui gali prireikti patikrinti, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikė valstybės narės nacionalinis teismas ( 11 ), kuris nagrinėja bylą ( 12 ) ir mano, kad Teisingumo Teismo sprendimas yra būtinas jo bylai išspręsti ( 13 ).

30.

Skatterättsnämnden procedūra yra specifinė. Skatterättsnämnden uždavinys pateikti preliminarią nuomonę dėl klausimų, ypač susijusių su mokesčių mokėtojų ir valdžios institucijų santykiais mokestinių prievolių atžvilgiu. ( 14 ) Tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas pateikia prašymą Skatterättsnämnden, Skatteverket turi galimybę pareikšti pastabas dėl atitinkamo sandorio apmokestinimo.

31.

Tuomet Skatterättsnämnden parengia nuomonę dėl būdo, kaip turi būti išspręstas jai pateiktas šio sandorio apmokestinimo klausimas. Ši nuomonė gali būti klausimą pateikusio asmens ir (arba) Skatteverket ieškinio, pareikšto Regeringsrätten, dalykas ( 15 ).

32.

Minėtame sprendime Victoria Film Teisingumo Teismas nusprendė, kad jis neturėjo jurisdikcijos priimti sprendimo dėl Skatterättsnämnden pateiktų prejudicinių klausimų, remdamasis tuo, kad pastaroji iš esmės vykdo administracines funkcijas, ir priminė, jog nacionaliniai teismai gali kreiptis į Teisingumo Teismą, tik jei jie nagrinėja bylą ir turi priimti sprendimą procese, kuriame priimamas teisminio pobūdžio sprendimas ( 16 ).

33.

Vis dėlto tame pačiame sprendime Teisingumo Teismas pridūrė, kad tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas arba Skatteverket pareiškia ieškinį ginčydami preliminarią nuomonę, galima manyti, kad bylą nagrinėjantis Regeringsrätten vykdo teisminio pobūdžio funkciją EB 234 straipsnio prasme, kurios tikslas kontroliuoti mokesčių mokėtoją apmokestinančio akto teisėtumą ( 17 ).

34.

Todėl nekyla jokių abejonių, kad Regeringsrätten yra nacionalinis teismas EB 234 straipsnio prasme.

35.

Tačiau manau, kad pagrindinėje byloje neįvykdyta ginčo buvimo nacionaliniame teisme sąlyga.

36.

Iš pradžių reikia pažymėti, kad žodis „ginčas“ yra apibrėžiamas kaip nesutarimas, dėl kurio gali kilti teisminis procesas, patikslinant, kad nesutarimas yra nuomonių nesutapimas ( 18 ).

37.

Be to, dėl ginčo buvimo sąlygos Teisingumo Teismas taip pat jau yra nusprendęs, kad jis neturi jurisdikcijos tuo atveju, kai šalys ginčą sukuria dirbtinai siekdamos gauti patariamąją nuomonę bendraisiais ar hipotetiniais klausimais ( 19 ) ar netgi tada, kai ieškovo reikalavimai pagrindinėje byloje buvo patenkinti po to, kai nacionalinis teismas pateikė Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą ( 20 ).

38.

Tokiais atvejais, Teisingumo Teismo manymu, nebuvo tikro ginčo arba ginčo, dėl kurio buvo pateiktas prejudicinis klausimas, nebeliko, nes nebuvo ar nebeliko nesutarimo tarp šalių.

39.

Pažymėtina, jog akivaizdu, kad visos pagrindinės bylos šalys, t. y. Gourmet Classic, Skatterättsnämnden ir Skatteverket, sutaria dėl to, koks sprendimas turi būti priimtas.

40.

Iš tiesų iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Gourmet Classic paprašė Skatterättsnämnden patvirtinti, jog maisto produktų gamybai skirtas vynas nebus apmokestintas akcizais už alkoholį, nes, jos nuomone, jam yra taikytina viena iš Direktyvos 92/83 27 straipsnio 1 dalies f punkto išimčių, kurios pakartotos LAS 7 straipsnio pirmosios pastraipos 5 punkte ( 21 ).

41.

Šioje byloje Skatteverket procese Skatterättsnämnden tvirtino, kad maisto produktų gamybai skirtam vynui veiksmingai gali būti taikoma šioje nuostatoje numatyta išimtis ( 22 ).

42.

Be to, Skatterättsnämnden priėmė abiejų šalių pastabas atitinkančią nuomonę ( 23 ).

43.

Prašymo priimti prejudicinį sprendimą 22 punkte Regeringsrätten taip pat priduria, kad pagrindinės bylos šalys sutaria dėl to, kad akcizų už alkoholį mokėti nereikia.

44.

Iš šių aplinkybių aiškiai matyti, kad nesutarimo tarp šalių nėra ir todėl nėra ginčo nacionaliniame teisme.

45.

Tai ne pirmas kartas, kai Regeringsrätten kreipiasi į Teisingumo Teismą dėl ginčo pagrindinėje byloje, susijusio su Skatterättsnämnden nuomone ( 24 ). Ankstesnėse bylose Teisingumo Teismas nusprendė, kad jis turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl Regeringsrätten pateiktų prejudicinių klausimų, remdamasis minėtame sprendime Victoria Film suformuota teismo praktika.

46.

Minėtose bylose Regeringsrätten nagrinėjo ieškinį, kuriuo buvo ginčijama ( 25 )Skatterättsnämnden preliminari nuomonė ir dėl šios priežasties turėjo išspręsti ginčą ir priimti teismo sprendimą.

47.

Priešingai nei šioje byloje, Skatterättsnämden nuomonė buvo užginčyta ir dėl to buvo iškelta byla.

48.

Žinoma, 1995 m. vasario 9 d. Sprendime Leclerc Siplec ( 26 ) Teisingumo Teismas manė turįs jurisdikciją, nors atsakovė pagrindinėje byloje visiškai sutiko su ieškovės nuomone ( 27 ).

49.

Vis dėlto reikia pažymėti, kad minėtame sprendime Leclerc Siplec proceso pagrindinėje byloje pradžioje tarp šalių buvo tikras ginčas. Bendrovės TF1 Publicité ir M6 Publicité atsisakė transliuoti degalų platinimo Leclerc prekybos centruose reklamą. Todėl importo bendrovė Édouard Leclerc-Siplec šioms dviem bendrovėms iškėlė bylą tribunal de commerce de Paris (Prancūzija) ( 28 ).

50.

Šioje byloje procesas buvo pradėtas ne dėl šalių nesutarimo, o turint prašymą patvirtinti nuomonę, dėl kurios visos šalys sutaria. Šis procesas ypatingas tuo, kad Skatteverket gali pateikti apeliacinį skundą Regeringsrätten dėl Skatterättsnämnden nuomonės, net jeigu šiuo skundu siekiama šią nuomonę patvirtinti.

51.

Todėl šioje byloje nėra fiktyvaus ar dirbtinai sukurto ginčo, kaip buvo bylose, kuriose buvo priimtas minėtas sprendimas Foglia ar 2003 m. sausio 21 d. Sprendimas Bacardi Martini ir Cellier des Dauphins ( 29 ), bet yra pateiktas prašymas patvirtinti nuomonę nesant jokio ginčo.

52.

Prašyme priimti prejudicinį sprendimą nacionalinis teismas taip pat paaiškina, kad byla iškelta siekiant „sukurti precedentą“ dėl maisto produktų gamybai skirto vyno neapmokestinimo akcizais ir jį visuotinai taikyti.

53.

Kitaip tariant, manau, kad šis teismas prašo Teisingumo Teismo suformuluoti patariamąją nuomonę.

54.

1992 m. liepos 16 d. Sprendime Meilicke ( 30 ) Teisingumo Teismas patikslino, kad bendradarbiavimo principas, kuriuo vadovaujamasi vykdant prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrą, savo ruožtu reiškia, kad nacionalinis teismas turi atsižvelgti į Teisingumo Teismui suteiktą funkciją ( 31 ). Ši funkcija yra ne teikti patariamąsias nuomones, bet padėti veiksmingai išspręsti ginčą ( 32 ).

55.

Mano nuomone, Teisingumo Teismo jurisdikcijos pripažinimas tokiu atveju kaip šis reikštų nukrypimą nuo EB 234 straipsniu siekiamo tikslo ir tai, kad nepaisoma kitų šiame straipsnyje keliamų bylos nagrinėjimo Teisingumo Teisme sąlygų, kurios suponuoja ginčo buvimą ir reiškia, kad prejudicinis klausimas turi būti pateisintas būtinumu išspręsti tikrą nesutarimą.

56.

Be to, net jeigu Regeringsrätten galiausiai laikytųsi priešingos nei Skatterättsnämnden ir visų kitų pagrindinės bylos šalių nuomonės, prireikus Gourmet Classic nacionaliniame teisme galėtų ginčyti sprendimą taikyti importo mokesčius ir šis teismas, esant tikram ginčui, galėtų prašyti Teisingumo Teismo priimti sprendimą dėl Direktyvos 92/83 20 straipsnio taikymo srities.

57.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, manau, kad Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos atsakyti į Regeringsrätten pateiktą klausimą.

58.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui nuspręsti, kad jis neturi jurisdikcijos atsakyti į Regeringsrätten pateiktą prejudicinį klausimą.