EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62005CO0018
Order of the Court (Fifth Chamber) of 6 July 2006.#Casa di cura privata Salus SpA v Agenzia delle Entrate - Ufficio di Napoli 4 (C-18/05) and Agenzia delle Entrate - Ufficio di Firenze 1 v Villa Maria Beatrice Hospital Srl (C-155/05).#References for a preliminary ruling: Commissione tributaria provinciale di Napoli (C-18/05) and Commissione tributaria regionale di Firenze (C-155/05) - Italy.#Second paragraph of Article 104(3) of the Rules of Procedure - Sixth VAT Directive - Article 13B(c) - Exemptions - Supplies of goods used wholly for an exempted activity which do not give rise to a right of deduction.#Joined cases C-18/05 and C-155/05.
2006 m. liepos 6 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) nutartis.
Casa di cura privata Salus SpA prieš Agenzia delle Entrate - Ufficio di Napoli 4 (C-18/05) ir Agenzia delle Entrate - Ufficio di Firenze 1 prieš Villa Maria Beatrice Hospital Srl (C-155/05).
Prašymai priimti prejudicinį sprendimą: Commissione tributaria provinciale di Napoli (C-18/05) ir Commissione tributaria regionale di Firenze (C-155/05) - Italija.
Procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa - Šeštoji PVM direktyva - 13 straipsnio B skirsnio c punktas - Atleidimas nuo mokesčio - Prekių, kurios naudojamos tik nuo mokesčio atleistai veiklai ir kurioms netaikoma teisė į atskaitą, tiekimas.
Sujungtos bylos C-18/05 ir C-155/05.
2006 m. liepos 6 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) nutartis.
Casa di cura privata Salus SpA prieš Agenzia delle Entrate - Ufficio di Napoli 4 (C-18/05) ir Agenzia delle Entrate - Ufficio di Firenze 1 prieš Villa Maria Beatrice Hospital Srl (C-155/05).
Prašymai priimti prejudicinį sprendimą: Commissione tributaria provinciale di Napoli (C-18/05) ir Commissione tributaria regionale di Firenze (C-155/05) - Italija.
Procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa - Šeštoji PVM direktyva - 13 straipsnio B skirsnio c punktas - Atleidimas nuo mokesčio - Prekių, kurios naudojamos tik nuo mokesčio atleistai veiklai ir kurioms netaikoma teisė į atskaitą, tiekimas.
Sujungtos bylos C-18/05 ir C-155/05.
Teismų praktikos rinkinys 2006 I-06199
ECLI identifier: ECLI:EU:C:2006:447
TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) NUTARTIS
2006 m. liepos 6 d. ( *1 )
Sujungtose bylose C-18/05 ir C-155/05
dėl Commissione tributaria provinciale di Napoli (C-18/05) ir Commissione tributaria regionale di Firenze (C-155/05) (Italija) 2004 m. liepos 15 d. ir 2005 m. kovo 23 d. Sprendimais, kuriuos Teisingumo Teismas gavo 2005 m. sausio 20 d. ir 2005 m. balandžio 6 d., pagal EB 234 straipsnį pateiktų prašymų priimti prejudicinį sprendimą bylose
Casa di cura privata Salus SpA (C-18/05)
prieš
Agenzia delle Entrate — Ufficio di Napoli 4,
ir
Agenzia delle Entrate — Ufficio di Firenze 1 (C-155/05)
prieš
Villa Maria Beatrice Hospital Srl,
TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas J. Makarczyk (pranešėjas), teisėjai R. Schintgen ir L. Bay Larsen,
generalinė advokatė J. Kokott,
kancleris R. Grass,
prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusius teismus informavęs, kad ketina spręsti priimdamas motyvuotą nutartį pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą,
pasiūlęs Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnyje numatytiems suinteresuotiesiems asmenims pateikti savo pastabas šiuo klausimu,
susipažinęs su generalinės advokatės nuomone,
priima šią
Nutartį
1 |
Prašymai priimti prejudicinį sprendimą iš esmės susiję su 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo - Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1, toliau — Šeštoji direktyva) 13 straipsnio B skirsnio c punkto pirmosios dalies aiškinimu. |
Teisinis pagrindas
Bendrijos teisės aidai
2 |
Pagal Šeštosios direktyvos 13 straipsnį: „A. Tam tikros visuomenei naudingos veiklos atleidimas nuo mokesčio
B. Kiti atleidimo nuo mokesčio atvejai Nepažeisdamos kitų Bendrijos nuostatų, valstybės narės atleidžia nuo mokesčio toliau nurodytą veiklą taikydamos sąlygas, kurias jos turi nustatyti siekdamos užtikrinti, kad atleidimas nuo mokesčio būtų teisingas ir sąžiningas ir kad būtų užkirstas kelias galimam mokesčių slėpimui, vengimui ar piktnaudžiavimui: <...>
<...>“ (Pataisytas vertimas) |
3 |
Šeštosios direktyvos 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta: „Tiek, kiek prekes ir paslaugas apmokestinamasis asmuo naudoja savo apmokestinamiesiems sandoriams, apmokestinamas asmuo turi turėti teisę iš mokesčio, kurį jis turi sumokėti, atskaityti:
<...>“ (Pataisytas vertimas) |
Nacionalinės teisės aktai
4 |
Pagal 1979 m spalio 26 d. Respublikos Prezidento dekreto Nr. 633 dėl pridėtinės vertės mokesčio nustatymo ir reglamentavimo (decreto del Presidente della Repubblica n. 633, Istituzione e disciplina dell'imposta sul valore aggiunto, paprastasis 1972 m. lapkričio 11 d. GURI Nr. 292 priedas Nr. 1, toliau - Prezidento dekretas 633/1972)10 straipsnį nuo pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) atleidžiama: „<...>
|
5 |
1997 m. rugsėjo 2 d. Įstatyminio dekreto Nr. 313 (toliau - Įstatyminis dekretas 313/1997) 1 straipsnio 4 dalimi į Prezidento dekreto 633/1972 10 straipsnį įtrauktas 27d punktas, kuris numato, kad nuo PVM atleidžiamas „prekių, įgytų ar importuotų be teisės į viso mokesčio atskaitą pagal 19 straipsnį, 19a straipsnio 1 dalį ir 19a straipsnio 2 dalį, tiekimas“. |
Pagrindinės bylos ir prejudiciniai klausimai
Byla C-18/05
6 |
Casa di cura privata Salus SpA (toliau - Salus) yra sveikatos priežiūros įstaiga, vykdanti sveikatos priežiūros veiklą pagal susitarimus, sudarytus su Servizio Sanitario Nazionale (Nacionalinė sveikatos priežiūros tarnyba). Minėtą veiklą nacionalinė teisė, kuri perkėlė Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies b punktą, atleidžia nuo PVM. |
7 |
Teigdama, kad Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B skirsnio c punktas įpareigoja valstybes nares taip pat atleisti nuo mokesčio prekių, naudojamų tik atleistai nuo mokesčio veiklai, tiekimą, Salus paprašė Agenzia delle Entrate — Ufficio di Napoli 4 (Neapolio 4 mokesčių tarnyba) grąžinti 2880535000 Italijos lirų (1487672,17 eurų) sumą, kurią ji kaip PVM sumokėjo 1998-2000 metais. Mokesčių administratoriui priėmus implicitinį sprendimą atmesti prašymą, Salus2003 m. kovo 13 d. pareiškė Commissione tributaria provinciale di Napoli ieškinį. |
8 |
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, kad Italijos teismų praktika, susijusi su atleidimo nuo mokesčio, numatyto Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B skirsnio c punkte, taikymu atleistai nuo mokesčio veiklai naudojamoms prekėms tiekti, yra skirtinga. |
9 |
Iš tiesų teismų praktikoje dažniausiai ši nuostata aiškinama kaip numatanti objektyvų atleidimą nuo mokesčio, taikomą vien dėl to, kad įgytos prekės naudojamos veiklai, kuri yra atleista nuo mokesčio, todėl prašymai grąžinti neatskaitytą mokestį yra tenkinami panašiais atvejais kaip šioje byloje. |
10 |
Tačiau pagal likusią teismų praktiką, kuria remiasi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, minėta nuostata numato tik prekių, kurias naudoja subjektai, neturintys teisės į atskaitą dėl to, kad jų veikla atleidžiama nuo mokesčio, pardavimo atleidimą nuo mokesčio, jei parduotas daiktas buvo skirtas tik nuo mokesčio atleistai veiklai. |
11 |
Esant šioms aplinkybėms Commissione tributaria provinciale äi Napoli nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
|
Byla C-155/05
12 |
2002 m. rugsėjo 16 d.Villa Maria Beatrice Hospital Sri (toliau - VMB Hospital) pateikė Agenzia delle Entrate - Ufficio Firenze 1 (Florencijos 1 mokesčių taryba) devynis prašymus sugrąžinti, pirma, 1799779,46 eurų sumą kartu su palūkanomis, kurių mokėjimo terminas jau pasibaigęs arba dar ne, dėl be pagrindo sumokėto PVM 1998-2000 metais ir, antra, bendrą 1987090,64 eurų sumą, sumokėtą kaip PVM už 1992-1997 metus. Kadangi šie prašymai implicitiniais sprendimais buvo atmesti, VMB Hospital2003 m. balandžio 15 d pareiškė Commissione tributaria provinciale di Firenze ieškinį. |
13 |
VMB Hospital tvirtino, kad jos pagrindinę veiklą sudaro gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, kuriam reikia gauti Servizio Sanitario Nazionale leidimą. Tai yra veikla, atleista nuo PVM pagal nacionalinės teisės aktus, kurie perkėlė Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies b punktą. |
14 |
VMB Hospital būtent teigė, kad Italijos įstatymų leidėjas prekių, naudojamų tik Šeštosios direktyvos 13 straipsnyje numatytai veiklai, tiekimo neatleido nuo mokesčio, todėl nebuvo galima visiška PVM atskaita aptariamam tiekimui 1992-2000 metais. Be to, VMB Hospital nurodė, kad Įstatyminis dekretas 313/1997, priimtas po 1997 m. birželio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Italiją (C-45/95, Rink. p. I-3605), neužtikrino visiško Šeštosios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę. |
15 |
2003 m. gruodžio 3 d.-2004 m. sausio 19 d. Sprendimu Commissione tributaria provinciale di Firenze patenkino ieškinį. |
16 |
2004 m. gegužės 20 d.Agenzia delle Entrate - Ufficio di Firenze 1 dėl šio sprendimo pateikė apeliacija prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme teigdama, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B skirsnio c punktą. |
17 |
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Prezidento dekreto 633/1972 10 straipsnį pakeitus Įstatyminiu dekretu 313/1997, nebuvo įtvirtintas bendras atleidimas nuo mokesčio visoms prekėms, naudojamoms tik atleistai nuo mokesčio veiklai, arba už kurias mokestis nėra atskaitomas, kaip nurodoma minėtame sprendime Komisija prieš Italiją, tačiau numatytas atleidimas nuo mokesčio tik tų prekių, kurios buvo įgytos ar importuotos be teisės į visišką atitinkamo mokesčio atskaitą, tiekimui. Todėl atleidimas nuo mokesčio buvo susijęs tik su prekėmis, įgytomis su neatskaitomu PVM, naudojamoms atleistai nuo mokesčio veiklai ir paskui perparduodamoms. |
18 |
Esant šioms aplinkybėms Commissione tributaria regionale di Firenze nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą: „Ar Prezidento dekreto 633/1972 10 straipsnį papildžius 27d punktu, vis dar galima laikyti, kad Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal (Šeštąją direktyvą), tiksliau, jos 13 straipsnio B skirsnio c punktą?“ |
Dėl bylu C-18/05 ir C-155/05 sujungimo
19 |
Kadangi šios dvi bylos yra susijusios, remiantis Procedūros reglamento 43 straipsniu, taikomu kartu su to paties reglamento 103 straipsniu, reikia jas sujungti, kad būtų bendrai priimta nutartis. |
Dėl pirmojo prejudicinio klausimo byloje C-18/05 ir dėl prejudicinio klausimo byloje C-155/05
20 |
Manydamas, kad atsakymas į šiuos klausimus nekelia pagrįstų abejonių, Teisingumo Teismas, taikydamas savo Procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą, pranešė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, kad jis nusprendė priimti sprendimą motyvuota nutartimi, ir paprašė suinteresuotųjų asmenų, nurodytų Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnyje, pateikti savo pastabas šiuo klausimu. |
21 |
Savo pastabose Salus ir VMB Hospital toliau laikosi atitinkamų pozicijų ir siūlo atsakyti į pateiktą klausimą taip: Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B skirsnio c punktas turi būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad prekės, perleistos asmeniui, vykdančiam tik nuo mokesčių atleistą veiklą, jeigu joms netaikyta teisė į atskaitą, taip pat turi būti atleistos nuo mokesčio, arba turi būti suteikta teisė į atskaitą. |
Pirminės pastabos
22 |
Pirmiausia dėl prašymą priimti prejudicinj sprendimą pateikusio teismo klausimo, pateikto byloje C-155/05, reikia priminti, kad pagal EB 234 straipsnį Teisingumo Teismas nėra kompetentingas nei aiškinti nacionalinių įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų, nei spręsti dėl tokių nuostatų atitikties Bendrijos teisei (šiuo klausimu žr. 1999 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Teckal, C-107/98, Rink. p. I-8121, 33 punktą ir 2004 m. kovo 4 d. Sprendimo Barsotti ir kt., C-19/01, C-50/01 ir C-84/01, Rink. p. I-2005, 30 punktą). |
23 |
Tuo atveju, kai klausimai suformuluoti netinkamai arba viršijant Teisingumo Teismui EB 234 straipsniu priskirtas funkcijas, Teisingumo Teismas turi, remdamasis visomis prašymą priimti prejudicinj sprendimą pateikusio teismo nurodytomis aplinkybėmis ir ypač sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinj sprendimą motyvais, nustatyti Bendrijos teisės aplinkybes, kurias reikia išaiškinti atsižvelgiant į ginčo objektą (šiuo klausimu žr. 1978 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Pigs Marketing Board, 83/78, Rink. p. 2347, 26 punktą; 1997 m. birželio 17 d. Sprendimo Codiesel, C-105/96, Rink. p. I-3465, 13 punktą ir 2005 m. gegužės 26 d. Sprendimo Antonio Jorge, C-536/03, Rink. p. I-4463, 16 punktą). |
24 |
Iš sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinj sprendimą byloje C-155/05 matyti, kad nacionalinis teismas prašo išaiškinti Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B dalies c punkto pirmąją dalį |
Dėl prejudicinių klausimų.
25 |
Pateiktais klausimais prašymą priimti prejudicinj sprendimą pateikę teismai iš esmės klausia, ar atleidimas nuo PVM, numatytas Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B dalies c punkto pirmojoje dalyje, susijęs su pirkimo PVM, mokamu įsigijant prekes, skirtas naudoti tik vienai iš veiklos rūšių, kurias numato tas pats straipsnis, ar šis atleidimas nuo mokesčio taikomas, tik jei tokios prekės perparduodamos. |
26 |
Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką atleidimo nuo mokesčio atvejai, numatyti Šeštosios direktyvos 13 straipsnyje, turi būti aiškinami griežtai, nes tai yra bendro principo išimtys, pagal kurį PVM apmokestinamos visos apmokestinamojo asmens atlyginamai teikiamos paslaugos ar tiekiamos prekės (šiuo īdausimu žr. 2005 m. gegužės 26 d. Sprendimo Kingscrest Associates ir Montecello, C-498/03, Rink. p. I-4427, 29 punktą ir 2006 m. vasario 9 d. Sprendimo Kinderopvang Enschede, C-415/04, Rink. p. I-1385, 13 punktą). |
27 |
Minėti atleidimo nuo mokesčio atvejai yra savarankiškos Bendrijos teisės sąvokos, kurių tikslas - išvengti prieštaravimų taikant PVM sistemą kiekvienoje valstybėje narėje, ir todėl turi būti apibrėžiamos Bendrijos lygmeniu (šiuo klausimu žr. 2003 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Taksatorringen, C-8/01, Rink. p. I-13711, 37 punktą; 2004 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Temco Europe, C-284/03, Rink. p. I-11237, 16 punktą ir 2005 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Ygeia, C-394/04 ir C-395/04, Rink. p. I-10373, 15 punktą). |
28 |
Kalbant apie Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B skirsnio c punkto pirmąją dalį, reikia priminti, kad ji įpareigoja valstybes nares atleisti nuo mokesčio prekių tiekimą, naudojamų tik veiklai, kuri pagal šį straipsnį atleidžiama nuo mokesčio, kai už šias prekes mokestis nebuvo atskaitytas (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Komisija prieš Italiją 12 punktą). |
29 |
Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B skirsnio c punktu siekiama išvengti dvigubo apmokestinimo, kuris prieštarauja bendrosios PVM sistemos fiskalinio neutralumo principui (minėto sprendimo Komisija prieš Italiją 15 punktas). |
30 |
Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B skirsnio c punkto pirmoji dalis atleidimu nuo mokesčio, kurj ji numato, leidžia išvengti, kad prekių perpardavimas būtų iš naujo apmokestintas, nors apmokestinamasis asmuo jas anksčiau įsigijo veiklai, kuri pagal tą patį straipsnį yra atleista nuo mokesčio, ir todėl įsigijimo metu PVM buvo galutinai sumokėtas, neturint galimybės atskaityti mokestį. |
31 |
Todėl į pirmąjį klausimą, pateiktą byloje C-18/05, ir į vienintelį klausimą, pateiktą byloje C-155/05, reikia atsakyti taip: Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B skirsnio c punkto pirmoji dalis turi būti aiškinama taip, kad atleidimas nuo mokesčio, kurį ji numato, taikomas tik prekių, kurias anksčiau įsigijo apmokestinamasis asmuo veiklai, pagal minėtą straipsnį atleistai nuo mokesčio, perpardavimui, jei pirmą kartą įsigijant šių prekių sumokėto PVM atžvilgiu nebuvo taikyta teisė į atskaitą. |
Dėl antrojo ir trečiojo klausimu byloje C-18/05
32 |
Iš sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą išplaukia, kad atsižvelgiant į atsakymą į pirmąjį klausimą byloje C-18/05, antrasis ir trečiasis šios bylos klausimai nebėra svarbūs priimant sprendimą pagrindinėje byloje. Todėl į juos nereikia atsakyti. |
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33 |
Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos. |
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia: |
1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių nariu apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 13 straipsnio B skirsnio c punkto pirmoji dalis turi būti aiškinama taip, kad atleidimas nuo mokesčio, kurį ji numato, taikomas tik prekių, kurias anksčiau įsigijo apmokestinamasis asmuo veiklai, pagal minėta straipsnį atleistai nuo mokesčio, perpardavimui, jei pirmą kartą įsigijant šių prekių sumokėto PVM atžvilgiu nebuvo taikyta teisė į atskaitą. |
Parašai. |
( *1 ) Proceso kalba: italų.