TEISINGUMO TEISMO (plenarinė sesija)

SPRENDIMAS

2004 m. kovo 23 d.(*)

„Gairės dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje ir skaidrumo, sudarytos su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – Neprivalomas pobūdis“

Byloje C‑233/02

Prancūzijos Respublika, atstovaujama R. Abraham, G. de Bergues ir P. Boussaroque, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

ieškovė,

prieš

Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą P. J. Kuijper ir A. van Solinge, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

atsakovę,

palaikomą

Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaures Airijos Karalystės, atstovaujamos J. Collins, padedamo baristerio M. Hoskins, nurodžiusios adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

įstojusios į bylą šalies,

dėl sprendimo, kuriuo Komisija ir Jungtinės Amerikos Valstijos sudarė susitarimą, susijusį su gairėmis dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje ir skaidrumo, panaikinimo,

TEISINGUMO TEISMAS (plenarinė sesija),

kurį sudaro pirmininkas V. Skouris, kolegijų pirmininkai P. Jann, C. W. A. Timmermans (pranešėjas), C. Gulmann ir J. N. Cunha Rodrigues, teisėjai A. La Pergola, J.‑P. Puissochet ir R. Schintgen, F. Macken ir N. Colneric, ir S. von Bahr,

generalinis advokatas S. Alber,

kancleris R. Grass,

susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu,

susipažinęs su 2003 m. rugsėjo 25 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        2002 m. birželio 21 d. Teisingumo Teismo kanceliarijoje pateiktu ieškiniu Prancūzijos Respublika pagal EB 230 straipsnį prašo panaikinti sprendimą, kuriuo Europos Bendrijų Komisija ir Jungtinės Amerikos Valstijos sudarė susitarimą, pavadintą „Gairės dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje ir skaidrumo“ (toliau atitinkamai − ginčijamas sprendimas ir gairės).

 Teisinis pagrindas ir faktinės aplinkybės

 Sutartis

2        EB sutarties trečiosios dalies IX antraštinės dalies „Bendra prekybos politika“ 133 straipsnio 1−4 dalyse numatyta:

„1.      Bendra prekybos politika grindžiama vienodais principais, ypač keičiant muitų tarifų normas, sudarant muitų tarifų ir prekybos susitarimus, siekiant suvienodinti liberalizavimo priemones, eksporto politiką ir prekybos apsaugos priemones, kurios, pavyzdžiui, taikytinos dempingo ar subsidijų atveju.

2.      Komisija teikia Tarybai pasiūlymus dėl bendros prekybos politikos įgyvendinimo.

3.      Tais atvejais, kai reikia derėtis dėl susitarimų su viena ar keliomis valstybėmis arba tarptautinėmis organizacijomis, Komisija teikia rekomendacijas Tarybai, kuri įgalioja Komisiją pradėti reikalingas derybas.

Šias derybas Komisija veda konsultuodamasi su specialiu komitetu, Tarybos paskirtu, kad padėtų Komisijai atlikti šią užduotį, ir laikydamasi nurodymų, kuriuos Taryba gali jai teikti.

Taikomos atitinkamos 300 straipsnio nuostatos.

4.      Naudodamasi šio straipsnio jai suteiktais įgaliojimais, Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.“

3        Pagal EB 300 straipsnio 1−3 dalis:

„1.      Tais atvejais, kai ši Sutartis numato Bendrijos ir vienos arba kelių valstybių ar tarptautinių organizacijų susitarimų sudarymą, Komisija teikia rekomendacijas Tarybai, o ši įgalioja Komisiją pradėti reikalingas derybas. Komisija derybas veda konsultuodamasi su specialiais komitetais, Tarybos paskirtais padėti jai atlikti šią užduotį, ir vadovaudamasi Tarybos šiuo tikslu duotais nurodymais.

Naudodamasi šios dalies jai suteiktais įgaliojimais, Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, išskyrus 2 dalies pirmojoje pastraipoje numatytus atvejus, kai ji sprendžia vieningai.

2.      Atsižvelgdama į Komisijai šioje srityje suteiktus įgaliojimus, klausimus dėl susitarimų pasirašymo, kurį gali lydėti sprendimas dėl laikino taikymo prieš jiems įsigaliojant, ir sudarymo Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma remdamasi Komisijos pasiūlymu. Taryba sprendžia vieningai, kai susitarimas priklauso sričiai, kurioje vidaus taisyklėms nustatyti reikia balsų vieningumo, ir sudarant 310 straipsnyje nurodytus susitarimus.

<…>

3.      Taryba susitarimus sudaro pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, išskyrus 133 straipsnio 3 dalyje nurodytus susitarimus, įskaitant atvejus, kai susitarimas priklauso sričiai, kurioje vidaus taisyklėms nustatyti taikoma 251 arba 252 straipsnyje nurodyta tvarka. <…>“

 Deklaracija dėl Transatlantinės ekonominės partnerystės tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų

4        Per 1998 m. gegužės 18 d. Londone vykusį aukščiausio lygio susitikimą Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos (toliau − partneriai) priėmė deklaraciją dėl Transatlantinės ekonominės partnerystės.

5        Šios deklaracijos 10 punkte partneriai iš esmės nurodo, kad jie telks pastangas siekdami pašalinti kliūtis, darančias didelį poveikį transatlantinei prekybai ir investicijoms, ir ypač kliūtis, susijusias su reguliavimu, kurios riboja galimybes patekti į prekių ar paslaugų rinkas.

6        Šios deklaracijos 17 punkte partneriai skelbia apie jų ketinimą:

–        kiek įmanoma greičiau parengti planą nurodant sritis, kuriose būtini bendri veiksmai tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu lygiu, ir nurodant kalendorinį planą, kad būtų pasiekti konkretūs rezultatai,

–        imtis visų būtinų priemonių, kad šis planas būtų greitai įgyvendintas, įskaitant bet kokį būtiną leidimą pradėti derybas.

7        Deklaracijos išnašoje nurodoma, kad šia deklaracija Europos Sąjungai nesuteikiamas įgaliojimas pradėti derybas.

 Veiksmų planas, susijęs su Transatlantine ekonomine partneryste

8        Partneriai priėmė veiksmų planą, susijusį su Transatlantine ekonomine partneryste, kurį Europos Sąjungos Taryba patvirtino 1998 m. lapkričio 9 dieną (toliau − veiksmų planas). Šiomis aplinkybėmis Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas siekiant sudaryti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dvišalius susitarimus, visų pirma prekybos techninių kliūčių srityje (1998 m. lapkričio 9 d. spaudos pranešimas Nr. 12560/98).

9        Trečioje veiksmų plano dalyje, skirtoje dvišaliams veiksmams, įtvirtintas 3.1 punktas, kuriame kalbama apie technines prekių prekybos kliūtis. Šio plano 3.1.1 papunktyje „Bendradarbiavimas reguliavimo srityje“ numatyta, kad partneriai imsis įvairių priemonių, tarp kurių, be kita ko:

–        bendrai apibrėžtų principų ir (arba) gairių nustatymas ir įgyvendinimas siekiant užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą reguliavimo srityje,

–        bendrai pasirinktų klausimų, ypač dėl pasinaudojimo atitinkamomis reguliacinėmis procedūromis skaidrumo ir visuomenės dalyvavimo atžvilgiu, bendras nagrinėjimas – įskaitant visų suinteresuotų asmenų galimybę veiksmingai dalyvauti šiose procedūrose ir būti tinkamai išklausytiems,

–        remiantis minėtu nagrinėjimu, nustatymas būdų ir priemonių, kaip gerinti partnerių pasinaudojimą vienas kito reguliacinėmis procedūromis ir bendras principų ir (arba) gairių, taikomų šioms procedūroms, apibrėžimas, išsaugant kiekvieno partnerio reguliavimą vykdančių institucijų nepriklausomumą.

 Gairės

 Derybos dėl gairių

10      Diskusijos dėl gairių prasidėjo 1999 m. liepos mėn. tarp kompetentingų Komisijos tarnybų ir atitinkamų Amerikos prekybos atstovo ir Komercijos departamento tarnybų.

11      Vykstant šioms diskusijoms Komisijos tarnybos akcentavo tai, kad tarptautiniu lygiu gairės nesukurs jokių teisių ar pareigų Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų santykiuose.

12      Gairės buvo galutinai parengtos 2002 m. vasario mėn. susitarus Komisijos tarnybų derybininkams ir atitinkamoms Amerikos tarnyboms. Dokumentas nebuvo pasirašytas.

13      Šis tekstas buvo pateiktas Komisijai, ir ji formaliai su juo susipažino per 2002 m. balandžio 9 d. vykusį posėdį. Jis nebuvo paskelbtas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

 2002 m. balandžio 9 d. Komisijos tarnybų raštas dėl gairių

14      2002 m. balandžio 9 d. Komisijos tarnybos pateikė pagal EB 133 straipsnio 3 dalį sudarytam komitetui raštą, prie kurio kaip priedas buvo pridėta 2002 m. vasario 13 d. galutinė gairių redakcija.

15      Šiame rašte Komisijos tarnybos, be kita ko, nurodo:

„Veiksmų plane, priimtame įgyvendinant Transatlantinę ekonominę partnerystę (TEP), numatytas dvišalis įsipareigojimas kartu su Amerikos administracija parengti gaires dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje ir skaidrumo. Dėl šių gairių buvo deramasi nuo 1999 m. pabaigos. Praeityje ne kartą, o paskutinį kartą 2001 m. sausio mėn., Jums buvo pranešta apie šių derybų raidą. Šiandien džiaugiamės Jums pranešdami, kad ekspertai susitarė su Jungtinių Amerikos Valstijų prekybos atstovu dėl pridedamo teksto.“

16      Minėtame rašte taip pat pabrėžiama, pirma, kad gaires, kaip jose nurodyta, partnerės taikys savanoriškumo pagrindu, remdamosi savo taikomomis taisyklėmis ir politika, ir, antra, kad šios gairės yra ne tarptautinis susitarimas, o tik kiekvieno partnerio kompetentingų tarnybų pasiektas rezultatas, pateiktinas per kitą Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų aukščiausio lygio susitikimą.

 Gairių tekstas

17      Gairių tekstą sudaro šešios antraštinės dalys: I – Įvadas; II – Tikslai; III – Taikymo sritis; IV – Bendradarbiavimo reguliavimo srityje priemonės; V – Priemonės, susijusios su skaidrumu; ir VI – Procedūriniai aspektai.

18      Gairių I antraštinėje dalyje aprašomos aplinkybės, kuriomis jos buvo priimtos, ir visų pirma transatlantinė ekonominė partnerystė ir jos veiksmų planas.

19      Gairių II antraštinėje dalyje nurodoma, kad jų tikslas − gerinti bendradarbiavimą tarp partnerių reguliavimą vykdančių institucijų ir skatinti skaidrumą visuomenės atžvilgiu rengiant teisės aktus tam, kad būtų mažinama ir pašalinama komercinė įtampa tarp partnerių ir sudaromos palankios prekių prekybos sąlygos. Šiuo tikslu, remiantis gairių 4 dalies a punktu, bendradarbiavimu siekiama, be kita ko, pagerinti teisės aktų pasiūlymų planavimą ir tobulinimą, teisės aktų kokybę ir lygį, sumažinti, net pašalinti, teisės aktų skirtumus palaikant labiau sistemingą dialogą tarp reguliavimą vykdančių subjektų ir pagal tos pačios dalies b punktą – užtikrinti, keičiantis informacija, didesnį numatymą tobulinant teisės aktus. Kalbant apie skaidrumą, pažymėtina, kad tikslai visų pirma yra: skatinti visuomenės dalyvavimą teisės aktų leidybos procese, suteikiant jai galimybę susipažinti su atitinkamais parengiamaisiais dokumentais, analizėmis bei duomenimis ir pripažįstant visoms suinteresuotosioms šalims − tiek nacionaliniams, tiek užsienio subjektams − galimybę per protingą terminą pateikti pastabas dėl teisės aktų projektų (4 dalies d punktas); pateikti visuomenei paaiškinimus ir informaciją apie motyvus, dėl kurių buvo priimti teisės aktai (tos pačios dalies f punktas) ir galiausiai gerinti visuomenės supratimą, kiek tai susiję su teisės aktų projektų tikslais ir pasekmėmis, ir visuomenės pritarimą priimtiems teisės aktams (tos pačios dalies g punktas).

20      Gairių III antraštinėje dalyje numatyta, kad jų taikymo sritis apima techninių reglamentų, numatytų Pasaulio prekybos organizacijos sutartyje dėl techninių prekybos kliūčių, rengimą. Numatyta, kad šiame dokumente nurodyta reguliavimo veikla − techninių reglamentų, kurie bus pateikiami kaip teisės aktų projektai, rengimas. Gairių 7 dalyje numatyta, kad šiame dokumente numatytos reguliavimą vykdančios institucijos yra, pirma, Amerikos federalinės vyriausybės reguliavimą vykdančios institucijos ir, antra, Komisijos tarnybos ir kad šios institucijos ketina taikyti šias gaires „savanoriškumo pagrindu ir kuo plačiau“.

21      Gairių IV antraštinės dalies, susijusios su bendradarbiavimo reguliavimo srityje priemonėmis, 10 ir 12 dalyse numatytos nuostatos dėl keitimosi informacija ir tarpusavio konsultacijų, visų pirma, kiek tai susiję su numatytais parengti ar rengiamais teisės aktais. Gairių 11 dalyje numatytos nuostatos dėl duomenų, susijusių su problemomis, galinčiomis pateisinti teisės akto priėmimą, rinkimo ir analizės, bei nuostatos, nustatančios prioritetus juos nagrinėjant, jų 13 dalyje − nuostatos dėl atitinkamų paieškos ir rengimo programų, naudojamų rengiant teisės aktus, koordinavimo, jų 14 dalyje − nuostatos dėl teisės aktų priėmimo metodų ir koncepcijų palyginimo ir suderinimo, jų 15 dalyje − nuostatos dėl galimybių sumažinti nenaudingus techninių reglamentų skirtumus analizės, ieškant suderintų ar suderinamų sprendimų ar taikant tarpusavio pripažinimą tam tikrais atvejais, ir jų 16 dalyje − nuostatos dėl teisės aktų įgyvendinimo priežiūros.

22      Kalbant apie priemones, susijusias su skaidrumu, gairių V antraštinėje dalyje numatytos išsamios taisyklės dėl kompetentingų institucijų vykdomo visuomenės informavimo ir išankstinio konsultavimosi su ja vykstant techninių reglamentų planavimo ir rengimo procesui. Be kita ko, patikslinama, kad reglamentavimą vykdančios valdžios institucijos turi pateikti informaciją apie vykdomą ir būsimą veiklą, susijusią su teisės aktų rengimu, kad jos turi konsultuotis su visuomene, suteikti šiai galimybę tinkamai pareikšti nuomonę dėl teisės aktų projektų, pateikti visą reikšmingą informaciją ir paaiškinimus tuo klausimu, atsižvelgti į jos pastabas ir pateikti paaiškinimus, kaip į šias pastabas buvo atsižvelgta.

23      Galiausiai, gairių VI antraštinėje dalyje, skirtoje procedūriniams aspektams, numatyta gairių įgyvendinimo ir tobulinimo stebėjimo tvarka. Konkrečiai tariant, gairių 18 dalyje numatyta, kad šį įgyvendinimą bei padarytą pažangą, susijusią su konkrečiais teisės aktų projektais, nuolat vertins darbo grupė dėl techninių kliūčių, sudaryta pagal Transatlantinės ekonominės partnerystės dokumentą. Pagal tų pačių gairių 19 dalį abi šalys dirbs kartu siekdamos nustatyti bendradarbiavimo sritis, kuriose gali būti padaryta pažanga, bei naujas sritis, kur reguliavimą vykdantys subjektai galėtų bendradarbiauti. Gairių 20 dalyje numatyta, kad abi šalys ir toliau sieks ieškoti būdų, kaip pagerinti jų teisės aktų priėmimo procesų skaidrumą ir visuomenės dalyvavimą teisės aktų priėmimo procese, bei konsultuosis su šia visuomene. Pagal tų pačių gairių 21 dalį subjektai, atsakingi už atitikties kontrolę ir už standartų tobulinimą, bus skatinami laikytis gairių dėl skaidrumo aiškinant techninius reglamentus. Tų pačių gairių 22 dalyje pažymima, kad abi šalys dės pastangas nustatyti, kokie konkretūs teisės aktai turi būti siūlomi, kad nuo pat pradžių būtų taikomos šios gairės.

 Dėl ieškinio priimtinumo

24      Komisija pateikia du prieštaravimus dėl priimtinumo. Pirma, ji teigia, kad, kaip institucija ir kaip kolegialus organas, ji niekada nedavė sutikimo, kad gairės jai būtų privalomos ir jos tėra tarnybų lygiu sudarytas administracinis susitarimas. Todėl nėra jokio Komisijos akto, dėl kurio būtų galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo.

25      Antra, net darant prielaidą, kad gali būti pripažinta, jog gairės Komisijai privalomos, ši tvirtina, kad šios gairės nėra aktas, kurį galima ginčyti, nes jų negalima laikyti aktu, turinčiu ar sukeliančiu teisinių pasekmių.

26      Šiuo klausimu Teisingumo Teismas mano, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nebūtina spręsti dėl Komisijos nurodytų prieštaravimų dėl priimtinumo, nes bet kuriuo atveju Prancūzijos Respublikos reikalavimai turi būti atmesti iš esmės.

 Dėl esmės

27      Prancūzijos vyriausybė grįsdama savo ieškinį nurodo du teisinius pagrindus, susijusius, pirma, su Komisijos kompetencijos priimti ginčijamą aktą nebuvimu, ir, antra, Komisijai Sutartimi suteiktos teisės aktų leidybos iniciatyvos teisės monopolio pažeidimu.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo

 Šalių argumentai

28      Nurodydama pirmąjį ieškinio pagrindą Prancūzijos vyriausybė teigia, kad Komisija neturėjo kompetencijos priimti ginčijamą aktą, nes gairės yra privalomą galią turintis tarptautinis susitarimas, kurio sudarymas, kaip matyti iš EB 300 straipsnyje įtvirtinto kompetencijos padalijimo, priklauso Tarybos kompetencijai (1994 m. rugpjūčio 9 d. Sprendimas Prancūzija prieš Komisiją, C‑327/91, Rink. p. I‑3641).

29      Šios vyriausybės teigimu, nepaisant atsargumo priemonių pasirenkant gairėse vartojamą terminologiją, gairės yra galutinės ir taikytinos, jose labai išsamiai nurodyti siekiami tikslai, veiksmų sritis ir priemonės, kurių reikia imtis nustatytiems tikslams pasiekti. Iš to išplaukia, kad jos yra teisinis instrumentas, kuris parengtas pakankamai detaliai, kad parodytų tarptautinės teisės subjektų prisiimtą įsipareigojimą, ir kuris yra jiems privalomas. Iš tikrųjų Teisingumo Teismas šiuo atžvilgiu yra nusprendęs, kad privalomas yra susitarimas, kuriame įtvirtinta „norma“, t. y. elgesio taisyklė, susijusi su konkrečia sritimi ir tiksliai suformuluota, kuri įpareigoja dalyvius (1975 m. lapkričio 11 d. Nuomonė 1/75, Rink. p. 1355, 1360).

30      Kalbant apie požymius, kurie leidžia kvalifikuoti kaip tarptautinį susitarimą, reikia pažymėti, kad lemiami yra argumentai, susiję su susitarimo turiniu, o pavyzdžiui, tokiam kvalifikavimui nesvarbu, kad Komisija savo partneriams nuolat teigė, jog gairės nėra toks tarptautinis susitarimas, arba kad patys partneriai buvo tuo įsitikinę.

31      Prancūzijos teigimu, gairėse įtvirtinta mažų mažiausiai šalių pareiga bendradarbiauti, o tai patvirtina visų pirma aplinkybė, jog pagal šių gairių 18 dalį jų taikymą ir padarytą pažangą, susijusią su tam tikrais teisės aktų projektais, nuolat prižiūrės bendra darbo grupė, arba dar ir tai, jog šalys tų pačių gairių 22 dalyje nurodo, kad jos stengsis nustatyti konkrečius teisės aktų pasiūlymus, kad gairės būtų taikomos nuo pat pradžių.

32      Tačiau Komisija mano, kad gairės nėra teisiškai privalomas susitarimas bei kad tai patvirtina ir šalių ketinimų analizė, kurie yra vienintelis lemiamas kriterijus tarptautinėje teisėje siekiant nustatyti, ar egzistuoja toks galimas privalomasis pobūdis.

33      Nagrinėjamu atveju ketinimas teisiškai neįsipareigoti visų pirma išplaukia iš gairių teksto. Šiuo atžvilgiu svarbi aplinkybė, jog gairių 7 dalyje patikslinama, kad jos bus taikomos savanoriškumo pagrindu, arba dar tai, kad veiksmai, kurių šalys ketina taip savanoriškai imtis, apibrėžiami vartojant angliškus terminus „should“ ir „will“, o ne „shall“.

34      Be to, toks ketinimas išplaukia iš kai kurių elementų, susijusių su gairių struktūra, kaip antai baigiamųjų nuostatų dėl pasirašymo, įsigaliojimo, galimybės daryti pakeitimus, atšaukimo ar ginčų sprendimo nebuvimo.

35      Galiausiai minėtas ketinimas paaiškėja išnagrinėjus aplinkybes, kuriomis šios gairės buvo sudarytos, nes Komisija šiuo atžvilgiu teigia, kad nei Transatlantinė ekonominė partnerystė, nei jos veiksmų planas nėra pagrindas, leidžiantis sudaryti sutartis ar kitus teisiškai privalomus instrumentus, o iš vykusių diskusijų savo ruožtu matyti, kad abi šalys jokiu būdu nesiūlė sukurti „teisių ir pareigų“. Taip yra visų pirma dėl to, kad Jungtinių Valstijų kongresui gairės nebuvo pateiktos, o to būtų reikalaujama, kai sudaromas privalomas tarptautinis susitarimas.

36      Komisijos teigimu, be to, iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad Komisija neturi teisės sudaryti privalomą galią turinčių tarptautinių susitarimų (minėtas Sprendimas Prancūzija prieš Komisiją).

37      Iš to Komisija daro išvadą, kad gairės yra vien teisiškai neprivalomas paprastas praktiškas bendradarbiavimo susitarimas, todėl ji visiškai turėjo teisę derėtis su Amerikos valdžios institucijomis dėl tokio dokumento.

 Teisingumo Teismo vertinimas

38      Visų pirma reikia priminti, kad pirmajame ieškinio pagrinde Prancūzijos vyriausybė tik tvirtina, kad, remiantis EB 300 straipsnio nuostatomis, gaires turėjo sudaryti Taryba, o ne Komisija, nes, jos nuomone, jos yra privalomą galią turintis susitarimas.

39      Tačiau Prancūzijos vyriausybė visai neteigė, kad aktas, kuriam būdingi gairių požymiai, net jeigu jis nėra privalomojo pobūdžio, turi priklausyti tik Tarybos kompetencijai. Todėl Teisingumo Teismas negali išplėsti jam pateikto nagrinėti ieškinio dalyko.

40      Tačiau reikia pažymėti, kad šis sprendimas negali būti aiškinamas kaip patvirtinantis Komisijos teiginį, kad to, jog toks aktas, kaip antai gairės, neturi privalomos galios, pakanka šiai institucijai suteikti kompetenciją jį priimti. Iš tikrųjų, nustatant sąlygas, kuriomis gali būti priimamas toks aktas, kaip antai šiuo atveju aktas, kuriuo siekiama sumažinti pavojų atsirasti įtampai, susijusiai su techninių prekių prekybos kliūčių buvimu, būtina tinkamai atsižvelgti į kompetencijos padalijimą ir Sutartyje nustatytą institucinę pusiausvyrą bendros prekybos politikos srityje.

41      Šiomis aplinkybėmis reikia, beje, visų pirma pastebėti, kad tiek Transatlantinę ekonominę partnerystę, tiek veiksmų planą patvirtino Taryba, o kaip matyti iš Komisijos 2002 m. balandžio 9 d. rašto, pateikto pagal EB 133 straipsnio 3 dalį įsteigtam komitetui, šis komitetas buvo periodiškai informuojamas apie derybų, susijusių su Komisijos tarnybų rengiamomis gairėmis, eigą.

42      Atsižvelgiant į ankstesnius paaiškinimus, reikia nurodyti, kad, kaip teisingai teigė Komisija, šalių ketinimas iš esmės yra lemiamas kriterijus nustatant, ar gairės yra privalomos.

43      Nagrinėjamu atveju, kaip pastebėjo generalinis advokatas savo išvados 56 ir 57 punktuose, šis ketinimas yra aiškiai išreikštas pačiame gairių tekste, nes jų 7 dalyje nurodyta, kad šiuo dokumentu siekiama nustatyti gaires, kurias Jungtinių Amerikos Valstijų federalinės vyriausybės reguliavimą vykdantys subjektai ir Komisijos tarnybos „ketina taikyti savanoriškumo pagrindu“. Šiomis sąlygomis ir nesant būtinybės aiškintis, ką šiuo atveju konkrečiai galėtų reikšti terminų „should“ ir „will“, o ne „shall“ vartojimas Bendrijos sudarytame tarptautiniame susitarime, pakanka konstatuoti, jog iš ankstesnio paaiškinimo matyti, jog sudarydamos gaires šalys neturėjo jokio ketinimo prisiimti teisiškai privalomus įsipareigojimus.

44      Kaip pabrėžė Komisija, o Prancūzijos Respublika šiuo klausimu jai neprieštaravo, derybų eiga, be kita ko, patvirtina, kad apie šalių ketinimą neprisiimti privalomų įsipareigojimų buvo ne kartą aiškiai pakartota vykstant deryboms dėl gairių.

45      Iš to išplaukia, kad gairės nėra privalomo pobūdžio susitarimas ir jos nenumatytos EB 300 straipsnyje.

46      Iš to, kas pasakyta, matyti, kad pirmasis ieškinio pagrindas yra nepagrįstas.

 Dėl antrojo ieškinio pagrindo

47      Nurodydama antrąjį ieškinio pagrindą Prancūzijos vyriausybė teigia, kad gairės prieštarauja Sutarčiai, nes jomis apribojamas iniciatyvos teisės, kurią Komisija turi Bendrijos teisės aktų leidybos procese, monopolio įgyvendinimas ir taip paveikiamas visas šis teisės aktų leidybos procesas.

48      Pirma, Komisija privalo remtis gairėmis teisės aktų leidybos proceso stadijoje, už kurią ji atsakinga, todėl jos apriboja Komisijos iniciatyvos teisę.

49      Antra, dėl šio Komisijos iniciatyvos teisės apribojimo paveikiamas visas Bendrijos teisės aktų leidybos procesas, nes Komisijos pateiktų pasiūlymų pobūdis daro įtaką Tarybos veiksmų laisvei, kadangi ji gali atmesti šiuos pasiūlymus tik spręsdama vieningai.

50      Šiuo klausimu visų pirma reikia priminti, kad nagrinėjant pirmąjį ieškinio pagrindą buvo įrodyta, jog gairės neturi privalomojo pobūdžio. Iš to išplaukia, kad, priešingai nei teigia Prancūzijos vyriausybė, gairėse negali būti nustatytos pareigos Komisijai, kai ji įgyvendina savo teisės aktų leidybos iniciatyvos teisę.

51      Antra, kaip teisingai tvirtina Komisija ir Jungtinės Karalystės vyriausybė, teisės aktų leidybos iniciatyvos teisė suteikia galimybę pradėti išankstinį konsultavimąsi ir surinkti visą reikiamą informaciją prieš pateikiant atitinkamus pasiūlymus. Taigi negalima teigti, jog vien tai, kad aktas, kaip antai gairės, suteikia tokias galimybes, apriboja Komisijos iniciatyvos teisės įgyvendinimą.

52      Iš to, kas pasakyta, matyti, kad antrasis ieškinio pagrindas yra nepagrįstas.

53      Kadangi nė vienas iš ieškinio pagrindų nėra pagrįstas, ieškinį reikia atmesti.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

54      Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija reikalavo, kad Prancūzijos Respublika padengtų bylinėjimosi išlaidas, o ši pralaimėjo bylą iš esmės, ji turi jas padengti.

Remdamasis šiais motyvais,

TEISINGUMO TEISMAS (plenarinė sesija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Skouris

Jann

Timmermans

Gulmann

Cunha Rodrigues

La Pergola

Puissochet

Schintgen

Macken

Colneric

von Bahr

Paskelbta 2004 m. kovo 23 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Kancleris

Pirmininkas

R. Grass

V. Skouris

---

* Proceso kalba: prancūzų.