Byla C‑96/04,

pradėta Standesamt Stadt Niebüll

(Amtsgericht Niebüll prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Vaiko pavardės nustatymas – Procedūra, kuria nustatymo teisę siekiama perduoti vienam iš tėvų – Teisingumo Teismo jurisdikcijos nebuvimas“

Generalinio advokato F. G. Jacobs išvada, pateikta 2005 m. birželio 30 d. I‑0000

2006 m. balandžio 27 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas I‑0000

Sprendimo santrauka

Prejudiciniai klausimai – Kreipimasis į Teisingumo Teismą – Nacionalinis teismas EB 234 straipsnio prasme – Sąvoka

(EB 234 straipsnis)

Iš EB 234 straipsnio matyti, kad nacionaliniai teismai gali kreiptis į Teisingumo Teismą, tik jei jie nagrinėja ginčą ir pagal nustatytą procedūrą turi priimti teisminio pobūdžio sprendimą.

Taigi Amtsgericht (Vokietija) teismas, kaip Familiengericht negali kreiptis į Teisingumo Teismą, kai jis veikia kaip administracinė valdžios institucija, kartu neturėdama nagrinėti ginčo.

Taip yra tuomet, kai jis turi perduoti teisę nustatyti vaiko pavardę vienam iš jo tėvų, jei tėvai, kurių pavardės skirtingos, bet abu bendrai globoja vaiką, pranešdami civilinių aktų registratoriui nepasirinko šiam vaikui nuo gimimo suteiktinos tėvo ar motinos pavardės, o Familiengericht turi priimti sprendimą, nepaisant to, ar civilinių aktų registratorius, kuris į jį kreipėsi, anksčiau priėmė arba galėjo priimti sprendimą šiuo klausimu ginče tarp atitinkamų tėvų ir administracijos dėl galimybės įregistruoti iš abiejų tėvų pavardžių sudarytą dvigubą pavardę, kurį paskutinėje instancijoje išsprendė kitas teismas ir kuris nėra Amtsgericht vykstančios procedūros dalykas, bei nėra jokio ginčo tarp minėtų tėvų, nes jie sutaria dėl pavardės, kurią nori suteikti savo vaikui, t. y. iš jų atitinkamų pavardžių sudarytos dvigubos pavardės.

(žr. 13–19 punktus)

TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija)

SPRENDIMAS

2006 m. balandžio 27 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Vaiko pavardės nustatymas – Procedūra, kuria nustatymo teisę siekiama perduoti vienam iš tėvų – Teisingumo Teismo jurisdikcijos nebuvimas“

Byloje C‑96/04

dėl 2003 m. birželio 2 d. Nybiulio Amtsgericht (Vokietija) sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2004 m. vasario 26 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Standesamt Stadt Niebüll,

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas P. Jann (pranešėjas), teisėjai N. Colneric, J. N. Cunha Rodrigues, M. Ilešič ir E. Levits,

generalinis advokatas F. G. Jacobs,

posėdžio sekretorė L. Hewlett, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2005 m. balandžio 28 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–       vaiko Leonhard Matthias, atstovaujamo jo tėvo S. Grunkin,

–       Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos A. Tiemann ir A. Dittrich,

–       Belgijos vyriausybės, atstovaujamos A. Goldman,

–       Graikijos vyriausybės, atstovaujamos E.-M. Mamouna, S. Vodina ir G. Skiani,

–       Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos E. Braquehais Conesa,

–       Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos G. de Bergues ir A. Bodard‑Hermant,

–       Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos H. G. Sevenster ir C. W. Wissels,

–       Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos M. Condou‑Durande ir S. Grünheid,

susipažinęs su 2005 m. birželio 30 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1       Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su EB 12 ir EB 18 straipsnių išaiškinimu.

2       Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Standesamt Stadt Niebüll (Nybiulio miesto registro įstaiga, toliau – Standesamt) iškeltą bylą, siekiant perduoti vienam iš tėvų teisę parinkti vaiko pavardę. Pastarieji prieš tai atsisakė, kad šiam vaikui būtų suteikta kitokia nei dviguba pavardė, sudaryta atitinkamai iš jų pavardžių, kuria minėtas vaikas jau buvo įregistruotas Danijoje, kur jis gimė.

 Nacionalinis teisinis pagrindas

 Tarptautinė privatinė teisė

3       Vokietijos civilinio kodekso įvadinių nuostatų (Einführungsgesetz zum Bürgerlichen Gesetzbuch, toliau – EGBGB) 10 straipsnio 1 dalis nurodo:

„Asmens pavardė nustatoma pagal valstybės, kurios pilietis jis yra, teisę.“

 Civilinė teisė

4       Dėl vaiko, kurio tėvai turi skirtingas pavardes, pavardės nustatymo Vokietijos civilinio kodekso (Bürgerliches Gesetzbuch, toliau – BGB) 1617 straipsnis numato:

„1)      Jei tėvų pavardės skirtingos, bet abu bendrai globoja vaiką, jie turi, pranešdami civilinių aktų registratoriui, nustatyti vaikui nuo gimimo suteiktiną tėvo ar motinos pavardę, turimą pranešimo momentu. <…>

2)      Jei per mėnesį nuo vaiko gimimo tėvai nepateikė savo pranešimo, Šeimos teismas (Familiengericht) vienam iš tėvų perduoda teisę nustatyti vaiko pavardę. 1 dalis taikytina mutatis mutandis. Teismas gali jam nustatyti pasinaudojimo šia teise galutinę datą. Jei pasibaigus šiam terminui nepasinaudojama teise nustatyti vaiko pavardę, vaikui suteikiama vieno iš tėvų, kuriam buvo perduota ši teisė, pavardė.

3)      Jei vaikas negimė nacionalinėje teritorijoje, teismas pagal 2 dalį vienam iš tėvų perduoda teisę nustatyti vaiko pavardę, tik jei vienas iš tėvų ar vaikas to reikalauja, arba jei vaiko pavardę reikia įrašyti į Vokietijos civilinės būklės aktų registrą arba į tapatybės kortelę.“

5       Ypatingosios teisenos įstatymo (Gesetz über die Angelegenheiten der freiwilligen Gerichtsbarkeit) 46 a straipsnis nurodo:

„Prieš priimdamas sprendimą perduoti vienam iš tėvų teisę parinkti vaiko pavardę pagal (BGB) 1617 straipsnio 2 dalį, Familiengericht turi išklausyti abu tėvus ir siekti, kad šie parinktų bendru sutarimu. Familiengericht sprendimas nemotyvuojamas; jis negali būti skundžiamas.“

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

6       1998 m. birželio 27 d. Danijoje gimė sutuoktinių Dorothee Paul ir Stefan Grunkin, kurie abu yra Vokietijos piliečiai, vaikas. Šis vaikas, kuris taip pat turi Vokietijos pilietybę, prejudicinio sprendimo priėmimo dieną gyveno Danijoje.

7       Remiantis kompetentingos Danijos valdžios institucijos išduotu liudijimu dėl pavardės, šiam vaikui pagal Danijos teisę buvo suteikta pavardė Grunkin-Paul, kuri įrašyta į Danijoje išduotą gimimo liudijimą.

8       Vokietijos registro tarnybos atsisakė pripažinti tokią D. Paul ir S. Grunkin vaiko pavardę, kuri buvo nustatyta Danijoje, remdamosi tuo, kad pagal EGBGB 10 straipsnį asmens pavardė nustatoma pagal valstybės, kurios pilietybę jis turi, teisę ir kad Vokietijos teisė neleidžia vaikui turėti dvigubos pavardės, sudarytos iš jo tėvo ir jo motinos pavardžių. D. Paul ir S. Grunkin pareikšti ieškiniai dėl šio atsisakymo paskutinėje instancijoje buvo atmesti Berlyno Kammergericht sprendimu. Federacinis Konstitucinis Teismas (Bundesverfassungsgericht) atsisakė nagrinėti šio vaiko vardu remiantis konstituciniais pagrindais pareikštą ieškinį.

9       D. Paul ir S. Grunkin, kurie tuo metu išsiskyrė, neturėjo bendros pavardės ir atsisakė nustatyti savo vaiko pavardę pagal BGB 1617 straipsnio 1 dalį.

10     Standesamt kreipėsi į Nybiulio Amtsgericht, kaip į Familiengericht, siekdamas, kad teisė nustatyti vaiko pavardę būtų perduota vienam iš jo tėvų, remiantis BGB 1617 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Manydamas, kad tuo atveju, jei Bendrijos teisė įpareigotų Vokietijos teisinėje sistemoje pripažinti Danijoje teisėtai nustatytą pavardę, jo nagrinėjama byla neturėtų dalyko, Nybiulio Amtsgericht nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar, atsižvelgiant į EB 12 straipsnyje įtvirtintą nediskriminavimo principą ir į EB 18 straipsnyje kiekvienam Sąjungos piliečiui užtikrintą judėjimo laisvę, EGBGB 10 straipsnyje įtvirtinta kolizinė norma galioja tiek, kiek pagal ją pavardžių nustatymo taisyklės priklauso tik nuo pilietybės?“

 Dėl Teisingumo Teismo jurisdikcijos

11     Pagal EB 234 straipsnio pirmąją pastraipą Teisingumo Teismas turi teisę priimti prejudicinį sprendimą būtent dėl EB Sutarties ir Europos bendrijos institucijų priimtų aktų išaiškinimo. Šio straipsnio antrojoje pastraipoje priduriama, kad „tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo šiuo klausimu, gali prašyti Teisingumo Teismą priimti dėl jo prejudicinį sprendimą“. Šio straipsnio trečioji pastraipa nurodo, kad „tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas dėl jo kreipiasi į Teisingumo Teismą“.

12     Šiuo atžvilgiu prieš atsakydamas į tik su Bendrijos teise susijusį klausimą, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija yra teismas EB 234 straipsnio prasme, Teisingumo Teismas atsižvelgia į aplinkybių visumą, t. y. ar institucija yra įsteigta teisėtai, ar ji yra nuolatinė, ar jos jurisdikcija yra privaloma, ar jos procesas grindžiamas rungimosi principu, ar ji taiko teisės aktus ir ar ji yra nepriklausoma (žr. būtent 1997 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Dorsch Consult, C‑54/96, Rink. p. I-4961, 23 punktą ir minėtą Teisingumo Teismo praktiką; 2000 m. kovo 21 d. Sprendimo Gabalfrisa ir kt., C‑110/98–C‑147/98, Rink. p. I‑1577, 33 punktą; 2001 m. birželio 14 d. Sprendimo Salzmann, C‑178/99, Rink. p. I-4421, 13 punktą ir 2002 m. sausio 15 d. Sprendimo Lutz ir kt., C‑182/00, Rink. p. I-547, 12 punktą).

13     Be to, jei pagal EB 234 straipsnį kreipimasis į Teisingumo Teismą nepriklauso nuo proceso, per kurį nacionalinis teismas pateikia prejudicinį klausimą, grindimo rungimosi principu (žr. 1994 m. gegužės 17 d. Sprendimo Corsica Ferries, C‑18/93, Rink. p. I-1783, 12 punktą), vis dėlto iš šio straipsnio išplaukia, kad nacionaliniai teismai gali kreiptis į Teisingumo Teismą, tik jei jie nagrinėja ginčą ir pagal nustatytą procedūrą turi priimti teisminio pobūdžio sprendimą (žr. 1980 m. birželio 18 d. Nutarties Borker, 138/80, Rink. p. 1975, 4 punktą ir 1986 m. kovo 5 d. Nutarties Greis Unterweger, 318/85, Rink. p. 955, 4 punktą; 1995 m. spalio 19 d. Sprendimo Job Centre, C‑111/94, Rink. p. I-3361, 9 punktą; minėto sprendimo Salzmann 14 punktą; minėto sprendimo Lutz ir kt. 13 punktą ir 2005 m. birželio 30 d. Sprendimo Längst, C‑165/03, Rink. p. I-5637, 25 punktą).

14     Taigi kai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija veikia kaip administracinė valdžios institucija, kartu neturėdama nagrinėti ginčo, net jeigu ji tenkina kitas šio sprendimo 12 punkte primintas sąlygas, negali būti laikoma atliekančia teisminę funkciją (žr. minėtų sprendimų: Job Centre 11 punktą; Salzmann 15 punktą ir Lutz ir kt. 14 punktą).

15     Šiuo atžvilgiu reikia pripažinti, kad tuo atveju, kai tėvai, kurių pavardės skirtingos, bet abu bendrai globoja vaiką, pranešdami civilinių aktų registratoriui neparinko vaikui nuo gimimo suteiktinos tėvo ar motinos pavardės, Vokietijos įstatymas numato, kad Familiengericht yra kompetentingas perduoti teisę nustatyti minėto vaiko pavardę vienam iš jo tėvų.

16     Iš to išplaukia, kad Familiengericht turi priimti sprendimą, nepaisant to, ar civilinių aktų registratorius anksčiau priėmė ar galėjo priimti sprendimą šiuo klausimu. Taigi pagrindinėje byloje iš bylos medžiagos matyti, kad Standesamt tik kreipėsi į Nybiulio Amtsgericht dėl šio klausimo.

17     Šiomis aplinkybėmis reikia laikyti, kad Nybiulio Amtsgericht veikė kaip administracinė valdžios institucija, kartu nenagrinėdamas ginčo.

18     Aišku, kad tarp atitinkamų tėvų ir administracijos buvo ginčas dėl galimybės Vokietijoje įregistruoti dvigubą pavardę Grunkin-Paul. Vis dėlto šį ginčą paskutinėje instancijoje išsprendė Berlyno Kammergericht, ir jis nėra Nybiulio Amtsgericht vykstančios procedūros dalykas.

19     Be to, pagrindinėje byloje nėra jokio ginčo tarp minėtų tėvų, nes jie sutaria dėl pavardės, kurią nori suteikti savo vaikui, t. y. iš jų atitinkamų pavardžių sudarytos dvigubos pavardės.

20     Iš to, kas pirmiau išdėstyta, išplaukia, kad šioje byloje Nybiulio Amtsgericht negali būti laikomas atliekančiu teisminę funkciją. Todėl Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos atsakyti į 2003 m. birželio 2 d. Nybiulio Amtsgericht sprendime pateiktą klausimą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

21     Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti pastarasis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos atsakyti į 2003 m. birželio 2 d. Nybiulio Amtsgericht sprendime pateiktą klausimą.

Parašai.

---

* Proceso kalba: vokiečių.