Šalys
Sprendimo motyvai
Rezoliucinė dalis

Šalys

Byloje C‑517/04,

dėl 2004 m. gruodžio 15 d. College van Beroep voor het bedrijfsleven (Nyderlandai) sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2004 m. gruodžio 20 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Visserijbedrijf D. J. Koornstra & Zn. vof

prieš

Productschap Vis ,

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. W. A. Timmermans, teisėjai J. Makarczyk, R. Silva de Lapuerta (pranešėja), P. Kūris ir J. Klučka,

generalinė advokatė C. Stix‑Hackl,

posėdžio sekretorė L. Hewlett, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2006 m. sausio 19 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

– Visserijbedrijf D. J. Koornstra & Zn. vof , atstovaujamos advokato E. J. Rotshuizen,

– Productschap Vis , atstovaujamos advokato P. C. H. Van Schooten,

– Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos H. G. Sevenster, C. A. H. M. ten Dam ir C. M. Wissels,

– Graikijos vyriausybės, atstovaujamos G. Kanellopoulos ir M. Tassopoulou,

– Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos M. van Beek ir F. Clotuche‑Duvieusart,

susipažinęs su 2006 m. kovo 7 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

Sprendimo motyvai

1. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su EB 25 ir EB 90 straipsnių išaiškinimu.

2. Šis prašymas buvo pateiktas byloje bendrovė Visserijbedrijf D. J. Koornstra & Zn. vof (toliau – Koornstra ) prieš Productschap Vis dėl rinkliavos, kurią pastaroji taikė Koornstra už krevečių pervežimą į Daniją per 2000 m. ataskaitinį laikotarpį.

Teisinis pagrindas

3. Productschap Vis yra Nyderlandų viešosios teisės reglamentuojama profesinė organizacija įmonėms, užsiimančioms žvejyba ir apdorojančioms žuvį, o atitinkamu atveju iš jau apdorotos žuvies gaminančioms žmonių ar gyvūnų mitybai tinkamus gaminius ir parduodančioms žuvį arba žmogaus ar gyvūnų mitybai tinkamus apdorotus arba neapdorotus žuvies gaminius.

4. Potvarkio dėl 2000 m. ataskaitiniu laikotarpiu aukcionuose parduodamų krevečių nusunkimo ir lukštenimo įrenginių finansavimo ( Verordening financiering garnalenzeven en garnalenkrakers visafslagen 2000 , toliau – potvarkis) 2 straipsnio 1 dalyje nustatoma:

„Nuo pirmadienio, einančio po šio potvarkio įsigaliojimo dienos, krevetes Nyderlandų žvejybos laivu gabenantis verslininkas už kilogramą jo gabenamų ir žmonėms vartoti parduodamų krevečių Productschap privalo sumokėti 0,01 florino dydžio rinkliavą“.

5. To paties potvarkio 3 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad pajamos iš rinkliavos yra skiriamos Productschap Vis perkamos nusunkimo ir lukštenimo įrangos bei jos įrengimo ir priežiūros finansavimui.

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

6. Koornstra yra įmonė, užsiimanti krevečių gabenimu žvejybos laivu Elizabeth . Pagal 2002 m. rugpjūčio 1 d. jos pateiktą deklaraciją 2000 m. ataskaitiniu laikotarpiu Koornstra pervežė 52 984 kg krevečių, kurių 28 774 kg buvo parduotos aukcione Nyderlanduose, o 24 210 kg – tiesiogiai pristatytos į Daniją, kad joje būtų parduotos.

7. Taikydama potvarkio 2 straipsnio 1 dalį, 2002 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Productschap Vis apmokestino Koornstra 109,86 EUR dydžio rinkliava už šiuos 24 210 kg krevečių.

8. 2002 m. spalio 25 d. laišku Koornstra apskundė šį sprendimą.

9. 2003 m. kovo 19 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) Productschap Vis atmetė Koornstra skundą.

10. 2003 m. balandžio 25 d. ieškiniu Koornstra apskundė ginčijamą sprendimą College van Beroep voor het bedrijfsleven . Abejodamas dėl potvarkio 2 straipsnio 1 dalyje numatytos rinkliavos (toliau – ginčijama rinkliava) suderinamumo su Bendrijos teise, šis teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1. Ar neprieštarauja Bendrijos teisei, ypač EB sutarties 25 ir 90 straipsniams, tokia rinkliava, kaip ginčijama nagrinėjamoje byloje, kurią įmonė valstybėje narėje turi mokėti už krevečių pervežimą žvejybos laivu, registruotu šioje valstybėje narėje, ir kuri yra skirta krevečių nusunkimo ir lukštenimo veiklai toje valstybėje narėje finansuoti ta apimtimi, kuria ši rinkliava taip pat renkama ir už šios įmonės kurioje nors kitoje valstybėje narėje pervežamas krevetes?

2. Ar atsakant į pirmą klausimą turi reikšmės:

a. kurioje vietoje krevetės buvo sugautos;

b. jei krevetės po pervežimo kurioje nors kitoje valstybėje narėje vėliau yra pervežamos į tą valstybę narę, kurioje registruotas žvejybos laivas;

c. jei po pervežimo kurioje nors kitoje valstybėje narėje joje taip pat turi būti sumokėta už krevečių nusunkimą ir lukštenimą?“

Dėl prejudicinių klausimų

11. Šiais klausimais, kuriuos reikėtų nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar rinkliava, tokia kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, gali būti muitams lygiaverčio poveikio mokėjimas EB 25 straipsnio prasme arba diskriminacinis vidaus mokestis, kurį draudžia EB 90 straipsnis.

12. Visų pirma reikia priminti, kad nuostatos, susijusios su lygiaverčio poveikio mokėjimais, netaikomos kartu su nuostatomis, susijusiomis su diskriminaciniais mokesčiais, todėl pagal Sutartimi įtvirtintą sistemą tas pats mokestis negali tuo pačiu metu priklausyti abiem kategorijoms (1997 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo UCAL , C‑347/95, Rink. p. I–4911, 17 punktas; 2003 m. gegužės 22 d. Sprendimo Freskot , C‑355/00, Rink. p. I–5263, 39 punktas ir 2003 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Enirisorse , C‑34/01 – C‑38/01, Rink. p. I–14243, 59 punktas).

13. Todėl pirmiausia reikia išnagrinėti, ar ginčijama rinkliava gali būti laikoma eksporto muitams lygiaverčio poveikio mokėjimu EB 23 ir EB 25 straipsnių prasme. Jei taip šiuo atveju nėra, reikėtų patikrinti, ar minėta rinkliava yra diskriminacinis vidaus mokestis, kurį draudžia EB 90 straipsnis.

14. Pagrindinėje byloje nustatyta, kad ginčijama rinkliava renkama ne dėl to, kad prekės kerta atitinkamos valstybės narės sieną, bet sistemingai ir vienodai renkama už Nyderlandų žvejybos laivu gabenamas krevetes, nesvarbu, ar jos būtų skirtos nacionalinei rinkai, ar eksportui, ir kad pajamos iš šios rinkliavos yra skirtos finansuoti Productschap Vis perkamą, statomą ir prižiūrimą nusunkimo ir lukštenimo įrangą.

15. Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką bet koks piniginis apmokestinimas, nepaisant jo pavadinimo ar jo taikymo, kuriuo prekės apmokestinamos dėl to, kad kerta sieną, nesantis muitu tikrąja šio žodžio prasme, yra lygiaverčio poveikio mokėjimas EB 23 ir EB 25 straipsnių prasme, net jei minėtas piniginis apmokestinimas renkamas ne valstybės naudai (minėto sprendimo UCAL 18 punktas; 2004 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Carbonati Apuani , C‑72/03, Rink. p. I‑8027, 20 punktas ir 2005 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Jersey Produce Marketing Organisation , C‑293/02, Rink. p. I‑9543, 55 punktas).

16. Tačiau toks apmokestinimas yra ne muitui lygiaverčio poveikio mokėjimas, o vidaus mokestis EB 90 straipsnio prasme, jei jis taikomas pagal bendrąją vidaus mokesčių sistemą, kuri sistemingai taikoma gaminių grupėms remiantis objektyviais, nuo gaminių kilmės ir paskirties nepriklausančiais kriterijais (2002 m. balandžio 23 d. Sprendimo Nygård , C‑234/99, Rink. p. I‑3657, 19 punktas ir minėto sprendimo Carbonati Apuani 17 punktas).

17. Šiame kontekste iš Teisingumo Teismo praktikos taip pat matyti, kad teisiškai kvalifikuojant mokestį, kuriuo pagal identiškus kriterijus apmokestinami nacionalinėje rinkoje perdirbami arba parduodami nacionaliniai gaminiai bei eksportuojami neperdirbti nacionaliniai gaminiai, gali reikėti atsižvelgti į pajamų, gaunamų apmokestinus, paskirtį (pirmiau minėto sprendimo Nygård 21 punktas).

18. Be to, iš tokio mokesčio gaunamų pajamų priskyrimas veiklai, kuri yra naudinga ypač tiems nacionaliniams gaminiams, kurie perdirbami arba parduodami nacionalinėje rinkoje, gali lemti tai, kad pagal tuos pačius kriterijus renkama įmoka vis dėlto bus diskriminacinis apmokestinimas, nes mokesčių našta, tenkanti perdirbtiems ar nacionalinėje rinkoje parduodamiems gaminiams, yra atsveriama jos finansuojamais pranašumais, nors eksportuojamiems neperdirbtiems gaminiams tenkanti našta yra grynasis mokestis (pirmiau minėto sprendimo Nygård 22 punktas).

19. Šiuo atžvilgiu, jei iš pagal bendrąją vidaus mokesčių sistemą taikomo mokesčio, kuriuo sistemingai apmokestinami nacionaliniai gaminiai, perdirbti ar parduodami nacionalinėje rinkoje, bei eksportuojami neperdirbti gaminiai, gaunamų pajamų paskirties kylantys pranašumai visiškai padengia naštą, tenkančią į rinką išleidžiamiems nacionaliniams gaminiams, kurie yra perdirbti ar parduodami nacionalinėje rinkoje, šis mokestis yra EB 23 ir EB 25 straipsniais draudžiamas muitui lygiaverčio poveikio mokėjimas. Kita vertus, toks mokėjimas pažeistų EB 90 straipsnyje įtvirtintą diskriminavimo draudimą, jei nauda, gaunama dėl pajamų iš šio mokesčio paskirstymo nacionalinėje rinkoje perdirbtiems arba parduodamiems nacionaliniams gaminiams, padengia tik dalį jiems tenkančios naštos (pirmiau minėto sprendimo Nygård 23 punktas).

20. Jei už perdirbtus ar nacionalinėje rinkoje parduodamus nacionalinius gaminius gaunama nauda visiškai padengia šiems gaminiams tenkančią naštą, visas mokestis, kuriuo apmokestinami gaminiai, kaip muitui lygiaverčio poveikio mokėjimas, turėtų būti laikomas neteisėtu. Kita vertus, jei nauda tik iš dalies padengia perdirbtiems ar nacionalinėje rinkoje parduodamiems nacionaliniams gaminiams tenkančią naštą, mokestis, kuriuo apmokestinami eksportuojami nacionaliniai gaminiai, kuris iš esmės būtų teisėtas, turi būti uždraustas tiek, kiek jis padengia minėtą naštą, ir proporcingai sumažintas (žr. šiuo klausimu minėto sprendimo UCAL 23 punktą ir minėto sprendimo Nygård 42 punktą).

21. Tam, kad būtų tinkamai ir teisingai taikomas, kompensavimo kriterijus reikalauja patikrinti, ar ataskaitiniu laikotarpiu egzistuoja finansinė pusiausvyra tarp bendros nagrinėjamo mokesčio, kuriuo apmokestinti perdirbti ar nacionalinėje rinkoje parduodami nacionaliniai gaminiai, sumos ir naudos, suteikiamos išskirtinai šiems gaminiams (1997 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Fricarnes , C‑28/96, Rink. p. I‑4939, 27 punktas ir minėto sprendimo Nygård 43 punktas).

22. Atsižvelgiant į ką tik primintus principus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi užtikrinti, kad organizacijos, kuri yra ginčijamos rinkliavos gavėja, išmokomis perdirbtiems ar nacionalinėje rinkoje parduodamiems nacionaliniams gaminiams de facto neskiriama išskirtinė ar proporcingai už eksportuojamiems gaminiams skiriamą didesnė nauda, galinti padengti visą ar dalį šios rinkliavos naštos (žr. šia prasme pirmiau minėtų sprendimo UCAL 26 punktą ir sprendimo Fricarnes 29 punktą).

23. Iš prašymo pateikti prejudicinį sprendimą matyti, kad iš nusunkimo ir lukštenimo įrangos, finansuojamos ginčijama rinkliava, naudos turi tik įmonės, gabenančios krevetes į Nyderlandus.

24. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat laiko nustatytu tai, kad į kitas valstybes nares Nyderlandų žvejybos laivu krevetes gabenančios įmonės neturi iš šios įrangos jokios naudos.

25. Iš to išplaukia, kad ginčijama rinkliava uždeda sunkesnę naštą eksportui skirtiems gaminiams nei Nyderlandų rinkai skirtiems gaminiams.

26. Todėl jei pasirodytų, kad dėl pajamų iš ginčijamos rinkliavos kylanti nauda padengia visą mokestį, mokamą įmonių, Nyderlandų žvejybos laivais gabenančių perdirbimui arba pardavimui nacionalinėje rinkoje skirtas krevetes, šios rinkliavos taikymas eksportui skirtiems gaminiams būtų EB 23 ir EB 25 straipsniais draudžiamas muitui lygiaverčio poveikio mokėjimas, kuris visas turėtų būti laikomas neteisėtu. Kita vertus, tokia rinkliava pažeistų EB 90 straipsnyje įtvirtintą diskriminavimo draudimą, jei nauda, gaunama dėl pajamų iš šios rinkliavos paskirstymo perdirbtiems ar nacionalinėje rinkoje parduodamiems nacionaliniams gaminiams, padengtų tik dalį šiems gaminiams tenkančios naštos.

27. Vieta, kur krevetės buvo sugautos, faktas, kad nugabentos į kitą valstybę narę jos vėliau yra gabenamos į tą valstybę narę, kurioje įregistruotas žvejybos laivas, ir aplinkybė, kad krevečių gabenimo į kitą valstybę narę atveju šioje valstybėje taip pat reikia mokėti už krevečių nusunkimą ir lukštenimą, neturi jokio poveikio šiam vertinimui.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, į prejudicinius klausimus reikėtų atsakyti taip, kad pagal identiškus kriterijus valstybės narės viešosios teisės reglamentuojamos organizacijos nustatytas mokestis už nacionalinei rinkai ar eksportui į kitas valstybes nares skirtus nacionalinius gaminius yra EB 23 ir EB 25 straipsniais draudžiamas eksporto muitui lygiaverčio poveikio mokėjimas, jei pajamomis iš šios rinkliavos finansuojama veikla naudinga vien nacionalinei rinkai skirtiems nacionaliniams gaminiams ir jei nauda, gaunama dėl pajamų iš šios rinkliavos paskirstymo, padengia visą šiems gaminiams tenkančią naštą. Kita vertus, tokia rinkliava pažeidžia EB 90 straipsnyje įtvirtintą diskriminavimo draudimą, jei nauda, gaunama dėl pajamų iš šios rinkliavos paskirstymo nacionalinėje rinkoje perdirbtiems arba parduodamiems nacionaliniams gaminiams, padengia tik dalį jiems tenkančios naštos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti pastarasis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

Pagal identiškus kriterijus valstybės narės viešosios teisės reglamentuojamos organizacijos nustatytas mokestis už nacionalinei rinkai ar eksportui į kitas valstybes nares skirtus nacionalinius gaminius yra EB 23 ir EB 25 straipsniais draudžiamas eksporto muitui lygiaverčio poveikio mokėjimas, jei pajamomis iš šios rinkliavos finansuojama veikla naudinga vien nacionalinei rinkai skirtiems nacionaliniams gaminiams ir jei nauda, gaunama dėl pajamų iš šios rinkliavos paskirstymo, padengia visą šiems gaminiams tenkančią naštą. Kita vertus, tokia rinkliava pažeidžia EB 90 straipsnyje įtvirtintą diskriminavimo draudimą, jei nauda, gaunama dėl pajamų iš šios rinkliavos paskirstymo nacionalinėje rinkoje perdirbtiems arba parduodamiems nacionaliniams gaminiams, padengia tik dalį jiems tenkančios naštos.