Byla C‑344/03

Europos Bendrijų Komisija

prieš

Suomijos Respubliką

„Direktyva 79/409/EEB – Laukinių paukščių apsauga – Kai kurių vandens paukščių pavasarinė medžioklė“

2005 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas  I‑0000

Sprendimo santrauka

1.     Aplinka – Laukinių paukščių apsauga – Direktyva 79/409 – Medžioklės pradžios ir pabaigos datos – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Sąlygos – Kito priimtino sprendimo nebuvimas – Neįvykdyta sąlyga sutapimo su direktyvoje numatytais ypatingos apsaugos laikotarpiais, nesant būtinybės, atveju

(Tarybos direktyva 79/409 7 straipsnio 4 dalis ir 9 straipsnio 1 dalies c punktas)

2.     Aplinka – Laukinių paukščių apsauga – Direktyva 79/409 – Medžioklės pradžios ir pabaigos datos – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Sąlygos – Kito priimtino sprendimo nebuvimas – Neįvykdyta sąlyga leidimo medžioti kitas rūšis per ypatingus laikotarpius atitinkamuose geografiniuose rajonuose atveju

(Tarybos direktyvos 79/409 7 straipsnio 4 dalis)

1.     Direktyvos 79/409 dėl laukinių paukščių apsaugos, iš dalies pakeistos Aktu dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sąlygų, 9 straipsnio 1 dalies c punktas numato galimybę išimtiniais atvejais, remiantis šioje nuostatoje išdėstytomis sąlygomis, leisti tos pačios direktyvos II priede išvardytas rūšis medžioti direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje nustatytais ypatingos apsaugos laikotarpiais. Viena iš sąlygų, kurias reikia patenkinti, kad būtų leidžiama tokia medžioklė, yra jokio kito priimtino sprendimo nebuvimas. Ši sąlyga negali būti laikoma patenkinta, kai išimtinio pobūdžio medžioklės laikotarpis nesant būtinybės sutampa su laikotarpiais, kada direktyva siekiama suteikti ypatingą apsaugą. Tokios būtinybės nebūtų, jei vienintelis priemonės, kuri išimtiniais atvejais leidžia medžioklę, tikslas būtų pailginti tam tikrų paukščių rūšių medžioklės sezoną teritorijose, kuriose jie jau lankosi pagal direktyvos 7 straipsnį nustatytais medžioklės laikotarpiais.

(žr. 31–33 punktus)

2.     Priemonė, kuri leidžia per Direktyvos 79/409 dėl laukinių paukščių apsaugos, iš dalies pakeistos Aktu dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sąlygų, 7 straipsnio 4 dalyje numatytus ypatingos apsaugos laikotarpius medžioti kitas atitinkamuose geografiniuose rajonuose esančių paukščių rūšis, negali būti laikoma kitu priimtinu sprendimu minėtos direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkto, numatančio valstybių narių galimybę, jeigu nėra jokio kito priimtino sprendimo, nukrypti nuo draudimo medžioti saugomas rūšis per minėtus ypatingos apsaugos laikotarpius, prasme. Iš tikrųjų dėl tokio sprendimo šios nuostatos turinys prarastų bent dalį prasmės, nes jis leistų kai kuriose teritorijose uždrausti kai kurių paukščių rūšių medžioklę, net jeigu tikėtina, kad medžioklė nedideliais skaičiais galėtų nesukelti pavojaus jų populiacijų pakankamo lygmens išsaugojimui ir todėl atitikti šių rūšių protingą naudojimą. Be to, nebent būtų manoma, kad visos paukščių rūšys yra lygiavertės medžioklės atžvilgiu, šis sprendimas bet kokiu atveju būtų teisinio nesaugumo šaltinis, nes iš taikomų teisės aktų neišplaukia pagrindas, kuris leistų teigti, kad vienos rūšies medžioklė gali pakeisti kitos rūšies medžioklę.

(žr. 44 punktą)

TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija)

SPRENDIMAS

2005 m. gruodžio 15 d.(*)

„Direktyva 79/409/EEB – Laukinių paukščių apsauga – Kai kurių vandens paukščių pavasarinė medžioklė“

Byloje C‑344/03

dėl 2003 m. rugpjūčio 1 d. pagal EB sutarties 226 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo,

Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama G. Valero Jordana ir P. Aalto, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

ieškovė,

prieš

Suomijos Respubliką, atstovaujamą T. Pynnä, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

atsakovę,

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. W. A. Timmermans, teisėjai C. Gulmann (pranešėjas), R. Schintgen, G. Arestis ir J. Klučka,

generalinis advokatas D. Ruiz‑Jarabo Colomer,

posėdžio sekretorė K. Sztranc, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2005 m. rugsėjo 22 d. posėdžiui,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, spręsti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1       Ieškinyje Europos Bendrijų Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad netaikydama 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 103, p. 1), iš dalies pakeistos Aktu dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sąlygų ir Sutarčių, kuriomis įsteigta Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų (OL C 241, 1994, p. 21, ir OL L 1, 1995, p. 1, toliau – direktyva), 9 straipsnio 1 dalyje numatyto leidimo nukrypti pagal šioje nuostatoje nustatytus kriterijus ir nepateikdama įrodymų, kad vandens paukščių pavasarinės medžioklės žemyninėje Suomijos dalyje ir Åland provincijoje atžvilgiu toje pačioje nuostatoje numatytos leidimo nukrypti sąlygos patenkintos, konkrečiai kalbant, kiek tai susiję su atitinkamų kriterijų dėl „jokio kito priimtino sprendimo“ nebuvimo ir „nedidelių skaičių“ taikymu būtent šioms rūšims: gaga (Somateria mollissima), klykuolė (Bucephala clangula), vidutinis dančiasnapis (Mergus serrator), didysis dančiasnapis (Mergus merganser), nuodėgulė (Melanitta fusca) ir kuoduotoji antis (Aythya fuligula), Suomijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal minėtą direktyvą.

 Teisinis pagrindas

 Bendrijos teisės aktai

2       Direktyvos 7 straipsnis numato:

„1.      Atsižvelgiant į populiacijos gausumo lygį, geografinį paplitimą ir veisimosi visoje Bendrijoje greitį, II priede išvardytas rūšis galima medžioti laikantis nacionalinių teisės aktų. Valstybės narės užtikrina, kad medžiojant tokias rūšis nebūtų pakenkta pastangoms apsaugoti jas jų paplitimo areale.

2.      II/1 priede nurodytas rūšis galima medžioti geografiniame jūros ir sausumos plote, kuriam taikoma ši direktyva.

3.      II/2 priede nurodytas rūšis galima medžioti tik nurodytose valstybėse narėse.

4.      Valstybės narės užtikrina, kad pagal galiojančias nacionalines priemones vykdomos paprastos medžioklės ir medžioklės su sakalais, jei jos yra rengiamos, praktika atitiktų nagrinėjamų paukščių rūšių protingo naudojimo ir ekologiškai subalansuotos kontrolės principus ir kad ši praktika taip pat atitiktų 2 straipsnyje numatytas priemones šių rūšių, ypač migruojančių, populiacijų atžvilgiu. Jos visų pirma rūpinasi, kad rūšys, kurioms taikomi medžioklės įstatymai, nebūtų medžiojamos nei jauniklių auginimo, nei įvairių veisimosi stadijų metu. Migruojančių rūšių atveju, jos ypač rūpinasi, kad rūšys, kurioms taikomi medžioklės įstatymai, nebūtų medžiojamos jų veisimosi metu ar joms grįžtant į jauniklių auginimo vietas. Valstybės narės pateikia Komisijai visą reikiamą informaciją apie praktinį medžioklės taisyklių taikymą.“

3       Direktyvos 9 straipsnio 1 dalis numato:

„Jei nėra jokio kito priimtino sprendimo, valstybės narės gali nukrypti nuo 5, 6, 7 ir 8 straipsnių nuostatų šiais atvejais:

<...>

c)       kad griežtai prižiūrint ir atrankiniu būdu būtų leista gaudyti, laikyti ar kitaip pagrįstai naudoti nedidelį skaičių tam tikrų rūšių paukščių.“ (Pataisytas vertimas)

4       Pagal direktyvos 16 straipsnio 1 dalį pakeitimams, būtiniems atlikti derinant kai kurias šios direktyvos dalis su mokslo ir technikos pažanga yra įkuriamas direktyvos Derinimo su mokslo ir technikos pažanga komitetas, kurį sudaro valstybių narių atstovai ir kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas. Komitetas ORNIS yra pagal šios direktyvos 16 straipsnį įkurtas Derinimo su mokslo ir technikos pažanga komitetas.

5       Direktyvos II priedas mini, be kita ko, gagą, klykuolę, vidutinį dančiasnapį, didįjį dančiasnapį, nuodėgulę, kuoduotąją antį ir ledinę antį (Clangula hyemalis).

 Nacionalinės teisės aktai

 Dėl žemyninės Suomijos dalies

6       1993 m. liepos 12 d. Dekreto Nr. 666 dėl medžioklės, iš dalies pakeisto 1998 m. lapkričio 27 d. Dekretu Nr. 869 (toliau – dekretas dėl medžioklės), 24 straipsnis nustato įprastus laikotarpius, kada negalima medžioti:

„Įprasti laikotarpiai, kada negalima medžioti

Medžiojami paukščiai saugomi taip:

<...>

13)      <...> klykuolės, <...> gagų patelės ir pirmųjų metų jaunikliai: nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 20 d. 12 valandos;

14)      gagų patinai − nuo sausio 1 d. iki gegužės 31 d.;

15)      ledinės antys, vidutiniai dančiasnapiai ir didieji dančiasnapiai − nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.“

7       Dekreto dėl medžioklės 29 straipsnis numato tam tikrus leidimus nukrypti nuo šių laikotarpių, kada negalima medžioti, šiomis sąlygomis:

„Kai kurių vandens paukščių rūšių pavasarinė medžioklė:

Neesant jokio kito priimtino sprendimo ir tiek, kiek medžioklė nekelia grėsmės palankiam apsaugos lygio išsaugojimui, asmenys, turintys savo įprastą gyvenamąją vietą pakrantės komunose, esančiose Uusimaa, Varsinais-Suomi ir Satakunta provincijų medžioklės apygardų teritorijose, nuo balandžio 10 d. iki gegužės 21 d., nepaisant 24 straipsnio pirmojoje pastraipoje numatytų įprastų laikotarpių, kada negalima medžioti, gali medžioti nedidelį skaičių ledinių ančių, gagų, klykuolių, vidutinių dančiasnapių ir didžiųjų dančiasnapių patinų.“

8       1998−2000 metais Žemės ūkio ir miškų ministras pagal dekretą dėl medžioklės reguliariai leisdavo išduoti visų minėtų rūšių ar kai kurių iš jų pavasarinės medžioklės leidimus.

Dėl Åland salų

9       1985 m. liepos 5 d. Åland provincijos įstatymo dėl medžioklės Åland provincijoje (Jaktlag för landskapet Åland 5.7.1985/31), iš dalies pakeisto provincijos įstatymais Nr. 68/1995 ir Nr. 46/1999 (toliau – provincijos įstatymas Nr. 31), 20 straipsnio pirmoji ir antroji pastraipos numato:

„Åland provincijos valdžios institucijos, pasikonsultavusios su medžiotojų draugijomis, gali provincijos dekretu patvirtinti nuostatas, nurodančias, kurios paukščių rūšys gali būti medžiojamos, kuriuo metų laikotarpiu atitinkamos rūšys gali būti medžiojamos ir kuriose teritorijose leidžiama medžioti, taip pat sąlygas, taikomas, be kita ko, tam tikros rūšies medžioklei. Išskyrus antrojoje ir trečiojoje pastraipose numatytas išimtis, šių paukščių rūšių negalima medžioti nei joms grįžtant į jauniklių auginimo vietas, nei jų veisimosi metu, nei laikotarpiu, kai jaunikliai dar yra priklausomi nuo motinos.

Nesant jokio kito priimtino sprendimo, Åland provincijos valdžios institucijos gali išduoti leidimus medžioti nedidelius skaičius gagų, nuodėgulių, kuoduotųjų ančių, klykuolių, vidutinių dančiasnapių, didžiųjų dančiasnapių, ledinių ančių ir slankų tam tikru laikotarpiu nuo kovo 15 d. iki gegužės 25 d. <…>“

10     Laikotarpiu nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. Åland provincijoje leidžiama medžioti šias rūšis: kuoduotąsias antis, klykuoles, ledines antis, didžiuosius dančiasnapius, vidutinius dančiasnapius ir slankas .

11     1998−2001 metais Åland provincijos institucijos leido išduoti pavasarinės medžioklės leidimus visoms provincijos įstatymo Nr. 3 20 straipsnio antrojoje pastraipoje išvardytoms rūšims ar kai kurioms iš jų.

 Ginčo aplinkybės ir ikiteisminė procedūra

12     1995 m. ir 1996 m. gavusi su pavasarine paukščių medžiokle Suomijoje susijusius skundus, 1998 m. vasario 19 d. Komisija Suomijos Respublikai laišku nusiuntė oficialų pranešimą, kuriame ji konstatavo, kad ši valstybė narė, pažeisdama direktyvos 7 straipsnio 4 dalį, leido kai kurių šios direktyvos II priede išvardytų laukinių vandens paukščių rūšių pavasarinę medžioklę jų jauniklių auginimo laikotarpiu Suomijos žemyninėje dalyje ir Åland salose. Komisijos teigimu, reikalaujamos minėtos direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte numatyto leidimo nukrypti įgyvendinimo sąlygos nebuvo patenkintos. Šiame oficialiame pranešime Komisija ypač nurodė, kad kriterijai dėl „jokio kito priimtino sprendimo“ nebuvimo ir „nedidelių skaičių“ nebuvo patenkinti.

13     Kadangi atsakymas į minėtą oficialų pranešimą Komisijos nepatenkino, 1999 m. balandžio 28 d. ji pateikė Suomijos Respublikai pagrįstą nuomonę, kurioje ji iš esmės pakartojo oficialiame pranešime nurodytus kaltinimus ir nurodė šiai valstybei nariai per du mėnesius nuo šios nuomonės gavimo imtis būtinų priemonių, kad į ją būtų tinkamai atsižvelgta.

14     1999 m. birželio 21 d. ir 2001 m. kovo 30 d. laiškais Suomijos vyriausybė atsakė į pagrįstą nuomonę.

15     Išnagrinėjusi Suomijos valdžios institucijų atsakymus, 2001 m. liepos 25 d. Komisija priėmė papildomą pagrįstą nuomonę, kurioje ji patvirtino savo ankstesnę poziciją.

16     Kadangi Suomijos Respublika į minėtą papildomą motyvuotą nuomonę atsakė, kad, jos nuomone, sąlygos, reikalingos įgyvendinti direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte numatytą leidimą nukrypti, patenkintos, Komisija nusprendė pareikšti šį ieškinį.

 Dėl ieškinio

17     Komisija, pripažindama, kad pavasarinė pramoginė medžioklė gali būti vertinama kaip „protingas naudojimas“ direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkto prasme, teigia, kad šiuo atveju tokia medžioklės rūšis nepatenkina nei sąlygos dėl jokio kitokio sprendimo būdo nebuvimo, nei sąlygos dėl paukščių paėmimo iš buveinių nedideliais skaičiais.

 Dėl jokio kito priimtino sprendimo nebuvimo

 Šalių argumentai

18     Komisijos teigimu, kalbant apie šioje byloje nagrinėjamas paukščių rūšis, žemyninėje Suomijos dalyje ir Åland salose yra ir kitų priimtinų sprendimų nei pavasarinė medžioklė. Remdamasi Suomijos vyriausybės pateiktu tyrimu, Komisija tvirtina, kad visos ar beveik visos rūšys, kurias galima medžioti pavasarį, paprastai yra ir rudenį teritorijose, kuriose medžiojama pavasarį. Taigi pavasarinė gagų, klykuolių, didžiųjų dančiasnapių ir kuoduotųjų ančių medžioklė negali būti pateisinama tuo, kad šių rūšių nėra rudenį minėtose teritorijose.

19     Tačiau Komisija sutinka, kad neatrodo, jog būtų pagrįstai įmanoma medžioti ledines antis rudenį tuose pačiuose regionuose, kuriuose medžiojama pavasarį.

20     Kalbant apie vidutinius dančiasnapius ir nuodėgulius, šių paukščių medžioklė rudenį gali būti kažkiek sudėtingesnė.

21     Bet kuriuo atveju dėl šio sprendimo 19 ir 20 straipsniuose minėtų trijų rūšių Komisija mano, kad jų medžioklė rudenį, net jeigu ir mažesniais skaičiais nei pavasarį, bei „kitų rudenį esančių vandens paukščių rūšių medžioklė“ yra kitas priimtinas sprendimas, galintis pakeisti pavasarinę medžioklę. Iš tikrųjų šios trys rūšys nėra ypatingos paskirties, kuri užkirstų kelią jas pakeisti kita medžiojamų paukščių rūšimi toje pačioje teritorijoje. Konkrečiai kalbant, ledinė antis galėtų būti pakeista didžiąja antimi, rudagalve krykle ir cyple. Be to, Komisija mano, kad turėtų būti galima leisti pavasarį medžioti tuos vandens paukščius, kurių nėra rudenį, jeigu kitos direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte numatytos sąlygos įvykdytos.

22     Suomijos vyriausybė teigia, kad nėra kito priimtino sprendimo, galinčio pakeisti šiuo metu Suomijoje praktikuojamą pavasarinę medžioklę. Šiuo atžvilgiu dėl kiekvienos su ieškiniu dėl įsipareigojimų neįvykdymo susijusios rūšies ji nurodo priežastis, kodėl toks sprendimo būdas nėra numatytas.

23     Minėtoji vyriausybė tvirtina, kad, kalbant apie žemyninę Suomijos dalį, nuo 2001 metų pavasario pavasarinė medžioklė iš tikrųjų buvo susijusi tik su ledinėmis antimis, gagomis ir didžiaisiais dančiasnapiais. Kalbant apie Åland salas, visos šio sprendimo 5 straipsnyje išvardytos rūšys galėjo būti jose medžiojamos pavasarį.

24     Kalbėdama apie gagas, Suomijos vyriausybė pažymi, kad kompetentingos valdžios institucijos, remdamosi savo turima informacija, manė, kad pavasarinė šios rūšies medžioklė būtina kai kuriuose geografiniuose rajonuose, nes rudenį šiuose rajonuose pastarosios rūšies paukščių skaičius būna nepakankamas juos medžioti. Iš tikrųjų rudenį minėtuose rajonuose esantys šios rūšies paukščiai yra patelės arba tais pačiais metais išsiritę jaunikliai. Be to, šios rūšies paukščiai Suomijos teritorijoje augina savo jauniklius, dėl kurių medžiotojai, siekdami sudaryti geresnes jauniklių auginimo sąlygas, naikina atitinkamose zonose esančius mažus plėšrūnus.

25     Klykuolės ir kuoduotosios anties rūšių medžioklė rudenį nebūtų įmanoma todėl, kad šiuo metu šie paukščiai būna didelėmis grupėmis dažniausiai toliau nei 50 metrų nuo paupio. Iš tikrųjų paukščių medžioklei naudojamų karabinų atstumas yra ne daugiau kaip 35 metrai, ir dėl saugumo priežasčių šautuvų naudoti negalima. Be to, klykuolė yra tokia rūšis, kuri augina jauniklius uoksuose ir kuriai reikia žmogaus iškeltų inkilų. Praktiškai daugumą šių inkilų įrengia medžiotojai. Taigi medžioklė yra svarbi paukščių veisimusi.

26     Didžiųjų dančiasnapių pavasarinė medžioklė iš esmės pateisinama būtinybe užtikrinti, kad žmonės, ypač medžiotojai, galėtų įrengti šiais rūšiai veistis būtinus inkilus.

27     Dėl ledinių ančių, nuodėgulių ir vidutinių dančiasnapių Suomijos vyriausybė tvirtina, kad šių rūšių medžioklė rudenį neįmanoma, nes šiuo sezono laikotarpiu jų skaičius nepakankamas juos medžioti geografiniuose rajonuose, kuriuose leidžiama pavasarinė medžioklė.

28     Pagaliau Suomijos vyriausybė ginčija Komisijos argumentą, kad kito priimtino sprendimo nebuvimo kriterijus nėra įvykdytas, kai vienos rūšies vandens paukščių pavasarinė medžioklė gali būti lygiavertiškai pakeista kitos rūšies medžiokle rudens metu. Šiuo atžvilgiu ji pažymi, kad Komisijos samprotavimas nesuderinamas su direktyvos, kuri atsižvelgia į atskirą rūšį ir kuri taip pat numato paukščių apsaugą pagal rūšis, pagrindais. Be to, negali būti reikalaujama, kad vienos rūšies medžioklė pakeistų kitos rūšies medžioklę, neištyrus, kaip pirmosios rūšies sumedžiojamo skaičiaus padidėjimas daro įtaką pastarosios apsaugai.

 Teisingumo Teismo vertinimas

29     Pagal direktyvos 7 straipsnio 1 dalį II priede išvardytas rūšis galima medžioti laikantis nacionalinės teisės aktų. Vis dėlto to pačio straipsnio 4 dalis numato, kad valstybės narės visų pirma rūpinasi, kad rūšys, kurioms taikomi medžioklės įstatymai, nebūtų medžiojamos nei jauniklių auginimo, nei įvairių veisimosi stadijų laikotarpiu.

30     Šiuo atveju šioje byloje nagrinėjamoms rūšims, kurios minimos šio sprendimo 5 punkte, taikomos pirmesniame punkte nurodytos abi nuostatos. Taigi neginčijama, kad Suomijoje galiojantys pavasarinės medžioklės laikotarpiai sutampa su minėtų rūšių jauniklių auginimo laikotarpiais. Taip pat šie, remiantis direktyvos 7 straipsnio 4 dalimi, neturėtų būti medžiojami per nagrinėjamus laikotarpius.

31     Vis dėlto Direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punktas numato galimybę išimtiniais atvejais, remiantis šioje nuostatoje išdėstytomis sąlygomis, leisti tos pačios direktyvos II priede išvardytas rūšis medžioti direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje nustatytais laikotarpiais, ir ypač, jauniklių auginimo bei įvairių veisimosi stadijų metu (šiuo klausimu žr. 2003 m. spalio 16 d. Sprendimo Ligue pour la protection des oiseaux ir kiti, C‑182/02, Rink. p. I‑12105, 9–11 punktus, ir 2005 m. birželio 9 d. Sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C‑135/04, Rink. p. I‑0000, 17 punktą).

32     Viena iš sąlygų, kurias reikia patenkinti, kad būtų leidžiama tokia medžioklė pagal direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punktą, yra jokio kito priimtino sprendimo nebuvimas (žr. minėto Sprendimo Ligue pour la protection des oiseaux ir kiti 15 punktą ir minėto Sprendimo Komisija prieš Ispaniją 18 punktą).

33     Ši sąlyga negali būti laikoma patenkinta, kai išimtinio pobūdžio medžioklės laikotarpis nesant būtinybės sutampa su laikotarpiais, kada direktyva siekiama suteikti ypatingą apsaugą. Tokios būtinybės nebūtų, jei vienintelis priemonės, kuri išimtiniais atvejais leidžia medžioklę, tikslas būtų pailginti tam tikrų paukščių rūšių medžioklės sezoną teritorijose, kuriose jie jau lankosi pagal direktyvos 7 straipsnį nustatytais medžioklės laikotarpiais (žr. minėto sprendimo Ligue pour la protection des oiseaux ir kiti 16 punktą ir minėto Sprendimo Komisija prieš Ispaniją 19 punktą).

34     Dėl šio sprendimo 5 punkte paminėtų septynių paukščių rūšių pavasarinės medžioklės visų pirma savarbu konstatuoti, kad papildomoje pagrįstoje nuomonėje nurodyto termino pabaigoje tik ledinės antys, gagos ir didieji dančiasnapiai, kaip tai išplaukia iš į šios bylos medžiagą įtrauktų dokumentų ir Suomijos vyriausybės pateiktos informacijos, galėjo būti medžiojami žemyninėje Suomijos dalyje. Tačiau visos šios septynios rūšys galėjo būti medžiojamos Åland salose. Iš to išplaukia, kad tiktai ledinės antys, gagos ir didieji dančiasnapiai galėjo būti pavasarį medžiojami žemyninėje Suomijos dalyje ir Åland salose.

35     Dėl gagų reikia pažymėti, kad iš Riista ja kalatalouden tutkimuslaitos (medžiojamų paukščių ir žvejybos tyrimo institutas) atlikto ornitologinio tyrimo (toliau – tyrimas), kuriuo remiasi šalys, išplaukia, kad jau nuo rudens pradžios nemažas skaičius šios rūšies paukščių yra pavasarinės medžioklės teritorijose. Suomijos vyriausybės teiginys, kad minėtose teritorijose rudenį esantys šios rūšies paukščiai yra patelės arba tais pačiais metais išsiritę jaunikliai, nėra, kaip tai pripažįsta ir pati vyriausybė, pagrįstas jokiais įrodymais. Pagaliau, nors tai tiesa, kad medžiotojai, pavasarį medžiodami mažus plėšrūnus tam, kad gagų jauniklių auginimas duotų geresnių rezultatų, užsiima naudinga veika natūralios aplinkos tvarkymo atžvilgiu, ši veikla gali būti atliekama, tik jei būtų leidžiama medžioti gagas pavasarį.

36     Todėl negalima laikyti įrodyta, kad išimtiniais atvejais leidžiama gagų pavasarinė medžioklė atitinka direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą sąlygą dėl jokio kito priimtino sprendimo nebuvimo.

37     Dėl klykuolių ir kuoduotųjų ančių neginčijama, kad tam tikras skaičius šios rūšies paukščių pavasarinės medžioklės teritorijose būna ir rudenį. Be to, iš tyrimo matyti, kad 36–37 % rudenį minėtose teritorijose esančių šios rūšies paukščių būna mažesniu nei 50 metrų atstumu nuo paupio. Be to, šiame tyrime patikslinta, kad šie nurodyti procentai išplaukia iš nuo judančio laivo atlikto skaičiavimo, atitinkančio tuo momentu buvusią situaciją. Tačiau medžioklė yra tam tikrą laiką trunkanti veikla, kurios metu medžiotojas laukia, kol paukščiai pajudės iš vietos į kitą. Taigi, remiantis minėtu tyrimu, tikėtina, kad paukščių, kuriuos galima medžioti nuo paupio, procentinis kiekis yra dar didesnis nei apskaičiuotas per minėtą skaičiavimą.

38     Konkrečiau kalbant apie klykuolę, nors galima pripažinti, kad medžiotojai, per pavasarinės medžioklės sezoną įrengdami inkilus, atlieka naudingą šios rūšies veisimuisi veiklą, neatrodo, kad tokia veikla galėtų būti vykdoma tik su sąlyga, kad šiuos paukščius būtų galima medžioti pavasarį.

39     Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad Suomijos vyriausybė neįrodė, kad klykuolių ir kuoduotųjų ančių pavasarinė medžioklė tenkina direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte numatytą sąlygą dėl jokio kito priimtino spendimo nebuvimo.

40     Kai dėl didžiųjų dančiasnapių pavasarinės medžioklės, kuri iš esmės būtų pateisinama būtinybe užtikrinti, kad žmonės, ypač medžiotojai, galėtų įrengti šiai rūšiai veistis būtinus inkilus, pakanka daryti nuorodą mutatis mutandis į šio sprendimo 38 ir 39 straipsnius.

41     Dėl vidutinių dančiasnapių ir nuodėgulių svarbu pažymėti, kad Suomijos vyriausybė, nepateikdama įrodymų savo teiginiams pagrįsti, tik nurodė, kad šių rūšių neįmanoma medžioti rudenį, nes šiuo sezonu jų skaičius nepakankamas juos medžioti geografiniuose rajonuose, kuriuose leidžiama pavasarinė medžioklė. Iš tyrimo matyti, kad bent jau dalį rudens šios dvi rūšys iš tikrųjų yra Åland salose, nors ir gerokai mažesnis jų skaičius nei pavasarį.

42     Reikia konstatuoti, kad neįrodyta, jog vidutinių dančiasnapių ir nuodėgulių pavasarinė medžioklė tenkina direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte numatytą sąlygą dėl jokio kito priimtino spendimo nebuvimo.

43     Pagaliau dėl ledinių ančių rūšies, kurios Komisija per klaidą aiškiai nenurodė savo ieškinio reikalavimuose, nors tame pačiame ieškinyje ji konkrečiai kaltino valstybę narę atsakovę tuo, kad pastaroji šios rūšies pavasarinę medžioklę leido nepatenkinus sąlygos dėl jokio kito priimtino sprendimo nebuvimo, neginčijama, kad šių rūšių negalima medžioti rudenį geografiniuose rajonuose, kuriuose leidžiama pavasarinė medžioklė.

44     Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad priemonė, kuri leidžia rudenį, netgi pavasarį, medžioti kitas minėtuose rajonuose ir ledinių ančių pavasarinės medžioklės vietose esančias vandens paukščių rūšis, negali būti laikoma kitu priimtinu sprendimu direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkto prasme. Iš tikrųjų dėl tokio sprendimo šios nuostatos turinys prarastų bent dalį prasmės, nes jis leistų kai kuriose teritorijose uždrausti kai kurių paukščių rūšių medžioklę, net jeigu tikėtina, kad medžioklė nedideliais skaičiais galėtų nesukelti pavojaus jų populiacijų pakankamo lygmens išsaugojimui, ir todėl atitikti šių rūšių protingą naudojimą (žr. dėl to minėto Sprendimo Ligue pour la protection des oiseaux ir kiti 17 punktą). Be to, nebent būtų manoma, kad visos paukščių rūšys yra lygiavertės medžioklės atžvilgiu, šis sprendimas bet kokiu atveju būtų teisinio nesaugumo šaltinis, nes iš taikomų teisės aktų neišplaukia pagrindas, kuris leistų teigti, kad vienos rūšies medžioklė gali pakeisti kitos rūšies medžioklę.

45     Taigi pavasarinė ledinių ančių medžioklė patenkina direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte numatytą sąlygą dėl jokio kitokio priimtino sprendimo nebuvimo.

46     Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, Komisijos kaltinimas, kad pavasarinė gagų, klykuolių, vidutinių dančiasnapių, didžiųjų dančiasnapių, nuodėgulių ir kuoduotųjų ančių medžioklė neatitinka direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte numatytos sąlygos dėl jokio kito priimtino sprendimo nebuvimo, yra pagrįstas.

 Dėl nedidelio skaičiaus

 Šalių argumentai

47     Komisija primena, kad, ORNIS komiteto teigimu, „nedideliu skaičiumi“, kiek tai susiję su rūšimis, kurių medžioklė yra uždrausta, reikia laikyti skaičių, lygų mažiau nei 1 % nagrinėjamos rūšies vidutinio metinio mirtingumo, kiek tai susiję su rūšimis, kurių medžioklė uždrausta, ir skaičių, atitinkantį maždaug 1 %, kiek tai susiję su rūšimis, kurių medžioklė leidžiama.

48     Taigi gagų, didžiųjų dančiasnapių, vidutinių dančiasnapių, nuodėgulių, klykuolių, ir kuoduotųjų ančių medžioklės atžvilgiu Suomijos Respublika nesilaikė direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos sąlygos dėl „nedidelio skaičiaus“ paėmimo iš buveinių. Tačiau ledinių ančių atžvilgiu šios sąlygos buvo laikytasi.

49     Suomijos vyriausybė pripažįsta, kad gagų, didžiųjų dančiasnapių, vidutinių dančiasnapių ir nuodėgulių atžvilgiu nebuvo laikytasi minėtos sąlygos.

50     Tačiau ši vyriausybė pažymi, kad 2001 metų pavasarinės medžioklės laikotarpiu buvo sumedžiotos 1461 klykuolė ir 2585 kuoduotosios antys. Šiuos skaičius palyginus su šių rūšių metinio mirtingumo norma, gaunama 0,8 % proporcija klykuolių atžvilgiu ir 1,2 % kuoduotųjų ančių atžvilgiu. Kiekviena iš šių rūšių atitinka ORNIS komiteto nustatytą sąlygą, pagal kurią sumedžiotų paukščių skaičius turi atitikti maždaug 1 % šių paukščių metinio mirtingumo normą. Be to, šių populiacijų būklė rodo pagausėjimą.

 Teisingumo Teismo vertinimas

51     Reikia priminti, kad pagal direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punktą medžioklė leidžiama, tik jei ji susijusi su nedideliu skaičiumi tam tikrų paukščių (žr. minėto Sprendimo Liguepour la protection des oiseaux ir kiti 15 punktą).

52     Šioje byloje neginčijama, kad sąlyga, pagal kurią medžioklė gali būti susijusi tik su nedidelio skaičiaus paėmimu iš buveinių, nebuvo patenkinta gagų, didžiųjų dančiasnapių, vidutinių dančiasnapių ir nuodėgulių atžvilgiu. Lieka tik patikrinti, ar ši sąlyga yra patenkinta klykuolių ir kuoduotųjų ančių atžvilgiu.

53      Šiuo atžvilgiu 1993 m. lapkričio 24 d. Komisijos dokumentas „Antra ataskaita dėl Direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos taikymo“ (KOM(93) 572  (galutinis)) nurodo, kad pagal ORNIS komiteto darbus „nedideliu skaičiumi“ turi būti laikomas paėmimas iš buveinių, mažesnis nei 1 % atitinkamos populiacijos viso metinio mirtingumo (vidutinė vertės) rūšims, kurių negalima medžioti, ir 1 % rūšims, kurias galima medžioti, o „atitinkama populiacija“ turi būti laikoma, kiek tai susiję su migruojančiomis rūšimis, kaip regionų, iš kurių atskrenda didžiausia migruojančių dalis, aplankanti regioną, kuriame leidimas nukrypti yra taikomas jo taikymo laikotarpiu, populiacija.

54     Nors tiesa, kad ORNIS komiteto nustatytas kriterijus dėl nedidelio skaičiaus teisiškai neįpareigojantis, šiuo atveju dėl šio komiteto nuomonių pripažintos mokslinės vertės ir nesant jokio kito priešingo mokslinio įrodymo Teisingumo Teismas juo gali remtis vertindamas, ar valstybės narės atsakovės suteiktas leidimas nukrypti pagal direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punktą nepažeidžia sąlygos, kad gali būti gaudoma tik nedidelis skaičius atitinkamų paukščių (žr. būtent 2004 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Komisijaprieš Ispaniją, C‑79/03, Rink. p. I‑11619, 41 punktą).

55     Taigi yra nustatyta, kad 2001 metų pavasarį Åland salose buvo pagautos 1461 klykuolė ir 2585 kuoduotosios antys. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad, ORNIS komiteto teigimu, pavasarinis 1758 klykuolių ir 2208 kuoduotųjų ančių paėmimas iš buveinių atitinka 1 % atitinkamų populiacijų viso metinio mirtingumo, ir todėl patenkina šio komiteto nustatytą sąlygą, kad turi būti paimamas iš buveinių nedidelis skaičius.

56     Taigi matyti, kad pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje Åland salose sugautų klykuolių skaičius buvo mažesnis nei ORNIS komiteto nustatyta nedidelio skaičiaus riba.

57     Sugautų kuoduotųjų ančių skaičius buvo mažesnis nei 1,2 % atitinkamos populiacijos viso metinio mirtingumo. Atsižvelgiant į tai, kad, ORNIS komiteto teigimu, viena vertus, „nedideliu skaičiumi“ turi būti laikoma paėmimas iš buveinių 1 % atitinkamos populiacijos viso metinio mirtingumo rūšims, kurias galima medžioti, pavyzdžiui, kuoduotosioms antims, ir, antra vertus, neginčijama kad šios rūšies populiacija didėjo, pažymėtina, kad Åland salose pagautų kuoduotųjų ančių skaičius neviršijo komiteto nustatytos nedidelio skaičiaus ribos.

58     Iš to išplaukia, kad papildomoje pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje klykuolių ir kuoduotųjų ančių pavasarinė medžioklė tenkino sąlygą, pagal kurią ji turi būti susijusi tik su nedidelio skaičiaus paėmimu iš buveinių.

59     Remiantis tuo, kas išdėstyta, Komisijos kaltinimas, kad gagų, didžiųjų dančiasnapių, vidutinių dančiasnapių ir nuodėgulių pavasarinė medžioklė neatitinka direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte numatytos sąlygos dėl nedidelio skaičiaus paukščių gaudymo, pagrįstas.

60     Todėl reikia konstatuoti, kad kadangi Suomijos Respublika neįrodė, kad pavasarinės vandens paukščių medžioklės žemyninėje Suomijos dalyje ir Åland provincijoje atžvilgiu:

–       direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte numatyto leidimo nukrypti sąlyga dėl jokio kito priimtino sprendimo nebuvimo patenkinta gagų, klykuolių, vidutinių dančiasnapių, didžiųjų dančiasnapių, nuodėgulių ir kuoduotųjų ančių atžvilgiu ir kad

–       minėtoje nuostatoje numatyta leidimo nukrypti sąlyga dėl to, kad gali būti paimamas iš buveinių tik nedidelis skaičius paukščių, patenkinta gagų, didžiųjų dančiasnapių, vidutinių dančiasnapių ir nuodėgulių atžvilgiu,

ji neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

61     Atmesti likusią ieškinio dalį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

62     Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Suomijos Respublika iš esmės pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

1.      Kadangi Suomijos Respublika neįrodė, kad pavasarinės vandens paukščių medžioklės žemyninėje Suomijos dalyje ir Åland provincijoje atžvilgiu:

–       1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos, iš dalies pakeistos Aktu dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sąlygų ir Sutarčių, kuriomis įsteigta Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų, 9 straipsnio 1 dalies c punkte numatyto leidimo nukrypti sąlyga dėl jokio kito priimtino sprendimo nebuvimo patenkinta gagų, klykuolių, vidutinių dančiasnapių, didžiųjų dančiasnapių, nuodėgulių ir kuoduotųjų ančių atžvilgiu ir kad

–       toje pačioje nuostatoje numatyta leidimo nukrypti sąlyga dėl to, kad gali būti paimamas iš buveinių tik nedidelis skaičius paukščių, patenkinta gagų, didžiųjų dančiasnapių, vidutinių dančiasnapių ir nuodėgulių atžvilgiu,

ji neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

2.      Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.      Priteisti iš Suomijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.

---

* Proceso kalba: suomių.