Byla C‑495/04

A. C. Smits‑Koolhoven

prieš

Staatssecretaris van Financiën

(Hoge Raad der Nederlanden prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Direktyva 95/59 – Mokesčiai, turintys įtakos apdoroto tabako suvartojimui – Žolelių cigaretės – Naudojimas tik medicinos tikslams“

2006 m. kovo 30 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas  I‑0000

Sprendimo santrauka

Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Kiti nei apyvartos mokesčiai, turintys įtakos apdoroto tabako suvartojimui

(Tarybos direktyvos 95/59 7 straipsnio 2 dalis)

Direktyvos 95/59 dėl kitų nei apyvartos mokesčių, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui, 7 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad cigaretės, kurių sudėtyje nėra nei tabako, nei medicininį poveikį turinčių medžiagų, tačiau kurios pateikiamos ir kuriomis prekiaujama kaip padedančiomis mesti rūkyti norintiems asmenims, nėra „naudojamos tik medicinos tikslams“ šios nuostatos antrosios pastraipos prasme.

Iš tiesų vien argumentų, susijusių su produkto pateikimu, prekyba juo, ar tuo, kaip jis suvokiamas, nepakanka, kad šiam produktui būtų taikoma Direktyvos 95/59 7 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje numatyta išimtis.

(žr. 32, 35 punktus ir rezoliucinę dalį)

TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2006 m. kovo 30 d.(*)

„Direktyva 95/59 – Mokesčiai, turintys įtakos apdoroto tabako suvartojimui – Žolelių cigaretės – Naudojimas tik medicinos tikslams“

Byloje C‑495/04

dėl Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) 2004 m. lapkričio 26 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo tą pačią dieną, pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

A. C. Smits-Koolhoven

prieš

Staatssecretaris van Financiën,

TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro ketvirtosios kolegijos pirmininko pareigas einantis K. Lenaerts, teisėjai M. Ilešič ir E. Levits (pranešėjas),

generalinis advokatas A. Tizzano,

posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2005 m. spalio 19 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–       A. C. Smits-Koolhoven, atstovaujamos advokatų C. H. Bouwmeester ir B. S. Mulier,

–       Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos H. G. Sevenster ir D. J. M. de Grave,

–       Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos G. de Bergues ir C. Jurgensen‑Mercier,

–       Suomijos vyriausybės, atstovaujamos A. Guimaraes‑Purokoski,

–       Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos K. Gross ir A. Weimar,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1       Prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra susijęs su 1995 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 95/59/EB dėl kitų nei apyvartos mokesčių, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui (OL L 291, p. 40), 7 straipsnio 2 dalies aiškinimu.

2       Šį prašymą pateikė Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandų Aukščiausiasis teismas), nagrinėdamas bylą tarp A. C. Smits-Koolhoven ir Staatssecretaris van Financiën (valstybės mokesčių ministro) dėl akcizo taikymo žolelių cigaretėms.

 Teisinis pagrindas

 Bendrijos teisės aktai

3       Apdorotam tabakui Bendrijos lygmeniu yra taikomas suderintas akcizas. Direktyva 95/59 apibrėžia skirtingas produktų, kuriems taikomas akcizas, kategorijas ir nustato jo skaičiavimo būdus.

4       Šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalis sąvoką „cigaretės“ apibrėžia taip:

„Toliau išvardyti produktai yra laikomi cigaretėmis:

a)      tabako ritinėliai, tinkami rūkymui tokie, kokie jie yra, nepriskirtini prie cigarų ar cigarilių pagal 3 straipsnio nuostatas;

b)      tabako ritinėliai, kurie paprastu nepramoniniu būdu gali būti įkišti į vamzdelius, pagamintus iš cigarečių popieriaus;

c)      tabako ritinėliai, kurie paprastu nepramoniniu būdu gali būti įvynioti į cigarečių popierių.

<…>“

5       „Rūkomojo tabako“ sąvoką apibrėžia šios direktyvos 5 straipsnis.

6       Šios direktyvos 7 straipsnio 2 dalis nustato:

„Produktai, kurie yra visiškai arba iš dalies pagaminti ne iš tabako, bet iš kitų medžiagų, tačiau kitaip atitinka 4 ir 5 straipsniuose išvardytus kriterijus, yra laikomi cigaretėmis ir rūkomuoju tabaku.

Nepaisant pirmosios pastraipos, produktai, kurių sudėtyje nėra tabako ir kurie naudojami tik medicinos tikslams, nelaikomi apdorotu tabaku.“

7       1965 m. sausio 26 d. Tarybos direktyvos 65/65/EEB dėl įstatymų, įstatymų lydimųjų aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su patentuotais vaistų gaminiais, derinimo (OL 22, 1965, p. 369), iš dalies pakeistos 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/39/EEB, papildančia Direktyvas 65/65/EEB, 75/318/EEB ir 75/319/EEB dėl medicinos gaminių (OL L 214, p. 22, toliau – Direktyva 65/65), 1 straipsnio 2 punkte sąvoka „medicinos produktas“ apibrėžiama kaip „bet kuri medžiaga ar jų derinys, vartojami žmonių ar gyvulių ligoms gydyti arba profilaktiškai“ arba „bet kuri medžiaga ar jų derinys, kuris gali būti skiriamas žmonėms ar gyvuliams, siekiant diagnozuoti jų susirgimą ar atstatyti, pakoreguoti ar pakeisti žmonių ar gyvulių fiziologines funkcijas“.

 Nacionalinės teisės aktai

8       Pagal 1991 m. spalio 31 d. Nyderlandų įstatymo dėl akcizų (Wet op de accijns, Stb. 1991, Nr. 561) 1 straipsnio 1 dalies f  punktą tabako produktai apmokestinami akcizu.

9       Šio įstatymo, į Nyderlandų teisę perkeliančio Direktyvos 95/59 7 straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą, 64 straipsnio 1 dalis nustato:

„Laikantis valdžios institucijų teisės aktais nustatytų sąlygų ir apribojimų nuo akcizo atleidžiamas šių produktų pateikimas vartojimui ir importas:

<…>

f) cigarečių ir rūkomojo tabako, kurių sudėtyje nėra tabako, ir aiškiai skirtų medicinos tikslams.“

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

10     Pagrindinėje byloje nagrinėjamų faktų metu A. C. Smits-Koolhoven (toliau – ieškovė pagrindinėje byloje) prekiavo didmena, siekiant vėliau perparduoti mažmena, „žolelių cigaretėmis“ pavadintu produktu. Tai buvo cigaretės be tabako, pagamintos iš žolelių, būtent – notrelinių šeimos žolelių.

11     Šios cigaretės buvo pagamintos iš gydomojo poveikio neturinčių medžiagų ir jomis prekiauta be gydytojo recepto, tačiau tik vaistinėse ir pas prekiautojus vaistiniais augalais. Ant kiekvieno cigarečių pakelio buvo etiketė su užrašu „gydomosios žolelių cigaretės“. Be to, prie produkto buvo pridėtas pranešimas, kuriame teigta, kad nagrinėjamos cigaretės padeda mesti rūkyti norintiems asmenims. Šį pranešimą buvo patvirtinusi Keuringsraad Openlijke Aanprijzing Geneesmiddelen/Keuringsraad Aanprijzing Gezondheidsproducten (toliau – KOAG/KAG), nevalstybinė institucija, atsakinga už medicinos ir sveikatos produktų reklamos kontrolę.

12     Už šias cigaretes nebuvo mokamas akcizas. 1995 m. liepos 20 d. ieškovei pagrindinėje byloje adresuotu laišku administracija nurodė, kad tiek, kiek tai susiję su akcizo taikymu, žolelių cigaretės turi būti laikomos cigaretėmis, taigi tabako produktais, ir todėl, kad jos nėra skirtos naudojimui medicinos tikslams, šioms cigaretėms negali būti taikomas Nyderlandų įstatymo dėl akcizų 64 straipsnio 1 dalies f punkte numatytas atleidimas.

13     Todėl ieškovei pagrindinėje byloje buvo nurodyta sumokėti tabako produktams taikomą akcizą už laikotarpį nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki 1999 m. birželio 15 dienos.

14     Atmetus ieškovės pagrindinėje byloje skundą, ji pareiškė ieškinį Gerechtshof te Leeuwarden (Leuvardeno apeliaciniame teisme). 2002 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu šis teismas patvirtino įpareigojimą sumokėti tabako produktams taikomą akcizą.

15     Manydama, kad Nyderlandų įstatymo dėl akcizų 64 straipsnio 1 dalies f punkte numatytą sąvoką „gydymo tikslams“ Gerechtshof te Leeuwarden aiškino per siaurai, ieškovė pagrindinėje byloje kasacine tvarka kreipėsi į Hoge Raad der Nederlanden, kuris nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir Teisingumo Teismui pateikti šį prejudicinį klausimą:

„Ar tokios rūšies, kaip nagrinėjamoje byloje, žolelių cigaretėms, kurių sudėtyje nenustatyta jokių gydomojo poveikio medžiagų, tačiau kurios, patvirtinus (KOAG/KAG), parduodamos kaip „gydomosios žolelių cigaretės“, padedančios mesti rūkyti norintiems asmenims, taikytina <...> Direktyvos 95/59 7 straipsnio 2 dalies išimtis, numatyta tik medicinos tikslams naudojamiems produktams?“

 Dėl prejudicinio klausimo

16     Prejudicinį klausimą pateikęs nacionalinis teismas iš esmės klausia, ar Direktyvos 95/59 7 straipsnio 2 dalis reiškia, kad cigaretės, kurių sudėtyje nėra nei tabako, nei medicininį poveikį turinčių medžiagų, tačiau kurios pateikiamos ir parduodamos kaip parama asmenims, norintiems mesti rūkyti, laikomos „naudojamomis tik medicinos tikslams“ šios nuostatos antrosios pastraipos prasme.

17     Visų pirma primintina, kad Direktyva 95/59 yra priimta kaip dalis politikos, skirtos suderinti apdoroto tabako akcizų struktūras, siekiant užtikrinti, kad nebūtų iškreipta konkurencija tai pačiai grupei priklausančiose atskirose apdoroto tabako kategorijose (2000 m. spalio 19 d. Sprendimas Komisija prieš Graikiją, C‑216/98, Rink. p. I‑8921, 18 punktas). Siekiant užtikrinti vienodą taikymą, šios direktyvos sąvokos turi būti aiškinamos savarankiškai, remiantis nagrinėjamų nuostatų formuluote bei šia direktyva siekiamais tikslais (šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 1 d. Sprendimo Deutsche See-Bestattungs-Genossenschaft, C‑389/02, Rink. p. I‑3537, 19 punktą).

18     Šiame kontekste pažymėtina, kad Direktyvos 95/59 7 straipsnio 2 dalies pirmąja pastraipa siekiama nustatyti bendrą taisyklę, pagal kurią produktai, visiškai arba iš dalies pagaminti ne iš tabako, bet iš kitų medžiagų, tačiau kitaip atitinkantys šios direktyvos 4 ir 5 straipsniuose išvardytus kriterijus, yra laikomi cigaretėmis ir rūkomuoju tabaku. Pagal 7 straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą ši taisyklė netaikoma tik produktams, pirma, kurių sudėtyje nėra tabako, ir, antra, kurie „naudojami tik medicinos tikslams“. Taigi atsižvelgiant į tai, ar produktai naudojami tokiems tikslams, ši pastraipa numato dvi produktų, kurių sudėtyje nėra tabako, grupes; išimtis taikoma tik pirmajai produktų grupei.

19     Todėl reikia nustatyti kriterijus, kurie leistų tik medicinos tikslams naudojamus produktus atskirti nuo produktų, kurie taip nenaudojami ar kuriems tai nėra vienintelis jų naudojimo būdas.

20     Sprendžiant iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendimo, atrodo, kad nacionaliniam teismui kyla abejonių dėl dviejų kriterijų, būtent dėl cigarečių sudėties ir jų pateikimo. Nors tai, kad nagrinėjamos cigaretės neturi medicininio poveikio, tarsi paneigia jų naudojimą tik medicinos tikslams, jų pateikimas galėtų būti pagrindas šiems tikslams pripažinti.

21     Galima manyti, kad produkto sudėties kriterijus yra tinkamas, ir todėl juo remiantis galima nustatyti naudojimą medicinos tikslams. Iš tiesų produktas, kurio sudėtyje yra medžiagų, kurių degimas ir įkvėpimas sukelia medicininį poveikį žmogaus organizmui, dėl šio poveikio gali būti objektyviai atskirtas nuo produkto, kurio sudėtyje šių medžiagų nėra.

22     Vadinasi, siekiant nustatyti, ar produktas gali būti naudojamas medicinos tikslams, reikia tirti, ar šio produkto sudėtyje yra medžiagų, kurių degimas ir įkvėpimas sukelia moksliškai pripažintą, gydomojo ar profilaktinio pobūdžio medicininį poveikį.

23     Tačiau neginčijama, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamų cigarečių sudėtyje tokių medžiagų nėra.

24     Vis dėlto ieškovė pagrindinėje byloje tvirtina, kad nepaisant šį medicininį poveikį sukeliančių medžiagų nebuvimo, pagrindinėje byloje nagrinėjamos žolelių cigaretės yra skirtos naudoti tik medicinos tikslams, nes šių cigarečių rūkymas padeda atprasti nuo tabako.

25     Jei su šiuo teiginiu būtu sutikta, tai reikštų, kad naudojimas tik medicinos tikslams pripažįstamas kiekvienai cigaretei, kurios sudėtyje nėra tabako ir kuri dėl to gali būti suvartota kaip pakaitinis produktas, o tai akivaizdžiai prieštarautų Direktyvos 95/59 7 straipsnio 2 dalies antrosios pastraipos tikslui ir struktūrai, nurodytiems šio sprendimo 18 punkte. Todėl su šiuo argumentu negalima sutikti.

26     Todėl nagrinėtina, ar šiomis sąlygomis cigarečių pateikimas gali būti laikomas tinkamu siekiant nustatyti, kad cigaretės naudojamos tik medicinos tikslams, ir todėl nustatyti, ar pateikimo būdas gali būti kriterijus, leidžiantis atskirti taip naudojamas cigaretes nuo produktų, kurie taip nenaudojami arba naudojami ne vien tik tokiu būdu.

27     Ieškovė pagrindinėje byloje šiuo klausimu tvirtina, kad reikia pripažinti, jog pagrindinėje byloje nagrinėjamos cigaretės naudojamos tik medicinos tikslams, nes, patvirtinus KOAG/KAG, jos pateikiamos kaip turinčios gydomųjų ar profilaktinių savybių, jomis prekiaujama kaip medicinos produktu, ir vidutiniškai informuotas vartotojas mano, kad jos yra vaistas.

28     Su šiuo teiginiu negalima sutikti, nes, neišplečiant Direktyvos 95/59 7 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje nustatytos bendros taisyklės prasmės, išvada apie šių cigarečių naudojimą medicinos tikslams negali būti daroma tik iš jų pateikimo, būdo, kuriuo jomis prekiaujama, ar įspūdžio, kurį jos sukelia žmonėms. Iš tiesų pakaktų pakeisti produkto pateikimą ar būdą, kuriuo juo prekiaujama, kad būtų galima pasinaudoti šios nuostatos antrojoje pastraipoje numatyta išimtimi, ir todėl tapatiems produktams būtų taikomi nevienodi akcizai.

29     Be to, šiuo atžvilgiu Direktyva 95/59 savo tikslu ir 7 straipsnio 2 dalies antrosios pastraipos formuluote skiriasi nuo Direktyvos 65/65, kurios 1 straipsnio 2 punkte medicinos produktui yra skirti du alternatyvūs ir vienas kitą papildantys apibrėžimai, numatantys, pirma, medicinos produktą „pagal pateikimą“, ir, antra, medicinos produktą „pagal naudojimą“ (žr. 1983 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Van Bennekom, 227/82, Rink. p. 3883, 22 punktą ir 1992 m. spalio 28 d. Sprendimo Ter Voort, C‑219/91, Rink. p. I‑5485, 11 punktą).

30     Visų pirma Direktyvos 65/65 tikslas, kuris iš esmės yra apsaugoti vartotojus saugant žmonių sveikatą, pateisina šį platų apibrėžimą šiai direktyvai priskirdamas plačią taikymo sritį. Kaip Teisingumo Teismas pažymėjo prieš tai nurodyto sprendimo Van Bennekom 17 punkte, iš šios direktyvos 1 straipsnio 2 punkto pirmosios pastraipos kylančio „pateikimo“ kriterijaus tikslas yra įvertinti ne tik medicinos produktus, turinčius tikrą terapeutinį ar medicininį poveikį, tačiau taip pat ir produktus, kurie nėra pakankamai veiksmingi ar kurie neturi poveikio, kurio dėl šių produktų pateikimo vartotojai gali teisėtai tikėtis, siekiant vartotoją apsaugoti ne tik nuo pavojingų ar toksiškų medicinos produktų, bet taip pat ir nuo įvairių produktų, naudojamų vietoj tinkamų vaistų. Tačiau šio sprendimo 17 punkte primintas Direktyvos 95/59 tikslas yra visai kitas, ir tokio plataus aiškinimo nepateisina.

31     Antra, kadangi Direktyvos 95/59 7 straipsnio 2 dalies antroji pastraipa numato išimtį iš bendros taisyklės, ji turi būti aiškinama siaurai ir negali būti taikoma produktams, apie kurių naudojimą medicinos tikslams galima spręsti tik iš jų pateikimo, nebent tai būtų galima nustatyti ir iš kitų, su šių produktų požymiais objektyviai susijusių savybių.

32     Iš tiesų vien argumentų, susijusių su produkto pateikimu, prekyba juo, ar tuo, kaip jis suvokiamas, nepakanka, kad šiam produktui būtų taikoma Direktyvos 95/59 7 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje numatyta išimtis.

33     Šio vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamų cigarečių pateikimą patvirtino KOAG/KAG. Iš tiesų, nors ši valdžios institucija, savireguliavimo kontekste besirūpinanti gero elgesio taisyklių medicinos produktų ir sveikatos produktų reklamos srityje laikymusi, patvirtina konkrečią reklamos formą, toks patvirtinimas nereiškia, kad yra patikrintas atitinkamo produkto galimas naudojimas tik medicinos tikslams, ir negali būti lemiamas vertinant gydomąsias ar profilaktines šio produkto savybes.

34     Iš to, kas buvo išdėstyta pirmiau, išplaukia, kad naudojimo medicinos tikslams negalima pripažinti cigaretėms, neturinčioms medicininį poveikį turinčių medžiagų.

35     Atsižvelgiant į visas šias išvadas, į prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip: Direktyvos 95/59 7 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, jog cigaretės, kurių sudėtyje nėra nei tabako, nei medicininį poveikį turinčių medžiagų, tačiau kurios pateikiamos ir kuriomis prekiaujama kaip padedančiomis mesti rūkyti norintiems asmenims, nėra „naudojamos tik medicinos tikslams“ šios nuostatos antrosios pastraipos prasme.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

36     Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

1995 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 95/59/EB dėl kitų nei apyvartos mokesčių, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui, 7 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad cigaretės, kurių sudėtyje nėra nei tabako, nei medicininį poveikį turinčių medžiagų, tačiau kurios pateikiamos ir kuriomis prekiaujama kaip padedančiomis mesti rūkyti norintiems asmenims, nėra „naudojamos tik medicinos tikslams“ šios nuostatos antrosios pastraipos prasme.

Parašai.

---

* Proceso kalba: olandų.