Byla C‑28/04

Tod's SpA ir Tod's France SARL

prieš

Heyraud SA

(Tribunal de grande instance de Paris prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Vienodas požiūris – Nediskriminavimo dėl pilietybės principas – Autoriaus teisės ir gretutinės teisės“

2005 m. birželio 30 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas  I‑0000

Sprendimo santrauka

1.     Bendrijos teisė — Principai — Vienodas požiūris — Diskriminavimas dėl pilietybės — Draudimas — Taikymo sritis — Autoriaus teisės ir gretutinės teisės — Įtraukimas

(EB 12 straipsnis)

2.     Bendrijos teisė — Principai — Vienodas požiūris — Diskriminavimas dėl pilietybės — Draudimas — Valstybės narės teisės aktų suteikiama autoriaus teisių apsauga, siejama su atskyrimo kriterijumi, grindžiamu kūrinio kilmės šalimi — Nepriimtinumas

(EB 12 straipsnis)

1.     Autoriaus teisėms ir gretutinėms teisėms, kurios būtent dėl savo poveikio Bendrijos vidaus prekybai prekėmis ir paslaugomis patenka į Sutarties taikymo sritį, būtinai taikomas bendrasis nediskriminavimo principas, įtvirtintas EB 12 straipsnio pirmojoje pastraipoje.

(žr. 18 punktą)

2.     EB 12 straipsnis, nustatantis bendrąjį nediskriminavimo dėl pilietybės principą, turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia, jog autoriaus teisė valstybėje narėje reikalauti autoriaus teisės apsaugos, kurią suteikia tos valstybės teisės aktai, priklausytų nuo kūrinio kilmės šalimi grindžiamo atskyrimo kriterijaus.

(žr. 36 punktą ir rezoliucinę dalį)

TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija)

SPRENDIMAS

2005 m. birželio 30 d.(*)

„Vienodas požiūris – Nediskriminavimo dėl pilietybės principas – Autoriaus teisės ir gretutinės teisės“

Byloje C‑28/04

dėl Tribunal de grande instance de Paris (Prancūzija) 2003 m. gruodžio 5 d. Sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2004 m. sausio 28 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Tod’s SpA,

Tod’s France SARL

prieš

Heyraud SA,

dalyvaujant

Technisynthèse,

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. W. A. Timmermans (pranešėjas), teisėjai R. Silva de Lapuerta, R. Schintgen, P. Kūris ir G. Arestis,

generalinis advokatas F. G. Jacobs,

kancleris R. Grass,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–       Tod’s SpA ir Tod’s France SARL advokato C. de Haas,

–       Heyraud SA ir Technisynthèse advokato C. Menage,

–       Prancūzijos vyriausybės atstovų G. de Bergues ir A. Bodard‑Hermant,

–       Italijos vyriausybės atstovo I. Braguglia, padedamo avvocato dello Stato P. Gentili,

–       Europos Bendrijų Komisijos atstovės K. Banks,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1       Prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra susijęs su EB 12 straipsnio išaiškinimu.

2       Šis prašymas buvo pateiktas byloje Tod’s SpA (toliau – Tod’s) ir Tod’s France SARL (toliau – Tod’s France) (ieškovai pagrindinėje byloje) prieš Heyraud SA (toliau – Heyraud) (atsakovė pagrindinėje byloje) ir Technisynthèse (įstojęs į pagrindinę bylą asmuo) dėl ieškinio, susijusio su batų modelio padirbimu.

 Tarptautinės teisės aktai

3       Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (1971 m. liepos 24 d. Paryžiaus aktas), pataisytos 1979 m. rugsėjo 28 d. (toliau – Berno konvencija), 2 straipsnio 7 dalyje teigiama:

„<...> Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė nustatyti šių šalių įstatymų taikymo taikomosios dailės kūriniams ir pramoniniams pavyzdžiams bei modeliams ribas, taip pat tokių kūrinių, pavyzdžių bei modelių apsaugos sąlygas. Kūriniai, kurie saugomi kilmės šalyje tik kaip pavyzdžiai ir modeliai, kitoje Sąjungos šalyje turi teisę tik į tokią specialią apsaugą, kuri toje šalyje taikoma pavyzdžiams ir modeliams. Tačiau jei toje šalyje netaikoma jokia speciali apsauga, tokie kūriniai saugomi kaip meno kūriniai.“

4       Berno konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje sakoma taip:

„Sąjungos šalyse, išskyrus kūrinio kilmės šalį, šios Konvencijos saugomų kūrinių autoriai naudojasi tomis teisėmis, kurias tų šalių atitinkami įstatymai jų piliečiams suteikia dabar ar suteiks ateityje, taip pat tomis teisėmis, kurias specialiai suteikia ši Konvencija.“

5       Berno konvencijos 5 straipsnio 4 dalyje numatoma taip:

„Kilmės šalimi laikoma:

a)      Sąjungos šalis, kurioje kūrinys paskelbtas pirmą kartą; kai kūriniai paskelbti tuo pat metu keliose Sąjungos šalyse, kurios nustato skirtingus apsaugos terminus, – šalis, kurios įstatymai nustato trumpiausią apsaugos terminą;

b)      kai kūriniai paskelbti tuo pat metu neįeinančioje į Sąjungą šalyje ir vienoje iš Sąjungos šalių, – Sąjungos šalis;

c)      kai kūriniai nepaskelbti ar pirmą kartą paskelbti neįeinančioje į Sąjungą šalyje, tuo pat metu nepaskelbiant jų Sąjungos šalyje, – ta Sąjungos šalis, kurios pilietis yra autorius, jeigu:

i)      kinematografijos kūrinių, kurių gamintojo būstinė ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra Sąjungos šalyje, kilmės šalis yra ši šalis; ir

ii)      pastatytų vienoje iš Sąjungos šalių architektūros kūrinių ar kitų meno kūrinių, kurie sudaro Sąjungos šalyje esančio pastato ar kitokio statinio dalį, kilmės šalis yra ši šalis.“

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

6       Iš sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Tod’s – pagal Italijos teisę įsteigta bendrovė, tvirtinanti, jog yra platinamų prekių ženklais Tod’s ir Hogan pažymėtų batų meninės nuosavybės turtinių teisių savininkė. Tod’s France yra šių batų platintoja Prancūzijoje.

7       Paaiškėjus, kad Heyraud siūlė parduoti ir pardavinėjo batų modelius su Heyraud pavadinimu, kurie atkūrė arba bent jau imitavo pagrindinius Tod’s ir Hogan modelių požymius, Tod’s prašymu 2000 m. vasario 8 d. buvo parengta teismo antstolio pažyma. 2002 m. vasario 13 d. ieškovės pagrindinėje byloje pareiškė Heyraud ieškinį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme. Technisynthèse, Eram grupės antrinė įmonė, savanoriškai įstojo į bylą, kad paremtų Heyraud reikalavimus.

8       Pagrindinės bylos dalykas yra būtent ieškinys dėl prekių ženklais Tod’s ir Hogan ženklinamų batų modelio padirbimo, dėl kurio Heyraud, remdamasi Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalimi, pateikia prieštaravimą dėl nepriimtinumo. Heyraud tvirtina, kad pagal šią nuostatą Tod’s negali reikalauti ginti modelių autoriaus teisių Prancūzijoje, jei jos neginamos Italijoje.

9       Tod’s atsako, kad minėtos nuostatos taikymas yra diskriminacija EB 12 straipsnio prasme.

10     Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalies antro sakinio frazė „turi teisę tik“ reiškia, jog iš Sąjungos piliečių, kuriems kūrinio kilmės šalyje suteikiama tik pavyzdžių ir modelių apsauga, atimama teisė kreiptis į teismą dėl autoriaus teisių tose Sąjungos šalyse, kur leidžiamas apsaugos kaupimas.

11     Šio teismo nuomone, nors atrodo, kad šioje nuostatoje nedaroma jokio skirtumo dėl autoriaus teisių savininko pilietybės, jos reikšmė Bendrijos teisės atžvilgiu išlieka diskutuotina, kai „paskelbtų“ kūrinių kilmės šalis dažniausiai sutampa su šalimi, kurios pilietis yra autorius arba kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba kai „nepaskelbtų“ kūrinių kilmės šalis pagal šios Konvencijos 5 straipsnio 4 dalies c punktą yra šalis, kurios pilietis yra autorius.

12     Manydamas, kad bylos sprendimas priklauso nuo EB 12 straipsnio išaiškinimo, Tribunal de grande instance de Paris nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar EB <…> 12 straipsnis, kuriame nustatomas nediskriminavimo dėl pilietybės principas, prieštarauja tam, kad autoriaus teisė valstybėje narėje reikalauti autoriaus teisių apsaugos, kurią suteikia tos valstybės teisė, priklauso nuo kūrinio kilmės šalimi grindžiamo atskyrimo kriterijaus?“

 Išankstinės pastabos

13     Tod’s ir Tod’s France abejoja dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimo tinkamumo. Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalies taikymo sąlygos pagrindinėje byloje nėra išpildytos. Be to, šis klausimas netikėtas, nes Prancūzijos teismų praktikoje pateikiamos aiškios gairės – kurias jos ginčijo – pagal kurias Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalis nesuteikia pagrindo diskriminacijai.

14     Šiuo atveju reikia priminti, kad Teisingumo Teismas neprivalo nuspręsti dėl nacionalinių arba – šiuo atveju – tarptautinių nuostatų, susijusių su pagrindine byla, taikymo. Paskirstant kompetenciją tarp Bendrijos ir nacionalinių teismų Teisingumo Teismas turi atsižvelgti į teisės aktų kontekstą, kuriame prašymu priimti prejudicinį sprendimą pateikiamas prejudicinis klausimas (žr. 2001 m. spalio 25 d. Sprendimo Ambulanz Glöckner, C‑475/99, Rink. p. I‑8089, 10 punktą ir 2003 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Neri, C‑153/02, Rink. p. I‑13555, 34 ir 35 punktus).

15     Dėl tariamos Prancūzijos teismų praktikos tendencijos pakanka nurodyti, kad pagal EB 234 straipsnio antrą dalį bet kuris valstybės narės teismas gali, jei mano, kad sprendimui priimti reikia išaiškinimo šiuo klausimu, prašyti Teisingumo Teismą priimti prejudicinį sprendimą (1982 m. spalio 6 d. Sprendimas Cilfit ir kiti, 283/81, Rink. p. 3415, 6 punktas).

16     Be to, jei dauguma Teisingumo Teismui pateiktų pastabų bent iš dalies susijusios su 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/71/EB dėl teisinės dizaino apsaugos (OL L 289, p. 28), Teisingumo Teismui nėra būtina pateikti šios direktyvos nuostatų išaiškinimą.

17     Reikia nurodyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą dėl EB 12 straipsnio išaiškinimo. Kita vertus, Europos Bendrijų Komisija teisingai pastebi, kad pagrindinės bylos faktai, dėl kurių buvo parengta 2000 m. vasario 8 d. teismo antstolio pažyma, įvyko prieš pasibaigiant valstybėms narėms nustatytam terminui perkelti Direktyvą 98/71 į nacionalinę teisę, t. y. 2001 m. spalio 28 dieną.

 Prejudicinis klausimas

18     Reikia priminti, kad autoriaus teisėms ir gretutinėms teisėms, kurios būtent dėl savo poveikio Bendrijos vidaus prekybai prekėmis ir paslaugomis patenka į EB sutarties taikymo sritį, būtinai taikomas bendras nediskriminavimo principas, įtvirtintas EB 12 straipsnio pirmojoje pastraipoje (1993 m. spalio 20 d. Sprendimų Phil Collins ir kiti, C‑92/92 ir C‑326/92, Rink. p. I‑5145, 27 punktas ir 2002 m. birželio 6 d. Sprendimo Ricordi, C‑360/00, Rink. p. I‑5089, 24 punktas).

19     Be to, pagal nusistovėjusią teismo praktiką vienodo piliečių ir ne piliečių vertinimo taisyklė draudžia ne tik atvirą diskriminaciją dėl pilietybės, bet ir paslėptas diskriminacijos formas, kurios, taikant kitus kriterijus, sukelia tokias pačias pasekmes (ypač žr. 1997 m. sausio 23 d. Sprendimo Pastoors ir Trans-Cap, C‑29/95, Rink. p. I‑285, 16 punktą ir 2002 m. kovo 19 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C‑224/00, Rink. p. I‑2965, 15 punktą).

20     Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad dėl Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalies taikymo valstybės narės nacionalinėje teisėje atsiranda kūrinio kilmės šalies kriterijumi grindžiamas skirtumas. Tokio taikymo pasekmė pirmiausia yra ta, kad palankus režimas, t. y. teisės aktais dėl pavyzdžių ir modelių bei dėl autoriaus teisių pagrįsta dviguba apsauga, nesuteikiamas kūrinio, kurio kilmės šalis yra kita valstybė narė, duodanti tam kūriniui tik apsaugą pagal pavyzdžius ir modelius reglamentuojančius teisės aktus, autoriui. Tačiau minėtas palankus režimas suteikiamas būtent kūrinio, kurio kilmės šalis yra pirmoji valstybė narė, autoriui.

21     Todėl būtina išnagrinėti, ar atrenkant kūrinio kilmės šalimi grindžiamus atskyrimo kriterijus pagrindinėje byloje nagrinėjamų teisės aktų taikymas gali sukelti netiesioginę diskriminaciją dėl pilietybės šio sprendimo 19 punkte nurodytos teismų praktikos prasme.

22     Heyraud ir Technisynthèse bei Prancūzijos vyriausybė teigia, kad taip nėra šiuo atveju. Prancūzijos vyriausybė pirmiausia teigia, kad, atsižvelgiant į didelį dizainerių ir jų teisių perėmėjų taikomojo meno srityje mobilumą, pavyzdžio arba modelio pirmojo paskelbimo vieta nebūtinai turi sutapti su autoriaus pilietybe, ir dažniausiai tokio sutapimo nebūna. Iš to išplaukia, kad Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalies taikymas iš esmės, arba dauguma atvejų, nekenkia kitų valstybių narių piliečiams ir todėl ši nuostata nesukelia netiesioginės diskriminacijos.

23     Tačiau šis argumentas negali būti priimtas.

24     Ryšys tarp kūrinio kilmės šalies Berno konvencijos prasme ir tarp kūrinio autoriaus pilietybės negali būti paneigtas.

25     Nepaskelbtų kūrinių atveju šis ryšys, be abejo, nėra paneigiamas, nes jis aiškiai numatytas Berno konvencijos 5 straipsnio 4 dalies c punkte.

26     Paskelbtų kūrinių atveju kilmės šalimi iš esmės laikoma, kaip nurodyta minėtos Konvencijos 5 straipsnio 4 dalies a punkte, šalis, kurioje kūrinys paskelbtas pirmą kartą. Valstybėje narėje pirmą kartą paskelbto kūrinio autorius dažniausiai yra tos šalies pilietis, nes kitoje valstybėje narėje paskelbtų kūrinių autorius paprastai yra pirmosios valstybės narės pilietis.

27     Iš to galima daryti išvadą, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamų taisyklių taikymas daugiausia kenkia kitų valstybių narių piliečiams ir taip sukelia netiesioginę diskriminaciją dėl pilietybės (žr. 1995 m. vasario 14 d. Sprendimo Schumacker, C‑279/93, Rink. p. I‑225, 28 ir 29 punktus bei sprendimo Pastoors ir Trans-Cap 17 punktą).

28     Tačiau to nepakanka, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką būtų galima padaryti išvadą, jog nagrinėjama nuostata yra nesuderinama su EB 12 straipsniu. Be to, būtina, kad nagrinėjamos nuostatos taikymas nebūtų pateisinamas objektyviomis aplinkybėmis (šia prasme žr. 1994 m. vasario 10 d. Sprendimo Mund & Fester, C‑398/92, Rink. p. I‑467, 16 ir 17 punktus bei sprendimo Pastoors ir Trans-Cap 19 punktą).

29     Prancūzijos vyriausybė mano, kad Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalį bet kuriuo atveju pateisina teisėtas tikslas ir kad ji yra tinkama ir būtina šiam tikslui pasiekti.

30     Minėta vyriausybė nurodo, kad Berno konvencijos tikslas yra apsaugoti literatūros ir meno kūrinius ir kad jos 2 straipsnio 7 dalis bei 5 straipsnio 4 dalis nurodo sąlygas, kai tokie kūriniai apsaugomi autoriaus teisėmis, remiantis objektyviu kriterijumi, kuris grindžiamas kūrinių klasifikavimui taikoma teise. Pagal ją, kai darbas negali būti kvalifikuojamas kaip meno kūrinys toje šalyje, kur buvo pirmą kartą paskelbtas, jis negali būti apsaugotas valstybėse, kurios yra Berno konvencijos šalys, nes jis nelaikomas meno kūriniu. Minėto 2 straipsnio 7 dalis susijusi ne su autoriaus teisių naudojimosi sąlygomis, o su kūrinio meninei kvalifikacijai taikoma teise.

31     Tačiau šie paaiškinimai neleidžia daryti išvados, kad egzistuoja objektyvios aplinkybės, leidžiančios pateisinti pagrindinėje byloje nagrinėjamos nuostatos taikymą.

32     Pagal Berno konvencijos 5 straipsnio 1 dalį šios Konvencijos tikslas yra ne nustatyti literatūros ir meno kūrinių apsaugai taikomą teisę, bet, kaip bendrą taisyklę, su šiais kūriniais susijusių teisių nacionalinį režimą.

33     Komisija teisingai pastebi, kad Konvencijos 2 straipsnio 7 dalyje nurodoma abipusė taisyklė, pagal kurią Sąjungos šalis užtikrina nacionalinį režimą, t. y. dvigubą apsaugą, tik jei kūrinio kilmės šalis pasielgia taip pat.

34     Reikia prisiminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką Sutartimi ar antrine teise valstybėms narėms nustatytoms pareigoms negali būti taikoma abipusė taisyklė (2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Colegio de Oficiales de la Marina Mercante Española, C‑405/01, Rink. p. I‑10391, 61 punktas ir nurodyta teismų praktika).

35     Kadangi nebuvo nurodyta jokia kita objektyvi aplinkybė, galinti pagrįsti pagrindinėje byloje nagrinėjamą nuostatą, ji turi būti laikoma sukeliančia EB 12 straipsnyje draudžiamą netiesioginę diskriminaciją dėl pilietybės.

36     Todėl į pateiktą klausimą reikia atsakyti taip, kad EB 12 straipsnis, nustatantis bendrąjį nediskriminavimo dėl pilietybės principą, turi būti aiškinamas taip, jog autoriaus teisė valstybėje narėje reikalauti autoriaus teisių apsaugos, kurią suteikia tos valstybės teisė, negali priklausyti nuo kūrinio kilmės šalimi grindžiamo atskyrimo kriterijaus.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

37     Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

EB 12 straipsnis, nustatantis bendrąjį nediskriminavimo dėl pilietybės principą, turi būti aiškinamas taip, kad autoriaus teisė valstybėje narėje reikalauti autoriaus teisių apsaugos, kurią suteikia tos valstybės teisė, negali priklausyti nuo kūrinio kilmės šalimi grindžiamo atskyrimo kriterijaus.

Parašai.

---

* Proceso kalba: prancūzų.