PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS

2007 m. sausio 23 d.

Byla T‑472/04

Vassilios Tsarnavas

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Pareigūnai – Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis – Pareigų paaukštinimas – Teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas sprendimas nepaaukštinti ieškovo pareigų – Pakartotinis nuopelnų įvertinimas – Motyvacija“

Dalykas: Ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti 2003 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimą tiek, kiek jame ieškovo pavardė nebuvo įtraukta į pareigūnų, kurių pareigas siūloma paaukštinti per 1999 m. paaukštinimo procedūrą, sąrašą, nei į pareigūnų, laikomų labiausiai nusipelniusių paaukštinimo juos paskiriant į A4 lygį per 1998 m. ir 1999 m. paaukštinimo procedūras, sąrašą, nei į pareigūnų, kurių pareigos paaukštinamos juos paskiriant į A4 lygį per minėtas paaukštinimo procedūras, sąrašą.

Sprendimas: Panaikinti 2003 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimą, kuriuo ieškovo pavardė nebuvo įtraukta į pareigūnų, laikomų labiausiai nusipelniusių paaukštinimo paskiriant juos į A4 lygį per 1998 m. ir 1999 m. paaukštinimo procedūras, sąrašą ir kuriuo ieškovas nebuvo paaukštintas paskiriant jį į A4 lygį per šias paaukštinimo procedūras. Atmesti likusią ieškinio dalį. Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalis)

Kai administracija vykdydama sprendimą, kuriuo buvo panaikintas atsisakymas paaukštinti ieškovą dėl to, jog nebuvo atliktas išsamus jo nuopelnų palyginimas su kitose tarnybose dirbančių pareigūnų, kurių pareigas buvo siūloma paaukštinti, nuopelnais, pakartotinai vertina pareigūno nuopelnus, ji privalo lyginti kiekvieno pareigūno, kurio pareigos buvo paaukštintos paskiriant į atitinkamą lygį, arba pareigūno, įrašyto į labiausiai nusipelniusių paaukštinimo paskiriant į tą lygį pareigūnų sąrašą bei vertinimo metu gavusio panašų arba mažesnį nei ieškovo įvertinimą, padėtį. Tik toks vertinimas atitinka rūpestingumo ir nešališkumo kriterijus, įtvirtintus Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalyje, bei reikalavimus, kylančius iš vienodo požiūrio principo.

Administracija iš tiesų negali lyginti tik tų pareigūnų, kurių pareigos buvo paaukštintos atitinkamoje paaukštinimo procedūroje, ir nelyginti pareigūnų, kurių pareigas buvo siūloma paaukštinti ir kurie, nors ir nebuvo paaukštinti, tačiau buvo įrašyti į labiausiai paaukštinimo nusipelniusių pareigūnų sąrašą. Galimas sprendimas įtraukti ieškovo pavardę į šį sąrašą galėtų lemti jo pareigų paaukštinimą per kitą paaukštinimo procedūrą, nes Paskyrimų tarnyba, lygindama nuopelnus, iš esmės gali atsižvelgti į tą aplinkybę, kad ankstesnėje pareigų paaukštinimo procedūroje buvo siūloma paaukštinti pareigūno pareigas.

Administracija taip pat negali lyginti nuopelnų tik pareigūnų, kurių pareigos buvo paaukštintos ir kurių įvertinimo, palyginti su vidutiniu įvertinimu jų generaliniame direktorate, skirtumas yra gerokai mažesnis nei skirtumas tarp ieškovo įvertinimo ir vidutinio nuopelnų įvertinimo generaliniame direktorate, kuriame jis dirbo, ir nelyginti nuopelnų tų pareigūnų, kurių įvertinimas buvo panašus į ieškovo arba nežymiai mažesnis. Administracija turi įvertinti, ar skirtingas požiūris į ieškovą, palyginti su visais pareigūnais, kurių įvertinimas buvo panašus arba mažesnis, buvo objektyviai pagrįstas kitais jų nuopelnų aspektais, kaip antai informacija apie jų administracinį ir asmeninį statusą, kad patikslintų vien vertinimo ataskaitos pagrindu atliktą įvertinimą. Administracija turi būtent įvertinti, ar remiantis šiais kitais nuopelnų aspektais būtų galima padaryti išvadą, jog pareigūnų, kurių pareigos buvo paaukštintos, nuopelnai iš tikrųjų buvo didesni nei ieškovo.

(žr. 71, 73–75, 77 ir 82–85 punktus)

Nuoroda: 1986 m. spalio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Clemen ir kt. prieš Komisiją, 91/85, Rink. p. 2853, 10 punktas; 2000 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Hamptaux, C‑207/99 P, Rink. p. I‑9485, 19 punktas; 1997 m. spalio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Patronis prieš Tarybą, T‑168/96, Rink. VT p. I‑A‑299 ir II‑833, 35 punktas; 1998 m. kovo 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Manzo-Tafaro prieš Komisiją, T‑221/96, Rink. VT p. I‑A‑115 ir II‑307, 18 punktas; 2000 m. spalio 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Cubero Vermurie prieš Komisiją, T‑187/98, Rink. VT p. I‑A‑195 ir II‑885, 85 punktas; 2002 m. liepos 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Perez Escanilla prieš Komisiją, T‑163/01, Rink. VT p. I‑A‑131 ir II‑717, 28 ir 36 punktai; 2003 m. kovo 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tsarnavas prieš Komisiją, T‑188/01–T‑190/01, Rink. VT p. I‑A‑95 ir II‑495, 107, 114, 121 ir 122 punktai; 2003 m. gruodžio 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Breton prieš Teisingumo Teismą, T‑323/02, Rink. VT p. I‑A‑325 ir II‑1587, 99 punktas; 2005 m. rugsėjo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Casini prieš Komisiją, T‑132/03, Rink. VT p. I‑A‑253 ir II‑1169, 55, 69 ir 70 punktai; 2006 m. vasario 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Standertskjöld-Nordenstam ir Heyraud prieš Komisiją, T‑437/04 ir T‑441/04, Rink. p. II‑0000, 60 punktas.