Byla C-372/02

Roberto Adanez-Vega

prieš

Bundesanstalt für Arbeit

(Bundessozialgericht prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 – Taikytinos teisės nustatymas – Nedarbo išmokos – Draudimo ar darbo pagal darbo sutartį laikotarpių sumavimo sąlygos – Nacionalinės priemonės, kuriose neatsižvelgiama į privalomos karinės tarnybos, atliktos kitoje valstybėje narėje, laikotarpį“

Sprendimo santrauka

1.        Darbuotojų migrantų socialinė apsauga – Taikytina teisė – Bedarbis valstybėje narėje, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, po privalomos karinės tarnybos, atliktos kitoje valstybėje narėje – Valstybės narės, kurioje yra nuolatinė gyvenamoji vieta, teisės aktų taikymas

(Tarybos reglamento 1408/71 13 str. 2 dalies f punktas)

2.        Darbuotojų migrantų socialinė apsauga – Nedarbas – Specialios kolizinės normos – Bedarbis, kuris paskiausio darbo metu gyveno valstybės narės, kitos nei kompetentinga valstybė, teritorijoje – „Darbo pagal darbo sutartį“ sąvoka

(Tarybos reglamento 1408/71 71 str. 1 dalis)

3.        Darbuotojų migrantų socialinė apsauga – Nedarbas – Teisės aktai, numatantys išmokas dėl įgytų draudimo ar darbo pagal darbo sutartį laikotarpių – Draudimo ar darbo pagal darbo sutartį laikotarpių sumavimas – Pažyma, patvirtinanti draudimo ar darbo pagal darbo sutartį laikotarpius, įgytus pagal valstybės narės teisės aktus – Įtikinanti galia kitų valstybių narių socialinės apsaugos institucijų atžvilgiu – Ribos

(EB 10 str.; Tarybos reglamento 574/72 80 str.)

4.        Darbuotojų migrantų socialinė apsauga – Nedarbas – Specialios kolizinės normos – Bedarbis, kuris paskiausio darbo metu gyveno valstybės narės, kitos nei kompetentinga valstybė, teritorijoje – „Nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvoka

(Tarybos reglamento 1408/71 71 str. 1 dalis)

5.        Darbuotojų migrantų socialinė apsauga – Nedarbas – Specialios kolizinės normos – Reglamento Nr. 1408/71 71 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis – Apimtis – Bendrų kolizinių normų netaikymas – Sąlyga – Patikrinimas, priskiriamas nacionalinio teismo kompetencijai

(Tarybos reglamento 1408/71 71 str. 1 dalies b punkto ii papunktis)

6.        Darbuotojų migrantų socialinė apsauga – Bendrijos teisės aktai – Taikymas asmenų atžvilgiu – Darbuotojas Reglamento Nr. 1408/71 prasme – Sąvoka – Asmuo, atliekantis karinę tarnybą – Įtraukimas – Sąlyga

(Tarybos reglamento 1408/71 1 str. a punktas)

7.        Darbuotojų migrantų socialinė apsauga – Nedarbas – Teisės aktai, numatantys išmokas dėl įgytų draudimo ar darbo pagal darbo sutartį laikotarpių – Draudimo laikotarpių sumavimas – Atsižvelgimas į draudimo ar darbo pagal darbo sutartį laikotarpius, įgytus pagal kitos valstybės narės teisės aktus – Darbo pagal darbo sutartį laikotarpiai – Sąvoka

(Tarybos reglamento 1408/71 67 str. 1 dalis)

8.        Darbuotojų migrantų socialinė apsauga – Nedarbas – Teisės aktai, numatantys išmokas dėl įgytų draudimo ar darbo pagal darbo sutartį laikotarpių – Draudimo laikotarpių sumavimas – Atsižvelgimas į draudimo ar darbo pagal darbo sutartį laikotarpius, įgytus pagal kitos valstybės narės teisės aktus – Sąlygos – Draudimo laikotarpių įgijimas paskiausiai valstybėje narėje, kurioje buvo pateiktas prašymas dėl išmokų – Vertinimas, priskiriamas nacionalinio teismo kompetencijai

(Tarybos reglamento 1408/71 67 str. 3 dalis)

9.        Darbuotojų migrantų socialinė apsauga – Vienodas požiūris – Netaikymas nedarbo išmokoms, nustatytoms specialiomis Reglamento Nr. 1408/71 nuostatomis

(Tarybos reglamento 1408/71 3 ir 67 str.)

1.        Reglamento Nr. 1408/71, kurio nauja redakcija patvirtinta Reglamentu Nr. 2001/83, pakeistu Reglamentu Nr. 2195/91, 13 straipsnio 2 dalies f punktas turi būti aiškinamas taip, jog asmeniui, gyvenančiam vienoje valstybėje narėje ir esančiam bedarbiu po privalomos karinės tarnybos atlikimo kitoje valstybėje narėje, taikoma tos valstybės narės, kurioje jis gyvena, teisė.

(žr. 26, 41 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.        „Darbo pagal darbo sutartį“ sąvoka pagal Reglamento Nr. 1408/71, kurio nauja redakcija patvirtinta Reglamentu Nr. 2001/83, pakeistu Reglamentu Nr. 2195/91, 71 straipsnio 1 dalį, kuri nustato taikytiną teisę nedarbo išmokų srityje darbuotojui, paskiausio darbo metu gyvenusiam valstybės narės, kitos nei kompetentinga valstybė, teritorijoje, turi būti aiškinama darant nuorodą į nacionalinės teisės aktuose socialinės apsaugos srityje pateiktą apibrėžimą. Taigi „darbas pagal darbo sutartį“ pagal minėtą nuostatą yra darbas, kuris tokiu laikomas taikant tos valstybės narės, kurioje jis yra vykdomas, teisės aktus socialinės apsaugos srityje.

(žr. 33 punktą)

3.        Kol pažyma, taikant Reglamento Nr. 574/72 80 straipsnį, išduota valstybės narės kompetentingos įstaigos ir liudijanti apie darbuotojo draudimo ar darbo pagal darbo sutartį laikotarpius, įgytus pagal šios valstybės teisės aktus, nėra panaikinta ar paskelbta negaliojančia, kitos valstybės narės kompetentinga institucija turi į ją atsižvelgti sumuodama draudimo ir darbo pagal darbo sutartį laikotarpius. Vis dėlto lojalaus bendradarbiavimo principas, numatytas EB 10 straipsnyje, įpareigoja socialinės apsaugos įstaigas teisingai vertinti svarbias aplinkybes, ypač taikant taisykles dėl taikytinos teisės nustatymo ar draudimo arba darbo pagal darbo sutartį laikotarpių sumavimo, ir taip garantuoti informacijos, esančios jos išduodamose pažymose tikslumą. Jos turi nustatyti, ar pagrįstai buvo išduotos pažymos, ir tam tikrais atvejais, esant abejonių dėl faktinių aplinkybių, kuriomis jos pagrįstos, taigi – ir dėl jose nurodytos informacijos tikslumo, tas pažymas panaikinti.

(žr. 34 ir 36 punktus)

4.        Darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta pagal Reglamento Nr. 1407/71, kurio nauja redakcija patvirtinta Reglamentu Nr. 2001/83, pakeistu Reglamentu Nr. 2195/91, 71 straipsnio 1 dalį, kuri nustatančią taikytiną teisę nedarbo išmokų srityje darbuotojui, kuris paskiausio darbo metu gyveno valstybės narės, kitos nei kompetentinga valstybė, teritorijoje, yra ten, kur jis turi įprastą interesų centrą. Šiuo klausimu svarbu atsižvelgti į darbuotojo šeimyninę padėtį, taip pat priežastis, dėl kurių jis persikėlė, ir atliekamo darbo pobūdį.

(žr. 37 punktą)

5.        Reglamento Nr. 1408/71, kurio nauja redakcija patvirtinta Reglamentu Nr. 2001/83, pakeistu Reglamentu Nr. 2195/91, 71 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis, nustatantis taikytiną teisę nedarbo išmokų srityje ne pasienio darbuotojui, esančiam visišku bedarbiu, kuris savo paskiausio darbo metu gyveno valstybės narės, kitos nei kompetentinga valstybė, teritorijoje, turi būti aiškinamas taip, kad jis yra speciali nuostata, susijusi su taikytinos teisės nustatymu nedarbo išmokų srityje; ir jeigu jos visos taikymo sąlygos įvykdytos, taikytina teisė yra ta, kuri numatyta šioje nuostatoje, o ne bendrose minėto reglamento II antraštinėje dalyje numatytos taikytinų teisės aktų nustatymo taisyklės. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar minėtos nuostatos taikymo sąlygos yra išpildytos.

(žr. 41 punktą ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

6.        Sąvoka „darbuotojas“ naudojama Reglamente Nr. 1408/71, kurio nauja redakcija patvirtinta Reglamentu Nr. 2001/83, pakeistu Reglamentu Nr. 2195/91, reiškia bet kurį asmenį, apdraustą tik nuo vienos rizikos privalomuoju arba neprivalomuoju draudimu pagal bendrą ar specialią socialinės apsaugos sistemą, nurodytą minėtame reglamente, nesvarbu, ar egzistuoja darbo santykiai.

Todėl darbuotoju Reglamento Nr. 1408/71 (su pakeitimais) tikslais turi būti laikomas asmuo, kuris atlikdamas karinę tarnybą buvo apsidraudęs pagal socialinės apsaugos sistemą minėto reglamento 1 straipsnio a punkto prasme.

(žr. 46–47, 54 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

7.        Remiantis Reglamento Nr. 1408/71, kurio nauja redakcija patvirtinta Reglamentu Nr. 2001/83, pakeistu Reglamentu 2195/91, 67 straipsnio 1 dalimi, privalomos karinės tarnybos, atliktos valstybėje narėje laikotarpis, yra darbo pagal darbo sutartį laikotarpis, įgytas pagal šios valstybės narės teisę tuomet, kai jis yra apibrėžtas ar pripažintas tokiu pagal tos valstybės narės teisės aktus arba pagal šiuos teisės aktus pripažintas laikotarpiu, ekvivalentišku darbo pagal darbo sutartį laikotarpiui. Todėl kitos valstybės narės, nuo kurios teisės aktų priklauso nedarbo išmokos suteikimas dėl įgytų draudimo laikotarpių, kompetentinga įstaiga, sumuodama draudimo ar darbo pagal darbo sutartis laikotarpius, turi į tai atsižvelgti.

(žr. 47, 54 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

8.        Nacionalinis teismas turi įvertinti, ar įvykdyta sąlyga, nustatyta Reglamento Nr. 1408/71, kurio nauja redakcija patvirtinta Reglamentu Nr. 2001/83, pakeistu Reglamentu 2195/91, 67 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią asmuo, įgijęs draudimo ar darbo pagal darbo sutartį laikotarpių valstybėje narėje, norėdamas gauti nedarbo išmoką kitoje valstybėje narėje, gali jais remtis tik tuomet, jeigu šiuos draudimo laikotarpius įgijo paskiausiai pagal pastarosios valstybės teisės aktų nuostatas.

Šiuo klausimu pažymėtina, kad draudimo laikotarpis turi būti laikomas įgytu „paskiausiai“ valstybėje narėje, jei nepriklausomai nuo laiko tarpo tarp paskutinio draudimo laikotarpio pabaigos ir prašymo skirti išmokas pateikimo nebuvo įgyta jokio kito draudimo laikotarpio kitoje valstybėje narėje.

(žr. 52–53 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

9.        Reglamento Nr. 1408/71, kurio nauja redakcija patvirtinta Reglamentu Nr. 2001/83, pakeistu Reglamentu Nr. 2195/91, 3 straipsnis, įtvirtinantis vienodo požiūrio principą šio reglamento taikymo srityje, nedraudžia, kad kompetentinga įstaiga, siekdama įvertinti teisę į nedarbo išmokas, sumuodama įgytus draudimo laikotarpius, neatsižvelgtų į privalomos karinės tarnybos, atliktos kitoje valstybėje narėje, laikotarpį, net jei teisės aktai, kuriais remiantis prašoma išmokos, tai numato, nes šis sprendimas pagrįstas minėto reglamento 67 straipsnio, kuris yra speciali nuostata, nustatanti darbuotojo teisę į nedarbo išmokas, taikymu.

(žr. 57–58 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)

TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2004 m. lapkričio 11 d.(*)

„Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 – Taikytinos teisės nustatymas – Nedarbo išmokos – Draudimo ar darbo pagal darbo sutartį laikotarpių sumavimo sąlygos – Nacionalinės priemonės, kuriose neatsižvelgiama į privalomosios karinės tarnybos, atliktos kitoje valstybėje narėje, laikotarpį“

Byloje C‑372/02,

dėl Bundessozialgericht (Vokietija) 2002 m. rugpjūčio 15 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2002 m. spalio 16 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Roberto Adanez-Vega

prieš

Bundesanstalt für Arbeit,

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas P. Jann (pranešėjas), teisėjai A. Rosas ir S. von Bahr,

generalinis advokatas F. G. Jacobs,

kancleris R. Grass,

išnagrinėjęs rašytines pastabas, pateiktas:

–        R. Adanez‑Vega, atstovaujamo J. López Lerma,

–        Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos M. Lumma,

–        Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. I. Fernandes ir S. da Nóbrega Pizarro,

–        Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos H. Michard ir H. Kreppel,

susipažinęs su 2004 m. kovo 25 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra susijęs su 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškiems darbuotojams ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, kurio nauja redakcija patvirtinta 1983 m. birželio 2 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2001/83 (OL L 230, p. 6), pakeistu 1991 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2195/91 (OL L 206, p. 2, toliau – Reglamentas Nr. 1408/71) 3 straipsnio, 13 straipsnio 2 dalies, 67 ir 71 straipsnių išaiškinimu.

2        Šis klausimas iškilo byloje tarp R. Adanez‑Vega ir Bundesanstalt für Arbeit (federalinė įdarbinimo įstaiga, toliau – Bundesanstalt) dėl pastarosios atsisakymo suteikti R. Adanez‑Vega nedarbo pašalpą ar materialinę pagalbą bedarbiams.

 Teisinis pagrindas

 Bendrijos teisės aktai

 Sąvokos

3        Pagal Reglamento Nr. 1408/71 1 straipsnio s punktą „darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpiai reiškia laikotarpius, nustatomus arba pripažįstamus teisės aktais, pagal kuriuos jie buvo įgyti, ir visus taip traktuojamus laikotarpius, jeigu pagal minėtus teisės aktus jie prilyginami darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpiams“.

 Kolizinės normos

4        Reglamento Nr. 1408/71 13 straipsnis numato:

„1. <...> darbuotojams, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Tie teisės aktai nustatomi remiantis šios antraštinės dalies nuostatomis.

2.      Laikantis 14–17 straipsnių nuostatų:

a)      vienos valstybės narės teritorijoje pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui taikomi tos valstybės teisės aktai, net jeigu jis gyvena kitos valstybės narės teritorijoje, arba įmonės ar asmens, kurioje ar pas kurį jis dirba, registruota buveinė ar gyvenamoji vieta yra kitos valstybės narės teritorijoje;

<...>

e)      darbuotojui, pašauktam arba pakartotinai pašauktam į tarnybą valstybės narės ginkluotosiose pajėgose arba į civilinę tarnybą, taikomi tos valstybės teisės aktai <...>;

f)      darbuotojui, kuriam nustoja būti taikomi valstybės narės teisės aktai, kol bus pradėti taikyti kitos valstybės narės teisės aktai pagal taisykles, numatytas ankstesnėse pastraipose arba pagal vieną iš išimčių ar specialių taisyklių, esančių 14–17 straipsniuose, taikomi tos valstybės narės teisės aktai, kurios teritorijoje jis gyvena, atsižvelgiant į šių teisės aktų nuostatas“.

5        Reglamento Nr. 1408/71 71 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis patikslina, kad darbuotojas, dirbęs pagal darbo sutartį, išskyrus pasienio darbuotoją, „kuris tapo visišku bedarbiu <...>, kuris paskutinio savo darbo metu gyveno kitoje valstybėje narėje, nei kompetentinga valstybė <...>, ir kuris yra valstybės narės, kurios teritorijoje jis gyvena arba sugrįžta į tą teritoriją, įdarbinimo tarnybos žinioje, išmokas gauna pagal tos valstybės teisės aktus <...>; gyvenamosios vietos įstaiga moka šias išmokas savo sąskaita <...>“.

 Esminės taisyklės

6        Reglamento Nr. 1408/71 3 straipsnio 1 dalis numato, kad „laikantis šio reglamento specialių nuostatų, vienos iš valstybių narių teritorijoje gyvenantiems asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, pagal bet kurios valstybės narės teisės aktus priklauso tos pačios prievolės ir jie naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir tos valstybės piliečiai“.

7        Dėl nedarbo išmokų Reglamento Nr. 1408/71 67 straipsnio, pavadinto „draudimo ar darbo pagal darbo sutartį laikotarpių sumavimas“ 1 ir 3 dalys numato:

„1. Valstybės narės, pagal kurios teisės aktus teisės į išmokas įgijimas, išlaikymas ar atgavimas priklauso nuo draudimo laikotarpių įgijimo, kompetentinga įstaiga reikiamu mastu atsižvelgia į draudimo ar darbo pagal darbo sutartį laikotarpius, įgytus pagal bet kurios kitos valstybės narės teisės aktus, tartum šie laikotarpiai būtų įgyti pagal jos administruojamus teisės aktus, tačiau su sąlyga, kad tie darbo pagal darbo sutartį laikotarpiai būtų pripažinti kaip draudimo laikotarpiai, jeigu jie būtų buvę įgyti pagal tuos teisės aktus.

<...>

3. Išskyrus 71 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir b punkto ii papunktyje nurodytus atvejus, 1 ir 2 dalies nuostatų taikymas priklauso nuo atitinkamo asmens pastaruoju metu įgytų:

–        1 dalyje numatytais atvejais – draudimo laikotarpių,

–        2 dalyje numatytais atvejais – darbo pagal darbo sutartį laikotarpių,

remiantis teisės aktų, pagal kuriuos prašoma skirti išmokas, nuostatomis.“

 Nacionalinės teisės aktai

8        Arbeitsförderungsgesetz (darbo rėmimo įstatymo) 1996 m. galiojusi redakcija 100 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo turi teisę į bedarbio pašalpą, jei, inter alia, yra išpildyta išdirbto laiko sąlyga. Arbeitsförderungsgesetz 104 straipsnis numato, kad išdirbto laiko sąlyga yra išpildyta, jei atitinkamas asmuo per atitinkamus 3 metus dirbo 360 dienų darbą, kurį dirbant privalomai mokamos socialinio draudimo įmokos. Atitinkamas laikotarpis yra skaičiuojamas iki pirmos nedarbo dienos, nuo kurios yra išpildytos kitos sąlygos, suteikiančios teisę į bedarbio pašalpą.

9        Pagal Arbeitsförderungsgesetz 134 straipsnį materialinė pagalba bedarbiams yra papildomai suteikiama asmeniui, kuris yra ekonomiškai silpnas ir atitinka kitas, Arbeitsförderungsgesetz 100 straipsnyje numatytas sąlygas bei kuris turi įrodyti, vietoj 360 išdirbtų dienų, mažiausiai 150 darbo dienų laikotarpį, per kurį buvo mokamos socialinio draudimo įmokos, kai atitinkamas laikotarpis yra trumpesnis nei vieneri metai.

10      Pagal Arbeitsförderungsgesetz 107 straipsnį karinės tarnybos laikas yra prilyginamas darbo laikui, kurio metu mokamos socialinio draudimo įmokos.

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

11      R. Adanez‑Vega yra Ispanijos pilietis, kuris nuo gimimo 1974 m. nuolat gyveno ir deklaravo savo gyvenamąją vietą Vokietijoje.

12      Nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1992 m. gruodžio 4 d. jis mokėsi Ispanijoje, ir šiam mokslui buvo taikoma socialinio draudimo sistema (draudimas nuo nedarbo). Po to, nuo 1994 m. rugpjūčio 3 d. iki 31 d. ir nuo 1994 m. lapkričio 3 d. iki 1995 m. balandžio 20 d. jis turėjo darbą, kuriam taip pat taikoma socialinio draudimo sistema (draudimas nuo nedarbo). 1995 m. balandžio 21 d. R. Adanez‑Vega išvyko į Ispaniją atlikti privalomosios karinės tarnybos nuo 1995 m. gegužės 18 d. iki 1996 m. vasario 15 dienos. Baigęs savo karinę tarnybą jis sugrįžo į Vokietiją.

13      Grįžęs į Vokietiją R. Adanez‑Vega 1996 m. balandžio 25 d. prisiregistravo Bundesanstalt kaip bedarbis ir kreipėsi į ją dėl nedarbo išmokų. 1996 m. gegužės 30 d. jis rado naują darbą.

14      Bundesanstalt savo 1996 m. gegužės 31 d. sprendimu atmetė R. Adanez‑Vega prašymą dėl nedarbo išmokų 1996 m balandžio 25 d.–gegužės 29 d. laikotarpiu, remdamasis tuo, kad nebuvo išpildyta Arbeitsförderungsgesetz 104 ir 134 straipsniuose numatyta išdirbto laiko sąlyga, suteikianti teisę į nedarbo išmokas (bedarbio pašalpa ar materialinė pagalba bedarbiams). Iš tikrųjų, kadangi, Bundesanstalt manymu, nereikėjo atsižvelgti į karinės tarnybos, atliktos Ispanijoje, laikotarpį, R. Adanez‑Vega neatitiko nei sąlygos išdirbti 360 dienų per atitinkamą trejų metų laikotarpį, numatytos Arbeitsförderungsgesetz 104 straipsnyje, nei sąlygos išdirbti 150 dienų per atitinkamą vienerių metų laikotarpį, numatytos to paties įstatymo 134 straipsnyje.

15      R. Adanez‑Vega skundas dėl šio sprendimo buvo atmestas 1996 m. liepos 16 d. Bundesanstalt sprendimu. Jo pareikštas ieškinys Hanoverio (Vokietija) Sozialgericht buvo patenkintas 1998 m. vasario 26 d. sprendimu. Bundesanstalt apeliacinis skundas atmestas 2001 m. spalio 23 d. Niedersachsen (Vokietija) Landessozialgericht sprendimu. Bundesanstalt pareiškė ieškinį Bundessozialgericht dėl „sprendimo peržiūrėjimo“.

16      Tokiomis aplinkybėmis Bundessozialgericht 2002 m. spalio 16 d. nutartimi nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Teisingumo Teismą, pateikdamas šiuos prejudicinius klausimus:

1. Ar asmeniui, reikalaujančiam nedarbo išmokų pagal Vokietijos draudimo nuo nedarbo sistemą, praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po privalomosios karinės tarnybos, atliktos Ispanijoje pabaigos, taikomos:

a)      atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1408/71 13 straipsnio 2 dalies e punktą, Ispanijos teisės nuostatos <...>?

b)      atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1408/71 13 straipsnio 2 dalies f punktą, Vokietijos teisės nuostatos?

2. Jei į pirmo klausimo a dalį būtų atsakyta teigiamai:

a)      ar privalomoji karinė tarnyba, atlikta Ispanijoje, yra „paskiausias darbas <...> kitos nei kompetentinga valstybė (narė), teritorijoje“ pagal reglamento Nr. 1408/71 71 straipsnio 1 dalį?

b)      jei į antro klausimo a dalį būtų atsakyta teigiamai:

ar Reglamento Nr. 1408/71 71 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčio pirmas sakinys taip pat nustato taisyklę, pagal kurią suteikiant nedarbo išmokas reikia atsižvelgti į paskiausią darbą kitos valstybės narės teritorijoje, tartum jis būtų buvęs atliktas valstybėje narėje, kurioje asmuo gyvena, netikrinant, ar yra išpildytos šio reglamento 67 straipsnyje numatytos sąlygos?

c)      jei į antro klausimo b dalį būtų atsakyta neigiamai:

kokiomis sąlygomis privalomosios karinės tarnybos atlikimo laikotarpis, kuris pagal nacionalinę (Ispanijos) teisę nėra nei draudimo nuo nedarbo, nei jam prilyginamas laikotarpis, remiantis Reglamento Nr. 1408/71 67 straipsnio 1 dalimi, yra darbo pagal darbo sutartį laikotarpis, įgytas pagal kitos valstybės narės teisę?

3. Jei į pirmo klausimo b dalį būtų atsakyta teigiamai:

a)      ar asmuo, kurio paskutinis draudimo laikotarpis baigėsi Vokietijoje daugiau nei prieš metus ir kuris po to atliko devynių mėnesių privalomąją karinę tarnybą Ispanijoje, įgijo pagal Reglamento Nr. 1408/71 67 straipsnio 3 dalį „pastaruoju metu“ draudimo laikotarpių pagal Vokietijos teisės aktus?

b)      jei į trečio klausimo a dalį būtų atsakyta teigiamai:

kokiomis sąlygomis privalomosios karinės tarnybos atlikimo laikotarpis, kuris pagal nacionalinę (Ispanijos) teisę nėra nei draudimo nuo nedarbo, nei jam prilyginamas laikotarpis, remiantis Reglamento Nr. 1408/71 67 straipsnio 1 dalimi, yra darbo pagal darbo sutartį laikotarpis, įgytas pagal kitos valstybės narės teisę (šis klausimas atitinka antro klausimo c dalį)?

c)      jei Reglamento Nr. 1408/71 67 straipsnio 1 dalis nėra taikoma ieškovui (trečio klausimo a ir b dalys):

i)      ar privalomoji karinė tarnyba, atlikta Ispanijoje, yra „paskiausias darbas <...> kitos nei kompetentinga valstybė (narė), teritorijoje“ pagal Reglamento Nr. 1408/71 71 straipsnio 1 dalį (šis klausimas atitinka antro klausimo a dalį)?

ii)      jei į trečio klausimo c dalies i punktą būtų atsakyta teigiamai:

ar Reglamento Nr. 1408/71 71 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčio pirmas sakinys taip pat nustato taisyklę, pagal kurią suteikiant nedarbo išmokas reikia atsižvelgti į paskiausią darbą kitos valstybės narės teritorijoje, tartum jis būtų buvęs (atliktas) valstybėje narėje, kurioje asmuo gyvena, netikrinant, ar yra išpildytos šio reglamento 67 straipsnyje numatytos sąlygos? (šis klausimas atitinka antro klausimo b dalį)?

4. Jei nei taikant Reglamento Nr. 1408/71 71 straipsnį, nei pagal minėto reglamento 67 straipsnį neatsižvelgiama į Ispanijos privalomosios karinės tarnybos laikotarpį nustatant ieškovo teisę į išmokas pagal Vokietijos draudimo nuo nedarbo sistemą, – ar ta pati teisė gali būti nustatyta remiantis vienodų sąlygų taikymo principu, įtvirtintu Reglamento Nr. 1408/71 3 straipsnyje ar kitose Bendrijos teisės bendrosiose nuostatose?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl pirmo klausimo: taikomos teisės nustatymas (Reglamento 1408/71 13 ir 71 straipsniai)

17      Savo pirmuoju klausimu nacionalinis teismas iš esmės klausia, ar pagal Reglamento Nr. 1408/71 13 ir 71 straipsnius asmeniui, gyvenančiam vienoje valstybėje narėje ir esančiam bedarbiu po kitoje valstybėje narėje atliktos privalomosios karinės tarnybos, taikoma valstybės narės, kurioje jis gyvena, ar valstybės narės, kurioje jis atliko karinę tarnybą, teisė.

18      Pirmiausiai primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką Reglamento Nr. 1408/71 nuostatos, nustatančios taikomą teisę, yra kolizinės normos, kurių tikslas atimti iš nacionalinio įstatymų leidėjo galimybę nustatyti jo nacionalinės teisės taikymo šioje srityje mastą ir sąlygas asmenims, kuriems ji taikoma, bei teritorijai, kurioje nacionalinės teisės nuostatos yra taikomos (šiuo klausimu žr. 1986 m. birželio 12 d. Sprendimo Ten Holder, 302/84, Rink. p. 1821, 21 punktą ir 1986 m. liepos 10 Sprendimo Luijten, 60/85, Rink. p. 2365, 14 punktą).

19      Dėl to Reglamento Nr. 1408/71 II antraštinėje dalyje numatytos „taikytinų teisės aktų“ nustatymo taisyklės. Vis dėlto tam tikrose srityse šioms bendroms kolizinėms normoms yra taikomos išimtys (šiuo klausimu žr. 1988 m. birželio 29 d. Sprendimo Rebmann, 58/87, Rink. p. 3467, 13 punktą). Iš Reglamento Nr. 1408/71 sistemos matyti, kad šių išskirtinių kolizinių normų taikymas vis dėlto iš anksto numato taikytinos teisės nustatymą pagal minėto reglamento II antraštinės dalies nuostatas.

20      Pirmiausiai reikia nustatyti taikytiną teisę pagal bendras kolizines normas, numatytas Reglamento Nr. 1408/71 II antraštinėje dalyje. Paskui turi būti patikrinta, ar šio reglamento specialios kolizinės normos numato kitos teisės taikymą.

 Bendros kolizinės normos (Reglamento Nr. 1408/71 13 straipsnis)

21      Primintina, kad pagal Reglamento Nr. 1408/71 13 straipsnio 2 dalies e punktą asmeniui, pašauktam į tarnybą, taikomi tos valstybės narės teisės aktai.

22      Todėl pagrindinėje byloje R. Adanez‑Vega jo privalomosios karinės tarnybos Ispanijoje atlikimo metu buvo taikomi Ispanijos teisės aktai. Vis dėlto šie teisės aktai nustojo būti taikomi atlikus karinę tarnybą.

23      Iš Reglamento Nr. 1408/71 13 straipsnio 2 dalies f punkto matyti, kad asmeniui, kuriam nustoja būti taikomi valstybės narės teisės aktai, kol bus pradėti taikyti kitos valstybės narės teisės aktai pagal taisykles, numatytas šio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a–d punktuose arba 14–17 straipsniuose, taikomi tos valstybės narės teisės aktai, kurios teritorijoje jis gyvena.

24      Pagal Teisingumo Teismo praktiką Reglamento Nr. 1408/71 13 straipsnio 2 dalies f punktas taikomas ir asmenims, galutinai nutraukusiems savo profesinę veiklą, ir tiems, kurie tik laikinai ją nutraukė (1998 m. birželio 11 d. Sprendimo Kuusijärvi, C‑275/96, Rink. p. I‑3419, 39 ir 40 punktai).

25      Taigi bedarbiams taikytina teisė pagal Reglamento Nr. 1408/71 II antraštinėje dalyje numatytas bendrąsias jurisdikcijos taisykles iš principo yra tos valstybės narės, kurioje jie gyvena, teisė

26      Dėl pagrindinės bylos darytina išvada, kad asmeniui, kuris kaip ir R. Adanez‑Vega gyvena valstybėje narėje ir kuris joje yra bedarbis po atliktos privalomosios karinės tarnybos kitoje valstybėje narėje, pagal Reglamento Nr. 1408/71 13 straipsnio 2 dalies f punktą yra taikoma valstybės narės, kurioje jis gyvena, teisė. Pagal Reglamento 1408/71 II antraštinės dalies bendrąsias kolizines normas reikia taikyti Vokietijos teisę, nustatant, ar R. Adanez‑Vega atitinka teisės į nedarbo išmokas taikymo sąlygas.

27      Vis dėlto dar reikia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1408/71 71 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis, kuriame nurodytos specialios taisyklės nustatant taikytiną teisę nedarbo išmokų srityje, keičia anksčiau minėtas pastabas.

28      Iš tikrųjų Reglamento Nr. 1408/71 71 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčio taikymas, net jeigu jis taip pat nustato, kaip ir minėto reglamento 13 straipsnio 2 dalies f punktas, valstybės narės, kurioje gyvenama, teisę kaip taikytiną, yra labai svarbus pagrindinei bylai ta dalimi, kuria jis yra svarbus reglamento Nr. 1408/71 67 straipsnio 3 dalies dėl draudimo ar darbo pagal darbo sutartį laikotarpių sumavimui išaiškinti.

 Specialios kolizinės normos (Reglamento Nr. 1408/71 71 straipsnio 1 dalis)

29      Reglamento Nr. 1408/71 71 straipsnio 1 dalis yra susijusi su prielaida, kad pagal darbo sutartį dirbusieji asmenys bedarbiai, paskiausio darbo metu gyvenę valstybės narės, kitos nei kompetentinga valstybė, teritorijoje.

30      Pagal minėto reglamento 71 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktį darbuotojas, išskyrus pasienio darbuotoją, tapęs visišku bedarbiu ir esantis valstybės narės, kurios teritorijoje jis gyvena arba sugrįžta į tą teritoriją, įdarbinimo tarnybos žinioje, išmokas gauna pagal tos valstybės teisės aktus, tartum jis čia būtų dirbęs paskiausiai.

31      Valstybės, kurioje gyvenama, teisei, kaip taikytinai teisei nustatyti pagal Reglamento Nr. 1408/71 71 straipsnio 1 dalį reikia, kad atitinkamas asmuo savo paskiausio darbo metu gyventų kitos nei kompetentinga valstybė narė teritorijoje.

32      Atsižvelgiant į pagrindinės bylos faktines aplinkybes, reikia patikrinti, ar:

–        Ispanijoje atlikta privalomoji karinė tarnyba gali būti laikoma „darbu pagal darbo sutartį“ pagal Reglamento Nr. 1408/71 71 straipsnio 1 dalį,

–        R. Adanez‑Vega realiai „gyveno“ Vokietijoje šiuo laikotarpiu, ir

–        Ispanijos Karalystė buvo „kompetentinga valstybė narė“ pagal tą patį straipsnį atliekant privalomąją karinę tarnybą.

33      Dėl pirmosios sąlygos primintina, kad „darbo pagal darbo sutartį“ sąvoka nėra apibrėžta Reglamente Nr. 1408/71. Vis dėlto šis reglamentas nėra Bendrijos nacionalinių socialinės apsaugos sistemų derinimo priemonė, o aktas, skirtas koordinuoti šias sistemas; iš jo formuluotės ir struktūros matyti, kad „darbo pagal darbo sutartį“ sąvoka pagal 71 straipsnio 1 dalį turi būti aiškinama darant nuorodą į nacionalinės teisės aktuose socialinės apsaugos srityje pateiktą apibrėžimą. Taigi „darbas pagal darbo sutartį“ pagal Reglamento 1408/71 71 straipsnio 1 dalį yra darbas, kuris tokiu laikomas taikant tos valstybės narės, kurioje jis yra vykdomas, teisės aktus socialinės apsaugos srityje.

34      Tokiu būdu, jei nacionalinės teisės aktai, apibrėždami sąvoką „darbas pagal darbo sutartį“, atsižvelgia į veiklą, dėl kurios prasideda draudimo ar darbo pagal darbo sutartį laikotarpis, pažyma, taikant 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamento Nr. 574/72, nustatančio Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 įgyvendinimo tvarką, 80 straipsnį, išduota šios valstybės narės kompetentingos įstaigos ir liudijanti apie jo draudimo ir darbo pagal darbo sutartį laikotarpius, įgytus pagal šiuos teisės aktus, gali būti naudinga nustatant, ar privalomoji karinė tarnyba turi būti laikoma „darbu pagal darbo sutartį“.

35      Iš bylos medžiagos matyti, kad pagrindinėje byloje Ispanijos socialinės apsaugos įstaiga, remdamasi Reglamento Nr. 574/72 80 straipsniu, išdavė pažymą, patvirtinančią, kad R. Adanez‑Vega įgijo draudimo ar darbo pagal darbo sutartį laikotarpį tik nuo 1991 m. gruodžio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 4 d., t. y. po privalomosios karinės tarnybos. Iš to turėtų būti matyti, kad pastarasis laikotarpis negali būti laikomas „darbu pagal darbo sutartį“ pagal Ispanijos teisės aktus.

36      Iš tikrųjų pagal Teisingumo Teismo praktiką, kol pažyma, išduota valstybės narės įstaigos, nėra atsiimta ar paskelbta negaliojančia, kitos valstybės narės kompetentinga įstaiga turi į ją atsižvelgti. Vis dėlto lojalaus bendradarbiavimo principas, numatytas EB 10 straipsnyje, įpareigoja socialinės apsaugos įstaigas teisingai vertinti svarbias aplinkybes, ypač taikant taisykles dėl taikytinos teisės nustatymo ar laikotarpių skaičiavimo, ir taip užtikrinti informacijos, esančios pažymose, tikslumą. Jos turi nustatyti, ar pagrįstai buvo išduotos pažymos, ir tam tikrais atvejais, esant abejonių dėl faktinių aplinkybių, kuriomis jos pagrįstos, taigi ir dėl ten nurodytos informacijos tikslumo, jas panaikinti (šiuo klausimu žr. 2000 m. vasario 10 d. Sprendimo FTS, C‑202/97, Rink. p. I‑883, 56 punktą ir 2000 m. kovo 30 d. Sprendimo Banks ir kt., C‑178/97, Rink. p. I‑2005, 43 punktą).

37      Dėl antrosios Reglamento Nr. 1408/71 71straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad „gyvenamoji vieta“ yra nustatoma pagal vietą, kur yra įprastas interesų centras. Šiuo klausimu svarbu atsižvelgti į darbuotojo šeimyninę padėtį, taip pat priežastis, dėl kurių jis persikėlė, ir darbo pobūdį (žr. 1977 m. vasario 17 d. Sprendimo Di Paolo, 76/76, Rink. p. 315, 17 ir 20 punktus).

38      Pagaliau dėl trečiosios Reglamento Nr. 1408/71 71 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos iš šio sprendimo 22 punkto matyti, kad Ispanijos teisės aktai, remiantis minėto reglamento 13 straipsnio 2 dalies e punktu, buvo taikomi karinės tarnybos laikotarpiu.

39      Pagrindinėje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar R. Adanez‑Vega atitinka Reglamento Nr. 1408/71 71 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčio taikymo sąlygas.

40      Jei R. Adanez‑Vega atitiktų Reglamento Nr. 1408/71 71 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčio taikymo sąlygas, jam taikytina teisė pagal šią nuostatą būtų valstybės narės, kurioje jis gyvena, teisė, t. y. Vokietijos.

41      Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, į pirmą klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 1408/71 13 straipsnio 2 dalies f punktas turi būti aiškinamas taip, jog asmeniui, gyvenančiam vienoje valstybėje narėje ir esančiam joje bedarbiu po privalomosios karinės tarnybos atlikimo kitoje valstybėje, taikoma tos valstybės narės, kurioje jis gyvena, teisė.

Reglamento Nr. 1408/71 71 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis turi būti aiškinamas taip, kad jis yra speciali nuostata, susijusi su taikytinos teisės nustatymu nedarbo išmokų srityje, ir jeigu jos visos taikymo sąlygos yra išpildytos, taikytina teisė yra ta, kuri numatyta šioje nuostatoje.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar pagrindinėje byloje 71 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčio taikymo sąlygos yra išpildytos.

Jei pagrindinėje byloje Reglamento Nr. 1408/71 71 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčio taikymo sąlygos yra išpildytos, asmeniui, gyvenančiam valstybėje narėje ir esančiam bedarbiu po atliktos privalomosios karinės tarnybos kitoje valstybėje narėje, taikytina teisė, remiantis šia nuostata, būtų taip pat valstybės narės, kurioje jis gyvena, teisė.

42      Atsižvelgiant į atsakymą į pirmą klausimą, į antrą klausimą atsakyti nereikia.

 Dėl trečio klausimo: kompetentingos įstaigos pareiga atsižvelgti į draudimo ir darbo pagal darbo sutartį laikotarpius, įgytus pagal kitos valstybės narės teisės aktus (Reglamento Nr. 1408/71 67 straipsnio 1 dalis)

43      Trečiuoju klausimu nacionalinis teismas iš esmės klausia, ar pagal Reglamento Nr. 1408/71 67 straipsnį siekdama įvertinti teisę į nedarbo išmokas kompetentinga įstaiga, skaičiuodama įgytus draudimo laikotarpius, privalo atsižvelgti į privalomosios karinės tarnybos, atliktos kitoje valstybėje narėje, laikotarpį.

Šiuo klausimu nacionalinis teismas pirmiausiai klausia, kokiomis sąlygomis, remiantis Reglamento Nr. 1408/71 67 straipsnio 1 dalimi, privalomosios karinės tarnybos, atliktos kitoje valstybėje narėje, laikotarpis yra „darbo pagal darbo sutartį laikotarpis, įgytas pagal kitos valstybės narės teisę“.

Antra, nacionalinis teismas nori žinoti, ar sąlyga, kad „atitinkamas asmuo pastaruoju metu įgytų <...> draudimo laikotarpių <...> remiantis teisės aktų, pagal kuriuos prašoma skirti išmokas, nuostatomis“ pagal minėto reglamento 67 straipsnio 3 dalį prieštarauja pareigai sumuoti darbo pagal darbo sutartį laikotarpius tuo atveju, jei atitinkamo asmens paskutinis draudimo laikotarpis pagal šios valstybės narės teisės aktus baigėsi anksčiau nei prieš metus ir paskui jis atliko devynių mėnesių privalomąją karinę tarnybą kitoje valstybėje narėje.

44      Pirmiausiai, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1408/71 67 ir 71 straipsnių struktūros bei formuluotės, pažymėtina, kad 67 straipsnio sumavimo taisyklių taikymas nepriklauso nuo taikytinos teisės nustatymo taisyklių, esančių 71 straipsnyje (žr. 1989 m. gegužės 12 d. Sprendimo Warmerdam‑Steggerda, 388/87, Rink. p. 1203, 18 punktą). Tai reiškia, kad sumavimo taisyklės, išvardytos 67 straipsnyje, yra taikomos net esant tokiam atvejui, kai kompetentinga valstybė narė nedarbo išmokų srityje būtų nustatyta pagal 71 straipsnio taisykles. Tokia galimybė yra numatyta minėto reglamento 67 straipsnio 3 dalyje.

 Dėl „darbo pagal darbo sutartį laikotarpio, įgyto pagal kitos valstybės narės teisę“, kvalifikavimo remiantis Reglamento Nr. 1408/71 67 straipsnio 1 dalimi.

45      Dėl šio klausimo iš Reglamento Nr. 1408/71 1 straipsnio s punkto matyti, kad darbo laikotarpio kvalifikavimas kaip „darbo pagal darbo sutartį laikotarpis“ priklauso nuo nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos jis buvo įgytas.

46      Be to, sąvoka „darbuotojas“, naudojama Reglamente Nr. 1408/71, reiškia bet kurį asmenį, apdraustą tik nuo vienos rizikos privalomuoju arba neprivalomuoju draudimu pagal bendrą ar specialią socialinės apsaugos sistemą, nurodytą Reglamento Nr. 1408/71 1 straipsnio a punkte, neatsižvelgiant į darbo santykių egzistavimą (1998 m. gegužės 12 d. Sprendimo Martínez Sala, C‑85/9636, Rink. p. I‑2691, 36 punktas ir minėto sprendimo Kuusijärvi 21 punktas).

47      Pagrindinėje byloje R. Adanez‑Vega atliktos karinės tarnybos Ispanijoje laikotarpis turi būti laikomas „darbo pagal darbo sutartį laikotarpiu, įgytu pagal (šios) valstybės narės teisę“, remiantis Reglamento Nr. 1408/71 67 straipsnio 1 dalimi tuomet, kai, pirma, jis yra apibrėžtas ar traktuojamas tokiu pagal Ispanijos teisės aktus arba pagal šios teisės aktus pripažintas laikotarpiu, ekvivalentišku darbo pagal darbo sutartį laikotarpiui, ir, antra, kai R. Adanez‑Vega buvo apdraustas pagal šio reglamento 1 straipsnio a punktą karinės tarnybos metu. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi išsiaiškint, ar šios sąlygos yra įvykdytos.

48      Dėl šio klausimo iš Reglamento Nr. 574/72 80 straipsnio matyti, jog tam, kad būtų taikomos Reglamento Nr. 1408/71 67 straipsnio nuostatos, atitinkamas asmuo kompetentingai įstaigai turi pateikti pažymą, liudijančią apie jo draudimo ar darbo pagal darbo sutartį laikotarpius, įgytus pagal kitos valstybės narės teisės aktus. Vis dėlto iš šio sprendimo 36 punkto matyti, kad tokia pažyma, išduota Ispanijos kompetentingos įstaigos, gali būti naudinga tik kaip nuoroda ir nėra nenuginčijamas įrodymas nei Vokietijos kompetentingai įstaigai, nei jos teismams (šiuo klausimu taip pat žr. 1992 m. liepos 8 d. Sprendimo Knoch, C‑102/91, Rink. p. I‑4341, 54 punktą).

 Dėl sąlygos, kad „atitinkamas asmuo pastaruoju metu įgytų <...> draudimo laikotarpių <...> remiantis teisės aktų, pagal kuriuos prašoma skirti išmokas, nuostatomis“ pagal Reglamento Nr. 1408/71 67 straipsnio 3 dalį

49      Pirmiausiai primintina, kad sąlyga, numatyta Reglamento Nr. 1408/71 67 straipsnio 3 dalyje, netaikoma pagrindinėje byloje, jei paaiškėtų, kad R. Adanez‑Vega atžvilgiu taikomas šio reglamento 71 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis.

50      Iš tikrųjų Reglamento Nr. 1408/71 67 straipsnio 3 dalis numato, kad kompetentingos įstaigos pareiga, sumuojant draudimo laikotarpius, atsižvelgti į draudimo ar darbo pagal darbo sutartį laikotarpį, įgytą pagal kitos valstybės narės teisės aktus, priklauso nuo sąlygos, jog „atitinkamas asmuo pastaruoju metu įgytų <...> draudimo laikotarpių <...> remiantis teisės aktų, pagal kuriuos prašoma skirti išmokas, nuostatomis“, išskyrus bedarbių, numatytų minėto reglamento 71 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir b punkto ii papunktyje, atveju, nes jie savo paskiausio darbo metu gyveno ne kompetentingos valstybės teritorijoje.

51      Pagal teismo praktiką sąlyga, kad „atitinkamas asmuo pastaruoju metu įgytų <...> draudimo laikotarpių <...> remiantis teisės aktų, pagal kuriuos prašoma skirti išmokas, nuostatomis“ skirta palengvinti darbo paiešką valstybėje narėje, kurioje jis paskiausiai mokėjo draudimo nuo nedarbo įmokas, bei palengvinti valstybės narės naštą, susijusią su nedarbo išmokomis (šiuo klausimu žr. 1992 m. balandžio 8 d. Sprendimo Gray, C‑62/91, Rink. p. I‑2737, 12 punktą).

52      Todėl, kaip nurodo generalinis advokatas savo išvados 79 ir 80 punktuose, draudimo laikotarpis turi būti laikomas įgytu „paskiausiai“ valstybėje narėje, jei nepriklausomai nuo laiko tarpo tarp paskutinio draudimo laikotarpio pabaigos ir prašymo skirti išmokas pateikimo nebuvo įgyta jokio kito draudimo laikotarpio kitoje valstybėje narėje.

53      Pagrindinėje byloje nacionalinis teismas turi patikrinti, ar minėtu laikotarpiu R. Adanez‑Vega įgijo draudimo laikotarpių Vokietijoje, ir ar neįgijo jokio kito draudimo laikotarpio kitoje valstybėje narėje.

54      Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, į trečią klausimą reikia atsakyti taip: pirmiausiai, remiantis Reglamento Nr. 1408/71 67 straipsnio 1 dalimi, privalomosios karinės tarnybos kitoje valstybėje narėje laikotarpis yra „darbo pagal darbo sutartį laikotarpis, įgytas pagal (šios) kitos valstybės narės teisę“ tuomet, kai, pirma, jis yra apibrėžtas ar pripažintas tokiu pagal tos kitos valstybės narės teisės aktus arba pagal šiuos teisės aktus pripažintas laikotarpiu, ekvivalentišku darbo pagal darbo sutartį laikotarpiui, ir, antra, kai atitinkamas asmuo buvo apdraustas pagal šio reglamento 1 straipsnio a punktą karinės tarnybos metu.

Antra, sąlyga, kad „atitinkamas asmuo pastaruoju metu įgytų <...> draudimo laikotarpių <...> remiantis teisės aktų, pagal kuriuos prašoma skirti išmokas, nuostatomis“ pagal Reglamento Nr. 1408/71 67 straipsnio 3 dalį prieštarauja pareigai sumuoti darbo pagal darbo sutartį laikotarpius tik tais atvejais, kai draudimo laikotarpis buvo įgytas kitoje valstybėje narėje po paskiausio draudimo periodo, įgyto remiantis teisės aktų, pagal kuriuos prašoma skirti išmokas, nuostatomis.

 Dėl ketvirto klausimo: vienodų sąlygų taikymo principas (Reglamento Nr. 1408/71 3 straipsnio 1 dalis)

55      Savo ketvirtu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar tokiomis aplinkybėmis, kokios yra pagrindinėje byloje, Reglamento Nr. 1408/71 3 straipsnis prieštarauja tam, kad kompetentinga įstaiga, siekdama įvertinti teisę į nedarbo išmokas ir sumuodama įgytus draudimo laikotarpius, neatsižvelgtų į privalomosios karinės tarnybos, atliktos kitoje valstybėje narėje, laikotarpį.

56      Šiuo klausimu konstatuotina, kad Reglamento Nr. 1408/71 3 straipsnis yra taikomas tik „laikantis šio reglamento specialių nuostatų“.

57      Dėl priežasčių, nurodytų generalinio advokato išvados 94 ir 97 punktuose, Reglamento Nr. 1408/71 3 straipsnis netaikomas pagrindinėje byloje, nes reglamente yra specialių nuostatų, t. y. 67 straipsnis, kuris reglamentuoja bedarbio teisę į nedarbo išmokas.

58      Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, į ketvirtą klausimą reikia atsakyti, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios yra pagrindinėje byloje, Reglamento Nr. 1408/71 3 straipsnis neprieštarauja tam, kad kompetentinga įstaiga, siekdama įvertinti teisę į nedarbo išmokas, sumuodama įgytus draudimo laikotarpius neatsižvelgtų į privalomosios karinės tarnybos, atliktos kitoje valstybėje narėje, laikotarpį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

59      Kadangi šis procesas pagrindinėms bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, išlaidų klausimą turi spręsti pastarasis teismas. Proceso dalyvių, kurie pateikė Teisingumo Teismui savo pastabas, išskyrus šalis, išlaidos nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nutaria:

1.      1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, kurio nauja redakcija patvirtinta 1983 m. birželio 2 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2001/83, pakeistu 1991 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2195/91, 13 straipsnio 2 dalies f punktas turi būti aiškinamas taip, jog asmeniui, gyvenančiam vienoje valstybėje narėje ir esančiam bedarbiu po privalomosios karinės tarnybos atlikimo kitoje valstybėje narėje, taikoma tos valstybės narės, kurioje jis gyvena, teisė.

Pakeistas Reglamento Nr. 1408/71 71 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis turi būti aiškinamas taip, kad jis yra speciali nuostata, susijusi su taikytinos teisės nustatymu nedarbo išmokų srityje, ir jeigu jos taikymo sąlygos yra įvykdytos, taikytina teisė yra ta, kuri numatyta šioje nuostatoje.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar pagrindinėje byloje 71 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčio taikymo sąlygos yra įvykdytos.

Jei pagrindinėje byloje pakeisto Reglamento Nr. 1408/71 71 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčio taikymo sąlygos yra įvykdytos, asmeniui, gyvenančiam valstybėje narėje ir esančiam bedarbiu po atliktos privalomosios karinės tarnybos kitoje valstybėje narėje, taikytina teisė, remiantis šia nuostata, būtų taip pat valstybės narės, kurioje jis gyvena, teisė.

2.      Remiantis Reglamento Nr. 1408/71, kurio nauja redakcija patvirtinta Reglamentu Nr. 2001/83, pakeistu Reglamentu 2195/91, 67 straipsnio 1 dalimi, privalomosios karinės tarnybos kitoje valstybėje narėje laikotarpis yra „darbo pagal darbo sutartį laikotarpis, įgytas pagal (šios) kitos valstybės narės teisę“ tuomet, kai, pirma, jis yra apibrėžtas ar pripažintas tokiu pagal tos kitos valstybės narės teisės aktus arba pagal šiuos teisės aktus pripažintas laikotarpiu, ekvivalentišku darbo pagal darbo sutartį laikotarpiui, ir, antra, kai atitinkamas asmuo buvo apdraustas pagal šio reglamento 1 straipsnio a punktą karinės tarnybos metu.

Sąlyga, kad „atitinkamas asmuo pastaruoju metu įgytų <...> draudimo laikotarpių <...> remiantis teisės aktų, pagal kuriuos prašoma skirti išmokas, nuostatomis“ pagal pakeistą Reglamento Nr. 1408/71 67 straipsnio 3 dalį prieštarauja pareigai sumuoti darbo pagal darbo sutartį laikotarpius tik tais atvejais, kai draudimo laikotarpis buvo įgytas kitoje valstybėje narėje po paskiausio draudimo periodo, įgyto remiantis teisės aktų, pagal kuriuos prašoma skirti išmokas, nuostatomis.

3.      Tokiomis aplinkybėmis, kokios yra pagrindinėje byloje, Reglamento Nr. 1408/71, kurio nauja redakcija patvirtinta Reglamentu Nr. 2001/83, pakeistu Reglamentu 2195/91, 3 straipsnis neprieštarauja tam, kad kompetentinga įstaiga, siekdama įvertinti teisę į nedarbo išmokas, sumuodama įgytus draudimo laikotarpius neatsižvelgtų į privalomosios karinės tarnybos, atliktos kitoje valstybėje narėje, laikotarpį.

Parašai.

---

* Proceso kalba: vokiečių.