Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62004TJ0343

    2007 m. gegužės 3 d. Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) sprendimas.
    Vassilios Tsarnavas prieš Europos Bendrijų Komisiją.
    Pareigūnai - Vertinimo ataskaita - Ieškinys dėl panaikinimo - Ieškinys dėl žalos atlyginimo - Nepriimtinumas.
    Byla T-343/04.

    Teismų praktikos rinkinys – Viešoji tarnyba 2007 I-A-2-00109; II-A-2-00747

    ECLI identifier: ECLI:EU:T:2007:123

    PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS

    2007 m. gegužės 3 d.

    Byla T‑343/04

    Vassilios Tsarnavas

    prieš

    Europos Bendrijų Komisiją

    „Pareigūnai – Vertinimo ataskaita – Negaliojimas – Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Nepriimtinumas“

    Dalykas: Ieškinys, kuriuo prašoma, pirma, panaikinti 2003 m. rugpjūčio 4 d. apeliacine tvarka vertinusio vertintojo sprendimą, patvirtinantį ieškovo tarnybinės veiklos nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 1999 m. birželio 30 d. galutinę vertinimo ataskaitą, ir, antra, atlyginti moralinę žalą, kurią ieškovas patyrė dėl pavėluoto vertinimo ataskaitos pateikimo ir dėl psichologinio priekabiavimo jo atžvilgiu.

    Sprendimas: Panaikinti 2003 m. rugpjūčio 4 d. apeliacine tvarka vertinusio vertintojo sprendimą, patvirtinantį ieškovo tarnybinės veiklos nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 1999 m. birželio 30 d. galutinę vertinimo ataskaitą. Atmesti likusią ieškinio dalį. Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir pusę ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

    Santrauka

    1.      Pareigūnai – Ieškinys – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį

    (Pareigūnų tarnybos nuostatų 43, 90 ir 91 straipsniai)

    2.      Pareigūnai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – Parengimas

    (Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

    3.      Pareigūnai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – Parengimas

    (Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

    1.      Kad pareigūnas ar buvęs pareigūnas galėtų pareikšti ieškinį pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsnius, jis privalo būti asmeniškai suinteresuotas ginčijamo akto panaikinimu. Toks suinteresuotumas vertinamas pareiškiant ieškinį.

    Vertinimo ataskaita, kaip labai svarbus pareigūno karjerai vidaus dokumentas, iš principo daro poveikį vertinamojo asmens suinteresuotumui tik iki tol, kol jis nutraukia tarnybą. Po šio nutraukimo pareigūnas nebėra suinteresuotas pareikšti ieškinį dėl vertinimo ataskaitos, nebent įrodo, kad egzistuoja asmeninį suinteresuotumą nagrinėjamos ataskaitos panaikinimu pateisinanti išimtinė aplinkybė.

    Tokia išimtinė aplinkybė yra tada, kai administracija, vykdydama sprendimą, kuriuo panaikinamas atsisakymas paaukštinti pareigūną, turi iš naujo įvertinti jo nuopelnus atitinkamu laikotarpiu, o atliekant šį vertinimą gali būti svarbi ginčijama vertinimo ataskaita.

    (žr. 54, 56, 58 ir 59 punktus)

    Nuoroda: 1975 m. spalio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Marenco ir kt. prieš Komisiją, 81/74–88/74, Rink. p. 1247, 6 punktas; 1984 m. gegužės 30 d. Teisingumo Teismo sprendimo Picciolo prieš Parlamentą, 111/83, Rink. p. 2323, 29 punktas; 1989 m. kovo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Del Plato prieš Komisiją, 126/87, Rink. p. 643, 18 punktas; 1992 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Moritz prieš Komisiją, C‑68/91 P, Rink. p. I‑6849, 16 punktas; 1990 m. gruodžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Moritz prieš Komisiją, T‑20/89, Rink. p. II‑769, 15 punktas; 1992 m. birželio 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Turner prieš Komisiją, T‑49/91, Rink. p. II‑1855, 24 punktas, ir nurodyta teismo praktika; 1993 m. gruodžio 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Moat prieš Komisiją, T‑58/92, Rink. p. II‑1443, 31 punktas; 1995 m. liepos 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Rasmussen prieš Komisiją, T‑557/93, Rink. VT p. I‑A‑195 ir II‑603, 30 punktas; 1996 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo X prieš Komisiją, T‑130/95, Rink. VT p. I‑A‑603 ir II‑1609, 45 punktas; 2005 m. gegužės 31 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Dionyssopoulou prieš Tarybą, T‑105/03, Rink. p. II‑0000, 20 punktas; 2005 m. birželio 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ross prieš Komisiją, T‑147/04, Rink. VT p. I‑A‑171 ir II‑771, 24 ir 25 punktai; 2005 m. rugsėjo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Casini prieš Komisiją, T‑132/03, Rink. VT p. I‑A‑253 ir II‑1169, 54 punktas; 2005 m. gruodžio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Rounis prieš Komisiją, T‑274/04, Rink. VT p. I‑A‑407 ir II‑1849, 19 ir 24 punktai.

    2.      Pagal Komisijos įtvirtintą pareigų paaukštinimo tvarką vien šios institucijos priimtų Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio bendrųjų įgyvendinimo nuostatų, pagal kurias prieš parengiant pirmąjį vertinimo ataskaitos projektą reikalaujama pasikonsultuoti su tiesioginiais pareigūno vadovais ir, jeigu pareigūnas yra personalo ar profsąjungos atstovas, – su vertinimo grupe ad hoc, nesilaikymo nepakanka, kad būtų panaikinta vertinimo ataskaita, jeigu nustatyta, kad vertintojas šias konsultacijas pradėjo prieš parengdamas galutinę vertinimo ataskaitą.

    (žr. 66 ir 68 punktus)

    Nuoroda: 2003 m. lapkričio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Lebedef prieš Komisiją, T‑326/01, Rink. VT p. I‑A‑273 ir II‑1317, 54 ir 58 punktai; 2006 m. gegužės 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Lavagnoli prieš Komisiją, T‑95/04, Rink. p. II‑0000, 83 punktas.

    3.      Vertinimo ataskaitos pirmoji paskirtis – užtikrinti, jog administracijai būtų periodiškai teikiama kuo išsamesnė informacija apie jos pareigūnų vykdomą tarnybą. Iš principo ši paskirtis negali būti įvykdyta tikrai išsamiai, jeigu su asmenimis, kuriems vadovaujant aptariamas pareigūnas vykdė savo funkcijas vertinamu laikotarpiu, nebuvo iš anksto konsultuotasi ir jie negalėjo pateikti galimų paaiškinimų. Iš to išplaukia, kad konsultacijų su vadovu nebuvimas rengiant pareigūno vertinimo ataskaitą yra esminis pažeidimas, dėl kurio vertinimo ataskaita gali tapti negaliojančia.

    Jei kitaip nenurodyta institucijos priimtose bendrosiose įgyvendinimo nuostatose, tiesioginio vadovo sąvoka siejama su asmeniu, pagal kurio tiesioginius nurodymus vertinamas pareigūnas realiai vykdė savo funkcijas vertinamu laikotarpiu, net jeigu, nesant oficialaus paskyrimo, kalbama apie tarnybinį pavaldumą de facto.

    (žr. 69–72, 82 ir 83 punktus)

    Nuoroda: 1980 m. liepos 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Grassi prieš Tarybą, 6/79 ir 97/79, Rink. p. 2141, 20 punktas; 1991 m. sausio 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Latham prieš Komisiją, T‑63/89, Rink. p. II‑19, 27 punktas; 2003 m. rugsėjo 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo McAuley prieš Tarybą, T‑165/01, Rink. VT p. I‑A‑193 ir II‑963, 51 ir 52 punktai.

    Top