PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS

2007 m. gegužės 3 d.

Byla T‑261/04

Alain Crespinet

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – 2003 m. pareigų paaukštinimo procedūra – Pirmenybės balų suteikimas“

Dalykas: Ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos sprendimą, kuriuo pirmenybės balai ieškovui buvo skirti vykdant 2003 m. pareigų paaukštinimo procedūrą, ir sprendimą neįtraukti ieškovo pavardės į pareigūnų, kurių pareigos buvo paaukštintos paskiriant į A5 lygį per tą pačią pareigų paaukštinimo procedūrą, sąrašą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalis)

3.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 ir 7 straipsniai bei 45 straipsnio 1 dalis)

4.      Pareigūnai – Pareigūno administraciniam statusui poveikio turintis sprendimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 ir 45 straipsniai)

5.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalis)

1.      Kalbant apie ieškinį, kuriuo siekiama panaikinti sprendimą, kuriuo ieškovui skiriami pirmenybės balai, ir sprendimą neįrašyti jo pavardės į pareigūnų, kurių pareigos buvo paaukštintos, sąrašą, pirmieji reikalavimai yra nepriimtini, nes pagal Komisijos įtvirtintą pareigų paaukštinimo tvarką sprendimas skirti pirmenybės balus yra tarpinis aktas, būtinas galutiniam sprendimui neįrašyti ieškovo pavardės į pareigūnų, kurių pareigos buvo paaukštintos, sąrašą ir jo priedui, atskiram aktui, nustatančiam bendrą balų skaičių, priimti. Tačiau jeigu parengiamojo akto teisėtumas gali būti užginčytas pareiškiant ieškinį dėl galutinio sprendimo, tikrinant reikalavimų panaikinti sprendimą neįrašyti ieškovo pavardės į pareigūnų, kurių pareigos buvo paaukštintos, sąrašą pagrįstumą privaloma atsižvelgti iš visus ieškinio argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad sprendimas, kuriuo buvo skirti pirmenybės balai, yra neteisėtas.

(žr. 39 ir 41–44 punktus)

Nuoroda: 2003 m. balandžio 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tejada Fernández prieš Komisiją, T‑134/02, Rink. VT p. I‑A‑125 ir II‑609, 18 punktas; 2006 m. spalio 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Buendía Sierra prieš Komisiją, T‑311/04, Rink. p. II‑0000, 97 ir 98 punktai.

2.      Norėdama įvertinti nuopelnus, į kuriuos turi būti atsižvelgta priimant sprendimą dėl pareigų paaukštinimo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnį, ir todėl taip pat priimdama sprendimą dėl pirmenybės balų skyrimo per pareigų paaukštinimo procedūrą, kur toks vertinimas išreiškiamas skaičiais, administracija turi didelę diskreciją, todėl Bendrijos teismo kontrolė turi apsiriboti klausimu, ar, atsižvelgiant į administracijos taikytinus būdus ir priemones, kurios galėjo turėti įtakos jos atliekamam vertinimui, ji veikė neperžengdama tinkamų ribų ir nenaudojo savo įgaliojimų akivaizdžiai netinkamai.

(žr. 58 ir 93 punktus)

Nuoroda: 1983 m. balandžio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ragusa prieš Komisiją, 282/81, Rink. p. 1245, 9 punktas; 1987 m. vasario 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bouteiller prieš Komisiją, 324/85, Rink. p. 529, 6 punktas; 2003 m. gruodžio 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Breton prieš Teisingumo Teismą, T‑323/02, Rink. VT p. I‑A‑325 ir II‑1587, 98 punktas; minėto Sprendimo Buendía Sierra prieš Komisiją 291 ir 320 punktai.

3.      Pagal Komisijos vidaus teisės aktuose įtvirtintą pareigų paaukštinimo tvarką, grindžiamą nuopelnų nustatymu, pasireiškiančiu pareigūnams kasmet skiriant įvairių rūšių balus, aplinkybė, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 ir 7 straipsnius to paties lygio pareigūnai atlieka lygiavertes funkcijas, nereiškia, kad jų nuopelnai turi būti laikomi vienodais vykdant kiekvienam generaliniam direktoratui patikėtą pirmenybės balų skyrimą, nes šie balai skirti savo išskirtinius nuopelnus įrodžiusiems pareigūnams.

(žr. 65 punktą)

Nuoroda: 2001 m. liepos 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Schochaert prieš Tarybą, T‑131/00, Rink. VT p. I‑A‑141 ir II‑743, 38 punktas; minėto Sprendimo Buendía Sierra prieš Komisiją 290 punktas.

4.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 ir 45 straipsniais siekiama užtikrinti pareigūno teisę į gynybą, užkertant kelią tam, kad Paskyrimų tarnybos priimti sprendimai, darantys poveikį jo administraciniam statusui ir karjerai, nebūtų pagrįsti su jo elgesiu susijusiais faktais, nenurodytais jo asmens byloje. Iš to išplaukia, kad tokiais duomenimis pagrįstas sprendimas prieštarauja Pareigūnų tarnybos nuostatų garantijoms ir turi būti panaikintas, nes buvo priimtas taikant neteisėtą procedūrą.

Taip nėra sprendimo skirti pareigų paaukštinimo balus, grindžiamo pareigūno vykdomomis strategiškai svarbiomis funkcijomis, atveju, nes ši aplinkybė iš principo išplaukia iš šio pareigūno asmens bylos duomenų ir ypač iš jo vertinimo ataskaitos.

(žr. 77 ir 78 punktus)

Nuoroda: 1994 m. vasario 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Lacruz Bassols prieš Teisingumo Teismą, T‑109/92, Rink. VT p. I‑A‑31 ir II‑105, 68 punktas; 2006 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Lantzoni prieš Teisingumo Teismą, T‑156/05, Rink. p. II‑0000, 67 punktas.

5.      Aplinkybė, kad kiekvienas pareigūnas, kurio pareigos gali būti paaukštintos, turi teisę tikėtis, kad Paskyrimų tarnyba palygins jo nuopelnus su visų kitų pareigūnų, įskaitant ir kitų tarnybų pareigūnus, kurie gali būti paaukštinti paskiriant juos į atitinkamą lygį, pagal Komisijos įtvirtintą pareigų paaukštinimo tvarką nereiškia, kad tokį platų nuopelnų palyginimą reikia atlikti prieš skiriant pareigų paaukštinimo balus generaliniuose direktoratuose. Išankstinis kandidatų nuopelnų vertinimas kiekviename generaliniame direktorate, kurį atlikus skiriami šie punktai, veikiau yra susijęs su gero administravimo principu, nes leidžia Paskyrimų tarnybai remiantis objektyviais pagrindais atlikti visų pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos paskiriant į atitinkamą lygį, nuopelnų palyginimą.

(žr. 82 ir 85 punktus)

Nuoroda: 1995 m. liepos 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Rasmussen prieš Komisiją, T‑557/93, Rink. VT p. I‑A‑195 ir II‑603, 21 punktas; 1998 m. rugsėjo 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Rasmussen prieš Komisiją, T‑234/97, Rink. VT p. I‑A‑507 ir II‑1533, 24 punktas; 2000 m. spalio 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Cubero Vermurie prieš Komisiją, T‑187/98, Rink. VT p. I‑A‑195 ir II‑885, 61 punktas; 2003 m. kovo 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tsarnavas prieš Komisiją, T‑188/01–T‑190/01, Rink. VT p. I‑A‑95 ir II‑495, 121 punktas; 2004 m. sausio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mavridis prieš Komisiją, T‑97/02, Rink. VT p. I‑A‑9 ir II‑45, 77 punktas.