PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (trečioji kolegija)

SPRENDIMAS

2004 m. spalio 28 d.

Byla T‑76/03

Herbert Meister

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Pareigūnai – Tarnybos vadovo perkėlimas – Tarnybos interesai – Pareigų lygiavertiškumas – Teisė į saviraiškos laisvę – Pareiga atsižvelgti į pareigūnų interesus – Motyvavimas – Teisė būti išklausytam – Deliktinė atsakomybė“

Visas tekstas prancūzų kalba  II‑0000

Dalykas:      Ieškinys, kuriuo prašoma, pirma, panaikinti 2002 m. balandžio 22 d. VRDT sprendimą PERS‑AFFECT‑02‑30 dėl atsižvelgiant į tarnybos interesus ieškovo paskyrimo į už teisės klausimus atsakingo vicepirmininko patarėjo teisės klausimais pareigas, ir, antra, atlyginti žalą

Sprendimas:      Priteisti iš VRDT ieškovui 5000 eurų atlyginti dėl tarnybinio pažeidimo atsiradusią žalą. Likusią ieškinio dalį atmesti. VRDT padengia savo ir penktadalį ieškovo nurodytų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas padengia keturis penktadalius savo bylinėjimosi išlaidų.

Santrauka

1.     Pareigūnai – Ieškinys – Dalykas– Nurodymai administracijai – Nepriimtinumas

(EB 233 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)

2.     Pareigūnai – Padalinių darbo organizavimas – Personalo paskyrimas –Administracijos diskrecija – Ribos – Tarnybos interesai – Atsižvelgimas į pareigų lygiavertiškumą – Teismo kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalis)

3.     Pareigūnai – Paskyrimas – Padalinių reorganizavimas – Atsižvelgimas į pareigų lygiavertiškumą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalis)

4.     Pareigūnai – Vidaus organizavimo priemonė, priimta vadovaujantis tarnybos interesais ir nepažeidžianti pareigūno padėties pagal nuostatus bei lygio ir pareigybės atitikties principo – Administracijos pareiga iš anksto išklausyti pareigūną ir motyvuoti savo sprendimą – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnis)

5.     Pareigūnai – Teisės ir pareigos – Saviraiškos laisvė – Naudojimasis – Ribos –Institucijų teisėtų interesų apsauga – Teismo kontrolė

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalis)

6.     Pareigūnai – Administracijos pareiga atsižvelgti į pareigūnų interesus –Apimtis – Ribos

7.     Pareigūnai – Deliktinė administracijos atsakomybė – Tarnybinis pažeidimas –Bendrijos administracijos pranešimas visam personalui, kad priimtas visiškai teisėtas ir netaikant drausminės procedūros sprendimas perkelti pareigūną – Pranešimas, leidžiantis manyti, jog priimta drausminė priemonė – Žala į kitas pareigas perkelto pareigūno reputacijai – Moralinė žala

1.     Pareiškus ieškinį pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnį Pirmosios instancijos teismas neturi teisės daryti principinių pareiškimų arba duoti nurodymų Bendrijos institucijoms. Prireikus, akto panaikinimo atveju, atitinkama institucija pagal EB 233 straipsnį privalo imtis būtinų priemonių įvykdyti sprendimą.

(žr. 38 punktą)

Nuoroda: 2003 m. kovo 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas J prieš Komisiją, T‑243/02, Rink. VT p. I‑A‑99 ir II‑523, 4 punktas; 2004 m. kovo 2 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Di Marzio prieš Komisiją, T‑14/03, dar nepaskelbtas Rinkinyje, 63 punktas

2.     Institucijoms suteikta didelė diskrecija, kai, siekdamos įgyvendinti patikėtas užduotis, jos organizuoja savo padalinių darbą ir tai darydamos skiria į pareigas savo personalą, su sąlyga, jog šis paskyrimas vykdomas vadovaujantis tarnybos interesais ir atsižvelgiant į pareigų lygiavertiškumą.

Atsižvelgiant į institucijų diskrecijos vertinti tarnybos interesus apimtį, Pirmosios instancijos teismo kontrolė vertinant, ar buvo laikytasi sąlygos dėl tarnybos interesų, turi apsiriboti atsakymu į klausimą, ar Paskyrimų tarnyba elgėsi protingai, ir ar savo diskrecija nesinaudojo akivaizdžiai klaidingai.

Institucija, naudodamasi padalinių darbo organizavimo srityje jai suteikta didele diskrecija, turi teisę nuspręsti, jog tarnybos interesai pateisina pareigūno perkėlimo priemonę, dėl kurios sprendimas priimtas reorganizuojant šios institucijos administracinę struktūrą. Jeigu suinteresuotasis pareigūnas šiai reorganizacijai nepritaria, šiuo klausimu sukeldamas neišvengiamą didelę įtampą tarp savęs ir vadovybės, tarnybos interesai dar labiau pateisina tokią pareigūno perkėlimo priemonę.

(žr. 61, 64, 75 ir 104 punktus)

Nuoroda: 1988 m. kovo 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas Hecq prieš Komisiją, 19/87, Rink. p. 1681, 6 punktas; 1990 m. kovo 7 d. Teisingumo Teismo sprendimas Hecq prieš Komisiją, C‑166/88 ir C‑149/88, Rink. p. I‑599, 11 punktas; 1998 m. sausio 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Costacurta prieš Komisiją, T‑98/96, Rink. VT p. I‑A‑21 ir II‑49, 36 punktas; 2000 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Dejaiffe prieš VRDT, T‑223/99, Rink. VT p. I‑A‑277 ir II‑1267, 53 punktas; 2002 m. balandžio 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Fronia prieš Komisiją, T‑51/01, Rink. VT p. I‑A‑43 ir II‑187, 55 punktas; 2002 m. lapkričio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Cwik prieš Komisiją, T‑103/01, Rink. VT p. I‑A‑229 ir II‑1137, 30 punktas.

3.     Keičiant pareigūnui priskirtas funkcijas, lygio ir pareigų atitikties taisyklė įpareigoja palyginti ne suinteresuotojo asmens šiuo metu vykdomas ir anksčiau vykdytas funkcijas, bet jo šiuo metu vykdomas funkcijas ir jo lygį hierarchijoje. Todėl niekas nedraudžia sprendimu priskirti naujas funkcijas, kurios, nors ir skiriasi nuo anksčiau vykdytųjų ir suinteresuotojo asmens suvokiamos kaip jo kompetencijos sumažinimas, vis dėlto atitinka jo lygio pareigas. Todėl faktinis pareigūno kompetencijos sumažinimas pažeidžia lygio ir pareigų atitikties taisyklę, tik jeigu visos naujos funkcijos, atsižvelgiant į jų pobūdį, svarbą bei apimtį, aiškiai neatitinka jo lygio bei pareigų.

(žr. 113 punktą)

Nuoroda: 1992 m. liepos 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Eppe prieš Komisiją, T‑59/91 ir T‑79/91, Rink. p. II‑2061, 49 ir 51 punktai; 1998 m. gegužės 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas W prieš Komisiją, T‑78/96 ir T‑170/96, Rink. VT p. I‑A‑239 ir II‑745, 104 punktas bei nurodyta teismo praktika; minėto sprendimo Fronia prieš Komisiją 50 punktas

4.     Administracija neprivalo iš anksto išklausyti pareigūno ir motyvuoti sprendimo, jeigu remiantis tarnybos interesais priimta paprasta vidaus organizavimo priemonė nedaro žalos pareigūno padėčiai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus arba nepažeidžia lygio ir pareigų atitikties principo.

(žr. 132 ir 178 punktus)

Nuoroda: 1984 m. gegužės 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Albertini ir kt. prieš Komisiją, 338/82, Rink. p. 2123, 46 punktas; minėto 1990 m. kovo 7 d. Teisingumo Teismo sprendimas Hecq prieš Komisiją 14 punktas; minėto sprendimo Cwik prieš Komisiją 62 punktas

5.     Nors Europos Bendrijų pareigūnas ar tarnautojas, naudodamasis pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnį jam pripažinta teise į saviraiškos laisvę, turi teisę pareikšti kritines pastabas dėl institucijos vadovybės numatomos reorganizacijos, vis dėlto naudojimasis tokia teise nėra neribotas. Šiuo aspektu šios konvencijos 10 straipsnio 2 dalis numato, jog naudojimasis saviraiškos laisve, kadangi tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų sąlygų ar apribojimų. Taip pat specifinius saviraiškos laisvės apribojimus iš esmės galima pateisinti teisėtu tikslu apsaugoti institucijų, atsakingų už bendraisiais interesais grindžiamas užduotis, kurių tinkamo įgyvendinimo tikisi piliečiai, teises.

Vykdydamas kontrolę Bendrijos teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, turi patikrinti, ar buvo išlaikyta teisėta pusiausvyra tarp asmens pagrindinės teisės į saviraiškos laisvę ir institucijos teisėtų interesų prižiūrėti, kad jos pareigūnai ir tarnautojai veiktų laikydamiesi jiems paskirtų pareigų ir atsakomybės.

Dėl pareigūnų teisės į saviraiškos laisvę suderinimo su institucijų teise perkelti savo personalą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnį, siekiant organizuoti padalinių darbą pagal savo poreikius, reikia pripažinti, kad tarnybos interesai ir pareigų lygiavertiškumas yra akivaizdžiai tinkamos sąlygos užtikrinti šių teisių pusiausvyrą. Iš tikrųjų šios sąlygos atitinkamai institucijai leidžia pasinaudoti savo diskrecija, kuri būtina organizuoti padalinių darbą, turint galimybę perkelti pareigūnus į kitas nei iš pradžių vykdytas pareigas, viena vertus, užtikrinant atitinkamiems pareigūnams, kad toks perkėlimas nėra grindžiamas savavališkais, su tarnybos interesais nesusijusiais motyvais, ir, antra vertus, nedaro žalos jų padėčiai pagal nuostatus. Todėl kadangi sprendime perkelti atsižvelgta į tarnybos interesus bei į pareigų lygiavertiškumą, jis nepažeidžia suinteresuotojo asmens teisės į saviraiškos laisvę.

(žr. 157–162 punktus)

Nuoroda: 2001 m. kovo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Connolly prieš Komisiją, C‑274/99 P, Rink. p. I‑1611, 43–48 punktai.

6.     Administracijos pareiga atsižvelgti į tarnautojų interesus atspindi abipusių teisių ir pareigų pusiausvyrą, kurią Pareigūnų tarnybos nuostatai įtvirtino santykiuose tarp viešosios valdžios institucijos ir jos tarnautojų. Nors pagal šį principą vertindama tarnybos interesus kompetentinga institucija privalo atsižvelgti į visus veiksnius, galinčius turėti reikšmės priimant sprendimą, ypač – į atitinkamo pareigūno interesus, atsižvelgimas į asmeninius pareigūno interesus negali uždrausti Paskyrimų tarnybai perkelti pareigūną be jo sutikimo.

(žr. 192 punktą)

Nuoroda: minėto sprendimo Costacurta prieš Komisiją 78 punktas; minėto sprendimo Cwik prieš Komisiją 52 punktas

7.     Elektroniniu laišku perduotas pranešimas, kuriuo visas Bendrijos administracijos personalas informuojamas apie individualaus sprendimo perkelti pareigūną turinį, nors šis sprendimas dėl to, kad atitinka tarnybos interesus bei atsižvelgia į pareigų lygiavertiškumą, neturi trūkumų, galinčių daryti poveikį jo teisėtumui, ir nėra drausminė nuobauda, vis dėlto yra tarnybinis pažeidimas, galintis suteikti teisę į žalos atlyginimą, nes jo autorius, vartodamas sąvoką „atleisti iš pareigų“ su aiškia užuomina į drausminę nuobaudą, sudarė neteisingą įspūdį, jog šis sprendimas yra drausminė nuobauda, ir dėl to visas personalas ar bent jau jo dalis buvo rimtai paskatinta manyti, kad jo adresatas buvo nubaustas tokiais motyvais grindžiama nuobauda perkeliant jį į kitą padalinį. Toks pažeidimas sukėlė suinteresuotajam asmeniui, pareigūnui, kurio profesinę kvalifikaciją vertino vadovai ir kolegos, moralinę žalą, nes jis pateko į tokią padėtį, jog turėjo kolegoms nuolatos aiškinti, kodėl jo atžvilgiu buvo priimtas toks sprendimas.

(žr. 202–210 punktus)

Nuoroda: 2001 m. kovo 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Campoli prieš Komisiją, T‑100/00, Rink. VT p. I‑A 71 ir II‑347, 76 punktas; 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Morello prieš Komisiją, T‑338/00 ir T‑376/00, Rink. VT p. I‑A‑301 ir II‑1457, 150 punktas