1.

2004 m. gegužės 1 d. į Europos Sąjungą įstojus dešimčiai naujųjų valstybių narių, galiojanti Bendrijos teisė, acquis communautaire, buvo pradėta taikyti šioms valstybėms. Tačiau Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje devyniomis oficialiosiomis naujųjų valstybių narių kalbomis didelė acquis communautaire dalis buvo paskelbta labai pavėluotai. Čekijos muitinės direkcija taikė sankcijas įmonei Skoma-Lux s.r.o. (toliau – Skoma-Lux), nes pastaroji pažeidė Bendrijos muitų teisės aktų nuostatas, taikomas Čekijos Respublikai įstojus į Europos Sąjungą, tačiau dar nepaskelbtas Čekijos oficialiojo leidinio specialiajame leidime. Šioje byloje Teisingumo Teismas turi nustatyti, kiek galima remtis tokiomis nuostatomis privataus asmens atžvilgiu, nepaskelbus jų šio asmens gimtąja kalba.

2.

EB 254 straipsnis iš esmės reglamentuoja antrinės teisės aktų paskelbimą. Šiai bylai reikšmingoje minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Tarybos ir Komisijos reglamentai, taip pat šių institucijų visoms valstybėms narėms skirtos direktyvos skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jie įsigalioja juose nurodytą dieną arba, jei ji nenurodoma, dvidešimtą dieną nuo jų paskelbimo.“

3.

1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje ( 2 ), 4 straipsnyje nustatytas kalbų vartojimas:

„Reglamentai ir kiti bendro taikymo dokumentai rengiami dvidešimčia oficialiųjų kalbų.“

4.

Akto dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų ( 3 ), (toliau – Stojimo sąlygų aktas), 2 straipsnyje numatyta, kad Bendrijos teisės aktai iš esmės naujosioms valstybėms narėms taikomi nuo įstojimo dienos, t. y. 2004 m. gegužės 1 dienos:

„Nuo įstojimo dienos pirminių Sutarčių ir prieš įstojimą institucijų ir Europos centrinio banko priimtų aktų nuostatos naujosioms valstybėms narėms yra privalomos ir tose valstybėse taikomos tose Sutartyse ir šiame Akte nustatytomis sąlygomis.“

5.

Stojimo sąlygų akto 58 straipsnyje įtvirtintas kalbų vartojimas ir paskelbimas:

„Iki įstojimo priimti ir Tarybos, Komisijos arba Europos centrinio banko čekų, estų, vengrų, latvių, lietuvių, maltiečių, lenkų, slovakų ir slovėnų kalbomis parengti institucijų ir Europos centrinio banko aktų tekstai nuo įstojimo dienos yra autentiški tomis pačiomis sąlygomis kaip ir esamomis vienuolika kalbų parengti tekstai. Jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jei tie tekstai taip buvo paskelbti esamomis kalbomis.“

6.

Iš karto 2004 m. gegužės 1 d. įstojus dešimčiai naujųjų valstybių narių, buvo paskelbtas pranešimas keliuose Oficialiojo leidinio ( 4 ) numeriuose. Spausdintoje Oficialiojo leidinio versijoje bei šio leidinio kompaktiniame diske yra toks minėto pranešimo tekstas:

„Pranešimas skaitytojui

Bus išleistas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio specialusis leidimas, kuriame spausdinami iki įstojimo priimti institucijų ir Europos centrinio banko parengti teisės aktų tekstai čekų, estų, vengrų, latvių, lietuvių, maltiečių, lenkų, slovakų ir slovėnų kalbomis. Šio leidinio tomai palaipsniui pasirodys nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki metų pabaigos.

Šiomis sąlygomis ir belaukiant šių tomų išleidimo, elektroninės šių tekstų versijos paskelbiamos EUR-Lex interneto svetainėje.

EUR-Lex interneto svetainės adresas yra http://europa.eu.int/eur-lex/de/accession.html.“

7.

Tačiau atitinkamame Oficialiojo leidinio numeryje, paskelbtame EUR-Lex interneto svetainėje, buvo paskelbta, bent jau laikinai, kitokia šio pranešimo versija čekų kalba, kurią iki 2007 m. liepos 25 d. dar buvo galima rasti internete, tačiau 2007 m. rugpjūčio 1 d. ji buvo pakeista į pirmiau nurodytą versiją čekų kalba. Ši pirminė versija vadinosi „Oznámení Komise“, t. y. Komisijos pranešimas, kurio antrojoje pastraipoje buvo papildomas sakinys:

„Ta po nezbytnou dobu představuje zveřejnění v Úředním věstníku Evropské unie podle článku 58 aktu o přistoupení z roku 2003.“

Remiantis šia versija, prieš išleidžiant Oficialiojo leidinio specialųjį leidimą, paskelbimas Eur-Lex interneto svetainėje prilygo paskelbimui Stojimo sąlygų akto 58 straipsnio prasme ( 5 ).

8.

Pagrindinė byla susijusi su 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas ( 6 ), 199 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad:

„Nepažeidžiant baudžiamojo pobūdžio nuostatų, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už:

9.

Atsižvelgiant į Komisijai pateiktą Oficialiųjų leidinių biuro (OPOCE) informaciją 2004 m. rugpjūčio 27 d. šios nuostatos pirminė ir esmės požiūriu nepakeista redakcija buvo paskelbta Oficialiojo leidinio specialiajame leidime čekų kalba.

10.

Ieškovė pagrindinėje byloje, Skoma-Lux, importuoja vyną į Čekijos Respubliką ir juo prekiauja. Čekijos muitinės administracija kaltina ieškovę, kad įvairios muitinės deklaracijos, susijusios su importuotu vynu, pateiktos nuo 2004 m. kovo 11 d. iki 2004 m. gegužės 20 d., yra neteisingos, nes vynas buvo klasifikuotas neteisingoje Kombinuotosios nomenklatūros pozicijoje, nepaisant atitinkamų muitinės įstaigų nurodymų. Todėl muitinės administracija Skoma-Lux skyrė baudą. Ieškovė kaltinama pažeidusi Čekijos teisės aktų muitų srityje nuostatas ir Reglamento Nr. 2454/93 199 straipsnio 1 dalį, su tuo ir susijusi ši byla.

11.

Skoma-Lux pareiškė ieškinį dėl baudos panaikinimo ir pirmiausia ginčijo tai, kad reikšmingu bylai momentu Reglamento Nr. 2454/93 199 straipsnio 1 dalis dar nebuvo tinkamai paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje čekų kalba.

12.

Tokiomis aplinkybėmis Krajský soud v Ostravě (Čekijos Respublika), Ostrau apeliacinis teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

13.

Vykstant rašytinei proceso daliai, pastabas pateikė Skoma-Lux, Čekijos Respublika, Estijos Respublika, Latvijos Respublika, Lenkijos Respublika, Švedijos Karalystė ir Komisija. Posėdyje, kuriame nedalyvavo Skoma-Lux ir Estijos Respublika, be visų kitų minėtų proceso dalyvių, dar dalyvavo Slovakijos Respublika.

14.

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą iš esmės susijęs su Bendrijos reglamento nepaskelbimo nustatytomis oficialiosiomis kalbomis pasekmėmis.

15.

Pirmuoju klausimu siekiama sužinoti, ar valstybė narė gali Sąjungos piliečiams taikyti Bendrijos reglamentą, kuris nebuvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje atitinkamos valstybės narės kalba.

16.

Antrasis ir trečiasis klausimai pateikiami dėl to, kad tik Teisingumo Teismas gali pripažinti antrinės teisės aktų nuostatas negaliojančiomis ( 7 ). Jeigu tinkamai nepaskelbus nustatytomis oficialiosiomis kalbomis – galbūt laikinai ir tik tam tikrose valstybėse narėse – Bendrijos teisės nuostatos negaliotų, tai šią aplinkybę, stricto sensu, kiekvienu konkrečiu atveju turėtų aiškiai nustatyti Teisingumo Teismas.

17.

Kadangi klausimas dėl teisės aktų, kurie dar nebuvo paskelbti Oficialiajame leidinyje visomis oficialiosiomis kalbomis, galiojimo kyla pirmiau už klausimą, susijusį su galimybe pasiremti šiais teisės aktais Sąjungos piliečių atžvilgiu, tai pirmiausia siūlau atsakyti į antrąjį ir prireikus į trečiąjį klausimus.

18.

Norint atsakyti į šį klausimą, svarbu nustatyti teisės akto paskelbimo atitinkamos valstybės narės kalba reikšmę.

19.

Atsižvelgiant į Stojimo sąlygų akto 2 straipsnio pirmą sakinio dalį, darytina išvada, kad galiojantys Bendrijos teisės aktai naujosioms valstybėms narėms yra privalomi nepaisant to, ar jie buvo tinkamai paskelbti šių valstybių kalbomis. Pagal nurodytą nuostatą galiojantys teisės aktai naujosioms valstybėms narėms yra privalomi be jokių išlygų nuo įstojimo dienos. Tokią išvadą taip pat daro Komisija ir pastabas pateikusios valstybės narės, kurios privalomąjį pobūdį iš dalies kildina dar iš EB 10 straipsnio.

20.

Vis dėlto teisės aktų privalomas taikymas naujosioms valstybėms narėms turi būti atskirtas nuo jų galiojimo šiose valstybėse. Pagal Stojimo sąlygų akto 2 straipsnio antrą sakinio dalį galiojantys teisės aktai taikomi naujosiose valstybėse narėse taip pat ne automatiškai, o tik Sutartyse ir šiame Akte nustatytomis sąlygomis. Taikymu naujosiose valstybėse narėse pirmiausia reikia laikyti taikymą privatiems asmenims.

21.

Vieną iš Stojimo sąlygų akte nustatytų sąlygų yra 58 straipsnio antrame sakinyje įtvirtinta pareiga skelbti teisės aktus. Pagal šią nuostatą teisės aktų versijos naujomis oficialiosiomis kalbomis skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jei tie tekstai taip buvo paskelbti esamomis kalbomis. Paskelbimas Oficialiajame leidinyje leidžia suinteresuotiesiems asmenims susipažinti su svarbių teisės normų turiniu, ir taip elgtis, beje, yra jų pareiga. Paskelbus niekas negali remtis aplinkybe, jog nežinojo Oficialiojo leidinio turinio ( 8 ).

22.

Būtent Stojimo sąlygų akto 58 straipsnio pirmame sakinyje tai yra aiškiai nustatyta naujųjų valstybių narių kalbų atžvilgiu. Pagal šią nuostatą šios kalbinės versijos yra autentiškos tomis pačiomis sąlygomis kaip ir esamomis senųjų valstybių narių kalbų parengtos versijos. Taigi jos turi būti skelbiamos Oficialiajame leidinyje.

23.

Vis dėlto dar nėra aišku, kokių pasekmių turi toks nepaskelbimas.

24.

Šiuo atžvilgiu būtų galima remtis generalinio advokato C. O. Lenz nuomone, kad pagrindinė sąlyga, susijusi su teisės aktų leidėjo priemonėmis nustatyta piliečio pareiga, yra konstitutyvaus pobūdžio paskelbimas Oficialiųjų leidinių biure ( 9 ). Konstitutyvaus pobūdžio paskelbimo sąvoka paimta iš Vokietijos konstitucinės teisės, pagal kurią įstatymo paskelbimas yra neatskiriama teisės aktų leidybos dalis ( 10 ). Įstatymas neegzistuoja, kol nėra paskelbtas. Teisinės valstybės principas reikalauja, kad paskelbimas būtų oficialus, leidžiantis visuomenei patikimai susipažinti su galiojančiais teisės aktais ( 11 ).

25.

Panašus rezultatas būtų pasiektas, jeigu sprendimą Hoechst prieš Komisiją dėl sprendimo paskelbimo asmenims, kuriems jis yra skirtas, Teisingumo Teismas taikytų visuotinai taikomų aktų paskelbimui. Remiantis šiuo sprendimu, akto paskelbimui, kaip ir bet kokiam kitam esminiam procedūriniam reikalavimui, būtina, kad pažeidimas būtų toks šiurkštus ir akivaizdus, kad dėl jo skundžiamas aktas taptų neegzistuojančiu ( 12 ), arba kad tai būtų esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimas, galintis lemti šio akto panaikinimą ( 13 ). Šis sprendimas prieštarauja ankstesniam sprendimui ICI prieš Komisiją. Remiantis pastaruoju sprendimu, pažeidimai įteikimo procedūroje nedaro poveikio pačiam sprendimui ir todėl nedaro įtakos jo teisėtumui ( 14 ).

26.

Nėra būtinybės nagrinėti, kuris iš minėtų dviejų sprendimų turi būti taikomas individualaus sprendimo atveju. Siekis visuotinai taikomų aktų galiojimą padaryti priklausomą nuo to, ar jie tinkamai paskelbti visomis kalbomis, bet kuriuo atveju keltų neproporcingą riziką šių aktų veiksmingumui.

27.

Remiantis Reglamento Nr. 1 4 straipsniu, Bendrija tokius aktus privalo paskelbti visomis oficialiosiomis kalbomis. Todėl, palyginti su paskelbimu tik viena kalba, yra daug didesnė rizika padaryti klaidų. Be to, tokios klaidos būtų akivaizdžios ne iš karto, nes dauguma vartotojų informacijos ieško tik savo valstybine kalba.

28.

Skirtumai tarp kalbinių versijų yra turbūt praktikai svarbiausias tokių pažeidimų pavyzdys. Klaidos pirminės versijos vertime gali turėti įtakos tiek Bendrijos institucijų sprendimams, tiek paskelbimo patikimumui.

29.

Vis dėlto teisinga, jog sprendimų priėmimo procese dalyvaujantys asmenys privalo užtikrinti, kad jiems reikšmingas vertimas būtų suderintas su kitomis teisės akto projekto versijomis. Toks derinimas pirmiausia vyksta Taryboje, kur valstybės narės turi teisę dalyvauti parengiant galutines vertimų versijas ( 15 ). Todėl dėl vertimų skirtumų atsirandantys padariniai formuojant politinę valią iš esmės nepateisina aktų panaikinimo.

30.

Tačiau pasekmių, atsirandančių teisės subjektams dėl vertimo skirtumų, Teisingumo Teismas taip pat nelaikė priežastimi panaikinti aktus. Priešingai, nusistovėjusioje teismo praktikoje Bendrijos teisės veiksmingumo tikslais Teisingumo Teismas akcentavo būtinybę skirtingas kalbines versijas aiškinti vienodai. Šioms versijoms nesutampant, nagrinėjama nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisės aktų, kuriuose ji įtvirtinta, bendrą struktūrą ir tikslą ( 16 ). Dėl to tam tikros kalbinės versijos gali turėti pirmenybę kitų atžvilgiu ( 17 ).

31.

Panašiai atitinkamo teisės akto galiojimas Teisingumo Teismui nekėlė abejonių, nagrinėjant su paskelbimu susijusius klausimus.

32.

Šiuo klausimu daugelyje bylų Teisingumo Teismas Turkijos darbuotojų teises kildino iš 1980 m. rugsėjo 19 d. EEB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/80 dėl asociacijos plėtros ( 18 ) nuostatų. Šis sprendimas nebuvo paskelbtas Oficialiajame leidinyje. Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad nepaskelbimas jei ir gali sukliudyti nustatyti asmeniui tam tikras pareigas, negali atimti iš šio asmens teisės viešosios valdžios institucijos atžvilgiu remtis teisėmis, kurias jam suteikia sprendimas ( 19 ). Taigi kadangi asmuo taip pat turi teisę — bent jau prieš valstybę — remtis nepaskelbtais Bendrijos teisės aktais, paskelbimas nėra šių aktų galiojimo sąlyga.

33.

Taigi į antrąjį prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip: tai, kad reglamentas nepaskelbtas atitinkamomis oficialiosiomis kalbomis, nesukelia abejonių dėl jo galiojimo. Todėl tai taip pat neįpareigoja bylą nagrinėjančio teismo kreiptis dėl prejudicinio sprendimo.

34.

Atsižvelgiant į antrojo prejudicinio klausimo atsakymą, nereikia atsakyti į trečiąjį klausimą.

35.

Net jeigu, nepaskelbus reglamento Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, nekyla abejonių dėl jo galiojimo, tai nereiškia, kad galima juo remtis privačių asmenų atžvilgiu. Kaip ką tik buvo nurodyta, Teisingumo Teismas, priešingai, atkreipė dėmesį į teisinio saugumo principą tiek, kiek tai buvo susiję su asmenų pareigų nustatymu.

36.

1979 m. Teisingumo Teismas pabrėžė, kad pagrindinis Bendrijos teisės sistemos principas reikalauja, kad valdžios institucijų aktas nebūtų taikomas piliečiams tol, kol šie neturi galimybės su juo susipažinti ( 20 ). Teisinio saugumo principas reikalauja, kad teisės aktai leistų suinteresuotiesiems asmenims tiksliai žinoti jiems nustatytų pareigų apimtį ( 21 ). Šis teisinio saugumo principas taikomas ypač griežtai, kai yra susijęs su teisės aktu, galinčiu turėti finansinių pasekmių ( 22 ).

37.

Tikėtina, jog, norint suteikti pakankamą galimybę susipažinti su teisės aktu, užtenka jį paskelbti keliomis oficialiosiomis kalbomis. Vis dėlto Teisingumo Teismas akivaizdžiai atsisakė remtis bendruoju Bendrijos teisės principu, suteikiančiu kiekvienam piliečiui teisę reikalauti, kad visa, kas gali paveikti jo interesus, visais atvejais būtų išdėstyta jo gimtąja kalba ( 23 ).

38.

Tačiau atsižvelgiant į bendruosius teisės aktus, nustatančius privataus asmens pareigas, t. y. iš esmės į reglamentus, Teisingumo Teismas pagrįstai nepripažino kalbų lygybės suvaržymo. Taigi jis konstatavo, kad asmuo privalo žinoti Oficialiojo leidinio turinį, tik jeigu atitinkamą leidinio numerį jis iš tikrųjų gali rasti savo kalba ( 24 ).

39.

Panašiai sprendimuose dėl saugomų kilmės vietos nuorodų „Prosciutto di Parma“ (Parmos kumpis) ir „Grana Padano“ (šiaurės Italijos kietasis sūris) Teisingumo Teismas konstatavo, kad nustatytos sąlygos, susijusios su šių pavadinimų vartojimu, negali būti taikomos ūkio subjektų atžvilgiu, nes jie apie šias sąlygas nebuvo tinkamai supažindinti Bendrijos teisės akte ( 25 ). Teisingumo Teismas nepritarė generalinio advokato S. Alber pasiūlymui ( 26 ), jog pakanka, kad specifikacijos duomenis suinteresuotieji asmenys gali gauti iš Komisijos.

40.

Minėtose bylose buvo kalbama apie tai, jog atitinkamus pavadinimus pjaustytam kumpiui, tarkuotam sūriui arba supakuotiems produktams leidžiama vartoti, tik jeigu šie produktai yra supjaustyti, sutarkuoti arba supakuoti jų gamybos regione. Šios specifikacijos buvo pateiktos italų kalba, bent jau byloje „Prosciutto di Parma“, ir dėl to nebuvo galimybės jomis remtis suinteresuotųjų Jungtinės Karalystės ūkio subjektų atžvilgiu ( 27 ).

41.

Kaip teisingai pabrėžia Latvijos vyriausybė, kitokia išvada, būtent atsisakymas paskelbti suinteresuotojo asmens kalba, prieštarautų EB 21 straipsnio trečiajai pastraipai. Pagal šią nuostatą kiekvienas Sąjungos pilietis gali rašyti institucijoms ir nustatytoms įstaigoms viena iš EB 314 straipsnyje nurodytų kalbų ir gauti atsakymą tą pačia kalba ( 28 ). Tačiau jeigu neprivaloma korespondencija turi būti keičiamasi ta oficialiąja kalba, kurią pasirenka Sąjungos pilietis, tai a fortiori jam gali būti taikomos tik tos prievolės, kurios buvo paskelbtos jo valstybine kalba ( 29 ).

42.

Kaip vėlgi pažymi Latvijos vyriausybė, įpareigojus laikytis teisės normų, kurios paskelbtos tik kitomis kalbomis, pilietis atsidurtų nepalankesnėje padėtyje nei kiti Sąjungos piliečiai, turintys galimybę patikimai susipažinti su savo pareigomis savo valstybine kalba. Būtent toks nepalankus traktavimas draudžiamas pagal Stojimo sąlygų akto 58 straipsnio pirmąjį sakinį, numatantį, kad tekstai naujomis kalbinėmis versijomis yra autentiški tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir esamomis senųjų valstybių narių kalbomis parengti tekstai. Su šia nuostata būtų nesuderinama tai, kad skirtingų kalbinių versijų autentiškumas taptų priklausomas nuo skirtingų reikalavimų, susijusių su jų paskelbimu.

43.

Taigi iš Stojimo sąlygų akto 2 straipsnio antros sakinio dalies matyti, kad pagal Stojimo sąlygų akto 58 straipsnio antrąjį sakinį naujųjų valstybių narių piliečių atžvilgiu Bendrijos reglamentais galima iš esmės remtis, tik juos tinkamai paskelbus šių piliečių atitinkama oficialiąja kalba.

44.

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą vertinimą, svarbu nustatyti, ar Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 199 straipsnio 1 dalis buvo laiku tinkamai paskelbta.

45.

Iš kartu skaitomų Stojimo sąlygų akto 58 straipsnio antrojo sakinio bei EB 254 straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio ir 2 dalies nuostatų išplaukia, kad tinkamu paskelbimu laikomas paskelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šioje byloje paskelbta Oficialiojo leidinio specialiajame leidime buvo tik daug vėliau, nei buvo nubausta už muitinės deklaracijas. Todėl tai nepateisina atitinkamų nuostatų taikymo Skoma-Lux atžvilgiu.

46.

Tačiau keletas proceso dalyvių ir ypač Komisija nurodo, kad jau prieš Čekijos Respublikos įstojimą Oficialiųjų leidinių biuro nemokamoje interneto svetainėje Eur-Lex buvo galima rasti Tarybos ir Komisijos patikrintą nagrinėjamo teisės akto vertimą čekų kalba. Todėl kiekvienas suinteresuotasis asmuo turėjo galimybę susipažinti su nagrinėjamais teisės aktais.

47.

Atrodo, kad keliuose Oficialiojo leidinio numeriuose buvo net „Pranešimas skaitytojui“, skelbiantis, be kita ko, jog tol, kol nebus išleistas Oficialiojo leidinio specialusis leidimas, paskelbimas internete pakeičia paskelbimą Stojimo sąlygų akto 58 straipsnio prasme. Dar 2007 m. birželio 25 d. šis sakinys buvo įtvirtintas 2004 m. gegužės 1 d. Oficialiojo leidinio L 169 elektroninėje versijoje čekų kalba ( 30 ).

48.

Tačiau šis pranešimas nereiškia, kad teisės aktų tekstų pateikimas tokia forma gali būti pripažintas tinkamu paskelbimu. Tam nėra jokio teisinio pagrindo. Šiuo atžvilgiu šis pranešimas skiriasi nuo pranešimo dėl pasekmių, galinčių kilti nepranešus apie valstybės pagalbą Komisijai, kuriuo nuolatos remiasi Teisingumo Teismas ( 31 ), siekdamas atmesti argumentą, susijusį su pagalbos gavėjų teisėtų lūkesčių apsauga.

49.

Jau vien dėl to paskelbimas internete, Komisijos ir visų kitų proceso dalyvių nuomone, negali pakeisti tinkamo paskelbimo.

50.

Be to, Komisija atkreipia dėmesį į 2004 m. balandžio 30 d. visų reglamentų, antrinės teisės aktų, išverstų į čekų kalbą, spausdintos versijos „paskelbimą“. Pasak Komisijos, ši versija buvo įtraukta į Oficialiųjų leidinių biuro registrą ir iškabinta susipažinti šio Biuro patalpose.

51.

Toks „paskelbimas“ taip pat nėra tinkamas paskelbimas. Nesant atitinkamos informacijos įprastose paskelbimo priemonėse, t. y. Oficialiajame leidinyje, niekas negalėjo žinoti, kad egzistuoja toks „paskelbimas“. Taip paskelbus negalima tikėtis, kad toks leidinys apskritai pasieks visuomenę.

52.

Todėl reikia pažymėti, kad Bendrija tinkamai neinformavo apie Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 199 straipsnio 1 dalį čekų kalba, prieš paskelbiant šią nuostatą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio specialiajame leidime čekų kalba.

53.

Vis dėlto prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodomos kitos ginčijamų nuostatų čekų kalba paskelbimo formos, būtent Čekijos finansų ministerijos atliktas paskelbimas internete ir galimybė susipažinti su atitinkamų teisės aktų tekstais muitinės įstaigose. Todėl kyla klausimas, ar taip pagal vidaus teisės aktus Čekijos Respublikoje galėjo būti tinkamai paskelbti Bendrijos teisės aktų tekstai.

54.

Nacionalinio Bendrijos teisės aktų – ypač tiesiogiai taikomų reglamentų – paskelbimo pripažinimas tinkamu galėtų būti neteisingai suprastas. Neturi susidaryti klaidingas įspūdis, jog šių nuostatų perėmimas nacionalinėje teisės sistemoje yra būtinas ( 32 ). Priešingai, tiesioginis Bendrijos reglamento taikymas reiškia, kad nereikia priimti jokių priemonių nacionalinėje teisėje ( 33 ), t. y. valstybės narės neturi jo paskelbti.

55.

Vis dėlto Teisingumo Teismas pripažino, kad tam tikromis aplinkybėmis informacija apie tiesiogiai taikomus Bendrijos teisės aktus gali būti naudinga ( 34 ). Tam tikrų Bendrijos reglamento nuostatų pakartojimas gali būti svarbus siekiant įgyvendinimo nuostatų nuoseklumo ir padėti adresatams jas suprasti ( 35 ).

56.

Taip pat būtų ir nacionalinio paskelbimo atveju, kol Bendrija teisės akto nėra tinkamai paskelbusi tam tikra oficialiąja kalba. Šis paskelbimas ne pažeistų tiesioginį teisės aktų taikymą, o, priešingai, jį sustiprintų.

57.

Iš sprendimo dėl saugomos kilmės vietos nuorodos „Grana Padano“ matyti, jog tai yra įmanoma. Teisingumo Teismas suteikė nacionaliniam teismui galimybę ūkio subjektų atžvilgiu remtis ginčijamomis nuostatomis, jeigu jos buvo tinkamai paskelbtos ankstesniame nacionalinės teisės akte ( 36 ).

58.

Klausimas, ar minėtos paskelbimo formos gali turėti tokį poveikį, pirmiausia susijęs su Čekijos teise, ir jį įvertinti privalo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Bendrijos teisės kriterijai visų pirma išplaukia iš lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų ( 37 ). Atsižvelgiant į lygiavertiškumo principą, papildomas nacionalinis Bendrijos nuostatų paskelbimas turi užtikrinti teisinį saugumą bent jau tokia pačia apimtimi kaip ir nacionalinės teisės aktų paskelbimas atitinkamoje valstybėje narėje. Kartu tai būtų nesuderinama su veiksmingumo principu, jeigu nacionalinis Bendrijos nuostatų paskelbimas garantuotų mažesnį teisinį saugumą negu paskelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

59.

Tinkamai nepaskelbus Bendrijos lygmeniu, kyla kitas klausimas, ar nagrinėjamu atveju būtų pateisinama išimtis principo, nustatančio, kad privačių asmenų atžvilgiu galima remtis tik tais teisės aktais, kurie tinkamai paskelbti šių asmenų kalba.

60.

Pagal bendrą taisyklę teisinio saugumo principas draudžia nustatyti Bendrijos teisės akto galiojimo (tiksliau – taikymo laike) pradžią anksčiau nei jis paskelbiamas. Tačiau šio principo išimtis gali būti taikoma tuomet, kai, pirma, to reikalauja nustatytas tikslas ir, antra, yra tinkamai atsižvelgiama į suinteresuotųjų asmenų teisėtus lūkesčius ( 38 ).

61.

Tokią išimtį būtų galima rasti pirmiau nurodytame pranešime skaitytojams ( 39 ), kuriame bent jau tam tikrose kalbinėse versijose buvo pateikta informacija, kad paskelbimas internete laikinai bus laikomas paskelbimu Stojimo sąlygų akto 58 straipsnio prasme. Šios išimties tikslas – taikyti acquis communautaire prieš tinkamai jį paskelbiant naujosiose valstybėse narėse. Paskelbus tekstus internete, būtų apsaugomi suinteresuotųjų asmenų lūkesčiai.

62.

Vis dėlto šiuo atžvilgiu reikia nurodyti, kad paprastame pranešime, kurio autoriaus šiuo metu pateiktoje versijoje vis dar negalima nustatyti, negali būti įtvirtinta bendros taisyklės išimtis, kaip šiuo atveju nurodyta Stojimo sąlygų akto 2 ir 58 straipsniuose. Jau vien dėl to išimtis šiuo pagrindu negalima.

63.

Tačiau net jeigu teisės aktų leidėjas ir būtų numatęs negaliojimo atgal principo išimtį, šioje byloje nėra tam reikalingų sąlygų.

64.

Tinkamas viso acquis communautaire paskelbimas visomis naujosiomis oficialiosiomis kalbomis iš tikrųjų yra didelis iššūkis. Tačiau interesas tokioje situacijoje užtikrinti praktinį Bendrijos teisės aktų veiksmingumą gali pateisinti paskelbimo formos keitimą ( 40 ).

65.

Tačiau, priešingai nei nurodė Estijos vyriausybė bei Komisija, paskelbus internete, kaip iš tikrųjų ir buvo padaryta, nėra apsaugomi suinteresuotųjų asmenų teisėti lūkesčiai. Visiškai praktiniu požiūriu tokia paskelbimo forma ūkio subjektui, naudojančiam modernias ryšio priemones, iš tikrųjų suteikia tokias pat geras arba net geresnes galimybes susipažinti su atitinkamais teisės aktais, palyginti su paskelbimu Oficialiajame leidinyje. Tačiau šiuo atveju buvo daug kliūčių, kurios šioje byloje tokio paskelbimo neleido laikyti patikimu.

66.

Paskelbimas internete gali garantuoti paskelbimui reikalingą patikimumo laipsnį, atitinkantį spausdintosios versijos, tik jeigu papildomos priemonės užtikrina paskelbimo pastovumą ir autentiškumą ( 41 ). Siekiant nustatyti, kurie teisės aktai buvo iš tikrųjų paskelbti, turi būti įmanoma ateityje atsižvelgti į pirminį paskelbimą – panašiai kaip ir į spausdintą versiją. Taigi ypač vėlesni pakeitimai turi būti skelbiami atskirai kaip pataisymai (Corrigendum). Siekiant, kad klaidingi tekstai nebūtų paskelbti kaip autentiški, reikia stengtis išvengti, kad trukdytų pašaliniai asmenys.

67.

Pirmiau minėtas „Pranešimas skaitytojams“ parodo ( 42 ), kad tokių garantijų nėra visoje Eur-Lex svetainėje – galbūt ne tik acquis communautaire laikino paskelbimo naujųjų valstybių narių kalbomis atveju. Pranešimas visomis oficialiosiomis kalbomis buvo išleistas keliuose Europos Sąjungos oficialiojo leidinio numeriuose. Šie numeriai buvo paskelbti Eur-Lex svetainėje PDF-dokumentams skirta forma, kuri atrodo taip pat, kaip ir spausdinta Oficialiojo leidinio versija. Taigi dėl šio vizualaus įspūdžio būtų galima manyti, kad šis paskelbimas internete yra bent jau tiek pat patikimas kiek ir pats Oficialusis leidinys.

68.

Tačiau patikimumo įspūdis yra apgaulingas. Šiuo metu neaišku, kas yra pranešimo autorius, nors 2007 m. birželio 25 d. bent jau Oficialiojo leidinio versijoje čekų kalba, pateiktoje internete, šis dokumentas vis dar buvo vadinamas Komisijos pranešimu. Jame taip pat dar buvo įtrauktas sakinys, kurio šiuo metu nėra, nustatantis, kad paskelbimas internete laikomas paskelbimu Stojimo sąlygų akto 58 straipsnio prasme. Informacijos apie dokumento pakeitimą nėra. Tai tik atsitiktinumas, kad pakeitimas čekiškoje versijoje buvo surastas. Galima tik spėti, kad taip pat buvo pakeitimų kitose kalbinėse versijose, paskelbtose internete, tik remiantis vienu straipsniu ( 43 ). Bet kuriuo atveju tokiomis sąlygomis paskelbimas internete nėra pakankamai patikimas šaltinis.

69.

Be to, reikia atkreipti dėmesį į praktines problemas dėl galimybės su paskelbtu acquis communautaire naujosiomis oficialiosiomis kalbomis susipažinti internete. Nurodytu interneto svetainės adresu ( 44 ) atsidarydavo tinklalapis anglų kalba, kur, be kita ko, buvo galima pasirinkti kitą prieigą „Czech“. Pasirodžiusiame tinklalapyje pateiktas pirmasis susisteminto Bendrijos teisės aktų katalogo anglų kalba lygmuo, kuris nukreipdavo į visus katalogo konkrečius skyrius, kurie taip pat buvo paskelbti anglų kalba. Tik ten buvo galima atidaryti tinklalapį, kuriame teisės aktai buvo nurodyti čekiškais pavadinimais. Tačiau tame tinklalapyje ieškomą teisės aktą buvo galima rasti, tik jeigu buvo pasirinktas teisingas poskyris. Todėl, atrodo, beveik neįmanoma, kad teisę taikantis Čekijos subjektas, nemokėdamas anglų kalbos, galėjo šiose „džiunglėse“ surasti ieškomą teisės aktą ( 45 ).

70.

Tačiau tokiu atveju, jei šis teisę taikantis subjektas mokėjo anglų kalbą, jis galėjo atkreipti dėmesį į vėliau į prancūzų kalba išverstą formuluotę „svarbi teisinė pastaba“, kuri į laikiną acquis communautaire paskelbimą buvo įtraukta taip pat, kaip ir į visus kitus Eur-Lex svetainės tinklalapius:

„Mes negalime garantuoti, kad dokumento versija, kurią galima rasti interneto svetainėje, visiškai atitinka oficialiąją versiją. Tik Europos Sąjungos teisės akto versija, paskelbta spausdintame Europos Sąjungos oficialiojo leidinio numeryje, yra autentiška“ ( 46 ).

71.

Todėl „Pranešime skaitytojams“ nurodytas paskelbimas Eur-Lex svetainėje nebuvo nei patikimas, nei apskritai pretendavo toks būti, be to, nemokant anglų kalbos jis buvo neprieinamas. Tokiomis aplinkybėmis sunkiai galima tikėtis, kad suinteresuotieji asmenys galėjo remtis interneto svetainėje paskelbtais tekstais.

72.

Šiai išvados nepaneigia aplinkybė, jog dauguma, galbūt net beveik visi teisę taikantys subjektai, siekdami susipažinti su Bendrijos teisės aktais, naudojasi Eur-Lex interneto svetaine. Ši informacija apie teisės aktus yra nuolat užtikrinta tuo, kad esant abejonių teisę taikantis subjektas, norėdamas patikrinti Eur-Lex pateiktos informacijos turinį, gali pasinaudoti patikimu informacijos šaltiniu – spausdinta Oficialiojo leidinio versija. Tačiau stojimo aplinkybėmis nebuvo tokios galimybės naujųjų valstybių narių kalbų atžvilgiu anksčiau, nei atitinkama nuostata buvo paskelbta Oficialiojo leidinio specialiajame leidime.

73.

Teisėti lūkesčiai taip pat negalėjo būti grindžiami visų antrinės teisės aktų, išverstų į čekų kalbą ir 2004 m. balandžio 30 d. išspausdintų Oficialiajame leidinyje, paskelbimu, kurį nurodo Komisija. Vis dėlto būtų įmanoma šį Oficialiųjų leidinių biuro išleistą spausdintą numerį pripažinti autentišku dokumentu, kuris garantuotų paskelbimą internete taip, kaip spausdinta Oficialiojo leidinio versija. Tačiau tam būtų reikalinga, kad visuomenė, o ypač asmuo, kuris naudojasi paskelbimu internete, būtų informuoti apie šio spausdinto numerio egzistavimą ir jo, kaip patikimo šaltinio, funkciją. Šiuo tikslu nebuvo pateikta jokių pastabų.

74.

Todėl reikia pažymėti, kad nėra nustatyta tinkamo paskelbimo reikalavimo išimtis. Be to, acquis communautaire paskelbimo formos, kurios iš tikrųjų buvo panaudotos prieš paskelbiant Oficialiojo leidinio specialųjį leidimą, neatitiktų tokiai išimčiai keliamų reikalavimų.

75.

Estijos ir Lenkijos vyriausybės bei Komisija vis dėlto laikosi nuomonės, kad įmanoma taikyti Sąjungos piliečiams netinkamai paskelbtus teisės aktus, jeigu, atsižvelgus į ypatingas konkrečios bylos aplinkybes, jie iš tiesų buvo susipažinę su šiais teisės aktais.

76.

Kalbant apie tai, kas buvo pirmiau pasakyta apie paskelbimo internete formas, jos papildomai remiasi aplinkybe, kad Skoma-Lux jau seniai verčiasi prekių importu. Todėl, anot minėtų bylos šalių, reikia manyti, kad Skoma-Lux žinojo Čekijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą teisines pasekmes. Taip pat svarbu nustatyti, ar Skoma-Lux būtų galėjusi susipažinti su kitomis – tinkamai paskelbtomis – reikšmingų teisės aktų kalbinėmis versijomis. Bet kuriuo atveju šioje byloje nagrinėjama pareiga pateikti teisingas muitinės deklaracijas yra žinoma visiems ūkio subjektams.

77.

Šiuo atžvilgiu nuoroda į kitas kalbines versijas nėra labai įtikinama, nes ji buvo atmesta jau sprendimuose „Prosciutto di Parma“ ir „Grana Padano“ ( 47 ).

78.

Priešingai, pastarasis Komisijos argumentas netiesiogiai galėtų būti pagrįstas šiais dviem sprendimais. Tose bylose Teisingumo Teismas aiškiai pabrėžė, kad apsauga, suteikta saugomai kilmės vietos nuorodai, paprastai netaikoma tokiems veiksmams, kaip antai gaminio pjaustymas griežinėliais, tarkavimas arba pakavimas ( 48 ). Iš to būtų galima daryti priešingą išvadą, kad bet kuriuo atveju paprastai visos pareigos, kurias turi žinoti ūkio subjektai, gali būti išimties tvarka jiems taikomos, nepaisant, kad apie jas nebuvo tinkamai paskelbta.

79.

Vis dėlto yra svarbus skirtumas, lyginant šią bylą su pirmiau minėtomis bylomis. Iš principo nekyla jokių abejonių, kad kilmės nuorodoms buvo suteikta veiksminga Bendrijos teisės apsauga. Tik apsaugos apimtis nebuvo aiškiai apibrėžta, nes apie jos suteikimą nurodytų operacijų atveju nebuvo tinkamai paskelbta. Tačiau jeigu būtų akivaizdu, kad būtina apsaugoti minėtas operacijas, galbūt toks paskelbimas nebūtų reikalingas. Šioje byloje, priešingai, nėra tinkamai paskelbtos pagrindinės pareigos.

80.

Be to, reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 2545/93 199 straipsnio 1 dalis reikalauja pateikti ne tik teisingą informaciją, bet ir nustato pareigą atsakyti už pridėtų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Nėra akivaizdu, kad ūkio subjektas nuo pat pradžių privalo manyti, kad yra atsakingas už dokumentų tikrumą ( 49 ), net jeigu jis to negali įvertinti. Bet kuriuo atveju, tinkamai nepaskelbus, atrodo neįmanoma, kad ūkio subjektas galėtų būti patikimai susipažinęs su visomis Bendrijos teisės nustatytomis prievolėmis, susijusiomis su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, ir kad jis galėtų tapti dėl to atsakingas.

81.

Tokiomis aplinkybėmis Latvijos, Švedijos, Slovakijos ir Čekijos vyriausybių pozicija yra įtikinama. Šios vyriausybės atsisako vertinti konkretų atvejį, nes galimybė remtis teisės aktų nuostatomis iš esmės negali priklausyti nuo konkrečių aplinkybių konkrečioje byloje. Taip teisės aktų taikymas būtų visiškai nenuspėjamas. Pirmiausia privačiam asmeniui nebūtų aišku, kada jis gali remtis tam tikrais teisės aktais, o kada ne. Taigi nebūtų pakankamai laikomasi teisinio saugumo principo.

82.

Vis dėlto ir įstaigos susidurtų su sudėtinga užduotimi. Užuot galėdamos taip, kaip yra nustatyta, ir pagal savo galimybes užsiimti aiškiai nustatytų teisės aktų nagrinėjimu, jos kiekvienu konkrečiu atveju turėjų papildomai nustatyti, ar ir kiek, esant konkrečioms aplinkybėms, suinteresuotojo asmens atžvilgiu galima remtis Bendrijos teisės nuostatomis, kurios dar nebuvo tinkamai paskelbtos šio asmens oficialiąja kalba. Po įstojimo ši papildoma našta tampa ypač svarbi, nes tuo metu kompetentingos naujųjų valstybių narių įstaigos susiduria su dideliais sunkumais, kylančiais dėl joms dar naujų teisės aktų ( 50 ).

83.

Kitaip turi būti vertintina situacija, kai Sąjungos piliečiai remiasi jiems palankiomis nuostatomis, tačiau kartu nepripažįsta jiems nepalankių nuostatų taikymo. Tai patvirtina neseniai priimtas sprendimas Stichting ROM-projecten ( 51 ). Šioje byloje Teisingumo Teismas atmetė galimybę konkretaus Bendrijos finansinės paramos gavėjo atžvilgiu remtis teisės aktais, kurie nebuvo paskelbti, tačiau su sąlyga, kad šis buvo sąžiningas ( 52 ). Minėta byla buvo susijusi su finansinės paramos skyrimo sąlygomis, apie kurias buvo informuota tik suinteresuotoji valstybė narė, bet ne paramos gavėjas. Šis požiūris ypač aktualus viešosios paslaugos, susijusios su ribotu projektų skaičiumi, atveju.

84.

Vis dėlto šioje byloje nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad Skoma-Lux rėmėsi jai palankiomis nuostatomis. Priešingai, šiuo atveju nagrinėjamos pareigos, kurios atsiranda neatsižvelgiant į valstybės paslaugas ir yra susijusios su daugeliu atvejų.

85.

Taigi akivaizdu, jog nėra jokių šios bylos aplinkybių, kurios leistų remtis Bendrijos teisės ginčijamomis nuostatomis Skoma-Lux atžvilgiu.

86.

Iš Stojimo sąlygų akto 2 straipsnio antros sakinio dalies matyti, kad pagal Stojimo sąlygų akto 58 straipsnio antrąjį sakinį Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio 1 dalimi galima remtis naujųjų valstybių narių piliečių atžvilgiu, tik ją tinkamai paskelbus šių piliečių atitinkama oficialiąja kalba.

87.

Latvijos, Lenkijos, Slovakijos ir Čekijos Respublikos vyriausybės prašo, kad priimsimas sprendimas turėtų poveikį tik ateityje. Tačiau visos, išskyrus Slovakijos vyriausybę, siūlo taikyti išimtį jau pradėtam procesui.

88.

Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką Bendrijos teisės normos išaiškinimas, kurį pateikia Teisingumo Teismas įgyvendindamas EB 234 straipsniu jam suteiktą kompetenciją, paaiškina ir patikslina šios normos prasmę ir apimtį, kaip ji turi arba turėjo būti suprantama ir taikoma nuo jos įsigaliojimo momento. Iš to išplaukia, kad taip išaiškintą normą teismai gali ir turi taikyti net teisiniams santykiams, atsiradusiems ir susidariusiems iki sprendimo, kuriame išnagrinėtas prašymas dėl išaiškinimo, jei, be to, yra patenkintos visos sąlygos, leidžiančios kompetentinguose teismuose pareikšti ieškinį, susijusį su šios normos taikymu ( 53 ).

89.

Todėl suinteresuotieji asmenys turi galimybę remtis Teisingumo Teismo išaiškinta nuostata, siekdami užginčyti jau anksčiau sąžiningai nustatytus teisinius santykius. Tik išimtiniais atvejais Teisingumo Teismas gali, taikydamas bendrąjį teisinio saugumo principą, kuris yra Bendrijos teisės sistemos dalis, apriboti šią galimybę. Kad būtų nuspręsta dėl tokio apribojimo, turi būti patenkinti du esminiai kriterijai, t. y. suinteresuotųjų asmenų sąžiningumas ir rimtų pasekmių rizika ( 54 ).

90.

Taip Teisingumo Teismas nusprendė, kai buvo rimtų ekonominių pasekmių rizika, ypač susijusi su daugybe teisinių santykių, kurie buvo sąžiningai nustatyti galiojančiu laikomo teisės akto pagrindu. Be to, tais atvejais privatūs asmenys ir nacionalinės įstaigos buvo priverstos imtis su Bendrijos teisės aktais nesuderinamų veiksmų, nes buvo objektyviai ir labai neaišku, kokia yra Bendrijos teisės aktų apimtis. Šiam neaiškumui atsirasti padėjo būtent kitų valstybių narių arba Komisijos veiksmai ( 55 ).

91.

Latvijos Lenkijos ir Čekijos Respublikos vyriausybės atsižvelgia į potencialiai sunkias finansines pasekmes, susijusias su pasiūlyto sprendimo neribotu taikymu, ir į suinteresuotųjų valstybių narių sąžiningumą.

92.

Sunkių finansinių pasekmių galimybė akivaizdi. Keletą mėnesių trukusiu laikotarpiu daugelyje naujųjų valstybių narių nebuvo galima tiesiogiai remtis Bendrijos teise pagrįstomis pareigomis privačių asmenų atžvilgiu. Tiek, kiek atitinkami sprendimai ir priemonės dar gali būti ginčijami teismine tvarka, suinteresuotieji asmenys turi galimybę remtis šia aplinkybe. Negalima paneigti, kad taip didesnis poveikis daromas muitinės skoloms, muitų teisės aktuose nustatytoms baudoms arba kitoms rinkliavoms.

93.

Šioje byloje Teisingumo Teismas neturi nustatyti, kam tektų atsakomybė už šias pasekmes ir kas turėtų ją prisiimti: Bendrija ar naujosios valstybės narės. Jeigu ši aplinkybė turėtų būti nustatyta ateityje, tai neabejotinai reikėtų atsižvelgti į tai, jog – kaip nurodo daugelis valstybių narių, šios bylos šalių, – dėl Stojimo sąlygų akto 2 ir 58 straipsnių naujosios valstybės narės atsidurtų sudėtingoje padėtyje. Acquis communautaire yra joms privalomas, todėl jos turi jį įgyvendinti. Vis dėlto naujosios valstybės narės turi galimybę remtis acquis communautaire savo piliečių atžvilgiu, tik jį tinkamai paskelbus. Tačiau paskelbimas yra Bendrijos užduotis. Taigi iš pirmo žvilgsnio atsakomybė tenka Bendrijai ( 56 ).

94.

Tačiau iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad vien finansinių pasekmių, galinčių kilti valstybei narei dėl prejudicine tvarka priimto sprendimo, savaime nepakanka pateisinti tokio sprendimo veikimo laiko atžvilgiu apribojimo ( 57 ). Tą patį reikia pasakyti ir jei finansinės pasekmės tenka Bendrijai.

95.

Be to, neaišku, ar šioje byloje galima atsižvelgti į subjektų, kuriuos paveikė šios pasekmės, t. y. valstybių narių ir Bendrijos, sąžiningumą. Komisija ir byloje dalyvaujančios valstybės, pagrįstai atsižvelgdamos į egzistuojančią teismo praktiką, vieningai tvirtina, kad acquis communautaire nustatytomis pareigomis iš esmės buvo galima remtis naujųjų valstybių narių suinteresuotųjų asmenų atžvilgiu, tik atitinkamas nuostatas paskelbus Oficialiojo leidinio specialiajame leidime.

96.

Nesutarimų kyla tik tiek, kiek kai kurios bylos šalys, ypač Estijos ir Lenkijos vyriausybės, laikosi nuomonės, kad vis dėlto kai kuriomis nustatytomis pareigomis piliečių atžvilgiu būtų galima remtis pirmiausia dėl paskelbimo internete ir atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes. Tačiau, kol nebuvo išleistas Oficialiojo leidinio specialusis leidimas, toks išimtinis taikymas nelabai leidžia pagrįsti sąžiningumą nustatant pareigas.

97.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo nurodyta nieko, kas leistų pagrįsti, kad sąžiningai ketinta acquis communautaire paskelbti laiku. Nors ir būtina pripažinti, kad šis paskelbimas buvo didelis iššūkis, tačiau neišvengiamos pasekmės turėtų būti numatytos iš pat pradžių. Tai galėjo būti padaryta dedant didesnes pastangas paskelbti laiku arba nustatant atitinkamą pereinamojo laikotarpio nuostatą Stojimo akte, pavyzdžiui, naudojant patikimą paskelbimą internete.

98.

Taigi šioje byloje Teisingumo Teismas neturėtų apriboti sprendimo veikimo laike.

99.

Todėl Teisingumo Teismui siūlau pateikti tokius atsakymus į prejudicinius klausimus: