Byla C‑441/04

A-Punkt Schmuckhandels GmbH

prieš

Claudia Schmidt

(Landesgericht Klagenfurt prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Laisvas prekių judėjimas – EB 28 ir 30 straipsniai – Lygiaverčio poveikio priemonės – Išnešiojamoji prekyba – Prekyba sidabro papuošalais – Draudimas“

Sprendimo santrauka

Laisvas prekių judėjimas – Kiekybiniai apribojimai – Lygiaverčio poveikio priemonės – Prekybos būdai

(EB 28 ir 30 straipsniai)

EB 28 straipsnis nedraudžia nacionalinės nuostatos, kuria valstybė narė draudžia savo teritorijoje prekybą sidabriniais papuošalais bei jų užsakymų rinkimą išnešiojamosios prekybos būdu, jei tokia nuostata yra taikoma visiems susijusiems ūkio subjektams ir nacionalinių prekių prekybai turi tą patį teisinį bei faktinį poveikį, kaip ir prekių iš kitų valstybių narių prekybai. Nacionalinis teismas turi patikrinti, ar nacionalinės nuostatos taikymas gali trukdyti prekėms iš kitų valstybių narių patekti į rinką arba sudaryti joms didesnių kliūčių nei nacionalinėms prekėms, ir, jei taip, patikrinti, ar atitinkama priemonė yra pateisinama bendrojo intereso tikslu arba vienu iš EB 30 straipsnyje išvardytų tikslų ir ar ji yra proporcinga šiam tikslui.

(žr. 30 punktą ir rezoliucinę dalį)

TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija)

SPRENDIMAS

2006 m. vasario 23 d.(*)

„Laisvas prekių judėjimas – EB 28 ir 30 straipsniai – Lygiaverčio poveikio priemonės – Išnešiojamoji prekyba – Prekyba sidabro papuošalais – Draudimas“

Byloje C‑441/04

dėl Landesgericht Klagenfurt (Austrija) 2004 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2004 m. spalio 20 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

A‑Punkt Schmuckhandels GmbH

prieš

Claudia Schmidt,

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Rosas, teisėjai J.‑P. Puissochet, U. Lõhmus (pranešėjas),

generalinis advokatas P. Léger,

kancleris R. Grass,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        C. Schmidt, atstovaujamos advokato A. Seebacher,

–        Austrijos vyriausybės, atstovaujamos C. Pesendorfer,

–        Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos B. Schima,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl EB 28 ir 30 straipsnių išaiškinimo.

2        Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant bylą tarp bendrovės A‑Punkt Schmuckhandels GmbH (toliau − A‑Punkt) ir C. Schmidt, kurioje siekiama, kad pastaroji nutrauktų išnešiojamąją prekybą sidabro papuošalais.

 Nacionalinis teisinis pagrindas

3        Austrijos amatininkų, prekybininkų ir gamybinio pobūdžio profesinės veiklos kodekso (Gewerbeordnung, BGBl., 194/1994, toliau − GewO) 57 straipsnio 1 dalis draudžia prekybą kai kuriomis prekėmis, būtent sidabro papuošalais, ir užsakymų priėmimą gyvenamosiose patalpose:

„Draudžiama lankytis pas privačius asmenis, siekiant gauti užsakymų, susijusių su maisto papildų, žuvies, vaistų, medicinos reikmenų, rankinių laikrodžių ir laikrodžių iš brangiųjų metalų, prekių iš aukso, sidabro ar platinos, brangenybių ir brangakmenių, ginklų ir amunicijos, pirotechnikos gaminių, kosmetikos produktų, antkapinių akmenų, antkapinių paminklų ir papildomų jų detalių, taip pat vainikų ir kitokių antkapių dekoracijų prekyba. Taip pat draudžiamos su šiomis prekėmis susijusios reklaminės akcijos, įskaitant reklamos ir patarimų susirinkimus, organizuojamos privačiose gyvenamosiose patalpose ir skirtos privatiems asmenims, nesvarbu, ar reklaminę akciją suorganizavo pats ūkio subjektas ar tretysis asmuo. <...>“

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

4        C. Schmidt vadovauja įmonei, kurios buveinė įsteigta Vokietijoje. Ji užsiima kilnojamąja prekyba papuošalais Europos Sąjungos teritorijoje, vykdama pas privačius asmenis į privačias gyvenamąsias patalpas. Ji ten siūlo pirkti sidabro papuošalų ir priima tokių papuošalų užsakymus. Minėtų papuošalų vieneto pardavimo kaina neviršija 40 EUR.

5        2003 m. gruodžio 18 d. privačiame namų ūkyje Klagenfurte, Austrijoje, C. Schmidt suorganizavo „papuošalų vakarėlį“. Po šio vakarėlio konkuruojančia veikla užsiimanti A‑Punkt, siekdama nutraukti C. Schmidt veiklą, pareiškė C. Schmidt ieškinį Landesgericht Klagenfuhrt, motyvuodama tuo, kad ši veikla draudžiama GewO 57 straipsnio 1 dalimi.

6        C. Schmidt ginčija ieškovės pagrindinėje byloje reikalavimus, tvirtindama, kad GewO 57 straipsnis prieštarauja EB 28 straipsnyje numatytam laisvam prekių judėjimui. Ji, inter alia, pabrėžia, kad prekyba sidabro papuošalais gyvenamosiose patalpose yra teisėta Vokietijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

7        Šiomis aplinkybėmis Landgericht Klagenfurt nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Teisingumo Teismą, pateikdamas šiuos klausimus:

„1.      Ar EB 28 ir 30 straipsnius reikia aiškintini taip, kad jie užtikrina atsakovės laisvę, vykdant savo profesinę veiklą, prekiauti sidabro papuošalais, lankantis pas privačius asmenis prekybos tokiais papuošalais ir jų užsakymų priėmimo tikslais?

2.       Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar valstybės narės nacionalinės teisės nuostata, draudžianti prekiauti sidabro papuošalais lankantis pas privačius asmenis prekybos tokiais papuošalais ir jų užsakymų priėmimo tikslais, yra laisvo prekių judėjimo apribojimas EB 28 ir 30 straipsnių prasme?

3.       Jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar nacionalinės teisės nuostata, kuri prieštaraudama EB 28 ir 30 straipsniams draudžia prekiauti sidabro papuošalais, lankantis pas privačius asmenis prekybos tokiais papuošalais ir jų užsakymų priėmimo tikslais, neprieštarauja asmens teisei platinti šiuos papuošalus šiuo būdu?“

 Dėl prejudicinių klausimų

8        Šiais trimis kartu nagrinėtinais klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar EB 28 straipsnis draudžia tokią nacionalinę nuostatą, šiuo atveju GewO 57 straipsnį, kuri draudžia prekybą sidabro papuošalais ir jų užsakymų priėmimą išnešiojamosios prekybos būdu.

9        Pirmiausia konstatuotina, kad GewO 57 straipsnis draudžia šiai papuošalų rūšiai taikyti tam tikrą prekybos metodą. Pagrindinė byla kilo dėl to, kad įmonei, kurios buveinė įsteigta Vokietijoje, vadovaujantis asmuo organizavo prekybą papuošalais gyvenamosiose patalpose Austrijoje. Tokiomis aplinkybėmis nacionalinės nuostatos, draudžiančios prekybą papuošalais gyvenamosiose patalpose, patenka į laisvo paslaugų judėjimo sritį.

10      1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 85/577/EEB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su sutartimis, sudarytomis ne prekybai skirtose patalpose (OL L 372, p. 31), siekia iš dalies suderinti vartotojų apsaugos taisykles kai kurių prekybos metodų, tarp jų ir prekybos pardavėjo vizito pas privatų asmenį metu, atžvilgiu.

11      Nebūtina išsamiai nagrinėti minėtos direktyvos atlikto derinimo laipsnio – akivaizdu, kad valstybės narės turi teisę direktyvos 8 straipsnio pagrindu priimti arba toliau taikyti labiau, nei numatyta minėtoje Direktyvoje, vartotojus saugančias nuostatas.

12      Taigi, kaip matyti iš Teisingumo Teismo praktikos, valstybės narės gali šiuo pagrindu uždrausti arba palikti galioti visišką arba dalinį draudimą sudaryti sutartis ne prekybai skirtose vietose (žr., inter alia, 1989 m. gegužės 16 d. Sprendimo Buet ir EBS, 382/87, Rink. p. 1235, 16 punktą ir 1991 m. kovo 14 d. Sprendimo Di Pinto, C‑361/89, Rink. p. I‑1189, 21 punktą). Ši teisė vis dėlto turi būti įgyvendinama laikantis pagrindinio laisvo prekių judėjimo principo, kuris išreikštas EB 28 straipsnyje įtvirtintu kiekybinių importo apribojimų ir visų lygiaverčio poveikio priemonių tarp valstybių narių uždraudimu (žr. 2004 m. kovo 25 d. Sprendimo Karner, C‑71/02, Rink. p. I‑3025, 34 punktą).

13      Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs dėl įvairių prekybos būdus reglamentuojančių nacionalinių nuostatų atitikties EB 28 straipsniui (žr., inter alia, 2005 m. gegužės 26 d. Sprendimo Burmanjer ir kiti, C‑20/03, Rink. p. I‑4133, 22 punktą).

14      Kaip Teisingumo Teismas ne kartą nusprendė, bet kokie valstybės narės prekybos teisės aktai, galintys tiesiogiai ar netiesiogiai, iš tikrųjų ar potencialiai apriboti Bendrijos vidaus prekybą, yra laikomi kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemone, ir todėl draudžiami pagal šį straipsnį (žr., inter alia, 1974 m. liepos 11 d. Sprendimo Dassonville, 8/74, Rink. p. 837, 5 punktą; 2003 m. birželio 19 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C‑420/01, Rink. p. I‑6445, 25 punktą ir minėto sprendimo Karner 36 punktą).

15      Tačiau Teisingumo Teismas 1993 m. lapkričio 24 d. Sprendime Keck ir Mithouard (C‑267/91 ir C‑268/91, Rink. p. I‑6097, 16 punktas) nurodė, kad tam tikrus pardavimo būdus ribojančios ar draudžiančios nacionalinės nuostatos nėra ribojančios Bendrijos vidaus prekybą Dassonville sprendime įtvirtintos Teisingumo Teismo praktikos prasme su sąlyga, kad šios nuostatos, pirma, taikomos visiems atitinkamiems subjektams, vykdantiems savo veiklą nacionalinėje teritorijoje, ir, antra, nacionalinių prekių prekybai turi tą patį teisinį ir faktinį poveikį, kaip ir prekių iš kitų valstybių narių prekybai (žr. 2000 m. sausio 13 d. Sprendimo TK‑Heimdienst, C‑254/98, Rink. p. I‑151, 23 punktą; 2003 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Deutscher Apothekerverband, C‑322/01, Rink. p. I‑14887, 68 punktą; minėto sprendimo Karner 37 punktą bei minėto sprendimo Burmanjer ir kiti 24 punktą).

16      Vėliau Teisingumo Teismas nuostatas dėl tam tikrų prekybos būdų priskyrė pardavimo būdus reglamentuojančioms taisyklėms minėto Keck ir Mithouard sprendimo prasme (žr., inter alia , 1994 m. birželio 2 d. Sprendimo Tankstation ’t Heukske ir Boermans, C‑401/92 ir C‑402/92, Rink. p. I‑2199, 12−14 punktus; minėto sprendimo TK‑Heimdienst 24 punktą bei minėto sprendimo Burmanjer ir kiti 25 ir 26 punktus).

17      Kaip matyti iš šio sprendimo 9 punkto, šioje byloje nagrinėjamos prekybą gyvenamosiose patalpose draudžiančios nacionalinės nuostatos susijusios su prekybos būdu. Aišku, kad jos neskirtos reglamentuoti prekių mainų tarp valstybių narių. Vis dėlto EB 28 straipsnyje numatyto draudimo joms galima netaikyti, tik jeigu jos atitinka dvi šio sprendimo 15 punkte nurodytas sąlygas.

18      Dėl pirmos sąlygos matyti, kad GewO 57 straipsnis yra taikomas visiems susijusiems ūkio subjektams, vykdantiems savo veiklą Austrijos teritorijoje, nepaisant jų pilietybės. Taigi ši nuostata atitinka pirmą minėtame sprendime Keck ir Mithouard nurodytą sąlygą.

19      Dėl antros sąlygos nustatyta, kad prekybą papuošalais gyvenamosiose patalpose draudžiančiose nuostatose neatsižvelgiama į byloje nagrinėjamų prekių kilmę.

20      Taigi reikia patikrinti, ar bendras draudimas parduoti sidabro papuošalus bei priimti jų užsakymus išnešiojamosios prekybos būdu iš tikrųjų labiau trukdo patekti į rinką kitose valstybėse narėse pagamintoms prekėms nei nacionalinėms prekėms.

21      Pagrindinėje byloje nagrinėjama nacionalinė nuostata iš esmės gali apriboti nagrinėjamų prekių bendrą pardavimo apimtį atitinkamoje valstybėje narėje, ir todėl gali paveikti produktų iš kitų valstybių narių pardavimo apimtį. Vis dėlto šios aplinkybės neužtenka, kad minėta nuostata būtų laikoma lygiaverčio poveikio priemone (žr., inter alia, minėto sprendimo Keck ir Mithouard, 13 punktą ir 1996 m. birželio 20 d. Sprendimų Semeraro Casa Uno ir kiti, C‑418/93−C‑421/93, C‑460/93−C‑462/93, C‑464/93, C‑9/94−C‑11/94, C‑14/94, C‑15/94, C‑23/94, C‑24/94 ir C‑332/94, Rink. p. I‑2975, 24 punktą).

22      Tiesa, kad, kaip teigia Europos Bendrijų Komisija, nedidelės vertės papuošalų pardavimas gyvenamosiose patalpose gali būti tinkamesnis ir veiksmingesnis nei prekyba fiksuotoje prekybos struktūroje. Iš tikrųjų ūkio subjektams, kurių specializacija yra tokios vertės papuošalai, prekyba fiksuotoje prekybos struktūroje gali proporcingai padidinti išlaidas.

23      Vis dėlto aplinkybės, kad prekybos būdas yra veiksmingesnis ir ekonomiškesnis, nepakanka patvirtinti, kad draudžianti nacionalinė nuostata patenka į EB 28 straipsnyje numatyto draudimo sritį. Iš tikrųjų tokia nuostata yra lygiaverčio poveikio priemonė, jei atitinkamo prekybos būdo draudimas daro didesnę įtaką prekėms iš kitų valstybių narių nei nacionalinėms prekėms.

24      Šiuo atžvilgiu nustatyta, kad draudimas pagrindinėje byloje skirtas ne visoms prekybos atitinkamomis prekėmis formoms, o tik vienai iš jų, neatimant galimybės parduoti minėtas prekes nacionalinėje teritorijoje kitais būdais.

25      Vis dėlto iš pateiktos medžiagos Teisingumo Teismas negali neabejotinai nustatyti, ar GewO 57 straipsnyje numatytas draudimas prekiauti gyvenamosiose patalpose daro didesnį poveikį prekių iš kitų valstybių narių prekybai, nei prekių iš Austrijos prekybai. Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar ši sąlyga įvykdyta, atsižvelgdamas būtent į šio sprendimo 20−24 punktuose išdėstytus motyvus.

26      Jei patikrinęs šis nacionalinis teismas nustatys, kad GewO 57 straipsnyje numatytas draudimas prekes iš kitų valstybių narių veikia labiau nei nacionalines prekes tiek, kiek tai susiję su patekimu į nacionalinę rinką, tuomet jis turi nustatyti, ar šis draudimas yra pateisinamas bendrojo intereso tikslu 1979 m. vasario 20 d. Sprendime Rewe‑Zentral, vadinamame Cassis de Dijon (120/78, Rink. p. 649), įtvirtintos Teisingumo Teismo praktikos prasme arba vienu iš EB 30 straipsnyje išvardytų tikslų ir ar jis yra būtinas bei proporcingas šio tikslo įgyvendinimui.

27      Šiuo atžvilgiu draudimą pagrindinėje byloje galima pateisinti vartotojų apsauga esant dviem sąlygoms: šis draudimas turi būti skirtas tik siekiamam tikslui įgyvendinti ir neviršyti to, kas būtina pasiekti šį tikslą.

28      Vertinant reikia atsižvelgti į apsaugos, kuria, parduodant atitinkamus produktus ir renkant jų užsakymus, naudojasi vartotojai pagal Direktyvą 85/577, lygį.

29      Tikrinant reikia atsižvelgti ir į prekybos sidabro papuošalais gyvenamosiose patalpose ypatybes, būtent į potencialiai padidėjusį vartotojų suklydimo pavojų, kylantį dėl informacijos trūkumo, dėl galimybės palyginti kainas nebuvimo ar dėl nepakankamų garantijų, kad šie papuošalai autentiški, taip pat dėl didesnio psichologinio spaudimo pirkti, kai prekyba vyksta privačioje aplinkoje.

30      Remiantis tuo, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti taip: su laisvu prekių judėjimu susijęs EB 28 straipsnis nedraudžia nacionalinės nuostatos, kuria valstybė narė draudžia savo teritorijoje prekybą sidabriniais papuošalais bei jų užsakymų rinkimą išnešiojamosios prekybos būdu, jei tokia nuostata yra taikoma visiems susijusiems ūkio subjektams ir nacionalinių prekių prekybai turi tą patį teisinį bei faktinį poveikį, kaip ir prekių iš kitų valstybių narių prekybai. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar, atsižvelgiant į pagrindinės bylos aplinkybes, nacionalinės nuostatos taikymas gali trukdyti prekėms iš kitų valstybių narių patekti į rinką arba sudaryti joms didesnių kliūčių nei nacionalinėms prekėms, ir, jei taip, patikrinti, ar atitinkama priemonė yra pateisinama bendrojo intereso tikslu Teisingumo Teismo praktikos suteikta šiai sąvokai prasme arba vienu iš EB 30 straipsnyje išvardytų tikslų ir ar ji yra proporcinga šiam tikslui.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

31      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

EB 28 straipsnis nedraudžia nacionalinės nuostatos, kuria valstybė narė draudžia savo teritorijoje prekybą sidabriniais papuošalais bei jų užsakymų rinkimą išnešiojamosios prekybos būdu, jei tokia nuostata yra taikoma visiems susijusiems ūkio subjektams ir nacionalinių prekių prekybai turi tą patį teisinį ir faktinį poveikį, kaip ir prekių iš kitų valstybių narių prekybai. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar, atsižvelgiant į pagrindinės bylos aplinkybes, nacionalinės nuostatos taikymas gali trukdyti prekėms iš kitų valstybių narių patekti į rinką arba sudaryti joms didesnių kliūčių nei nacionalinėms prekėms ir, jei taip, patikrinti, ar atitinkama priemonė yra pateisinama bendrojo intereso tikslu Teisingumo Teismo praktikos suteikta šiai sąvokai prasme arba vienu iš EB 30 straipsnyje išvardytų tikslų ir ar ji yra proporcinga šiam tikslui.

Parašai.

---

* Proceso kalba: vokiečių.