This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62003CJ0321
Judgment of the Court (Third Chamber) of 25 January 2007.#Dyson Ltd v Registrar of Trade Marks.#Reference for a preliminary ruling: High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division - United Kingdom.#Trade marks - Approximation of laws - Directive 89/104/EEC - Article 2 - Concept of a sign of which a trade mark may consist - Transparent bin or collection chamber forming part of the external surface of a vacuum cleaner.#Case C-321/03.
2007 m. sausio 25 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas.
Dyson Ltd prieš Registrar of Trade Marks.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą: High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division - Jungtinė Karalystė.
Prekių ženklai - Teisės aktų derinimas - Direktyva 89/104/EEB - 2 straipsnis - Žymens, galinčio sudaryti prekių ženklą, sąvoka - Permatomas dulkių surinkimo rezervuaras arba indas, kuris yra dulkių siurblio išorinio paviršiaus dalis.
Byla C-321/03.
2007 m. sausio 25 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas.
Dyson Ltd prieš Registrar of Trade Marks.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą: High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division - Jungtinė Karalystė.
Prekių ženklai - Teisės aktų derinimas - Direktyva 89/104/EEB - 2 straipsnis - Žymens, galinčio sudaryti prekių ženklą, sąvoka - Permatomas dulkių surinkimo rezervuaras arba indas, kuris yra dulkių siurblio išorinio paviršiaus dalis.
Byla C-321/03.
ECLI identifier: ECLI:EU:C:2007:51
Byla C‑321/03
Dyson Ltd
prieš
Registrar of Trade Marks
(High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prekių ženklai – Teisės aktų derinimas – Direktyva 89/104/EEB – 2 straipsnis – Žymens, galinčio sudaryti prekių ženklą, sąvoka – Permatomas dulkių surinkimo rezervuaras arba indas, kuris yra dulkių siurblio išorinio paviršiaus dalis“
Sprendimo santrauka
Teisės aktų derinimas – Prekių ženklai – Direktyva 89/104 – Žymenys, galintys sudaryti prekių ženklą
(Tarybos direktyvos 89/104 2 straipsnis)
Pirmosios direktyvos 89/104 dėl prekių ženklų 2 straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog paraiškos įregistruoti prekių ženklus, kuri susijusi su visomis įsivaizduojamomis permatomo dulkių surinkimo rezervuaro arba indo, kuris yra dulkių siurblio išorinio paviršiaus dalis, formomis, dalykas nėra „žymuo“ šios nuostatos prasme ir dėl to jis negali būti prekių ženklas šios nuostatos prasme.
Iš tiesų šios paraiškos dalykas, kuris iš tikrųjų remiasi paprasta nagrinėjamos prekės savybe, apima labai daug įvairių aspektų ir todėl jis nėra apibrėžtas. Atsižvelgiant į prekių ženklų teisei būdingą išimtinumą, prekių ženklo, susijusio su neapibrėžtu dalyku, savininkas gautų, priešingai nei siekiama direktyvos 2 straipsniu, nepagrįstą konkurencinę naudą, nes jis turėtų teisę užkirsti kelią savo konkurentų galimybei siūlyti dulkių siurblius, ant kurių išorinio paviršiaus būtų bet koks permatomas dulkių surinkimo indas, kad ir kokia būtų jo forma.
(žr. 37–40 punktus ir rezoliucinę dalį)
TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2007 m. sausio 25 d.(*)
„Prekių ženklai – Teisės aktų derinimas – Direktyva 89/104/EEB – 2 straipsnis – Žymens, galinčio sudaryti prekių ženklą, sąvoka – Permatomas dulkių surinkimo rezervuaras arba indas, kuris yra dulkių siurblio išorinio paviršiaus dalis“
Byloje C‑321/03
dėl High Court of Justice (Anglija ir Velsas) 2003 m. birželio 6 d. Sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2003 m. liepos 24 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Dyson Ltd
prieš
Registrar of Trade Marks,
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Rosas, teisėjai J. Malenovský ir A. Ó Caoimh (pranešėjas),
generalinis advokatas P. Léger,
posėdžio sekretorius B. Fülöp, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2006 m. balandžio 25 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Dyson Ltd, atstovaujamos QC H. Carr ir solicitor D. R. Barron,
– Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos C. Jackson, vėliau E. O’Neill ir C. White, padedamų barrister M. Tappin,
– Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos K. Banks ir N. B. Rasmussen,
susipažinęs su 2006 m. rugsėjo 14 d. pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, 1989, p. 1, toliau – direktyva) 3 straipsnio 3 dalies išaiškinimu.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant bylą tarp Dyson Ltd (toliau – Dyson) ir Registrar of Trade Marks (toliau – Registrar) dėl pastarojo atsisakymo įregistruoti du prekių ženklus, kurių kiekvieną sudaro permatomas dulkių surinkimo rezervuaras arba indas, kuris yra dulkių siurblio išorinio paviršiaus dalis.
Teisinis pagrindas
Bendrijos teisės aktai
3 Pagal direktyvos pirmą konstatuojamąją dalį, jos tikslas yra suderinti valstybių narių įstatymus dėl prekių ženklų, siekiant pašalinti skirtumus, galinčius sudaryti kliūčių laisvam prekių judėjimui, laisvei teikti paslaugas bei iškraipyti konkurenciją bendrojoje rinkoje.
4 Direktyvos septintoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „šio įstatymų suderinimo tikslams pasiekti reikia, kad registruoto prekių ženklo įgijimo bei jo išlaikymo sąlygos visose valstybėse narėse būtų vienodos“, ir „dėl to būtina išvardyti žymenis, galinčius būti prekių ženklais su sąlyga, jog tokie žymenys gali atskirti vienos įmonės prekes ar paslaugas nuo kitos įmonės prekių ar paslaugų <...>“.
5 Direktyvos 2 straipsnyje „Žymenys, sudarantys prekių ženklą“ numatyta:
„Prekių ženklas gali būti sudarytas iš bet kokio žymens, kurį galima pavaizduoti grafiškai, būtent, iš žodžių, įskaitant asmenvardžius, dizaino, raidžių, skaitmenų, išorinio prekių ar jų įpakavimo vaizdo su sąlyga, kad tokie žymenys leidžia atskirti vienai įmonei priklausančias prekes arba paslaugas nuo kitai įmonei priklausančių prekių arba paslaugų.“
6 Direktyvos 3 straipsnio „Atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindai“ 1 ir 3 dalyse nustatyta:
„1. Toliau išvardyti žymenys nebus registruojami arba, jeigu įregistruoti, galės būti pripažinti negaliojančiais:
a) žymenys, negalintys sudaryti prekių ženklų;
b) prekių ženklai, neturintys jokių skiriamųjų požymių;
c) prekių ženklai, susidedantys tik iš žymenų arba požymių, kurie prekyboje gali būti naudojami pažymėti rūšį, kokybę, kiekį, paskirtį, vertę, geografinę kilmę arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laiką, arba kitas prekių ar paslaugų ypatybes;
<....>
e) žymenys, susidedantys vien tik iš:
– formos, kurią nulemia pačių prekių rūšis, arba
– prekių formos, būtinos techniniam rezultatui gauti, arba
– prekėms esminę vertę suteikiančios formos;
<…>
3. Nebus atsisakoma registruoti prekių ženklą ir jo registracija 1 dalies b, c arba d punktuose nurodyta tvarka nebus pripažįstama negaliojančia, jeigu iki paraiškos registruoti padavimo datos ir vėliau jį naudojant prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį. Bet kuri valstybė narė gali papildomai numatyti, jog ši nuostata taikoma ir tada, kai skiriamasis požymis buvo įgytas po paraiškos registruoti padavimo arba registravimo datos.“
Nacionalinės teisės aktai
7 1994 m. Įstatymo dėl prekių ženklų (Trade Marks Act 1994, toliau – 1994 m. Įstatymas) 1 skyriaus 1 dalies ir 3 skyriaus 1 dalies nuostatose numatyta:
„1. (1) Šiame įstatyme „prekių ženklas“ yra bet koks žymuo, kurį galima pavaizduoti grafiškai ir kuris leidžia atskirti vienai įmonei priklausančias prekes ar paslaugas nuo kitai įmonei priklausančių prekių ar paslaugų.
Būtent prekių ženklą gali sudaryti žodžiai, įskaitant asmenvardžius, piešiniai, raidės, skaičiai arba prekės ar jo pakuotės forma.
<…>
3. (1) Neregistruojami:
a) žymenys, kurie neatitinka 1 skyriaus 1 dalies sąlygų;
b) prekių ženklai, neturintys jokių skiriamųjų požymių;
c) prekių ženklai, susidedantys tik iš žymenų arba požymių, kurie prekyboje gali būti naudojami pažymėti rūšį, kokybę, kiekį, paskirtį, vertę, geografinę kilmę arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laiką, arba kitas prekių ar paslaugų ypatybes;
d) prekių ženklai, susidedantys tik iš tokių žymenų arba požymių, kurie dabartinėje kalboje, sąžiningoje ir nusistovėjusioje prekybos praktikoje tapo įprastiniais;
Nebus atsisakoma registruoti prekių ženklą ir jo registracija b, c arba d punktuose nurodyta tvarka nebus pripažįstama negaliojančia, jeigu iki paraiškos registruoti padavimo datos ir vėliau prekių ženklą naudojant jis gijo skiriamąjį požymį.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
8 Nuo 1993 m. Dyson gamina ir parduoda dulkių siurblius Dual Cyclone be maišelio surinkti nešvarumus ir dulkes, kurie renkami į prietaisą integruotame permatomame plastikiniame inde.
9 1996 m. gruodžio 10 d. James Dyson bendrovė Notetry Ltd pateikė paraišką Registrar įregistruoti šešis prekių ženklus šioms prekėms: „Grindų bei kilimų valymo, blizginimo ir plovimo prietaisai; dulkių siurbliai; kilimų plovimo prietaisai; grindų blizginimo prietaisai; visų minėtų prekių sudedamosios dalys“, priklausančioms peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 9 klasei. Ši paraiška 2002 m. vasario 5 d. priskirta Dyson.
10 Vėliau paraiškos buvo atsisakyta dėl keturių prekių ženklų, tačiau ji vis tiek pateikta dėl kitų dviejų prekių ženklų, kurių kiekvienas apibūdintas taip: „Prekių ženklą sudaro permatomas dulkių surinkimo rezervuaras arba indas, kuris yra dulkių siurblio išorinio paviršiaus dalis, kaip pavaizduota piešinyje“. Prie kiekvieno iš šių aprašymų pridėtas vieno ar kito iš dviejų dulkių siurblio be maišelio modelių, kuriuos gamina ir pardavinėja Dyson, pavaizdavimas.
11 Registrar sprendimu, kurį 2002 m. liepos 23 d. patvirtino Hearing officer, paraiška buvo atmesta. Dėl tokio sprendimo Dyson pateikė apeliacinį skundą High Court of Justice (Anglija ir Velsas), Chancery Division. Pastarasis manė, kad du nagrinėjami prekių ženklai neturi skiriamojo požymio pagal 1994 m. Įstatymo 3 skyriaus 1 dalies pirmosios pastraipos b punktą ir kad, be to, jie yra aprašomojo pobūdžio paraiškoje įregistruoti prekių ženklus nurodytų prekių atžvilgiu pagal to paties įstatymo 3 skyriaus 1 dalies pirmosios pastraipos c punktą. Tačiau High Court kelia klausimą, ar šie prekių ženklai pateikiant paraišką, t. y. 1996 m., nebuvo įgiję skiriamojo požymio dėl naudojimo pagal 1994 m. Įstatymo 3 skyriaus 1 dalies antrąją pastraipą.
12 Šiuo klausimu High Court mano, kad 1996 m. vartotojai, pirma, suvokė permatomą dulkių surinkimo indą kaip nuorodą to, kad jų apžiūrimas dulkių siurblys yra dulkių siurblys be dulkių surinkimo maišelio, ir, antra, iš reklamos ir nesant konkuruojančios prekės (Dyson tuo metu turėjo faktinį šios prekės monopolį) žinojo, kad dulkių siurbliai be maišelio buvo Dyson dulkių siurbliai. Tačiau teismas pažymi, kad tuo metu permatomas dulkių surinkimo indas dar nebuvo aktyviai reklamuojamas kaip Dyson prekės ženklas. Todėl, atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 18 d. Sprendimo Philips (C‑299/99, Rink. p. I‑5475) 65 punktą, jis kelia klausimą, ar, atsižvelgiant į sąsają tarp prekės ir gamintojo, vien paprasto faktinio monopolio gali pakakti tam, kad būtų įgytas skiriamasis požymis, arba ar, be to, reikia reikalauti, kad žymuo būtų reklamuojamas kaip prekių ženklas.
13 Tokiomis aplinkybėmis High Court of Justice (Anglija ir Velsas), Chancery Division, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos du prejudicinius klausimus:
„1) Ar tuo atveju, kai pareiškėjas naudojasi žymeniu (kitu nei forma), kurį sudaro funkcinė charakteristika, esanti naujo tipo prekės dalimi, ir kai iki prekių ženklo paraiškos pateikimo dienos pareiškėjas turėjo faktinį tokios prekės monopolį, tam, kad žymuo įgytų skiriamąjį požymį (direktyvos) 3 straipsnio 3 dalies prasme, pakanka, jog didelė suinteresuotosios visuomenės dalis pateikiant paraišką galėtų susieti nagrinėjamu žymeniu pažymėtas prekes su pareiškėju, o ne kitu gamintoju?
2) Jeigu to nepakanka, ko dar reikia, kad žymuo galėtų įgyti skiriamąjį požymį, o visų pirma ar reikia, kad asmuo, kuris juo naudojasi, būtų reklamavęs jį kaip prekių ženklą?“
14 2004 m. spalio 12 d. Teisingumo Teismas sustabdė procesą pagal Teisingumo Teismo statuto 54 straipsnio trečiąją pastraipą, kol Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas priims sprendimą byloje Dyson prieš VRDT (T‑278/02), nes jame buvo keliami tokie patys aiškinimo klausimai kaip ir šioje byloje.
15 Pirmosios instancijos teisme pareikštu ieškiniu Dyson prašė panaikinti Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą, kuriuo ji atsisakė įregistruoti prekių ženklą, skirtą „Grindų bei kilimų valymo, blizginimo ir plovimo prietaisams; dulkių siurbliams; kilimų plovimo prietaisams; grindų blizginimo prietaisams; visų minėtų prekių sudedamosioms dalims“. Paraiškos blanke Dyson apibūdino prašomą įregistruoti prekių ženklą taip: „Prekių ženklą sudaro permatomas dulkių surinkimo rezervuaras arba indas, kuris yra dulkių siurblio išorinio paviršiaus dalis, kaip pavaizduota piešinyje“.
16 Vėliau Dyson atsiėmus paraišką įregistruoti prekių ženklą, Pirmosios instancijos teismas 2005 m. lapkričio 14 d. nutartimi nusprendė, kad nebėra ieškinio dalyko ir kad dėl to nebereikia priimti sprendimo remiantis Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 113 straipsniu. Todėl tą pačią dieną buvo atnaujintas procesas Teisingumo Teisme.
Dėl prejudicinių klausimų
17 Savo klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, kokiomis sąlygomis žymuo gali įgyti skiriamąjį požymį direktyvos 3 straipsnio 3 dalies prasme, kai, kaip šiuo atveju, jį naudojęs ūkio subjektas turėjo faktinį šiuo žymeniu pažymėtos prekės monopolį prieš pateikdamas savo prekių ženklo paraišką.
18 Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad šie klausimai pateikti dėl paraiškos, kuria Dyson siekia įregistruoti du prekių ženklus, kuriuos, remiantis paraiškos formuluote, sudaro „permatomas dulkių surinkimo rezervuaras arba indas, kuris yra dulkių siurblio išorinio paviršiaus dalis, kaip pavaizduota piešinyje“.
19 Kaip kelis kartus tiek savo rašytinėse pastabose, tiek per posėdį pažymėjo Dyson ir kaip nustatė pats nacionalinis teismas, šia paraiška nesiekiama įregistruoti prekių ženklo vienai ar kelioms nustatytų permatomo dulkių surinkimo indo formoms (nes formos, kurios grafiškai pavaizduotos minėtoje paraiškoje, yra tik tokio indo pavyzdžiai), bet įregistruoti prekės ženklą pačiam indui. Be to, aišku, kad šiuos prekių ženklus sudaro ne konkreti spalva, o konkrečios spalvos nebuvimas, t. y. permatomumas, kuris leidžia vartotojui matyti, kiek dulkių yra dulkių surinkimo inde, ir informuoti jį, kai jis prisipildo.
20 Iš to matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos paraiškos įregistruoti prekių ženklą dalykas yra visos įmanomos permatomo dulkių surinkimo indo, kuris yra dulkių siurblio išorinio paviršiaus dalis, formos.
21 Savo rašytinėse pastabose ir per posėdį Europos Bendrijų Komisija nurodė, kad šios paraiškos dalykas nėra „žymuo“ direktyvos 2 straipsnio prasme ir kad dėl to jis negali būti įregistruotas kaip prekių ženklas. Net jei šio klausimo nepateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, vis dėlto yra būtina, prieš aiškinant, jeigu prireiks, direktyvos 3 straipsnio nuostatas, patikrinti, kad šios paraiškos dalykas atitinka šios direktyvos 2 straipsnio sąlygas.
22 Dyson ir Jungtinės Karalystės vyriausybės nuomone, Teisingumo Teismas, nagrinėdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal EB 234 straipsnį, negali savo iniciatyva iškelti klausimo, kurio nenagrinėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Per posėdį šalys šiuo klausimu pažymėjo, kad per administracinę procedūrą Registrar, paprieštaravęs klausimui, ar Dyson paraiškos dalykas yra žymuo, galintis sudaryti prekių ženklą, pateikė šiuos prieštaravimus, kai Dyson atsiėmė keturis iš šešių iš pradžių prašytų įregistruoti prekių ženklų.
23 Reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi apibrėžti klausimų, kuriuos jis ketina pateikti Teisingumo Teismui, dalyką. Iš tikrųjų tik bylą nagrinėjantys nacionaliniai teismai, kurie atsakingi už būsimą sprendimo, atsižvelgdami į bylos aplinkybes, turi įvertinti prejudicinio sprendimo būtinybę sprendimui, kurį jis turi priimti, bei Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą (žr. šiuo klausimu 1999 m. kovo 16 d. Sprendimo Castelletti, C‑159/97, Rink. p. I‑1597, 14 punktą ir 2006 m. liepos 6 d. Sprendimo Kersbergen-Lap ir Dams-Schipper, C‑154/05, Rink. p. I‑0000, 21 punktą).
24 Tačiau net jei formaliąja prasme prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti įsisteigimo ir kapitalo judėjimo laisves, tokia aplinkybė netrukdo Teisingumo Teismui pateikti nacionaliniam teismui išsamaus Bendrijos teisės aiškinimo, kuris gali būti naudingas sprendimui šio teismo nagrinėjamoje byloje priimti, neatsižvelgiant į tai, ar savo pateiktuose klausimuose tas teismas apie tai užsimena (žr. šiuo klausimu 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Weigel, C‑387/01, Rink. p. I‑4981, 44 punktą ir 2006 m. vasario 21 d. Sprendimo Ritter‑Coulais, C‑152/03, Rink. p. I‑1711, 29 punktą).
25 Todėl pagal direktyvos 3 straipsnio 1 dalies a punktą, žymenys, negalintys sudaryti prekių ženklų, neregistruojami arba, jeigu įregistruoti, galės būti pripažinti negaliojančiais. Taip ši nuostata užkerta kelią tam, kad būtų registruojami žymenys, kurie neatitinka direktyvos 2 straipsnio, kuris apibrėžia žymenų, galinčių sudaryti prekių ženklus, tipus, sąlygų (žr. šiuo klausimu nurodyto sprendimo Philips 38 punktą).
26 Tokiomis aplinkybėmis, priešingai nei tvirtino Dyson ir Jungtinės Karalystės vyriausybė, net jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimų formuluotė susijusi tik su direktyvos 3 straipsniu ir šis teismas pagrindinėje byloje nesiaiškino, ar nagrinėjamos paraiškos dalykas gali būti laikomas žymeniu, galinčiu sudaryti prekių ženklą šios direktyvos 2 straipsnio prasme, visų pirma reikia išnagrinėti pastarąjį klausimą (žr. šiuo klausimu 2003 m. gegužės 6 d. Sprendimo Libertel, C‑104/01, Rink. p. I‑3793, 22 punktą).
27 Pagal direktyvos 2 straipsnį prekių ženklus gali sudaryti visi žymenys su sąlyga, kad, pirma, juos galima pavaizduoti grafiškai ir, antra, jie leidžia atskirti vienai įmonei priklausančias prekes arba paslaugas nuo kitai įmonei priklausančių prekių arba paslaugų (nurodyto sprendimo Philips 32 punktas ir 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Sieckmann, C‑273/00, Rink. p. I‑11737, 39 punktas).
28 Iš to matyti, jog tam, kad sudarytų prekių ženklą direktyvos 2 straipsnio prasme, bet kokios paraiškos dalykas turi įvykdyti tris sąlygas. Pirmiausia, jis turi būti žymuo. Antra, šį žymenį turi būti galima grafiškai pavaizduoti. Trečia, jis turi leisti atskirti vienos įmonės prekes ar paslaugas nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų (šiuo klausimu žr. nurodyto sprendimo Libertel 23 punktą ir 2004 m. birželio 24 d. Sprendimo Heidelberger Bauchemie, C‑49/02, Rink. p. I‑6129, 22 punktą).
29 Komisijos manymu, Dyson pateikta paraiška neįvykdo pirmosios iš šių sąlygų, nes ji susijusi su idėja, šiuo atveju – dulkių siurblio permatomo dulkių surinkimo indo idėja, – kad ir kokia būtų jo forma. Kadangi idėjos negalima suvokti vienu iš penkių fizinių pojūčių ir kadangi ji remiasi tik vaizduote, ji nėra „žymuo“ direktyvos 2 straipsnio prasme. Jeigu idėja galėtų sudaryti prekių ženklą, būtų paneigta logika, kuria remiasi direktyvos 3 straipsnio 1 dalies e punktas, t. y. vengti, kad dėl prekių ženklo apsaugos jo savininkui būtų suteiktas monopolis prekės techniniam rezultatui ar praktinei charakteristikai. Todėl neturi būti įmanoma gauti tokią naudą, įregistruojant visas formas, kurias gali turėti tam tikra funkcinė charakteristika, o taip būtų, jei būtų galima įregistruoti idėją, kuri gali apimti įvairią fizinę išraišką.
30 Tačiau Dyson, kurią šiuo klausimu palaiko Jungtinės Karalystės vyriausybė, mano, jog net jeigu yra tiesa, kaip ji nurodė per posėdį, jog idėja nėra žymuo, kurį galima įregistruoti kaip prekių ženklą, jos paraiškoje vis dėlto yra „žymuo“ direktyvos 2 straipsnio prasme. „Žymens“ sąvoka, kuri yra plačiai apibūdinta teismų praktikoje, iš tikrųjų susijusi su bet kokia informacija, kuri gali būti suvokiama vienu iš penkių fizinių pojūčių. Iš pagrindinės bylos matyti, kad vartotojai sieja permatomą dulkių surinkimo indą, dėl kurio pateikta paraiška, su Dyson. Be to, vartotojai gali, pirma, matyti šį surinkimo indą, kuris yra dulkių siurblio dalis, ir, antra, nustatyti, kad jis yra permatomas. Todėl permatomas dulkių surinkimo indas būtų suvokiamas regos pojūčiu, ir dėl to jo nebūtų galima laikyti vartotojo vaizduotės vaisiumi.
31 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal direktyvos 2 straipsnį žymenys, kurie gali sudaryti prekių ženklus, visų pirma yra žodžiai, įskaitant asmenvardžius, dizainas, raidės, skaitmenys, išorinio prekių ar jų pakuotės vaizdas.
32 Jeigu ši nuostata pamini tik dvimačio ar trimačio pobūdžio žymenis, kurie gali būti suvokiami vizualiai ir kurie dėl to gali būti pavaizduoti raidėmis arba raštu arba paveikslėliais, tiek iš minėto 2 straipsnio, tiek direktyvos septintos konstatuojamosios dalies, kuri numato „pavyzdinį sąrašą“ žymenų, galinčių sudaryti prekių ženklą, formuluotės matyti, kad šis sąrašas nėra baigtinis. Todėl Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad direktyvos 2 straipsnis, nors jis ir nemini žymenų, kurių savaime negalima suvokti vizualiai, kaip antai garsai ar kvapai, jų aiškiai neatmeta (nurodyto sprendimo Sieckmann 43 ir 44 punktai bei 2003 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Shield Mark, C‑283/01, Rink. p. I‑14313, 34 ir 35 punktai).
33 Tačiau esant galimybei, kad ši nuostata neteks savo esmės, negalima leisti, kad bet kokios prekių ženklo paraiškos dalykas būtinai sudarytų žymenį direktyvos 2 straipsnio prasme.
34 Kaip Teisingumo Teismas jau yra nurodęs anksčiau, šio reikalavimo tikslas – užkirsti kelią prekių ženklų teisės iškraipymui, siekiant gauti neteisėtos konkurencinės naudos (nurodyto sprendimo Heidelberger Bauchemie 24 punktas).
35 Šiuo atveju aišku, kad paraiškos pagrindinėje byloje dalykas yra susijęs ne su konkrečiu permatomo dulkių surinkimo indo, kuris yra dulkių siurblio išorinio paviršiaus dalis, tipu, bet bendrai ir abstrakčiai susijęs su visomis įsivaizduojamomis dulkių surinkimo indo formomis.
36 Šiuo klausimu Dyson negali tvirtinti, kad paraiškos pagrindinėje byloje dalykas gali būti suvokiamas vizualiai. Iš tikrųjų tai, ką žiūrėdamas gali suvokti vartotojas, yra ne šios paraiškos dalykas, o du iš jo grafinių pavaizdavimų, kurie yra paraiškoje. Šie pavaizdavimai negali būti prilyginti paraiškos dalykui, nes, kaip kelis kartus pažymėjo Dyson, jie yra tik pavyzdžiai.
37 Iš to matyti, kad skirtingai nuo paraiškų, dėl kurių priimti nurodyti sprendimai Sieckmann ir Shield Mark, paraiškos pagrindinėje byloje dalykas gali apimti labai daug įvairių aspektų ir kad jis nėra apibrėžtas. Kaip savo išvados 51 punkte pažymėjo generalinis advokatas, šio dalyko forma, dydžiai, pavaizdavimas ir sudėtis iš tikrųjų priklauso tiek nuo Dyson dulkių siurblių modelių, tiek nuo technologinių naujovių. Be to, permatomas plastikas gali būti įvairių atspalvių.
38 Todėl atsižvelgiant į prekių ženklų teisei būdingą išimtinumą, prekių ženklo, susijusio su neapibrėžtu dalyku, savininkas gautų, priešingai nei siekiama direktyvos 2 straipsniu, nepagrįstą konkurencinę naudą, nes jis turėtų teisę užkirsti kelią savo konkurentų galimybei siūlyti dulkių siurblius, ant kurių išorinio paviršiaus būtų bet koks permatomas dulkių surinkimo indas, kad ir kokia būtų jo forma.
39 Iš to matyti, jog paraiškos pagrindinėje byloje dalykas iš tikrųjų remiasi paprasta nagrinėjamos prekės savybe ir todėl jis nesudaro „žymens“ direktyvos 2 straipsnio prasme (žr. šiuo klausimu nurodyto sprendimo Libertel 27 punktą).
40 Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui reikia atsakyti, kad direktyvos 2 straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog paraiškos įregistruoti prekių ženklus, kaip antai pateikta pagrindinėje byloje, kuri susijusi su visomis įsivaizduojamomis permatomo dulkių surinkimo rezervuaro arba indo, kuris yra dulkių siurblio išorinio paviršiaus dalis, formomis, dalykas nėra „žymuo“ šios nuostatos prasme ir dėl to jis negali būti prekių ženklas šios nuostatos prasme.
41 Tokiomis aplinkybėmis nereikia aiškinti direktyvos 3 straipsnio 3 dalies.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti pastarasis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:
1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 2 straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog paraiškos įregistruoti prekių ženklus, kaip antai pateikta pagrindinėje byloje, kuri susijusi su visomis įsivaizduojamomis permatomo dulkių surinkimo rezervuaro arba indo, kuris yra dulkių siurblio išorinio paviršiaus dalis, formomis, dalykas nėra „žymuo“ šios nuostatos prasme ir dėl to jis negali būti prekių ženklas šios nuostatos prasme.
Parašai.
* Proceso kalba: anglų.