●patrauklų ir nuspėjamą žemės ūkio maisto produktų sektorių, kuriame ūkininkai uždirba tiek, kad galėtų klestėti, ir tai patraukia ateities kartas 15 toliau gaminti visiems įperkamą ir vartotojų poreikius atitinkantį maistą; kuriame sudarytos palankios sąlygos jo subjektams išnaudoti savo verslumo potencialą, pasitelkiant įvairius pajamų šaltinius ir įgūdžius, leidžiančius pasinaudoti inovacijų, technologijų ir žaliosios pertvarkos teikiamomis galimybėmis; kuriame tinkamai atlyginama už aplinkai arba vandens, dirvožemio ar oro kokybei naudingas ekosistemines paslaugas, tokias kaip tos, kuriomis pasižymi augantis ekologinės gamybos sektorius; kuriame sąžiningu maisto grandinės veikimu užtikrinama, kad su pertvarka susijusi našta ir išlaidos būtų teisingai paskirstytos visos grandinės subjektams;

●žemės ūkio maisto produktų sektorių, kuris yra konkurencingas ir atsparus stiprėjančios pasaulinės konkurencijos ir sukrėtimų akivaizdoje (tai priklauso nuo ES gebėjimo įvairinti savo prekybos ryšius, taip atveriant naujų šiam sektoriui aktualių eksporto galimybių ir mažinant kritinę priklausomybę); kuriame taikoma sistema ir vykdomi pasauliniai veiksmai leidžia ūkininkams vienodomis sąlygomis konkuruoti pasaulyje ir padeda mažinti vidaus biurokratijos naštą bei didinti sektoriaus atsparumą, kad jis pajėgtų ne tik atlaikyti sukrėtimus ir po jų atsigauti, bet ir taikytis prie pokyčių bei transformuotis; kuriame ES toliau padeda užtikrinti pasaulinį apsirūpinimo maistu saugumą ir rūpinasi partnerystės ryšių mezgimu visame pasaulyje;

●žemės ūkio maisto produktų sektorių, kuris yra parengtas ateities iššūkiams ir veikia pagal planetos išgales, t. y. sektorių, kuriame ir ūkininkavimas, ir maisto produktų gamyba padeda siekti ES klimato srities tikslų, išlaikyti gerą dirvožemio būklę ir vandens bei oro švarą ir apsaugoti bei atkurti Europos biologinę įvairovę; kuriame visos maisto grandinės subjektai drauge padeda siekti šių rezultatų ir dalijasi su pertvarka susijusia rizika; kuriame visos žemės ūkio maisto produktų sistemos grandys yra geriau pasirengusios atlaikyti klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir taršos poveikį, tvariau naudoti gamtos išteklius ir veikti laikantis bendros sveikatos koncepcijos;

●žemės ūkio maisto produktų sektorių, kuriame branginamas maistas ir skatinama sudaryti tinkamas darbo bei gyvenimo sąlygas ir užtikrinti, kad kaimo ir pakrančių vietovės, įskaitant atokiausius regionus, būtų gyvybingos ir gerai sujungtos; kuriame kaimo vietovių gyventojams sudarytos tinkamos sąlygos pasilikti; kuriame maisto, teritorijos, sezoniškumo, kultūros ir tradicijų sąsaja puoselėjama kaip neatskiriama europinės gyvensenos dalis; kuriame ES išlieka pasaulinė lyderė maisto inovacijų ir maisto saugos srityse, o maistas yra įperkamas piliečiams; kuriame psichikos sveikatos klausimas yra ne tabu, o sudedamoji socialinės paramos ūkininkams ir darbuotojams sistemos dalis; kuriame gyvenimo ir darbo sąlygos į šią profesiją pritraukia daugiau moterų bei jaunimo ir garantuoja darbuotojų teisių apsaugą ūkiuose ir visoje maisto vertės grandinėje.

Prieš daugiau nei 60 metų ES įsipareigojo užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį. Šis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 39 straipsnyje nustatytas įsipareigojimas tebėra toks pat svarbus kaip tada. Nepaisant įdėtų pastangų, vienam darbuotojui tenkančios bendros pajamos iš žemės ūkio vidutiniškai tebėra daug mažesnės už vidutinį darbo užmokestį visoje ekonomikoje (2023 m. jos sudarė apie 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio) 16 .

Ūkininkai nenori priklausyti nuo viešosios paramos, bet dėl šiai profesijai būdingo nepastovumo ir dėl rinkos disbalanso ji dažnai jiems būtina. Numatydami įvairias deramo gyvenimo lygio užtikrinimo priemones, turime kliautis visais pajamų šaltiniais: rinkos pajamomis, viešąja parama, taip pat diversifikuotais ir naujais papildomais pajamų šaltiniais.

Sąžininga ir teisinga maisto grandinė

Visų pirma ūkininkai turi gauti daugiau pajamų iš rinkos, kad galėtų investuoti į savo ūkių parengimą ateities iššūkiams ir jų atsparumo didinimą. Tam būtina ištaisyti šiuo metu maisto grandinėje egzistuojantį disbalansą, kurio esmė ta, kad dėl nesąžiningo pajamų, rizikos ir išlaidų naštos paskirstymo dažnai neproporcingai nukenčia pirminiai gamintojai. Sistemingas ūkininkų vertimas produktus parduoti mažesnėmis už savikainą kainomis nebus toleruojamas.

Pirmieji žingsniai siekiant perbalansuoti pozicijas ir sudaryti palankesnes sąlygas tinkamai užtikrinti taisyklių, kuriomis kovojama su nesąžiningos prekybos praktika, vykdymą jau žengti – tai Komisijos 2024 m. gruodžio 9 d. priimti pasiūlymai 17 . Šie pasiūlymai sustiprins gamintojų poziciją derantis dėl sutarčių bei jas sudarant ir geriau apsaugos ūkininkus nuo nesąžiningos prekybos praktikos.

Be to, kelios valstybės narės nustatė nacionalines taisykles, kuriomis siekiama spręsti produkcijos pardavimo mažesnėmis už savikainą kainomis problemą, tačiau tai gali lemti skirtingų metodų taikymą bendrojoje rinkoje. Vertinant dabartines taisykles, bus nuodugniai ištirta nesąžiningos prekybos praktika ir pagal strateginio dialogo dalyvių rekomendaciją peržiūrėtos nacionalinės taisyklės. Tuo remdamasi Komisija pasiūlys papildomų iniciatyvų, iš kurių visų pirma paminėtina Direktyvos dėl nesąžiningos prekybos praktikos peržiūra, kurios tikslas – įtvirtinti principą, kad ūkininkai neturėtų būti verčiami produktus nuolat parduoti mažesnėmis už gamybos sąnaudas kainomis, taip pat BRO reglamento peržiūra atsižvelgiant į pasiūlymus dėl BŽŪP po 2027 m.

Kartu, kaip pasiūlė strateginio dialogo dalyviai, turi būti stiprinama ūkininkų padėtis vertės grandinėje – jie turi būti raginami burtis į kooperatyvus ir (arba) asociacijas, kad galėtų mažinti išlaidas, didinti efektyvumą ir užsitikrinti geresnes kainas rinkoje. Šiuo atžvilgiu ūkininkai jau remiami pagal BŽŪP.

Dar vienas svarbus elementas siekiant didinti pasitikėjimą ir sąžiningumą yra skaidri informacija apie išlaidų ir maržų susidarymą bei pasidalijimą maisto grandinėje. Komisija toliau didins skaidrumą maisto grandinėje, pavyzdžiui, naujasis ES žemės ūkio maisto produktų grandinės stebėjimo centras rengs ir skelbs su kainodara maisto grandinėje susijusius rodiklius, padedančius priimti sprendimus dėl tolesnių veiksmų. Tos priemonės taip pat turėtų padėti užtikrinti ilgalaikį maisto ir gėrimų sektoriaus MVĮ, itin paveiktų pastarojo meto infliacijos, konkurencingumą.

Sąžiningesnė ir tikslingesnė viešoji parama

Siekiant užtikrinti, kad ūkininko profesija visoje ES išliktų patraukli ir ateities kartoms, labai svarbi išlieka pagal BŽŪP teikiama viešoji parama ūkininkų pajamoms. BŽŪP tiesioginės išmokos ir toliau atlieka labai svarbų vaidmenį ūkių lygmeniu remiant ir stabilizuojant pajamas iš žemės ūkio – 2020 m. šios išmokos sudarė vidutiniškai 23 proc. ūkių pajamų 18 .

Remiant siekį plėtoti plataus užmojo toliaregišką ES žemės ūkio politiką, būsimuose daugiametės finansinės programos pasiūlymuose nustatysima ateities BŽŪP bus paprastesnė ir tikslingesnė. Ja bus užtikrinta aiškesnė pusiausvyra tarp reguliuojamosios ir paskatomis grindžiamos politikos, darančios poveikį ūkininkams.

Be to, Komisija pripažįsta, kad viešąjį BŽŪP įvaizdį paveikė nuomonė, kad išmokos kai kuriose teritorijose paskirstomos nepakankamai sąžiningai.

Todėl ateityje pagal BŽŪP teikiama parama apskritai bus labiau sutelkta į aktyviai maisto produktų gamyba užsiimančius ūkininkus, ekonominį ūkių gyvybingumą ir mūsų aplinkos išsaugojimą. Nustatant šį principą reikėtų apsvarstyti ir galimybę pirmenybę teikti žemės ūkio produktų, labai svarbių ES strateginiam savarankiškumui ir atsparumui, gamybai.

Kaimo vietovių socialinę struktūrą formuoja gamtos apsaugą ir pragyvenimą užtikrinantys smulkieji ir vidutiniai ūkininkai. Jiems turėtų būti sudarytos sąlygos ūkininkauti nepatiriant pernelyg didelės administracinės naštos. Atsižvelgdama į jų dydį, Komisija apsvarstys galimybę didinti paprastesnių pajamų rėmimo priemonių, grindžiamų supaprastinta sąlygų ir kontrolės sistema, patrauklumą ir plėsti jų naudojimą.

Parama turėtų toliau būti skiriama tiems ūkininkams, kuriems jos reikia labiausiai, dėmesį sutelkiant į vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, ūkininkus, jaunuosius bei naujus ūkininkus ir mišriuosius ūkius.

Atsižvelgiant į skirtingas struktūros ir sektorių realijas valstybėse narėse, bus apsvarstyta galimybė platesniu mastu taikyti tokias priemones kaip proporcingas išmokų mažinimas ir jų dydžio apribojimas. Be to, visi ūkininkai turėtų ir toliau turėti galimybę naudotis tokiomis priemonėmis kaip išmokos už ekosistemines paslaugas (šios išmokos bus racionalizuotos ir supaprastintos), parama investicijoms ir krizių bei rizikos valdymo priemonės.

Remiantis įgyta su dabartiniais BŽŪP strateginiais planais susijusia patirtimi, būtina dar labiau supaprastinti BŽŪP politikos įgyvendinimą. Esami sunkumai reikalauja strategiškesnio požiūrio.

Būsima laikotarpio po 2027 m. BŽŪP bus grindžiama pagrindiniais politikos tikslais ir tiksliniais politikos reikalavimais, o už šių tikslų įgyvendinimo būdą labiau atsakys ir atsiskaitys valstybės narės.

Lankstumo bus suteikta ir ūkininkams – jie turės daugiau galios formuoti prie jų ūkių ir aplinkybių labiau pritaikytą ūkininkavimo praktiką. Bus supaprastinta dabartinė paramos sąlygų sistema. Ūkininkai teigiamai reagavo į ekologinių sistemų, pagal kurias jiems atlyginama už ekosisteminių paslaugų teikimą, neįeinantį į privalomus reikalavimus, įvedimą. Būsimą BŽŪP Komisija grįs nebe sąlygomis, o paskatomis.

Naudojimasis inovacijų teikiamomis vertingomis galimybėmis

Ūkininkai savo esybe yra novatoriai ir verslininkai. Jaunieji ūkininkai nori būti inovacijų šaukliai. Ūkininkams ir žvejams veriasi naujos galimybės gauti pajamų iš papildomų šaltinių, susijusių su neutralaus poveikio klimatui ir gamtai palankia ekonomika.

Kitiems naujų įdomių galimybių teikia inovacijos. Pavyzdžiui, žemės ūkiui, miškininkystei ir visai maisto sistemai didelį potencialą teikia bioekonomika ir žiediškumas – jie taip pat gali labai padėti mažinti mūsų kritinę priklausomybę. 2025 m. pabaigoje bus pristatyta nauja Bioekonomikos strategija, kuria bus siekiama užtikrinti, kad Europos Sąjunga taptų pasauline sparčiai besiplečiančios bioekonomikos rinkos lydere. Turime spartinti biologinių ir žiedinių sprendimų komercializaciją, didinti proveržio biotechnologijų diegimo mastą, išnaudoti atsirandančias rinkos galimybes ir užtaisyti investicijų spragas. Tai bus ypač naudinga ūkininkų bendruomenei, nes suteiks galimybę įvairinti vertės srautus, panaudoti ūkiuose susidarančias liekanas, stiprinti pirminių gamintojų vaidmenį vertės grandinėje ir kurti naujas darbo vietas kaimo vietovėse. Komisija, visų pirma per Maisto ir žemės ūkio organizaciją (FAO), bendradarbiaus su tarptautiniais partneriais, kad drauge nustatytų, kaip tvariai išnaudoti ūkininkams bioekonomikos teikiamas galimybes ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.

Pavyzdžiai

Skaitmenizacija (įskaitant dirbtinį intelektą), moksliniai tyrimai ir novatoriškos žemės ūkio technologijos gali iš esmės pakeisti ūkininkavimą ir sumažinti ūkiuose patiriamas išlaidas, taip padėdami didinti pajamas.

●E. prekybos platformos, skaitmeninės rinkodaros priemonės ir elektroninės prekyvietės gali padėti ūkininkams ir kitiems žemės ūkio maisto produktų sistemos subjektams įgyti daugiau klientų ir įvairinti savo pajamų srautus.

●Tikslusis ūkininkavimas ir duomenimis grindžiami sprendimai gali padėti optimizuoti gamybos išteklių naudojimą ir taip padidinti pelningumą.

●Beprecedentė priemonė yra 100 gyvųjų laboratorijų, sukurtų vykdant programos „Europos horizontas“ mokslinių tyrimų ir inovacijų misiją „Europos dirvožemio būklės gerinimas“ ir padedančių ūkininkams gerinti dirvožemio būklę tokiomis aplinkybėmis kaip didelės gamybos išteklių (trąšų) kainos, vandens trūkumas ir kiti ekstremalūs reiškiniai, pavyzdžiui, potvyniai.

Plataus užmojo investicijų darbotvarkės parengimas

Atspariai ir tvariai žemės ūkio maisto produktų sistemai sukurti reikia didelių investicijų, taigi ir drąsių perėjimo prie tvarios praktikos finansavimo bei su šiuo perėjimu susijusios rizikos mažinimo veiksmų. Žemės ūkio sektoriuje yra susidaręs didelis finansavimo deficitas. Apskaičiuota, kad 2022 m. jis siekė 62 mlrd. EUR ir buvo daug didesnis nei 2017 m. 20 Tačiau gauti paskolą iš banko, finansų įstaigos ar privataus investuotojo, ypač jauniesiems ūkininkams, sunku. Tai lemia palyginti mažas ūkių dydis, maža arba nepakankamai didelė investicijų grąža, itin svyruojantis pelningumas ir rizika, dėl oro sąlygų ir klimato poveikio neprognozuojama produkcijos apimtis ir jautrumas pokyčiams nepastoviose (pasaulinėse) biržos prekių rinkose.

Pagal BŽŪP bus toliau finansuojamos investicijos į ūkininkavimo sektoriaus konkurencingumo, tvarumo ir atsparumo didinimą. Tai apima ir dažnai palyginti nedideles ūkių lygmens investicijas, ir investicijas į viešąją bei privačiąją infrastruktūrą, reikalingą sektoriui modernizuoti. Esamos priemonės stiprinti vienos kitas galės tik jei ateityje bus naudojamos išmintingiau.

Glaudžiai bendradarbiaudama su instituciniais investuotojais, kaip antai Europos investicijų banko grupe, ir su bankų sektoriumi, Komisija stengsis efektyviai naudoti viešąjį finansavimą bei investicijas ir pritraukti privataus kapitalo bei mažinti su juo susijusią riziką.

Šiuo tikslu Komisija, siekdama spartinti žemės ūkio maisto produktų grandinės pertvarką, išnagrinės galimybes sukurti pirminiams gamintojams skirtas rizikos draudimo sistemas ir galimybę, siekiant pritraukti investicijų į mažąsias ir vidutines žemės ūkio ir maisto tvarkymo įmones, pasitelkti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes.

Verslumo skatinimas: nauja kartų kaitos strategija

Tai, ar 2040 m. Europoje bus užtikrintas apsirūpinimo maistu savarankiškumas, priklauso nuo šiandienos jaunųjų ir naujų ūkininkų.

Viena iš būtinų žemės ūkio sektoriaus patrauklumo didėjimo sąlygų yra būtinybė įveikti pagrindines kartų kaitos kliūtis, susijusias visų pirma su žemės naudojimo, investavimo, įgūdžių ugdymo ir kt. galimybėmis. Savo teritorijose pasilikti ir ūkininkauti norinčių jaunųjų ūkininkų įsikūrimui gali būti taikoma teisė pasilikti.

Tačiau šios atsakomybės negalima užkrauti vien BŽŪP. Tikra kartų kaita gali būti paskatinta tik įtraukiant visą visuomenę ir derinant skirtingas politikos priemones, apimančias įvairias taikymo ir atsakomybės sritis, kurių daugelis priklauso nacionalinei ir regioninei kompetencijai.

Glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu ir pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, Komisija vadovaus pastangoms 2025 m. pateikti kartų kaitos strategiją. Šioje strategijoje bus pateikta rekomendacijų dėl atsakomųjų politikos veiksmų ir priemonių, kurių reikia imtis tiek ES, tiek nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmenimis.

Didėjanti konkurencija dėl derlingos žemės naudojimo ir klimato kaitos padariniai riboja tokios žemės prieinamumą ir tai stumia ūkininkų bendruomenę, ypač naujus šio sektoriaus subjektus, į sunkią padėtį. Daugelį aspektų, kurių dauguma priklauso nacionalinei kompetencijai, apima žemės politika. Ją plėtojant turėtų būti apsvarstomos žemės nuosavybės judumo ir perdavimo sąlygos, taip pat žemės užėmimo poveikio švelninimo principai, tuo tikslu remiantis geraisiais kai kurių valstybių narių žemės nuosavybės judumo sistemų pavyzdžiais. Lygiai taip pat svarbu užtikrinti žemės planavimo ir pirkimo skaidrumą. Valstybės narės gali sukurti ir į nacionalinius priemonių rinkinius įtraukti stiprius kartų kaitą palengvinančius svertus, kaip antai išėjimo į pensiją sistemas ir mokesčių paskatas.

Reaguodama į Europos Parlamento prašymą ir laikydamasi strateginio dialogo dalyvių rekomendacijos, Europos Komisija sieks sukurti ES žemės ūkio paskirties žemės stebėjimo centrą 21 . Didinsime skaidrumą ir bendradarbiavimą tokiose srityse kaip sandoriai dėl žemės ir žemės naudojimo teisių perdavimas, kainų tendencijos ir elgesys rinkoje, žemės naudojimo keitimas, taip pat žemės ūkio paskirties žemės ir natūralios žemės praradimas. Šis stebėjimo centras taip pat padės valstybėms narėms priimti pagrįstus sprendimus dėl savo žemės ūkio paskirties žemės rinkų reguliavimo. Užtikrinus didesnį rinkos pokyčių skaidrumą ir glaudesnį bendradarbiavimą visoje ES, bus lengviau tenkinti teisėtus žemės ūkio politikos interesus paisant bendrosios rinkos laisvių.

Glaudžiais tarpusavio ryšiais susijusiame pasaulyje, kuriame ES yra ir didžiausia žemės ūkio maisto produktų eksportuotoja, ir viena iš didžiausių importuotojų, tai, kaip mes gaminame ir vartojame žemės ūkio produktus ir kaip jais prekiaujame, daro didelį poveikį mūsų santykiams su trečiosiomis valstybėmis 22 .

Pagrindiniai apsirūpinimo maistu nesaugumo veiksniai yra karai ir konfliktai. Ir atvirkščiai, apsirūpinimo maistu nesaugumas gali lemti nestabilumą, o kintant pasaulio tvarkai maistas naudojamas kaip ginklas. Mūsų prekybos partneriai imasi vienašalių į mūsų pagrindinius sektorius nutaikytų veiksmų, mūsų eksportui vis dar kyla kliūčių, o pasaulinėms tiekimo grandinėms gresia iškraipymų rizika. ES siekis užtikrinti aukštus pasaulinius standartus, padedančius ginti visuotinius aplinkos apsaugos, žmonių sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir maisto saugos tikslus, dažnai laikomas prekybos kliuviniu. Be to, ES ūkininkai vis labiau nerimauja dėl nesąžiningos pasaulinės konkurencijos ir abipusiškumo stokos.

Tačiau šie iššūkiai nesukliudys Sąjungai, be kita ko, įgyvendinant investicijų strategiją „Global Gateway“, toliau stiprinti ryšius su daugeliu to norinčių partnerių. Pasaulinis apsirūpinimo maistu saugumas ir Europos apsirūpinimo maistu savarankiškumas ir toliau bus neatsiejama bendros ES saugumo, konkurencingumo ir tvarumo darbotvarkės dalis. Pasauliui susiduriant su aukšto bado lygio, didelio maisto stygiaus ir maisto kainų didėjimo problemomis, ES, teikdama humanitarinę pagalbą ir laikydamasi tarptautinės humanitarinės teisės, toliau rems trečiųjų valstybių pastangas užsitikrinti apsirūpinimo maistu savarankiškumą, atsparumą ir tvarumą ir užtikrins, kad visi, įskaitant pažeidžiamiausius asmenis, galėtų gauti saugaus, kokybiško ir maistingo maisto.

Tiekimo grandinių įvairinimas ir pokyčiams palankaus atsparumo didinimas

Kalbant apie svarbiausias priklausomybes nuo importo, paminėtinas baltymų tiekimas, kuris Sąjungoje labai priklauso nuo kokybiškų baltymų importo iš nedaugelio kilmės šalių, todėl mūsų maisto sistema yra jautri svyravimams pasaulinėje rinkoje ir patiria tvarumo riziką 25 . Turime apsvarstyti tiek baltymų gamybos, tiek jų vartojimo ES būdą. Todėl Komisija parengs išsamų šių problemų sprendimo planą, kuriame bus numatyta politikos, mokslinių tyrimų ir praktinių vietos veiksmų, padėsiančių kurti savarankiškesnę ir tvaresnę ES baltymų sistemą, kartu įvairinant importą.

Kita svarbi priklausomybė yra priklausomybė nuo importuojamų žaliavų ir trąšų, būtinų maisto produktų gamybai ir saugumui. Vis daugiau jų importuojama vos iš kelių kilmės šalių. Tai ypač pasakytina apie karbamidą – apie 88 proc. į ES importuojamo karbamido tiekia keturios šalys 26 . Šios priklausomybės sumažinimas duotų daugeriopos naudos, nes: i) paskatintų trąšas gaminti vietoje ir taip padidintų Europos švarios pramonės konkurencingumą; ii) padėtų užtikrinti patikimą tiekimą ir stabilias kainas ūkininkams; iii) paskatintų pradėti efektyviai naudoti mažo anglies dioksido pėdsako trąšas ir perdirbtas maisto medžiagas, kaip antai RENURE ir tinkamai apdorotą degazuotąjį substratą, o tai būtų naudinga aplinkai ir klimatui.

Ateityje įvyksianti ES plėtra suteiks galimybių didinti ES atsparumą išlaikant ir didinant tiek esamų, tiek būsimų valstybių narių gamybos ir eksporto pajėgumus ir taip stiprinant ES strateginį savarankiškumą bei įtaką pasaulinės prekybos žemės ūkio maisto produktais srityje. Tačiau kils ir tam tikrų atidžiai apsvarstytinų sunkumų, visų pirma susijusių su poveikiu ES ūkininkams. Norint pasinaudoti plėtros teikiamomis galimybėmis, bus labai svarbu pasirengti šiems ūkininkams kilsiantiems sunkumams ir juos įveikti. Tai, be kita ko, galėtų palengvinti laipsnišką šalių kandidačių integraciją į bendrąją rinką tuo metu, kai jos dės pastangas tapti visateisėmis ES narėmis.

Pastangos užtikrinti sąžiningesnę pasaulinę konkurenciją

Užtikrinti vienodesnes veikimo pasaulinėje arenoje sąlygas Sąjunga sieks toliau nurodytomis dviem viena nuo kitos neatsiejamomis priemonėmis.

(a)Pasaulinis ir dvišalis bendradarbiavimas

Atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį kontekstą, akivaizdu, kad pasiekti pasaulinį sutarimą dėl ūkininkavimo ir maisto standartų bus vis sunkiau.

Tačiau ES ir toliau, laikydamasi Europos komandos principo, bendradarbiaus su savo partneriais ir pagrindinėmis tarptautinėmis organizacijomis, siekdama užtikrinti griežtesnį tarptautiniu mastu sutartų įsipareigojimų įgyvendinimą ir paskatinti didinti užmojus, susijusius su pasaulinių tvarių maisto sistemų sukūrimu vadovaujantis 2030 m. darbotvarke ir darnaus vystymosi tikslais. Pirmenybė bus teikiama pastangoms paskatinti tarptautines standartus nustatančias organizacijas sugriežtinti pasaulinius standartus, susijusius su sąžiningai konkurencijai užtikrinti itin svarbiomis sritimis, visų pirma augalų apsaugos produktais ir gyvūnų gerove. 2025 m. Komisija valstybėms narėms pristatys toliau plėtotiną veiklos, skirtos abipusiškumui stiprinti, koncepciją. Antra, Sąjunga, bendradarbiaudama su FAO ir savo tarptautiniais partneriais, skatins suformuoti bendrą požiūrį, leidžiantį pasauliniu mastu atlikti palyginamus ir sąžiningus maisto produktų gamybos tvarumo aspektų vertinimus. Tai papildys ES darbą, susijusį su tvarumo lyginamųjų rodiklių nustatymu.

ES ryžtingiau skatins ir strategiškai gins ES produktų eksportą, užtikrindama, kad įgyvendinamos prekybos lengvinimo priemonės (pavyzdžiui, išankstinis įtraukimas į sąrašą) duotų naudos trečiosioms valstybėms, su sąlyga, kad jos panašias priemones taikys ES. Stiprinsime savo ekonominę su žemės ūkio maisto produktais susijusią diplomatiją ir vykdysime daugiau specialių aukšto lygio misijų.

Dvišaliu lygmeniu bus stiprinami esami dvišaliai dialogai žemės ūkio politikos klausimais ir mezgami nauji dialogai dėl žemės ūkio maisto produktų politikos srities partnerystės su pagrindiniais dvišaliais, regioniniais ir žemyniniais partneriais. Šiame kontekste svarbių galimybių atveria strateginės ir visapusiškos partnerystės ryšiai su pietinėmis kaimyninėmis šalimis ir būsimas naujas Viduržemio jūros regiono paktas. ES taip pat išnaudos visas dvišalių derybų ir susitarimų dėl laisvosios prekybos galimybes. Ir toliau bus ginami Europos ūkininkų interesai. Nustatydama tikslingesnius ir veiksmingesnius konkrečioms šalims skirtus prioritetus ir veiksmus, kai tinkama, susijusius su konkrečiais veiklos sektoriais, ES gerins prekybos ir darnaus vystymosi skyrių (nuostatų) ir tvarių maisto sistemų skyrių įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą. Per partnerystės dialogus ypač daug dėmesio skirsime galimam ES reguliavimo politikos poveikiui vietos žemės ūkio maisto produktų sistemoms ir užtikrinsime su žemės ūkiu, aplinka, klimatu ir sveikata susijusios ES vidaus ir išorės politikos derėjimą.

(b)Žemės ūkio maisto produktų sektoriaus konkurencingumui užtikrinti skirta Sąjungos sistema

Tuo pat metu Sąjunga savo viduje užtikrins, kad plataus užmojo ES standartai nelemtų ekonominio, aplinkosauginio ir socialinio nutekėjimo ir kad Europos žemės ūkio maisto produktų sektorius neatsidurtų nepalankioje konkurencinėje padėtyje nesant reikiamo abipusiškumo. Šiuo tikslu ES, kaip nurodyta Konkurencingumo kelrodžio komunikate, nuosekliai vykdys savo politikos poveikio MVĮ ir konkurencingumo patikras, per kurias bus metodiškai vertinamas Sąjungos taisyklių poveikis ES ūkininkams ir žemės ūkio maisto produktų MVĮ, taip pat prekybai ir nutekėjimo rizikai. Ji taip pat nuodugniai tirs, kokį poveikį ES ūkininkams ir pasauliniam tvarumui padarytų laisvosios prekybos susitarimai, dėl kurių deramasi.

Siekdama užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į ES susirūpinimą dėl gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos, ir puoselėti ES moralines vertybes, kaip to reikalauja visuomenė, Komisija sieks, laikydamasi tarptautinių taisyklių, labiau suderinti importuojamiems produktams taikomus gamybos standartus, visų pirma susijusius su pesticidais ir gyvūnų gerove.

Šiuo tikslu Komisija nustatys principą, kad dėl su sveikata ir aplinka susijusių priežasčių Europos Sąjungoje uždrausti pavojingiausi pesticidai negali į ją grįžti su importuojamais produktais. Siekdama pažangos šioje srityje, Komisija 2025 m. pradės poveikio vertinimą, kurį atliekant bus apsvarstytas poveikis ES konkurencinei padėčiai bei tarptautiniai padariniai, ir, jei tikslinga, pasiūlys taikomos teisinės sistemos pakeitimų. Ji taip pat įvertins ES uždraustų pavojingųjų cheminių medžiagų, įskaitant pesticidus, eksporto problemą 27 .

Dar vienas nediskutuotinas Sąjungos importo politikos elementas yra maisto bei pašarų sauga ir gyvūnų bei augalų sveikata. ES produktų standartai yra aukščiausi pasaulyje ir padeda užtikrinti, kad visi importuojami žemės ūkio maisto produktai būtų saugūs. Komisija pasirūpins atitinkamų maisto saugos teisės aktų tinkamu įgyvendinimu ir vykdymo užtikrinimu. Bus įsteigta speciali Komisijos ir valstybių narių ekspertines žinias bei pajėgas sutelksianti darbo grupė. Ji padės gerokai suintensyvinti atsakomuosius Sąjungos veiksmus, būtent dar labiau sugriežtinti importo kontrolę, be kita ko, smarkiai sustiprinti kontrolę vietoje.

Gyvūnų gerovės srityje Komisija užtikrins, kad būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų būtų numatyta tiek ES pagamintiems, tiek iš trečiųjų valstybių importuojamiems produktams taikyti tuos pačius standartus ir kad tais pasiūlymais būtų sprendžiami su vykdymo užtikrinimu susiję ir ES piliečiams rūpimi klausimai. Progą tai padaryti (užtikrinant atitiktį PPO reikalavimams ir remiantis poveikio vertinimu) suteiks tikslinė gyvūnų gerovės teisės aktų peržiūra.

Tada, kai mūsų prekybos partneriai imsis nesąžiningos konkurencijos priemonių arba vienašalių veiksmų, neteisėtai nutaikytų į visos Sąjungos arba, siekiant skaldyti Sąjungos vienybę, į atskirų valstybių narių žemės ūkio maisto produktų sektorių, ES taikys visas turimas apsaugos priemones. 2025 m. Sąjunga parengs ES žemės ūkio maisto produktų sektoriui skirtą plataus užmojo apsaugos priemonę „Vienybė“. Tais atvejais, kai ES nepriklausančios šalys imsis ekonominės prievartos prieš ES ar jos valstybes nares, Sąjunga žemės ūkio maisto produktų sektorių saugos visomis turimomis priemonėmis, be kita ko, kai tikslinga, taikys savarankiškas PPO arba ES priemones, kaip antai Kovos su ekonomine prievarta priemonę.

Bendradarbiaudama su Europos investicijų banku, Komisija taip pat sieks teikti eksporto kreditus, padedančius mažinti Sąjungos žemės ūkio maisto produktų sektoriui kylančią su eksportu susijusią riziką.

Šiame kontekste svarbų vaidmenį atliks kitoje daugiametėje finansinėje programoje, kaip paskelbta, numatysimas su ES ir MERCOSUR susitarimu susijęs 1 mlrd. EUR rezervas.

Be to, Komisija stengsis didinti pažeidžiamų sektorių, kaip antai gyvulių sektoriaus, konkurencingumą ir atsparumą, pateiks supaprastinimo dokumentų rinkinį, padėsiantį didinti ES ūkininkų konkurencingumą, kartu užtikrinant, kad būtų toliau prisidedama prie visuomeninių tikslų, pasiūlys atsižvelgiant į sektorių ypatumus ir bendrosios rinkos taisykles išplėsti reikalavimų ženklinti produktus kilmės šalies nuoroda taikymo sritį ir stiprins produktų populiarinimo politiką.

Žemės ūkio maisto produktų sektoriaus parengties užtikrinimas ir apsaugojimas nuo rizikos

Niinistö pranešime 28 nurodoma, kad [t]am, kad ne tik išgyventume, bet ir klestėtume šioje naujoje realybėje, turime geriau pasirengti. Ši nauja realybė kupina didelių sukrėtimų – nuo pandemijos, Rusijos agresijos karo ir rinkos sutrikimų iki gyvūnų bei augalų ligų ir trapios geopolitinės padėties. Be to, dažnėja anksčiau palyginti reti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir keičiasi kritulių tendencijos.

Daugelis iš šių krizių pirmiausia paveikia ūkininkus. Daugėjant pavojų, grėsmių ir neaiškumų, būtina parengti plataus užmojo Europos rizikos ir krizių valdymo strategiją, kuria, siekiant geriau ES lygmeniu valdyti riziką ir krizes, būtų peržiūrėtos ir sustiprintos esamos priemonės.

Pirma, bus stiprinamos ūkininkų paskatos mažinti savo pažeidžiamumą ir jiems kylančią riziką, atliekant reikiamus pritaikymus ūkių lygmeniu, taip pat jų paskatos dalytis rizika (pavyzdžiui, per gamintojų organizacijas ar kooperatyvus). Kad ES žemės ūkis būtų atsparus klimato kaitos poveikiui, turi būti taikoma prie vietos, regioninių ir nacionalinių poreikių pritaikyta politika, kuria būtų remiama žemės ūkio praktika ir intervencinės priemonės, padedančios parengti vietos žemės ūkio gamybą būsimoms klimato sąlygoms.

Remiantis patirtimi, susijusia su pastaraisiais metais vykdytomis iniciatyvomis 29 , reikia imtis papildomų veiksmų. Svarbų vaidmenį atliks būsimas Europos prisitaikymo prie klimato kaitos planas ir būsima Hidrologinio atsparumo strategija. Jais visų pirma bus remiami valstybių narių pasirengimo bei planavimo veiksmai ir mažinama energetikos, transporto ir kitai infrastruktūrai, vandeniui, maistui ir žemei miestuose ir kaimo vietovėse klimato kaitos keliama rizika bei daromas poveikis.

Pagal būsimą BŽŪP bus tikslingiau remiamos priemonės ir investicijos, padedančios didinti žemės ūkio sektorius atsparumą kintančioms sąlygoms. Tais atvejais, kai dabartinė gamyba ilguoju laikotarpiu nebus tvari, reikės didesnių transformacinių pokyčių, kuriuos užtikrinti gali, pavyzdžiui, naujos vietos strategijos ar moksliniai tyrimai ir inovacijos, įskaitant naujus genomikos metodus, leidžiančius išvesti klimato kaitai atsparesnes kultūras.

Antra, būtina imtis plataus užmojo su pasirengimu rizikai, draudimu ir rizikos mažinimu susijusių veiksmų. Šioje srityje bus itin svarbu bendradarbiauti su Europos investicijų banku, bankais, draudimo bei perdraudimo bendrovėmis ir vertės grandinės subjektais. Tai turėtų padėti geriau pasiskirstyti riziką ir užtikrinti, kad žemės ūkio draudimas taptų prieinamesnis ir įperkamesnis ūkininkams.

Trečia, Komisija ir valstybės narės turi užtikrinti su rizikos ir krizių valdymo priemonėmis susijusios politikos derėjimą ir didesnį lankstumą. Krizių valdymo priemonės turėtų skatinti ūkininkus aktyviai valdyti riziką, o valstybes nares – rengti veiksmingas ir tinkamai pritaikytas rizikos valdymo strategijas.

Be to, reikėtų atidžiai įvertinti žemės ūkio rezervo veikimą, siekiant šį rezervą perorientuoti į konkrečias didelio masto krizes, tokias kaip rimti rinkos sutrikimai ir gyvūnų ar augalų sveikatos problemos. Be to, išskirtinės paramos teikimas ūkininkams turėtų būti geriau susietas su tinkamomis rizikos valdymo ir prevencinėmis priemonėmis.

Reaguodama į Niinistö pranešimą, ES turėtų gerinti su apsirūpinimo maistu saugumu susijusią parengtį visoje maisto grandinėje. Veikiant visais valdžios lygmenimis, turėtų būti tęsiama, plėtojama ir su bendru ES krizių valdymu susieta Europos pasirengimo apsirūpinimo maistu krizėms ir reagavimo į jas mechanizmo veikla. Atsižvelgiant į būsimą Sąjungos pasirengimo krizėms strategiją, turėtų būti siekiama pasirengimo veiksmų sinergijos ir didesnio koordinavimo. Be to, būtų galima apsvarstyti naujas žemės ūkiui ir konkretiems maisto produktams skirtas priemones, susijusias su maisto atsargomis, bendrais viešaisiais pirkimais ir skaidrumo didinimu krizių metu. Kaip ir kituose svarbiuose, pavyzdžiui, sveikatos, sektoriuose, įgyvendinant platesnę ES pasirengimo strategiją, turėtų būti rengiami holistiniai nacionalinio ir regioninio lygmenų pasirengimo ir reagavimo planai, apimantys visus visai maisto tiekimo grandinei svarbius aspektus.

Žemės ūkio rinkų atsparumo didinimo rėmimas

Įvairiems sukrėtimams ir pasaulinei konkurencijai ypač jautrus ES gyvulininkystės sektorius. Aukšti ES standartai verčia ES gyvulių augintojus stengtis pirmauti pasaulyje, tačiau kitur tokios pastangos nededamos, todėl jiems tenka konkuruoti nevienodomis sąlygomis. Be to, tokių standartų laikymasis kainuoja, o rinka ne visada už tai atlygina. Gyvulininkystė yra ir liks labai svarbi ES žemės ūkiui, konkurencingumui ir sanglaudai. Tvari gyvulininkystė turi lemiamos reikšmės ES ekonomikai, kaimo vietovių gyvybingumui ir aplinkos bei kaimo kraštovaizdžių išsaugojimui. Tai sektorius, kuriame gali klestėti ir apčiuopiamos naudos duoti inovacijos.

Biurokratizmo mažinimas siekiant didinti žemės ūkio maisto produktų sektoriaus konkurencingumą

Žemės ūkio veikla gali padėti absorbuoti anglies dioksidą iš atmosferos į dirvožemį ir biomasę; daugeliu atvejų ši veikla taip pat didina maisto produktų gamybos atsparumą kenksmingam su klimatu susijusiam poveikiui ir taip padeda didinti apsirūpinimo maistu saugumą. Kad būtų pasiektas platesnis tikslas iki 2050 m. neutralizuoti ES poveikį klimatui ir užtikrinti jos atsparumą, prie išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo turi prisidėti visi sektoriai, todėl labai svarbu klimato politikos veiksmus vykdyti ir žemės ūkio maisto produktų sektoriuje.

Komisija tikisi, kad išmetamųjų teršalų kiekį žemės ūkio sektoriuje pavyks sumažinti tiek, kad tai atitiktų ES 2030 metams nusistatytą klimato srities tikslą. Tuo remdamasi, Komisija apsvarstys, kaip žemės ūkio sektorius galėtų prisidėti prie ES 2040 metams nusistatyto klimato srities tikslo. Tai darydama, ji atsižvelgs į šio sektoriaus ypatumus, itin daug dėmesio skirs jo konkurencingumui ir būtinybei užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą bei stiprinti bioekonomiką ir palaikys dialogą su šiuo sektoriumi ir valstybėmis narėmis. Tokio paties principo bus laikomasi peržiūrint atitinkamus teisės aktus, kuriais reglamentuojamas ŠESD išmetimas ir absorbavimas žemės ūkio ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuose.

Dar labiau sumažinti žemės ūkio sektoriuje išmetamą teršalų kiekį, kartu didinant žemėje, dirvožemyje ir miškuose absorbuojamo anglies dioksido kiekį, gali padėti veiksminga atlygį už gerąją praktiką numatanti politika ir prie konkrečių poreikių pritaikyti metodai. Siekiant spręsti išliekančią gyvulininkystės sektoriuje išmetamų teršalų kiekio problemą, bus, remiantis rekomendacijomis, parengtomis vykdant su gyvulininkystės sektoriumi susijusį darbą, toliau plėtojamas specialiai pritaikytų priemonių rinkinys, padedantis remti šio sektoriaus ir regionų pastangas mažinti tą kiekį. Siekti šio tikslo padės ir technologinė, be kita ko, su šėrimo strategijomis susijusi, pažanga. Be to, rengiant būsimą BŽŪP bus įvertinta, kaip geriausia padėti ūkininkams toliau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą vykdant ūkininkavimo ir gyvulininkystės veiklą.

Labai svarbų vaidmenį siekiant 2040 m. klimato srities tikslo ir aplinkos apsaugos tikslo atlieka ir maisto bei gėrimų pramonė, taip pat mažmeninės prekybos sektorius. Norint maisto sistemoje ir visoje bioekonomikoje realizuoti inovacijų galimybes ir ES piliečiams tiekti sveiką, įperkamą ir tvarų maistą, turėtų būti nustatyta aiški politika ir paskatos.

Lyginamosios analizės pavyzdys: ūkio tvarumo kelrodis

Ūkio tvarumo kelrodis turėtų būti vieno langelio principu grindžiama priemonė, kuri supaprastintų ūkininkų atskaitomybę ir sumažintų jiems tenkančią administracinę naštą, nes leistų jiems stebėti tvarumo duomenis ir užtikrintų, kad jiems pakaktų juos užregistruoti tik kartą. Antra, ši priemonė padės ūkininkams laipsniškai pereiti prie tvaresnės praktikos ir pritraukti lėšų iš naujų šaltinių. Ji suteiks jiems galimybę tiksliau vertinti savo tvarumo rezultatus bei atlikti lyginamąją jų analizę ir, lengviau dalijantis duomenimis, įrodyti, kad jie teikia ekosistemines paslaugas. Trečia, tikslesnis vertinimas ir geresnė atskaitomybė gali padėti formuoti proporcingą viešąją politiką. Ši savanoriška ūkių tvarumo vertinimo sistema bus rengiama laikantis principo „iš apačios į viršų“, įtraukiant susijusius subjektus ir vadovaujantis vartotojų poreikiais.

Žemės ūkis labai priklauso nuo vandens – augalų, gyvulių ir visų gyvybės formų sveikatai ir gerovei užtikrinti būtinas patikimas ir saugus jo tiekimas. Tačiau vandens ištekliai yra pažeidžiami dėl įvairių iššūkių, įskaitant su žemės ūkiu susijusį vandens ėmimą ir taršą. Dėl klimato kaitos didėja vandens trūkumas, todėl Europos Sąjungoje vis aktualesnė vandens stygiaus problema. Klimato kaitos sukelti nepalankūs meteorologiniai reiškiniai kelia didelį pavojų augalininkystei, ypač Pietų Europoje 32 . Komisija netrukus pateiks Hidrologinio atsparumo strategiją, kurioje bus išdėstyti veiksmai, kurių ji imsis reaguodama į būtinybę nedelsiant užtikrinti, kad vanduo būtų naudojamas efektyviau, mažinti vandens taršą ir spręsti problemas, susijusias su pernelyg dideliu vandens ėmimu.

Ypatingą dėmesį reikia skirti pastangoms gerinti maisto medžiagų valdymą ūkių lygmeniu ir didinti maisto medžiagų žiediškumą. Pirmenybė turėtų būti teikiama kovai su taršos maisto medžiagomis židiniais ir integruotų teritorinių metodų skatinimui. Vieni iš pagrindinių aspektų būtų gyvulininkystės srities maisto medžiagų valdymas ir kontrolė siekiant mažinti neigiamą poveikį išorei, ekstensyvinimo rėmimas regionuose, pasižyminčiuose didele gyvulių koncentracija, ir žiediškumo, galinčio padėti mažinti sintetinių trąšų naudojimo mastą, skatinimas. Papildomų diskusijoms naudingų faktų suteiks 2025 m. pabaigoje turimas atlikti Nitratų direktyvos vertinimas.

Maistas susieja skirtingose teritorijose ir regionuose gyvenančius žmones. Jis susieja ūkininkus su vartotojais ir urbanistinius centrus su kaimo gyventojais. Ūkininkavimas, žvejyba ir maisto produktų gamyba – veiksniai, leidžiantys kaimo ir pakrančių bendruomenėms išlikti stiprioms ir padedantys pagrindą kitai ekonominei veiklai. Dinamiškose kaimo vietovėse gimsta paskatos gaminti kokybiškus maisto produktus, o ši gamyba savo ruožtu stiprina tų vietovių ekonomiką. Šių maisto ir teritorijos sąsajų puoselėjimas ir kaimo vietovių gaivinimas bus labai svarbūs Europos ūkininkavimo ateičiai.

Tinkamos gyvenimo bei darbo sąlygos visose Europos kaimo ir pakrančių vietovėse

Demografiniai iššūkiai, visų pirma senėjimo bei gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijos, ir menka kartų kaita lemia darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimą daugumoje kaimo ir daugelyje pakrančių vietovių visoje Sąjungoje.

Būtinos kaimo vietovių gyvybingumo ir naujos darbo jėgos pritraukimo į maisto produktų gamybos sektorių sąlygos yra ne tik galimybė naudotis žeme ir gauti kapitalo, bet ir geresnės švietimo paslaugos, kokybiškos darbo vietos ir karjeros galimybės, geresnės judumo galimybės, pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugos ir junglumas. Maisto produktų ir pašarų gamyba ES priklauso ir nuo ūkių darbuotojų, kurie neretai yra atvykę iš kitų ES valstybių narių arba trečiųjų valstybių ir pernelyg dažnai dirba nesaugiomis sąlygomis. Šis klausimas turi būti aktyviau nei lig šiol sprendžiamas ir svarstomas formuojant viešąją politiką. Šiuo atžvilgiu svarbus vaidmuo tenka socialiniam dialogui ir kolektyvinėms deryboms, atitinkantiems nacionalinę teisę ir tradicijas.

Ūkininkavimas – teikianti pasitenkinimą, bet ir sunki profesija, kuriai dažnai būdinga profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros stoka, izoliacija ir vienatvė, o tai daugeliu atvejų neigiamai veikia psichikos sveikatą. Ūkininkų savižudybės rodikliai kai kuriose valstybėse narėse yra 20 proc. didesni už nacionalinį vidurkį 33 . Didinti informuotumą apie psichikos sveikatą ir nelaimingus atsitikimus darbe gali padėti pagal BŽŪP ūkius konsultuojantys subjektai, teikdami konkrečius patarimus ūkininkams. Pavyzdžiui, Airijos institucija „Teagasc“ vykdo įvairią veiklą, kuria aktyviai padeda ūkininkams rūpintis savo psichikos sveikata ir didina jų informuotumą 34 .

Be BŽŪP, didelį poveikį kaimo vietovėms daro bei socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą didinti padeda ir įvairių kitų sričių, be kita ko, sanglaudos, politika. Sanglaudos politikos indėlis į ekonomikos įvairinimą ir infrastruktūros bei susijusių paslaugų teikimą gali atlikti svarbesnį vaidmenį padedant kaimo vietovėms išlikti patraukliomis vietomis gyventi ūkininkams, jų šeimoms ir kitiems kaimo žmonėms, taip pat skatinti turizmą. Kaimo turizmas turi ypač didelį potencialą duoti ūkininkams papildomų pajamų.

Kad parama būtų veiksminga ir kaimo vietovės pajustų apčiuopiamą poveikį, turi būti toliau didinama sinergija ir papildomumas. Glaudesnis finansavimo priemonių ir sektorių politikos koordinavimas gali prisidėti prie kaimo vietovių plėtros, užtikrindamas kompleksines planavimo ir įgyvendinimo pastangas.

2025 m. Komisija paskelbs atnaujintą ES kaimo vietovių veiksmų planą, kuris įsilies į visumą įvairių ES politikos sričių projektų, iniciatyvų ir veiksmų, numatysimų atsižvelgiant į naujus laikotarpio po 2027 m. Europos politikos prioritetus. Bus toliau įgyvendinamas tinkamumo kaimo vietovėms užtikrinimo principas, be kita ko, atliekami teritorinio poveikio vertinimai, ir tam skiriama pakankamai išteklių ES lygmeniu. Be to, bus sustiprintas 2021 m. paskelbtas Kaimo paktas 35 , kuriuo sukurta bendradarbiavimo su suinteresuotaisiais subjektais sistema. Šis paktas yra dialogo su pilietine visuomene bei kaimo bendruomenėmis ir jų įtraukimo priemonė, kuria remiamas tiek įgyvendinimas, tiek politinės diskusijos. Komisija taip pat imsis papildomų veiksmų, skirtų kovoti su tiksliniu dezinformacijos skleidimu kaimo vietovėse.

Daug galimybių kaimo vietovių ekonomikai teikia ir žiedinė ekonomika, visų pirma bioekonomika. Rengdama ilgalaikę kaimo vietovių viziją 36 , Komisija apskaičiavo, kad toliau plėtojant bioekonomiką iki 2035 m. bus sukurta 400 000, o iki 2050 m. – iki 700 000 naujų aukštos kvalifikacijos darbo vietų daugiausia kaimo vietovėse.

Bus toliau stiprinamos dalyvaujamosios vietos plėtros priemonės, pavyzdžiui, iniciatyva LEADER, bendruomenės inicijuotos vietos plėtros priemonė ir kitų formų bendradarbiavimas, kaip antai Pažangiųjų kaimų iniciatyva, – jos pasirodė esančios efektyvios. Atsižvelgiant į Komisijos įsipareigojimą reaguoti į būtinybę sudaryti visiems Europos Sąjungos piliečiams tinkamas sąlygas pasilikti, bus toliau plėtojama funkcinių kaimo vietovių koncepcija, kurios tikslas – spręsti nepakankamo paslaugų prieinamumo ir įperkamumo kaimo gyventojams problemą. Tai aktualu visoms kaimo vietovėms, o ypač svarbu – atokiems regionams ir toms vietovėms, kurių gyventojai neturi galimybės tiesiogiai naudotis miesteliuose ir miestuose teikiamomis paslaugomis. Šiuo atveju svarbus vaidmuo užtikrinant galimybes naudotis paslaugomis ir infrastruktūra tenka mažiems ir vidutinio dydžio miesteliams.

Siekdama į ūkininkavimo profesiją pritraukti daugiau moterų ir sudaryti sąlygas keistis patirtimi, Komisija sukurs ūkininkaujančių moterų platformą – jos narių inicijuojama veikla skatins moterų dalyvavimą ir padės užtikrinti lygias jų galimybes ūkininkavimo sektoriuje. Ši platforma taip pat suteiks galimybę diskutuoti ir keistis gerosios praktikos pavyzdžiais.

Maisto branginimas: itin svarbios ūkininkavimo, teritorijos ir maisto sąsajos atkūrimas ir inovacijų galios išnaudojimas

Skaitmenizacija kaip tolesnės pertvarkos pažangos veiksnys

Skaitmeninė pertvarka vyksta beprecedenčiu tempu ir gali padėti greitai pagerinti ūkių ekonominės veiklos rezultatus ir padidinti jų atsparumą bei tvarumą. Su duomenimis, gautais iš daiktų interneto ir kitų šaltinių, naudojamos pažangios skaitmeninės technologijos, įskaitant dirbtinį intelektą, gali labai pagerinti veiklą, paskatinti inovacijas ir iš esmės pakeisti maisto gamybos būdą, kartu padėdamos rūpintis aplinka, klimatu ir žmonėmis. Tačiau skaitmeninės priemonės žemės ūkyje ir kitose maisto sistemos dalyse diegiamos vangiai. Kelios iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių ūkininkai neišnaudoja visų skaitmenizacijos bangos galimybių, yra manymas, kad tai brangiai kainuos, skaitmeninių įgūdžių ir pasitikėjimo stoka, prie poreikių pritaikytų sprendimų nebuvimas ir junglumo problemos.

Prioritetas bus užtikrinti junglumą kaimo vietovėse, ypač atokiuose regionuose, kartu išnaudojant galimybes, teikiamas alternatyvių junglumo sprendimų ir tinklo paribio kompiuterijos. Be to, labai svarbu investuoti į palankios aplinkos kūrimą, pavyzdžiui, skaitmeninių įgūdžių ugdymo visą gyvenimą ir konsultavimosi galimybių užtikrinimą, taip pat skatinti sprendimų bandymo ir diegimo veiksmus, kurie gali būti atliekami ir kolektyviai (pavyzdžiui, per kooperatyvus). Būtina dar labiau integruoti ir suderinti skaitmenines sistemas, kurias duomenims rinkti naudoja ūkininkai, kiti maisto sistemos subjektai ir valstybės narės. Atsižvelgdama į esamas ir jau vykdomas ES lygmens iniciatyvas, kaip antai bendros Europos žemės ūkio duomenų erdvės inciatyvą, Komisija laikysis duomenų rinkimo tik kartą, o naudojimo daug kartų principo, padedančio mažinti ūkininkams tenkančią atskaitomybės naštą.

Siekdama spręsti šiuos uždavinius, Komisija pateiks ES skaitmeninę žemės ūkio strategiją, leisiančią pritaikyti ūkininkavimo ir maisto produktų gamybos sektorių prie skaitmeninio amžiaus ir orientuoti jį į ateitį, kartu išvengiant galimų pavojų 37 .

Žinios, moksliniai tyrimai ir inovacijos kaip pokyčių varomosios jėgos

Naujos žinios ir inovacijos turi greičiau ir platesniu mastu pasiekti ūkininkus ir kitus maisto sistemos subjektus, o novatoriškus sprendimus turi būti įmanoma praktiškai taikyti ūkyje ir vietoje. Pradedame ne nuo nulio. Vykdant su dirvožemiu susijusią programos „Europos horizontas“ misiją, yra remiamos ūkininkų pastangos, mokslinius tyrimus ir inovacijas derinant su bandymais ir eksperimentais vietoje, pereiti prie tvarios dirvožemio tvarkymo praktikos. Ši veikla turėtų būti tęsiama, kad iki 2050 m. ES būtų užtikrinta gera dirvožemio būklė.

Inovacijos žengia į priekį ir turėtų būti įsisavinamos. Šalinti kliūtis, trukdančias ūkininkams naudoti daugiau inovacijų, padės, be kita ko, praktika prieš diegiant reglamentavimo iniciatyvas, naujas technologijas ar verslo modelius juos išbandyti bandomosiose (pavyzdžiui, skaitmeninėms žemės ūkio priemonėms skirtose) aplinkose, taip pat inovacinių sprendimų viešieji pirkimai.

Siekiant ūkininkų poreikius atitinkančių rezultatų, turėtų būti didinamas vietiniuose ūkių eksperimentų centruose, pavyzdžiui, gyvosiose laboratorijose, vykdomos žinių ir inovacijų bendrakūros, kurioje dalyvauja ūkininkai, mokslininkai, novatoriai ir įmonės, mastas.

Norint veiksmingai nukreipti investicijas, suderinti būsimus prioritetus su mokslo raida ir pasinaudoti naujomis galimybėmis, bus labai svarbu suformuoti naują strateginį žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo vietovių konkurencingumui didinti skirtą ES požiūrį į mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Šiame kontekste, siekiant sutelkti išteklius, specialistus ir mokslinių tyrimų infrastruktūros objektus, bus svarbu toliau stiprinti esamas ir apsvarstyti galimybę megzti naujas viešojo sektoriaus subjektų ir viešojo bei privačiojo sektorių subjektų partnerystes mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimais. Šiuo atžvilgiu svarbu stiprinti bendradarbiavimą su Žemės ūkio mokslinių tyrimų nuolatiniu komitetu (SCAR). Pasaulinėje arenoje rasti novatoriškų sprendimų, padedančių įveikti pasaulinius uždavinius ir įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., padės tarptautinės partnerystės ir bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai FAO, WOAH, CGIAR ir EBPO, stiprinimas.

Siekiant sparčiau kurti klimato kaitai atsparias, išteklius taupančias, maistingas ir didelį derlių duodančias veisles ir taip prisidėti prie ES apsirūpinimo maistu saugumo ir savarankiškumo, svarbu diegti augalų selekcijos inovacijas, be kita ko, taikyti biotechnologines priemones, kaip antai naujus genomikos metodus. Naujais genomikos metodais gali būti gaunami ir mikroorganizmai, darantys teigiamą poveikį žemės ūkio gamybai, pavyzdžiui, mažinantys poreikį naudoti sintetines trąšas.

Norint pasinaudoti šių inovacijų teikiamais pranašumais, Europos Sąjungoje reikia sukurti palankią reglamentavimo sistemą. Tai taip pat leistų užsitikrinti tokias pat sąlygas, kokias užsitikrina vis daugiau trečiųjų valstybių, šiuo metu atitinkamai pritaikančių ar jau pritaikiusių savo teisės aktus. Todėl itin svarbu užbaigti su Komisijos pasiūlymu dėl naujų genomikos metodų susijusią teisėkūros procedūrą ir greitai įgyvendinti šį teisės aktą. Komisija yra pasiryžusi glaudžiai bendradarbiauti su Taryba ir Europos Parlamentu, kad artimiausiu metu rastų perspektyvų kompromisą.

Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemų stiprinimas ir parama konsultavimo veiklai

Naujos vykdant ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programas sukurtos žinios ir inovacijos turi būti plačiai prieinamos ir taikomos praktikoje. Valstybės narės turi labai stengtis sustiprinti žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas ir užtikrinti, kad turimi ištekliai atitiktų įvairesnius šio sektoriaus poreikius, visų pirma jos turi geriau remti ūkininkų pastangas pereiti prie tvarios praktikos. Šiuo tikslu pagal BŽŪP bus ir toliau teikiama tvirta su žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemomis susijusių strategijų įgyvendinimo parama, kurios kertinis akmuo – Europos inovacijų partnerystė AGRI. Be to, BŽŪP skatins imtis papildomų veiksmų, kuriais būtų sustiprintas nepriklausomų kompetentingų konsultantų vaidmuo ir užtikrinta patraukli mokymo pasiūla, kuria būtų tenkinami visais ūkininko profesinio gyvenimo etapais kylantys poreikiai ir kuri itin gerai atitiktų naujos kartos ūkininkams reikalingų kitokių įgūdžių paklausą ir jų karjeros perspektyvas.

Spręsti ūkininkavimo sektoriuje kylančias įgūdžių trūkumo ir jų pasiūlos bei paklausos neatitikties problemas numatant ateitį ir specialiai investuojant į aukštos kokybės mokymo ir konsultavimo veiklą bus svarbu, kad ateitų nauja talentingų verslių ūkininkų karta ir būtų sukurta konkurencinga, tvari ir atspari žemės ūkio ir maisto sistema. Būsima įgūdžių sąjunga suteiks naują postūmį strategiškiau pažvelgti į įtraukaus mokymosi ir įgūdžių ugdymo visą gyvenimą poreikį žemės ūkyje ir kuo geriau panaudoti turimas priemones siekiant užtikrinti, kad ūkininkavimas pradėtų būti laikomas patrauklia ir pasitenkinimą teikiančia profesija.