Byla C-319/03

Serge Briheche

prieš

Ministre de l'Intérieur ir kt.

(Tribunal administratif de Paris prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Socialinė politika – Vienodas požiūris į vyrus ir moteris – EB 141 straipsnio 4 dalis – Direktyva 76/207/EEB – Įsidarbinimo valstybės tarnyboje sąlygos – Nuostatos, numatančios galimybę netaikyti tokiai tarnybai numatytos amžiaus ribos reikalavimo tik pakartotinai neištekėjusių našlių atveju“

Sprendimo santrauka

Socialinė politika – Darbuotojai vyrai ir moterys – Įsidarbinimas ir darbo sąlygos – Vienodas požiūris – Išimtys – Priemonės, skatinančios vienodas vyrų ir moterų galimybes – Galimybė netaikyti amžiaus ribos reikalavimo įsidarbinant valstybės tarnyboje tik pakartotinai neištekėjusių našlių atveju – Nepriimtinumas

(EB 141 str. 4 dalis; Tarybos direktyva 76/207, 2 str. 4 dalis ir 3 str. 1 dalis).

Direktyvos 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu 3 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 4 dalis aiškintinos taip, kad jos draudžia nacionalinės teisės normą, nenumatančią amžiaus ribos įsidarbinant valstybės tarnyboje viešų valstybės tarnautojų konkursų atveju tik pakartotinai neištekėjusioms, priverstoms dirbti našlėms ir nesuteikiančią tokios teisės pakartotinai nevedusiems, tokioje pačioje situacijoje esantiems našliams.

Viena vertus, tokią teisės normą, kadangi ji įtvirtina diskriminaciją dėl lyties, draudžia Direktyvos 76/207 3 straipsnio 1 dalis. Antra vertus, jai negali būti pritarta pagal šios direktyvos 2 straipsnio 4 dalį, leidžiančią tik priemones, kurios atrodo diskriminuojančios, tačiau iš tikrųjų turi pašalinti ar sumažinti socialinio gyvenimo tikrovėje egzistuojančią faktinę nelygybę. Todėl tokia priemonė, siekianti valstybės tarnyboje suteikti pirmenybę ir paskatinti kandidates moteris, nesuderinama su Bendrijos teise, jeigu ji automatiškai ir be jokių sąlygų suteikia pirmenybę tam tikrų kategorijų moterims, nesuteikdama tokios pačios teisės tokioje pačioje situacijoje esantiems vyrams.

(žr.20, 22–23, 27, 32 punktus ir rezoliucinę dalį)

TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS  

2004 m. rugsėjo 30 d.(*)

„Socialinė politika – Vienodas požiūris į vyrus ir moteris – EB 141 straipsnio 4 dalis – Direktyva 76/207/EEB – Įsidarbinimo valstybės tarnyboje sąlygos – Nuostatos, numatančios galimybę netaikyti tokiai tarnybai numatytos amžiaus ribos reikalavimo tik pakartotinai neištekėjusių našlių atveju“

Byloje C‑319/03

dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pagal EB 234 straipsnį,

pateikto Tribunal administratif de Paris (Prancūzija) 2003 m. liepos 3 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2003 m. liepos 24 d.,

Serge Briheche

prieš

Ministre de l'Intérieur,

Ministre de l'Éducation nationale

ir

Ministre de la Justice

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),  

kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. W. A. Timmermans, teisėjai C. Gulmann, R. Schintgen,  F.  Macken (pranešėja) ir N. Colneric,

generalinis advokatas M. Poiares Maduro,

sekretorius R. Grass,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs rašytines pastabas, pateiktas:

–        Serge Briheche,

–        Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos G. de Bergues ir C. Bergeot‑Nunes,

–        Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos M.‑J. Jonczy ir N. Yerrell,

susipažinęs su 2004 m. birželio 29 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,  

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1976 m. vasario 9 d. Tarybos direktyvos 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu (OL L 39, p. 40, toliau – Direktyva) išaiškinimu.

2        Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant bylą tarp Serge Briheche ir Ministre de l’Intérieur (Vidaus reikalų ministro), Ministre de l’Éducation nationale (Švietimo ministro) bei Ministre de la Justice (Teisingumo ministro) dėl to, kad pastarieji keliuose konkursuose administracijos asistentų ar sekretorių darbo vietoms užimti atmetė pareiškėjo kandidatūrą, motyvuodami tuo, kad jis neatitinka Prancūzijos teisės dalyvavimui šiuose konkursuose keliamų amžiaus reikalavimų.

 Teisinis pagrindas

 Bendrijos teisė

3        EB 141 straipsnio 4 dalis numato:

„Siekiant užtikrinti visišką moterų ir vyrų lygybę per visą darbingą amžių, vienodo požiūrio principas nekliudo valstybėms narėms ir toliau laikytis arba imtis priemonių, numatančių konkrečias lengvatas, padedančias nepakankamai atstovaujamai lyčiai verstis profesine veikla arba šalinančias ar kompensuojančias nepalankias profesinės veiklos sąlygas.“

4        Direktyvos 2 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta:

„1.      Pagal toliau išdėstytas nuostatas vienodo požiūrio principas reiškia, kad negali būti jokios tiesioginės arba netiesioginės diskriminacijos dėl lyties, ypač dėl santuokinės arba šeimyninės padėties.

<…>

4.      Ši direktyva nepažeidžia priemonių, skatinančių vienodas vyrų ir moterų galimybes, ypač panaikinant nelygybę, kuri daro poveikį moterų galimybėms 1 straipsnio 1 dalyje nurodytose srityse.“

5        Direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Vienodo požiūrio principo taikymas reiškia, kad negali būti jokios diskriminacijos dėl lyties, įskaitant atrankos kriterijus įsidarbinant arba užimant pareigas, neatsižvelgiant į veiklos sritį arba sektorių, taip pat siekiant visų profesinės hierarchijos lygių“.

 Nacionalinė teisė

6        Remiantis 1990 m. rugpjūčio 1 d. dekreto Nr. 90‑713 dėl administracijos asistentams valstybės tarnybos taikytinų teisės normų (décret n° 90‑713 relatif aux dispositions statutaires communes applicables aux corps d’adjoints administratifs des administrations de l’État, JORF, 1990 m. rugpjūčio 11 d., p. 9795) 5 straipsnio 1 dalimi tarnautojų įdarbinimo per viešus konkursus atvejui nustatoma 45 metų amžiaus riba.

7        1975 m. rugpjūčio 14 d. dekreto Nr. 75‑765 dėl B, C ir D kategorijų tarnautojų įdarbinimo per atrankos konkursus amžiaus ribos (décret n 75-765 relatif à la limite d’âge applicable au recrutement par concours des fonctionnaires des corps classés en catégorie B, C et D (JORF, 1975 m. rugpjūčio 19 d., p. 8444) 1 straipsnis taip apriboja galimybę dalyvauti konkursuose dėl darbo, nustatydamas 45 metų amžiaus ribą, jeigu specialios nuostatos nenumato aukštesnės amžiaus ribos.

8        Remiantis 1975 m. sausio 3 d. įstatymo Nr. 75-3 dėl įvairių pagerinimų ir supaprastinimų, susijusių su našlių, motinų ir senų žmonių pensijų ir kitokių išmokų (loi n° 75‑3 portant diverses améliorations et simplifications en matière de pensions ou allocations des conjoints survivants, des mères de famille et des personnes âgées, JORF, 1975 m. sausio 4 d., p. 198) 8 straipsnio 1 dalimi „amžiaus ribos netaikomos moterims, priverstoms dirbti mirus sutuoktiniui“.

9        Ši išimtis buvo pakeista 1979 m. liepos 7 d. įstatymu Nr. 79-569 dėl amžiaus ribos įsidarbinant valstybės tarnyboje panaikinimo tam tikroms moterų kategorijoms (loi n° 79‑569 portant suppression des limites d’âge d’accès aux emplois publics pour certaines catégories de femmes, JORF, 1979 m. liepos 8 d.), nustatančiu, kad amžiaus riba netaikoma trijų ir daugiau vaikų motinoms, pakartotinai neištekėjusioms našlėms, pakartotinai neištekėjusioms išsituokusioms moterims, teismo sprendimo pagrindu skyrium gyvenančioms moterims ir neištekėjusioms moterims, turinčioms bent vieną išlaikomą vaiką, priverstoms dirbti.

10      2001 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. 2001-397 dėl vyrų ir moterų lygybės profesiniame gyvenime (loi n° 2001‑397 relative à l’égalité professionnelle entre les femmes et les hommes, JORF, 2001 m. gegužės 10 d., p. 7320) 34 straipsnis išplečia šį pirmesniame punkte pateiktą sąrašą, įtraukdamas į jį nevedusius, priverstus dirbti vyrus, turinčius bent vieną išlaikomą vaiką.

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

11      S. Briheche, 48 metų amžiaus antrą kartą nevedęs našlys, turintis vieną išlaikomą vaiką, kelis kartus bandė dalyvauti Prancūzijos viešojo administravimo institucijų organizuojamuose konkursuose, taip pat ir 2002 m. Ministère de l’Intérieur (Vidaus reikalų ministerija) organizuotame konkurse centrinių administracijos organų administracijos asistento vietai užimti.

12      Jo prašymas dalyvauti pastarajame konkurse buvo atmestas 2002 m. sausio 28 d. sprendimu motyvuojant tuo, kad jis neatitinka dekreto Nr. 90‑713 5 straipsnio 1 dalyje dalyvavimui šiame konkurse nustatytos amžiaus ribos.

13      Šį sprendimą, kuriuo jo kandidatūra buvo atmesta, jis apskundė ir pažymėjo, kad įsigaliojus įstatymui Nr. 2001‑397 amžiaus riba jam nebegali būti taikoma.

14      Šis skundas buvo atmestas Vidaus reikalų ministro 2002 m. kovo 8 d. sprendimu, kuriame pastarasis, viena vertus, pakartojo savo 2002 m. sausio 28 d. sprendimo tekstą ir, antra vertus, patikslino, kad, išskyrus tam tikras moterų kategorijas, reikalauti netaikyti įsidarbinimui valstybės tarnyboje nustatytos amžiaus ribos gali tik nevedę vyrai, turintys išlaikomą vaiką ir priversti dirbti.

15      2002 m. kovo 28 d. S. Briheche pateikė ieškinį Tribunal administratif de Paris ir, be kita ko, prašė panaikinti 2002 m. sausio 28 d. ir kovo 8 d. sprendimus, kuriuose buvo atmesta jo kandidatūra dalyvauti konkurse. Jo teigimu, įstatymo Nr. 75‑3 8 straipsnio pirma pastraipa, suteikdama teisę būti atleistoms nuo amžiaus ribos taikymo įsidarbinant valstybės tarnyboje tik „pakartotinai neištekėjusioms našlėms“, prieštarauja direktyvos tikslams. Nors direktyva netrukdo imtis priemonių faktiškai egzistuojančiai nelygybei, ribojančiai moterų galimybes įsidarbinti, pašalinti, tačiau įpareigoja valstybes nares iš naujo išnagrinėti nuostatas, kurių apsauginiai tikslai, paskatinę jas priimti, nebėra pagrįsti.

16      Tokiomis aplinkybėmis Tribunal administratif de Paris nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikė Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar 1976 m. vasario 9 d. Direktyva 76/207/EEB užkerta kelią tam, kad Prancūzijoje ir toliau galiotų 1975 m. sausio 3 d. įstatymo Nr. 75‑3 8 straipsnio nuostatos, pakeistos 1979 m. liepos 7 d. įstatymu Nr. 79‑569 ir 2001 m. gegužės 9 d. įstatymu Nr. 2001‑397?“

 Dėl prejudicinio klausimo

17      Prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikęs teismas iš esmės klausia, ar direktyvos 3 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinamos kaip draudžiančios tokią nacionalinės teisės normą, būtent nagrinėjamą pagrindinėje byloje, kuri amžiaus ribos įsidarbinant valstybės tarnyboje nenumato tik pakartotinai neištekėjusioms, priverstoms dirbti našlėms ir nesuteikia tokios teisės pakartotinai nevedusiems, tokioje pačioje situacijoje esantiems našliams.

18      Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, direktyvoje nustatytas vienodo požiūrio principas galioja visuotinai ir direktyva taikoma darbui viešajame sektoriuje (žr., inter alia, 2000 m. sausio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kreil, C‑285/98, Rink. p. I‑69, 18 punktą ir 2002 m. kovo 19 d. Sprendimo Lommers, C‑476/99, Rink. p. I‑2891, 25 punktą).

19      Pagal direktyvos 3 straipsnio 1 dalį šis principas reiškia, „kad negali būti jokios diskriminacijos dėl lyties, įskaitant atrankos kriterijus įsidarbinant arba užimant pareigas, neatsižvelgiant į veiklos sritį arba sektorių, taip pat siekiant visų profesinės hierarchijos lygių“.

20      Tokia nacionalinės teisės norma, būtent nagrinėjama pagrindinėje byloje, viešų valstybės tarnautojų konkursų atveju numatanti, kad amžiaus riba nėra taikoma pakartotinai neištekėjusioms, priverstoms dirbti našlėms, sąlygoja tokioje pačioje situacijoje esančių pakartotinai nevedusių našlių diskriminaciją dėl lyties, prieštaraujančią direktyvos 3 straipsnio 1 daliai.

21      Tokiomis aplinkybėmis nagrinėtina, ar tokia nacionalinės teisės norma gali būti leistina pagal direktyvos 2 straipsnio 4 dalį, pagal kurią direktyva „nepažeidžia priemonių, skatinančių vienodas vyrų ir moterų galimybes, ypač panaikinant nelygybę, kuri daro poveikį moterų galimybėms 1 straipsnio 1 dalyje nurodytose srityse“.

22      Kaip Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, pastarąja nuostata siekiama konkretaus ir riboto tikslo leisti priemones, kurios atrodo diskriminuojančios, tačiau iš tikrųjų turi pašalinti ar sumažinti socialinio gyvenimo tikrovėje egzistuojančią faktinę nelygybę (1997 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Marschall, C‑409/95, Rink. p. I‑6363, 26 punktas).

23      Priemonė, kuria siekiama valstybės tarnyboje suteikti pirmenybę ir paskatinti kandidates moteris, neprieštarauja Bendrijos teisei, jeigu ji kandidatėms moterims, kurių kvalifikacija tokia pat kaip ir kandidatų vyrų, nesuteikia prioriteto automatiškai ir jeigu kandidatūros buvo išnagrinėtos objektyviai, atsižvelgiant į ypatingą kiekvieno kandidato asmeninę padėtį (šiuo klausimu žr. 2000 m. kovo 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Badeck ir kt., C‑158/97, Rink. p. I‑1875, 23 punktą).

24      Šios sąlygos grindžiamos aplinkybe, kad nustatant išimčių iš asmeninės teisės, pavyzdžiui, direktyvoje įtvirtintos vyrų ir moterų teisės į vienodą požiūrį, taikymo ribas turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį išimtys negali peržengti ribų, tinkamų ir reikalingų nustatytam tikslui pasiekti, ir vienodo požiūrio principas turi būti maksimaliai suderintas su tokiu būdu siekiamu tikslu (minėto sprendimo Lommers 39 punktas).

25      Taigi direktyvos 2 straipsnio 4 dalis leidžia taikyti nacionalines priemones įsidarbinimo srityje, kuriomis moterims suteikiami specifiniai privalumai arba siekiama pagerinti jų galimybes konkuruoti darbo rinkoje arba siekti karjeros tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir vyrai. Ši nuostata turi sąlygoti faktinį, o ne tik formalų vienodą požiūrį, sumažindama socialinėje tikrovėje galinčią egzistuoti faktinę nelygybę ir taip pagal EB 141 straipsnio 4 dalį pašalindama ar kompensuodama blogesnę atitinkamų asmenų padėtį profesinėje karjeroje (žr. šiuo klausimu 1995 m. spalio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kalanke, C‑450/93, Rink. p. I‑3051, 19 punktą ir 2000 m. liepos 6 d. Sprendimo Abrahamsson ir Anderson, C‑407/98, Rink. I‑5539, 48 punktą).

26      Savo pastabose Prancūzijos vyriausybė teigė, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama nacionalinės teisės norma buvo priimta tam, kad apribotų faktinę nelygybę, kuri tarp vyrų ir moterų, be kita ko, atsirado dėl to, kad moterys, ypač tuomet, kai šeimoje yra vaikų, atlieka didelę dalį namų ruošos darbų, ir kad palengvintų moterų integraciją į profesinį gyvenimą.

27      Tokiu būdu tokia teisės norma, kaip teisingai pažymėjo Komisija, suteikia tam tikrų kategorijų moterims, kurioms priskirtinos ir pakartotinai neištekėjusios, privalančios dirbti našlės, absoliučią ir besąlyginę pirmenybę, kadangi numato joms teisę reikalauti netaikyti įsidarbinimui valstybės tarnyboje nustatytos amžiaus ribos ir nesuteikia tokios teisės pakartotinai nevedusiems, tokioje pačioje situacijoje esantiems našliams.

28      Iš to išplaukia, kad tokia teisės norma, leidžianti netaikyti įsidarbinimui valstybės tarnyboje nustatytos amžiaus ribos tam tikroms moterų kategorijoms ir negaliojanti tokioje pačioje situacijoje esančių vyrų atžvilgiu, draudžiama pagal direktyvos 2 straipsnio 4 dalį.

29      Tokiomis aplinkybėmis reikia išnagrinėti, ar tokia pagrindinėje byloje nagrinėjama teisės norma vis dėlto galėtų būti leidžiama pagal EB 141 straipsnio 4 dalį.

30      Pastaroji nuostata leidžia valstybėms narėms išlaikyti ar numatyti specifines privilegijas, panaikinančias ar kompensuojančias blogesnę padėtį profesinėje karjeroje, kad būtų efektyviai užtikrinta visiška vyrų ir moterų lygybė profesiniame gyvenime.

31      Neatsižvelgiant į klausimą, ar pozityvios priemonės, draudžiamos pagal direktyvos 2 straipsnio 4 dalį, gali būti leidžiamos pagal EB 141 straipsnio 4 dalį, pakanka konstatuoti, kad pastaroji nuostata nesuteikia valstybėms narėms teisės nustatyti tokias įsidarbinimo valstybės tarnyboje sąlygas, kokios yra nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kurios bet kuriuo atveju nėra proporcingos siekiamo tikslo atžvilgiu (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Abrahamsson ir Anderson 55 punktą).

32      Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, į prejudicinį klausimą reikia atsakyti, jog Direktyvos 76/207/EEB 3 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 4 dalis aiškintinos taip, kad jos draudžia priimti tokią nacionalinės teisės normą, būtent nagrinėjamą pagrindinėje byloje, nenumatančią amžiaus ribos įsidarbinant valstybės tarnyboje tik pakartotinai neištekėjusioms, priverstoms dirbti našlėms ir nesuteikiančią tokios teisės pakartotinai nevedusiems, tokioje pačioje situacijoje esantiems našliams.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

33      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti pastarasis teismas. Kitų bylos dalyvių, pateikusių Teisingumo Teismui savo pastabas, išlaidos nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

1976 m. vasario 9 d. Tarybos direktyvos 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu 3 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 4 dalis aiškintinos taip, kad jos draudžia tokią nacionalinės teisės normą, būtent nagrinėjamą pagrindinėje byloje, nenumatančią amžiaus ribos įsidarbinant valstybės tarnyboje tik pakartotinai neištekėjusioms, priverstoms dirbti našlėms, ir nesuteikiančią tokios teisės pakartotinai nevedusiems, tokioje pačioje situacijoje esantiems našliams.

Parašai.

---

* Proceso kalba: prancūzų.