PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (pirmoji kolegija)

SPRENDIMAS

2004 m. liepos 6 d.

Byla T‑281/01

Hubert Huygens

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Pareigūnai – Vertinimo procedūra – Vėlavimas parengti vertinimo ataskaitą – Protingas terminas – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Moralinė ir materialinė žala – Pareigų paaukštinimo procedūra – Numanomas sprendimas atsisakyti paaukštinti ieškovo pareigas – Ieškinys dėl panaikinimo – Sprendimas 2000 m. pareigų paaukštinimo procedūros metu nepaaukštinti ieškovo pareigų – Nemotyvavimas – Sprendimas 2000 m. pareigų paaukštinimo procedūros metu paaukštinti 54 tarnautojų pareigas – Nepriimtinumas“

Visas tekstas prancūzų kalba II‑0000

Dalykas:      Ieškinys, pareikštas dėl prašymo, pirma, atlyginti žalą, patirtą dėl ieškovo vertinimo procedūros vertinant jo 1997–1999 m. tarnybinę veiklą vėlavimo, ir, antra, panaikinti Komisijos numanomą sprendimą atmesti ieškovo prašymą atlyginti dėl minėto vėlavimo patirtą žalą, Komisijos numanomą sprendimą 2000 m. pareigų paaukštinimo procedūros metu atsisakyti paaukštinti ieškovo pareigas, paskiriant jį į B 1 lygį bei Komisijos sprendimą 2000 m. pareigų paaukštinimo procedūros metu paaukštinti 54 pareigūnų pareigas, paskiriant juos į B 1 lygį ir, bet kuriuo atveju, panaikinti Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biuro direktoriaus sprendimą 2000 m. pareigų paaukštinimo procedūros metu paaukštinti 4 pareigūnų pareigas, paskiriant juos į B 1 lygį.

Sprendimas:      Priteisti iš Komisijos sumokėti ieškovui 500 eurų atlyginti patirtą moralinę žalą. Panaikinti Komisijos sprendimą 2000 m. pareigų paaukštinimo procedūros metu atsisakyti paaukštinti ieškovo pareigas, paskiriant jį į B 1 lygį, išplaukiantį iš 2000 m. balandžio 6 d. Administracinių pranešimų Nr. 31 paskelbto pareigūnų, kurie paskirti į šį lygį, sąrašo. Atmesti likusią ieškinio dalį. Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.     Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Prašymas panaikinti ikiteisminį sprendimą atmesti prašymą atlyginti žalą – Prašymas, kuris yra neatskiriamas nuo reikalavimo atlyginti žalą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 str.)

2.     Pareigūnai – Ieškinys – Prašymas Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalies prasme ─ Prašymo pateikimo terminas – Protingas terminas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 str. 1 d.)

3.     Pareigūnai – Įvertinimas – Vertinimo ataskaita – Parengimas – Terminas – Institucijos vidaus taisyklėse nustatytas imperatyvus terminas – Vėlavimas – Tarnybinis pažeidimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 str.)

4.     Pareigūnai – Įvertinimas – Vertinimo ataskaita – Parengimas – Vėlavimas – Dėl tarnybinio pažeidimo atsiradusi moralinė žala

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 str.)

5.     Pareigūnai – Paaukštinimas – Nepaaukštinto kandidato skundas – Sprendimas atmesti – Visiškas nemotyvavimas – (Pažeidimo) ištaisymas teismo proceso metu – Nepriimtinumas – Pasekmės

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 str. 2 d., 45 str. ir 90 str. 2 d.)

6.     Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Terminai – Viešoji tvarka – Teisės pareikšti ieškinį praradimas praleidus terminą – Atnaujinimas – Sąlyga – Nauja aplinkybė

(EB 236 str.; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 str.)

1.     Institucijos sprendimas atmesti prašymą atlyginti žalą yra sudedamoji išankstinės administracinės procedūros dalis, kuri užbaigiama iki ieškinio dėl atsakomybės pareiškimo Pirmosios instancijos teisme. Todėl pareigūno suformuluoti reikalavimai panaikinti (aktą) negali būti vertinami atskirai nuo reikalavimo dėl atsakomybės. Iš tikrųjų aktas, kuriame pareikšta institucijos pozicija ikiteisminės stadijos metu, leidžia žalą patyrusiai šaliai pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo Pirmosios instancijos teisme.

(žr. 38 punktą)

Nuoroda: 1997 m. gruodžio 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Gill prieš Komisiją, T‑90/95, Rink. VT p. I‑A‑471 ir II‑1231, 45 punktas; 2001 m. kovo 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ojha prieš Komisiją, T‑77/99, Rink. VT p. I-A 61 ir II‑293, 68 punktas; 2002 m. gruodžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Hoyer prieš Komisiją, T‑209/99, Rink. VT p. I‑A‑243 ir II‑1211, 32 punktas.

2.     Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalis konkrečiai nenustato prašymo Paskyrimų tarnybai pateikimo termino.

Tačiau toks prašymas priimtinas, jeigu jis pateiktas per protingą terminą. Iš tikrųjų, nors Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalyje nėra nustatytas konkretus terminas ir, apsaugant pareigūno teises, jam leidžiama kreiptis į administraciją bet kuriuo metu, tai nereiškia, kad remiantis teisinio saugumo reikalavimu pareigūno teisės pateikti administracijai skundą dėl nuostolių atlyginimo įgyvendinimas gali būti atidėtas neapibrėžtam laikotarpiui.

Todėl klausimas, ar prašymas atlyginti žalą buvo pateiktas per protingą terminą, turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes.

(žr. 42 ir 46−48 punktus)

3.     Vadovaudamasi gero administravimo principu ir siekdama užtikrinti pareigūnų interesų apsaugą, administracija privalo užtikrinti periodišką ir sistemingą vertinimo ataskaitų parengimą per Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytus terminus.

Teismų praktika, suteikianti administracijai protingą terminą parengti pareigūnų vertinimo ataskaitą, negali būti taikoma, kai šios administracijos privalomąją galią turinčiose vidaus taisyklėse yra nustatyti tikslūs vertinimo procedūros eigos terminai.

Tokio termino praleidimas be pateisinamos priežasties gali būti laikomas atitinkamos institucijos tarnybiniu pažeidimu, už kurį jai kyla atsakomybė.

Priešingai, pareigūnas negali remtis vėlavimu parengti jo vertinimo ataskaitą, jeigu toks vėlavimas atsirado, bent jau iš dalies, dėl jo kaltės arba jeigu jis prie to yra reikšmingai prisidėjęs.

(žr. 58, 64−67 ir 71 punktus)

Nuoroda: 1977 m. liepos 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Geist prieš Komisiją, 61/76, Rink. p. 1419, 44 ir 45 punktai; 1980 m. gruodžio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Gratreau prieš Komisiją, 156/79 ir 51/80, Rink. p. 3943, 15 punktas; 1983 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ditterich prieš Komisiją, 207/81, Rink. p. 1359, 25 punktas; 1990 m. gruodžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Moritz prieš Komisiją, T‑29/89, Rink. p. II‑787, 22 punktas; 1997 m. gegužės 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Burban prieš Parlamentą, T‑56/96, Rink. VT p. I‑A‑109 ir II‑331, 44, 45 ir 48 punktai; 2000 m. rugsėjo 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Stodtmeister prieš Tarybą, T‑101/98 ir T‑200/98, Rink. VT p. I‑A‑177 ir II‑807, 49 punktas; 2002 m. birželio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mellone prieš Komisiją, T‑187/01, Rink. VT p. I‑A‑81 ir II‑389, 77 punktas; 2003 m. gegužės 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo den Hamer prieš Komisiją, T‑278/01, Rink. VT p. I‑A‑139 ir II‑665, 88, 90 ir 91 punktai; 2003 m. gegužės 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Lavagnoli prieš Komisiją, T‑327/01, Rink. VT p. I-A 143 ir II‑691, 54, 56 ir 57 punktai; 2003 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tatti prieš Komisiją, T‑296/01, Rink. VT p. I‑A‑225 ir II‑1093, 58 punktas.

4.     Vėlavimo parengti vertinimo ataskaitą pakanka, kad pareigūnas patirtų žalą, nes pareigūnas, kurio asmeninė byla atnaujinama nereguliariai bei yra nepilna, vien dėl šio fakto patiria moralinę žalą, nes jis abejoja ir nėra tikras dėl savo profesinės ateities.

(žr. 86 ir 87 punktus)

Nuoroda: minėto sprendimo Geist prieš Komisiją 48 punktas; 1990 m. lapkričio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Barbi prieš Komisiją, T‑73/89, Rink. p. II‑619, 41 punktas; 1993 m. gruodžio 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Moritz prieš Komisiją, T‑20/89, Rink. p. II‑1423, 46 punktas; minėto sprendimo Burban prieš Parlamentą 72 punktas; minėto sprendimo Stodtmeister prieš Tarybą 56 punktas; minėto sprendimo Lavagnoli prieš Komisiją 48 punktas; minėto sprendimo Tatti prieš Komisiją 59 punktas.

5.     Paskyrimų tarnyba neprivalo motyvuoti dėl nepaaukštintų pareigūnų priimtų sprendimų dėl pareigų paaukštinimo, tačiau, priešingai, ji privalo nurodyti sprendimo atmesti nepaaukštinto pareigūno pateiktą skundą motyvus, ir tokio sprendimo motyvai turi sutapti su skundžiamame sprendime nurodytais motyvais, kad abiejų sprendimų motyvai būtų nagrinėjami vienu metu.

Visiškas nemotyvavimas iki ieškinio pareiškimo negali būti kompensuojamas atitinkamai institucijai pateikiant paaiškinimus, kai ieškinys jau yra pareikštas. Šioje stadijoje tokie paaiškinimai neatlieka savo funkcijos. Pareiškus ieškinį iš Paskyrimų tarnybos atimama galimybė įteisinti savo sprendimą motyvuojant savo atsakymą atmesti skundą.

Kai yra akivaizdu, jog institucijai suteikta diskrecija, tai reiškia, kad neatmetama galimybė, jog galėtų būti priimtas kitoks sprendimas, o pažeidus pareigą motyvuoti, kurią reikėjo įvykdyti priimant aktą ir kurią galima ištaisyti vėliausiai iki ieškinio pareiškimo, skundžiamą sprendimą reikia panaikinti, nesant būtinybės Pirmosios instancijos teismui nagrinėti kitus nurodytus ieškinio pagrindus.

(žr. 106−108, 112 ir 115 punktus)

Nuoroda: 1974 m. spalio 30 d. Teisingumo Teismo sprendimo Grassi prieš Tarybą, 188/73, Rink. p. 1099, 13 punktas; 1981 m. lapkričio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Michel prieš Parlamentą, 195/80, Rink. p. 2861, 22 punktas; 1987 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Delauche prieš Komisiją, 111/86, Rink. p. 5345, 13 punktas; 1990 m. vasario 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Culin prieš Komisiją, C‑343/87, Rink. p. I-225, 13 ir 15 punktai; 1993 m. gruodžio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Parlamentas prieš Volger, C‑115/92 P, Rink. p. I-6549, 23 punktas; 1992 m. vasario 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Volger prieš Parlamentą, T‑52/90, Rink. p. II‑121, 36 ir 40 punktai; 1993 m. kovo 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Vela Palacios prieš EESRK, T‑25/92, Rink. p. II‑201, 25 punktas; 2001 m. liepos 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Brumter prieš Komisiją, T‑351/99, Rink. VT p. I‑A‑165 ir II‑757, 33 ir 34 punktai; 2002 m. vasario 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Roman Parra prieš Komisiją, T‑117/01, Rink. VT p. I‑A‑27 ir II‑121, 26 ir 32 punktai; 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Morello prieš Komisiją, T‑338/00 ir T‑376/00, Rink. VT p. I‑A‑301 ir II‑1457, 48 punktas; 2003 m. rugsėjo 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Callebaut prieš Komisiją, T‑241/02, Rink. VT p. I‑A‑215 ir II‑1061, 42 punktas.

6.     Terminai, nustatyti pateikti skundą bei pareikšti ieškinį, yra imperatyviai reglamentuojamos sąvokos, kurių šalys arba teisėjas negali nustatyti, skirtos užtikrinti teisinių situacijų aiškumą bei tikrumą.

Ieškinio, pareikšto Pirmosios instancijos teisme pagal EB 236 straipsnį ir pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnį, priimtinumas priklauso nuo tinkamos ikiteisminės procedūros eigos ir nuo joje nustatytų terminų laikymosi.

Tik paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms galima būtų pateisinti prašymo dėl ankstesnio sprendimo, kuris nebuvo užginčytas per nustatytą terminą, peržiūrėjimą.

Ieškovo vėliau nurodyti anksčiau žinomi pagrindai ar argumentai iš esmės negali prilygti naujai paaiškėjusiai aplinkybei, galinčiai pateisinti termino pareikšti ieškinį atnaujinimą. Priešingu atveju būtų pažeistas teisinio saugumo principas.

(žr. 124−127 punktus)

Nuoroda: 1981 m. vasario 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo Schiavo prieš Tarybą 122/79 ir 123/79, Rink. p. 473, 22 punktas; 1985 m. gegužės 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Esly prieš Komisiją, 127/84, Rink. p. 1437, 10 punktas; 1988 m. birželio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Muysers ir Tülp prieš Audito rūmus, 161/87, Rink. p. 3037, 11 punktas; 1997 m. sausio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Coen, C‑246/95, Rink. p. I-403, 21 punktas; 1992 m. gegužės 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Whitehead prieš Komisiją, T‑34/91, Rink. p. II‑1723, 18 punktas; 1994 m. liepos 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Branco prieš Audito rūmus, T‑45/93, Rink. VT p. I‑A‑197 ir II‑641, 22 punktas; 1995 m. vasario 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Moat prieš Komisiją, T‑506/93, Rink. VT p. I‑A‑43 ir II‑147, 28 punktas; 1997 m. liepos 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Chauvin prieš Komisiją, T‑16/97, Rink. VT p. I‑A‑237 ir II‑681, 37 punktas; 2000 m. vasario 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Batho prieš Komisiją, T‑147/96, dar nepaskelbto Rinkinyje, 46 punktas; 2001 m. lapkričio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Van Huffel prieš Komisiją, T‑142/00, Rink. VT p. I‑A‑219 ir II‑1011, 36 punktas.