EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2024 06 06

COM(2024) 236 final

2024/0133(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2024–2029 m.) sudarymo Sąjungos vardu

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Naujojo protokolo tikslas – remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ir ICCAT rekomendacijomis suteikti Sąjungos laivams žvejybos Žaliojo Kyšulio vandenyse esančiose žvejybos zonose galimybių. Kitas tikslas – sustiprinti Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio bendradarbiavimą įgyvendinant ŽPS partnerystės sistemą, kuria siekiama plėtoti tausios žuvininkystės politiką ir atsakingai naudoti Žaliojo Kyšulio vandenyse esančius žvejybos išteklius, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus.

Naujuoju protokolu Sąjungos laivams suteikiama galimybė Žaliojo Kyšulio vandenyse žvejoti tunus ir numatomos šios žvejybos galimybės:

–    24 tunus gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai,

–    22 dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojantys laivai,

–    10 kartinėmis ūdomis žvejojančių laivų,

taip pat aptarnaujantys laivai, kurių skaičius nustatytas laikantis atitinkamų ICCAT rezoliucijų.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta bendra žuvininkystės politika, ir 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunktis ir 7 dalis dėl Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimų sudarymo ir galimybės įgalioti derybininką Sąjungos vardu patvirtinti susitarimo pakeitimus, jei jie buvo priimti pagal supaprastintą procedūrą arba jei juos priėmė pagal tą susitarimą įsteigtas organas.

Pagal SESV 17 straipsnio 1 dalį Komisija užtikrina atstovavimą ES išorės santykiuose, išskyrus bendrą užsienio ir saugumo politiką. Todėl tik Komisija yra kompetentinga pranešti Žaliajam Kyšuliui apie ratifikavimo proceso pabaigą.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Pasiūlymas priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai pagal SESV 3 straipsnio 1 dalies d punktą. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

•Proporcingumas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

Suderėtame protokole numatyta nuostata dėl pagrindinių su žmogaus teisėmis susijusių elementų, nustatytų Samoa susitarimo 5 8 ir 9 straipsniuose, pažeidimo pasekmių.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Finansinis įnašas visam Protokolo galiojimo laikotarpiui yra 3 900 000 EUR (t. y. 780 000 EUR per metus) ir jį sudaro:

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

2024/0133 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2024–2029 m.) sudarymo Sąjungos vardu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunkčiu ir 218 straipsnio 7 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą (...) 7 ,

kadangi:

(1)pagal [...] Tarybos sprendimą [XXX] 8 protokolas (2024–2029 m.), kuriuo įgyvendinamas Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimas (toliau – Protokolas), buvo pasirašytas [...], su sąlyga, kad jis bus vėliau sudarytas;

(2)Protokolo tikslai – suteikti teisę Sąjungos laivams vykdyti žvejybos veiklą Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje ir sudaryti sąlygas Sąjungai ir Žaliajam Kyšuliui glaudžiai bendradarbiauti siekiant toliau skatinti darnios žuvininkystės politikos plėtrą ir atsakingai naudoti Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje esančius žvejybos išteklius. Šis bendradarbiavimas taip pat padeda sudaryti deramas darbo sąlygas žuvininkystės sektoriuje;

(3)Protokolas turėtų būti patvirtintas Europos Sąjungos vardu;

(4)kad Protokolas galėtų įsigalioti, Komisija, kaip Sąjungos atstovė, turėtų imtis tolesnių veiksmų dėl Tarybos sprendimo ir pranešti Žaliajam Kyšuliui apie Sąjungos sutikimą laikytis Protokolo;

(6)Susitarimo 9 straipsniu įsteigiamas jungtinis komitetas, atsakingas už Susitarimo ir Protokolo įgyvendinimo stebėseną. Šis komitetas turi įgaliojimus patvirtinti tam tikrus Protokolo pakeitimus. Siekiant palengvinti tokių pakeitimų tvirtinimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai laikantis tam tikrų su turiniu ir forma susijusių konkrečių sąlygų juos tvirtinti Sąjungos vardu pagal supaprastintą procedūrą;

(7)Taryba turėtų nustatyti Sąjungos poziciją dėl siūlomų Protokolo pakeitimų. Siūlomi pakeitimai turėtų būti patvirtinami, išskyrus atvejus, kai jiems prieštarauja valstybių narių blokuojanti mažuma pagal Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalį;

(8)vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 9 42 straipsniu buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę [prašome įrašyti datą];

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu tvirtinamas Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolas (2024–2029 m.)(toliau – Protokolas).

Protokolo tekstas pridedamas prie šio sprendimo kaip 1 priedas.

2 straipsnis

Laikantis šio sprendimo 2 priede išdėstytų nuostatų ir sąlygų Komisijai suteikiami įgaliojimai Sąjungos vardu tvirtinti pagal Partnerystės susitarimo 9 straipsnį įsteigto jungtinio komiteto priimtus Protokolo pakeitimus.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Planuojamas (-i) biudžeto vykdymo metodas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

X nauja priemone 

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 10  

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir pasiekimų stebėsenos rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.
Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

X trukmė ribota

–X    Galiojimas nuo 2024 05 20 iki 2029 05 19 (su sąlyga, kad bus pasirašyta iki 2024 m. gegužės 20 d.)

–X    Finansinis poveikis įsipareigojimų asignavimams nuo 2024 iki 2028 m. ir mokėjimo asignavimams nuo 2024 iki 2029 m.

 trukmė neribota

–Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 11

X Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–X padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–    vykdomųjų įstaigų

 Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

– trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

– tarptautinėms organizacijoms ar jų agentūroms (nurodyti);

– EIB ir Europos investicijų fondui;

– Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems organams;

– viešosios teisės subjektams;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms veiklos išlaidų kategorijoms, pakartokite pirmiau pateiktą dalį:

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede (Vidaus taisyklių V priedas) ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas 

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 

–X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–X    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

–    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

–    Reikia persvarstyti DFP.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–X    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.
Numatomas poveikis pajamoms 

–X    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms

–    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–    nuosaviems ištekliams

–    kitoms pajamoms

–nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms     

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1)    Nuoroda 15485/23 + ADD 1, 2023 m. gruodžio 15 d. patvirtinta Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER I); https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-16673-2023-INIT/lt/pdf

(2)    OL L 28, 2023 1 31, p. 1–219. Žr. 3 skirsnį ir ID priedą.

(3)    Ši laikina nukrypti leidžianti nuostata buvo reguliariai atnaujinama nuo 2008 m. – nuo 2017 m. įtraukti konservuoti tunai, tunų filė ir nugarines, kol bus išvystytas nacionalinis laivynas ir pasirašytas regioninis ekonominės partnerystės susitarimas (EPS) su Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS) valstybėmis narėmis, kurioms priklauso Žaliasis Kyšulys.

(4)     Europos Komisija, Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas. Defaux, V., Cappell, R., Évaluation rétrospective et prospective du Protocole de mise en œuvre de l’accord de partenariat dans le domaine de la pêche entre l’Union européenne et la République de Cabo Verde – Rapport final, Europos Sąjungos leidinių biuras, 2023 m, https://data.europa.eu/doi/10.2771/814998 .

(5)     Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos narių partnerystės susitarimas (OL L 2023/2861, 2023 12 28) https://data.europa.eu/eli/reg/2023/02862/oj.

(6)    Atsižvelgiant į Tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais 20 punktą (OL L 433I, 2020 12 22).

(7)    Nuoroda bus pateikta vėliau.

(8)    (…) (OL L […], […], p. […]).

(9)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(10)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(11)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/FR/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx  

(12)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(13)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(14)    Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(15)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(16)    Pagal oficialią biudžeto nomenklatūrą.

(17)    Techninė ir (arba) administracinė pagalba ir išlaidos ES programoms ir (arba) priemonėms įgyvendinti (buvusios BA eilutės), taip pat netiesioginiams ir tiesioginiams moksliniams tyrimams.

(18)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(19)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(20)    Kaip apibūdinta 1.4.2 punkte „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)…“

(21)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(22)    Techninė ir (arba) administracinė pagalba ir išlaidos ES programoms ir (arba) priemonėms įgyvendinti (buvusios BA eilutės), taip pat netiesioginiams ir tiesioginiams moksliniams tyrimams.

(23)    CA – sutartininkas („agent contractuel“), LA – vietos darbuotojas („agent local“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („expert national détaché“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („intérimaire“), JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas („jeune professionnel en délégation“).

(24)    Neviršijant viršutinių ribų, nustatytų išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(25)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(26)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2024 06 06

COM(2024) 236 final

PRIEDAI

prie

Pasiūlymo dėl TARYBOS SPRENDIMO

dėl Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2024–2029 m.) sudarymo Sąjungos vardu

1 PRIEDAS

 Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo PROTOKOLAS (2024–2029 m.)

1 straipsnis
Apibrėžtys

Šiame protokole vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo (toliau – Susitarimas) 2 straipsnyje.

Taip pat:

(a)Europos Sąjunga, anksčiau – Europos bendrija (toliau – Sąjunga),

(b)Žaliojo Kyšulio Respublika (toliau – Žaliasis Kyšulys),

toliau kartu – Šalys;

(c)Žaliojo Kyšulio žvejybos zona – Žaliojo Kyšulio vandenys, į kuriuos vykdyti veiklos gali patekti Sąjungos žvejybos laivai;

(d)laimikis – jūros vandens gyvūnai, sužvejoti žvejybos laivo naudojamu žvejybos įrankiu;

(e)iškrovimas – bet kokio žvejybos produktų kiekio iškrovimas iš žvejybos laivo į krantą;

(f)delegacija – Europos Sąjungos delegacija Žaliajame Kyšulyje;

(g)žvejybos licencija – teisė arba licencija nustatytose žvejybos zonose konkrečiu laikotarpiu vykdyti tam tikrų rūšių žuvų žvejybos tam tikrais žvejybos įrankiais veiklą; prilygsta ES teisėje vartojamai sąvokai „žvejybos leidimas“;

(h)tausi žvejyba – žvejyba, atitinkanti Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 1995 m. konferencijoje priimtame Atsakingos žuvininkystės kodekse nustatytus tikslus ir principus;

(i)Sąjungos laivas – su Sąjungos valstybės narės vėliava plaukiojantis ir Sąjungoje įregistruotas žvejybos laivas;

(j)žvejys – kiekvienas asmuo, dirbantis, einantis bet kokias pareigas ar dirbantis pagal profesiją bet kokiame žvejybos laive, įskaitant laive dirbančius asmenis, kuriems mokama pagal sugauto laimikio dalį, tačiau neįskaitant laivavedžių, karinio laivyno jūrininkų, kitų nuolat valstybės institucijose dirbančių asmenų, krante dirbančių asmenų, kurie atlieka tam tikrus darbus žvejybos laive, ir žvejybos stebėtojų. AKR jūreiviai, kaip apibrėžta Susitarime, laikomi žvejais, kaip apibrėžta šia apibrėžtimi;

(k)veiklos vykdytojas – fizinis ar juridinis asmuo, valdantis arba turintis įmonę, kuri vykdo veiklą, susijusią su bet kuriuo žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos, perdirbimo, pardavimo, platinimo ir mažmeninės prekybos etapu;

(l)Protokolas – šis Susitarimo įgyvendinimo protokolas, jo priedas ir priedėliai;

(m)neįprastos aplinkybės – aplinkybės, išskyrus gamtos reiškinius, kurios nėra vienos iš Šalių pagrįstos kontrolės dalis ir kurios užkerta kelią žvejybos veiklai Žaliojo Kyšulio vandenyse;

(n)žvejybos galimybės – kiekybiškai apibrėžta žvejybos teisė, išreiškiama laimikio dydžiu arba laivų skaičiumi;

(o)aptarnaujantis laivas – bet koks Sąjungos laivas, išskyrus laive esančias valtis, kuris palengvina žvejybos operacijas, padeda jas vykdyti arba joms pasirengti, kuriame nėra žuvų sugavimo įrankių ir kuris nenaudojamas perkrovimo operacijoms;

(p)žvejybos produktai – vandens organizmai, kurie yra žvejybos veiklos rezultatas;

(q)akvakultūros produktai – vandens organizmai, kurie yra akvakultūros veiklos rezultatas, bet kuriuo gyvenimo ciklo etapu arba iš šių organizmų gauti produktai;

(r)žuvininkystės sektorius – ūkio sektorius, apimantis visą su žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu ir rinkodara susijusią veiklą.

2 straipsnis
Principai

1.Šalys įsipareigoja skatinti atsakingą žvejybą Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje, remdamosi nediskriminavimo principu. Žaliasis Kyšulys, siekdamas tinkamo žvejybos valdymo, įsipareigoja visiems jo žvejybos zonoje veiklą vykdantiems tunų žvejybos pramoniniams laivynams taikyti tas pačias technines ir išteklių išsaugojimo priemones.

2.Šalys įsipareigoja siekti užtikrinti, kad Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimas 1 (toliau – Susitarimas) būtų įgyvendinamas vadovaujantis Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos narių ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo 2 (toliau – Samoa susitarimas) 8 ir 9 straipsniais dėl esminių su žmogaus teisėmis, demokratijos ir teisinės valstybės principais susijusių elementų ir pagrindinio su geru valdymu, tvaria plėtra ir darniu ir tinkamu aplinkos valdymu susijusio elemento.

3.Žvejų įdarbinimo ir darbo Sąjungos laivuose sąlygos neturi prieštarauti žvejams taikomoms Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ir Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) priemonėms, visų pirma TDO deklaracijai dėl pagrindinių principų ir teisių darbe (1998 m.) su pakeitimais, padarytais 2022 m., ir TDO konvencijai Nr. 188 dėl darbo žvejybos sektoriuje. Tai visų pirma apima laisvės jungtis į asociacijas paisymą ir darbuotojų teisės į kolektyvines derybas veiksmingą pripažinimą, priverčiamojo darbo ir vaikų darbo panaikinimą, diskriminacijos panaikinimą darbo ir profesinėje srityse, taip pat saugios ir sveikos darbo aplinkos ir deramų gyvenimo bei darbo sąlygų užtikrinimą Sąjungos žvejybos laivuose.

4.Šalys įsipareigoja skatinti ratifikuoti žvejams taikomas TDO ir IMO konvencijas. Jos taip pat įsipareigoja skatinti tinkamą žvejų mokymą, visų pirma numatytą IMO tarptautinėje konvencijoje dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (STCW-F).

5.Šalys įsipareigoja, nepažeisdamos 14 straipsnio, viešai skelbti ir keistis informacija apie visus susitarimus, kuriais užsienio laivams leidžiama įplaukti į žvejybos zoną, ir apie su tuo susijusias žvejybos pastangas, ypač išduotų licencijų skaičių ir laimikį.

6.Pagal Susitarimo 6 straipsnį Sąjungos žvejybos laivai žvejybos veiklą Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje vykdo tik turėdami Žaliojo Kyšulio pagal šį protokolą išduotą galiojančią žvejybos licenciją.

7.Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos užtikrina, kad Žaliojo Kyšulio žvejai turėtų išimtines teises žvejybos zonose, neviršijant protokole nustatytų ribų.

3 straipsnis
Taikymo laikotarpis

Šis protokolas ir jo priedas taikomi penkerius (5) metus nuo laikino taikymo pradžios, nustatytos 17 straipsnyje, nebent jie denonsuojami pagal 16 straipsnį.

4 straipsnis
Žvejybos galimybės

1.Žaliasis Kyšulys Sąjungos laivams išduoda žvejybos leidimus pagal Susitarimo 6 straipsnį, neviršydamas šių ribų:

(a) tunų žvejybos seineriai šaldikliai: 24 laivai;

(b) tunus kartinėmis ūdomis žvejojantys laivai: 10 laivų;

(c) dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojantys laivai: 22 laivai.

Šios žvejybos galimybės susijusios su toli migruojančių rūšių, išvardytų 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos I priede, žvejyba, laikantis šio protokolo 2 priedėlyje nustatytų apribojimų ir išskyrus Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) ar kitose tarptautinėse konvencijose saugomas ar draudžiamas rūšis.

2.Pagal ICCAT rekomendacijas Šalys įsipareigoja bendradarbiauti siekdamos mažinti atsitiktinai sugaunamų jūros paukščių, vėžlių, ryklių ir jūrų žinduolių rūšių kiekį. Tuo tikslu Sąjungos laivai taiko moksliškai pagrįstas technines priemones, kuriomis gerinamas žvejybos įrankių selektyvumas ir mažinamas atsitiktinis netikslinių rūšių laimikis.

3.Kartinėmis ūdomis žvejojantiems Sąjungos laivams leidžiama pasinaudoti gyvu jauku, laikantis nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų sąlygų.

4.1 dalis taikoma laikantis šio protokolo 7–9 straipsnių.

5 straipsnis
Finansinis įnašas

1.3 straipsnyje nurodytu laikotarpiu Susitarimo 7 straipsnyje nustatytas bendras finansinis įnašas yra 3 900 000 EUR. Be to, finansinį įnašą, kaip numatyta priede, moka ir laivų savininkai.

2.Tą bendrą finansinį įnašą sudaro:

(a)350 000 EUR metinė suma už teisę patekti į Žaliojo Kyšulio vandenis ir naudotis jo žvejybos ištekliais, atitinkanti 7 000 tonų metinį orientacinį kiekį;

(b)430 000 EUR metinė speciali suma, skirta Žaliojo Kyšulio žuvininkystės sektoriaus politikai remti ir įgyvendinti.

3.Šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas finansinis įnašas mokamas kiekvienais metais pagal Protokolą, o jei taikant šio protokolo 7, 9, 12 ir 16 straipsnius bei Susitarimo 7, 12 ir 13 straipsnius pasikeičia įnašo suma, laikomasi Protokolo nuostatų.

4.Jei Sąjungos laivais Žaliojo Kyšulio vandenyse sužvejoto laimikio bendras kiekis viršija 2 dalies a punkte nurodytą orientacinį kiekį, toje nuostatoje nurodyto finansinio įnašo suma už kiekvieną papildomą sužvejotą toną padidinama 50 EUR. Tačiau bendra metinė Sąjungos mokama suma negali būti daugiau kaip dvigubai didesnė už 2 dalies a punkte nurodytą sumą. Jei Sąjungos laivų sužvejotų žuvų kiekis viršija kiekį, atitinkantį dvigubą bendrą metinę sumą, už kiekį, kuriuo viršijama ši riba, mokėtina suma sumokama kitais metais.

5.Pirmaisiais metais finansinio įnašo, nustatyto 2 dalies a punkte, mokėjimas atliekamas ne vėliau kaip praėjus 90 dienų po šio protokolo laikino taikymo pradžios, o vėlesniais metais – ne vėliau kaip šio protokolo įsigaliojimo sukakties dieną.

6.2 dalies a punkte nurodytą finansinį įnašą Žaliasis Kyšulys naudoja savo nuožiūra.

7.2 dalies a ir b punktuose numatyti finansiniai įnašai pervedami į Žaliojo Kyšulio valstybės iždo sąskaitas. Jie įtraukiami į nacionalinį biudžetą. Žaliojo Kyšulio institucijos Europos Komisijai kasmet pateikia banko sąskaitų rekvizitus.

6 straipsnis
Parama sektoriui

1.Šiame protokole numatyta parama sektoriui prisidedama prie nacionalinės žuvininkystės ir mėlynosios ekonomikos strategijos įgyvendinimo. Ja siekiama užtikrinti tvarų žvejybos išteklių valdymą, visų pirma:

(a)stiprinant žvejybos veiklos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą;

(b)gerinant mokslines žinias apie žvejybos išteklius;

(c)stiprinant žvejybos produktų sanitarinės kontrolės pajėgumus;

(d)teikiant paramą pakrančių bendruomenėms (žvejybos veiklos, mokymo, užimtumo, žvejų saugos ir ekonominio vystymosi srityse), ypatingą dėmesį skiriant veiksmams, skirtiems moterims ir jaunimui;

(e)stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą;

(f)plėtojant tvarią akvakultūrą;

(g)remiant mėlynąją ekonomiką.

2.Ne vėliau kaip po trijų mėnesių po šio protokolo įsigaliojimo Susitarimo 9 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete šalys susitaria dėl daugiametės sektoriaus programos ir jos taikymo taisyklių, visų pirma dėl:

(a)metinių ir daugiamečių gairių, kuriomis remiantis bus naudojamas šio protokolo 5 straipsnio 2 dalies b punkte numatytas finansinis įnašas;

(b)metinių ir daugiamečių tikslų, kuriuos įgyvendinant galiausiai būtų įdiegta darni ir atsakinga žuvininkystė, atsižvelgiant į Žaliojo Kyšulio nacionalinės žuvininkystės ir kitų sričių politikos, susijusios arba darančios poveikį atsakingos ir darnios žuvininkystės įdiegimui, prioritetus;

(c)kasmetinių rezultatų vertinimo kriterijų ir tvarkos.

3.5 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta speciali finansinio įnašo paramai sektoriui suma mokama kasmet, atsižvelgiant į pasiektą pažangą.

4.Pirmaisiais Protokolo taikymo metais finansinis įnašas mokamas atsižvelgiant į daugiametę programą, dėl kurios sutarta jungtiniame komitete. Sąjunga tą finansinį įnašą gali sumokėti tik po to, kai Žaliasis Kyšulys įvykdys paramos sektoriui įsipareigojimus pagal ankstesnį protokolą (2019–2024 m.) 3 ir kai ji pati sumokės susijusias paramos sektoriui išmokas, mokėtinas pagal ankstesnį protokolą.

5.Paskesniais Protokolo taikymo metais finansiniai įnašai mokami remiantis sektoriaus programos įgyvendinimo rezultatais, vertinamais pagal 2 dalies c punkte nurodytus kriterijus ir procedūras, ir vykdomų projektų matomumo didinimo veiksmais. Finansinio įnašo dalys išmokamos ne vėliau kaip per 45 dienas nuo Jungtinio komiteto sprendimo, remiantis pasiektais rezultatais.

6.Atsižvelgiant į tai, kad vėluojama įgyvendinti paramą sektoriui pagal 2019–2024 m. protokolą, visų pirma dėl COVID-19 pandemijos sukeltos krizės, 2019–2024 m. protokolo 5 straipsnio 7 dalyje nustatytas laikotarpis turėtų būti pratęstas šešiais mėnesiais. Todėl 2019–2024 m. protokolo 4 straipsnio 2 dalies b punkte numatytas specialus finansinis įnašas negali būti mokamas praėjus daugiau kaip dvylikai mėnesių nuo šio protokolo galiojimo pabaigos 4 .

7.Bet kokį siūlomą metinės ar daugiametės sektoriaus programos pakeitimą turi patvirtinti Jungtinis komitetas, prireikus pasikeičiant laiškais.

8.Kiekvienais metais Žaliasis Kyšulys jungtiniam komitetui pateikia projektų, įgyvendinamų naudojant paramą sektoriui, pažangos ataskaitą. Jungtinis komitetas ją išnagrinėja ir įvertina rezultatus.

9.Parama sektoriui mokama dalimis, atsižvelgiant į programavimo metu nustatytus poreikius ir gautus rezultatus.

10.Sąjunga gali persvarstyti arba iš dalies ar visiškai sustabdyti šio protokolo 5 straipsnio 2 dalies b punkte numatyto specialaus finansinio įnašo mokėjimą, jei tas finansinis įnašas nepanaudojamas arba jei, jungtiniam komitetui atlikus įvertinimą, gauti rezultatai neatitinka programavimo tikslų.

11.Šalims pasikonsultavus ir susitarus, finansinis įnašas vėl pradedamas mokėti, kai tai pateisinama atsižvelgiant į įgyvendinimo rezultatus. Šio protokolo 5 straipsnio 2 dalies b punkte numatytas specialus finansinis įnašas nėra mokamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo šio protokolo galiojimo pabaigos.

12.Šalys užtikrina paramos sektoriui lėšomis finansuojamų veiksmų matomumą. Žaliasis Kyšulys jungtiniam komitetui pateikia metinę šių matomumo didinimo veiksmų ataskaitą.

13.8 dalyje nurodytos ataskaitos ir 12 dalyje nurodyti matomumo didinimo veiksmai yra būtinos įvykdyti sąlygos, kad Sąjunga galėtų pervesti tolesnes 5 dalyje nurodytos finansinės paramos dalis.

14.5 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam finansiniam įnašui taikomos Žaliojo Kyšulio viešųjų finansų valdymo taisyklės ir procedūros. Jis naudojamas laikantis gero finansų valdymo principo, t. y. pagal ekonomiškumo, našumo ir efektyvumo principus, visų pirma laikantis skaidrumo, proporcingumo, nediskriminavimo ir vienodo elgesio principų.

15.Europos Komisijos tarnybos ir Europos Audito Rūmai gali atlikti paramos sektoriui lėšomis finansuojamų veiklų ir projektų auditą, juos taip pat gali tirti Europos kovos su sukčiavimu tarnyba.

7 straipsnis
Mokslinis bendradarbiavimas siekiant atsakingos žvejybos

1.Šio protokolo galiojimo laikotarpiu Sąjunga ir Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos stebės visų rūšių, kurių žvejybai taikomas šis protokolas, žuvų laimikio, žvejybos pastangų ir išteklių būklės raidą Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje. Šalys visų pirma susitaria stiprinti duomenų rinkimą ir analizę, kad būtų galima parengti nacionalinį ryklių išsaugojimo ir išteklių valdymo veiksmų planą.

2.Abi šalys laikosi ICCAT rekomendacijų ir rezoliucijų dėl tvaraus žvejybos rajonų valdymo.

3.Pagal Susitarimo 4 straipsnį, remdamosi ICCAT priimtomis rekomendacijomis ir rezoliucijomis ir atsižvelgdamos į patikimiausią turimą mokslinę informaciją, šalys bendru sutarimu gali sušaukti bendrą mokslinį posėdį, skirtą pagrindinių Sąjungos laivų žvejojamų žuvų rūšių išteklių, visų pirma pelaginių ryklių, būklei išnagrinėti. Mokslinio posėdžio rezultatai pateikiami Jungtiniam komitetui. Jungtinis komitetas atitinkamais atvejais priima papildomas priemones, kad būtų užtikrintas tvarus Sąjungos laivų žuvininkystės išteklių valdymas.

4.Atsižvelgiant į tai, kad pelaginiai rykliai yra viena iš rūšių, kurių žuvų Sąjungos laivai gali sužvejoti žvejodami tunus, ir atsižvelgiant į šių rūšių pažeidžiamumą, įrodytą ICCAT mokslinėse rekomendacijose, šių rūšių žuvų, sužvejotų veiklą pagal šį protokolą vykdančių dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojančių laivų, kiekis atidžiai stebimas remiantis atsargumo principu. Abi šalys bendradarbiauja, siekdamos pagerinti mokslinių duomenų, susijusių su žvejojamomis rūšimis, rinkimą ir stebėjimą.

5.Tuo tikslu abi šalys sukuria atidaus šios žvejybos stebėjimo mechanizmą, siekdamos užtikrinti tvarų šių išteklių naudojimą. Šis stebėjimo mechanizmas visų pirma grindžiamas keitimusi ketvirčio duomenimis apie sužvejotus ryklius. Jei šis sužvejotas kiekis per metus viršija 20 % 5 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto orientacinio kiekio, stebėjimas sustiprinamas – duomenimis keičiamasi kas mėnesį, o šalys surengia konsultacijas. Jei šis sužvejotas kiekis per metus viršija 30 % pirmiau nurodyto orientacinio kiekio, jungtinis komitetas prireikus nustato papildomas valdymo priemones, kad dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojančių laivų veikla būtų geriau reguliuojama.

6.Jungtinis komitetas, remdamasis jungtinio mokslinio posėdžio rezultatais, gali nuspręsti minėtą stebėjimo mechanizmą pakoreguoti.

8 straipsnis
Bendradarbiavimas stebėsenos, kontrolės bei priežiūros srityje ir kovojant su NNN žvejyba

1.Siekdamos įgyvendinti tausią žvejybą, Šalys įsipareigoja bendradarbiauti kovodamos su NNN žvejyba.

2.Šalys, remdamosi konsultacijomis jungtiniame komitete, gali susitarti bendradarbiauti ir vykdyti rizika grindžiamas jungtinio Sąjungos laivų inspektavimo programas, kad būtų stiprinamas Susitarimo įgyvendinimo protokole išdėstytų žvejybos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros nuostatų ir atitinkamų taisomųjų priemonių taikymas.

9 straipsnis
Žvejybos galimybių ir techninių priemonių persvarstymas bendru sutarimu

1.Jungtinis komitetas galės peržiūrėti 4 straipsnyje numatytas žvejybos galimybes ir jas koreguoti bendru sutarimu, jei ICCAT priimtose rekomendacijose ir rezoliucijose patvirtinama, kad tokiu koregavimu bus užtikrintas tvarus šiame protokole nurodytų žvejybos išteklių valdymas. Tokiu atveju proporcingai ir pro rata temporis pakoreguojamas 5 straipsnio 2 dalies a punkte numatytas finansinis įnašas, o šiame protokole ir jo priede atliekami reikalingi pakeitimai. Prireikus Žaliasis Kyšulys grąžina permokėtas sumas.

2.Jungtinis komitetas, jei reikės, galės išnagrinėti ir bendru sutarimu pritaikyti su žvejybos vykdymo sąlygomis susijusias nuostatas ir šiame protokole numatytas paramos sektoriui įgyvendinimo taisykles.

10 straipsnis
Ekonominės veiklos vykdytojų bendradarbiavimo skatinimas

1.Šalys bendradarbiauja siekdamos pagerinti iškrovimo Žaliojo Kyšulio uostuose galimybes.

2.Šalys siekia kurti tinkamas sąlygas savo įmonių techniniams, ekonominiams ir prekybiniams ryšiams megzti, skatindamos verslo ir investicijų plėtrai palankios aplinkos kūrimą.

11 straipsnis
Bendradarbiavimas mėlynosios ekonomikos srityje

1.Šalys įsipareigoja bendradarbiauti siekdamos skatinti mėlynąją ekonomiką, visų pirma akvakultūros, jūrų teritorijų planavimo, energetikos, jūrų biotechnologijų ir jūrų ekosistemų apsaugos srityse.

2.Šalys įsipareigoja skatinti investicijas į žuvininkystę ir jūrų ekonomiką, laikydamosi Žaliojo Kyšulio ir Sąjungos specialiosios partnerystės tikslų.

3.Šalys bendradarbiauja siekdamos didinti Sąjungos privačių veiklos vykdytojų informuotumą apie komercines ir pramonines Žaliojo Kyšulio žvejybos ir jūrų ekonomikos sektoriaus galimybes.

4.Šalys bendradarbiauja siekdamos plėtoti bendrus veiksmus, keistis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais. Šiuo tikslu jos susitaria dėl ryšių punktų ir komunikavimo tvarkos.

12 straipsnis
Šio protokolo įgyvendinimo sustabdymas

1.Šio protokolo įgyvendinimas, įskaitant finansinio įnašo mokėjimą, gali būti sustabdytas vienos iš šalių iniciatyva, jei toliau nurodytais atvejais atsiranda viena ar daugiau toliau nurodytų aplinkybių:

(a)force majeure arba netikėtos aplinkybės trukdo vykdyti žvejybos veiklą Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje;

(b)reikšmingai pasikeičia kurios nors Šalies žuvininkystės politikos apibrėžimas bei įgyvendinimas ir tai paveikia Protokolo nuostatas;

(c)pradedami taikyti Samoa susitarimo 101 straipsnyje numatyti konsultacijos mechanizmai dėl esminių elementų ir pagrindinių žmogaus teisių pažeidimų, kaip apibrėžta to susitarimo 9 straipsnyje;

(d)dėl priežasčių, kurios nėra nurodytos šio protokolo 5, 7, 9, 12 ir 16 straipsniuose, Sąjunga nevykdo mokėjimo įsipareigojimų;

(e)nėra išsprendžiamas rimtas abiejų šalių ginčas dėl šio protokolo taikymo ar aiškinimo.

2.Jei šio protokolo taikymas sustabdomas dėl kitų nei 1 dalies c punkte išvardytų priežasčių, suinteresuotoji šalis apie tai raštu turi pranešti ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki planuojamo sustabdymo dienos. Šio protokolo taikymo sustabdymas dėl 1 dalies c punkte nurodytų priežasčių įsigalioja kai tik pranešama apie sprendimą dėl sustabdymo.

3.Jei šio protokolo taikymas sustabdomas, šalys ir toliau konsultuojasi tarpusavyje, siekdamos taikiai išspręsti ginčą. Jei taikus sprendimas randamas, šis protokolas vėl pradedamas taikyti.

4.Jei šio protokolo taikymas sustabdomas, jo 5 straipsnyje nurodyto finansinio įnašo suma už tuos metus, kuriais sustabdymas įsigalioja, yra sumažinama proporcingai ir pro rata temporis. Prireikus Žaliasis Kyšulys grąžina permokėtas sumas.

13 straipsnis
Elektroniniai duomenų mainai

1.Žaliasis Kyšulys ir Sąjunga užtikrina, kad būtų įdiegtos stebėsenos ir elektroninio keitimosi visa informacija ir dokumentais, reikalingais įgyvendinant šio protokolo nuostatas dėl Sąjungos laivų veiklos, kaip nurodyta priede, sistemos.

2.Elektroninė dokumento versija visais atvejais bus laikoma lygiaverte popierinei versijai.

3.Žaliasis Kyšulys ir Sąjunga nedelsdami praneša vienas kitam apie bet kokį informacinės sistemos sutrikimą. Tokiu atveju informacija ir dokumentai, susiję su susitarimo įgyvendinimu, automatiškai perduodami alternatyviu ryšio būdu.

4.Sąjunga užtikrina, kad Sąjungos laivai Žaliajam Kyšuliui reguliariai siųstų:

–duomenis apie laivo geografines koordinates Žaliojo Kyšulio IEZ,

–informaciją apie laivų kasdienį laimikį, sužvejotą Žaliojo Kyšulio IEZ,

– pranešimus apie laivų įplaukimą į Žaliojo Kyšulio IEZ,

–pranešimus apie laivų išplaukimą iš Žaliojo Kyšulio IEZ,

–išankstinius pranešimus apie Žaliojo Kyšulio uoste vykdomą iškrovimą iš Sąjungos laivų ir to iškrovimo deklaracijas;

–išankstinius pranešimus apie laivų grįžimą į uostą ir iškrovimo Žaliojo Kyšulio uoste deklaracijas.

Duomenų siuntimo taisyklės, įskaitant nuostatas dėl veiklos tęstinumo, išdėstytos priede.

14 straipsnis
Duomenų apsauga

1.Žaliasis Kyšulys ir Sąjunga užtikrina, kad duomenis, kuriais keičiamasi pagal Susitarimą, kompetentinga institucija naudotų tik Žvejybos susitarimui įgyvendinti, visų pirma valdymo ir žvejybos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros tikslais.

2.Šalys įsipareigoja užtikrinti, kad visi su Sąjungos laivais ir jų žvejybos veikla susiję neskelbtini komerciniai ir asmens duomenys, gauti pagal Žvejybos susitarimą, taip pat visa neskelbtina komercinė informacija, susijusi su Sąjungos naudojamomis ryšių sistemomis, būtų laikomi konfidencialiais. Šalys užtikrina, kad viešai skelbiami būtų tik su žvejybos veikla žvejybos zonoje susiję suvestiniai duomenys.

3.Asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu bei skaidriu būdu.

4.Asmens duomenys, kuriais keičiamasi pagal Susitarimą, tvarkomi laikantis šio protokolo priedo 6 priedėlio nuostatų. Jungtinis komitetas gali nustatyti kitų su asmens duomenimis ir atitinkamų subjektų teisėmis susijusias apsaugos ir teisių gynimo priemones.

5.Duomenys, kuriais keičiamasi pagal Susitarimą, net ir pasibaigus šio protokolo galiojimui toliau tvarkomi pagal šį straipsnį ir 6 priedėlį.

15 straipsnis
Taikomos nacionalinės teisės nuostatos

1.Žaliojo Kyšulio vandenyse pagal šį protokolą veiklą vykdantiems Sąjungos laivams yra taikomos Žaliajame Kyšulyje galiojančios teisės nuostatos, visų pirma Žaliojo Kyšulio žvejybos išteklių valdymo planas, nebent susitarime ar šiame protokole, jo priede ar priedėliuose būtų numatyta kitaip.

2.Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos Europos Komisijai praneša apie visus su žuvininkystės sektoriumi susijusius teisės aktų pakeitimus arba naujus teisės aktus.

16 straipsnis
Nutraukimas

1.Bet kuri Šalis gali nutraukti šį protokolą, jei iškyla neįprastų aplinkybių, pvz., sumažėjus susijusiems ištekliams, nustačius, kad Sąjungos laivai neišnaudoja jiems skirtų žvejybos galimybių, arba Šalims nesilaikant įsipareigojimų kovoti su neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba.

2.Norėdama nutraukti šį protokolą atitinkama šalis apie savo ketinimą kitai šaliai praneša raštu likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki dienos, kurią protokolo nutraukimas turėtų įsigalioti.

3.Pateikus 2 dalyje nurodytą pranešimą, prasideda šalių konsultacijos.

4.Šio protokolo 5 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto finansinio įnašo suma už tuos metus, kuriais nutraukimas įsigalioja, yra sumažinama proporcingai ir pro rata temporis. Prireikus Žaliasis Kyšulys grąžina permokėtas sumas.

17 straipsnis
Laikinas taikymas

Šis protokolas taikomas laikinai nuo 2024 m. gegužės 20 d. su sąlyga, kad Šalys jį pasirašys, arba nuo jo pasirašymo dienos, jei jis pasirašomas po 2024 m. gegužės 20 d.

18 straipsnis
Įsigaliojimas

1.Šis protokolas įsigalioja tą dieną, kurią šalys viena kitai praneša, kad šiam tikslui reikalingos procedūros yra baigtos.

2.1 dalyje nurodytas pranešimas Sąjungai siunčiamas Europos Sąjungos institucijoms.

19 straipsnis
Autentiški tekstai

Protokolas parengtas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis ir visi šie tekstai yra vienodai autentiški.

PRIEDAS

ŽVEJYBOS VEIKLOS, SĄJUNGOS LAIVŲ VYKDOMOS ŽALIOJO KYŠULIO ŽVEJYBOS ZONOJE, SĄLYGOS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kompetentingos institucijos skyrimas

Jei nėra nurodyta kitaip, šiame priede nuorodos į Sąjungos arba Žaliojo Kyšulio kompetentingą instituciją yra nuorodos:

a)    Sąjungos atveju – į Europos Komisiją, esant reikalui, tarpininkaujant Sąjungos delegacijai Žaliajame Kyšulyje;

Žaliojo Kyšulio atveju – į už žuvininkystę atsakingą ministeriją.

2. Žvejybos zona

Žaliojo Kyšulio žvejybos zonos koordinatės pateiktos 1 priedėlyje. Sąjungos laivai galės vykdyti žvejybos veiklą viršydami ribas, nustatytas kiekvienai 2 priedėlyje nurodytai kategorijai, o Žaliojo Kyšulio žvejai, išskirtinėmis žvejybos teisėmis galės naudotis tų ribų neviršydami.

Išduodamas žvejybos leidimą Žaliasis Kyšulys veiklos vykdytojams nurodo zonų, kuriose laivyba ir žvejyba draudžiama, ribas. Ši informacija perduodama ir Sąjungai.

3. Vietinio agento paskyrimas

Žaliojo Kyšulio uostuose norinčiam laimikį iškrauti ar perkrauti Sąjungos laivui gali atstovauti Žaliajame Kyšulyje reziduojantis agentas.

4. Banko sąskaita

Prieš įsigaliojant šiam protokolui Žaliasis Kyšulys Sąjungai praneša banko sąskaitos (-ų), į kurią (-ias) bus pervedamos sumos, Sąjungos laivų mokamos pagal susitarimą, rekvizitus. Susijusias banko pavedimų išlaidas apmoka veiklos vykdytojai.

II SKYRIUS

ŽVEJYBOS LEIDIMAI

1 skirsnis

Taikomos procedūros

1. Žvejybos leidimo suteikimo sąlyga – reikalavimus atitinkantys laivai

Susitarimo 6 straipsnyje nurodyti žvejybos leidimai išduodamai su sąlyga, kad laivas yra įrašytas į Sąjungos žvejybos laivų registrą. Žvejybos leidimai tvarkomi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 5 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo nuostatų. Iki tokio išdavimo turi būti įvykdyti visi ankstesni su veiklos vykdytoju, kapitonu arba pačiu laivu siejami įpareigojimai, susiję su žvejybos veikla, vykdoma Žaliajame Kyšulyje pagal susitarimą.

2. Prašymas išduoti žvejybos leidimą (sistema LICENCE)

2.1. Sąjunga kompetentingoms Žaliojo Kyšulio institucijoms pateikia prašymą išduoti žvejybos leidimą kiekvienam pagal Susitarimą žvejoti ketinančiam Sąjungos laivui likus ne mažiau kaip penkiolikai darbo dienų iki prašomo žvejybos leidimo galiojimo laikotarpio pradžios.

2.2. Prašymai išduoti žvejybos leidimą gali būti elektroninėmis priemonėmis pateikiami ir leidimai gali būti išduodami naudojantis Europos Komisijos sukurta elektronine žvejybos leidimų tvarkymo sistema LICENCE. Europos Komisijos tarnybos bendradarbiauja su Žaliojo Kyšulio valdžios institucijomis siekdamos palengvinti laipsnišką sistemos LICENCE įsisavinimą. Kai tik bus galima naudotis sistema LICENCE, Žaliasis Kyšulys apie tai praneš Europos Komisijai.

2.3. Kol sistema LICENCE pradės veikti visu pajėgumu ir Žaliasis Kyšulys galės ja naudotis, žvejybos leidimai atsiunčiami elektroniniu paštu.

2.4. Kiekviename prašyme išduoti žvejybos leidimą pateikiama 4 priedėlyje nurodyta informacija ir šie dokumentai:

a) įrodymas, kad sumokėtas išankstinis mokestis už atitinkamą metinį leidimo laikotarpį ir su stebėtoju susijusios išlaidos 6 . Avansas negrąžinamas, išskyrus atvejus, kai prašymas panaikinamas dar prieš išduodant leidimą; tokiu atveju sumokėtas avansas gali būti užskaitytas už kitą veiklos vykdytojo teikiamą prašymą arba grąžinamas veiklos vykdytojui;

b) tinkamos skiriamosios gebos nesena skaitmeninė spalvota laivo fotografija, kurioje matyti detalus laivo vaizdas iš šono ir aiškiai matomas pavadinimas bei identifikavimo numeris ant korpuso;

c) registracijos vėliavos valstybėje liudijimo kopija.

Atnaujinant žvejybos leidimą pagal šį protokolą, paraiškoje dėl galiojimo pratęsimo pateikiama tik 4 priedėlyje nurodyta informacija ir įrodymas, kad sumokėtas stebėtojo mokestis ir padengtos su juo susijusios išlaidos.

3. Žvejybos leidimo išdavimas

Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos žvejybos leidimų originalus veiklos vykdytojams arba jų agentams išduoda per penkiolika darbo dienų nuo išsamios paraiškos gavimo.

Išdavusios žvejybos leidimą Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos nedelsdamos įkelia pasirašyto originalo kopiją į sistemą LICENCE, jei ji jau veikia visu pajėgumu, o kol dar neveikia, siunčia kopiją elektroniniu paštu Sąjungos institucijoms.

Žvejybos leidimą gavusiame Sąjungos laive laikomas leidimo originalas. Tačiau ne ilgiau kaip šešiasdešimt kalendorinių dienų po žvejybos leidimo išdavimo dienos gali būti naudojama ir elektroninė žvejybos leidimo versija. Tuo laikotarpiu ši kopija laikoma lygiaverte originalui.

4. Licencijų sistemos sutrikimai

4.1. Jei kyla sunkumų perduodant informaciją LICENCE sistema tarp Europos Komisijos ir Žaliojo Kyšulio, kol sistema vėl pradės veikti, elektroninis keitimasis žvejybos leidimais vykdomas e. paštu.

4.2. Kai sistema LICENCE atkuriama, kiekviena Šalis atnaujina joje esančią informaciją.

5. Žvejybos leidimus turinčių laivų laikinasis sąrašas

Išdavęs žvejybos leidimus, Žaliasis Kyšulys nedelsdamas sudaro galutinį kiekvienos kategorijos laivų, kuriems leista žvejoti Žaliojo Kyšulio zonoje, sąrašą. Šis sąrašas nedelsiant pateikiamas už žvejybos priežiūrą atsakingai nacionalinei institucijai ir Sąjungai. Laivai gali pradėti žvejybos veiklą, kai tik jie įtraukiami į šį sąrašą.

6. Žvejybos leidimo galiojimo laikotarpis

Žvejybos leidimai galioja metinį laikotarpį ir galiojimas gali būti pratęsiamas.

Metinis laikotarpis –

a)    pirmaisiais šio protokolo taikymo metais – laikotarpis nuo protokolo taikymo pradžios dienos iki tų pačių metų gruodžio 31 d.;

b) vėliau – kiekvieni ištisi kalendoriniai metai;

c)    paskutiniais šio protokolo taikymo metais – laikotarpis nuo sausio 1 d. iki šio protokolo galiojimo pabaigos.

7. Žvejybos leidimo laikymas laive

Žvejybos leidimo originalas arba jo kopija (ne ilgesnį laikotarpį nei nurodytas 3 dalyje) turi būti laikomi laive.

8. Žvejybos leidimo perleidimas

8.1. Žvejybos leidimas išduodamas konkrečiam laivui ir nėra perleidžiamas. Tačiau įrodytu force majeure atveju, pavyzdžiui, kai dėl didelio techninio gedimo laivas prarandamas ar jo ilgai negalima naudoti, Sąjungai paprašius žvejybos leidimas pakeičiamas nauju kitam į keičiamąjį laivą panašiam laivui išduotu žvejybos leidimu, neimant papildomo mokesčio.

8.2. Perleidimo atveju veiklos vykdytojas ar jo agentas Žaliajame Kyšulyje keičiamąjį žvejybos leidimą grąžina, o Žaliasis Kyšulys nedelsdamas parengia pakaitinį žvejybos leidimą. Pakaitinis žvejybos leidimas nedelsiant išduodamas veiklos vykdytojui ar jo agentui, kai tik grąžinamas keičiamasis žvejybos leidimas. Pakaitinis žvejybos leidimas įsigalioja tą dieną, kurią grąžinamas keičiamasis leidimas.

8.3. Šalys įtraukia informaciją apie tokį perleidimą į sistemą LICENCE.

8.4. Žaliasis Kyšulys kuo greičiau atnaujina laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašą. Naujasis sąrašas nedelsiant pateikiamas už žvejybos veiklos priežiūrą atsakingai nacionalinei institucijai ir Sąjungai.

9. Aptarnaujantys laivai

Sąjungai prašant ir kompetentingoms Žaliojo Kyšulio institucijoms prašymą išnagrinėjus, Žaliasis Kyšulys leidžia, kad žvejybos licencijas turintiems Sąjungos žvejybos laivams padėtų aptarnaujantys laivai.

Aptarnaujančiuose laivuose negali būti žvejybos įrangos. Tokių laivų paslaugos neapima nei kuro papildymo, nei laimikio perkrovimo.

Aptarnaujantiems laivams, kiek įmanoma, taikoma tokia pati žvejybos leidimų prašymų teikimo procedūra, kokia nustatyta šiame skyriuje. Žaliasis Kyšulys sudaro aptarnaujančių laivų, kuriems leidžiama vykdyti veiklą, sąrašą ir nedelsdamas jį perduoda Sąjungai.

Šiems laivams taikomas 3 500 EUR metinis mokestis.

Jei aptarnaujančio laivo žvejybos leidimas panaikinamas prieš Žaliojo Kyšulio valdžios institucijoms išduodant licenciją arba prieš laivui pradedant veiklą Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje, sumokėta suma grąžinama. Ji taip pat gali būti panaudota kitam veiklos vykdytojo arba gamintojų asociacijos mokėjimui.

2 skirsnis

Mokesčiai ir avansai

1. Veiklos vykdytojų mokamas mokestis nustatomas taip:

–gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai: 80 EUR už per pirmuosius tris metinius laikotarpius 7 sužvejotų žuvų toną; 85 EUR už per pirmuosius tris metinius laikotarpius sužvejotų žuvų toną;

–ūdomis žvejojantys laivai ir kartinėmis ūdomis žvejojantys laivai: 75 EUR už per pirmuosius tris metinius laikotarpius 8 sužvejotų žuvų toną; 80 EUR už per pirmuosius tris metinius laikotarpius sužvejotų žuvų toną;

2. Žvejybos leidimai išduodami, kai kompetentingoms Žaliojo Kyšulio institucijoms pervedami tokie išankstiniai nustatyto dydžio mokesčiai:

tunus gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai:

–6 800 EUR už visus kalendorinius metus, atitinkantis 85 t kiekį, kai taikomas 80 EUR už toną mokestis, ir 80 t kiekį, kai taikomas 85 EUR už toną mokestis;

kartinėmis ūdomis žvejojantys laivai:

–1 500 EUR už visus kalendorinius metus, atitinkantis 20 t kiekį, kai taikomas 75 EUR už toną mokestis, ir 18,75 t kiekį, kai taikomas 80 EUR už toną mokestis;

ūdomis žvejojantys laivai:

–3 900 EUR už visus kalendorinius metus, atitinkantis 52 t kiekį, kai taikomas 75 EUR už toną mokestis, ir 48,75 t kiekį, kai taikomas 80 EUR už toną mokestis;

3. Išankstinis nustatyto dydžio mokestis apima visus vietos ir nacionalinius mokesčius, išskyrus uosto, perkrovimo ir paslaugų suteikimo mokesčius. Pirmuoju ir paskutiniuoju metiniais laikotarpiais išankstinis nustatyto dydžio mokestis ir jo atitikmuo tonomis vienam laivui apskaičiuojami prorata temporis.

5 dalyje nurodyti išankstiniai fiksuoto dydžio mokesčiai ir likučiai pervedami į konkrečią Žaliojo Kyšulio valstybės sąskaitą, kurios duomenis pateikia Žaliasis Kyšulys.

4. Remdamasi laimikio deklaracijomis Sąjunga parengia galutinę kiekvieno laivo mokesčių, kuriuos laivas turi sumokėti už praėjusį metinį laikotarpį vykdytą veiklą, ataskaitą. Sąjunga Žaliajam Kyšuliui ir veiklos vykdytojui šią galutinę ataskaitą per valstybes nares perduoda iki einamųjų metų balandžio 30 d. Per 30 dienų nuo galutinės ataskaitos gavimo Žaliasis Kyšulys gali ją užginčyti, remdamasis patvirtinamaisiais duomenimis. Kilus nesutarimų, šalys tarpusavyje konsultuojasi jungtiniame komitete. Jei Žaliasis Kyšulys per trisdešimt dienų prieštaravimų nepareiškia, galutinė ataskaita laikoma patvirtinta.

5. Jei galutinėje ataskaitoje esanti suma yra didesnė už žvejybos leidimui gauti sumokėtą išankstinį nustatyto dydžio mokestį, veiklos vykdytojas trūkstamą sumą jos neginčydamas perveda Žaliajam Kyšuliui per 45 dienas. Jei galutinėje ataskaitoje esanti suma yra mažesnė už išankstinį nustatyto dydžio mokestį, likutis veiklos vykdytojui negrąžinamas.

III SKYRIUS

TECHNINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS

Žvejybos leidimus turintiems laivams taikomos techninės priemonės, susijusios su zona, žvejybos įrankiais ir priegauda, pagal laivų kategorijas nustatytos 2 priedėlyje.

Laivai laikosi tam regionui priimtų ICCAT priemonių ir rekomendacijų dėl žvejybos įrankių ir žuvų suburiamųjų įrenginių (ŽSĮ), jų techninių specifikacijų ir visų kitų žvejybos veiklai taikytinų techninių priemonių.

Atsižvelgdamos į šias priemones ir rekomendacijas, šalys stengiasi sumažinti atsitiktinai sužvejojamų vėžlių, jūrų paukščių ir kitų netikslinių rūšių gyvūnų kiekį. Sąjungos laivai šį atsitiktinį laimikį paleidžia į jūrą, taip padidindami šių rūšių gyvūnų išgyvenimo galimybes.

IV SKYRIUS

LAIMIKIO ATASKAITŲ TEIKIMAS

1 skirsnis

Laimikio duomenų registravimas žvejybos žurnale ir teikimas per elektroninio duomenų registravimo ir perdavimo sistemą (ERS) 

1. Sąjungos žūklės laivo, turinčio pagal šį protokolą išduotą žvejybos licenciją, kapitonas, laikydamasis atitinkamų ICCAT rekomendacijų ir rezoliucijų, pildo žvejybos žurnalą.  

Už žvejybos žurnale įrašytų duomenų tikslumą atsako kapitonas. 

2. Visuose Sąjungos žūklės laivuose, kuriems pagal šį protokolą išduota žvejybos licencija, turi būti įrengta elektroninė sistema (ERS), kuri gali registruoti ir perduoti duomenis apie laivo žvejybos veiklą (ERS duomenis). 

3. Sąjungos žūklės laivui, kuris neturi ERS arba kurio ERS neveikia, į Žaliojo Kyšulio žvejybos zoną žvejojimo tikslais įplaukti neleidžiama. 

4. Kapitonas žvejybos žurnalą pildo kiekvieną dieną, kurią laivas praleidžia Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje. ERS duomenis laivas perduoda savo vėliavos valstybei, kuri ją automatiškai perduoda Žaliojo Kyšulio žvejybos stebėjimo centrui (ŽSC). 

5. ERS duomenys perduodami naudojant Europos Komisijos prižiūrimas elektroninio ryšio priemones, skirtas keistis standartizuotais žvejybos duomenimis. Per ERS siunčiamų pranešimų techniniai reikalavimai nustatyti 5 priedėlio 1 ir 3 skirsniuose. 

6. Jei laivas nesilaiko šio skyriaus nuostatų, Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos pasilieka teisę sustabdyti jo žvejybos leidimo galiojimą, kol bus atlikti formalumai, ir veiklos vykdytojui skirti Žaliajame Kyšulyje galiojančiais teisės aktais nustatytą baudą. Apie tai pranešama Europos Sąjungai ir vėliavos valstybei narei. Tačiau jei techninis gedimas turi įtakos dalies žvejybos veiklos duomenų (toliau – ERS duomenys) perdavimui iš vieno ŽSC į kitą, nėra laikoma, kad Sąjungos laivai, kuriems tas gedimas turėjo įtakos, nesilaiko reikalavimų.

2 skirsnis 

Ketvirčio suvestinių laimikio duomenų teikimas 

1. Iki kiekvieno ketvirčio trečiojo mėnesio pabaigos Sąjunga Žaliajam Kyšuliui pateikia einamųjų metų ankstesnio ketvirčio (-ių) mėnesių laimikio duomenis. Šie duomenys pateikiami kas mėnesį pagal žvejybos kategoriją, laivą ir rūšis, nurodytas naudojant FAO kodą.  

2. Šie apibendrinti duomenys iš žvejybos žurnalų laikomi laikinais, kol gaunamas Sąjungos institucijų pranešimas apie galutinę metinę laimikio ataskaitą pagal II skyriaus 2 skirsnį. 

3. Žaliasis Kyšulys naudoja šiuos duomenis ir praneša, jei aptinka nesutapimų su duomenims, gautiems per ERS pagal šio skyriaus 1 skirsnį.

V SKYRIUS

IŠKROVIMAS IR PERKROVIMAS

1. Pranešimas ir deklaracija

Sąjungos laivo, pageidaujančio Žaliojo Kyšulio uoste iškrauti arba perkrauti Žaliojo Kyšulio zonoje sužvejotą laimikį, kapitonas laikosi ICCAT rekomendacijų, kuriose nustatomi terminai ir Žaliajam Kyšuliui kaip uosto valstybei pateiktina informacija, susijusi su:

– išankstiniu prašymu leisti įplaukti į uostą 9 ;

– išankstiniu pranešimu apie perkrovimą 10 ;

– perkrovimo deklaracija 11 .

Be to, Žaliojo Kyšulio uostuose iškraunamo laimikio deklaracijos taip pat teikiamos Žaliajam Kyšuliui, laikantis tų pačių terminų ir formatų, kurie taikomi jas teikiant vėliavos valstybei.

2. Pranešimų ir deklaracijų teikimo tvarka

Šiame skyriuje nurodytus pranešimus ir deklaracijas vėliavos valstybė ir Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos viena kitoms teikia visų pirma naudodamos ERS. Tačiau jei per ERS nepavyksta pateikti visos šiuose pranešimuose ir deklaracijose nurodytos informacijos, visą su atitinkamu įvykiu susijusią informaciją veiklos vykdytojas Žaliojo Kyšulio valdžios institucijoms pateikia elektroniniu paštu. Tokiu atveju pastarosios nedelsdamos patvirtina, kad informaciją gavo.

Perkrovimo operacija atliekama Žaliojo Kyšulio uosto, turinčio leidimą šiai operacijai, vandenyse. Perkrauti jūroje draudžiama.

Jei nesilaikoma šių sąlygų, taikomos atitinkamos pagal Žaliojo Kyšulio teisės aktus nustatytos sankcijos.

3. Operacijų tikrinimas

Laikydamasis įsipareigojimų pagal Susitarimą dėl uosto valstybės priemonių Žaliasis Kyšulys prižiūri perkrovimo ir iškrovimo operacijas uostuose. Iškrovimo arba perkrovimo operacijas vykdančių Sąjungos laivų kapitonai leidžia tas operacijas prižiūrėti. Taikomos VI skyriaus 3 dalyje nustatytos inspektavimo procedūros.

Inspektoriams paprašius, kapitonas sudaro sąlygas susipažinti su informacija, susijusia su laivo sanitariniu patvirtinimu.

4. Skatinimas iškrauti šalyje

Šalys bendradarbiauja, siekdamos prisidėti prie žuvininkystės sektoriaus plėtros Žaliajame Kyšulyje ir stiprinti ekonominį ir socialinį susitarimo poveikį, visų pirma didinant šalyje iškraunamo Sąjungos laivų laimikio kiekį ir keliant žvejybos produktų vertę.

Tunų žvejybos veiklos vykdytojai deda pastangas, kad dalis Žaliojo Kyšulio vandenyse sužvejoto laimikio būtų iškraunama šalyje. Iškrautas laimikis galės būti parduodamas vietos įmonėms už operatorių derybose nustatytą kainą.

Jungtinis komitetas, konsultuodamasis su suinteresuotosiomis šalimis, nuolat kontroliuos, kaip įgyvendinama skatinimo iškrauti šalyje strategija ir kaip faktiškai veikia uostų bei perdirbimo infrastruktūra.

Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos imasi būtinų priemonių, kad Sąjungos laivams būtų sudarytos sąlygos patekti į uostą iškrauti laimikio.

VI SKYRIUS

KONTROLĖ IR INSPEKTAVIMAS

1. Įplaukimas į žvejybos zoną ir išplaukimas iš jos

Apie žvejybos leidimą turinčio Sąjungos laivo įplaukimą į Žaliojo Kyšulio žvejybos zoną ar išplaukimą iš jos Žaliajam Kyšuliui turi būti pranešama prieš tris valandas iki įplaukimo ar išplaukimo.

Pranešant apie laivo įplaukimą ar išplaukimą, visų pirma nurodoma:

a)    numatyta įplaukimo (išplaukimo) data, laikas ir geografinės koordinatės;

b)    laive laikomas kiekvienos rūšies žuvų kiekis (nurodomas FAO triraidis kodas ir gyvojo svorio kilogramai arba, jei reikia, žuvų skaičius).

Jei išplaukimas atšaukiamas, apie tai taip pat turi būti kuo greičiau pranešta. Pranešimas apie įplaukimą ir išplaukimą pateikiamas per ERS, o, jei tai neįmanoma, elektroniniu paštu arba radijo ryšiu. Žaliasis Kyšulys atitinkamiems laivams ir Sąjungai nedelsdamas praneša apie bet kokius e. pašto adreso ar perdavimo dažnio pasikeitimus.

Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje aptiktas žvejybos veiklą vykdantis laivas, iš anksto nepranešęs apie įplaukimą į ją, laikomas laivu pažeidėju.

Pranešimai teikiami per ERS arba, įvykus tokios sistemos gedimui, – elektroniniu paštu. Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos atitinkamiems laivams ir Sąjungai nedelsdamas praneša apie bet kokius elektroninio pašto adreso pasikeitimus.

2. Per laivų stebėjimo sistemą (LSS) teikiami duomenys apie laivo geografines koordinates. Laivo stebėjimo įtaisas

Visuose Sąjungos laivuose, kuriems suteiktas leidimas pagal šį protokolą, turi būti įrengtas visu pajėgumu veikiantis ir prijungtas laivų stebėjimo įtaisas, leidžiantis automatiškai nustatyti laivo buvimo vietą ir jį identifikuoti sekimo įtaisu pagal automatiškai perduodamus duomenis apie laivo geografines koordinates (toliau – LSS duomenys).

Laive esantį ir duomenims perduoti skirtą nuolatinio laivo geografinių koordinačių nustatymo palydovinį įtaisą draudžiama perkelti, išjungti, sunaikinti, sugadinti, padaryti neveikiančia ar tyčia pakeisti, pakoreguoti ar suklastoti jo perduodamus ar užregistruotus duomenis.

Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje esantys žvejybos leidimus turintys Sąjungos laivai turi užtikrinti, kad duomenys apie jų geografines koordinates būtų nuolat (kas valandą) automatiškai perduodami jų vėliavos valstybės žvejybos stebėjimo centrui (ŽSC). Šie duomenys Žaliajam Kyšuliui pateikiami laikantis 5 priedėlyje nustatytų specifikacijų.

Jei LSS duomenų perdavimas tarp atitinkamų ŽSC sutrinka dėl techninių problemų, nėra laikoma, kad Sąjungos laivai nesilaiko reikalavimų.

Kiekviename pranešime apie geografines koordinates turi būti pateikiamos naujausios laivo geografinės koordinatės (ilguma, platuma) su mažesne kaip 500 m paklaida, taikant 99 % pasikliautinąjį intervalą, ir informacija reikiamu formatu, kaip nurodyta 5 priedėlyje.

3. Inspektavimas

Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje ar uoste esančių ir žvejybos leidimus turinčių Sąjungos laivų tikrinimą jūroje atliks Žaliojo Kyšulio laivai ir inspektoriai, aiškiai atpažįstami kaip paskirti žvejybos kontrolei vykdyti.

Prieš įlipdami į laivą, įgaliotieji Žaliojo Kyšulio inspektoriai informuoja Sąjungos laivą apie savo sprendimą atlikti inspektavimą. Inspektavimą atlieka ne daugiau kaip du inspektoriai; prieš tai jie privalo įrodyti savo tapatybę ir inspektoriaus statusą.

Įgaliotieji inspektoriai Sąjungos laive nebūna ilgiau, nei būtina su inspektavimu susijusioms pareigoms atlikti. Inspektavimą jie atlieka taip, kad jo poveikis laivui, jo žvejybos veiklai ir kroviniui būtų jaučiamas kuo mažiau.

Sąjungos laivo kapitonas Žaliojo Kyšulio inspektoriams padeda patekti į laivą ir stengiasi palengvinti jų darbą.

Kiekvieno inspektavimo pabaigoje Žaliojo Kyšulio įgaliotieji inspektoriai parengia inspektavimo ataskaitą. Sąjungos laivo kapitonas turi teisę į inspektavimo ataskaitą įrašyti savo pastabų. Inspektavimo ataskaitą pasirašo ją parengęs inspektorius ir Sąjungos laivo kapitonas.

Prieš palikdami laivą įgaliotieji Žaliojo Kyšulio inspektoriai Sąjungos laivo kapitonui atiduoda inspektavimo ataskaitos kopiją. Per aštuonias dienas po atlikto inspektavimo Žaliojo Kyšulio inspektoriai perduoda vieną inspektavimo ataskaitos kopiją Sąjungai.

Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos gali leisti Sąjungos institucijoms dalyvauti inspektavime stebėtojų teisėmis.

4. Bendras inspektavimas

Remdamosi rizikos vertinimu Šalys gali susitarti vykdyti jungtinį Sąjungos laivų inspektavimą, visų pirma per iškrovimo ir perkrovimo operacijas, siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio teisės aktų. Vykdydami savo pareigas Šalių šiuo tikslu paskirti inspektoriai laikosi atitinkamai Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio teisės aktuose išdėstytų nuostatų dėl inspektavimo vykdymo.

Šalys, vykdydamos savo, kaip vėliavos valstybių ir pakrantės valstybių, pareigas, gali nuspręsti bendradarbiauti vykdydamos kontrolės veiksmus pagal atitinkamus savo teisės aktus. Be to, Sąjungos prašymu Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos gali leisti su Sąjungos valstybių narių vėliava plaukiojančius Sąjungos laivus inspektuoti, neviršijant nacionaliniais įstatymais nustatytos kompetencijos, tų valstybių narių žvejybos inspektoriams.

Jei nesilaikoma šio skyriaus nuostatų, Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos pasilieka teisę sustabdyti pažeidimą padariusio Sąjungos laivo žvejybos leidimo galiojimą, kol bus atlikti formalumai, ir laivui skirti galiojančiuose Žaliojo Kyšulio teisės aktuose nustatytą nuobaudą. Apie tai informuojama Sąjungos valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, ir Sąjunga.

5. Dalyvaujamojo pobūdžio stebėsena kovojant su NNN žvejyba

Kad būtų galima sėkmingiau kovoti su NNN žvejyba, Sąjungos laivų kapitonai praneša apie visus Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje esančius laivus, vykdančius veiklą, kuri įtariama esanti NNN žvejyba, ir stengiasi surinkti kuo daugiau informacijos apie pastebėtus faktus. Pranešimai apie pastebėtus faktus nedelsiant pateikiami Žaliojo Kyšulio valdžios institucijoms ir Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja juos pastebėjęs laivas, kompetentingai institucijai, o ši juos nedelsdama perduoda Sąjungai ar jos paskirtai įstaigai. Žaliasis Kyšulys visus pranešimus apie pastebėtus faktus, susijusius su Sąjungos laivais, jų žvejybos zonoje vykdančiais veiklą, kuri gali būti NNN žvejyba, persiunčia Sąjungai.

VII SKYRIUS

PAŽEIDIMAI

1. Su pažeidimais susijusios informacijos tvarkymas

Pagal šį priedą išduotą žvejybos leidimą turinčio Sąjungos laivo padarytas pažeidimas nurodomas inspektavimo ataskaitoje.

Tai, kad kapitonas pasirašo inspektavimo ataskaitą, nedaro poveikio veiklos vykdytojo teisei į gynybą nustatyto pažeidimo atveju.

2. Laivo sulaikymas. Informacinis susitikimas

Jei tai leidžiama nustatyto pažeidimo atveju taikytinuose Žaliojo Kyšulio teisės aktuose, pažeidimą padaręs Sąjungos laivas gali būti priverstas nutraukti žvejybos veiklą ir, jei jis tuo metu yra jūroje, grįžti į Žaliojo Kyšulio uostą.

Ne vėliau kaip per vieną darbo dieną Žaliasis Kyšulys Sąjungai praneša apie bet kokį žvejybos leidimą turinčio Sąjungos laivo sulaikymą. Prie šio pranešimo pridedama informacija apie sulaikymo priežastis.

Prieš taikydamas priemones laivui, kapitonui, įgulai ar kroviniui, išskyrus įrodymams išsaugoti būtinas priemones, Žaliasis Kyšulys Sąjungos prašymu per vieną darbo dieną nuo pranešimo apie laivo sulaikymą surengia informacinį susitikimą faktams, dėl kurių laivas buvo sulaikytas, išsiaiškinti ir tolesniems veiksmams, kurių gali būti imamasi, paaiškinti. Tokiame informaciniame susitikime gali dalyvauti laivo vėliavos valstybės atstovas.

3. Nuobaudos už pažeidimus. Kompromiso procedūra

Nuobaudą už nustatytą pažeidimą nustato Žaliasis Kyšulys, remdamasis galiojančiais nacionalinės teisės aktais.

Kai pažeidimui sureguliuoti reikalinga teisminė procedūra, prieš ją pradedant ir jei pažeidimas nesusijęs su nusikalstama veika, Žaliasis Kyšulys ir Sąjunga pradeda kompromiso procedūrą, kad būtų nustatytos sankcijos sąlygos ir dydis. Tokioje kompromiso procedūroje gali dalyvauti laivo vėliavos valstybės atstovas. Kompromiso procedūra baigiama ne vėliau kaip per tris dienas nuo pranešimo apie laivo sulaikymą.

4. Teismo procesas. Banko garantija

Jei kompromiso procedūra rezultatų neduoda ir pažeidimo byla atsiduria kompetentingame teisme, pažeidimą padariusio laivo veiklos vykdytojas Žaliojo Kyšulio nurodytam bankui pateikia banko garantiją, o garantijos suma, kurią nustato Žaliasis Kyšulys, turi padengti su laivo sulaikymu, numatoma bauda ir galimomis kompensacinėmis sumomis susijusias išlaidas. Banko garantijos negalima atsiimti iki teisminės procedūros pabaigos.

Paskelbus teismo sprendimą, banko garantijos užšaldymas panaikinamas ir veiklos vykdytojui garantijos suma grąžinama nedelsiant:

a)    visa, jei netaikoma jokia nuobauda,

b)    jos likutis, jei taikoma nuobauda yra bauda, kurios suma mažesnė už banko garantiją.

Apie teismo proceso baigtį Žaliasis Kyšulys praneša Sąjungai per aštuonias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

5. Laivo ir įgulos paleidimas

Laivui ir jo įgulai leidžiama palikti uostą, kai sumokama per kompromiso procedūrą nustatyta bauda arba kai pateikiama banko garantija.

VIII SKYRIUS

AFRIKOS, KARIBŲ JŪROS IR RAMIOJO VANDENYNO VALSTYBIŲ (TOLIAU – AKR VALSTYBĖS) ŽVEJŲ ĮDARBINIMAS SĄJUNGOS LAIVUOSE

Taikant šį skyrių, žvejybos laivo savininkas yra žvejybos laivo savininkas ar kita organizacija arba kitas asmuo, pvz., valdytojas, agentas ar laivo be įgulos frachtuotojas, kuris iš savininko perėmė atsakomybę už laivo veiklą ir kuris, prisiimdamas tokią atsakomybę, sutiko prisiimti žvejybos laivo savininkui pagal šį susitarimą nustatytas pareigas ir įsipareigojimus, neatsižvelgiant į tai, ar bet kuri kita organizacija ar asmuo vykdo tam tikras pareigas ar įsipareigojimus žvejybos laivo savininko vardu;

1. Reikalaujamas priimti į laivą AKR valstybių žvejų skaičius

1.1. Žvejybos laivo savininkas priima į laivą AKR valstybių žvejus ir šie dirba laive kaip įgulos nariai, kol laivas vykdo žvejybos veiklą pagal Protokolą.

1.2. Mažiausias žvejų, kurie turi būti priimti į laivą pagal 1.1 punktą, skaičius:

a)    tunus gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai priima ne mažiau kaip šešis žvejus;

b)    tunus kartinėmis ūdomis žvejojantys laivai priima ne mažiau kaip du žvejus;

c)    dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojantys laivai priima ne mažiau kaip penkis žvejus.

Sąjungos žvejybos laivų savininkai stengiasi į laivus priimti ir papildomų Žaliojo Kyšulio jūrininkų.

1.3. Žvejai, kurie turi būti priimti į laivą pagal 1.1 punktą, turi atitikti vėliavos valstybės teisės aktų, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Tarybos direktyva (ES) 2017/159 12 , reikalavimus, įskaitant reikalavimus dėl paso, jūrininko knygelės, sveikatos pažymėjimo ir pagrindinio mokymo kurso baigimo pažymėjimo. Vėliavos valstybė pakankamai iš anksto pateikia Žaliojo Kyšulio valdžios institucijoms pagal tuos teisės aktus keliamų reikalavimų sąrašą. AKR valstybių žvejai, kurie turi būti priimti į laivą pagal 1.1 punktą, turi gebėti suprasti žvejybos laive vartojamą darbo kalbą, duoti nurodymus bei instrukcijas ir teikti ataskaitas ta kalba.

1.4. Kompetentingos Žaliojo Kyšulio institucijos parengia, reguliariai atnaujina ir žvejybos laivų savininkams pateikia kompetentingų žvejų sąrašą.

1.5. Kapitonas sudaro, datuoja ir pasirašo įgulos sąrašą, naudodamas IMO konvencijos dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo (FAL konvencijos) 5 formą, ir prieš laivui išplaukiant iš uosto teritorijos perduoda to sąrašo kopiją paskirtoms Žaliojo Kyšulio valdžios institucijoms.

1.6. Žvejybos laivo savininkas arba jo vardu veikdamas kapitonas atsisako priimti žveją į savo laivą, jei jis neatitinka 1.3 punkte nurodytų reikalavimų.

2. Darbo sąlygos

Sąlygos, kurių laikomasi priimant į laivą AKR valstybių žvejus, turi atitikti vėliavos valstybės teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Tarybos direktyva (ES) 2017/159, įskaitant nuostatas, susijusias su darbo ir poilsio valandomis, repatriacijos teisėmis ir darbuotojų sauga bei sveikata.

3. Žvejo darbo sutartis

3.1. Dėl kiekvieno žvejo, įdarbinamo Sąjungos laive pagal 1.1 punktą, suderama rašytinė įdarbinimo sutartis, kurią pasirašo žvejys ir darbdavys.

3.2. Sutartis atitinka vėliavos valstybės teisės aktų, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Tarybos direktyva (ES) 2017/159 (direktyvos I priedas), reikalavimus.

4. Žvejų užmokestis

4.1. Užmokestį ir papildomas su darbo jėga susijusias išlaidas tiesiogiai arba, jei žvejo darbdavys yra privati darbo rinkos tarnyba, netiesiogiai dengia žvejybos laivo savininkas.

4.2. AKR valstybių žvejams turėtų būti mokamas garantuotas mėnesinis arba reguliarus užmokestis, pageidautina banko pavedimu, neatsižvelgiant į faktinį sužvejotą ir (arba) parduotą žuvų kiekį. Atlyginimas nustatomas bendru žvejybos laivų savininkų arba jų agentų ir jūrininkų bei (arba) jų profesinių sąjungų ar atstovų sutarimu. Jei nėra sudaryta kolektyvinių susitarimų ir nėra taikomas vėliavos valstybių minimalus bazinis darbo užmokestis, AKR valstybių žvejams taikomos bazinės darbo užmokesčio sąlygos negali būti žemesnės už tas, kurios taikomos atitinkamų jų šalių įguloms, ir jokiomis aplinkybėmis – už jūrininkams taikomus TDO standartus, kurių tikslas – sukurti tarptautinę apsaugos sistemą, skirtą deramam jūrininkų darbui apsaugoti ir prisidėti prie jo užtikrinimo.

4.3. Žvejams nereikia padengti galimų išlaidų, susijusių su jiems skirtais mokėjimais. Žvejams turi būti suteikiama galimybė nemokamai šeimai pervesti visas jiems išmokėtas sumas arba jų dalį, įskaitant avansus.

4.4. Kaskart sumokėjus darbo užmokestį žvejui turi būti pateiktas atlyginimo lapelis ir paprašius – atlyginimo mokėjimo įrodymas.

5. Socialinė apsauga

Žaliasis Kyšulys užtikrina, kad žvejai, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra jo teritorijoje, ir jų išlaikytiniai, laikantis nacionalinės teisės, turėtų teisę į socialinę apsaugą, kuri jiems būtų užtikrinama ne mažiau palankiomis sąlygomis nei kitiems darbuotojams, visų pirma darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra jo teritorijoje.

6. Privačios darbo rinkos tarnybos

6.1. Privati darbo rinkos tarnyba gali būti:

a) samdos ir įdarbinimo tarnyba, t. y. bet koks viešajame ar privačiajame sektoriuje veikiantis asmuo, bendrovė, institucija, agentūra ar kita organizacija, kurie samdo žvejus žvejybos laivų savininkų vardu arba įdarbina žvejus žvejybos laivų savininkų laivuose;

b) privati įdarbinimo agentūra, t. y. bet koks asmuo, bendrovė, institucija, agentūra ar kita privataus sektoriaus organizacija, vykdanti su žvejų darbu ar įdarbinimu susijusią veiklą, siekiant žvejus suvesti su žvejybos laivų savininkais, kurie juos paskiria atlikti užduotis ir prižiūri, kaip jie jas atlieka.

6.2. Žaliojo Kyšulio kompetentingos institucijos užtikrina, kad Žaliojo Kyšulio agentai, teikiantys privačias darbo rinkos paslaugas žvejams ir žvejybos laivų savininkams:

a) nesinaudotų priemonėmis, mechanizmais ar sąrašais, kuriais siekiama sutrukdyti žvejams būti įdarbintiems arba atgrasyti juos nuo įsidarbinimo;

b) neverstų žvejų tiesiogiai ar netiesiogiai atsilyginti jiems iki galo ar iš dalies, pinigais ar natūra, už suteiktas darbo rinkos paslaugas arba padengti susijusias išlaidas;

c) neteiktų žvejams paskolų arba išteklių ar paslaugų, už kurias žvejys paskui turėtų atsilyginti arba sumokėti;

d) iš žvejo užmokesčio neišskaitytų paskolų arba mokesčio už išteklius ar paslaugas, suteiktas iki žvejo įdarbinimo, ir

e) užtikrintų, kad:

i) žvejo įdarbinimo sutartis atitiktų šį skyrių, įstatymus ir kitus teisės aktus, taip pat kolektyvinius susitarimus, reglamentuojančius žvejo įdarbinimo sutartį;

ii) žvejo įdarbinimo sutartis būtų surašoma žvejui suprantama kalba ir atitinkamo Sąjungos žvejybos laivo oficialiąja arba darbo kalba;

iii) prieš pasirašydami įdarbinimo sutartį įdarbinami žvejai būtų informuojami apie jų teises ir pareigas;

iv) būtų imtasi būtinų priemonių, kad įdarbinami žvejai, prieš pasirašydami įdarbinimo sutartį, galėtų išnagrinėti jos sąlygas ir dėl jų konsultuotis;

v) įdarbinami žvejai gautų pasirašytą įdarbinimo sutarties kopiją;

vi) žvejai vykdytų pagal šį skyrių jiems tenkančias pareigas ir

vii) žvejybos laivo savininkas po kiekvieno sumokėto darbo užmokesčio laiku gautų kiekvieno atlyginimo lapelio kopiją ir mokėjimo įrodymą, jei užmokestį moka agentas.

6.3. Žaliojo Kyšulio kompetentingos institucijos užtikrina, kad Žaliojo Kyšulio agentai, įdarbinantys žvejus užduotims Sąjungos žvejybos laivuose atlikti, užtikrintų, kad su tais žvejais pasirašytose žvejo įdarbinimo sutartyse būtų aiškiai nurodyta, jog atitinkamas žvejas yra pasamdytas agento; sutartis perduodama žvejybos laivo savininkui, kuris žvejui paves atlikti užduotis ir prižiūrės tų užduočių vykdymą.

6.4. Nukrypstant nuo 6.2 punkto b papunkčio, jūrininko knygelės, sveikatos pažymėjimo ir paso gavimo išlaidas padengia žvejys arba kitas asmuo ar organizacija, nustatyti atitinkamai taikytinuose teisės aktuose, žvejo įdarbinimo sutartyje arba kolektyviniame susitarime. Vizos ir darbo leidimo gavimo, jei jų reikia, išlaidas padengia darbdavys.

7. Šio skyriaus nuostatų laikymasis

7.1. Abiejų Šalių kompetentingos institucijos užtikrina, kad žvejams būtų lengvai ir nemokamai skaidria forma prieinami išsamūs taikytinų teisės aktų tekstai.

7.2. Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos užtikrina tinkamą šio skyriaus įgyvendinimą, laikydamosi savo įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę ir šiame skyriuje nustatytų pareigų.

7.3. Vėliavos valstybės institucijos užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose būtų tinkamai laikomasi 1, 2 ir 3 skirsnių. Šios institucijos vykdo savo pareigas pagal TDO gaires dėl vėliavos valstybės atliekamo gyvenimo ir darbo sąlygų žvejybos laivuose inspektavimo.

7.4. Žvejybos laivo savininkas atleidžiamas nuo 7.4 punkte nurodytos fiksuoto dydžio sumos mokėjimo, jei:

– paaiškėja, kad į 1.4 punkte nurodytą sąrašą įtrauktas siūlomas žvejys neatitinka 1.3 punkte nustatytų reikalavimų;

– įdarbinimo sutartį pagal 3.1 punktą pasirašęs žvejys neprisistato kapitonui sutartyje nurodytą dieną ir valandą;

– Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos nepateikia 1.4 punkte nurodyto sąrašo.

7.5. Jungtinis komitetas stebi, kaip laikomasi šiame skyriuje nustatytų pareigų.

8. Žvejų nepriėmimas į laivą

Žvejybos laivų savininkai, į laivus nepriėmę Žaliojo Kyšulio žvejų, anksčiau nei einamųjų metų rugsėjo 30 d. už kiekvieną pagal 1 dalyje nustatytą skaičių privalėtą priimti, bet nepriimtą jūrininką sumoka 20 EUR už kiekvieną dieną, kurią jų laivai praleidžia Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje.

IX SKYRIUS

STEBĖTOJAI

1. Žvejybos veiklos stebėjimas

Kol bus įgyvendinta regiono stebėtojų sistema, laivai, kuriems leidžiama pagal susitarimą žvejoti Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje, vietoj regioninių stebėtojų pagal šiame skyriuje nurodytas taisykles priima Žaliojo Kyšulio paskirtus stebėtojus.

Žvejybos leidimus turintiems laivams taikoma pagal susitarimą vykdomos jų žvejybos veiklos stebėjimo sistema.

Ši stebėjimo sistema atitinka ICCAT priimtų rekomendacijų nuostatas.

2. Paskirti laivai ir stebėtojai

Nepažeisdamos šio skyriaus 1 dalies nuostatų, Šalys įsipareigoja sudaryti technines ir logistines sąlygas, kad į laivą būtų galima priimti būtiną stebėtojų skaičių laikantis šių sąlygų ir apribojimų:

a) gaubiamaisiais tinklais žvejojančiame laivyne ne daugiau kaip trys (3) atsitiktine tvarka atrinkti laivai turi priimti bent po vieną mokslinį stebėtoją;

b) ūdomis žvejojančiame laivyne ne daugiau kaip trys (3) atsitiktine tvarka atrinkti laivai turi priimti bent po vieną mokslinį stebėtoją;

c) kartinėmis ūdomis žvejojančiame laivyne ne daugiau kaip du (2) atsitiktine tvarka atrinkti laivai turi priimti bent po vieną mokslinį stebėtoją.

Žaliasis Kyšulys nurodo, kurie Sąjungos laivai turi įlaipinti stebėtojus, ir laivui paskirto stebėtojo pavardę praneša ne vėliau nei likus penkiolikai dienų iki numatytos stebėtojo įlaipinimo datos.

Išduodamas žvejybos leidimą, Žaliasis Kyšulys praneša Sąjungai ir veiklos vykdytojams ar jų agentams, į kuriuos laivus paskirti stebėtojai , ir nurodo stebėtojų pavardes, taip pat laiką, kurį stebėtojas bus kiekviename laive. Žaliasis Kyšulys Sąjungai, veiklos vykdytojams ar jų agentams nedelsdamas praneša apie bet kokius pasikeitimus, susijusius su paskirtais laivais ir stebėtojais.

Žaliasis Kyšulys stengsis neskirti stebėtojų į laivus, kuriuose jau yra stebėtojas arba kurie jau oficialiai įpareigoti įlaipinti stebėtoją to žvejybos sezono metu vykdydami veiklą ne Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje.

Stebėtojai laive praleidžia ne daugiau laiko, nei būtina jų pareigoms atlikti.

Visi į Sąjungos laivą priimti stebėtojai turi būti tinkamai išmokyti, kad užsitikrintų savo saugumą laive ir atliktų reikiamas stebėjimo užduotis.

Žaliasis Kyšulys užtikrina savo stebėtojų mokymą. Stebėtojų mokymuose atsižvelgiama į nustatytas stebėjimo Sąjungos laivuose procedūras, siekiant suderinti ir koordinuoti nacionalines stebėtojų programas.

Šalys susitaria išnagrinėti galimybę savo stebėjimo programose naudoti elektroninės stebėsenos sistemą. Laikydamiesi ICCAT nuostatų Žaliasis Kyšulys ir Sąjunga bendradarbiauja su kitomis rytinės Atlanto vandenyno dalies pakrantės valstybėmis, siekdami remti suderintą regioninį stebėtojų programų įgyvendinimą.

3. Nustatyto dydžio finansinis įnašas

Mokėdamas mokestį už žvejybos leidimą, veiklos vykdytojas Žaliajam Kyšuliui taip pat sumoka nustatyto dydžio mokestį už kiekvieną laivą – 200 EUR per metus.

4. Stebėtojo atlyginimas

Stebėtojų atlyginimą ir socialines įmokas moka Žaliasis Kyšulys.

5. Įlaipinimo sąlygos

Stebėtojo įlaipinimo sąlygas, visų pirma jo buvimo laive trukmę, bendru sutarimu nustato veiklos vykdytojas arba jo agentas ir Žaliasis Kyšulys.

Stebėtojui laive taikomas aukšto rango įgulos nario statusas. Tačiau stebėtojo priėmimas į laivą priklauso nuo techninės laivo struktūros.

Apgyvendinimo ir maitinimo laive išlaidas padengia veiklos vykdytojas.

Kapitonas imasi visų nuo jo priklausančių priemonių, kad būtų užtikrintas stebėtojo fizinis saugumas ir bendra gerovė.

Stebėtojams sudaromos sąlygos naudotis visa jų pareigoms vykdyti reikalinga įranga. Stebėtojas gali naudotis ryšio priemonėmis, susipažinti su dokumentais, susijusiais su laivo žvejybos veikla, visų pirma, laivo žurnalu ir navigacijos knyga, ir patekti į laivo dalis, būtinas jo pareigoms vykdyti.

6. Stebėtojo pareigos

Būdami laive stebėtojai:

a)    imasi visų būtinų priemonių, kad nenutrūktų žvejybos operacijos ir kad nebūtų trukdoma jas vykdyti,

b)    tausoja laive esančias priemones ir įrangą,

c)    laikosi konfidencialumo bet kokių laive esančių dokumentų atžvilgiu.

7. Stebėtojų įlaipinimas ir išlaipinimas

Stebėtojas priimamas į laivą veiklos vykdytojo pasirinktame uoste.

Veiklos vykdytojas ar jo atstovas ne vėliau kaip likus dešimčiai dienų iki įlaipinimo praneša Žaliajam Kyšuliui stebėtojo įlaipinimo datą, laiką ir uostą. Jei stebėtojai į laivą įlaipinami užsienio šalyje, jų kelionės į įlaipinimo uostą išlaidas padengia veiklos vykdytojas.

Jei stebėtojas neprisistato sutartu įlaipinimo laiku ir nepasirodo per dvylika valandų nuo nustatytos įlaipinimo į laivą dienos ir valandos, veiklos vykdytojas automatiškai atleidžiamas nuo pareigos įlaipinti stebėtoją į laivą. Tokiu atveju laivas turi teisę išplaukti iš uosto ir pradėti žvejybos operacijas.

Jei stebėtojas išlaipinamas ne Žaliojo Kyšulio uoste, veiklos vykdytojas savo sąskaita užtikrina kuo greitesnį stebėtojo grįžimą į Žaliąjį Kyšulį.

8. Stebėtojo užduotys

Stebėtojas atlieka šias užduotis:

a)    stebi laivo žvejybos veiklą;

b)    tikrina laivo geografines koordinates per žvejybos operacijas;

c)    atlieka biologinių bandinių ėmimo operacijas pagal mokslo programą;

d)    registruoja naudojamą žvejybos įrankį;

e)    tikrina laivo žurnale įregistruotus duomenis apie laimikį, sužvejotą Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje;

f)    tikrina procentinę priegaudos dalį ir nustato į jūrą išmestą laimikį;

g)    laivui vykdant veiklą Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje, ne rečiau kaip kartą per savaitę radijo ryšiu, faksu arba elektroniniu paštu pateikia savo pastabas ir praneša apie laive esantį laimikio ir priegaudos kiekį.

9. Stebėtojo ataskaita

Prieš palikdami laivą stebėtojai laivo kapitonui pateikia savo stebėjimo ataskaitą. Laivo kapitonas turi teisę į stebėtojo ataskaitą įrašyti savo pastabų. Ataskaitą pasirašo stebėtojas ir kapitonas. Stebėtojas kapitonui atiduoda ataskaitos kopiją.

Stebėtojas perduoda ataskaitą Žaliajam Kyšuliui, kuris vieną ataskaitos kopiją perduoda Sąjungai per aštuonias dienas nuo stebėtojo išlaipinimo.

________________________________________

PRIEDO PRIEDĖLIAI

1 priedėlis. Žaliojo Kyšulio žvejybos zona

2 priedėlis. Techninės išsaugojimo priemonės

3 priedėlis. Kontaktiniai duomenys informacijai pagal šį protokolą siųsti

4 priedėlis. Žvejybos leidimo prašymo forma

4a priedėlis. Informacija, kurią reikia pateikti teikiant licencijos prašymą pagal Žaliojo Kyšulio ir Europos Sąjungos žvejybos susitarimo įgyvendinimo protokolą

5 priedėlis. Laivų stebėjimo sistemos (LSS) ir žvejybos veiklos registravimo sistemos (ERS) diegimo techniniai reikalavimai

6 priedėlis. Asmens duomenų tvarkymas

1 PRIEDĖLIS

ŽALIOJO KYŠULIO ŽVEJYBOS ZONA

Žaliojo Kyšulio žvejybos zona tęsiasi 200 jūrmylių nuo šių bazinių linijų:

Remiantis 1993 m. vasario 17 d. Žaliojo Kyšulio Respublikos ir Senegalo Respublikos pasirašyta sutartimi, jūrų siena su Senegalu apibrėžiama šiais taškais:

Remiantis Žaliojo Kyšulio Respublikos ir Mauritanijos Islamo Respublikos pasirašyta sutartimi, abiejų šalių jūrų siena apibrėžiama šiais taškais:

2 PRIEDĖLIS

TECHNINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS

1.   Visoms kategorijoms taikomos priemonės:

2.   Specialios priemonės

1 LENTELĖ. TUNUS KARTINĖMIS ŪDOMIS ŽVEJOJANTYS LAIVAI

1)    Žvejybos zona: už 12 jūrmylių nuo bazinės linijos.

2)    Leidžiami įrankiai: kartinės ūdos.

3)    Tikslinės rūšys: Gelsvauodegiai tunai (Thunnus albacares), didžiaakiai tunai (Thunnus obesus), Dryžieji tunai (Katsuwonus pelamis).

4)    Priegauda: laikantis ICCAT ir FAO rekomendacijų.

5)    Gyvas jaukas: žvejojimas gyvu jauku.

Žvejybos jauku dienų skaičius per mėnesį ribojamas jungtinio komiteto nuspręstu skaičiumi. Šalys susitaria dėl praktinių taisyklių nustatymo, siekdamos sudaryti galimybes vykdyti tokios kategorijos žvejybą arba gaudyti tokiems laivams reikalingą gyvą jauką. Jei tokia veikla vykdoma pažeidžiamose zonose arba naudojant netradicinius įrankius, šios taisyklės nustatomos remiantis Žaliojo Kyšulio mokslo instituto rekomendacijomis ir susitarus su Žaliojo Kyšulio valdžios institucijomis.

2 LENTELĖ. TUNUS GAUBIAMAISIAIS TINKLAIS ŽVEJOJANTYS LAIVAI

1)    Žvejybos zona: už 18 jūrmylių nuo bazinės linijos, atsižvelgiant į tai, kad Žaliojo Kyšulio žvejybos zona yra salynas.

2)    Leidžiami įrankiai: gaubiamieji tinklai.

3)    Tikslinės rūšys: Gelsvauodegiai tunai (Thunnus albacares), didžiaakiai tunai (Thunnus obesus), Dryžieji tunai (Katsuwonus pelamis).

Priegauda: laikantis ICCAT ir FAO rekomendacijų.

3 LENTELĖ. DREIFUOJANČIOSIOMIS ŪDOMIS ŽVEJOJANTYS LAIVAI

1)    Žvejybos zona: už 18 jūrmylių nuo bazinės linijos.

2)    Leidžiami įrankiai: dreifuojančiosios ūdos.

3)    Tikslinės rūšys: durklažuvės (Xiphias gladius), melsvieji rykliai (Prionace glauca), gelsvauodegiai tunai (Thunnus albacares), didžiaakiai tunai (Thunnus obesus).

Priegauda: laikantis ICCAT ir FAO rekomendacijų.

3.   Atnaujinimas

Ketindamos pagal mokslines rekomendacijas atnaujinti šias technines apsaugos priemones šalys konsultuojasi jungtiniame komitete.

3 PRIEDĖLIS

Kontaktiniai duomenys pranešimams pagal šį protokolą siųsti

I. Sąjungoje:  

Europos Komisija, Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas (MARE GD)

Pašto adresas: Rue Joseph II 99, 1049 Bruxelles, BELGIJA

El. paštas MARE-B3@ec.europa.eu

Licencijų paraiškos, inspektavimo ataskaitos, pažeidimų protokolai:

El. paštas MARE-LICENCES@ec.europa.eu

Laimikio stebėsena:

El. paštas MARE-CATCHES@ec.europa.eu

LSS ERS ryšys per FLUX:

El. paštas fish-fidesinfo@ec.europa.eu  

II. Žaliajame Kyšulyje :  

DNPA- DIREÇÃO NACIONAL DE PESCA E AQUACULTURA

Cova de Inglesa (Edifício do Campus do Mar)

C. Postal 132 Mindelo São Vicente, Žaliojo Kyšulio Respublika

Tel.: + 238 230 00 68 / 986 48 25

El. paštas: acordo.dgpescas@dgpescas.gov.cv  

COSMAR – CENTRO DE OPERAÇÕES DE SEGURANÇA MARÍTIMA

Antigo Aeroporto da Praia- Achada Grande Frente -Ilha Santiago

Žaliojo Kyšulio Respublika

Tel.: + 238 2631043

El. paštas: cosmar.secretaria@gmail.com  

IGP - INSPEÇÃO GERAL DAS PESCAS

Avenida Marginal, Mindelo, Žaliasis Kyšulys

(Edifício do Ex-Comando Naval, Mindelo São Vicente

C. Postal 34. Tel.: + 238 230 00 85 / 238 516 26 52

238 991 77 84

El. paštas:

IMAR - INSTITUTO DO MAR

Cova de Inglesa (Edifício do Campus do Mar)

C. Postal 132 Mindelo São Vicente, Žaliojo Kyšulio Respublika

Tel.: + 238232 13 73/74

El. paštas: gabinete.cd@imar.gov.cv  

4 PRIEDĖLIS

ŽVEJYBOS LEIDIMO PRAŠYMO FORMA

ŽALIOJO KYŠULIO IR EUROPOS SĄJUNGOS ŽVEJYBOS SUSITARIMAS

I. PRAŠYMO TEIKĖJAS

II. LAIVO IDENTIFIKAVIMO DUOMENYS

III. TECHNINIAI LAIVO DUOMENYS

Tonažas (išreikštas Londono GT):

Žuvų triumų skaičius:

Bendras žuvų triumų tūris (m3):

Gamintojas:

Modelis:

Serijos numeris:

Programinės įrangos versija:

Palydovinio ryšio operatorius (MCSP):

IV. ŽVEJYBOS VEIKLA

Aš, toliau pasirašęs, tvirtinu, kad šiame prašyme nurodyta informacija yra teisinga, tiksli ir pateikta sąžiningai.

Kur …, kada …/…/…

Prašymo teikėjo parašas: …

4A PRIEDĖLIS

Informacija, kurią reikia pateikti teikiant licencijos prašymą pagal Žaliojo Kyšulio ir Europos Sąjungos žvejybos susitarimo įgyvendinimo protokolą

Jei nenurodyta kitaip, pateikiama toliau nurodyta informacija apie prašymo teikėją, laivo savininką, laivo identifikacinius duomenis, jo techninius duomenis ir atitinkamą laikotarpį.

–Prašymo teikėjo vardas ir pavardė (pavadinimas) 

–Prašymo teikėjo telefono Nr. 

–Prašymo teikėjo e. paštas 

–Laivo savininko vardas ir pavardė (pavadinimas) 

–Laivo savininko adresas 

–Laivo kapitono vardas, pavardė 

–Kapitono pilietybė 

–Kapitono e. paštas 

–Vietinio agento vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas 

–Laivo pavadinimas 

–Vėliavos valstybė 

–Registracijos uostas 

–Tarptautinis radijo šaukinys (IRCS) 

–Išoriniai žymenys 

–MID 

–IMO Nr. (jei taikoma)

–ICCAT Nr.

–Dabartinės registracijos data 

–Ankstesnė vėliavos valstybė (jei buvo) 

–Pastatymo vieta 

–Pastatymo data 

–Radijo šaukinys 

–Palydovinio telefono numeris 

–Bendrasis laivo ilgis (metrais) 

–Tonažas (išreikštas Londono GT) 

–Variklio tipas 

–Variklio galia (KW) 

–Įgulos narių skaičius 

–Įgulos narių pilietybės 

–Laimikio laikymo laive būdas 

–Paros (24 val.) perdirbimo pajėgumas tonomis 

–Žuvų triumų skaičius 

–Bendras žuvų triumų tūris (m3) 

–LSS gamintojas (neprivaloma) 

–LSS modelis (neprivaloma) 

–LSS serijos numeris (neprivaloma) 

–LSS programinės įrangos versija (neprivaloma) 

–Palydovinio ryšio operatorius (neprivaloma) 

–Leidžiamas žvejybos įrankis 

–Laimikio iškrovimo vieta 

–Prašomo leidimo galiojimo pradžios data 

–Prašomo leidimo galiojimo pabaigos data 

5 PRIEDĖLIS

Laivų stebėjimo sistemos (LSS) ir žvejybos veiklos registravimo sistemos (ERS) diegimo techniniai reikalavimai

1 skirsnis. Bendros nuostatos dėl duomenų apie laivų geografines koordinates siuntimo ir Šalių diegiamos ERS; operacijų tęstinumas 

(1)Jei duomenų apie laivų geografines koordinates arba duomenų apie žvejybos veiklą (toliaus – ERS duomenys) perdavimas tarp atitinkamų ŽSC sutrinka dėl techninių problemų, Sąjungos laivai nėra laikomi nesilaikančiais reikalavimų.

(2)Šalys sukuria jungtį naudodamos Europos Komisijos suteiktą FLUX Transportation Layer programinę įrangą ir įdiegia UN/FLUX formatą. Žaliasis Kyšulys užtikrina, kad jo elektroninė įranga būtų suderinama su Sąjungos sistema.

(3)Prieš pradėdamos naudoti gamybos aplinką abi Šalys bandymų tikslais įdiegia priėmimo aplinką. Sąjunga priėmimo aplinkoje siunčia bandymų pranešimus Žaliojo Kyšulio ŽSC. Pavykus bandymams, abi Šalys susitaria dėl datos, nuo kurios duomenys apie laivų geografines koordinates ir ERS duomenys automatiškai siunčiami per FLUX programinę įrangą.

(4)Iki tos dienos duomenys apie Sąjungos laivų geografines koordinates ir ERS duomenys siunčiami naudojant šio Protokolo taikymo pradžios dieną galiojančius formatus ir taisykles.

(5)Vėliavos valstybės ŽSC ir Žaliojo Kyšulio ŽSC pasikeičia kontaktiniais e. pašto adresais ir nedelsdami vienas kitą informuoja apie tų adresų pasikeitimus.

(6)Vėliavos valstybės ŽSC ir Žaliasis Kyšulys kuo greičiau vienas kitą informuoja apie bet kokį automatinio pranešimų siuntimo sutrikimą, deramai stengiasi automatinį pranešimų siuntimą atkurti ir praneša kitai Šaliai, kai jis atkuriamas. Kilusius ginčus nagrinėja jungtinis komitetas.

(7)Jei sutrikimas trunka ilgiau nei 24 valandas, kol automatinis pranešimų siuntimas bus atnaujintas, vėliavos valstybės ŽSC 2 ir 3 skirsniuose nurodytu dažnumu siunčia duomenis elektroniniu paštu.

(8)Duomenys, kurie dėl automatinio siuntimo sistemos sutrikimo buvo siunčiami elektroniniu paštu, atkūrus sistemą yra pakartotinai išsiunčiami ir per ją.

(9)Kiekviena Šalis užtikrina duomenų nuoseklumą ir visų pirma į savo sistemą integruoja ir duomenims taiko atitinkamus filtrus, kad būtų atsižvelgiama tik į duomenis, susijusius su žvejybos veikla Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje.

2 skirsnis. Techniniai LSS duomenų siuntimo reikalavimai 

1.    Duomenys apie laivo geografines koordinates. Laivo stebėjimo sistema

Vėliavos valstybės ŽSC užtikrina automatinį duomenų apie laivo geografines koordinates tvarkymą ir elektroninį siuntimą, naudodamasis Europos Komisijos suteiktu centralizuotu ryšiu. Duomenys apie laivų geografines koordinates registruojami saugiu būdu ir saugomi Šalių trejų metų laikotarpį.

Pirmosios geografinės koordinatės, užregistruotos įplaukus į Žaliojo Kyšulio žvejybos zoną, žymimos kodu ENT. Visos vėlesnės buvimo vietos žymimos kodu POS, išskyrus pirmąją buvimo vietą, užregistruotą išplaukus iš Žaliojo Kyšulio žvejybos zonos – ji žymima kodu EXI.

2.         Laivo pranešimų siuntimas sugedus laivo stebėjimo įtaisui

Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje žvejojantys laivai, kurių stebėjimo įtaisas yra sugedęs, pranešimus apie geografines koordinates turi siųsti vėliavos valstybės ŽSC elektroniniu paštu ne rečiau kaip kas keturias valandas pateikdami visą privalomą informaciją. Vėliavos valstybės ŽSC apie šį pasikeitimą informuoja Žaliojo Kyšulio ŽSC. Duomenys apie geografines koordinates yra perduodami minėtu dažnumu.

Žaliojo Kyšulio ŽSC informuoja vėliavos valstybės ŽSC ir Sąjungą apie bet kokį žvejybos leidimą turinčio laivo perduodamų pranešimų apie geografines koordinates pertrūkį, jei jis nėra pranešęs apie išplaukimą iš Žaliojo Kyšulio žvejybos zonos.

Jei sutrikimas susijęs su Sąjungos prižiūrimomis elektroninėmis sistemomis, vėliavos valstybės ŽSC kas 24 valandas elektroniniu paštu siunčia Žaliojo Kyšulio ŽSC visus gautus pranešimus apie geografines koordinates. Žaliojo Kyšulio ŽSC gali paprašyti vėliavos valstybės ŽSC siųsti jam pranešimus kaip minėta, jei sutrikimas susijęs su jo sistema ir, nepaisant pastangų jį pašalinti, trunka ilgiau kaip 48 valandas.

Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos apie tai informuoja savo kompetentingas kontrolės tarnybas, kad nebūtų laikoma, jog Sąjungos laivai, neatsiųsdami duomenų apie geografines koordinates, padarė pažeidimą.

Pranešimų, kuriuose Žaliajam Kyšuliui siunčiami duomenys apie laivų geografines koordinates, struktūra

3 skirsnis. Žvejybos veiklos registravimo ir ERS duomenų teikimo sistemos įdiegimo techniniai reikalavimai

1. Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje esančio ir pagal šį protokolą išduotą licenciją turinčio Sąjungos žvejybos laivo kapitonas:

a) kiekvieną įplaukimą į žvejybos zoną ir išplaukimą iš jos registruoja specialiu pranešimu, kuriame nurodomas kiekvienos rūšies žuvų, laikomų laive tokio įplaukimo ar išplaukimo metu, kiekis ir įplaukimo arba išplaukimo data, laikas ir geografinės koordinatės. Šis pranešimas ERS arba kitomis ryšio priemonėmis perduodamas ne vėliau kaip likus dviem valandoms iki įplaukimo ar išplaukimo, apie kuriuos kapitonas praneša Žaliojo Kyšulio ŽSC;

b) kasdien registruoja laivo geografines koordinates vidurdienį, jei nebuvo vykdyta jokia žvejybos veikla;

c) registruoja kiekvienos žvejybos operacijos geografines koordinates, įrankio tipą, sužvejotą kiekvienos rūšies žuvų kiekį (atskirai nurodydamas laive paliktą laimikį ir į jūrą išmestą laimikį). Visos žuvų rūšys nurodomos FAO triraidžiais kodais; kiekis išreiškiamas gyvojo svorio kilogramais, arba, jei reikia, sužvejotų egzempliorių skaičiumi;

d) kasdien ne vėliau kaip 24:00 val. perduoda vėliavos valstybei į elektroninį žvejybos žurnalą įrašytus duomenis; duomenys perduodami už kiekvieną Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje praleistą dieną, įskaitant dienas, kai laimikio nesužvejota. Duomenys taip pat perduodami išplaukiant iš žvejybos zonos.

2. Vėliavos valstybės ŽSC pateikia ERS duomenis Žaliojo Kyšulio ŽSC. Laivo vėliavos valstybės ŽSC momentinius laivo ERS pranešimus (COE, COX, PNO) nedelsdamas automatiškai perduoda Žaliojo Kyšulio ŽSC. Jis automatiškai kartą per dieną perduoda kitus laivo ERS pranešimus.

3. Iki 1 skirsnyje nustatytų bandymų etapų pabaigos:

– duomenys perduodami per DEH (Data Exchange Highway) ES ERS (v. 3.1) formatu;

– pranešimai apie perkrovimą siunčiami elektroniniu paštu Žaliojo Kyšulio kompetentingai institucijai;

– tik momentiniai pranešimai (COE (laimikis įplaukimo metu), COX (laimikis išplaukimo metu), PNO (išankstinis pranešimas)) siunčiami automatiškai ir nedelsiant. Kitų tipų pranešimai pateikiami Žaliojo Kyšulio ŽSC atsiuntus automatinį prašymą. Įdiegus formatą UN/FLUX, pastarasis perdavimo būdas bus naudojimas tik specifinių prašymų, susijusių su istoriniais duomenimis, atveju.

4. Duomenys perduodami laikantis formato ir procesų, aprašytų Europos Komisijos interneto svetainėje paskelbtame įgyvendinimo dokumente.

5. Žaliojo Kyšulio ŽSC patvirtina jam siunčiamų momentinių ERS duomenų gavimą, nusiųsdamas gavimo patvirtinimo pranešimą ir patvirtindamas gauto pranešimo tinkamumą. Žaliojo Kyšulio ŽSC gavimo patvirtinimo nesiunčia, kai gauna duomenis, kurių pats paprašė.

6. Kai sutrinka duomenų perdavimas tarp laivo ir vėliavos valstybės ŽSC, vėliavos valstybės ŽSC nedelsdamas apie tai praneša laivo kapitonui arba operatoriui arba jų atstovui (-ams). Gavęs tokį pranešimą, laivo kapitonas bet kokiomis tinkamomis telekomunikacijų priemonėmis kasdien ne vėliau kaip iki 24:00 val. vėliavos valstybės kompetentingoms institucijoms perduoda trūkstamus duomenis.

7. Sutrikus laive įrengtos elektroninės perdavimo sistemos veikimui, laivo kapitonas arba operatorius užtikrina, kad ERS būtų pataisyta arba pakeista per 10 dienų nuo sutrikimo nustatymo. Pasibaigus šiam terminui, laivui nebeleidžiama žvejoti žvejybos zonoje; jis turi per 24 valandas iš jos išplaukti arba įplaukti į Žaliojo Kyšulio uostą. Laivui leidžiama išplaukti iš to uosto arba grįžti į žvejybos zoną tik tada, kai jo vėliavos valstybės ŽSC nustato, kad ERS sistema vėl veikia tinkamai.

8. Jei Žaliojo Kyšulio ŽSC ERS duomenų negauna dėl Sąjungos valdomų elektroninių sistemų gedimo, vėliavos valstybės ŽSC kas 24 valandas elektroniniu paštu siunčia Žaliojo Kyšulio ŽSC visus gedimo metu iš savo laivų gautus ERS pranešimus.

9. Jei duomenys neperduodami dėl Žaliojo Kyšulio prižiūrimų elektroninių sistemų gedimo, Žaliojo Kyšulio ŽSC susisiekia su vėliavos valstybių ŽSC ir susitaria dėl trūkstamų duomenų persiuntimo tvarkos. Vėliavos valstybės duomenis persiunčia per pagrįstą laikotarpį.

10. Ta pati procedūra gali būti taikoma Žaliajam Kyšuliui paprašius, jei priežiūros darbai Europos ar Žaliojo Kyšulio valdomas sistemas paveikia ilgiau nei 24 valandas.

11. Žaliasis Kyšulys informuoja savo kompetentingas kontrolės tarnybas, kad Sąjungos laivai nebūtų laikomi nevykdančiais savo ERS duomenų perdavimo.

6 priedėlis

Asmens duomenų tvarkymas

1.    Apibrėžtys ir taikymo sritis

1.1. Sąvokų apibrėžtys

Šiame priedėlyje vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Tausios žvejybos susitarimo y straipsnyje arba pateiktos toliau:

a) asmens duomenys – bet kokia informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę galima tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, pvz., vardą, pavardę, identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis;

b) tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, pavyzdžiui, rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas;

c) perduodančioji institucija – valdžios institucija, siunčianti asmens duomenis;

d) priimančioji institucija – valdžios institucija, gaunanti asmens duomenis;

e) duomenų saugumo pažeidimas – saugumo pažeidimas, dėl kurio netyčia arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be leidimo atskleidžiami persiųsti, saugomi arba kitaip tvarkomi asmens duomenys arba prie jų be leidimo gaunama prieiga;

f) tolesnis perdavimas – gaunančioji Šalies atliekamas asmens duomenų perdavimas subjektui, kuris nėra šio protokolo signataras (toliau – trečioji šalis);

g) kontrolės institucija – nepriklausoma valdžios institucija, atsakinga už šio straipsnio taikymo stebėseną, siekiant apsaugoti fizinių asmenų pagrindines teises ir laisves tvarkant asmens duomenis.

1.2. Taikymo sritis

Asmenys, susiję su šiuo protokolu, yra visų pirma fiziniai asmenys, kuriems priklauso žvejybos laivai, jų atstovai, kapitonas ir įgula, dirbanti žvejybos laivuose, kurie vykdo veiklą pagal šį protokolą.

Kalbant apie šio protokolo įgyvendinimą, visų pirma apie paraiškas dėl dotacijų, žvejybos veiklos stebėseną ir kovą su neteisėta žvejyba, galima tarpusavyje perduoti ir paskui tvarkyti šiuos duomenis:

– laivo identifikavimo duomenis ir kontaktinius duomenis;

– laivo ar su laivu susijusios veiklos, laivo geografinių koordinačių ir judėjimo, jo žvejybos veiklos arba su žvejyba susijusios veiklos duomenis, surinktus per kontrolę, inspektavimą arba stebėjimo operacijas;

– laivo savininko (-ų) arba jo atstovo duomenis, pvz., vardą, pavardę, pilietybę, profesinius kontaktinius duomenis ir profesinės banko sąskaitos duomenis;

– vietinio agento duomenis, pvz., vardą, pavardę, pilietybę ir profesinius kontaktinius duomenis;

– su laivo kapitonu ir įgulos nariais susijusiais duomenimis, tokiais kaip vardas, pavardė, pilietybė, pareigos, o kapitono atveju – jo kontaktine informacija;

– su laive dirbančiais žvejais susijusiais duomenimis, tokiais kaip vardas, pavardė, kontaktinė informacija, išklausyti mokymai, sveikatos pažyma.

1.3. Atsakingosios institucijos

Už duomenų tvarkymą atsakingos institucijos yra Europos Komisija ir vėliavos valstybės narės institucija Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio atveju.

2.    Asmens duomenų apsaugos priemonės

2.1. Paskirties ribojimas ir duomenų kiekio mažinimas

Pagal šį protokolą prašomi ir perduodami asmens duomenys turi būti adekvatūs, aktualūs ir skirti tik tam, kas būtina Protokolui įgyvendinti, t. y. žvejybos leidimų tvarkymui ir ES laivų vykdomos veiklos kontrolei bei stebėsenai. Šalys keičiasi asmens duomenimis pagal šį protokolą tik konkrečiais Protokole nustatytais tikslais.

Gauti duomenys nebus tvarkomi kitu tikslu, nei pirmiau nurodyti tikslai, arba jie bus nuasmeninti.

Gavusi prašymą priimančioji institucija nedelsdama informuoja perduodančiąją instituciją apie pateiktų duomenų naudojimą.

2.2. Tikslumas

Šalys užtikrina, kad pagal Protokolą perduodami asmens duomenys būtų tikslūs, aktualūs ir prireikus reguliariai atnaujinami pagal perduodančiosios institucijos žinias. Jei viena iš Šalių nustato, kad perduoti arba gauti asmens duomenys yra netikslūs, ji nedelsdama apie tai praneša kitai Šaliai ir siekia, kad būtų atlikti reikiami pataisymai ar atnaujinimai.

2.3. Saugojimo apribojimas

Asmens duomenys nėra saugomi ilgiau, nei būtina tikslui, kurio siekiant jais buvo keičiamasi, pasiekti; jie saugomi ne ilgiau kaip vienus metus po šio protokolo galiojimo pabaigos, išskyrus atvejus, kai asmens duomenys būtini pažeidimų, inspektavimo ar teisminių ar administracinių procesų stebėsenai. Tokiu atveju duomenys gali būti saugomi tiek laiko, kiek reikia tolesniems su pažeidimu ar inspektavimu susijusiems veiksmams atlikti, arba iki visiškos teisminio ar administracinio proceso pabaigos.

Jeigu asmens duomenys saugomi ilgesnį laikotarpį, tie duomenys turi būti nuasmeninami.

2.4. Saugumas ir konfidencialumas

Asmens duomenys tvarkomi taip, kad būtų užtikrintas tinkamas jų saugumas, atsižvelgiant į konkrečią tvarkymo riziką, įskaitant apsaugą nuo neleistino ar neteisėto tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo. Už duomenų tvarkymą atsakingos institucijos reaguoja į bet kokį su duomenimis susijusį pažeidimą ir imasi visų būtinų priemonių, kad pašalintų arba sušvelnintų bet kokį galimą neigiamą asmens duomenų saugumo pažeidimo poveikį. Priimančioji institucija nepagrįstai nedelsdama praneša apie tokį pažeidimą atitinkamai perduodančiajai institucijai ir jos laiku tarpusavyje, kiek būtina, bendradarbiauja, kad kiekviena iš jų galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su asmens duomenų saugumo pažeidimu pagal jų nacionalinę teisinę sistemą.

Šalys įsipareigoja įdiegti tinkamas technines ir organizacines priemones, kad užtikrintų, jog duomenų tvarkymas atitiktų šio protokolo nuostatas.

2.5. Ištaisymas arba ištrynimas

Abi Šalys užtikrina, kad perduodančiosios ir gaunančiosios institucijos imtųsi visų pagrįstų veiksmų siekdamos kuo greičiau užtikrinti, jog asmens duomenys būtų atitinkamai ištaisyti ar ištrinti, jei tvarkymas neatitinka šio protokolo nuostatų, visų pirma tais atvejais, kai tokie duomenys nėra tinkami, aktualūs, tikslūs ar kai jie yra pertekliniai, palyginti su duomenų tvarkymo tikslu.

Abi Šalys privalo viena kitai pranešti apie bet kokį ištaisymą ar ištrynimą.

2.6. Skaidrumas

Šalys užtikrina, kad atitinkami subjektai būtų informuojami atskiru pranešimu ir paskelbiant šį susitarimą jų interneto svetainėse apie perduodamų ir toliau tvarkomų duomenų kategorijas, asmens duomenų tvarkymo būdą, atitinkamą perdavimo priemonę, duomenų tvarkymo tikslą, trečiąsias šalis arba trečiųjų šalių, kurioms gali būti toliau perduodama informacija, kategorijas, individualias teises ir mechanizmus, kuriais galima pasinaudoti teisėms apginti ir žalos atlyginimui gauti, taip pat kontaktinius duomenis ieškiniui ar skundui pateikti.

2.7. Tolesnis perdavimas

Gaunančioji institucija pagal šį protokolą gautus asmens duomenis perduoda trečiajai šaliai, įsisteigusiai ne vėliavos valstybėje narėje, tik jei tai pateisinama svarbiu viešojo intereso tikslu, kuris taip pat pripažįstamas perduodančiajai institucijai taikomoje teisinėje sistemoje, ir jei įvykdyti kiti priedėlio reikalavimai (visų pirma susiję su tikslo apribojimu ir duomenų kiekio sumažinimu iki minimumo) ir

a) jei valstybei, kurioje įsikūrusi trečioji šalis, arba tarptautinei organizacijai taikomas pagal Reglamento (ES) 2016/679 45 straipsnį priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl tinkamumo (sprendimas dėl tinkamumo), apimantis tolesnį perdavimą, arba

b) konkrečiais atvejais, kai toks perkėlimas būtinas, kad perduodančioji institucija galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus regioninėms žvejybos valdymo organizacijoms arba regioninėms žuvininkystės organizacijoms, arba

c) išimties tvarka ir kai manoma, kad tai būtina, jei trečioji šalis įsipareigoja tvarkyti duomenis tik konkrečiu (-iais) tikslu (-ais), kuriuo (-iais) jie toliau perduodami, ir juos nedelsiant ištrinti, kai tvarkymas tuo tikslu nebereikalingas.

3.    Su duomenimis susijusių asmenų teisės

3.1. Galimybė susipažinti su asmens duomenimis

Duomenų asmens prašymu gaunančioji institucija privalo:

a) pranešti duomenų subjektui, ar yra tvarkomi su juo susiję asmens duomenys;

b) pateikti informaciją apie duomenų tvarkymo paskirtį, asmens duomenų kategorijas, saugojimo laikotarpį (jei įmanoma), teisę prašyti ištaisyti ir (arba) ištrinti duomenis, teisę pateikti skundą ir t. t.;

c) pateikti asmens duomenų kopiją;

d) pateikti bendrą informaciją apie taikomas apsaugos priemones.

3.2. Asmens duomenų ištaisymas

Duomenų subjekto prašymu gaunančioji institucija ištaiso jo asmens duomenis, jei jie yra neišsamūs, netikslūs ar pasenę.

3.3. Asmens duomenų ištrynimas

Duomenų subjekto prašymu gaunančioji institucija privalo:

a) ištrinti su juo susijusius asmens duomenis, jei jie buvo tvarkomi nesilaikant šiame protokole nustatytų apsaugos priemonių;

b) ištrinti su juo susijusius asmens duomenis, jei jie nebėra būtini tai paskirčiai, kuriai jie buvo teisėtai tvarkomi;

c) nutraukia asmens duomenų tvarkymą, jei duomenų subjektas tam prieštarauja dėl priežasčių, susijusių su jo konkrečia padėtimi, išskyrus atvejus, kai yra įtikinamų teisėtų duomenų tvarkymo priežasčių, kurios yra viršesnės už duomenų subjekto interesus, teises ir laisves.

3.4. Sąlygos

Gaunančioji institucija per pagrįstą laikotarpį, laiku ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos atsako į duomenų subjekto prašymą dėl prieigos prie jo asmens duomenų, jų ištaisymo ar jų ištrynimo. Gaunančioji institucija gali imtis tinkamų veiksmų, pvz., taikyti pagrįstus mokesčius, kuriais būtų galima padengti administracines išlaidas, arba atsisakyti imtis veiksmų pagal prašymą, jei jis yra akivaizdžiai nepagrįstas arba neproporcingas.

Jei į duomenų subjekto prašymą atsakoma neigiamai, gaunančioji institucija turi jį informuoti apie to priežastis.

3.5. Apribojimas

Pirmiau nurodytos teisės gali būti apribotos, jei toks apribojimas numatytas įstatyme ir yra būtinas bei proporcingas demokratinėje visuomenėje nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo bei nustatymo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais.

Šios teisės taip pat gali būti apribotos siekiant užtikrinti stebėsenos, inspektavimo ar reguliavimo funkciją, susijusią, net jei tik retsykiais, su viešosios valdžios funkcijų vykdymu.

Tokiomis pačiomis sąlygomis jos taip pat gali būti ribojamos siekiant apsaugoti su duomenimis susijusį asmenį arba kitų asmenų teises ir laisves.

4.    Teisių gynimas ir nepriklausoma priežiūra

4.1. Nepriklausoma priežiūra

Asmens duomenų tvarkymo atitiktį šiam protokolui prižiūri nepriklausoma išorės arba vidaus įstaiga, kuri užsiima tokia priežiūra ir turi tyrimo ir teisių gynimo įgaliojimus.

4.2. Priežiūros institucijos

Iš Sąjungos pusės tokią priežiūrą vykdo Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP), jei duomenų tvarkymas priklauso Komisijos kompetencijai, arba ES nacionalinės duomenų apsaugos priežiūros institucijos, jei duomenų tvarkymas priklauso vėliavos valstybės narės kompetencijai.

Žaliajame Kyšulyje už šią sritį atsako Nacionalinė duomenų apsaugos komisija (CNDP).

Minėtos institucijos veiksmingai ir laiku nagrinėja duomenų subjektų skundus dėl jų asmens duomenų tvarkymo pagal šį protokolą.

4.3. Teisė į teisių gynimą

Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagal jos teisinę tvarką duomenų subjektas, manantis, kad institucija nesilaikė 12 straipsnyje ir šiame priedėlyje nustatytų apsaugos priemonių arba kad buvo pažeista jo asmens duomenų apsauga, galėtų teisme arba lygiavertėje institucijoje siekti žalos atlyginimo iš tos institucijos, kiek tai leidžiama pagal taikytinas teisines nuostatas.

Visų pirma, bet koks skundas prieš bet kurią instituciją gali būti teikiamas EDAPP (Europos Komisijos atveju) ir CNDP (Žaliojo Kyšulio atveju). Be to, kai kurie skundai prieš bet kurią instituciją gali būti teikiami Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (Europos Komisijos atveju) ir Žaliojo Kyšulio teismams (Žaliojo Kyšulio atveju).

Jei duomenų subjektas, kurio asmens duomenys buvo tvarkomi, pateikia ieškinį arba skundą prieš perduodančiąją instituciją, gaunančiąją instituciją arba abi, institucijos informuoja viena kitą apie tokį ieškinį ar skundą ir deda visas pastangas, kad dėl ieškinio arba skundo būtų kuo greičiau rastas draugiškas sprendimas.

4.5. Šalių tarpusavio informavimas

Šalys informuoja viena kitą apie visus gautus skundus dėl asmens duomenų tvarkymo pagal šį protokolą ir apie dėl jų priimtus sprendimus.

5.    Peržiūra

Šalys informuoja viena kitą apie savo teisės aktų, turinčių įtakos asmens duomenų tvarkymui, pakeitimus. Kiekviena Šalis periodiškai patikrina savo politiką ir procedūras, kurios įgyvendinamos pagal 12 straipsnį ir šį priedėlį, bei jų veiksmingumą ir pagrįstu vienos Šalies prašymu kita Šalis peržiūri savo asmens duomenų tvarkymo politiką ir procedūras, kad įsitikintų ir patvirtintų, kad 12 straipsnyje ir šiame priedėlyje numatytos apsaugos priemonės yra veiksmingai įgyvendinamos. Patikrinimo rezultatai perduodami prašančiajai Šaliai.

Prireikus Šalys Jungtiniame komitete susitaria dėl būtinų šio priedo pakeitimų.

6.    Perdavimo sustabdymas

Perduodančioji Šalis gali sustabdyti arba nutraukti asmens duomenų perdavimą, jei Šalys nesugeba taikiai išspręsti ginčų dėl asmens duomenų tvarkymo pagal šį priedėlį, kol nuspręs, kad gaunančioji Šalis patenkinamai išsprendė klausimą. Jau perduoti duomenys toliau tvarkomi pagal šį priedėlį.

2 PRIEDAS

JUNGTINIO KOMITETO PRIIMAMŲ PROTOKOLO PAKEITIMŲ TVIRTINIMO PROCEDŪRA

Kai jungtinio komiteto prašoma pagal Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo 9 straipsnį ir Protokolo 6 bei 9 straipsnius priimti Protokolo pakeitimus, Komisija įgaliojama siūlomus pakeitimus tvirtinti Sąjungos vardu laikantis tokių sąlygų:

(1)Komisija užtikrina, kad patvirtinimas Sąjungos vardu:

(a)atitiktų bendros žuvininkystės politikos tikslus;

(b)arba būtų suderinamas su regioninių žvejybos valdymo organizacijų priimtomis atitinkamomis taisyklėmis ir juo būtų atsižvelgta į pakrantės valstybių bendrai vykdomą valdymą;

(c)būtų atliekamas atsižvelgiant į Komisijai pateiktą naujausią statistinę, biologinę ir kitą susijusią informaciją.

(2)Prieš Sąjungos vardu patvirtindama siūlomus pakeitimus, Komisija juos pateikia Tarybai likus pakankamai laiko iki atitinkamo Jungtinio komiteto susitikimo.

(1)Taryba įvertina, ar siūlomi pakeitimai atitinka šio priedo 1 punkte nustatytus kriterijus.

(2)Komisija siūlomus pakeitimus patvirtina Sąjungos vardu, jeigu jiems neprieštarauja tiek valstybių narių, kiek sudaro Tarybos blokuojančią mažumą pagal ES sutarties 16 straipsnio 4 dalį. Jeigu susidaro tokia sprendimą blokuojanti mažuma, Komisija Sąjungos vardu atmeta siūlomus pakeitimus.

(3)Jei paskesniuose Jungtinio komiteto susitikimuose, įskaitant susitikimus vietoje, susitarimo pasiekti nepavyksta, klausimas vėl perduodamas Tarybai 2–4 punktuose nustatyta tvarka, kad nustatant ES poziciją būtų atsižvelgta į naujus veiksnius.

(4)Komisijos prašoma tinkamu laiku imtis visų būtinų tolesnių su jungtinio komiteto sprendimu susijusių priemonių, be kita ko, atitinkamais atvejais paskelbti sprendimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikti pasiūlymus, būtinus tam sprendimui įgyvendinti.

Pozicija, kurios Sąjunga turi laikytis jungtiniame komitete dėl klausimų, kurie nėra susiję su Protokolo pakeitimais, daromais pagal Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo 9 straipsnį ir Protokolo 6 bei 9 straipsnius, nustatoma laikantis Sutarčių ir įtvirtintos darbo praktikos.

(1)    ES OL L 414, 2006 12 30, p. 3.; I Série N° 12 « B.O. » da Repùblica de Cabo Verde , 26 de Março de 2007.

(2)    ES OL L 2862, 2023 12 28, p. 10.

(3)    2019–2024 m. protokolo 5 straipsnis.

(4)    Pagal 2019–2024 m. protokolo 2 straipsnį, protokolas nustojo galioti 2024 m. gegužės 19 d. Todėl to protokolo 4 straipsnio 2 dalies b punkte numatytas specialiojo finansinio įnašo mokėjimo terminas yra 2025 m. gegužės 18 d.

(5)    2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).

(6)    Nuoroda: IX skyrius, 3 dalis.

(7)    Nuoroda: Žr. II skyriaus 1 skirsnio 6 dalyje pateiktą termino „metinis laikotarpis“ apibrėžtį.

(8)    Idem.

(9)    Nuoroda: ICCAT rekomendacijos 18-09 13 punktas.

(10)    Nuoroda: ICCAT rekomendacijos 21-15 3 priedėlio 3.1 punktas.

(11)    Nuoroda: ICCAT rekomendacijos 21-15 3 priedėlio 3.3 punktas ir 1 priedėlis.

(12)    2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/159, kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos („Europêche“) sudarytas Susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo (OL L 25, 2017 1 31, p. 12).