TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2007 m. birželio 7 d.

Byla C‑362/05 P

Jacques Wunenburger

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigų paaukštinimas – Atrankos procedūra – Apelianto kandidatūros atmetimas – Atstatydinimas iš pareigų – Pareiga motyvuoti – Teisės klaida – Priešpriešinis apeliacinis skundas – Bylos dalykas – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį“

Dalykas: Apeliacinis skundas, pateiktas dėl 2005 m. liepos 5 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimo Wunenburger prieš Komisiją (T‑370/03, Rink. VT p. I‑A‑189 ir II‑853) panaikinimo.

Sprendimas: Atmesti J. Wunenburger pateiktą pagrindinį apeliacinį skundą ir Komisijos pateiktą priešpriešinį apeliacinį skundą.

Santrauka

1.        Apeliacinis skundas – Dalykas

(Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio antroji pastraipa)

2.        Ieškinys dėl panaikinimo – Ginčijamo akto negaliojimas vykstant procesui – Savo dalyką išsaugantis ieškinys, nors ginčijamas aktas nepanaikinamas

(EB 230 straipsnis ir EB 233 straipsnio pirmoji pastraipa; Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnis)

1.        Kadangi pagal Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio antrąją pastraipą apeliacinį skundą gali paduoti bet kuri bylą pralaimėjusi šalis, kurios dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, dėl Pirmosios instancijos teismo sprendimo pateiktas apeliacinis skundas yra priimtinas tiek, kiek šiuo sprendimu atmestas prieštaravimas dėl ieškinio priimtinumo ar prieštaravimas dėl reikalingumo priimti sprendimą, nepaisant to, kad galiausiai šis ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas. Taigi, atsižvelgus į šią nuostatą, iš tiesų nėra reikalo atskirti, ar Pirmosios instancijos teisme pareikštu ir atmestu prieštaravimu siekiama, kad ieškinys būtų atmestas dėl to, jog yra nepriimtinas, ar dėl to, jog prarado dalyką, nes kalbama apie du procese iškilusius prieštaravimus, kuriuos patenkinus, Pirmosios instancijos teismas negalėtų priimti sprendimo dėl bylos esmės.

2.        Vien tai, kad vykstant procesui dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo šis tapo negaliojantis, nereiškia, jog Bendrijos teismas įpareigojamas pripažinti, kad nėra reikalo priimti sprendimo dėl to, jog sprendimo priėmimo dieną nebebuvo bylos dalyko ar suinteresuotumo pareikšti ieškinį teisme. Taigi byla turi dalyką iki formalaus asmens nenaudai priimto akto panaikinimo ir apeliantas gali išsaugoti suinteresuotumą jo panaikinimu siekdamas išvengti ateityje tariamai dėl šio akto galinčio atsirasti neteisėtumo. Toks suinteresuotumas pareikšti ieškinį teisme išplaukia iš EB 233 straipsnio pirmosios pastraipos, pagal kurią panaikintą aktą priėmusios institucijos privalo imtis būtinų priemonių Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti. Vis dėlto šis suinteresuotumas pareikšti ieškinį teisme egzistuotų, tik jeigu tariamas neteisėtumas galėtų atsirasti ateityje, nesvarbu, kokios būtų bylos aplinkybės, kuriomis pareikštas ieškovo ieškinys.

Būtent toks yra pareigūno, pateikusio apeliacinį skundą dėl jo kandidatūros į laisvas pareigas atmetimo ir kito pareigūno paskyrimo, atvejis, kai administracija po ieškinio pareiškimo atstatydino asmenį iš pareigų pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 50 straipsnį ir organizavo naują atrankos procedūrą, dėl kurios ginčijami sprendimai tapo negaliojantys, nes apeliantas užginčijo procedūrą, kurioje buvo priimtas pirminis sprendimas dėl paskyrimo. Iš tiesų, priešingai nei skirtingų kandidatų laisvoms pareigoms užimti vertinimo iš esmės atveju, vykdant analogiškas procedūras atrankos procedūra gali pasikartoti ir ateityje, todėl apeliantas išlieka suinteresuotas ieškinio pareiškimu teisme dėl ginčijamų sprendimų, net jeigu jie jam nesukelia jokių pasekmių, atsižvelgiant į būsimas kandidatūras užimti pareigas, kaip antai nagrinėjamos šioje byloje.