EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62003CC0377
Opinion of Advocate General Stix-Hackl delivered on 26 January 2006. # Commission of the European Communities v Kingdom of Belgium. # Failure of a Member State to fulfil obligations - Communities' own resources - Undischarged TIR carnets - Failure or delay in paying the corresponding own resources. # Case C-377/03.
Generalinės advokatės Stix-Hackl išvada, pateikta 2006 m. sausio 26 d.
Europos Bendrijų Komisija prieš Belgijos Karalystę.
Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Nuosavi Bendrijų ištekliai - Neįformintos TIR knygelės - Nemokėjimas ar vėlavimas mokėti atitinkamus nuosavus išteklius.
Byla C-377/03.
Generalinės advokatės Stix-Hackl išvada, pateikta 2006 m. sausio 26 d.
Europos Bendrijų Komisija prieš Belgijos Karalystę.
Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Nuosavi Bendrijų ištekliai - Neįformintos TIR knygelės - Nemokėjimas ar vėlavimas mokėti atitinkamus nuosavus išteklius.
Byla C-377/03.
Teismų praktikos rinkinys 2006 I-09733
ECLI identifier: ECLI:EU:C:2006:61
GENERALINĖS ADVOKATĖS
CHRISTINE STIX-HACKL IŠVADA,
pateikta 2006 m. sausio 26 d.(1)
Byla C‑377/03
Europos Bendrijų Komisija
prieš
Belgijos Karalystę
„Procedūra dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Nuosavi Bendrijų ištekliai – Neįformintos TIR knygelės – Vėlavimas mokėti nuosavus išteklius“
I – Įvadas
1. Šiuo ieškiniu dėl įsipareigojimų neįvykdymo Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo pripažinti, kad:
– tinkamai neįforminusi tam tikrų tranzito dokumentų (TIR knygelių) – dėl to su tuo susiję nuosavi ištekliai nebuvo nei tinkamai įskaitomi, nei pervedami Komisijai per nustatytus terminus,
– nepranešusi Komisijai apie kitas neužginčytas muitinės sumas, kurioms buvo taikomas analogiškas su Belgijos muitinės TIR knygelių neįforminimu nuo 1996 m. susijęs vertinimas (užuot įskaitytos į „A sąskaitą“, jos buvo įskaitytos į „B sąskaitą“),
– atsisakydama mokėti palūkanas nuo Komisijai mokėtinų sumų,
Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 1150/2000(2), įgyvendinančio Sprendimą 94/728/EB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos(3), kuris nuo 2000 m. gegužės 31 d. panaikino ir pakeitė 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 1552/89(4), įgyvendinantį Sprendimą 88/376/EEB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos(5), kurio tikslas buvo tas pats (toliau – Reglamentas dėl nuosavų išteklių sistemos), 6, 9, 10 ir 11 straipsnius.
2. Šioje byloje nagrinėjami nuosavų išteklių, atsiradusių vykdant muitinės tranzito su TIR knygelėmis procedūrą (toliau – TIR sistema), nustatymas, įtraukimas į sąskaitas ir pervedimas, ir dėl to ši byla glaudžiai susijusi su byla Komisija prieš Vokietiją (C‑105/02)(6), kurioje aš 2005 m. gruodžio 8 d. pateikiau savo išvadą. Nors konkrečių kaltinimų ir pažeidimų atžvilgiu nagrinėjama byla skiriasi nuo bylos C‑105/02, analizuojant nagrinėjamos bylos bendras teisines ir faktines aplinkybes, t. y. aiškinantis pagrindines nuosavų išteklių įtraukimo į sąskaitą problemas, TIR sistemą bei jos krizę, galima remtis minėtoje byloje Komisija prieš Vokietiją pateiktais mano argumentais(7). Tiek, kiek toliau bus susijusių klausimų, atitinkamoje vietoje pateiksiu nuorodą į minėtą išvadą.
II – Teisinis pagrindas
A – Reglamentas dėl nuosavų išteklių sistemos
3. Savo ieškinyje Komisija rėmėsi Reglamentu Nr. 1150/2000, kuris nuo 2000 m. gegužės 31 d. panaikino ir pakeitė Reglamentą Nr. 1552/89, galiojusį tuo metu, kai buvo padaryti nurodyti pažeidimai, t. y. nuo 2000 m. gegužės 31 dienos. Atsižvelgiant į tai, kad, viena vertus, ir Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos 6, 9, 10 ir 11 straipsnių turinys, ir numeracija vėlesnėse redakcijose iš esmės nepasikeitė ir todėl nekyla jokių sunkumų dėl valstybės narės atsakovės teisių į gynybą, bei, kita vertus, pagal Teisingumo Teismo praktiką įsipareigojimų neįvykdymas turi būti įvertintas pagal Bendrijos teisės aktus, galiojančius termino, kurį nustatė Komisija suinteresuotajai valstybei narei(8), pabaigoje, šioje byloje Komisija gali pateikti ieškinį dėl įsipareigojimų pagal Reglamentą dėl nuosavų išlaidų sistemos nevykdymo Reglamento Nr. 115/2000 redakcijos pagrindu(9).
4. Tačiau reikia pridurti, kad šioje byloje Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos 2 straipsnyje įtvirtinta pareiga nustatyti nuosavus išteklius tam tikra prasme nagrinėjama kaip preliminarus klausimas nuosavų išteklių tinkamo įtraukimo į sąskaitas ir jų įskaitymo atžvilgiu. Nors ši nuostata pažodžiui buvo perkelta iš Reglamento Nr. 1552/89 į Reglamentą 1150/2000, vis dėlto ji buvo pakeista 1996 m. liepos 8 d. Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas) Nr. 1355/96(10), įsigaliojusiu 1996 m. liepos 14 dieną. Todėl nuo tada, kai atsirado atitinkama skola muitinei iki 1996 m. liepos 14 d., nuosavų išteklių nustatymą reglamentavo tokia nuostata:
„Pagal šį reglamentą Bendrijai priklausanti nuosavų išteklių, nurodytų Sprendimo 88/376/EB, Euratomas 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, suma nustatoma iš karto, kai kompetentingos valstybės narės institucijos praneša skolininkui apie mokėtinus mokesčius. Pranešimas pateikiamas iš karto, kai nustatomas skolininkas ir kompetentingos administracijos institucijos gali apskaičiuoti mokesčio dydį, laikydamosi visų tuo atveju taikomų Bendrijos teisės nuostatų.“ (Neoficialus vertimas)
5. Todėl įvertinant Belgijos valdžios institucijų veiksmus, susijusius su 1992 – 1994 m. TIR knygelių, nagrinėjamų šioje byloje, nustatymu, ir ypač nagrinėjant klausimą dėl nustatymo laikotarpio, iš esmės yra aktuali Reglamento Nr. 1552/86 pirminė redakcija; bet kuriuo atveju – remiantis principu, kad procesinės normos paprastai yra taikomos visiems jų įsigaliojimo metu nagrinėjamiems teisiniams ginčams(11) – tol, kol įsigaliojo 1996 m. liepos 14 d. pakeitimai, padaryti Reglamentu Nr. 1355/96.
6. Atsižvelgdama į Komisijos prašymą ieškinyje, ir, jeigu nenurodysiu priešingai, toliau remsiuosi Reglamentu dėl nuosavų išteklių sistemos su pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 1150/2000, kurio svarbias nuostatas reikia pateikti toliau esančiuose punktuose.
7. Kalbant apie Bendrijai priklausančios nuosavų išteklių sumos nustatymą, Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta:
„1. Pagal šį reglamentą Bendrijai priklausanti nuosavų išteklių, nurodytų Sprendimo 94/728/EB, Euratomas 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, suma nustatoma iš karto, kai įvykdomos muitinės taisyklėse nustatytos minėtų sumų įskaitymo į sąskaitas ir skolininko informavimo sąlygos.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta suma nustatoma muitinės taisyklėse nurodytą įskaitymo į buhalterines knygas dieną“.
8. Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos dalyje dėl nuosavų išteklių sąskaitų esančio 6 straipsnio 1 dalis ir 3 dalies a ir b punktai nustato:
„1. Nuosavų išteklių sąskaitos atidaromos kiekvienos valstybės narės Ižde arba kiekvienos valstybės narės paskirtoje įstaigoje ir suskirstomos pagal išteklių rūšį.
<…>
3. a) Pagal 2 straipsnį nustatytos sumos, laikantis šios dalies b punkto reikalavimų, įskaitomos į sąskaitas ne vėliau kaip pirmąją darbo dieną po devynioliktos antrojo mėnesio, einančio po mėnesio, per kurį buvo nustatyta nuosavų išteklių suma, dienos.
b) Nustatytos mokėtinos sumos, neįskaitytos į šios dalies a punkte nurodytas sąskaitas dėl to, kad dar nebuvo išieškotos ir kad nebuvo pateikta jokia garantija, per a punkte nurodytą laikotarpį įrašomos į atskiras sąskaitas. Valstybės narės šią tvarką gali taikyti, jeigu nustatytos mokėtinos sumos, už kurias buvo pateikta garantija, buvo užginčytos ir kurios, išsprendus kilusius ginčus, gali būti pakeistos.“
9. Kalbant apie nuosavų išteklių pervedimo terminą, Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos 10 straipsnio 1 dalis nustato:
„1. Pagal Sprendimo 88/376/EEB, Euratomas (atitinkamai Sprendimo 94/728/EB, Euratomas) 2 straipsnio 3 dalį išskaičius 10 % surinkimo išlaidų, nuosavi ištekliai, nurodyti (šių sprendimų) 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, įtraukiami į Bendrijų biudžetą ne vėliau kaip pirmąją darbo dieną po devynioliktos antrojo mėnesio, einančio po mėnesio, per kurį pagal šio reglamento 2 straipsnį buvo nustatyta priklausanti mokėti suma, dienos.
Tačiau mokėtinos sumos, pagal 6 straipsnio 3 dalies b punktą nurodomos atskiroje sąskaitoje, turi būti įskaitytos ne vėliau kaip pirmąją darbo dieną po devynioliktos antrojo mėnesio, einančio po mėnesio, per kurį buvo išieškotos priklausančios mokėti sumos, dienos.“
B – TIR konvencija
10. Muitinės tranzito procedūra su TIR knygelėmis remiasi 1975 m. lapkričio 14 d. Ženevoje pasirašyta Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (toliau – TIR konvencija), kurią yra pasirašiusios Belgijos Karalystė ir Europos bendrija(12).
11. TIR konvencijos II skyriuje, kuriame reglamentuojamas TIR knygelių išdavimas ir garantuojančiųjų asociacijų atsakomybė, yra, be kita ko, tokios nuostatos:
„8 straipsnis
1. Garantuojanti asociacija įsipareigoja sumokėti importo ir eksporto muitus bei mokesčius, taip pat delspinigius, kurie priskaičiuojami pagal šalies, kurioje buvo nustatytas su TIR operacija susijęs pažeidimas, muitinės įstatymus ir kitus teisės aktus. Garantuojanti asociacija ir asmenys, kurie turi sumokėti pirmiau minėtas sumas, už jų sumokėjimą atsako solidariai.
2. Jeigu Susitariančiosios Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose importo ir eksporto muitų bei mokesčių mokėjimas, kaip numatyta šio straipsnio 1 dalyje, nenumatytas, garantuojanti asociacija įsipareigoja tomis pačiomis sąlygomis sumokėti sumą, lygią importo ir eksporto muitų bei mokesčių sumai, įskaitant galimus delspinigius.
3. Kiekviena Susitariančioji Šalis nustato didžiausią sumą, kurios gali būti reikalaujama iš garantuojančiosios asociacijos už kiekvieną TIR knygelę remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
4. Garantuojančioji asociacija tampa atsakinga šalies, kurioje yra išvykimo muitinės įstaiga, valdžios institucijoms nuo tada, kai ta muitinės įstaiga priima TIR knygelę. Kitose šalyse, per kurių teritoriją kroviniai vežami pagal TIR procedūrą, minėta atsakomybė prasideda nuo tada, kai krovinys importuojamas arba, jei TIR procedūra buvo laikinai sustabdyta, kaip numatyta 26 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nuo tada, kai TIR knygelę priima muitinė, kurioje TIR procedūra atnaujinama.
5. Garantuojančioji asociacija atsako ne tik už prekes, išvardytas TIR knygelėje, bet ir už visas prekes, kurios TIR knygelėje nenurodytos, bet gali būti užplombuotoje transporto priemonės dalyje arba užplombuotame konteineryje. Už jokias kitas prekes garantuojančioji asociacija neatsako.
6. Nustatant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minėtus muitus ir mokesčius laikoma, kad TIR knygelėje pateikti duomenys apie prekes yra teisingi, jei nėra pagrindo manyti kitaip.
7. Kai šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minimos sumos tampa mokėtinomis, kompetentingos institucijos, prieš pateikdamos reikalavimą garantuojančiajai asociacijai, pirmiausia reikalauja, jei įmanoma, kad jas sumokėtų tiesiogiai už jų mokėjimą atsakingas asmuo ar asmenys.“
12. Pagal TIR konvencijos 11 straipsnį nustatyta tokia procedūra TIR knygelės neįforminimo arba įforminimo su išlyga atveju:
„1. Jeigu TIR knygelė nebuvo įforminta arba buvo įforminta su išlygomis, kompetentingos institucijos neturi teisės reikalauti, kad garantuojančioji asociacija sumokėtų 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse minimas sumas, jeigu per metus nuo TIR knygelės priėmimo šioje muitinėje dienos jos raštu nepranešė garantuojančiajai asociacijai, kad TIR knygelė nebuvo įforminta arba buvo įforminta su išlygomis. Ši nuostata taikoma ir tada, kai įforminimo patvirtinimas buvo gautas netinkamu arba apgaulės būdu, tokiu atveju nustatant dvejų metų terminą.
2. Reikalavimas sumokėti 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas sumas garantuojančiajai asociacijai gali būti pateikiamas ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo tos dienos, kai šiai asociacijai pranešama, kad TIR knygelė nebuvo įforminta, buvo įforminta su išlygomis arba kad įforminimo patvirtinimas buvo gautas netinkamu ar apgaulės būdu, ir ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos. Tačiau tais atvejais, kurie per pirmiau minėtą dvejų metų laikotarpį tampa teisminio nagrinėjimo objektais, mokėjimo reikalavimai pateikiami per vienerius metus nuo tos dienos, nuo kurios pradedami vykdyti teismo sprendimai.
3. Reikalaujamą sumą garantuojančiosios asociacijos privalo sumokėti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai buvo gautas reikalavimas dėl apmokėjimo. Sumokėtos sumos asociacijai grąžinamos, jei per dvejus metus nuo tos dienos, kai buvo pateiktas reikalavimas, pateikiami muitinei priimtini įrodymai, kad atitinkama transporto operacija buvo atlikta be pažeidimų.“
C – Muitinės kodekso įgyvendinimo reglamentas
13. Be tarptautinės TIR konvencijos, TIR sistemos, kuri priskirtina prie išorinio tranzito procedūros, teisinis pagrindas Bendrijos teisės atžvilgiu yra 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas(13) (toliau – Muitinės kodekso įgyvendinimo reglamentas), kuris remiasi Bendrijos muitinės kodeksu(14) (toliau – Muitinės kodeksas) bei 451 ir kituose straipsniuose iš esmės atkartoja ir įgyvendina TIR konvencijoje nustatytą sistemą.
14. Muitinės kodekso įgyvendinimo reglamento 454 straipsnis nustato (ištrauka):
„1. Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant specialiųjų TIR ir ATA konvencijų nuostatų, susijusių su garantuojančiųjų asociacijų prievolėmis, atsirandančiomis TIR arba ATA knygelių naudojimo atvejais.
2. Jeigu nustatoma, kad tam tikroje valstybėje narėje buvo padarytas transporto operacijos, kuri buvo atliekama su TIR knygele, tranzito operacijos, kuri buvo atliekama su ATA knygele, arba su kuria nors iš šių operacijų susijęs pažeidimas arba nusižengimas, ta valstybė narė išieško mokėtinus muitus ir kitus privalomuosius mokėjimus vadovaudamasi Bendrijos arba nacionalinėmis nuostatomis, be to, tai nekliudo iškelti baudžiamąsias bylas.
<…>“
15. 455 straipsnyje numatyta (ištrauka):
„1. Jeigu nustatoma, kad buvo padarytas transporto operacijos, kuri buvo atliekama su TIR knygele, tranzito operacijos, kuri buvo atliekama su ATA knygele, arba su kuria nors iš šių operacijų susijęs pažeidimas arba nusižengimas, muitinė, atsižvelgdama į konkretų atvejį, per laiką, nustatytą TIR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje arba ATA konvencijos 6 straipsnio 4 dalyje, informuoja apie tai TIR knygelės arba ATA knygelės turėtoją ir garantuojančiąją asociaciją.
2. Įrodymai, kad operacija, vykdyta gabenant prekes su TIR knygele arba ATA knygele, buvo atlikta be pažeidimų, kaip apibrėžta 454 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje, turi būti pateikti, atsižvelgiant į konkretų atvejį, per laiką, nustatytą TIR konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje arba ATA konvencijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse.“ (Pataisytas vertimas).
<…>“
III – Ikiteisminė procedūra
16. Šią bylą Komisija iš esmės grindžia dviem nuosavų išteklių patikrinimais, kuriuos ji atliko 1996 m. lapkričio mėn. ir 1997 m. gruodžio mėn. Belgijoje ir kurie, Komisijos teigimu, atskleidė nustatymo, įtraukimo į sąskaitas ir Bendrijos nuosavų išteklių pagal TIR sistemą įskaitymo trūkumus, sukėlusius pavėluotą nuosavų išteklių pervedimą.
17. Apie pažeidimus – ypač apie pavėluotą nustatytų skolų muitinei, atsiradusių dėl neįformintų TIR knygelių, įskaitymą į B sąskaitą daugeliu iš patikrintų atvejų, – kurie buvo nustatyti per 1996 m. atliktą nuosavų išteklių patikrinimą, Belgijos valdžios institucijoms dar kartą buvo pranešta 1999 m. gegužės mėnesį, išsiuntus patikrinimo ataskaitas.
18. Kalbant apie trūkumus, nustatytus per 1997 m. atliktą nuosavų išteklių patikrinimą, Belgijos valdžios institucijos, kaip matyti iš patikrinimo ataskaitų, neįskaitė jokių nustatytų sumų, susijusių su tam tikromis neįformintomis TIR knygelėmis, nepaisant to, jog šios sumos buvo užtikrintos garantija ir neginčijamos. Šios sumos tik po nuosavų išteklių patikrinimo buvo įskaitytos į B sąskaitą dėl to, kad nacionalinė garantuojančioji asociacija ginčijo jai pateiktus suvaržymus.
19. Manydama, kad tai nebuvo susiję su ginčijamomis skolomis muitinei, Komisija Belgijos valdžios institucijų 2000 m. vasario 2 d. laišku paprašė įskaityti atitinkamas sumas į A sąskaitą ir, be to, pateikti visų 1995 m. sausio 1 d. – 1997 m. gruodžio 1 d. laikotarpiu neįformintų TIR knygelių sąrašą su paaiškinimais apie jų nustatymą ir apskaitą.
20. 2001 m. vasario 12 d. atsakyme dėl 1996 m. nuosavų išteklių patikrinimo ir 2000 m. gegužės 31 d. atsakyme dėl 1997 m. nuosavų išteklių patikrinimo Belgijos valdžios institucijos atmetė Komisijos kaltinimus ir argumentus.
21. Laikydamasi savo pozicijos, kad Belgijos valdžios institucijų veiksmai, nustatyti per patikrinimus, neatitiko taisyklių, susijusių su nuosavais ištekliais, Komisija 2001 m. spalio 23 d. dar kartą išsiuntė oficialų pranešimą Belgijos valdžios institucijoms, į kurį jos atsakė 2002 m. sausio 17 d. laišku. Savo laiške Belgijos valdžios institucijos dar kartą nurodė, kad skolos muitinei, atsiradusios dėl neįformintų TIR knygelių, turi būti laikomos ginčijamomis, be to, nurodė struktūrinę krizę TIR sistemoje 1995–1997 m. dėl tarptautinės draudikų grupės 1994 m. pabaigoje nutrauktos perdraudimo sutarties.
22. 2002 m. birželio 26 d. Komisija Belgijai išsiuntė pagrįstą nuomonę. Kadangi Belgijos valdžios institucijos neįvykdė nuomonėje pateiktų Komisijos nurodymų, Komisija nusprendė pareikšti šį ieškinį.
IV – Ieškinio analizė
A – Dėl pirmo pagrindo, pagrįsto pažeidimais, susijusiais su tam tikrų TIR knygelių vertinimu, dėl kurių nuosavi ištekliai nebuvo tinkamai įtraukti į sąskaitas ir laiku pervesti
1. Priimtinumas
a) Pagrindiniai šalių argumentai
23. Pirmiausia Belgijos vyriausybė tvirtina, kad ieškinys yra nepriimtinas tiek, kiek jis yra susijęs su pavėluotu sumų įskaitymu į B sąskaitą. Ji nurodo, kad šios sumos buvo įskaitytos į sąskaitą iš karto po to, kai nuosavų išteklių patikrinimo ataskaitoje Komisija Belgijos valdžios institucijoms pranešė apie šią aplinkybę, todėl pagrįstos nuomonės pranešimo momentu jau nebuvo neįvykdytų įsipareigojimų. Todėl šiuo atžvilgiu ieškinys dėl įsipareigojimo neįvykdymo yra nepriimtinas.
24. Komisija atmeta šiuos argumentus, tvirtindama, kad daugeliu iš 33 nustatytų atvejų Belgijos valdžios institucijos 1996 m. nepadarė jokių įskaitymų nei į B sąskaitą, nei į A sąskaitą, o atitinkamos sumos į B sąskaitą buvo įskaitytos tik 1997 m. gruodžio mėnesį. Kadangi Belgijos Karalystė atsisakė pateikti kitas panašias bylas, negali būti atmesta galimybė, kad yra kitų panašių atvejų. Be to, klaidingas įskaitymas į B sąskaitą taip pat turi pavėluoto įskaitymo pasekmių, todėl turi būti mokami delspinigiai.
b) Vertinimas
25. Šiuo klausimu reikia priminti, kad netinkamas skolos muitinei įskaitymas į sąskaitas – nesvarbu, ar tai būtų pavėluotas įskaitymas į A sąskaitą, ar klaidingas įskaitymas į B sąskaitą, – gali lemti Reglamente dėl nuosavų išteklių sistemos nustatytos pareigos laiku įskaityti skolą muitinei į Komisijos sąskaitą neįvykdymą, ir dėl to gali atsirasti pareiga mokėti delspinigius.
26. Todėl jei Komisijos kaltinimas dėl klaidingos nurodytų sumų apskaitos ir dėl pavėluoto minėtų sumų pervedimo būtų pagrįstas, negalima būtų atmesti galimybės, kad pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje nebuvo pašalinti visi įsipareigojimų neįvykdymo padariniai, pirmiausia – nesumokėti delspinigiai pagal Reglamentą dėl nuosavų išteklių sistemos. Nors klausimas, ar šioje byloje įskaitymas buvo atliktas be pažeidimų ir ar mokėtinos sumos galėjo būti tinkamai įskaitytos į B sąskaitą, turi būti aiškinamas, remiantis tik ieškinio pagrįstumu, vis dėlto yra suinteresuotumas, kad prireikus būtų konstatuojamas nurodytas įsipareigojimų neįvykdymas(15).
27. Todėl, mano manymu, prieštaravimas dėl pagrįstumo yra nepagrįstas.
2. Ieškinio pagrįstumas
a) Pagrindiniai šalių argumentai
28. Komisija tvirtina, kad 1996 m. lapkričio mėn. ir 1997 m. gruodžio mėn. Belgijoje atlikdama patikrinimus pastebėjo nustatymo, įskaitymo į sąskaitas ir Bendrijos nuosavų išteklių pervedimo pažeidimus. Per patikrinimus nagrinėti atvejai, įvykę 1992–1994 metais, yra ne pavieniai, o dabartinės ir jau gana seniai susiformavusios praktikos dalis. Komisija kaltina Belgijos Karalystę, kad ji per Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos 6 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytą terminą atitinkamų mokėtinų sumų neįskaitė į A sąskaitą ir nepervedė Komisijai, nors jos ir buvo užtikrintos garantija bei neginčijamos.
29. Konkrečiai dėl 1996 m. lapkričio mėn. patikrinimo reikia pažymėti, kad Komisija priekaištauja Belgijos valdžios institucijoms 20 iš 33 nagrinėtų atvejų įskaičius nustatytas mokėtinas sumas dėl neįformintų TIR knygelių tik praėjus vieneriems metams po nuosavų išteklių patikrinimo. Dviem atvejais Belgijos valdžios institucijos pripažino pažeidusios nuostatas dėl nuosavų išteklių (nebuvo pranešta apie skolą muitinei ir dėl to suėjo šios skolos mokėjimo senaties terminai), tačiau atitinkamos sumos vis dar nebuvo perduotos Komisijos dispozicijon.
30. Mokėtinas sumas, susidariusias iš daugelio TIR knygelių, Belgijos valdžios institucijos įskaitė į A sąskaitą tik 1999 m. rugpjūčio mėn. gavusios šias sumas iš nacionalinės garantuojančiosios asociacijos. Pagal Muitinės kodekso įgyvendinimo reglamento 455 straipsnį ir TIR konvencijos 11 straipsnį Belgijos valdžios institucijos turėjo nustatyti atitinkamas mokėtinas sumas ne vėliau kaip per 15 mėn. (12+3) po atitinkamų TIR knygelių priėmimo ir per Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos 6 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytus terminus įskaityti jas į A sąskaitą. Kadangi TIR knygelės buvo priimtos 1993 m., tai dėl pavėluoto įtraukimo į sąskaitas ir pavėluoto įmokų įskaitymo reikėjo mokėti delspinigius. Daugeliu kitų atvejų Belgijos valdžios institucijos mokėtinų sumų neįskaitė į A sąskaitą dėl to, kad nacionalinė garantuojančioji asociacija pateikė ieškinį dėl jai nustatytų ribojimų.
31. Dėl 1997 m. gruodžio mėn. nagrinėtų atvejų Komisija nurodo, kad Belgijos valdžios institucijos mokėtinas sumas, susidariusias dėl tam tikrų neįformintų TIR knygelių, pirmiausia neįtraukė į sąskaitas ir, atlikus nuosavų išteklių patikrinimą, dėl nacionalinės garantuojančiosios asociacijos pateikto ieškinio minėtas sumas klaidingai įskaitė į B sąskaitą.
32. Komisija atmeta įvairius argumentus, kuriais Belgijos vyriausybė siekia pagrįsti jai inkriminuojamų veikų teisėtumą.
33. Komisija nurodo, kad vėlavimas įtraukti į sąskaitas viršijo visus terminus, nustatytus Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos 6 straipsnio 3 dalyje įskaitymo tiek į A sąskaitą, tiek į B sąskaitą atvejais. Ji nurodo, kad Belgijos vyriausybė, regis, tvirtina, jog visos susijusios bylos (72) buvo sukčiavimo atvejai, tačiau Komisija turi informacijos tik apie 33 TIR knygeles, kurios buvo nagrinėjamos per 1996 m. patikrinimą. Komisijos nuomone, dėl vėlavimo įskaityti į A sąskaitą buvo pavėluota pervesti susijusius nuosavus išteklius ir todėl buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai. Tik praėjus keletui metų po pranešimo apie neįforminimą Belgijos valdžios institucijos apskaitė ginčijamas sumas. Konkrečiai kalbant, Komisija atmeta įvairius Belgijos vyriausybės argumentus, kuriais ji tvirtina, kad nagrinėjamų mokėtinų sumų atveju yra kalbama apie ginčijamas arba garantija neužtikrintas mokėtinas sumas Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos 6 straipsnio 3 dalies a punkto prasme. Ji ypač pabrėžia, kad klausimas, susijęs su nacionalinės garantuojančiosios asociacijos užginčijamu, neturi jokios reikšmės, nes bet kuriuo atveju užginčyta buvo jau po to, kai nagrinėjamos sumos turėjo būti įskaitytos į A sąskaitą ir pervestos Bendrijai.
34. Pirmiausia Belgijos vyriausybė nurodo nuo 1990 metų pradžios kilusią krizę vežimo su TIR knygelėmis sistemoje, kuri 1995–1997 m. kilo visų pirma dėl to, kad draudikų grupė 1994 m. pabaigoje nutraukė perdraudimo sutartį ir nuo tada atsisakė mokėti skolas muitinei, atsiradusias iki 1994 m. pabaigos. Visos nagrinėjamos bylos buvo susijusios su tokiomis skolomis muitinei ir buvo nagrinėjamos arbitražo teisme, kuriame, pradėjus procedūrą prieš draudikų grupę, buvo priteistos kelios 1999 m. mokėtinos sumos, kurios iš karto buvo įskaitytos į A sąskaitą. Belgijos garantuojančioji asociacija nenutraukė garantijos sutarties, tačiau automatiškai atmetė bet kokį reikalavimą, atsiradusį pagal TIR knygelę, kurią garantavo buvusi draudikų grupė. Visi šioje byloje nagrinėjami nuosavi ištekliai buvo susiję su 72 TIR knygelėmis, kurios 1992 m. birželio mėn. – 1994 m. lapkričio mėn. apgaulės būdu buvo (ne)įformintos ir kurias buvo užtikrinusi buvusi tarptautinė draudikų grupė.
35. Belgijos vyriausybė nurodo, kad, išskyrus dvi TIR knygeles, dėl kurių Belgijos Karalystė pripažino reikalavimą sumokėti skolas muitinei esant pavėluotą, Komisija nenurodė, kad skolos nustatymas buvo atliktas nesilaikant Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos 2 straipsnio. Ji mano, jog norint, kad nustatyti būtų įmanoma, reikalingos keturios sąlygos, kurios buvo įvykdytos tik nuo momento, kai garantuojančiajai asociacijai buvo pateiktas reikalavimas mokėti. Pagal TIR konvencijos 11 straipsnio 1 ir 2 dalis valstybė narė reikalavimą sumokėti turi pateikti ne vėliau kaip per trejus metus, o ne per 15 mėnesių – valstybė narė savo dispozicijoje turi vienerius metus pranešti apie neįforminimą ir dvejus metus reikalavimui sumokėti skolas muitinei – nuo TIR knygelės priėmimo, išskyrus tą atvejį, koks yra šioje byloje, kai tai susiję su neteisėtu ar apgaulės būdu atliktu TIR knygelių įforminimu, kai taikomas 4 metų terminas.
36. Belgijos vyriausybės nuomone, nagrinėjamos mokėtinos sumos buvo teisingai įskaitytos į B sąskaitą. Ji nepritaria tam, kad nagrinėjamos mokėtinos sumos buvo susijusios su garantuotomis mokėtinomis sumomis Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos 6 straipsnio 2 dalies a punkto prasme. Šiuo atžvilgiu Belgijos vyriausybė pabrėžia (asmeninės) garantijos prigimtį TIR sistemoje ir tarptautinės draudikų grupės atsisakymą mokėti skolas muitinei. Garantija turi būti vykdoma tuo momentu, kai pagrindinis skolininkas negali sumokėti. Šioje byloje terminas įtraukti į sąskaitas suėjo tuo momentu, kai tarptautinė draudikų grupė jau buvo nutraukusi sutartį.
37. Be to, Belgijos vyriausybė pažymi, kad užginčijimą pagal Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos 6 straipsnio 2 dalies b punktą nebūtinai privalo pateikti tiesioginis skolininkas. Teisę jį pateikti turi ir garantuojančioji asociacija. Be to, priešingai nei tvirtina Komisija, užginčijant nėra privalomi apibrėžti procedūros reikalavimai. Taip pat užginčijimas nebūtinai turi būti pateiktas per terminą, nustatytą nuosavų išteklių įskaitymui į sąskaitas.
b) Vertinimas
i) Pirminės pastabos
38. Nepaisant sunkumų, kylančių dėl to, kad bylos šalys, pateikdamos procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo teisinius ir faktinius pagrindus, ne visuomet tiksliai vartoja tam tikras sąvokas(16) arba kad Bendrijos teisės aktų nuostatos, susijusios su nuosavais ištekliais, gautais iš muitų, pačios savaime yra kartais labai netikslios arba net nenuoseklios ir prieštaringos(17), bei dėl to, kad per tam tikrą procedūros laikotarpį padaroma daug pakeitimų, tais atvejais, koks yra nagrinėjamas šioje byloje dėl nuosavų išteklių, yra ypač sudėtinga, viena vertus, rasti glaudžius ryšius tarp įvairių pareigų, nustatytų Reglamente dėl nuosavų išteklių sistemos, ir, kita vertus, vis dėlto nustatyti sąsają tarp minėtų pareigų ir pareigų, kylančių iš nuostatų, susijusių su įvairių nuosavų išteklių, šiuo atveju muitų, atsiradimu ir išieškojimu.
39. Taip pat ir šioje byloje Komisija atsižvelgė į įvairias pareigas, nustatytas Reglamente dėl nuosavų išteklių sistemos, bei į Bendrijos teisės aktų nuostatas dėl muitų išieškojimo („neteisėtas tam tikrų TIR knygelių įforminimas“) – tai pirmiausia bent šiek tiek turi paaiškinti minėtas sąsajas ir ypač nurodyti tuos svarbius aspektus, kurie yra reikalingi, siekiant įvertinti Komisijos kiekvieną kartą konstatuotą įsipareigojimų neįvykdymo buvimą.
40. Visų pirma, kalbant apie pareigas, nustatytas Reglamente dėl nuosavų išteklių sistemos, vienas svarbiausių, kaip tvirtina Belgijos vyriausybė, yra Bendrijos mokėtinų sumų nustatymas šio reglamento 2 straipsnio prasme, šių sumų įskaitymas į sąskaitas 6 straipsnio prasme, po to minėtų sumų pervedimas į Komisijos sąskaitą 9 ir10 straipsnio prasme ir galiausiai delspinigių sumokėjimas už pavėluotą pervedimą Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos 11 straipsnio prasme. Kalbant apie tai, koks yra ryšys tarp šių pareigų, tai pareiga sumokėti delspinigius yra susijusi su nuosavų išteklių pervedimu į Komisijos sąskaitą. Šis (laiku) atliktas nuosavų išteklių pervedimas savo ruožtu priklauso nuo nustatymo, o taip pat nuo nuosavų išteklių įskaitymo į sąskaitas per kiekvienai iš šių operacijų nustatytus terminus.
41. Šiuo atžvilgiu reikia pastebėti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką „yra neatsiejamas ryšys tarp pareigos nustatyti nuosavus Bendrijų išteklius, t. y. įskaityti juos į Komisijos sąskaitą per nustatytus terminus, ir galiausiai sumokėti delspinigius“(18).
42. Be to, delspinigiai turi būti mokėti, neatsižvelgiant į nuosavų išteklių pervedimo į Komisijos sąskaitą vėlavimo priežastis. Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas nusprendė, kad nereikia skirti atvejo, kai valstybė narė nustato nuosavus išteklius, tačiau jų neperveda, nuo atvejo, kai ji neleistinai jų nenustato(19).
43. Taigi, pavėluotas – arba visai neatliktas – įmokų pervedimas į Komisijos sąskaitą, kuris savo ruožtu vėlgi lemia pareigą mokėti palūkanas, gali būti susijęs tiek su termino, skaičiuojamo nuo nagrinėjamų nuosavų išteklių nustatymo, praleidimu, tiek su pavėluotu nustatymu arba nenustatymu, nors tą reikėjo padaryti pagal Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos 2 straipsnį.
44. Tačiau, kaip pabrėžiau savo išvadoje minėtoje byloje Komisija prieš Vokietiją (C‑105/02)(20), ir įskaitymas vaidina atskirą vaidmenį (laiku) atlikto nuosavų išteklių pervedimo į Komisijos sąskaitą atžvilgiu, nes bet kuriuo atveju šioje byloje taikoma Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos redakcija nustato terminą, skirtą pervesti į Komijos sąskaitą sumas, kurios buvo įskaitytos į B sąskaitą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo šių sumų išieškojimo, o į A sąskaitą įskaitytų sumų pervedimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo šių sumų nustatymo. Tai vėlgi reiškia, kad į B sąskaitą įskaitytų sumų atžvilgiu negali būti visiškai vėluojama pervesti į Komisijos sąskaitą, kol nėra išieškotos šios sumos. Tačiau netinkamas sumų įskaitymas į B sąskaitą, o ne į A sąskaitą, lemia pavėluotą įmokų pervedimą ir kartu pareigą mokėti delspinigius.
45. Vis dėlto reikia pažymėti, kad Reglamente dėl nuosavų išteklių sistemos numatytų pareigų, susijusių su įskaitymu į sąskaitas, bei kitų pirmiau minėtų pareigų nesilaikymas, nepriklausomai nuo jo poveikio Bendrijos finansinei būklei ir sumų pervedimo į Komisijos sąskaitą datai, yra Bendrijos teisės pažeidimas, ir toks turi būti pripažintas per procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo.
46. Dėl ryšio tarp teisės aktų, susijusių su nuosavais ištekliais, nustatančių procedūrą, pagal kurią valstybės narės perveda Bendrijai joms skirtus nuosavus išteklius, ir nuostatų, reglamentuojančių muitų, nustatytų pirmiausia pagal muitus reglamentuojančius Bendrijos teisės aktus (taigi, visų pirma, pagal Muitinės kodeksą, Muitinės kodekso įgyvendinimo reglamentą ir TIR konvenciją) bei nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, atsiradimą ir jų išieškojimą, pirmiausia reikia pažymėti, kad, remiantis ieškiniu, Komisijos kaltinimai apsiriboja Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos pažeidimais, todėl šioje byloje Teisingumo Teismas neprivalo atskirai nagrinėti galimų muitų teisės aktų pažeidimų.
47. Tačiau šioje byloje tokie pažeidimai gali būti svarbūs tiek, kiek jie gali reikšti nuostatų, susijusių su nuosavais ištekliais, pažeidimus arba kiek jie gali pažeisti nuosavų išteklių perdavimą(21). Tai taikoma mokėtinų sumų nustatymo atveju, nes čia vadovaujamasi muitų teisės aktais, ir, kaip jau nurodžiau, pareiga pervesti sumas į Komisijos sąskaitą ir prireikus pareiga mokėti delspinigius galioja ne tik faktiškai nustatytoms mokėtinoms sumoms, bet ir sumoms, kurių valstybė narė nenustatė arba kurias nustatė pavėluotai, pažeisdama muitus reglamentuojančias Bendrijos teisės nuostatas(22).
48. Tačiau tiek, kiek muitų teisės nuostatos yra taikomos perduodant Bendrijos nuosavus išteklius, kaip nurodyta Reglamente dėl nuosavų išteklių sistemos, arba kiek jos šiuo atžvilgiu gali daryti įtaką, tai reiškia neabejotinai šių abiejų reguliavimo sričių „sutapimą“. Todėl muitų teisės aktuose nustatyti (rekomenduojami) terminai turi būti aiškinami kaip greito ir veiksmingo nuosavų išteklių pervedimo užtikrinimas ir gali būti laikomi privalomais pareigų, kylančių iš Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos, atžvilgiu(23).
ii) Dėl konkrečių kaltinimų
49. Kalbant apie Komisijos kaltinimų turinį, reikia pažymėti, kad Komisija remiasi „tam tikrais tranzito dokumentais“, ieškinyje nenurodydama konkrečių tranzito dokumentų ir neįvardydama konkrečios sumos. Taip pat ir motyvuodama ieškinį, Komisija labiau remiasi bendrais abiejų nuosavų išteklių patikrinimų rezultatais arba kaip pavyzdį atsitiktinai cituoja konkrečius analizuotus tranzito dokumentus. Taigi, remiantis Komisijos argumentais ir jos pateikta informacija, yra svarbiau, atsižvelgiant į atsitiktinį nuosavų išteklių patikrinimą, nustatyti ar, bent jau tam tikrais atvejais, Belgijos muitinės veiksmai, susiję su TIR sistema, pažeidžia Bendrijos teisę, neprivalant, mano nuomone, įrodyti, kad kaltinimas yra pagrįstas visų nagrinėjamų TIR knygelių atveju, nes Komisijos ir Belgijos vyriausybės pateikta informacija šiuo klausimu skiriasi.
50. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad Belgijos vyriausybė dviejų TIR knygelių atžvilgiu pripažino, jog dėl Belgijos valdžios institucijų kaltės, o būtent dėl nepateiktų pranešimų, nebuvo išieškotos atitinkamos skolos muitinei, ir dėl to ji šiuo atžvilgiu neginčijo Komisijos kaltinimo.
51. Kalbant apie kitus Komisijos nurodytus atvejus, pažymėtina, kad netiksliai apibrėžtą Komisijos kaltinimą iš esmės sudaro dvi pagrindinės dalys, su kuriomis susiję kiti argumentai, būtent, viena vertus, pavėluotas – tik praėjus vieneriems metams po kiekvieno nuosavų išteklių patikrinimo atliktas – nuosavų išteklių, gaunamų iš TIR knygelių, įtraukimas į sąskaitas ir, kita vertus, Komisijos nuomone, klaidingas nuosavų išteklių įtraukimas ne į A sąskaitą, o į B sąskaitą.
52. Abu kaltinimai grindžiami faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis būtent su tuo, kad mokėtinos sumos, atsiradusios dėl 1992–1994 m. priimtų TIR knygelių, kiekvieną kartą buvo įskaitytos į B sąskaitą tik praėjus vieneriems metams po 1996 m. ir 1997 m. atlikto nuosavų išteklių patikrinimo, yra neginčijami. Belgijos vyriausybė neigia, kad įskaitymas į sąskaitas buvo atliktas pavėluotai, ir tvirtina, jog ginčijamos sumos pagrįstai buvo įtrauktos į B sąskaitą.
53. Pirma, dėl pavėluoto įskaitymo klausimo, pagal Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos 6 straipsnį, ir mokėtinos sumos į A sąskaitą, ir šios sumos į B sąskaitą turi būti įskaitomos ne vėliau kaip pirmąją darbo dieną po devynioliktos antrojo mėnesio, einančio po mėnesio, per kurį buvo nustatyta atitinkama suma, dienos.
54. Pagal Reglamento dėl nuosavų išteklių 2 straipsnio redakciją, taikomą šioje byloje nustatymo atžvilgiu(24), Bendrijoms priklausanti mokėti suma „nustatoma iš karto, kai kompetentingos valstybės narės institucijos praneša skolininkui apie mokėtinus mokesčius“.
55. Šiuo aspektu pirmiausia reikia pažymėti, kad šis nustatymas, kurį valstybės narės privalo vykdyti(25), nėra atskiras veiksmas, kurį kompetentingos valstybių narių tarnybos turi atlikti. Nustatymo sąvoka susijusi su tam tikrais procedūriniais žingsniais ir su administracinėmis priemonėmis (pranešimas apie mokėtiną mokestį) atitinkamų nuosavų išteklių, šioje byloje muitų, išieškojimo srityje. Šis ryšys tarp nustatymo sąvokos ir veiksmų, atliekamų išieškojimo procedūroje, galėtų taip pat paaiškinti įvairiose Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos redakcijose nurodytą neaiškų terminą, apibrėžiantį sąlygas, kurių laikantis yra įvykdoma pareiga nustatyti nuosavus išteklius, nes šios sąlygos, viena vertus, turi būti taikomos įvairioms nuosavų išteklių arba mokesčių rūšims, tačiau, kita vertus, nustatant šias sąlygas, turi būti atsižvelgta į valstybių narių administracinių procedūrų skirtumus.
56. Nagrinėjant pranešimą apie mokėtiną mokestį, nagrinėjamu laikotarpiu Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos galiojusi 2 straipsnio 2 sakinio redakcija(26) daro nuorodą į taikytinas Bendrijos teisės nuostatas, t. y. šioje byloje į Bendrijos muitų teisės aktų nuostatas. Konkrečiai kalbant, nuostatos, reglamentuojančios skolų muitinei, atsiradusių dėl TIR sistemos pažeidimų, išieškojimą, iš dalies išplaukia iš TIR konvencijos, iš dalies iš specialiųjų nuostatų dėl TIR sistemos, nustatytų Muitinės kodekso įgyvendinimo reglamente, kuris savo ruožtu daro nuorodą į TIR konvenciją ir Bendrijos bei nacionalinius teisės aktus, ir, be kita ko, iš Muitinės kodekso.
57. Mano nuomone – tuo vadovaujasi ir Komisija, ir Belgijos vyriausybė, – šioje byloje mokėjimo reikalavimą TIR konvencijos 11 straipsnio 2 dalies prasme reikia laikyti pranešimu Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos 2 straipsnio prasme.
58. Pagal Reglamento dėl nuosavų išteklių 2 straipsnio 2 sakinį pranešimas turi būti pateikiamas iš karto, kai nustatomas skolininkas ir kompetentingos administracijos institucijos gali apskaičiuoti mokesčio dydį.
59. Be to, faktinis pranešimas apie mokėtinos sumos dydį neturi lemiamos reikšmės nustatymo momentui, nurodytam Reglamente dėl nuosavų išteklių sistemos, jeigu šis pranešimas pateikiamas ne šiuo momentu, t. y. iš karto, kai nustatomas skolininkas ir galima apskaičiuoti mokesčio dydį. Tai išplaukia iš to, kad valstybės narės privalo nustatyti Bendrijoms mokėtinas sumas ir negali to atsisakyti, nes priešingu atveju būtų sutrikdyta Bendrijos finansinė pusiausvyra dėl valstybės narės elgesio(27).
60. Todėl terminas, kai yra įvykdomos sąlygos, skirtos pranešti apie muito mokestį, t. y. kai muitinės institucijos gauna būtiną informaciją ir todėl gali apskaičiuoti muito mokestį bei nustatyti skolininką, iš esmės lemia nustatymo momentą(28).
61. Šioje byloje Belgijos vyriausybė pažymi, kad valstybės narės turi trejus, o TIR knygelių įforminimo apgaulės būdu atveju ketverius metus atlikti mokėtinų sumų nustatymą, tačiau Komisija tvirtina, kad kiekvienu atveju sumas reikia nustatyti vėliausiai praėjus 15 mėn. po atitinkamų TIR knygelių priėmimo. Mano nuomone, abiem šiems tvirtinimams negalima apskritai pritarti.
62. Nagrinėjant Belgijos vyriausybės poziciją, reikia pažymėti, kad dvejų metų terminas, nustatytas pranešti apie TIR knygelių neįforminimą arba įforminimą su išlygomis pagal TIR konvencijos 11 straipsnio 1 dalį (ne anksčiau kaip po trijų mėnesių per vienerius metus arba – apgaulingo įforminimo atveju – per dvejus metus), ir reikalavimo sumokėti terminas, nustatytas TIR konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje (ne daugiau kaip dveji metai), yra ilgiausi terminai, ir pranešti apie skolą muitinei reikia kuo skubiau dėl Reglamentu dėl nuosavų išteklių sistemos siektinų tikslų(29). Todėl negalima šių terminų tiesiog sudėti, kartu darant išvadą, kad mokėtinas sumas susijusiose bylose reikėjo nustatyti apskritai per trejus arba ketverius metus nuo TIR knygelės priėmimo.
63. Be to, kaip tvirtino Komisija, šiuo požiūriu svarbu pažymėti, kad kiekvienu iš 31 atvejo pranešimas apie TIR knygelių neįforminimą arba įforminimą su išlygomis buvo realiai pateiktas žymiai anksčiau nei per 11 straipsnio 1 dalyje nustatytus ilgiausius vienerių arba dvejų metų terminus, o būtent per keletą mėnesių arba net dienų.
64. Kalbant apie Komisijos poziciją, pagal kurią visais atvejais nustatymas turi būti atliktas vėliausiai praėjus 15 mėnesių po TIR knygelių priėmimo, pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tam tikrais atvejais būtų neįmanoma laikytis šio termino. Pagal Muitinės kodekso įgyvendinimo reglamento 454 straipsnį valstybė narė išieško mokėtinus muitus ir kitus privalomuosius mokėjimus, jeigu nustatoma, kad buvo padarytas transporto operacijos, kuri buvo atliekama su TIR knygele, pažeidimas arba nusižengimas, o skola muitinei atsiranda, be kita ko, pagal Muitinės kodeksą (priklausomai nuo pažeidimo arba nusižengimo rūšies taikomi konkrečiai 202 ir 203 straipsniai). Šiuo atžvilgiu yra svarbu, kad įvežimo muitinės įstaiga – šiuo atveju kalbama apie išieškojimą, atliekamą tokios muitinės įstaigos – privalo žinoti apie pažeidimą arba atsiradusią skolą muitinei tam, kad galėtų imtis kitų žingsnių, išieškant ir nustatant nuosavus išteklius. Ši muitinės įstaiga paprastai apie tai sužino iš išvykimo muitinės įstaigos pateikto pranešimo arba pastarosios įstaigos grąžintos šaknelės Nr. 2. Tuo atveju, kai įvežimo muitinės įstaiga negauna šaknelės Nr. 2 per terminą, nustatytą pateikti TIR knygelėje nurodytas prekes, įskaičiuojant protingą terminą, nustatytą reekspedicijai, reikalui esant, būtų galima dar reikalauti, kad įvežimo muitinės įstaiga preziumuotų, jog šiuo momentu buvo padarytas pažeidimas, ir dėl to jau imtųsi reikalingų priemonių, skirtų nuosaviems ištekliams išieškoti ir nustatyti. Tačiau tokioje situacijoje, kokia yra nagrinėjamu atveju, kai įvežimo muitinės įstaiga gauna suklastotas šakneles Nr. 2 – tol, kol išaiškinamas šis apgaulės atvejis, – atvykimo muitinės įstaiga negali preziumuoti, jog buvo padarytas pažeidimas, ir todėl tik sužinojusi apie šį pažeidimą arba skolos muitinei atsiradimą gali imtis procedūrinių veiksmų, susijusių su išieškojimu arba nustatymu.
65. Be to, reikia pažymėti, kad terminai, galiojantys išieškant skolas muitinei, atsiradusias iš TIR knygelių, nagrinėjant klausimą dėl nustatymo momento, nebūtinai sutampa su tais terminais, kurie buvo taikomi Bendrijos tranzito procedūroms, nagrinėtoms 2005 m. balandžio 14 d. Sprendime Komisija prieš Nyderlandus(30) bei sprendime Komisija prieš Vokietiją(31). Šiose bylose buvo nagrinėjamas vienuolikos mėnesių terminas, nustatytas pranešti apie prekių nepateikimą Muitinės kodekso įgyvendinimo reglamento 379 straipsnio 1 dalies prasme, ir trijų mėnesių terminas, nustatytas pateikti įrodymus apie be pažeidimų atliktą tranzito procedūrą Muitinės kodekso įgyvendinimo reglamento 379 straipsnio 2 dalies prasme, kuris pradedamas skaičiuoti nuo nurodyto pranešimo datos. Teisingumo Teismas nusprendė, viena vertus, kad vienuolikos mėnesių terminas, skirtas pranešti apie prekių nepateikimą, valstybėms narėms yra privalomas ilgiausias terminas pareigų, nustatytų Reglamente dėl nuosavų išteklių sistemos, atžvilgiu(32), kita vertus, kad apie skolą muitinei turi būti pranešta arba ji išieškota iš karto pasibaigus trijų mėnesių terminui, per kurį įrodomas tranzito procedūros teisėtumas, nes vėliausiai nuo šios datos muitinės įstaigos gali apskaičiuoti mokesčio dydį ir nustatyti skolininką(33). Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad tokiam aiškinimui neprieštarauja tai, jog pagal taikomas Muitinės kodekso nuostatas leidžiama pranešti apie mokesčio sumą per trejų metų laikotarpį nuo skolos muitinei atsiradimo datos, nes šis ilgiausias terminas nedaro poveikio pareigoms Bendrijos atžvilgiu, kylančioms iš nuostatų dėl nuosavų išteklių(34).
66. Remiantis šia Teisingumo Teismo praktika reikia pritarti Komisijos požiūriui šioje byloje, nes tuo atveju, jei nustatomas pažeidimas, privalomas ilgiausias dvylikos mėnesių terminas, nustatytas pranešti apie pažeidimą arba neįforminimą, yra taikomas pagal Muitinės kodekso įgyvendinimo reglamento 455 straipsnio 1 dalį, skaitomą kartu su TIR konvencijos 11 straipsnio 1 dalimi (jei įforminimas buvo atliktas netinkamu ar apgaulės būdu, taikomas dvejų metų terminas). Tačiau kalbant apie trijų mėnesių terminą, kuriuo remiasi Komisija, pagal TIR konvencijos 11 straipsnio 2 dalį šis terminas tik nurodo anksčiausią datą, nuo kurios garantuojančiajai asociacijai gali būti pateikiamas reikalavimas sumokėti. Kitais atvejais, remiantis 455 straipsnio 2 dalimi, skaitoma kartu su TIR konvencijos 11 straipsnio 2 dalimi, TIR knygelės turėtojas bei garantuojančioji asociacija įrodymams, kad operacija, vykdyta gabenant prekes su TIR knygele, buvo atlikta be pažeidimų, turi dvejus metus nuo pranešimo apie pažeidimą. Todėl kadangi remiantis Teisingumo Teismo 2005 m. balandžio 14 d. Sprendimu Komisija prieš Vokietiją(35) ir sprendimu Komisija prieš Nyderlandus(36), laikotarpis, skirtas valstybių narių valdžios institucijoms pranešti apie skolą muitinei ir dėl to nustatyti nuosavus išteklius pagal Muitinės kodekso įgyvendinimo reglamento 379 straipsnį, yra labai reikšmingas terminui, per kurį reikia įrodyti, jog tranzito operacija buvo atlikta be pažeidimų, arba nustatyti faktinę pažeidimo arba nusižengimo vietą, tai, jeigu laikomasi Komisijos požiūrio, TIR sistemoje atsiradusį reikalavimą sumokėti reikėtų įvykdyti automatiškai, dar nepasibaigus terminui, per kurį reikia įrodyti, jog tranzito operacija naudojantis TIR knygele buvo atlikta be pažeidimų. Be to, šis terminas nėra skirtas tik muitinėms, tačiau yra terminas, nustatytas TIR knygelės turėtojui arba garantuojančiajai asociacijai, ir dėl to, atsižvelgiant į nuostatas dėl nuosavų išteklių, negali būti sutrumpinamas šiems asmenims.
67. Dėl nurodytų priežasčių aš abejoju, jog galima apskritai daryti išvadą, kad pranešti apie mokėtiną sumą ir ją nustatyti pagal Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos 2 straipsnį yra įmanoma vėliausiai per 15 mėnesių terminą, pradedamą skaičiuoti nuo atitinkamų TIR knygelių priėmimo. Tačiau yra aišku, kad šis pranešimas, šioje byloje reikalavimas sumokėti, turi būti pateiktas iš karto, kai muitinė gali tą padaryti. Šiuo klausimu reikia pridurti, kad TIR sistemoje muitinės neturi galimybės nustatyti mokėtoją tuomet, kai tik nustatomas „tikrasis skolininkas“, tačiau bet kuriuo atveju yra žinomas vienas mokėtojas, t. y. garantuojančioji asociacija, kuri solidariai atsako kartu su asmeniu arba asmenimis, tiesiogiai privalančiais sumokėti mokėtinas sumas.
68. Bet kuriuo atveju šioje byloje iš dokumentų matyti, kad daugeliu atvejų, kurie buvo nagrinėjami per 1996 m. nuosavų išteklių patikrinimą, reikalavimas sumokėti skolas muitinei buvo pateiktas ir TIR knygelės turėtojui, ir garantuojančiajai asociacijai jau 1995 m. vasario mėnesį. Todėl bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad vėliausiai nuo šio momento Belgijos valdžios institucijos neabejotinai turėjo turėti duomenis, reikalingus nustatyti skolą muitinei bei skolininką, ir atitinkamos sumos turėjo būti nustatytos vėliausiai šiuo momentu. Todėl šios sumos bet kuriuo atveju buvo pavėluotai įskaitytos į sąskaitas – tai neginčijamai buvo atlikta tik praėjus vieneriems metams po nuosavų išteklių patikrinimo, t. y. 1997 metais.
69. Taigi reikia pažymėti, kad Belgijos valdžios institucijos mokėtinas sumas, atsiradusias iš TIR knygelių, nustatė pavėluotai ir dėl to jas – įtraukdamos į B sąskaitą tik praėjus beveik vieneriems metams po 1996 m. ir 1997 m. atlikto nuosavų išteklių patikrinimo – įskaitė į sąskaitas taip pat pavėluotai, arba, jeigu nustatymas buvo atliktas iš tikrųjų tuo momentu, kai muitinės įstaigoms pirmą kartą atsirado galimybė nustatyti mokėtiną sumą ir skolininką, vis dėlto įskaitymas į sąskaitą visais atvejais buvo atliktas pavėluotai.
70. Taigi, antra, kalbant apie Komisijos kaltinimą, pagal kurį sumos, nurodytos TIR knygelėse, neteisingai buvo įtrauktos į B sąskaitą, reikia pastebėti, kad, kaip jau nurodžiau savo išvadoje byloje Komisija prieš Vokietiją (C‑105/02)(37), iš principo į B sąskaitą gali būti įtrauktos, pirma, dar neišieškotas nustatytos mokėtinos sumos, už kurias nebuvo pateikta garantija, ir antra, neišieškotos nustatytos mokėtinos sumos, už kurias nors ir buvo pateikta garantija, tačiau kurios buvo užginčytos ir kurios, išsprendus kilusius ginčus, gali būti pakeistos.
71. Dėl įvairių Belgijos vyriausybės nurodytų argumentų, kuriais ji tvirtina, kad nagrinėjamos mokėtinos sumos nebuvo garantuotos Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos 6 straipsnio 3 dalies b punkto prasme, aš taip pat darau nuorodą į savo išvadą byloje Komisija prieš Vokietiją (C‑105/02), kurioje nurodžiau, kad užstatas, numatytas TIR konvencijos 8 straipsnyje, iš esmės yra garantija šios nuostatos prasme, ir todėl nustatytos mokėtinos sumos, atsiradusios iš TIR knygelių, visais atvejais turi būti įskaitomos į A sąskaitą bent jau iki TIR sistemos pagrindu sutarto maksimalaus garantijos dydžio, kuriuo garantuojančiosios asociacijos atsako už skolas muitinei(38), ir perduodamos Bendrijai per Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos 10 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nustatytą terminą.
72. Remdamosi mano argumentais minėtoje išvadoje, nenagrinėjant, kiek TIR sistemos krizė ir jos pasekmės, atsiradusios dėl to, kad 1994 m. tarptautinė draudikų grupė nutraukė perdraudimo sutartį, turėjo realios įtakos garantijoms, kurias Belgijos garantuojančioji asociacija suteikė nagrinėjamu momentu, Belgijos valdžios institucijos negalėjo dėl šių sunkumų pagal Reglamentą dėl nuosavų išteklių sistemos ir juo paremtą sąžiningo bendradarbiavimo principą vienašališkai ir nepasitarusios su Komisija įtraukti skolų muitinei, atsiradusių iš TIR knygelių, į A sąskaitą taip, kaip buvo nurodyta pirmiau(39).
73. Kaip matyti iš bylos dokumentų, nebuvo jokių atitinkamų išankstinių konsultacijų, priešingai, atlikus nuosavų išteklių patikrinimą Komisija keletą kartų nurodė, kad nepritaria įtraukimui į B sąskaitą.
74. Todėl Belgijos vyriausybės argumentai dėl TIR sistemos krizės ir jos įtakos turi būti atmesti.
75. Taip pat turi būti atmestas Belgijos vyriausybės argumentas, kad nagrinėjamas mokėtinas sumas buvo galima įskaityti į B sąskaitą, nes buvo kalbama apie „ginčytinas mokėtinas sumas“ Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos 6 straipsnio 3 dalies b punkto prasme.
76. Tiesa, aš pritariu Belgijos vyriausybei, kad užginčyti iš principo gali ir garantijos davėjas, t. y. garantuojančioji asociacija. Mano nuomone, tai išplaukia pirmiausia iš to, kad pagal TIR konvencijos 8 straipsnio 1 dalį garantuojančioji asociacija kartu su TIR knygelės turėtoju už mokėtinų muito mokesčių sumokėjimą atsako solidariai, ir todėl ji turėtų turėti tas pačias galimybes gintis(40).
77. Vis dėlto mano, kaip ir Komisijos, požiūriu, „užginčijimas“, kaip matyti iš Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos 6 straipsnio 2 dalies b punkto formuluotės, turi būti susietas su pačia mokėtina suma, o ne su garantija, taigi kalbama apie pagrindinės mokėtinos skolos muitinei užginčijimą(41). Tačiau, remiantis dokumentais ir Belgijos vyriausybės argumentais, šioje byloje nekalbama apie tokio pobūdžio užginčijimą. Priešingai, dėl to, kad tarptautinė draudikų grupė nutraukė perdraudimo sutartį, ir dėl jai gresiančio bankroto Belgijos garantuojančioji asociacija, aišku, nuolatos atsisakydavo atlikti mokėjimus, atsiradusius iš garantijų.
78. Todėl Belgijos vyriausybės argumentams, kad atitinkamos sumos buvo teisingai įtrauktos į B sąskaitą, bet kuriuo atveju negalima pritarti, nenagrinėjant, ar ir kiek aplinkybės, Belgijos vyriausybės nuomone, pateisinančios įtraukimą į B sąskaitą jau buvo momentu, turinčiu lemiamos reikšmės įskaitymui į sąskaitas, kaip nurodė Komisija.
79. Taigi reikia konstatuoti, kad Komisijos kaltinimai, susiję su pavėluotu ir klaidingu nuosavų išteklių, atsiradusių iš TIR knygelių, įskaitymu į sąskaitas, yra pagrįsti.
80. Atsižvelgiant į visa tai, kas pasakyta, reikia konstatuoti, kad pirmas Komisijos kaltinimas yra pagrįstas.
B – Dėl antro kaltinimo, pagrįsto nepranešimu Komisijai apie tam tikras kitas neužginčytas skolas muitinei, panašiu būdu įskaitytas į sąskaitas
a) Pagrindiniai šalių argumentai
81. Antru kaltinimu Komisija priekaištauja Belgijos valdžios institucijoms nepranešus apie visas kitas neužginčytas skolas muitinei, susijusias su neįformintomis TIR knygelėmis Belgijos muitinėse nuo 1996 m., kurios panašiu būdu (kaip ir patikrintos TIR knygelės) buvo įtrauktos į B sąskaitą, nežiūrint to, kad Komisija reikalavo pranešti apie minėtas skolas. Taigi Belgijos Karalystė neįvykdė savo įsipareigojimo dėl sąžiningo bendradarbiavimo, kaip nustato Reglamentas dėl nuosavų išteklių sistemos bei EB 10 straipsnis.
82. Belgijos vyriausybė mano, kad ji negali būti kaltinama neįvykdžius įsipareigojimo dėl sąžiningo bendradarbiavimo.
b) Vertinimas
83. Kaip jau nurodžiau savo minėtoje išvadoje byloje Komisija prieš Vokietiją (C‑105/02), pagal sąžiningo bendradarbiavimo principą, kuriuo taip pat grindžiamas Reglamentas dėl nuosavų išteklių sistemos, valstybė narė privalo patenkinti Komisijos prašymą pateikti informaciją, koks nagrinėjamas šioje byloje, kuriuo Komisija siekia gauti informacijos apie tam tikrų TIR knygelių apskaitos tvarkymą po patikrinimų, kuriuos ji atliko, siekdama patikrinti, ar teisės aktai, susiję su nuosavais ištekliais, taikomi teisingai(42).
84. Kadangi Belgijos vyriausybė nepaneigė nei to, kad ji iš Komisijos gavo atitinkamą prašymą pateikti informaciją, nei to, kad ji neįvykdė šio prašymo, reikia konstatuoti, kad Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Reglamentą dėl nuosavų išteklių sistemos.
85. Todėl antras Komisijos kaltinamas yra pagrįstas.
C ‑ Dėl trečio kaltinimo, pagrįsto delspinigių, susijusių su Komisijai mokėtinomis sumomis, nemokėjimu
c) Pagrindiniai šalių argumentai
86. Komisijos teigimu, dėl to, kad Belgijos valdžios institucijos iki šiol nepervedė Bendrijai didelės dalies mokėtinų sumų, o tos, kurios jau įskaitytos, buvo pervestos labai pavėluotai, remiantis Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos 11 straipsniu turi būti mokami delspinigiai. Komisija ypač pabrėžia sumą, mokėtiną dviem neužginčytais atvejais, kurią Belgijos valdžios institucijos jau buvo pažadėjusios sumokėti, bet vis dar nepervedė į Komisijos sąskaitą. Belgijos vyriausybės prieštaravimus reikia atmesti, nes nagrinėjamos sumos, atsiradusios iš TIR knygelių, bent jau tiek, kiek jos buvo padengtos garantija, turėjo būti įtrauktos į A sąskaitą.
87. Belgijos vyriausybė pakartoja savo poziciją, kad nagrinėjamos mokėtinos sumos buvo teisingai įtrauktos į B sąskaitą. Kadangi ji jau gavo likusias mokėtinas sumas (1999 m.), jas pervedė Komisijai per nustatytą terminą. Be to, Komisija, atrodo, klaidingai apskaičiavo delspinigius.
d) Vertinimas
88. Pagal Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos 11 straipsnį už bet kokį pavėluotą įmokų įskaitymą reikia mokėti delspinigius, kurie, remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, mokėtini, kad ir kokios būtų šių išteklių pervedimo į Bendrijos sąskaitą vėlavimo priežastys(43).
89. Pirma, kaip aš jau nurodžiau, Belgijos vyriausybė pripažino pažeidusi Reglamento dėl nuosavų išteklių sistemos nuostatas dviejų TIR knygelių atveju ir pažadėjo Komisijai pervesti atitinkamus nuosavus išteklius su delspinigiais, tačiau šie nuosavi ištekliai, kaip nurodė Komisija ir niekas neginčijo, vis dar nebuvo sumokėti.
90. Antra, nagrinėdama pirmą kaltinimą, nustačiau, kad Belgijos valdžios institucijos bent jau tam tikrais atvejais nuosavus išteklius įskaitė į sąskaitas arba juos nustatė pavėluotai ir kad nuosavų išteklių sumos buvo neteisingai įtrauktos į B sąskaitą. Todėl mokėtinos sumos buvo pervestos Komisijai vėliau, nei jos turėjo būti įskaitytos teisingai taikant Reglamentą dėl nuosavų išteklių sistemos arba muitus reglamentuojančius teisės aktus, arba šios sumos visai nebuvo įskaitytos, nes jos, pavyzdžiui, buvo neteisingai įtrauktos į B sąskaitą ir atitinkamos skolos muitinei dar realiai nebuvo išieškotos(44), todėl reikia mokėti delspinigius, ir nėra ginčijama, kad iki šiol jie dar nėra sumokėti.
91. Kadangi savo ieškinyje Komisija nenurodė nesumokėtų delspinigių dydžio, siekiant nustatyti, ar šioje byloje buvo neįvykdyti įsipareigojimai, nereikia nustatyti nesumokėtų nuosavų išteklių sumų arba mokėtinų delspinigių dydžio(45).
92. Todėl trečias Komisijos kaltinimas yra taip pat pagrįstas.
V – Dėl bylinėjimosi išlaidų
93. Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Belgijos Karalystė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas.
VI – Išvada
94. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, siūlau Teisingumo Teismui priimti tokį sprendimą:
„1. Tinkamai neįforminusi tam tikrų tranzito dokumentų (TIR knygelių) – dėl to su tuo susiję nuosavi ištekliai nebuvo nei įskaitomi, nei pervedami Europos Bendrijų Komisijai per nustatytus terminus,
– nepranešusi Komisijai apie kitas neužginčytas muitinės sumas, kurioms buvo taikomas analogiškas su Belgijos muitinės TIR knygelių neįforminimu nuo 1996 m. susijęs vertinimas (užuot įskaitytos į „A sąskaitą“, jos buvo įskaitytos į „B sąskaitą“),
– atsisakiusi mokėti delspinigius nuo Komisijai mokėtinų sumų,
Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 1150/2000, įgyvendinančio Sprendimą 94/728/EB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos, kuris nuo 2000 m. gegužės 31 d. panaikino ir pakeitė 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 1552/89, įgyvendinantį Sprendimą 88/376/EEB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos, kurio tikslas buvo tas pats, 6, 9, 10 ir 11 straipsnius.
2. Priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.“
1 – Originalo kalba: vokiečių.
2 – OL L 130, p. 1.
3 – 1994 m. spalio 31 d. Tarybos sprendimas (OL L 293, p. 9).
4 – OL L 155, p. 1.
5 – 1988 m. birželio 24 d. Tarybos sprendimas (OL L 185, p. 24).
6 – Byla nagrinėjama Teisingumo Teisme.
7 – Žr. išvados 2–4, 10–15 ir 18–21 punktus.
8 – Be kita ko, žr. 1996 m. rugsėjo 10 d. Sprendimą Komisija prieš Vokietiją (C‑61/94, Rink. p. I‑3989, 42 punktas) ir 1999 m. lapkričio 9 d. Sprendimą Komisija prieš Italiją (C‑365/97, Rink. p. I‑7773, 32 punktas).
9 – Žr. 2003 m. birželio 12 d. Sprendimą Komisija prieš Italiją (C‑363/00, Rink. p. I‑5767, 21–24 punktai).
10 – Reglamentas, pakeičiantis Reglamentą Nr. 1552/89 (OL L 175, p. 3).
11 – Žr., pavyzdžiui, 2004 m. liepos 1 d. Sprendimą Tsapalos ir Diamantakis (C‑361/02 ir C‑362/02, Rink. p. I‑6405, 19 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
12 – Europos bendrija patvirtino šią konvenciją 1978 m. liepos 25 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2112/78 dėl Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (TIR konvencija) 1975 m. lapkričio 14 d. Ženevoje sudarymo (OL L 252, p. 1).
13 – OL L 253, p. 1.
14 – 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1).
15 – Žr. 2005 m. balandžio 14 d. Sprendimą Komisija prieš Vokietiją (C‑104/02, Rink. p. I‑0000, 45–46 punktai).
16 – Taip pat, pavyzdžiui, žr. 2005 m. kovo 10 d. generalinio advokato L. A. Geelhoed išvados byloje Komisija prieš Daniją (Sprendimas C‑392/02, Rink. p. I‑0000) 47 punktą.
17 – Šiuo klausimu žr., pavyzdžiui, 2000 m. kovo 23 d. Sprendimą Leszek Labis ir Sagpol (C‑310/98 ir C‑406/98, Rink. p. I‑1797, 46–47 punktai) ir 2003 m. rugsėjo 23 d. Sprendimą Bundesverband Güterkraftverkehr ir Logistik eV (BGL) (C‑78/01, Rink. p. I‑9543, 63 punktas).
18 – Be kita ko, žr. minėto (15 išnaša) 2005 m. balandžio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją 69 punktą ir 1991 m. gegužės 16 d. Sprendimą Komisija prieš Nyderlandus (C‑96/89, Rink. p. I‑2461, 38 punktas).
19 – Žr. šiuo klausimu minėto (16 išnaša) sprendimo Komisija prieš Daniją 67 punktą.
20 – 77–81 punktai.
21 – Be kita ko, žr. 2000 m. rugsėjo 12 d. Sprendimą Komisija prieš Prancūziją (C‑276/97, Rink. p. I‑6251, 56 punktas).
22 – Šia prasme Teisingumo Teismas, pavyzdžiui, nustatė, kad pavėluotas pranešimas apie atitinkamą muito sumą, pažeidžiant Muitinės kodeksą, automatiškai reiškia pavėluotą Bendrijos teisės į nuosavus išteklius nustatymą: 2005 m. balandžio 14 d. Sprendimas Komisija prieš Nyderlandus (C‑460/01, Rink. p. I‑0000, 85 punktas).
23 – Žr., pavyzdžiui, minėto (22 išnaša) sprendimo Komisija prieš Nyderlandus 60 ir 70 punktus bei minėto (15 išnaša) sprendimo Komisija prieš Vokietiją 69 punktą.
24 – Žr. pirmesnį 5 punktą.
25 – Žr. minėto (18 išnaša) 1991 m. gegužės 16 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus 38 punktą ir minėto (15 išnaša) 2005 m. balandžio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją 45 punktą.
26 – Žr. pirmesnius 4–5 punktus.
27 – Žr. minėto (18 išnaša) 1991 m. gegužės 16 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus 45 punktą; minėto (16 išnaša) sprendimo Komisija prieš Daniją 60 punktą ir 2000 m. birželio 15 d. Sprendimą Komisija prieš Vokietiją (C‑348/97, Rink. p. I‑4429, 64 punktas).
28 – Šiuo klausimu žr. minėto (22 išnaša) 2005 m. balandžio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus 71 punktą; minėto (15 išnaša) sprendimo Komisija prieš Vokietiją 80 punktą ir minėto (16 išnaša) sprendimo Komisija prieš Daniją 59 punktą.
29 – Be kita ko, žr. minėto (22 išnaša) 2005 m. balandžio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus 69 ir 72 punktus.
30 – Minėtas sprendimas (22 išnaša).
31 – Minėtas sprendimas (15 išnaša).
32 – Minėto (15 išnaša) 2005 m. balandžio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją 60 punktas ir minėto ( išnaša) sprendimo Komisija prieš Nyderlandus 69 punktas.
33 – Minėto (15 išnaša) 2005 m. balandžio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją 63 ir 71 punktai ir minėto (22 išnaša) sprendimo Komisija prieš Nyderlandus 72 ir 78 punktai.
34 – Minėto (15 išnaša) 2005 m. balandžio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją 70 punktas ir minėto (22 išnaša) sprendimo Komisija prieš Nyderlandus 79 punktas.
35 – Minėtas sprendimas (15 išnaša).
36 – Minėtas sprendimas (22 išnaša).
37 – Šios išvados 83 punktas.
38 – Išvados byloje Komisija prieš Vokietiją (C‑105/02), 85–90 punktai.
39 – Ten pat, 91–100 punktai.
40 – Šiuo klausimu žr. minėto (17 išnaša) sprendimo BGL 52 punktą.
41 – Žr. minėtos išvados byloje Komisija prieš Vokietiją (C‑105/02) 84 punktą.
42 – Žr. 105–110 punktus.
43 – Be kita ko, minėto (22 išnaša) 2005 m. balandžio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus 91 punktas; minėto (18 išnaša) 1991 m. gegužės 16 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus 38 punktas ir minėto (9 išnaša) sprendimo Komisija prieš Italiją 44 punktas; taip pat žr. jau šios išvados 38–39 punktus.
44 – Taip pat žr. šios išvados 45 punktą.
45 – Taip pat žr. sprendimo Komisija prieš Vokietiją (C‑363/00, nurodyta 9 išnašoje) 47 punktą.