1. 

Šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą Wiesbadeno Landgericht (Vokietija) prašo išaiškinti 1974 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos 75/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kai kurių skystųjų produktų fasavimu pagal tūrį, suderinimo (toliau – Direktyva 75/106 arba direktyva) 5 straipsnio 3 dalies b punktą, aiškinamą kartu su šios direktyvos 5 straipsnio 3 dalies d punktu ir III priedo 4 dalimi ( 2 ). Ypač ši byla susijusi su prekyba Vokietijoje „Baileys“ gėrimu, išpilstytu į mažus 0,071 litro tūrio butelius ir vadinamu „Baileys Minis“.

2.

Direktyva 75/106 buvo iš dalies keičiama keletą kartų ( 3 ). Jos 1 straipsnyje įtvirtinta, kad ši direktyva taikoma fasuotoms prekėms, kurių turinį sudaro III priede išvardyti skystieji produktai, matuojami tūrio vienetais ir numatomi parduoti atskirais kiekiais nuo 0,05 litro iki 10 litrų imtinai.

3.

Direktyvos 75/106 pirmoje konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta: „daugelyje valstybių narių fasuotų skystųjų produktų pateikimo prekybai sąlygas reglamentuoja privalomos taisyklės, kurios įvairiose šalyse skiriasi, kliudydamos prekybai tokiomis fasuotomis prekėmis; <…> dėl šios priežasties tokios nuostatos turi būti suderintos“

4.

Direktyvos ketvirtoje konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta: „būtina kiek įmanoma sumažinti turinio tūrių verčių, kurios yra artimos to paties produkto tūrio vertėms ir kurios dėl to gali klaidinti vartotoją, skaičių; kadangi fasuotų prekių atsargos Bendrijoje yra labai didelės, šis mažinimas gali vykti tik laipsniškai“.

5.

Direktyvos 75/106 šešta konstatuojamoji dalis numato: „kadangi kai kurioms valstybėms narėms būtų sunku iš karto pakeisti įstatymuose numatytas priemones kiekiui nustatyti, organizuoti naujas kontrolės sistemas, taip pat įsavinti naują matų sistemą, tokioms valstybėms narėms reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį; <…> tokia nuostata vis dėlto neturėtų toliau kliudyti Bendrijos vidaus prekybai šiais produktais ir neturėtų apsunkinti šios direktyvos įgyvendinimo kitose valstybėse narėse“.

6.

Direktyvos 75/106 5 straipsnyje su šiai bylai reikšmingais pakeitimais, įtvirtinta:

„1.   Valstybės narės negali atsisakyti, drausti arba riboti pateikti į rinką šios direktyvos reikalavimus atitinkančių fasuotų prekių dėl su tų prekių tūrio nustatymu, tūrio tikrinimo metodais arba vardiniais tūriais, nustatytaisiais III priedo I skiltyje, susijusių priežasčių.

<…>

7.

Galiausia, Direktyvos 75/106 III priedo 4 dalies I skiltyje nurodomos tokios visų produktų, priskiriamų prie „spiritinių gėrimų (išskyrus įrašytuosius BMT pozicijoje Nr. 22.08); likerių ir kitų spirituotų gėrimų; sudėtinių alkoholio preparatų gėrimams gaminti (BMT pozicija Nr. 22.09)“, galutinės leistos vardinės tūrio vertės litrais: „0,02 – 0,03 – 0,04 – 0,05 – 0,10 – 0,20 – 0,35 – 0,50 – 0,70 – 1 – 1,125 – 1,5 – 2 – 2,5 – 3 – 4,5 – 5 – 10“.

8.

Prejudiciniai klausimai kilo Viesbadeno Landgericht nagrinėjamoje byloje dėl nesąžiningos konkurencijos tarp Schutzverband der Spirituosen-Industrie e.V. (toliau – Schutzverband) ir Diageo Deutschland GmbH (toliau – Diageo).

9.

Schutzverband yra jungtinė asociacija, kuri vienija spiritinių gėrimų sektoriaus bendroves ir bendrovių asociacijas ir kurios tikslas yra stebėti bei prireikus užtikrinti galiojančių teisės aktų laikymąsi ir taikymą Vokietijos spiritinių gėrimų sektoriuje.

10.

Diageo yra gėrimų gamintojo Diageo North America Inc. Vokietijoje įsteigta dukterinė įmonė. Vokietijoje ji, be kita ko, prekiauja įvairių prekių ženklų alumi, viskiu, džinu ir degtine.

11.

Nuo 2004 m. spalio mėn. Diageo prekiavo alkoholiniu gėrimu, pavadintu „Baileys Minis“, išpilstytu į mažus 0,071 litro tūrio butelius (toliau – produktas). „Baileys“ gaminamas iš viskio, grūdų spirito, cukraus ir grietinėlės, o jo alkoholio koncentracija yra 17%. „Baileys“ produktai, kuriais prekiauja Diageo, pagaminti ir išpilstyti Airijoje ( 5 ).

12.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat pažymi, kad „Baileys Minis“ be nustatytų nusiskundimų nuo 2003 m. rugsėjo buvo prekiaujama Prancūzijoje ir Nyderlanduose, o nuo 2004 m. birželio – Belgijoje ( 6 ).

13.

Pagrindinės bylos šalys ginčijasi, ar šiuo produktu (t. y. 0,071 litro buteliais) gali būti prekiaujama Vokietijoje.

14.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas laikosi požiūrio, kad „Baileys Minis“ produktas patenka į Direktyvos 75/106 III priedo 4 dalį. Jis mano: kadangi visais III priedo 4 dalyje išvardytais produktais, kurių nominalus tūris yra nuo 0,05 litro iki 10 litro ( 7 ), gali būti prekiaujama tik sufasuotais į tokio tūrio talpas, kurios nurodytos III priedo I skiltyje, iš esmės 0,071 litro tūrio pakuotė yra neleistina.

15.

Tačiau Direktyvos 75/106 5 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinta išimtis numato, kad III priedo 4 dalyje nurodyti produktai Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje gali būti parduodami 0,071 litro tūrio fasuotėmis.

16.

Todėl 2005 m. lapkričio 23 d. Nutartimi Viesbadeno regiono teismo (Landgericht) 10 civilinių bylų kolegija sustabdė bylos nagrinėjimą ir pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

17.

Schutzverband, Diageo, Graikijos ir Belgijos vyriausybės, Taryba ir Komisija pateikė rašytines pastabas. Šios byloje dalyvaujančios šalys, išskyrus Belgijos vyriausybę, ir prisijungusi Prancūzijos vyriausybė dalyvavo 2007 m. kovo 15 d. posėdyje.

18.

Schutzverband iš esmės teigia, kad į pirmąjį klausimą reikia atsakyti neigiamai. Tai išplaukia iš Direktyvos 75/106 5 straipsnio 3 dalies b punkto antrosios pastraipos in fine ir 5 straipsnio 3 dalies d punkto santykio kaip „taisyklės ir išimties“ ir šių nuostatų dvasios bei tikslo. Taisyklė yra tokia, kad į III priedo 4 dalį įtraukti produktai yra visiškai suderinti, o išimtis numato, kad 5 straipsnio 3 dalies d punkto išlyga taikoma tik Airijai ir Jungtinei Karalystei. Be to, ši išimtis taikoma „nepažeidžiant b punkto“.

19.

Dėl antrojo klausimo Schutzverband tvirtina, kad į jį reikėtų atsakyti teigiamai, nes prekybos draudimas pagal direktyvos 5 straipsnio 3 dalies b punktą yra pateisinamas vartotojų apsaugos sumetimais. Dėl suderinimo priemonių kompetentingos Bendrijos institucijos paprastai pripažįstamos turinčios didelę diskreciją ir todėl turi būti taikoma tik ribota proporcingumo analizė.

20.

Schutzverband teigimu, draudimas nėra akivaizdžiai klaidingas. Vartotojų apsauga yra tinkamas pateisinimas, nes pagal direktyvos ketvirtąją konstatuojamąją dalį ji skirta kuo labiau sumažinti turinio tūrių verčių, kurios yra artimos to paties produkto tūrio vertėms ir kurios dėl to gali klaidinti vartotoją, skaičių.

21.

Diageo iš esmės tvirtina, jog tam, kad Direktyvos 75/106 5 straipsnio 3 dalies b punktas, aiškinamas su 5 straipsnio 3 dalies d punktu ir III priedo 4 dalimi, būtų suderinamas su pirmine teise, taip pat su sprendime Cidrerie Ruwet ( 8 ) Teisingumo Teismo išplėtotais principais, jie turi būti aiškinami taip, kad 0,071 litro sufasuotais produktais, jeigu jie teisėtai gaminami ir jais teisėtai prekiaujama Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje, turi būti leidžiama prekiauti visose kitose valstybėse narėse. Iš esmės taip teigia ir Graikijos vyriausybė. Kitu atveju išimtis, kuri nėra apribota laiko atžvilgiu, padalytų nacionalines rinkas ir prieštarautų direktyvos suderinimo, taip pat vidaus rinkos tikslui. Be to, bet koks kitoks aiškinimas pažeistų EB 28 straipsnį ir nebūtų pateisinamas su vartotojų apsauga susijusiais sumetimais.

22.

Belgijos vyriausybė iš esmės tvirtina, jog atitinkamos nuostatos numato, kad prekyba „Baileys“, sufasuoto į 0,071 litro tūrį, neleidžiama kitur nei Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Kadangi tai išimtis, ji turi būti aiškinama siaurai. Belgijos vyriausybė tvirtina, kad bet kuriuo atveju, net jeigu draudimas pagal 5 straipsnio 3 dalies b punktą turėtų būti laikomas prekybos kliūtimi Bendrijoje, jis būtų pateisinamas su vartotojų apsauga susijusiais sumetimais.

23.

Prancūzijos vyriausybė iš esmės pritaria Belgijos vyriausybės nuomonei.

24.

Komisija teigia, kad pagal šiuo metu galiojančią teisę produktais draudžiama prekiauti Bendrijoje išskyrus Airiją ir Jungtinę Karalystę. Tačiau jeigu jais prekiaujama Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje, jų teikimo į rinką kitose valstybėse narėse negalima riboti. Antraip toks draudimas viršytų nukrypti leidžiančios nuostatos tikslą ir prieštarautų laisvo prekių judėjimo principui.

25.

Komisija tvirtina, kad šis principas, įtvirtintas EB 28 straipsnyje, taikomas ne tik nesant nacionalinės teisės suderinimo, tačiau taip pat tuomet, kai būtina aiškinti Bendrijos teisės nuostatas, įtvirtinančias nukrypti leidžiančią nuostatą visiško suderinimo atveju. Ji teigia, kad pagal direktyvos 5 straipsnio 1 dalį dėl, inter alia, vardinių tūrių, nurodytų II priedo I skiltyje, valstybės narės negali neleisti teikti į rinką sufasuotų produktų, atitinkančių direktyvos nuostatas (t. y. produktų, kuriais teisėtai prekiaujama Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje). Taip būtų atsižvelgiama į tai, kad draudimas yra nukrypti nuo 5 straipsnio 3 dalies b punkte įtvirtinto principo leidžianti nuostata, tai tenkintų laisvo prekių judėjimo reikalavimus, taip pat būtų suderinama su Bendrijos teisės aktų leidėjo valia. Todėl nebūtina atsakyti į antrąjį klausimą.

26.

Taryba sutinka su Komisijos pateiktu išaiškinimu.

27.

Kaip išankstinę pastabą norėčiau pabrėžti, kad nors fasavimo nuostatos akivaizdžiai skirtos skatinti patekimą į rinką, jos taip pat gali, kaip rodo ši byla, paradoksaliai sukelti situaciją, kai pateikimas į rinką faktiškai ribojamas.

28.

Be to, net jeigu ratione temporis tai nesusiję su šia byla, 2004 m. spalio 25 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios taisykles dėl fasuotų produktų vardinių kiekių, panaikinančios Tarybos direktyvas 75/106/EEB bei 80/232/EEB ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 76/211/EEB ( 9 ). Savo pastabose pati Komisija teigė, kad pateikti minėtą pasiūlymą ją paskatino esamų taisyklių, apimančių daugelį produktų, sudėtingumas, atsižvelgiant į, viena vertus, „iš dalies pasirenkamą“ ir „iš dalies visišką suderinimą“ ir, kita vertus, Teisingumo Teismo sprendimą Cidrerie Ruwet. Pasiūlytos nuostatos numato reikšmingą vardinių kiekių, įskaitant „Baileys Minis“, reguliavimo nebuvimą.

29.

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Direktyva 75/106 turi būti aiškinama taip, kad ji leidžia prekiauti kitose valstybėse narėse 0,071 litro tūrio fasuotais produktais, kurie įtraukti į direktyvą pagal nukrypti leidžiančią nuostatą ir kurie teisėtai gaminami ir jais teisėtai prekiaujama Airijoje ir Junginėje Karalystėje.

30.

Taikydamas EB 234 straipsnį Teisingumo Teismas išaiškina nacionaliniams teismams Bendrijos teisės klausimus, kurių jiems reikia spręndžiant nagrinėjamus ginčus ( 10 ). Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes tik nacionalinis teismas nusprendžia ir tai, ar sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas, ir tai, ar Teisingumo Teismui pateikiami klausimai yra svarbūs ( 11 ). Tačiau Teisingumo Teismas, kai tai būtina, išnagrinėja aplinkybes, kuriomis buvo kreiptasi dėl bylos, kad galėtų įvertinti, ar turi jurisdikciją, ir ypač kad galėtų nustatyti, ar prašomas Bendrijos teisės aiškinimas yra susijęs su pagrindinės bylos faktinėmis aplinkybėmis arba jos tikslais ( 12 ). Kai prašomas Bendrijos teisės aiškinimas yra akivaizdžiai nesusijęs su pagrindinės bylos išsprendimu, Teisingumo Teismas turi atsisakyti priimti prejudicinį sprendimą ( 13 ).

31.

Mano manymu, šiai bylai išspręsti nereikalinga atsakyti į klausimą dėl produkto gamybos. Kaip matyti iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos, šioje byloje svarbu tai, ar produktu, kuriuo buvo teisėtai prekiaujama Arijoje ir Jungtinėje Karalystėje, gali būti prekiaujama kitose valstybėse narėse.

32.

Direktyvos 75/106 5 straipsnio 1 dalis nustato bendrąją normą (lex generalis), kuri įtvirtina, kad valstybės narės negali atsisakyti, drausti arba riboti pateikti į rinką fasuotų prekių, atitinkančių inter alia vardinius tūrius, nustatytus III priedo I skiltyje. Todėl jeigu prekių fasavimas atitinka aptariamame priede nurodytus vardinius tūrius, prekybai jais negalima prieštarauti dėl priežasčių, susijusių su vardiniu tūriu. Tačiau Direktyvos 75/106 5 straipsnio 1 dalis nereikalauja fasuoti prekių tokiais vardiniais tūriais jas pateikiant į rinką.

33.

Direktyvos 75/106 5 straipsnio 3 dalies b punkto antrosios pastraipos antras sakinys (toliau – 5 straipsnio 3 dalies b punktas), pakeistas Direktyva 88/316, įtvirtina specialią nuostatą (lex specialis) spiritiniams gėrimams, likeriams ir kitiems spirituotiems gėrimams ( 14 ), kuria numatoma, kad jie gali būti parduodami tik tada, jeigu jų vardiniai tūriai atitinka nustatytuosius 4 dalies III priedo I skiltyje. Mano manymu, ši nuostata užtikrina, kad likerių ir kitų spirituotų gėrimų fasavimas atitiktų vieną iš 4 dalies III priedo I skiltyje nurodytų ribotų vardinių kiekių, kad jais būtų teisėtai prekiaujama Bendrijoje.

34.

Direktyvos 5 straipsnio 3 dalies d punktas, kuris taip pat buvo įterptas Direktyva 88/316, įtvirtina nukrypti leidžiančią nuostatą, kurios galiojimas laiko atžvilgiu yra neribotas, ir numato, kad likeriais ir kitai spirituotais gėrimais gali būti prekiaujama Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje, jei jie yra sufasuoti į 0,071 litro tūrio fasuotes.

35.

Atsižvelgiant į tai, kad nuolatinė nukrypti leidžianti nuostata, numatanti papildomą vardinį tūrį, išskiria Airiją ir Jungtinę Karalystę iš kitų valstybių narių, kyla klausimas, ar kitos valstybės narės gali neleisti prekiauti savo teritorijoje likeriais ir kitais spiritiniais gėrimais, sufasuotais į 0,071 litro vardinio tūrio fasuotes, nepaisant to, kad jais teisėtai prekiaujama valstybėje narėje, t. y. Airijoje arba Jungtinėje Karalystėje.

36.

Mano manymu, Direktyvos 75/106 su pakeitimais, ypač jos 5 straipsnio 3 dalies b punkto ir 5 straipsnio 3 dalies d punkto, aiškinamų kartu su III priedo 4 skiltimi, sistemai trūksta teisinio aiškumo ir tai sukelia sunkumų suvokiant šią nuolatinę nukrypti leidžiančią nuostatą ir ją aiškinant. Mano manymu, Bendrijos teisės aktų leidėjas turėjo suprasti, kad tokios teisinės technikos naudojimas gali sukelti aiškinimo sunkumų ir turėtų būti vengtinas.

37.

Iš tikrųjų, kadangi Direktyvos 75/106 su pakeitimais 5 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinta nuolatinė nukrypti leidžianti nuostata Airijai ir Jungtinei Karalystei dėl likerių ir kitų spirituotų gėrimų, sufasuotų į 0,071 litro vardinio tūrio fasuotes, galima paklausti, ar 5 straipsnio 3 dalies b punktas ir 5 straipsnio 3 dalies d punktas, aiškinami kartu su III priedo 4 skiltimi, sukuria visišką, ar tik dalinį vardinių tūrių suderinimą, pagal kurį EB gali būti prekiaujama likeriais ir kitais spirituotais gėrimais. Mano manymu, tai turi tiesioginį poveikį 5 straipsnio 3 dalies b punkto ir 5 straipsnio 3 dalies d punkto, aiškinamų kartu su III priedo 4 skiltimi, aiškinimui ir prireikus jų teisėtumo įvertinimui.

38.

Nesant nacionalinės teisės suderinimo, EB 28 straipsnis šiuo atveju uždraudžia laisvo prekių judėjimo kliūtis, kurios susidaro taikant prekėms iš kitų valstybių narių, kuriose jos teisėtai gaminamos ir jomis prekiaujama, taisykles, įtvirtinančias reikalavimus tokioms prekėms, kaip antai reikalavimus, susijusius su jų pateikimu, ženklinimu ir pakavimu, net jeigu tokios nuostatos vienodai taikomos nacionaliniams ir panašiems importuotiems produktams ( 15 ).

39.

Dalinio suderinimo atveju sprendime Cidrerie Ruwet Teisingumo Teismas pripažino, kad šis draudimas taikomas fasuotų produktų, kuriems netaikomas toks suderinimas, prekybai. Tokiu atveju priešingas aiškinimas reikštų, kad valstybėms narėms leidžiama padalyti nacionalines rinkas dėl tų produktų, kuriems netaikomos Bendrijos teisės nuostatos, pažeidžiant laisvo judėjimo tikslą, kurio siekiama Sutartimi ( 16 ).

40.

Akivaizdu, kad pakeistos Direktyvos 75/106 5 straipsnio 3 dalies b punktas ir 5 straipsnio 3 dalies d punktas, aiškinami kartu su III priedo 4 skiltimi, yra skirti visiškai sureguliuoti fasuotų produktų vardinius tūrius, į kuriuos atsižvelgiant likeriais ir kitais spiritiniais gėrimais gali būti prekiaujama visose valstybėse narėse. Todėl šiomis nuostatomis siekiama sukurti visiškai reglamentuojamą sistemą, pagal kurią bendros nuostatos iš esmės pakeistų esamas nacionalines taisykles šioje srityje, nes, mano manymu, jos akivaizdžiai uždraudžia valstybėms narėms įtvirtinti nacionalines nuostatas, kurios skiriasi nuo bendrų taisyklių. Mano manymu, galimybė Airijai ir Jungtinei Karalyste prekiauti likeriais ir kitais spiritiniais gėrimais, sufasuotais į papildomo nominalaus tūrio fasuotes, kaip numatyta Direktyvos 75/106 5 straipsnio 3 dalies d punkte, nepakeičia to, kad šis klausimas visiškai reglamentuojamas Bendrijos lygmeniu.

41.

Todėl kyla klausimas, ar direktyvą galima aiškinti derinant su EB 28 straipsniu.

42.

Šiuo atžvilgiu pakanka prisiminti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką antrinės teisės nuostata, kaip antai Direktyvos 75/106 5 straipsnio 3 dalies b punktas ir 5 straipsnio 3 dalies d punktas, aiškinami kartu su III priedo 4 skyriaus I skiltimi, negali būti aiškinama kaip leidžianti valstybėms narėms nuspręsti, ar palikti galioti sąlygas, prieštaraujančias Sutarties nuostatoms dėl laisvo prekių judėjimo ( 17 ).

43.

Reikia turėti omenyje, kad laisvas prekių judėjimas yra vienas iš pagrindinių Sutarties ir Bendrijos principų ( 18 ). Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką EB 28 straipsniu siekiama uždrausti bet kokius valstybės narės teisės aktus, galinčius tiesiogiai ar netiesiogiai, iš tikrųjų ar potencialiai apriboti Bendrijos vidaus prekybą ( 19 ).

44.

Be to, reikia pažymėti, kad pagal Teisingumo Teismo bylų praktiką aiškinant Bendrijos antrinės teisės nuostatą, reikia suteikti kuo didesnį prioritetą tokiam aiškinimui, kuriuo remiantis nuostata atitiktų Sutartį ir bendruosius Bendrijos teisės principus ( 20 ).

45.

Teisingumo Teismas taip pat nuolat pripažindavo, kad aiškinant Bendrijos teisės nuostatą būtina atsižvelgti ne tik į jos tekstinę formuluotę, bet ir jos kontekstą bei taisyklės, kurios dalis ji yra, tikslus ( 21 ).

46.

Šiuo atžvilgiu reikia prisiminti, kad, pirma, Direktyva 75/106 buvo priimta EB 94 straipsnio (buvusio EB Sutarties 100 straipsnio) pagrindu, susijusio su valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, turinčių tiesioginę įtaką bendrosios rinkos sukūrimui ar veikimui, suderinimu. Antra, Direktyva 88/316, įterpusi į Direktyvą 75/106 ginčijamas nuostatas, buvo priimta EB 95 straipsnio (buvusio EB Sutarties 100a straipsnio) pagrindu.

47.

Be to priemonių, kurių imamasi EB 95 straipsnio pagrindu, tikslas yra bendrosios rinkos sukūrimas ar veikimas. Pagal Teisingumo Teismo praktiką tokių priemonių tikrasis tikslas turi būti vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo sąlygų pagerinimas ( 22 ).

48.

Priimant Direktyvą 75/106 ypač svarbus Bendrijos teisės aktų leidėjo tikslas, kuris aiškiai išdėstytas pirmoje konstatuojamojoje dalyje, buvo įtvirtinti suderintas nuostatas dėl fasuotų skystųjų produktų, daugelyje valstybių reglamentuojamų privalomų taisyklių, kurios įvairiose šalyse skiriasi, taip siekiant užtikrinti šių produktų laisvą judėjimą Bendrijoje.

49.

Mano manymu, iš minėtų principų aišku, kad EB 28 straipsniui prieštarautų tai, jeigu produktais, kuriais teisėtai prekiaujama dviejose atitinkamose valstybėse narėse, būtų negalima prekiauti likusioje Bendrijos dalyje. Nagrinėjamos nuostatos, nepaisant nevienareikšmiškos jose panaudotos teisinės technikos, sukuria nuolatinę nukrypti leidžiančią nuostatą Airijai ir Jungtinei Karalystei, kuri leidžia šiose dviejose valstybėse narėse prekiauti likeriais ir kitais spiritiniais gėrimais, fasuotais į 0,071 litro nominalaus tūrio fasuotes, ir, mano manymu, taip pat leidžia arba sudaro galimybę prekiauti šiais produktais kitose valstybėse narėse.

50.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, laikausi nuomonės, kad tinkamas visiško suderinimo (ir to, kad II priedo 4 skyriaus I skiltyje nėra 0,071 litro tūrio) aiškinimas kartu su direktyvoje įtvirtinta nuolatine nukrypti leidžiančia nuostata, reiškia, jog pastaroji turi būti aiškinama taip, kad 0,071 litro tūrio fasuotais produktais, kuriais teisėtai prekiaujama Arijoje ir Jungtinėje Karalystėje, gali būti prekiaujama ir visose kitose valstybėse narėse.

51.

Kaip matyti iš nutarties priimti prejudicinį sprendimą, antrasis pateiktas klausimas dėl direktyvos atitikties EB 28 straipsniui ir EB 30 straipsniui kiltų šioje byloje tik tokiu atveju, jeigu direktyvos nebūtų galima aiškinti taip, kad ji leidžia prekiauti produktais visose valstybėse narėse.

52.

Atsižvelgiant į pirmojo klausimo atsakymą, nebūtina atsakyti į antrąjį pateiktą klausimą.

53.

Siūlau taip atsakyti į Viesbadeno Landgericht pateiktus klausimus:

Tinkamas 1974 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos 75/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kai kurių skystųjų produktų fasavimu pagal tūrį, suderinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 23 d. Stojimo Aktu, 5 straipsnio 3 dalies b punkto, aiškinamo kartu su šios direktyvos 5 straipsnio 3 dalies d punktu ir III priedo 4 skyriaus I skiltimi, aiškinimas reiškia, kad 0,071 litro tūrio fasuotais produktais, kuriais teisėtai prekiaujama Arijoje ir Jungtinėje Karalystėje, gali būti prekiaujama ir visose kitose valstybėse narėse.