EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2024 01 24

COM(2024) 23 final

2024/0017(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl užsienio investicijų Sąjungoje tikrinimo, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452

{SWD(2024) 23 final} - {SWD(2024) 24 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

1.1.Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452, kuriuo nustatyta tiesioginių užsienio investicijų (TUI) į Sąjungą tikrinimo sistema (toliau – Reglamentas), buvo priimtas 2019 m. ir pradėtas taikyti 2020 m. spalio 11 d. Jis priimtas reaguojant į didėjantį susirūpinimą dėl tam tikrų užsienio investuotojų, siekiančių įgyti ES įmonių, kurios teikia ypatingos svarbos technologijas, infrastruktūrą ar išteklius arba turi neskelbtinos informacijos ir kurių veikla ypač svarbi ES lygmens saugumui ar viešajai tvarkai, kontrolę. Reglamentu siekta padėti nustatyti su TUI susijusią saugumo ar viešosios tvarkos riziką, darančią poveikį bent dviem valstybėms narėms arba visai ES, ir imtis dėl jos veiksmų, nes dėl didelės vidaus rinkos integracijos TUI ES įmonėje gali kelti riziką ne vien toje valstybėje narėje, kurioje ta TUI padaryta. Siekiant šio tikslo, Reglamentu valstybėms narėms leidžiama saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais peržiūrėti TUI savo teritorijoje ir keistis informacija su Komisija ir kitomis valstybėmis narėmis, be to, joms suteikti įgaliojimai imtis priemonių dėl konkrečios rizikos. Reglamentu taip pat sukurtas mechanizmas, kuriuo naudodamosi Europos Komisija ir valstybių narių tikrinimo institucijos bendradarbiauja dėl atskirų TUI. Šis mechanizmas suteikė galimybę keistis informacija, todėl ir Komisija, ir valstybės narės gali atkreipti kitų valstybių narių dėmesį į galimą su tam tikra TUI susijusią riziką saugumui ar viešajai tvarkai arba ypatingos svarbos ES lygmens programoms. Tai sustiprino atitinkamų valstybių narių valdžios institucijų atliekamą TUI vertinimą ir sudarė palankesnes sąlygas valstybei narei, kurioje vykdoma TUI, priimti galutinį sprendimą, ar leisti vykdyti sandorį, ar ne, ir, jei sandoris leidžiamas, ar reikia nustatyti kokias nors sąlygas.

Nuo tada, kai buvo priimtas Reglamentas, saugumo ir viešosios tvarkos klausimas tapo dar svarbesnis. Dėl COVID-19 pandemijos, Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir kitų geopolitinių įtampų tapo dar aiškiau, kad būtina gebėti nustatyti tam tikrų investicijų keliamą riziką ES ypatingos svarbos turtui ir geriau jį nuo tos rizikos apsaugoti. Šis aspektas taip pat iš dalies lėmė tai, kad gerokai daugiau valstybių narių ėmė diegti nacionalinius tikrinimo mechanizmus, o kai kurios valstybės narės pradėjo tikrinti daugiau sektorių 1 . Vis dėlto nemaža TUI į ES dalis vis dar vykdoma valstybėse narėse, kurios neturi tikrinimo mechanizmų 2 , todėl išlieka pažeidžiamumo pavojus, nes potencialiai ypač svarbios TUI taip ir nenustatomos.

Visų nacionalinių valdžios institucijų ir Komisijos bendradarbiavimas vis dėlto labai padėjo didinti informuotumą ir nustatyti rizikingas TUI, kurios priešingu atveju būtų buvusios nepastebėtos, ir imtis dėl jų veiksmų 3 . Tačiau buvo sudėtinga tvarkyti daugiajurisdikcius pranešimus (t. y. apie sandorius, susijusius su ta pačia įmone keliose valstybėse narėse) ir dėl to kilo veiksmingumo problemų (ypač užsienio investuotojams, ES tiksliniams subjektams ir tikrinimo institucijoms).

Reglamento 15 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad Komisija įvertintų Reglamento veikimą ir veiksmingumą ir ne vėliau kaip 2023 m. spalio 12 d. (t. y. ne vėliau kaip praėjus trejiems metams nuo visiško jo įgyvendinimo) pateiktų ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

1.2.Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Pasiūlymo tikslas – užtikrinti ES saugumą ir viešąją tvarką, kiek tai susiję su užsienio investicijomis. Jis atitinka bendrus ES politikos tikslus, nustatytus Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalyje, visų pirma skatinti ES vertybes ir interesus palaikant santykius su platesniu pasauliu ir prisidėti prie jos piliečių apsaugos, taikos, saugumo ir laisvos bei sąžiningos prekybos.

Pasiūlymas visiškai atitinka 2023 m. Komunikatą dėl ekonominio saugumo 4 , kuriame pabrėžta, kad TUI tikrinimas – viena iš priemonių, kurias ES taiko, kad apsisaugotų nuo bendrai nustatytos rizikos, darančios poveikį jos ekonominiam saugumui. Šiame bendrame komunikate Komisija pakartojo raginimą valstybėms narėms, kurios dar nėra įdiegusios nacionalinių TUI tikrinimo mechanizmų, nedelsiant tai padaryti. Ji taip pat pranešė apie pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto TUI tikrinimo reglamentui peržiūrėti.

Siūlomu reglamentu užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp, viena vertus, teisėto susirūpinimo dėl tam tikrų užsienio investicijų ir, kita vertus, poreikio išsaugoti atvirą ir palankų šių investicijų į Sąjungą režimą, kuris kartu visiškai derėtų su ES teise ir tarptautiniais įsipareigojimais.

1.3.Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Siūlomas reglamentas papildys kitas ES politikos sritis ir iniciatyvas, yra suderinamas su jomis ir nedaro joms poveikio. Tam tikriems sandoriams ES arba nacionaliniu lygmeniu gali būti taikomos kitos leidimo suteikimo procedūros, tačiau pasiūlymas ir šios priemonės dera, nes pastarųjų tikslas skiriasi nuo pasiūlymo tikslo. Net priešingai, siūlomu reglamentu tam tikru mastu papildomos ES priemonės, taikomos saugumui ar viešajai tvarkai svarbiems sektoriams ar veiksmams.

Siūlomas reglamentas taikomas investicijoms, kuriomis užmezgamas arba palaikomas ilgalaikis ekonominis ryšys tarp užsienio investuotojo ir ES tikslinio subjekto. Tai apima, pavyzdžiui, kontrolinio ar viso akcijų paketo įsigijimą, taip pat akcijų, suteikiančių užsienio investuotojui teises kontroliuoti ES tikslinio subjekto veiklą ar daryti jam įtaką, įsigijimą arba įrenginių įrengimą ES (toliau – plyno lauko investicijos). Kai tokio pobūdžio investicijos yra susijusios su judėjimu ES, jos daugiausia patenka į įsisteigimo laisvės taikymo sritį. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nuostatos dėl įsisteigimo laisvės išdėstytos SESV 49–55 straipsniuose. Jose nustatomas bendrasis principas, pagal kurį įsisteigimo laisvės apribojimai draudžiami, išskyrus atvejus, kai jie pateisinami konkrečiais viešosios tvarkos, saugumo ar sveikatos sumetimais, kaip nurodyta SESV 52 straipsnio 1 dalyje. Valstybės narės, remdamosi viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo sumetimais, investicijas gali riboti tik tuo atveju, jei vienam iš esminių visuomenės interesų kyla tikras ir pakankamai didelis pavojus ir tokiam pavojui pašalinti nepakanka mažiau ribojančių priemonių. Teisingumo Teismas išaiškino, kad visuomenės saugumo sąvoka apima valstybės vidaus ir išorės saugumą.

Tačiau šios nuostatos taikomos tik ES valstybių narių fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl jos nėra svarbios kalbant apie TUI iš ES nepriklausančios valstybės į ES. Todėl siūlomame reglamente išdėstytos TUI iš ES nepriklausančios valstybės į ES tikrinimo taisyklės nėra susijusios su nuostatomis dėl įsisteigimo laisvės.

Siūlomu reglamentu taip pat išplečiama dabartinio reglamento taikymo sritis, įtraukiant tam tikras investicijas ES, įskaitant investicijas, kurias kontroliuoja ne ES investuotojai. Kaip paaiškinta toliau, taip išplėsti taikymo sritį yra svarbu, kad Reglamentas būtų taikomas konkrečiai tokių investicijų grupei, t. y. investicijoms, kuriomis užmezgamas arba palaikomas ilgalaikis ekonominis ryšys tarp ne ES investuotojo ir ES tikslinio subjekto. Šias investicijas vykdo ES subjektas, tačiau šį subjektą kontroliuoja ne ES investuotojas, ir teisė priimti sprendimus dėl investicijos tenka ne ES investuotojui. Todėl tikslinga užtikrinti, kad šių sandorių, ypač jų aspektų, kurie gali turėti įtakos sprendimui patikrinti sandorį arba imtis papildomų priemonių, kad būtų sumažintas poveikis saugumui ar viešajai tvarkai, traktavimas būtų kuo artimesnis TUI traktavimui, siekiant išvengti situacijos, kai taikant siūlomą reglamentą investicijos, keliančios panašią riziką ES, būtų traktuojamos skirtingai.

Šiuo atžvilgiu turėtų būti sudarytos sąlygos pakankamai lanksčiai vertinti galimą riziką saugumui ir viešajai tvarkai, kad būtų galima atsižvelgti į investicijų ES, kurias vykdo užsienio investuotojų ES patronuojamosios įmonės, specifinį pobūdį ir struktūrą. Aiškus ryšys su užsienio investuotoju, taip pat kiti konkretūs Reglamente nustatyti kriterijai, susiję su į taikymo sritį patenkančių sandorių aprėptimi (įskaitant konkretų sričių, kuriose investuojama, sąrašą arba ypatingą dėmesį valstybės dalyvavimui užsienio investuotojo nuosavybės struktūroje, taip pat tai, kad užsienio investuotojas gali būti tikrinamas, nes jam taikomos ES sankcijos) – visa tai pabrėžia konkrečias investicijos ypatybes, kurios gali kelti konkretų susirūpinimą dėl saugumo ir viešosios tvarkos ir kurias reikia valdyti ES lygmeniu. Tokį susirūpinimą dažnai kelia TUI ir investicijos ES, kai ES subjektą kontroliuoja ne ES investuotojas. Bet jis nebūtinai kyla dėl kitų investicijų ES, kuriose užsienio investuotojai nedalyvauja, ir vertinant investicijas turėtų būti įmanoma (kai tai pagrįsta ir proporcinga) atsižvelgti į šį skirtumą saugumo ir viešosios tvarkos požiūriu.

Tuo remiantis galima atskirti vidaus rinkos laisvių taikymą investicijoms ES, kai ES subjektą kontroliuoja ne ES šalies investuotojas, ir situacijas, kuriose ne ES subjektai visai nedalyvauja. Todėl pagal Sutartį sandorių, susijusių su ES nepriklausančia valstybe, apribojimai gali būti grindžiami skirtingais sumetimais. Tai taip pat yra tinkama atsižvelgiant į tai, kad šie sandoriai tikrinami pagal visos Sąjungos masto bendradarbiavimo mechanizmą.

Siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų vertinama nuosekliai ir nuspėjamai, taip pat tikslinga, kad kriterijai ir elementai, naudotini vertinant užsienio investicijas, būtų nustatyti ES veiksmu – galiojančiu reglamentu.

Kaip paaiškinta pirmiau, Sutarties nuostatos dėl laisvo kapitalo judėjimo yra svarbios tik nedideliam sandorių skaičiui, taip pat atsižvelgiant į tai, kad į siūlomo reglamento taikymo sritį aiškiai neįtraukiamos portfelinės investicijos. Bet kuriuo atveju pirmiau apžvelgti sumetimai galioja SESV 65 straipsnio 1 dalies b punkte numatytam potencialiam laisvo kapitalo judėjimo ribojimo pagrindui, susijusiam su visuomenės saugumu, viešąja tvarka ar visuomenės sveikata. Be to, šiuo atžvilgiu svarbu užtikrinti, kad pagrindas tikrinti sandorius, kurių galutinis tikslas – nustatyti ilgalaikį ryšį su ne ES investuotoju, būtų traktuojamas nuosekliai (saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo požiūriu) ir kad vertinant investiciją būtų atsižvelgiama į visus konkrečius susirūpinimą keliančius klausimus, kurių gali kilti, kai sandoris susijęs su užsienio investuotoju (net jei sandoris vykdomas per ES įsteigtą, bet užsienio investuotojo kontroliuojamą subjektą).

Šie sumetimai nedaro poveikio valstybių narių galimybei riboti užsienio investicijas griežčiau nei pagal siūlomo reglamento kriterijus ir taikymo sritį, jei šie papildomi apribojimai atitinka SESV 65 straipsnio 1 dalies b punktą arba 52 straipsnio 1 dalį (kai taikoma).

Vertinant riziką pagal TUI tikrinimo sistemą gali būti atsižvelgiama į tai, ar užsienio investuotoją tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja ES nepriklausančios valstybės vyriausybė (be kita ko, dėl nuosavybės struktūros ar reikšmingo finansavimo), tačiau šio vertinimo tikslas – nustatyti, ar TUI gali neigiamai paveikti ES saugumą ar viešąją tvarką. Vis dėlto panašu, kad pastaraisiais metais užsienio subsidijos iškraipė ES vidaus rinką ir, kol nebuvo priimtas Užsienio subsidijų reglamentas 7 (USR), nebuvo jokios priemonės užsienio subsidijų poveikiui sąžiningai konkurencijai vidaus rinkoje vertinti ir su juo kovoti. ES nepriklausančių šalių teikiamos subsidijos nebuvo tikrinamos, o valstybių narių teikiamos subsidijos buvo atidžiai nagrinėjamos pagal ES valstybės pagalbos taisykles, kurių principas – iš esmės drausti subsidijas ir tik išimtiniais atvejais jas leisti.

USR atsižvelgiama į šiuos iškraipymus ir pašalinama reguliavimo spraga, kartu užtikrinant, kad vidaus rinka būtų atvira prekybai ir investicijoms.

Pagal USR Komisija turi įgaliojimus tirti finansinius įnašus, kuriuos ES veikiančioms įmonėms suteikė ES nepriklausančių valstybių vyriausybės. Nustačiusi, kad tokie finansiniai įnašai yra konkurenciją iškraipančios subsidijos, ji Komisija gali nustatyti jų iškraipomąjį poveikį atitaisančias priemones. USR nustatytos trys procedūros:

·pranešimu grindžiama procedūra, skirta koncentracijoms, susijusioms su ES nepriklausančių valstybių vyriausybių teikiamais finansiniais įnašais, tirti, kai įsigyjamos bendrovės, vienos iš susijungiančių šalių arba bendrosios įmonės apyvarta ES yra ne mažesnė kaip 500 mln. EUR, o šalims per pastaruosius trejus metus buvo suteikti didesni nei 50 mln. EUR užsienio finansiniai įnašai;

·pranešimu grindžiama procedūra, skirta viešųjų pirkimų procedūrų pasiūlymams, susijusiems su ES nepriklausančių valstybių vyriausybių finansiniais įnašais, tirti, kai numatoma sutarties vertė yra ne mažesnė kaip 250 mln. EUR, o pasiūlymas apima bent 4 mln. EUR užsienio finansinį įnašą vienai ES nepriklausančiai valstybei per pastaruosius trejus metus, ir

·savo iniciatyva taikoma procedūra visoms kitoms rinkos situacijoms tirti, kai Komisija gali pradėti peržiūrą savo iniciatyva.

Kai Komisija nusprendžia pradėti preliminarią peržiūrą, ar atitinkamas finansinis įnašas yra užsienio subsidija ir ar jis iškraipo vidaus rinką, ji turi apie tai informuoti valstybes nares, kurios pranešė Komisijai apie nacionalinę procedūrą pagal Reglamentą.

Tiek, kiek abiejų reglamentų taikymo sritys iš dalies sutampa, Reglamento 1 straipsnyje nustatyti tikrinimo pagrindai neturėtų daryti poveikio Komisijos pagal USR atliekamam vertinimui, ar nagrinėjamas finansinis įnašas yra užsienio subsidija ir ar jis iškraipo vidaus rinką.

Tarybos direktyvoje 2008/114/EB 8 numatyta Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų energetikos ir transporto sektoriuose, kurių sutrikdymas arba sunaikinimas turėtų didelį tarpvalstybinį poveikį bent dviem valstybėms narėms, nustatymo procedūra, tačiau joje dėmesys sutelkiamas tik į ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą šiuose dviejuose sektoriuose. Pripažįstant, kad svarbu visapusiškai spręsti ypatingos svarbos subjektų (t. y. subjektų, kuriuos valstybės narės nurodė savo teritorijoje kaip ypatingos svarbos subjektus) atsparumo klausimą), Ypatingos svarbos subjektų atsparumo direktyva 9 (toliau – CER direktyva) sukurta visa apimanti sistema, pagal kurią imamasi veiksmų dėl šių subjektų atsparumo atsižvelgiant į visus pavojus – gaivalinius ar žmogaus sukeliamus, atsitiktinius ar tyčinius. CER direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi konkrečių priemonių užtikrinti, kad esminės paslaugos, būtinos išlaikyti gyvybiškai svarbias visuomenės funkcijas arba ekonominę veiklą 11-oje sektorių, vidaus rinkoje būtų teikiamos netrukdomai. CER direktyva įsigaliojo 2023 m. sausio 16 d. ir valstybės narės turi perkelti jos reikalavimus į nacionalinę teisę iki 2024 m. spalio 17 d.

Tiek, kiek siūlomo reglamento taikymo sritis iš dalies sutampa su CER direktyvos, į tai, kad ES tikslinis subjektas yra nurodytas kaip ypatingos svarbos subjektas, reikėtų atsižvelgti vertinant užsienio investicijas siūlomo reglamento tikslais.

Kibernetinis saugumas

2016 m. nustatytos ES kibernetinio saugumo taisyklės 10 buvo atnaujintos Direktyva dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (toliau – TIS 2 direktyva) 11 , kuria galiojanti teisinė sistema atnaujinta, kad atitiktų didesnio skaitmeninimo ir kintančią grėsmių kibernetiniam saugumui aplinką, nustatant platesnę taikymo sritį, aiškesnes taisykles ir griežtesnes priežiūros priemones. TIS 2 direktyva išplėsta kibernetinio saugumo taisyklių taikymo sritis, įtraukiant naujus sektorius ir subjektus, ir nustatyta aiški dydžio ribinė vertė, todėl įprastomis aplinkybėmis į jos taikymo sritį patenka visos vidutinės ir didelės pasirinktų sektorių įmonės. TIS 2 direktyva taip pat sugriežtinti ir supaprastinti viešiesiems ir privatiesiems subjektams taikomi saugumo ir ataskaitų teikimo reikalavimai, nustatant rizikos valdymo metodą.

TIS 2 direktyvoje aptariamas tiekimo grandinių ir santykių su tiekėjais saugumas, būtent nustatant reikalavimą, kad į jos taikymo sritį patenkantys subjektai savo tiekimo grandinėse ir santykiuose su tiekėjais atsižvelgtų į kibernetinio saugumo riziką. ES lygmeniu ta direktyva didinamas pagrindinių informacinių ir ryšių technologijų tiekimo grandinių kibernetinis saugumas. TIS bendradarbiavimo grupė 12 , bendradarbiaudama su Komisija ir Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra, gali atlikti koordinuotus Sąjungos lygmens ypatingos svarbos tiekimo grandinių saugumo rizikos vertinimus. TIS 2 direktyva įsigaliojo 2023 m. sausio 16 d. ir valstybės narės turi perkelti jos reikalavimus į nacionalinę teisę iki 2024 m. spalio 17 d.

Tiek, kiek siūlomo reglamento taikymo sritis iš dalies sutampa su TIS 2 direktyvos taikymo sritimi, atliekant užsienio investicijų vertinimą siūlomo reglamento tikslais reikėtų atsižvelgti į tai, kad ES tikslinis subjektas taip pat patenka į TIS 2 direktyvos taikymo sritį, ir į ES lygmens koordinuotų ypatingos svarbos tiekimo grandinių saugumo rizikos vertinimų, atliktų pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 22 straipsnį, rezultatus.

Kai įvykdžius užsienio investiciją pateikiamas prašymas dėl sertifikavimo pagal Elektros energijos direktyvos arba Dujų direktyvos 10 straipsnį, siūlomo reglamento taikymas neturėtų daryti poveikio atitinkamos direktyvos taikymui. Tiek, kiek abiejų taisyklių taikymo sritys iš dalies sutampa, siūlomo reglamento 1 straipsnyje nustatyti tikrinimo pagrindai ir energijos tiekimo saugumo sąvoka turėtų būti aiškinami nuosekliai ir nedarant poveikio vertinimui pagal atitinkamą direktyvą, ar dėl asmens ar asmenų iš ES nepriklausančios valstybės arba ES nepriklausančių valstybių vykdomos kontrolės kils pavojus energijos tiekimo ES saugumui.

Dvejopo naudojimo prekės yra prekės, programinė įranga ir technologijos, kurias galima naudoti tiek civiliniais, tiek kariniais tikslais. ES kontroliuoja šių prekių eksportą, tranzitą ir su jomis susijusį tarpininkavimą bei techninę pagalbą, kad galėtų prisidėti prie tarptautinės taikos ir saugumo ir užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų platinimui. Reglamentas dėl dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės 18 2021 m. buvo peržiūrėtas, siekiant geriau atsižvelgti į riziką, susijusią su sparčiai kintančia saugumo, technologijų ir prekybos aplinka, ypač sutelkiant dėmesį į didesnės rizikos besiformuojančių technologijų eksportą. Investicijų tikrinimas papildo dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolę. Abi šios priemonės yra svarbios strateginei prekybos ir investicijų kontrolei, siekiant užtikrinti saugumą ES.

Siūlomame reglamente nustatytas reikalavimas, kad valstybės narės tikrintų užsienio investicijas ir apie jas praneštų pagal bendradarbiavimo mechanizmą, kai ES tikslinis subjektas turi įgaliojimus nuspręsti eksportuoti prekes iš ES muitų teritorijos.

Siūlomas reglamentas nepaveiks nacionalinių nuostatų ir sprendimų, turinčių įtakos dvejopo naudojimo prekių eksportui – tai ir toliau bus atskira procedūra, kuria siekiama specifinių tikslų.

Kovos su ekonomine prievarta priemonė

Kovos su ekonomine prievarta priemonė 19 – dar vienas svarbus ES ekonominio saugumo elementas. Naudodamasi šia priemone ES gali reaguoti į ekonominę prievartą ir geriau apginti savo ir savo valstybių narių interesus pasaulinėje arenoje.

Kovos su ekonomine prievarta priemone visų pirma siekiama atgrasyti nuo galimos ekonominės prievartos. Jeigu ekonominė prievarta vis dėlto būtų taikoma, šia priemone, pasitelkus dialogą ir bendradarbiavimą, būtų sudarytos sąlygos priversti ES nepriklausančią valstybę nutraukti tokią veiklą. O jei pradiniai veiksmai nepasiteisintų, ji taip pat suteiktų ES galimybę pasinaudoti įvairiomis galimomis atsakomosiomis priemonėmis prieš prievartą taikančią valstybę. Tai, be kita ko, tarifų nustatymas, prekybos paslaugomis apribojimai ir TUI arba galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose apribojimai.

Jei siūlomas reglamentas turėtų būti taikomas užsienio investuotojams iš ES nepriklausančių valstybių, kuriems taip pat taikomos atsakomosios priemonės pagal kovos su ekonomine prievarta priemonę, vertinant, ar užsienio investicija gali neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką, neturėtų būti daromas poveikis prievartos sąvokai, išskyrus atvejus, kai rizika saugumui ar viešajai tvarkai gali kilti būtent dėl prievartos. Be to, valstybių narių tikrinimo saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais išvados neturėtų daryti poveikio galimoms ES priemonėms, kuriomis siekiama kovoti su ekonomine prievarta.

ES ribojamosios priemonės (sankcijos)

ES ribojamosios priemonės taikomos įvairiems subjektams, be kita ko, visiems ES teritorijoje arba už jos ribų esantiems asmenims, kurie yra valstybių narių piliečiai, visiems ES teritorijoje ar už jos ribų esantiems juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal valstybių narių teisę, ir visiems ES visą verslo veiklą arba jos dalį vykdantiems juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms.

ES ribojamosios priemonės gali būti skirtos įmonėms, grupėms, organizacijoms ar asmenims (pavyzdžiui, turto įšaldymas ir draudimas leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais) arba sektoriams.

Komisija mano, kad turto įšaldymas ir draudimas leisti naudotis lėšomis taip pat taikomi bet kurio į sąrašą neįtraukto subjekto, kuris nuosavybės teise priklauso į sąrašą įtrauktam asmeniui ar subjektui arba yra jo kontroliuojamas, turtui, nebent būtų galima įrodyti, kad atitinkamas turtas į sąrašą įtrauktam asmeniui ar subjektui nuosavybės teise iš tikrųjų nepriklauso ar nėra jo kontroliuojamas.

Svarbu atidžiai ir griežtai kontroliuoti visus į sąrašą įtrauktų ar kitaip sankcionuotų asmenų bandymus tiesiogiai ar netiesiogiai įgyti ES įmonių kontrolę. Todėl ypač svarbu, kad ši taisyklė taip pat būtų taikoma tais atvejais, kai investuotojui nėra tiesiogiai taikomos sankcijos, tačiau jis nuosavybės teise priklauso tokiam asmeniui ar subjektui, yra jo kontroliuojamas arba veikia jo vardu ar nurodymu. Todėl siūlomu reglamentu būtų reikalaujama, kad valstybės narės praneštų kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie visas užsienio investicijas, kurias jų teritorijoje padarė investuotojai, kuriems taikomos bet kokios rūšies ES ribojamosios priemonės, taip pat bet kuri kita šalis, kuri priklauso tokiam asmeniui ar subjektui, yra jo kontroliuojama arba veikia jo vardu ar nurodymu.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

2.1.Teisinis pagrindas

TUI aiškiai patenka į ES bendros prekybos politikos, kuriai taikomas SESV 207 straipsnis, taikymo sritį. Be to, kaip papildomu teisiniu pagrindu reikia remtis SESV 114 straipsniu, kuriame numatyta priimti priemones vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui užtikrinti. Pagal šią nuostatą sudaromos sąlygos nustatyti priemones valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos sukūrimui ar veikimui, suderinti. Tai tinkamas teisinis pagrindas intervenciniam veiksmui, pagal kurį reikalaujama, kad valstybės narės tikrintų tam tikras investicijas vidaus rinkoje, ir siekiama pašalinti valstybių narių tikrinimo mechanizmų skirtumus, galinčius trukdyti naudotis pagrindinėmis laisvėmis ir tiesiogiai paveikti vidaus rinkos veikimą.

Nacionalinių teisės nuostatų skirtumai egzistuoja ir didėja, nes kai kurios valstybės narės jau turi tikrinimo mechanizmus, o keletas iš jų rengiasi kurti mechanizmus, kurie būtų taikomi ir investicijoms ES. Dėl to susiformavo reglamentavimo įvairovė ir nacionaliniai tikrinimo mechanizmai skiriasi konkrečiais elementais, pavyzdžiui, taikymo sritimi (veiklos rūšimis ir sektoriais), terminais (nacionalinės institucijos vertinimo ir sprendimo priėmimo trukme), procedūriniais reikalavimais ir kriterijais, pagal kuriuo sprendžiama dėl galimo neigiamo poveikio saugumui ar viešajai tvarkai. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į vidaus rinkos integracijos lygį, dėl kurio vienas sandoris gali paveikti kelias ES valstybes nares.

Ši įvairovė trukdo įsisteigimo laisvei ir tikėtina, kad ji didės, kuo daugiau valstybių narių taikys tikrinimo mechanizmus. Siūlomomis suderintomis priemonėmis siekiama: i) sudaryti vienodas sąlygas valstybėms narėms, ii) sumažinti esamas reikalavimų laikymosi sąnaudas užsienio investuotojams ir iii) užkirsti kelią papildomoms kliūtims investicijoms vidaus rinkoje.

Atsižvelgiant į su vidaus rinka susijusį pasiūlymo tikslą, jame numatyta, kad tam tikros užsienio investicijos turėtų būti tikrinamos neatsižvelgiant į tai, kurioje (-iose) valstybėje (-ėse) narėje (-ėse) yra tikslinis subjektas. Be to, pasiūlyme numatyta, kad užsienio investicijos vertinamos pagal suderintus standartus ir terminus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, būtinas aukštesnio lygio suderinimas Sąjungos lygmeniu, todėl SESV 114 straipsnis yra tinkamas teisinis pagrindas šiai iniciatyvai.

Taikant SESV 114 straipsnį į siūlomo reglamento taikymo sritį galima įtraukti tam tikras investicijas ES. Taip siekiama užtikrinti, kad būtų imamasi veiksmų dėl tokių sandorių keliamos rizikos saugumui ir viešajai tvarkai. Visų pirma siūlomas reglamentas būtų taikomas tik toms investicijoms ES:

i)kurias atlieka užsienio investuotojo patronuojamoji įmonė Sąjungoje, kai patronuojamąją įmonę tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja užsienio investuotojas. Ši nuostata netaikoma subjektams, kurie nepriklauso trečiosioms valstybėms ar jų subjektams arba kuriuose užsienio investuotojui priklauso tik kontrolės nesuteikianti dalis (portfelinėms investicijoms);

ii)kuriomis siekiama nustatyti ilgalaikį ryšį tarp užsienio investuotojo ir ES tikslinio subjekto.

2.2.Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

2.3.Proporcingumo principas

Reglamento vertinimas parodė, kad ES investicijų tikrinimo sistema gerokai mažiau veiksminga, i) nes kai kuriose valstybėse narėse nėra tikrinimo mechanizmų, kurie leistų tikrinti sandorius prieš juos įvykdant, o ii) nacionalinių investicijų tikrinimo mechanizmų taikymo sritis ribota 20 . Tai gali turėti šalutinį poveikį saugumo ar viešosios tvarkos interesams kitose valstybėse narėse ir ES svarbos projektams ar programoms.

Nenustačius bendros tikrintinų sandorių aprėpties ar kitų būdų suderinti sąlygas, kuriomis nacionaliniu lygmeniu turėtų būti pradedamas tikrinimas, tikėtina, kad iš valstybių narių gaunamų pranešimų skaičius ir aprėptis ir toliau labai skirsis. Be to, kai kurie užsienio investuotojai gali ir toliau naudotis ES jurisdikcijomis, kuriose nėra TUI tikrinimo mechanizmo arba kuriose jis netaikomas atitinkamam sektoriui.

Siūlomame reglamente numatytos priemonės, kuriomis norima sukurti bendradarbiavimo mechanizmą ir nustatyti tam tikrus procedūrinius ir materialinius nacionaliniams tikrinimo mechanizmams taikomus reikalavimus, yra proporcingos, nes jomis pasiekiamas siūlomo reglamento tikslas, kartu leidžiant valstybėms narėms savo tikrinimo mechanizmuose atsižvelgti į nacionalinius ypatumus ir priimti galutinį sprendimą dėl konkrečių užsienio investicijų.

2.4.Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

3.1.Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

3.2.Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

3.3.Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

3.4.Poveikio vertinimas

3.5.Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

3.6.Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Siekiant veiksmingai įgyvendinti šios iniciatyvos tikslus, keliems veiksmams būtinas Komisijos lygmens finansavimas. Metinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams bus apie 5,162 mln. EUR per metus, tai yra iš viso 29 Komisijos pareigūnams (visos darbo dienos ekvivalento vienetais). Kitos administracinės išlaidos yra susijusios su valstybių narių išlaidomis kelionėms į ekspertų grupės posėdžius (5 straipsnis) ir komiteto posėdžius (21 straipsnis) atlyginti. Numatoma, kad šios išlaidos sieks 0,032 mln. EUR per metus. Veiklos išlaidos būtinai IT infrastruktūrai finansuoti, kad Komisija ir valstybės narės galėtų tiesiogiai bendradarbiauti saugiais ryšių kanalais, sieks apie 0,25–0,29 mln. EUR per metus. Komisija ketina pradėti išorės tyrimą, kurio biudžetas – 0,25 mln. EUR, kad juo galėtų paremti vertinimą, kaip pasibaigus pereinamajam laikotarpiui valstybės narės laikosi reikalavimų. Komisija apsvarstys galimybę pradėti antrą tyrimą, kuris padėtų Komisijai atlikti siūlomo reglamento penkerių metų taikymo vertinimą.

5.KITI ELEMENTAI

5.1.Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Svarbi pasiūlymo dalis – stebėsena, ataskaitų teikimas ir vertinimas.

Stebėsena bus vykdoma nuolat, remiantis veiklos tikslais ir konkrečiais rodikliais. Reguliari ir nuolatinė stebėsena apims šiuos pagrindinius aspektus:

i)sandorių, apie kuriuos pranešta pagal bendradarbiavimo mechanizmą, skaičių ir

ii)sandorių, kurie gali neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką daugiau nei vienoje valstybėje narėje arba vykdant Sąjungos svarbos projektą ar programą, skaičių.

Be to, Komisija gali stebėti įvykius, susijusius su galutiniais sprendimais, apie kuriuos valstybės narės praneša Komisijai konfidencialiai.

Siūlomu reglamentu ir toliau bus reikalaujama, kad valstybės narės kasmet konfidencialiai praneštų Komisijai apie praėjusiais kalendoriniais metais naudojant jų tikrinimo mechanizmą vykdytą veiklą. Taip pat nustatomas reikalavimas, kad valstybės narės skelbtų metinę ataskaitą, kurioje būtų pateikta informacija apie atitinkamus teisėkūros pokyčius ir tikrinimo institucijos veiklą, taip pat suvestiniai duomenys apie patikrintus atvejus ir priimtus tikrinimo sprendimus. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai ir toliau teiks metinę siūlomo reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Ši ataskaita ir toliau bus skelbiama viešai.

Siūlomas reglamentas būtų vertinamas praėjus penkeriems metams nuo jo visapusiško taikymo pradžios dienos. Prireikus galėtų būti taikoma peržiūros sąlyga, pagal kurią Komisija galėtų imtis tinkamų priemonių, įskaitant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

5.2.Išsamus konkrečių siūlomo reglamento nuostatų paaiškinimas

1 skyriuje išdėstomos bendrosios nuostatos, įskaitant siūlomo reglamento dalyką ir taikymo sritį (1 straipsnis). Siūlomu reglamentu nustatoma ES sistema, pagal kurią valstybės narės saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais tikrina jų teritorijoje vykdomas investicijas. Juo taip pat nustatomas bendradarbiavimo mechanizmas, kad valstybės narės ir Komisija galėtų keistis informacija apie investicijas, įvertinti jų galimą poveikį saugumui ir viešajai tvarkai ir nustatyti galimus susirūpinimą keliančius klausimus, dėl kurių investiciją tikrinanti valstybė narė turėtų imtis veiksmų. Investicijų tikrinimo pagrindai nustatomi pagal atitinkamus ribojamųjų priemonių taikymo saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais reikalavimus, nustatytus Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties (visų pirma Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis XIV straipsnio a punkte ir XIVa straipsnyje) ir kituose prekybos ir investicijų susitarimuose ar sutartyse, kurių šalis yra ES arba jos valstybės narės.

2 straipsnyje pateikiamos kelios vartotinų terminų apibrėžtys. Visų pirma jame paaiškinama, kad siūlomas reglamentas taikomas investicijoms, kurios yra tiesioginės užsienio investicijos arba investicijos ES dalyvaujant užsienio subjektui. Taikant siūlomą reglamentą, tiesioginės užsienio investicijos apima platų spektrą investicijų, kuriomis užmezgami arba palaikomi ilgalaikiai ir tiesioginiai ryšiai tarp ES nepriklausančių valstybių investuotojų ir ūkio subjektų, vykdančių ekonominę veiklą valstybėje narėje. Jos apima užsienio investuotojo investicijas į ES tikslinį subjektą, kai ES tikslinis subjektas yra užsienio tikslinio subjekto, į kurį investuojama, patronuojamoji įmonė. Investicijos ES dalyvaujant užsienio subjektui apima įvairias investicijas, kurias užsienio investuotojas vykdo per užsienio investuotojo patronuojamąją įmonę ES ir kuriomis siekiama užmegzti arba palaikyti ilgalaikius ir tiesioginius užsienio investuotojo ir ES tikslinio subjekto ryšius, kad būtų galima vykdyti ekonominę veiklą valstybėje narėje. Siūlomas reglamentas netaikomas portfelinėms investicijoms.

2 skyriuje pateikiamos nacionalinių tikrinimo mechanizmų taisyklės. 3 straipsnyje reikalaujama, kad visos valstybės narės būtų sukūrusios tikrinimo mechanizmą, tenkinantį siūlomame reglamente nustatytus reikalavimus, užtikrintų jo veikimą ir apie jį praneštų Komisijai. Remdamasi šiais pranešimais Komisija turi skelbti nacionalinių tikrinimo mechanizmų sąrašą. 4 straipsnyje nustatomi tam tikri nacionaliniams tikrinimo mechanizmams taikomi reikalavimai. Visų pirma, šie mechanizmai turi būti taikomi bent i) investicijoms į ES įmones, dalyvaujančias siūlomo reglamento I priede nurodytuose ES svarbos projektuose ar programose, ir ii) investicijoms į ES įmones, veikiančias ES saugumo ar viešosios tvarkos interesams ypač svarbiose srityse, nurodytose siūlomo reglamento II priede (toliau – praneštinos investicijos). Be to, jame nustatomi tam tikri reikalavimai tikrinimo mechanizmų veiksmingumui užtikrinti.

3 skyrius skirtas bendradarbiavimo mechanizmui, pagal kurį valstybės narės ir Komisija gali keistis informacija ir siūlyti priemones, jei užsienio investicija gali neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką daugiau nei vienoje valstybėje narėje arba vykdant Sąjungos svarbos projektą ar programą. 5 ir 6 straipsniuose nustatomos taisyklės ir tvarka, susijusios su pranešimu apie užsienio investicijas, įskaitant specialią tvarką užsienio investicijoms, kurias vienu metu tikrina kelios valstybės narės (toliau – daugiavalstybiai sandoriai). 7 straipsnyje aprašomos sąlygos, taikomos valstybių narių teikiamoms pastaboms ir Komisijos nuomonėms, teikiamoms įvertinus užsienio investiciją, apie kurią pranešta. Šiomis nuostatomis valstybėms narėms suteikiama galimybė teikti pastabų valstybei narei, kurioje vykdoma užsienio investicija, jei ta užsienio investicija gali neigiamai paveikti jų saugumą ar viešąją tvarką, arba jos turi informacijos, svarbios tos užsienio investicijos tikrinimui. Komisija gali pateikti nuomonę valstybei narei, kurioje vykdoma užsienio investicija, jei ji mano, kad ta užsienio investicija gali neigiamai paveikti daugiau nei vienos valstybės narės saugumą ar viešąją tvarką arba Sąjungos svarbos projektus ar programas dėl saugumo ar viešosios tvarkos priežasčių. Komisija taip pat gali pateikti nuomonę, jei ji turi informacijos, svarbios užsienio investicijos tikrinimui, arba jei kelios užsienio investicijos kelia panašią riziką saugumui ar viešajai tvarkai. Be to, 7 straipsnyje nustatoma išsami tvarka, kaip pranešančioji valstybė narė atitinkamoms valstybėms narėms ir Komisijai pateikia informaciją apie savo priimtą tikrinimo sprendimą. 8 straipsnyje nustatomi pastabų ir nuomonių pateikimo terminai ir tvarka, taip pat dėl daugiavalstybių sandorių. 9 straipsnyje nustatomas mechanizmas, leidžiantis valstybėms narėms ir Komisijai bendradarbiauti dėl užsienio investicijų, apie kurias nepranešė valstybė narė, kurioje jas planuojama vykdyti. 10 straipsnyje nustatomi reikalavimai, keliami informacijai, kurią reikia pateikti ir kurios gali būti prašoma dėl užsienio investicijų, kurioms taikomas bendradarbiavimo mechanizmas. Pagal jį Komisija turi priimti įgyvendinimo reglamentą, kuriame būtų nustatyta standartizuota pranešimo apie užsienio investicijas forma. 11 straipsnyje nustatomi bendri nacionaliniams tikrinimo mechanizmams keliami reikalavimai, siekiant užtikrinti veiksmingą jų panaudojimą taikant bendradarbiavimo mechanizmą. 12 straipsnyje nustatomos valstybių narių ir Komisijos keitimosi informacija konfidencialumo užtikrinimo taisyklės.

4 skyriuje valstybėms narėms ir Komisijai nustatomos taisyklės dėl galimo užsienio investicijos poveikio saugumui ar viešajai tvarkai nustatymo (13 straipsnis) ir valstybių narių priimamų tikrinimo sprendimų (14 straipsnis).

5 skyriuje pateikiamos baigiamosios nuostatos. 14 straipsnyje nustatomas teisinis pagrindas bendradarbiauti su ES nepriklausančių valstybių atsakingomis institucijomis klausimais, susijusiais su investicijų tikrinimu saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais. Šiuo bendradarbiavimu nesiekiama sudaryti sąlygų keistis informacija apie sandorius, kuriems taikomas valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo mechanizmas. Siekiant užtikrinti tikrinimo mechanizmų skaidrumą ir ES bendradarbiavimą užsienio investicijų tikrinimo klausimais, 16 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės kasmet viešintų savo tikrinimo veiklą ir išvadas, skelbdamos apibendrintą ir nuasmenintą informaciją. Taip pat reikalaujama, kad Komisija skelbtų metinę reglamento įgyvendinimo ataskaitą. 5 skyriuje taip pat nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas (17 straipsnis), vertinimas (18 straipsnis), deleguotieji aktai (19 straipsnis), įgaliojimų delegavimas (20 straipsnis) ir įgyvendinimo aktų komiteto procedūra (21–22 straipsniai). 22 straipsniu panaikinamas Reglamentas (ES) 2019/452, o 24 straipsnyje nustatoma, kad siūlomas reglamentas turėtų įsigalioti pasibaigus 15 mėnesių pereinamajam laikotarpiui. Pereinamuoju laikotarpiu Reglamentas (ES) 2019/452 tebegaliotų ir būtų toliau taikomas.

II priede išvardyti Sąjungos saugumo ar viešosios tvarkos interesams ypač svarbios technologijos, turtas, įrenginiai, įranga, tinklai, sistemos, paslaugos ir ekonominės veiklos rūšys. Kai ES tikslinis subjektas vykdo ekonominę veiklą II priede nurodytoje srityje, valstybės narės turi tikrinti atitinkamą užsienio investiciją. Apie ją reikia pranešti pagal bendradarbiavimo mechanizmą, jei užsienio investuotojas arba ES tikslinis subjektas tenkina vieną iš reglamente nustatytų rizika pagrįstų sąlygų. Šis rizika pagrįstas atrankos būdas yra tinkamas siekiant užtikrinti, kad ES bendradarbiavimo mechanizmas būtų iš esmės naudojamas tik užsienio investicijoms, kurios gali būti svarbios saugumo požiūriu, ir pernelyg neapsukintų nacionalinių administracijų ir įmonių.

2024/0017 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl užsienio investicijų Sąjungoje tikrinimo, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 ir 207 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 26 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 27 ,

atsižvelgdami į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno, su kuriuo buvo konsultuojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 28 42 straipsnio 1 dalį, [data] nuomonę;

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)investicijomis Sąjungoje prisidedama prie jos ekonomikos augimo, nes ji tampa konkurencingesnė, kuriamos naujos darbo vietos ir masto ekonomija, taip pat pritraukiama kapitalo, technologijų, inovacijų ir ekspertinių žinių;

(2)Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnio 5 dalyje numatoma, kad, palaikydama santykius su platesniu pasauliu, Sąjunga turi saugoti ir skatinti savo vertybes ir savo interesus bei prisidėti prie savo piliečių apsaugos. Be to, Sąjungos ir valstybių narių investicijų aplinka yra atvira – tai įtvirtinta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir įtraukta į Sąjungos bei jos valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus;

(3)vis dėlto pagal tarptautinius įsipareigojimus, prisiimtus Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) ir su trečiosiomis valstybėmis sudarytuose prekybos bei investicijų susitarimuose, Sąjunga ir valstybės narės, laikydamosi tam tikrų reikalavimų, saugumo arba viešosios tvarkos sumetimais gali riboti tiesiogines užsienio investicijas (TUI);

(4)remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/452 29 buvo nustatyta valstybių narių vykdomo TUI į Sąjungą tikrinimo sistema. Visų pirma tuo reglamentu sukurtas bendradarbiavimo mechanizmas, kuriuo naudodamosi valstybės narės ir Komisija galėjo keistis informacija apie TUI ir reikšti susirūpinimą dėl rizikos saugumui ar viešajai tvarkai. Taikant tą bendradarbiavimo mechanizmą reikalauta, kad valstybė narė, kurioje TUI planuojama arba įvykdyta, savo tikrinimo sprendime tinkamai atsižvelgtų į kitų valstybių narių pateiktas pastabas ir Komisijos nuomonę;

(5)pagal Reglamentą (ES) 2019/452 sukurta sistema savo tikslą pasiekė – sukurtas oficialus mechanizmas, kad valstybės narės ir Komisija galėtų keistis informacija apie TUI ir didinti informuotumą apie tarpvalstybinę riziką saugumui ar viešajai tvarkai, kylančią dėl tam tikrų TUI;

(6)tačiau tam, kad Reglamentas (ES) 2019/452 būtų veiksmingesnis ir efektyvesnis ir visoje Sąjungoje būtų užtikrinamas aukštesnio lygio suderinimas, reikia naujos teisėkūros priemonės;

(7)tam tikros investicijos, kurioms Reglamentas (ES) 2019/452 netaikomas, gali kelti riziką Sąjungos saugumui ir viešajai tvarkai. Visų pirma kalbama apie kai kurias investicijas, vykdomas valstybėse narėse, kuriose tikrinimo mechanizmo nėra; investicijas, vykdomas valstybėse narėse, kuriose tikrinimo mechanizmas yra, bet jo taikymo sritis neapima tam tikrų jautrių investicijų, ir investicijas, kurias užsienio investuotojai vykdo per Sąjungoje įsteigtą patronuojamąją įmonę ir kurios gali kelti tokią pačią riziką saugumui ar viešajai tvarkai kaip ir tiesioginės trečiųjų valstybių investicijos;

(8)dauguma valstybių narių, tačiau ne visos, turi teisinių priemonių, kuriomis numatytas TUI tikrinimo mechanizmas. Daugelyje valstybių narių nacionalinės teisės aktais taip pat numatyta tikrinti ir Sąjungos vidaus investicijas. Valstybės narės yra nustačiusios labai skirtingas taikymo sritis, ribines vertes ir kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar investicija gali neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką. Tikrinimo procesai taip pat skiriasi. Vienose valstybėse narėse investicijas galima įvykdyti prieš gaunant leidimą dėl poveikio saugumui ir viešajai tvarkai. O kitos reikalauja, kad investicijos būtų užbaigiamos tik gavus leidimą pagal tikrinimo mechanizmą. Dėl tokių skirtumų kyla sklandaus vidaus rinkos veikimo problemų. Pavyzdžiui, susiformuoja nevienodos sąlygos ir didėja reikalavimų laikymosi išlaidos investuotojams, norintiems pranešti apie sandorius daugiau nei vienoje valstybėje narėje. Šis reglamentas padeda mažinti skirtumus, susijusius su pagrindiniais nacionaliniu lygmeniu taikomų mechanizmų elementais. Tai labai svarbu norint užtikrinti, kad investuotojams taikomi nacionaliniai režimai ir jų elementai būtų nuspėjami ir taip sumažėtų susijusios reikalavimų laikymosi išlaidos. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į vidaus rinkos integracijos lygį, dėl kurio vienas sandoris gali turėti poveikio kelioms Sąjungos valstybėms narėms. Pavyzdžiui, gali būti, kad sandoris, kuriuo siekiama įsigyti tikslinę bendrovę vienoje valstybėje narėje, taip pat daro poveikį saugumui ir viešajai tvarkai kitoje valstybėje narėje dėl tiekimo grandinės struktūros ar kitų ekonominių elementų, siejančių tikslinę bendrovę su kitomis bendrovėmis, įsisteigusiomis skirtingose valstybėse narėse. Siekiant išspręsti šias vidaus rinkos problemas ir užtikrinti didesnį nuoseklumą ir nuspėjamumą, tikslinga, kad kriterijai ir elementai, taikytini vertinant užsienio investicijas, būtų nustatyti Sąjungos veiksmu;

(9)siekiant visoje Sąjungoje užtikrinti nuoseklų požiūrį į užsienio investicijų tikrinimą, turėtų būti reikalaujama, kad visos valstybės narės tikrintų užsienio investicijas saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais. Todėl pagrindiniai nacionalinių tikrinimo mechanizmų elementai turėtų būti suderinti. Turėtų būti suderinta bent tikrintinų investicijų aprėptis, esminiai tikrinimo procedūros bruožai, taip pat užtikrinta nacionalinių mechanizmų ir Sąjungos bendradarbiavimo mechanizmo sąveika. Be to, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę išplėsti savo nacionalinio tikrinimo mechanizmo taikymo sritį, kad ji apimtų kitų rūšių užsienio investicijas, užsienio investicijas į kitus sektorius, papildomus Sąjungos tikslinius subjektus arba ekonominę veiklą, kurią atitinkama valstybė narė laiko ypač svarbia jos saugumui ar viešajai tvarkai. Jei jos pasirenka šią galimybę, toks tikrinamas taip pat turėtų atitikti šio reglamento nuostatas;

(10)Reglamentas (ES) 2019/452 taikomas tik TUI iš trečiųjų valstybių į Sąjungą. Tačiau taip pat būtina išplėsti ir bendradarbiavimo mechanizmo taikymo sritį, įtraukiant valstybių narių tarpusavio investicijas, kai investuotoją vienoje valstybėje narėje tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja užsienio subjektas, neatsižvelgiant į tai, ar galutinis tikrasis savininkas yra Sąjungoje, ar kitur. Taikymo sritį reikėtų išplėsti visų pirma norint užtikrinti, kad bet kokia investicija, kuria sukuriamas ilgalaikis ryšys tarp užsienio investuotojo ir Sąjungos tikslinio subjekto, neatsižvelgiant į tai, ar jis užmezgamas tiesiogiai užsienio investuotojo, ar per Sąjungoje įsteigtą ir užsienio investuotojo kontroliuojamą subjektą, būtų nuosekliai užfiksuota ir įvertinta. Dėl to visų valstybių narių tikrinimo taisyklės būtų nuoseklesnės ir geriau nuspėjamos, o tai savo ruožtu sumažins reikalavimų laikymosi išlaidas užsienio investuotojams ir mažins paskatas nukreipti investicijas į tas valstybes nares, kuriose šie sandoriai į minėtą taikymo sritį nepatenka;

(11)užsienio investuotojų investicijos į Sąjungos tikslinius subjektus, įskaitant investicijas, vykdomas per kontroliuojamą subjektą Sąjungoje, gali kelti konkrečią riziką saugumui ir viešajai tvarkai Sąjungoje ir jos valstybėse narėse. Tokia su investuotojais susijusi rizika neturėtų kilti ir atitinkamai dėl jos nereikia imtis veiksmų, kai investuojant dalyvauja tik subjektai, kurių su užsienio investuotojais nesieja nuosavybės ir kontrolės ryšiai, kurie su užsienio investuotojais nėra susiję arba nėra jų veikiami, įskaitant atvejus, kai užsienio investuotojui priklauso kontrolės nesuteikianti dalis Sąjungos subjekto. Kad investicijų tikrinimo sistema ir Sąjungos kontrolės mechanizmas būtų nuoseklūs, būtina vengti skirtingų taisyklių, pagal kurias traktuojamos užsienio investicijos, neatsižvelgiant į tai, ar jos vykdomos iš Sąjungai nepriklausančių valstybių tiesiogiai, ar per Sąjungoje jau įsteigtą subjektą. Šia sistema atsižvelgiama į tai, kad svarbu užtikrinti saugumą ir viešąją tvarką, ir ji skirta tik rizikai, kuri gali kilti dėl investicijų, kuriose dalyvauja užsienio subjektai. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų tikrinamos bent užsienio investicijos, susijusios su Sąjungos svarbos projektais ar programomis, arba kurių atveju Sąjungos tikslinis subjektas veikia srityse, kuriose užsienio investicija gali daryti poveikį saugumui ar viešajai tvarkai daugiau nei vienoje valstybėje narėje. Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę tikrinti kitas užsienio investicijas. Jei jos pasirenka šią galimybę, toks tikrinamas taip pat turėtų atitikti šio reglamento nuostatas; Šis reglamentas netaikomas sandoriams, kuriuose užsienio investuotojas nedalyvauja arba dalyvauja tokiu mastu, kad Sąjungos subjektas netampa tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamas;

(12)užsienio investicijos turėtų būti tikrinamos pagal šį reglamentą, atsižvelgiant į visą turimą faktinę informaciją ir laikantis proporcingumo principo bei kitų Sutartyse įtvirtintų principų. Be to, užsienio investicijų, kurios vykdomos per Sąjungoje įsteigtas užsienio investuotojo patronuojamąsias įmones, tikrinimas visais atvejais turėtų tenkinti iš Sąjungos teisės kylančius reikalavimus, visų pirma Sutarties nuostatas dėl įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo, kaip išaiškinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, laikantis tikslo išsaugoti atvirą ir įtraukią vidaus rinką. Bet kokie įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo Sąjungoje apribojimai, įskaitant tikrinimą ir dėl tikrinimo taikomas priemones, pavyzdžiui, rizikos mažinimo priemones ir draudimus, turėtų būti grindžiami tikra ir pakankamai didele grėsme pagrindiniam visuomenės interesui ir turėtų būti tinkami ir būtini, kaip nustatyta Teisingumo Teismo praktikoje. Kartu, vertinant apribojimo pagrįstumą ir proporcingumą, gali būti atsižvelgiama į investicijų Sąjungoje, vykdomų per užsienio investuotojo patronuojamąją įmonę, ypatumus, kad būtų įvertinti bet kokie įsisteigimo laisvės arba laisvo kapitalo judėjimo apribojimai, be kita ko, kai tinkama, bet kurioje Komisijos nuomonėje, priimtoje pagal šį reglamentą. Tai turėtų būti daroma atsižvelgiant į valstybių narių sistemų integraciją į Sąjungos masto bendradarbiavimo mechanizmą;

(13)tam, kad šiame reglamente nustatytas bendradarbiavimo mechanizmas veiktų veiksmingai ir efektyviai, būtina apibrėžti minimalią bendrą užsienio investicijų aprėptį, kurios laikydamosi visos valstybės narės turėtų teikti pranešimus pagal bendradarbiavimo mechanizmą. Valstybėms narėms turėtų būti palikta galimybė pranešti ir apie užsienio investicijas, kurioms nebūtina taikyti šio reglamento;

(14)taip pat būtina užtikrinti, kad valstybė narė, kurioje planuojama arba įvykdyta užsienio investicija, būtų labiau atskaitinga Komisijai ir toms valstybėms narėms, kurios pareiškia tinkamai pagrįstą susirūpinimą dėl savo arba Sąjungos viešosios tvarkos ar saugumo;

(15)šiame reglamente nustatyta bendra sistema neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių išimtinei atsakomybei už savo nacionalinio saugumo užtikrinimą, kaip numatyta ES sutarties 4 straipsnio 2 dalyje. Ja taip pat neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių gyvybinių saugumo interesų apsaugai pagal SESV 346 straipsnį;

(16)šis reglamentas turėtų būti taikomas užsienio investicijoms, kuriomis užmezgami arba palaikomi ilgalaikiai ir tiesioginiai trečiųjų valstybių investuotojų (įskaitant valstybės įstaigas) ir Sąjungos tikslinių subjektų, vykdančių ekonominę veiklą valstybėje narėje, ryšiai. Ši nuostata turėtų būti taikoma tais atvejais, kai tos investicijos vykdomos tiesiogiai iš trečiųjų valstybių arba jas vykdo užsienio kontroliuojamas Sąjungos subjektas. Vis dėlto sistema neturėtų būti taikoma bendrovės vertybinių popierių, skirtų tik finansinėms investicijoms, įsigijimui, kai neketinama daryti įtakos įmonės valdymui ir kontrolei (portfelinėms investicijoms). Bendrovių grupės restruktūrizavimas arba daugiau nei vieno juridinio asmens jungimas į vieną juridinį asmenį nėra laikoma užsienio investicija, jeigu nepadidėja užsienio investuotojų turimų akcijų skaičius arba dėl sandorio neatsiranda papildomų teisių, dėl kurių gali pasikeisti faktinis vieno ar kelių užsienio investuotojų dalyvavimas valdant arba kontroliuojant Sąjungos tikslinį subjektą;

(17)plyno lauko užsienio investicijos – investicijos, kuriomis užsienio investuotojas arba Sąjungoje esanti užsienio investuotojo patronuojamoji įmonė įrengia naujus įrenginius arba įsteigia naują įmonę Sąjungoje. Šis reglamentas turėtų būti taikomas plyno lauko užsienio investicijoms tiek, kiek valstybė narė jas laiko svarbiomis užsienio investicijų tikrinimo tikslais, nes jomis užmezgami ilgalaikiai ir tiesioginiai užsienio investuotojo ir tų įrenginių ar įmonės ryšiai. Be to, įrengdamas naujus įrenginius užsienio investuotojas gali daryti poveikį saugumui ir viešajai tvarkai, įskaitant atvejus, kai ta rizika susijusi su esminiais ekonominiais ištekliais. Todėl valstybės narės raginamos taikyti savo tikrinimo mechanizmus ir plyno lauko užsienio investicijoms, visų pirma, kai jos vykdomos su jų saugumu ar viešąja tvarka susijusiuose sektoriuose arba kai jos dėl tokių savo savybių kaip dydis ar esminis pobūdis yra svarbios jų saugumui ar viešajai tvarkai;

(18)siekiant užtikrinti nuoseklius ir nuspėjamus tikrinimo procesus, tikslinga nustatyti esminius tikrinimo mechanizmų, kuriuos turi įdiegti valstybės narės, bruožus. Šie bruožai turėtų apimti bent sandorių, kuriems turi būti taikomas reikalavimas gauti leidimą, aprėptį, tikrinimo terminus ir galimybę įmonėms, kurias paveikia tikrinimo sprendimas, jį apskųsti. Taisyklės ir procedūros, susijusios su tikrinimo mechanizmais, turėtų būti skaidrios ir vienodos visoms trečiosioms valstybėms;

(19)naudodamos Reglamente (ES) 2019/452 nustatytą bendradarbiavimo mechanizmą valstybės narės gali bendradarbiauti ir padėti viena kitai, kai tiesioginė užsienio investicija vienoje valstybėje narėje galėtų paveikti kitų valstybių narių saugumą ar viešąją tvarką arba Sąjungos svarbos projektus ar programas. Remiantis sukaupta patirtimi, šis mechanizmas labai naudingas, todėl pagal šį reglamentą reikėtų užtikrinti tolesnį jo veikimą ir jį sustiprinti; 

(20)siekdamos užtikrinti, kad būtų tinkamai nustatomos tos užsienio investicijos, kurios gali neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką Sąjungoje, valstybės narės turėtų tikrinti užsienio investicijas tais atvejais, kai Sąjungos tikslinis subjektas yra Sąjungos svarbos projekto ar programos dalis arba dalyvauja juose, arba kai Sąjungos tikslinio subjekto ekonominė veikla yra susijusi su Sąjungos saugumo ar viešosios tvarkos interesams ypač svarbia technologija, turtu, įrenginiu, įranga, tinklu, sistema ar paslauga. Be šių kriterijų, tikrinimo mechanizmai gali būti taikomi kitiems sektoriams, Sąjungos tiksliniams subjektams ar ekonominei veiklai, kuriuos atitinkama valstybė narė laiko ypač svarbiais savo saugumui ar viešajai tvarkai;

(21)siekiant užtikrinti, kad taikant bendradarbiavimo mechanizmą dėmesys būtų sutelkiamas tik į tas užsienio investicijas, kurios dėl užsienio investuotojo arba Sąjungos tikslinio subjekto savybių gali neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką, tikslinga nustatyti rizika pagrįstas sąlygas pranešti apie valstybėje narėje tikrinamas užsienio investicijas kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. Kai užsienio investicija netenkina nė vienos iš sąlygų, valstybė narė, kurioje ta užsienio investicija tikrinama, gali pranešti apie ją kitoms valstybėms narėms ir Komisijai, įskaitant atvejus, kai Sąjungos tikslinis subjektas vykdo didelio masto veiklą kitose valstybėse narėse arba priklauso įmonių grupei, turinčiai kelias bendroves skirtingose valstybėse narėse;

(22)siekdamos užtikrinti, kad būtų tinkamai nustatytas galimas užsienio investicijos poveikis vienos ar daugiau valstybių narių saugumui ar viešajai tvarkai, valstybės narės turėtų turėti galimybę teikti pastabas valstybei narei, kurioje planuojama arba įvykdyta užsienio investicija, net jei ta valstybė narė netikrina tos užsienio investicijos arba jei investicija tikrinama, bet apie ją nepranešta pagal bendradarbiavimo mechanizmą. Valstybių narių prašymai pateikti informaciją, atsakymai ir pastabos taip pat turėtų būti vienu metu pranešami Komisijai;

(23)siekdama užtikrinti, kad būtų tinkamai nustatytas galimas užsienio investicijos poveikis daugiau nei vienos valstybės narės ar Sąjungos saugumui ar viešajai tvarkai, Komisija turėtų turėti galimybę pateikti nuomonę, kaip apibrėžta SESV 288 straipsnyje, valstybei narei, kurioje planuojama arba įvykdyta užsienio investicija, net jei ji netikrinama toje valstybėje narėje arba jei investicija tikrinama, bet apie ją nepranešta pagal bendradarbiavimo mechanizmą;

(24)be to, siekiant užtikrinti saugumą ar viešąją tvarką tais atvejais, kai galimą poveikį sukelia užsienio investicija į Sąjungos tikslinę įmonę, kuria numatoma plėtoti, prižiūrėti ar įsigyti visai Sąjungai ypač svarbią infrastruktūrą, technologijas ar išteklius, Komisijai turėtų būti leidžiama pateikti nuomonę. Tokiu būdu Komisija turėtų priemonę apsaugoti visai Sąjungai naudingus projektus ir programas, kuriais svariai prisidedama prie Sąjungos saugumo ar viešosios tvarkos. Komisijos nuomonė, kurioje nurodomas galimas poveikis Sąjungos svarbos projektams ar programoms dėl saugumo ar viešosios tvarkos sumetimų, turėtų būti pranešama visoms valstybėms narėms;

(25)be to, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė priimti visoms valstybėms narėms skirtą nuomonę, jei ji nustato kelias užsienio investicijas, kurios kartu gali daryti poveikį Sąjungos saugumui ar viešajai tvarkai. Taip visų pirma galėtų būti tuo atveju, kai kelios užsienio investicijos turi panašių savybių. Pavyzdžiui, kai užsienio investicijas daro tas pats užsienio investuotojas arba panašią riziką keliantys užsienio investuotojai, arba kai kelios užsienio investicijos yra susijusios su tuo pačiu tiksliniu subjektu ar ta pačia infrastruktūra, įskaitant transeuropinę transporto, energetikos ir ryšių infrastruktūrą. Valstybės narės ir Komisija turėtų aptarti rizikos analizę ir veiksmus, kurių galima imtis dėl nuomonėje nurodytos rizikos;

(26)siekiant užtikrinti saugumą ar viešąją tvarką, kartu suteikiant daugiau tikrumo investuotojams, valstybės narės iki 15 mėnesių nuo užsienio investicijos įvykdymo turėtų turėti galimybę teikti pastabas, o Komisija – nuomonę dėl užsienio investicijų, kurios buvo įvykdytos, bet apie kurias nepranešta;

(27)siekiant didesnio aiškumo, Sąjungos svarbos projektų ar programų sąrašas turėtų būti pateiktas I priede. Turėtų būti įtraukiamos visos užsienio investicijos į transeuropinius transporto, energetikos ir ryšių tinklus, ir programas, kuriomis finansuojami moksliniai tyrimai ir plėtra, susiję su Sąjungos saugumui ar viešajai tvarkai svarbia veikla. Atsižvelgdamos į šių projektų ir programų svarbą Sąjungos saugumui ir viešajai tvarkai, valstybės narės turėtų tikrinti užsienio investicijas į Sąjungos įmones, kurios yra šių projektų ar programų, įskaitant finansuojamus Sąjungos, dalis arba juose dalyvauja;

(28)siekdamos užtikrinti, kad būtų tinkamai imamasi veiksmų dėl galimo užsienio investicijos poveikio vienos ar kelių valstybių narių saugumui ar viešajai tvarkai, valstybės narės, gavusios tinkamai pagrįstas kitų valstybių narių pastabas arba Komisijos nuomonę, turėtų kuo labiau atsižvelgti į tas pastabas ar nuomonę, įskaitant atvejus, kai jos mano, kad poveikis jų pačių saugumui ar viešajai tvarkai nedaromas. Jei reikia, valstybė narė turėtų koordinuoti veiksmus su Komisija ir atitinkamomis valstybėmis narėmis ir raštu pateikti joms grįžtamąją informaciją apie priimtą sprendimą ir apie tai, kaip labiau atsižvelgta į pastabas ir nuomonę. Už galutinį sprendimą dėl užsienio investicijų turėtų būti atsakinga tik ta valstybė narė, kurioje užsienio investicija planuojama arba įvykdyta;

(29)siekiant užtikrinti, kad bendradarbiavimo mechanizmas veiktų efektyviai, svarbu nustatyti reikalavimą, kad valstybė narė, pranešanti apie užsienio investicijas pagal bendradarbiavimo mechanizmą, standartizuota forma pateiktų būtiniausią informaciją. Kai bendradarbiaujama dėl užsienio investicijos, apie kurią nepranešta pagal bendradarbiavimo mechanizmą, valstybė narė, kurioje planuojama arba įvykdyta užsienio investicija, turėtų turėti galimybę pateikti bent tą būtiniausią informaciją. Komisija ir valstybės narės gali prašyti valstybės narės, kurioje užsienio investicija planuojama arba įvykdyta, pateikti papildomos informacijos. Šie prašymai pateikti papildomos informacijos turėtų būti tinkamai pagrįsti, apsiriboti informacija, būtina, kad valstybės narės galėtų pateikti pastabų, arba kad Komisija galėtų pateikti nuomonę, proporcingi prašymo tikslui ir pernelyg neapsunkinti pranešančiosios valstybės narės;

(30)siekiant užtikrinti, kad bendradarbiavimas būtų grindžiamas išsamia ir tikslia informacija, užsienio investuotojas arba įmonė turėtų pateikti visą susijusią informaciją, kurios prašo valstybė narė, kurioje jie yra įsisteigę, arba valstybė narė, kurioje užsienio investicija planuojama arba įvykdyta. Išskirtinėmis aplinkybėmis, kai, nepaisant visų deramų pastangų, valstybė narė negali gauti kitos valstybės narės arba Komisijos prašomos informacijos, ji turėtų apie tai nedelsdama pranešti. Tokiu atveju kitos valstybės narės pastabos ar Komisijos nuomonė, pateiktos naudojant bendradarbiavimo mechanizmą, turėtų būti pagrįstos jų turima informacija;

(31)siekdamos užtikrinti, kad bendradarbiavimo mechanizmas būtų naudojamas tik saugumui ar viešajai tvarkai užtikrinti, valstybės narės turėtų tinkamai pagrįsti visus prašymus pateikti informaciją apie konkrečią užsienio investiciją kitoje valstybėje narėje ir visas pastabas, kurias jos pateikia tai valstybei narei. Tokie patys reikalavimai taikomi, kai Komisija prašo informacijos apie konkrečią užsienio investiciją arba pateikia nuomonę valstybei narei;

(32)atitinkamai valstybės narės arba Komisija galėtų atsižvelgti į iš ekonominės veiklos vykdytojų, pilietinės visuomenės organizacijų ar socialinių partnerių (pavyzdžiui, profesinių sąjungų) gautą svarbią informaciją apie užsienio investiciją, galinčią neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką;

(33)valstybė narė, kurioje planuojama arba įvykdyta užsienio investicija, gali informuoti kitas valstybes nares arba Komisiją, jei nori, kad jos papildomai išnagrinėtų vieną ar daugiau aspektų apie užsienio investiciją, kuri vertinama naudojant bendradarbiavimo mechanizmą, arba jei ji sužino apie naujas aplinkybes arba naują informaciją, kuri gali turėti įtakos užsienio investicijos vertinimui. Tuomet kitoms valstybėms narėms ir Komisijai gali būti suteikta daugiau laiko papildomam užsienio investicijos vertinimui atlikti;

(34)bendradarbiavimo mechanizmo veiksmingumui ir efektyvumui užtikrinti, būtina suderinti terminus ir procedūras, kai kelios su tuo pačiu platesniu sandoriu susijusios užsienio investicijos yra tikrinamos keliose valstybėse narėse. Šių daugiavalstybių sandorių atveju pareiškėjas turėtų vienu metu atitinkamose valstybėse narėse pateikti atskirus prašymus suteikti leidimą. Be to, tos valstybės narės turėtų vienu metu pranešti apie prašymus pagal bendradarbiavimo mechanizmą. Siekdamos užtikrinti veiksmingą šių daugiavalstybių sandorių tvarkymą, atitinkamos valstybės narės turėtų koordinuoti veiksmus ir susitarti dėl to, ar apie užsienio investicijas reikia pranešti ir kada apie jas turėtų būti pranešta. Be to, atitinkamos valstybės narės taip pat turėtų tarpusavyje suderinti galutinį sprendimą. Jei atitinkamos valstybės narės ketina leisti užsienio investiciją su tam tikromis sąlygomis, jos turėtų užtikrinti, kad šios sąlygos derėtų tarpusavyje ir jomis būtų tinkamai atsižvelgiama į tarpvalstybinę riziką. Prieš uždrausdamos užsienio investiciją, atitinkamos valstybės narės turėtų apsvarstyti, ar nepakaktų sąlyginio leidimo ir suderintų priemonių bei jų suderinto vykdymo užtikrinimo, kad į galimą poveikį saugumui ar viešajai tvarkai būtų atsižvelgta. Komisija turėtų turėti galimybę dalyvauti koordinuojant šiuos aspektus;

(35)siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį į investicijų tikrinimą visoje Sąjungoje, labai svarbu, kad vertinant galimą riziką saugumui ir viešajai tvarkai būtų naudojami šiame reglamente Sąjungos lygmeniu nustatyti standartai ir kriterijai. Jie turėtų apimti poveikį ypatingos svarbos infrastruktūros saugumui, vientisumui ir veikimui, ypatingos svarbos technologijų (įskaitant bazines didelio poveikio technologijas) prieinamumui, saugumui ar viešajai tvarkai ypatingos svarbos išteklių nenutrūkstamam tiekimui, kurio sutrikdymas, nebuvimas, praradimas ar sunaikinimas turėtų didelį poveikį saugumui ir viešajai tvarkai vienoje ar keliose valstybėse narėse arba visoje Sąjungoje. Šiuo atžvilgiu valstybės narės ir Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į užsienio investicijos kontekstą ir aplinkybes. Visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar investuotoją tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja trečiosios valstybės vyriausybė, pavyzdžiui, skirdama reikšmingą finansavimą, arba į tai, ar jis dalyvauja siekiant trečiųjų valstybių politikos tikslų, taip padėdamas vystyti jų karinius pajėgumus. Šiomis aplinkybėmis, jei taikytina, valstybės narės ir Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į tai, kodėl užsienio investuotojui, jo tikrajam savininkui ar bet kuriai jo patronuojamajai įmonei arba asmeniui, veikiančiam tokio užsienio investuotojo vardu ar jo nurodymu, pagal SESV 215 straipsnį taikomos bet kokios rūšies Sąjungos ribojamosios priemonės; 

(36)kai valstybė narė, kurioje užsienio investicija planuojama arba įvykdyta, mano, kad užsienio investicija gali neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką Sąjungoje, tikslinga nustatyti reikalavimą, kad ta valstybė narė imtųsi tinkamų priemonių rizikai sumažinti, kai tokių priemonių yra, ir kai ji mano, kad jos tinkamos, kuo labiau atsižvelgdama į kitų valstybių narių pateiktas pastabas ir Komisijos pateiktą nuomonę, jei taikytina. Užsienio investicijos turėtų būti draudžiamos tik išimties tvarka ir tais atvejais, kai rizikos mažinimo priemonių arba priemonių, numatytų Sąjungos ar nacionalinėje teisėje (be tikrinimo mechanizmo), nepakanka poveikiui saugumui ar viešajai tvarkai sumažinti;

(37)siekiant padėti taikyti bendradarbiavimo mechanizmą ir skatinti valstybes nares keistis gerąja patirtimi, pagal Reglamentą (ES) 2019/452 įsteigta užsienio investicijų tikrinimo ekspertų grupė turėtų veikti toliau;

(38)valstybės narės apie savo tikrinimo mechanizmus ir visus jų pakeitimus turėtų pranešti Komisijai. Jos turėtų kasmet atsiskaityti visuomenei apie savo tikrinimo mechanizmų taikymą, apie atitinkamus teisės aktų pokyčius ir tikrinimo institucijos veiklą, be kita ko, pateikdamos suvestinius duomenis apie patikrintus sandorius, tikrinimo procedūrų rezultatus, užsienio investicijų šalių pilietybę ir ekonomikos sektorius, kuriuose tie sandoriai vykdyti; 

(39)siekiant užtikrinti koordinavimo mechanizmo veiksmingumą, valstybių narių ir Komisijos įsteigti kontaktiniai punktai turėtų užimti tinkamą poziciją atitinkamose administracijose. Kontaktiniai punktai turėtų turėti kvalifikuotų darbuotojų ir įgaliojimų, reikalingų jų darbui, susijusiam su koordinavimo mechanizmu, atlikti ir užtikrinti tinkamą konfidencialios informacijos tvarkymą; 

(40)valstybės narės ir Komisija turėtų būti skatinamos bendradarbiauti su panašių pažiūrų trečiųjų valstybių atsakingomis institucijomis klausimais, susijusiais su užsienio investicijų, kurios galėtų paveikti saugumą arba viešąją tvarką, tikrinimu. Tokiu administraciniu bendradarbiavimu turėtų būti siekiama stiprinti valstybių narių vykdomo užsienio investicijų tikrinimo ir valstybių narių bei Komisijos bendradarbiavimo sistemos pagal šį reglamentą veiksmingumą. Komisija turėtų būti informuojama apie šiuos dvišalius ryšius tiek, kiek jie susiję su sisteminiais investicijų tikrinimo klausimais. Komisija taip pat turėtų turėti galimybę stebėti pokyčius, susijusius su tikrinimo mechanizmais trečiosiose valstybėse;

(41)valstybės narės ir Komisija užtikrina informacijos, kurią jos teikia arba gauna taikydamos šį reglamentą, konfidencialumą pagal nacionalinę ir Sąjungos teisę. Kai neteisėtai atskleidus tam tikrą informaciją galėtų būti daromas įvairaus masto poveikis Europos Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių interesams, informacijos rengėjas ją turėtų įslaptinti pagal nacionalinę ir Sąjungos teisę. Atsakydamos į prašymus leisti susipažinti su dokumentais, tvarkomais taikant šį reglamentą, valstybės narės ir Komisija koordinuoja veiksmus ir užtikrina bent tokį saugomų interesų apsaugos lygį, koks yra nustatytas Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 30  4 straipsnyje, kad būtų apsaugotas tyrimų tikslas. Komisija turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų konfidencialios informacijos apsaugą, visų pirma laikydamasi Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/443 31 ir Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/444 32 . Be to, valstybės narės ir Komisija turėtų imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių susitarimo dėl įslaptintos informacijos, kuria keičiamasi Europos Sąjungos interesais, apsaugos 33 . Tai visų pirma apima pareigą nesumažinti informacijos slaptumo žymos laipsnio ar jos neišslaptinti be išankstinio rašytinio įslaptintos informacijos rengėjo sutikimo. Institucijos turėtų atitinkamai tvarkyti informaciją, kuri nėra įslaptinta, arba informaciją, kuri yra pateikiama konfidencialiai;

(42)bet koks asmens duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą turėtų atitikti taikomas asmens duomenų apsaugos taisykles. Kontaktinių punktų ir kitų subjektų vykdomas asmens duomenų tvarkymas valstybėse narėse turėtų vykti laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 34 . Komisija asmens duomenis turėtų tvarkyti laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 35 ;

(43)Komisija turėtų parengti metinę šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą ir pateikti ją Europos Parlamentui ir Tarybai. Siekiant didesnio skaidrumo, ataskaita turėtų būti skelbiama viešai. Ataskaita turėtų būti grindžiama, be kita ko, visų valstybių narių Komisijai konfidencialiai pateiktomis ataskaitomis, tinkamai atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tam tikros informacijos konfidencialumo apsaugą, visų pirma tais atvejais, kai duomenų paskelbimas galėtų daryti poveikį Sąjungos saugumui ar viešajai tvarkai arba pakenkti komerciniam konfidencialumui;

(44)Komisija turėtų įvertinti šio reglamento veikimą ir veiksmingumą praėjus penkeriems metams nuo jo taikymo pradžios dienos, o vėliau – kas penkerius metus, ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Toje ataskaitoje turėtų būti pateiktas įvertinimas dėl to, ar šį reglamentą reikėtų iš dalies keisti. Jei ataskaitoje siūloma iš dalies keisti šį reglamentą, prie jos gali būti pridėtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(45)įgyvendindamos šį reglamentą, Sąjunga ir valstybės narės turėtų laikytis ribojamųjų priemonių taikymo saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais atitinkamų reikalavimų, nustatytų PPO susitarimuose, visų pirma įskaitant nustatytus Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis 36 (GATS) XIV straipsnio a punkte ir XIVa straipsnyje. Įgyvendinimas taip pat turi atitikti Sąjungos sutartis ir būti suderinamas su įsipareigojimais, prisiimtais pagal kitus prekybos ir investicijų susitarimus, kurių šalys yra Sąjunga arba valstybės narės, arba prekybos ir investicijų susitarimus, prie kurių Sąjunga arba valstybės narės yra prisijungusios;

(46)jei užsienio investicija yra koncentracija, kuriai taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 37 , šio reglamento taikymas neturėtų daryti poveikio Reglamento (EB) Nr. 139/2004 21 straipsnio 4 dalies taikymui. Šis reglamentas ir Reglamento (EB) Nr. 139/2004 21 straipsnio 4 dalis turėtų būti taikomi nuosekliai. Tiek, kiek šių dviejų reglamentų atitinkama taikymo sritis iš dalies sutampa, šio reglamento 12 straipsnyje nustatyti tikrinimo pagrindai ir Reglamento (EB) Nr. 139/2004 21 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje apibrėžta teisėtų interesų sąvoka turėtų būti aiškinami nuosekliai, nedarant poveikio šiems interesams apsaugoti skirtų nacionalinių priemonių atitikties Sąjungos teisės bendriesiems principams ir kitoms nuostatoms vertinimui;

(47)šis reglamentas neturėtų daryti poveikio Sąjungos taisyklėms dėl kvalifikuotojo akcijų paketo įsigijimo finansų sektoriuje prudencinio vertinimo, nustatytoms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2009/138/EB 38 , 2013/36/ES 39 ir 2014/65/ES 40 , nes tai yra atskira procedūra, kuria siekiama konkretaus tikslo;

(48)šis reglamentas turėtų būti taikomas darniai su kitomis Sąjungos teisėje nustatytomis pranešimo ir leidimo suteikimo procedūromis ir nedaryti joms poveikio. Komisijai turėtų būti leidžiama naudoti valstybių narių pagal bendradarbiavimo mechanizmą pateiktą informaciją, kad ji galėtų vykdyti Sąjungos teisės taikymo priežiūros funkciją pagal ES sutarties 17 straipsnį;

(49)siekiant atsižvelgti į pokyčius, susijusius su Sąjungos svarbos projektais ar programomis, ir pritaikyti Sąjungos saugumo ar viešosios tvarkos interesams ypač svarbių technologijų, turto, įrenginių, įrangos, tinklų, sistemų, paslaugų ir ekonominės veiklos rūšių sąrašą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento priedų pakeitimų. Į I priede pateiktą Sąjungos svarbos projektų ir programų sąrašą turėtų būti įtraukti projektai ar programos, kuriems taikoma ES teisė ir kuriuos įgyvendinant numatyta plėtoti, prižiūrėti ar įsigyti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, ypatingos svarbos technologijas arba ypatingos svarbos išteklius, būtinus saugumui ar viešajai tvarkai. Į II priede pateiktą Sąjungos saugumo ar viešosios tvarkos interesams ypač svarbių technologijų, turto, įrenginių, įrangos, tinklų, sistemų, paslaugų ir ekonominės veiklos rūšių sąrašą turėtų būti įtrauktos sritys, užsienio investicija į kurias gali paveikti saugumą ar viešąją tvarką daugiau nei vienoje valstybėje narėje arba visoje Sąjungoje per Sąjungos tikslinį subjektą, kurios nedalyvauja įgyvendinant Sąjungos svarbos projektą ar programą arba iš jų negauna lėšų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 41 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(50)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, visų pirma susijusias su forma, kurią naudojant turi būti teikiama būtiniausia informacija apie užsienio investicijas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 42 ;

(51)Reglamentas (ES) 2019/452 turėtų būti panaikintas. Siekiant valstybėms narėms ir subjektams suteikti pakankamai laiko pasirengti įgyvendinimui, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo [įrašyti datą: 15 mėnesių nuo įsigaliojimo]. Pereinamuoju laikotarpiu nuo šio reglamento įsigaliojimo iki taikymo pradžios turėtų būti toliau taikomas Reglamentas (ES) 2019/452,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.Šiuo reglamentu nustatoma Sąjungos sistema, pagal kurią valstybės narės saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais tikrina jų teritorijoje vykdomas užsienio investicijas.

2.Šiuo reglamentu nustatomas bendradarbiavimo mechanizmas, kad valstybės narės ir Komisija galėtų keistis informacija apie užsienio investicijas, įvertinti jų galimą poveikį saugumui ar viešajai tvarkai ir nustatyti galimus susirūpinimą keliančius klausimus, dėl kurių užsienio investiciją tikrinanti valstybė narė turi imtis veiksmų.

3.Srityse, kuriose veikla nekoordinuojama šiuo reglamentu, valstybės narės gali priimti arba palikti galioti nacionalines nuostatas.

4.Šiuo reglamentu nedaromas poveikis išimtinei kiekvienos valstybės narės atsakomybei už savo nacionalinį saugumą, kaip numatyta ES sutarties 4 straipsnio 2 dalyje, ir kiekvienos valstybės narės teisei ginti savo gyvybinius saugumo interesus pagal SESV 346 straipsnį.

5.Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Sutartyse, visų pirma SESV 49 ir 63 straipsniuose, nustatytoms valstybių narių pareigoms. Valstybės narės užtikrina, kad visos priemonės, kurių imamasi pagal šį reglamentą, derėtų su tomis pareigomis. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis SESV 258 straipsnyje nustatytiems Komisijos įgaliojimams užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)užsienio investicija – tiesioginė užsienio investicija arba užsienio kontroliuojama investicija Sąjungoje, kuri sudaro sąlygas faktiškai dalyvauti valdant arba kontroliuojant Sąjungos tikslinį subjektą;

(2)tiesioginė užsienio investicija – bet kokios rūšies užsienio investuotojo investicija, kuria siekiama užmegzti arba palaikyti ilgalaikius ir tiesioginius ryšius tarp užsienio investuotojo ir esamo arba įsteigsimo Sąjungos tikslinio subjekto ir kuria užsienio investuotojas tiksliniam subjektui suteikia kapitalo ekonominei veiklai valstybėje narėje vykdyti;

(3)užsienio kontroliuojama investicija Sąjungoje – užsienio investuotojo per savo patronuojamąją įmonę Sąjungoje vykdoma bet kokios rūšies investicija, kuria siekiama užmegzti arba palaikyti ilgalaikius ir tiesioginius ryšius tarp užsienio investuotojo ir esamo arba įsteigsimo Sąjungos tikslinio subjekto ir kuria užsienio investuotojas tiksliniam subjektui suteikia kapitalo ekonominei veiklai valstybėje narėje vykdyti;

(4)prašymas suteikti leidimą – prašymo leisti užsienio investiciją, kuriai taikomas reikalavimas gauti leidimą, pateikimas pagal tikrinimo mechanizmą, nustatytą pagal 3 straipsnį;

(5)praneština investicija – užsienio investicija, tenkinanti bent vieną iš 5 straipsnyje nustatytų sąlygų;

(6)užsienio investuotojas:

(a)trečiosios valstybės fizinis asmuo arba

(b)įmonė arba subjektas, įsteigtas ar kitaip organizuotas pagal trečiosios valstybės įstatymus;

(7)užsienio investuotojo patronuojamoji įmonė Sąjungoje – ekonominę veiklą vykdanti įmonė, įsteigta pagal valstybės narės įstatymus, tenkinanti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES 43 22 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojama užsienio investuotojo;

(8)Sąjungos tikslinis subjektas – pagal valstybės narės įstatymus įsteigta įmonė;

(9)Sąjungos tikslinis subjektas, kuris vykdo ekonominę veiklą vienoje iš II priede išvardytų sričių – Sąjungos tikslinis subjektas, veikiantis arba ketinantis veikti II priede išvardytose srityse, apimančiose Sąjungos saugumo ar viešosios tvarkos interesams ypač svarbias technologijas, turtą, įrenginius, įrangą, tinklus, sistemas, paslaugas ir ekonominės veiklos rūšis, be kita ko, dėl nuosavybės, naudojimo, gamybos ar tiekimo aspektų;

(10)leidimo prašantis pareiškėjas – užsienio investicijų sandorio šalis ar šalys, kuri (-ios) kreipiasi į atitinkamą tikrinimo instituciją dėl leidimo;

(11)trečioji valstybė – Sąjungai nepriklausanti jurisdikcija;

(12)tikrinimas – procedūra, pagal kurią valstybė narė saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais gali vertinti, tirti, leisti, leisti su sąlyga, kad bus įgyvendintos rizikos mažinimo priemonės, drausti arba atšaukti užsienio investicijas;

(13)tikrinimo mechanizmas – visuotinai taikoma priemonė, kaip antai įstatymas arba kitas teisės aktas, ir susiję administraciniai reikalavimai, įgyvendinimo taisyklės ar gairės, kuriais nustatomos užsienio investicijų tikrinimo saugumo arba viešosios tvarkos sumetimais sąlygos ir procedūros;

(14)tikrinimo sprendimas – tikrinimo institucijos taikant tikrinimo mechanizmą priimta priemonė, kuria užsienio investicija leidžiama, leidžiama taikant rizikos mažinimo priemones, uždraudžiama arba atšaukiama;

(15)tikrinimo institucija arba tikrinimo institucijos – institucija (-os), valstybės narės paskirta (-os) tikrinti užsienio investicijas;

(16)įvykdymas – momentas, kai įvykdyta paskutinė atidedamoji sąlyga, susijusi su užsienio investicijų sandorio šalių sprendimu investuoti;

(17)bendradarbiavimo mechanizmas – valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas užsienio investicijų srityje pagal šį reglamentą;

(18)Sąjungos svarbos projektai arba programos – I priede išvardyti projektai ar programos, kuriems taikoma Sąjungos teisė ir kuriuose numatyta plėtoti, prižiūrėti ar įsigyti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, ypatingos svarbos technologijas arba ypatingos svarbos išteklius, itin svarbius saugumui ar viešajai tvarkai.

(19)pranešančioji valstybė narė – valstybė narė, kuri laikydamasi 5 straipsnio pagal bendradarbiavimo mechanizmą pranešė apie praneštiną investiciją;

(20)daugiavalstybis sandoris – užsienio investicija, kuriai taikomi kelių valstybių narių tikrinimo mechanizmai;

(21)daugiavalstybis pranešimas – praneština investicija, apie kurią kelios valstybės narės turi pranešti pagal bendradarbiavimo mechanizmą;

(22)rizikos mažinimo priemonė – bet kokia sąlyga, kuria siekiama pašalinti galimą neigiamą užsienio investicijos poveikį saugumui ar viešajai tvarkai;

(23)kontaktinis punktas – asmuo arba subjektas, valstybės narės paskirtas tikrinimo institucijos vardu pagal bendradarbiavimo mechanizmą pranešti apie praneštinas investicijas ir gauti bei siųsti visą informaciją, susijusią su užsienio investicijomis, kurioms taikomas šis reglamentas.

2 SKYRIUS
NACIONALINIAI TIKRINIMO MECHANIZMAI

3 straipsnis

Tikrinimo mechanizmų nustatymas

1.Valstybės narės pagal šį reglamentą nustato tikrinimo mechanizmą.

2.Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytas tikrinimo mechanizmas būtų taikomas bent toms investicijoms, kurioms taikomas reikalavimas gauti leidimą pagal 4 straipsnio 4 dalį.

3.Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip [data: 15 mėnesių nuo įsigaliojimo] praneša Komisijai apie pagal 1 dalį priimtas priemones. Vėliau valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokį tikrinimo mechanizmo pakeitimą per 30 dienų nuo pakeitimo patvirtinimo.

4.Ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo visų 3 dalyje nurodytų pranešimų gavimo arba iki [data: 21 mėnuo nuo įsigaliojimo], atsižvelgdama į tai, kuri data ankstesnė, Komisija viešai paskelbia valstybių narių tikrinimo mechanizmų sąrašą. Komisija tą sąrašą nuolat atnaujina.

4 straipsnis

Būtiniausi reikalavimai

1.Su tikrinimo mechanizmais susijusios taisyklės ir procedūros, taip pat priemonės, kurių pagal jas imamasi, turi atitikti Sąjungos teisę, būti skaidrios ir vienodos visoms trečiosioms valstybėms arba valstybėms narėms, kuriose įsteigta užsienio investuotojo Sąjungos patronuojamoji įmonė.

2.Valstybės narės užtikrina, kad jų tikrinimo mechanizmai tenkintų šiuos reikalavimus:

(a)numatytos tinkamos procedūros, kad tikrinimo institucija galėtų nustatyti, ar ji turi jurisdikciją dėl užsienio investicijos, dėl kurios kreiptasi su prašymu suteikti leidimą, ir atlikti pirminę peržiūrą, po kurios prireikus būtų atliekamas išsamus tyrimas siekiant nustatyti, ar ta užsienio investicija gali neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką. Išsamaus tyrimo tikslas, visų pirma, yra nustatyti, ar 14 straipsnio 1 dalyje nurodytas tikrinimo sprendimas yra tinkamas, ir nustatyti jo turinį;

(b)tikrinimo institucija stebi ir užtikrina, kad būtų laikomasi tikrinimo mechanizmo ir tikrinimo sprendimų. Ji visų pirma įdiegia tinkamas procedūras, kad būtų galima nustatyti tikrinimo mechanizmo ir tikrinimo sprendimų apėjimo atvejus ir užkirsti jiems kelią;

(c)tikrinimo institucija įgaliojama savo iniciatyva pradėti tikrinti užsienio investicijas bent 15 mėnesių po užsienio investicijos, kuriai netaikomas reikalavimas gauti leidimą, įvykdymo, jei ji turi pagrindo manyti, kad ta užsienio investicija gali paveikti saugumą ar viešąją tvarką;

(d)konfidenciali informacija, įskaitant neskelbtiną komercinę informaciją, pateikta tikrinimą vykdančiai valstybei narei, turi būti saugoma;

(e)užsienio investuotojai, užsienio investuotojų patronuojamosios įmonės Sąjungoje, per kurias vykdoma užsienio investicija, ir įmonės, kurioms taikomas tikrinimo sprendimas, turi turėti galimybę apskųsti jį teisme;

(f)metinė ataskaita skelbiama viešai ir joje pateikiama informacija apie atitinkamus teisės aktų pokyčius valstybėje narėje ir apibendrinti bei nuasmeninti duomenys apie patikrintas investicijas, įskaitant tikrinimo sprendimų rezultatą, investicijų, apie kurias pranešta tikrinimo institucijai, šalių pilietybes arba įsisteigimo valstybes, ir ekonomikos sektorius, kuriuose tie sandoriai buvo įvykdyti;

(g)dėl užsienio investicijų, kurioms taikomas 4 dalyje nurodytas reikalavimas gauti leidimą, leidimo prašantis pareiškėjas kreipiasi į tikrinimo instituciją ir jos patikrinamos prieš jas įvykdant;

(h)tikrinimo institucija įgaliojama taikyti rizikos mažinimo priemones, uždrausti arba atšaukti užsienio investicijas, kurioms taikomas 4 dalyje nurodytas reikalavimas gauti leidimą ir dėl kurių nesikreipta arba kreiptasi jas įvykdžius ir, kai taikytina, veiksmingai reaguoti į rizikos mažinimo priemonių nesilaikymo pasekmes;

(i)nustatomos tinkamos procedūros, kaip pagal 5 straipsnį pranešti apie praneštinas investicijas pagal bendradarbiavimo mechanizmą.

3.Prieš priimdamos sprendimą leisti užsienio investiciją taikant rizikos mažinimo priemones arba uždrausti užsienio investiciją, valstybės narės informuoja leidimo prašantį pareiškėją ir nurodo priežastis, kuriomis ketina remtis priimdamos sprendimą, su sąlyga, kad bus apsaugota informacija, kurios atskleidimas prieštarautų ES arba vienos ar kelių valstybių narių saugumo ar viešosios tvarkos interesams, ir nedarant poveikio Sąjungos ir nacionalinės teisės aktams dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Prieš priimdamos sprendimą valstybės narės suteikia užsienio investuotojui galimybę pareikšti savo nuomonę.

4.Valstybės narės užtikrina, kad jų tikrinimo mechanizmuose būtų nustatytas reikalavimas gauti leidimą užsienio investicijoms, kai jų teritorijoje įsteigtas Sąjungos tikslinis subjektas:

(a)yra vieno iš I priede išvardytų Sąjungos svarbos projektų ar programų dalis arba dalyvauja juose, be kita ko, kaip lėšų gavėjas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2018/1046 44  2 straipsnio 53 dalyje, arba

(b)vykdo ekonominę veiklą vienoje iš II priede išvardytų sričių.

3 SKYRIUS
SĄJUNGOS BENDRADARBIAVIMO DĖL UŽSIENIO INVESTICIJŲ, KURIOS GALI NEIGIAMAI PAVEIKTI SAUGUMĄ AR VIEŠĄJĄ TVARKĄ, MECHANIZMAS

5 straipsnis

Pranešimas apie užsienio investicijas

1.Valstybės narės, panaudodamos bendradarbiavimo mechanizmą, praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie visas užsienio investicijas į jų teritorijoje įsteigtą Sąjungos tikslinį subjektą, kuris:

(a)tenkina 4 straipsnio 4 dalies a punkte nustatytas sąlygas arba

(b)tenkina 4 straipsnio 4 dalies b punkte nustatytas sąlygas ir bet kurią iš šių sąlygų:

i)užsienio investuotoją arba užsienio investuotojo patronuojamąją įmonę Sąjungoje tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja trečiosios valstybės vyriausybė, įskaitant valstybės įstaigas, regionines ar vietos valdžios institucijas arba ginkluotąsias pajėgas, be kita ko, dėl nuosavybės struktūros, reikšmingo finansavimo, specialiųjų teisių arba valstybės paskirtų direktorių ar vadovų;

ii)užsienio investuotojui, užsienio investuotoją kontroliuojančiam fiziniam asmeniui ar subjektui, užsienio investuotojo tikrajam savininkui, bet kuriai užsienio investuotojo patronuojamajai įmonei arba bet kuriai kitai šaliai, kuri nuosavybės teise priklauso tokiam užsienio investuotojui, yra jo kontroliuojama arba veikia jo vardu ar nurodymu, pagal SESV 215 straipsnį yra taikomos Sąjungos ribojamosios priemonės arba

iii) užsienio investuotojas arba bet kuri iš jo patronuojamųjų įmonių dalyvavo užsienio investicijoje, kurią valstybė narė yra tikrinusi anksčiau, ir jai nebuvo suteiktas leidimas arba leidimas suteiktas, bet su tam tikromis sąlygomis; kad tai nustatytų, pranešančioji valstybė narė remiasi turima informacija, įskaitant pagal 7 straipsnio 10 dalį sukurtoje saugioje duomenų bazėje esančią informaciją ir užsienio investuotojo šiuo klausimu pateiktą informaciją.

2.Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie užsienio investicijas į jų teritorijoje įsteigtą Sąjungos tikslinį subjektą, kai jos pagal savo tikrinimo procedūras inicijuoja išsamų tyrimą. Be to, valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie užsienio investicijas į jų teritorijoje įsteigtą Sąjungos tikslinį subjektą išimtiniais atvejais, kai ketina taikyti rizikos mažinimo priemonę arba uždrausti sandorį neatlikusios išsamaus tyrimo.

3.Valstybės narės gali pranešti apie bet kokią užsienio investiciją, kuri netenkina 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų, jei valstybė narė, kurioje įsteigtas Sąjungos tikslinis subjektas, mano, kad užsienio investicija saugumo ar viešosios tvarkos požiūriu galėtų būti svarbi kitoms valstybėms narėms ir Komisijai, įskaitant atvejus, kai Sąjungos tikslinis subjektas vykdo didelio masto veiklą kitose valstybėse narėse arba priklauso įmonių grupei, turinčiai kelias bendroves skirtingose valstybėse narėse, vykdančias ekonominę veiklą vienoje iš II priede išvardytų sričių.

Kai valstybė narė ketina pranešti apie užsienio investiciją jos teritorijoje, kuri yra daugiavalstybio sandorio dalis pagal 6 straipsnio 2 dalį, ji derina savo veiksmus su kitomis valstybėmis narėmis, kurios gavo prašymą suteikti leidimą. Atitinkamos valstybės narės praneša apie daugiavalstybį sandorį ir stengiasi tą pačią dieną išsiųsti savo pranešimus pagal bendradarbiavimo mechanizmą.

6 straipsnis

Pranešimo apie užsienio investicijas turinys ir tvarka

1.Valstybės narės užtikrina, kad pranešime pagal 5 straipsnį būtų pateikta 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir kad jis būtų išsiųstas Komisijai ir kitoms valstybėms narėms 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta saugia šifruota sistema:

(a)per 15 kalendorinių dienų nuo atitinkamo prašymo suteikti leidimą užsienio investicijoms, tenkinančioms bet kurią iš 5 straipsnio 1 arba 3 dalyje nustatytų sąlygų, gavimo dienos;

(b)per 60 kalendorinių dienų nuo prašymo suteikti leidimą užsienio investicijoms, tenkinančioms 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, gavimo dienos.

2.Daugiavalstybiams sandoriams taikoma ši tvarka:

(a)leidimo prašantys pareiškėjai savo prašymus suteikti leidimą pateikia visose atitinkamose valstybėse narėse tą pačią dieną ir kiekviename prašyme nurodo kitus prašymus;

(b)gavusi prašymą suteikti leidimą, tenkinantį a punkte nustatytas sąlygas, valstybė narė koordinuoja veiksmus su kitomis atitinkamomis valstybėmis narėmis, inter alia, siekdama nustatyti, ar taikytinas šios dalies c arba d punktas; Komisija gali dalyvauti šioje koordinuojamoje veikloje vienos ar daugiau valstybių narių prašymu;

(c)jei prašymai suteikti leidimą yra susiję su užsienio investicija, tenkinančia kurią nors iš 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, atitinkamos valstybės narės tą pačią dieną ir laikydamosi šio straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto termino išsiunčia savo pranešimus pagal bendradarbiavimo mechanizmą;

(d)jei prašymai suteikti leidimą yra susiję su užsienio investicija, tenkinančia 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, atitinkamos valstybės narės stengiasi tą pačią dieną išsiųsti savo pranešimus pagal bendradarbiavimo mechanizmą.

7 straipsnis

Valstybių narių pastabos ir Komisijos nuomonės dėl užsienio investicijų, apie kurias pranešta

1.Bet kuri valstybė narė 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta saugia šifruota sistema gali pateikti pranešančiajai valstybei narei tinkamai pagrįstų pastabų. Valstybė narė gali pateikti šių pastabų, jeigu:

(a)mano, kad užsienio investicija gali neigiamai paveikti jos saugumą ar viešąją tvarką, arba

(b)turi tai užsienio investicijai patikrinti svarbios informacijos.

Pastabas teikianti valstybė narė vienu metu išsiunčia savo pastabas Komisijai ir pasinaudodama bendradarbiavimo mechanizmu informuoja visas kitas valstybes nares apie pateiktas pastabas.

2.Komisija 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta saugia šifruota sistema gali pateikti pranešančiajai valstybei narei skirtą tinkamai pagrįstą nuomonę. Šią nuomonę Komisija gali pateikti, jeigu:

(a)mano, kad ta užsienio investicija gali neigiamai paveikti daugiau nei vienos valstybės narės saugumą ar viešąją tvarką;

(b)mano, kad ta užsienio investicija dėl saugumo ar viešosios tvarkos priežasčių gali neigiamai paveikti Sąjungos svarbos projektus ar programas,

arba

(c)turi svarbios informacijos, susijusios su ta užsienio investicija.

Komisija gali pateikti nuomonę neatsižvelgdama į tai, ar valstybės narės pateikė pastabų.

3.Komisija gali pateikti tinkamai pagrįstą nuomonę, skirtą visoms valstybėms narėms, jei ji mano, kad kelios užsienio investicijos ar kitos panašios investicijos, jei jos būtų daromos kartu, atsižvelgiant į jų ypatybes, galėtų paveikti Sąjungos saugumą ar viešąją tvarką. Pateikusi savo nuomonę Komisija prireikus gali su valstybėmis narėmis aptarti, kokių veiksmų imtis dėl nustatytos rizikos.

4.Komisija:

(a)išsiunčia 2 dalies a ir c punktuose nustatytas sąlygas tenkinančias nuomones visoms pastabų pateikusioms valstybėms narėms ir praneša kitoms valstybėms narėms, kad nuomonė buvo pateikta, naudodamasi 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta saugia šifruota sistema;

(b)išsiunčia 2 dalies b punkte nustatytas sąlygas tenkinančias nuomones ir 3 dalyje nustatytas sąlygas tenkinančias nuomones visoms valstybėms narėms, naudodamasi 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta saugia šifruota sistema.

5.Kai valstybė narė, kurioje užsienio investicija planuojama arba įvykdyta, gauna kitos valstybės narės pastabą pagal 1 dalį arba Komisijos nuomonę pagal 2 arba 3 dalį, ji kuo labiau atsižvelgia į tą pastabą ar nuomonę.

6.Gavusi pastabą pagal 1 dalį, valstybė narė surengia susitikimą su pastabas pateikusiomis valstybėmis narėmis, kad aptartų, kokių veiksmų geriausia imtis dėl nustatytos rizikos. Jei valstybė narė, kurioje užsienio investicija planuojama arba įvykdyta, nesutinka su nustatyta rizika arba, jei taikytina, su kartu su pastaba pasiūlyta priemone, valstybės narės siekia rasti alternatyvių sprendimų. Kai pastaba susijusi su daugiavalstybiu sandoriu, kitų valstybių narių, kurios pranešė apie užsienio investiciją, taip pat prašoma kartu aptarti, ar numatomi rezultatai dera tarpusavyje ir, kai taikytina, ar numatytos sąlygos yra pakankamos, norint tinkamai imtis veiksmų dėl nustatytos tarpvalstybinės rizikos. Komisija pakviečiama į šiuos susitikimus.

7.Gavus nuomonę pagal 2 arba 3 dalį, mutatis mutandis taikoma 6 dalyje nustatyta tvarka.

8.Gavusi nuomonę pagal 2 arba 3 dalį, valstybė narė, kurioje planuojama arba įvykdyta užsienio investicija:

(a)naudodamasi 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta saugia šifruota sistema praneša apie savo tikrinimo sprendimą atitinkamoms valstybėms narėms ir Komisijai ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo jo išsiuntimo atitinkamoms užsienio investicijos šalims;

(b)naudodamasi 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta saugia šifruota sistema ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo pranešimo apie tikrinimo sprendimą pagal a punktą raštu paaiškina atitinkamoms valstybėms narėms ir Komisijai:

i)kokiu mastu ji kuo labiau atsižvelgė į valstybių narių pastabas arba Komisijos nuomonę arba

ii)kodėl ji nesutinka su valstybių narių pastabomis arba Komisijos nuomone.

9.Kai valstybės narės arba Komisija nurodo, kad šio straipsnio 8 dalies a punkte nurodytame tikrinimo sprendime nebuvo kuo labiau atsižvelgta į jų pastabas, pateiktas pagal 1 dalį, arba nuomonę, pateiktą pagal 2 ar 3 dalį, valstybė narė, kurioje planuojama arba įvykdyta investicija, surengia susitikimą, kad paaiškintų iškilusias kliūtis arba nesutikimo priežastis, ir stengiasi rasti sprendimus, jei panaši padėtis susiklostytų ateityje. Kai tikrinimo sprendimas yra susijęs su daugiavalstybiu pranešimu, taip pat kviečiamos kitos valstybės narės, kurios pranešė apie užsienio investiciją pagal bendradarbiavimo mechanizmą. Komisija kviečiama į visus pagal šią dalį rengiamus susitikimus.

10.Komisija sukuria visoms valstybėms narėms prieinamą saugią duomenų bazę, kurioje pateikiama informacija apie panaudojant bendradarbiavimo mechanizmą įvertintas užsienio investicijas ir vertinimų pagal nacionalinius tikrinimo mechanizmus rezultatus, įskaitant informaciją apie atitinkamus tikrinimo sprendimus. Komisija į tą duomenų bazę įkelia informaciją, kurią turi nuo 2020 m. spalio 12 d. Iki [šio reglamento taikymo pradžios data] valstybės narės į tą duomenų bazę įkelia turimą informaciją apie atitinkamų savo tikrinimo mechanizmų procedūrų rezultatus. Jos taip pat gali pateikti papildomų paaiškinimų.

11.Teikdamos pastabas ar nuomonę pagal šį straipsnį, valstybės narės ir Komisija, priklausomai nuo atvejo, apsvarsto, ar tos pastabos ar nuomonė turėtų būti laikomos įslaptinta informacija ir koks slaptumo žymos laipsnis turėtų būti taikomas pagal Sąjungos ir atitinkamus nacionalinės teisės aktus dėl įslaptintos informacijos.

8 straipsnis

Pastabų ir nuomonių dėl užsienio investicijų, apie kurias pranešta, pateikimo terminai ir tvarka

1.Prieš valstybei narei pateikiant pastabą arba prieš Komisijai pateikiant nuomonę pagal 7 straipsnį, laikomasi šios tvarkos:

(a)valstybės narės 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta saugia šifruota sistema informuoja pranešančiąją valstybę narę, kad jos pasilieka teisę pateikti pastabų per ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų nuo pranešimo pagal 5 straipsnį gavimo; 

(b)Komisija 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta saugia šifruota sistema informuoja pranešančiąją valstybę narę, kad ji pasilieka teisę pateikti nuomonę per ne daugiau kaip 20 kalendorinių dienų nuo pranešimo pagal 5 straipsnį gavimo.

2.Pasilikdamos teisę teikti pastabas ar nuomonę, valstybės narės ir Komisija gali prašyti pranešančiosios valstybės narės pateikti papildomos informacijos. Prašymai pateikti papildomos informacijos tinkamai pagrindžiami, turi apsiriboti informacija, būtina, kad valstybės narės galėtų pateikti pastabų arba kad Komisija galėtų pateikti nuomonę, turi būti proporcingi prašymo tikslui ir pernelyg neapsunkinti pranešančiosios valstybės narės. Kai valstybė narė prašo pranešančiosios valstybės narės pateikti papildomos informacijos, ji tuos prašymus vienu metu išsiunčia ir Komisijai.

3.7 straipsnyje nurodytoms valstybių narių pastaboms ir Komisijos nuomonėms pateikti taikomi šie terminai:

(a)kai valstybė narė pasilieka teisę pateikti pastabų dėl užsienio investicijos, apie kurią pranešta, neprašydama pranešančiosios valstybės narės papildomos informacijos, atitinkamos pastabos 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta saugia šifruota sistema pateikiamos pranešančiajai valstybei narei ne vėliau kaip per 35 kalendorines dienas nuo išsamaus pranešimo apie užsienio investiciją gavimo;

(b)kai Komisija pasilieka teisę pateikti nuomonę dėl užsienio investicijos, apie kurią pranešta, neprašydama pranešančiosios valstybės narės papildomos informacijos, atitinkama nuomonė 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta saugia šifruota sistema pateikiama pranešančiajai valstybei narei ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas nuo išsamaus pranešimo apie užsienio investiciją gavimo;

(c) kai valstybė narė pasilieka teisę pateikti pastabų dėl užsienio investicijos, apie kurią pranešta, ir paprašo pranešančiosios valstybės narės papildomos informacijos, atitinkamos pastabos 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta saugia šifruota sistema pateikiamos pranešančiajai valstybei narei ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo išsamios papildomos informacijos gavimo;

(d)kai Komisija pasilieka teisę pateikti nuomonę dėl užsienio investicijos, apie kurią pranešta, ir paprašo pranešančiosios valstybės narės papildomos informacijos, atitinkama nuomonė 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta saugia šifruota sistema pateikiamos pranešančiajai valstybei narei ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo išsamios papildomos informacijos gavimo.

Pranešančioji valstybė narė tikrinimo sprendimą priima tik suėjus a–d punktuose nurodytiems terminams.

4.Pranešančioji valstybė narė 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta saugia šifruota sistema praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie bet kokią naują esminę informaciją arba aplinkybes, svarbias vertinant užsienio investiciją, apie kurią jau pranešta pagal 5 straipsnį. Jei ši informacija pateikiama iki 3 dalyje nustatytų terminų, pranešančioji valstybė narė, Komisija ir kitos valstybės narės stengiasi susitarti dėl abipusiškai priimtino termino pratęsimo. Jei 3 dalyje nustatyti pirminio pranešimo vertinimo terminai jau suėjo, jie pratęsiami laikantis 3 dalies c ir d punktuose nustatytų terminų.

5.Pranešančioji valstybė narė nepagrįstai nedelsdama 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta saugia šifruota sistema pateikia išsamią Komisijos ar kitų valstybių narių pagal 2 dalį prašomą papildomą informaciją. Kai pranešančioji valstybė narė valstybei narei pateikia papildomos informacijos, ta papildoma informacija vienu metu išsiunčiama ir Komisijai.

6.Kai pranešančioji valstybė narė gauna kelis prašymus pateikti papildomos informacijos apie tą pačią praneštiną investiciją, ji visą prašomą papildomą informaciją pateikia vienu metu.

7.Kai kelios pranešančiosios valstybės narės gauna prašymus pateikti papildomos informacijos apie konkretų daugiavalstybį pranešimą, 3 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo paskutinės išsamios papildomos informacijos gavimo dienos. Komisija tą datą ir terminą praneša atitinkamoms valstybėms narėms.

8.Kai dėl išimtinių aplinkybių pranešančioji valstybė narė mano, kad dėl jos saugumo ar viešosios tvarkos tikrinimo sprendimą reikia priimti prieš sueinant 3 dalyje nurodytiems terminams, ji apie savo ketinimą praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai ir tinkamai pagrindžia poreikį nedelsiant imtis veiksmų. Kitos valstybės narės ir Komisija skubiai pateikta pastabų arba nuomonę. Šia tvarka nesinaudojama siekiant tik patenkinti leidimo prašančio pareiškėjo komercinius interesus.

9.Visi šiame straipsnyje nustatyti terminai sustabdomi nuo gruodžio 25 d. iki sausio 1 d. ir atnaujinami sausio 2 d.

9 straipsnis

Tikrinimo savo iniciatyva procedūra

1.Valstybė narė, mananti, kad užsienio investicija kitos valstybės narės teritorijoje, apie kurią nebuvo pranešta pagal bendradarbiavimo mechanizmą, gali neigiamai paveikti jos saugumą ar viešąją tvarką, ji gali savo iniciatyva pradėti procedūrą dėl tos užsienio investicijos. Prieš pradėdama procedūrą, valstybė narė pasitikslina, ar valstybė narė, kurioje planuojama arba įvykdyta investicija, neketina pranešti apie užsienio investiciją pagal bendradarbiavimo mechanizmą.

2.Valstybės narės 1 dalyje nustatytą procedūrą gali pradėti per bent 15 mėnesių nuo užsienio investicijos įvykdymo, jei per tą laiką apie atitinkamas užsienio investicijas nebuvo pranešta pagal bendradarbiavimo mechanizmą.

3.Komisija gali pradėti procedūrą savo iniciatyva, kai mano, kad užsienio investicijai valstybės narės teritorijoje, apie kurią nebuvo pranešta pagal bendradarbiavimo mechanizmą, taikoma 7 straipsnio 2 dalis. Prieš pradėdama procedūrą, Komisija pasitikslina, ar valstybė narė, kurioje planuojama arba įvykdyta investicija, neketina pranešti apie užsienio investiciją pagal bendradarbiavimo mechanizmą.

4.Komisijai 3 dalyje nustatytą procedūrą gali pradėti per bent 15 mėnesių nuo užsienio investicijos įvykdymo, jei per tą laiką apie atitinkamas užsienio investicijas nebuvo pranešta pagal bendradarbiavimo mechanizmą.

5.Valstybės narės arba Komisija atitinkamai 1 ir 3 dalyse nustatytą procedūrą savo iniciatyva pradeda 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta saugia šifruota sistema išsiųsdamos valstybei narei, kurioje užsienio investicija planuojama arba įvykdyta, tinkamai pagrįstą prašymą pateikti informaciją. Pagal šią dalį pateikti prašymai pateikti informaciją tinkamai pagrindžiami, turi apsiriboti informacija, būtina, kad valstybės narės galėtų pateikti pastabų, arba kad Komisija galėtų pateikti nuomonę, turi būti proporcingi prašymo tikslui ir pernelyg neapsunkinti pranešančiosios valstybės narės. Jei prašymą pateikti informaciją pateikia valstybė narė, ji vienu metu išsiunčia prašymą ir Komisijai.

6.Valstybė narė, kurioje investicija planuojama arba įvykdyta, nepagrįstai nedelsdama 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta saugia šifruota sistema pateikia išsamią kitų valstybių narių ar Komisijos pagal 5 dalį prašomą informaciją. Kai pranešančioji valstybė narė valstybei narei pateikia papildomos informacijos, ta papildoma informacija vienu metu išsiunčiama ir Komisijai.

7.Gavusios 6 dalyje nurodytą informaciją, valstybės narės gali pateikti pastabų, o Komisija gali pateikti nuomonę valstybei narei, kurioje užsienio investicija planuojama arba įvykdyta. 7 ir 8 straipsniuose nustatytos taisyklės ir procedūros taikomos mutatis mutandis su šiais pakeitimais:

(a)valstybių narių pastabos arba Komisijos nuomonė išsiunčiamos ne vėliau kaip per 35 kalendorines dienas nuo išsamios informacijos, kurios prašoma pagal 5 dalį, gavimo;

(b)pagal 1 dalį inicijuotų procedūrų atveju Komisijai suteikiama 15 papildomų kalendorinių dienų nuomonei pateikti, suėjus šios dalies a punkte nustatytam valstybei narei taikomam terminui.

10 straipsnis

Informacijai keliami reikalavimai

1.Valstybės narės užtikrina, kad 5 straipsnyje nurodytame pranešime ir atsakant į 9 straipsnio 5 dalyje nurodytą prašymą būtų pateikiama ši informacija:

(a)investuotojo, investuotojo galutinio tikrojo savininko ir Sąjungos tikslinio subjekto pavadinimai (vardai, pavardės), investuotojo ir, kai taikytina, įmonių grupės, kuriai investuotojas priklauso, nuosavybės struktūra;

(b)išsamus investicijos aprašymas, jos vertė ir informacija apie nuosavybės teises į Sąjungos tikslinį subjektą prieš užsienio investiciją ir po jos, investicijos finansavimą ir jo šaltinį – remiantis geriausia valstybės narės turima informacija;

(c)Sąjungos tikslinio subjekto pavadinimas ir adresas, jo veikla ir alternatyvūs tiekėjai, Sąjungos tikslinio subjekto ir, kai taikytina, įmonių grupės, kuriai jis priklauso, nuosavybės struktūra;

(d)jei taikoma, informacija apie kitus juridinius asmenis, priklausančius tai pačiai įmonių grupei kaip ir Sąjungos tikslinis subjektas ir esančius kitose valstybėse narėse;

(e)užsienio investuotojo veikla, jo pavadinimas (vardas, pavardė) bei adresas ir

(f)data, kurią planuojama įvykdyti tiesioginę užsienio investiciją arba kurią ji įvykdyta.

2.Komisija 21 straipsnyje numatytais įgyvendinimo aktais, kurie turi būti priimti iki šio reglamento taikymo pradžios datos, nurodytos 24 straipsnio 2 dalyje, nustato formą, kuri turi būti naudojama informacijai, kurios reikalaujama pagal 1 dalį, pateikti.

3.Kai Komisija arba valstybės narės pagal 8 straipsnio 1 dalį arba 9 straipsnio 5 dalį prašo valstybės narės, kurioje planuojama arba įvykdyta užsienio investicija, pateikti papildomos informacijos, ta valstybė narė stengiasi tą informaciją, jei ją turi, pateikti prašymą pateikusioms valstybėms narėms ir Komisijai.

4.Prireikus valstybė narė, kurioje planuojama arba įvykdyta užsienio investicija, gali kreiptis į leidimo prašantį pareiškėją arba bet kurią kitą atitinkamą įmonę su prašymu pateikti 1 ir 3 dalyse nurodytą informaciją. Prašymas pateikti informaciją gali būti susijęs su informacija, kurios valstybei narei reikia, kad ji galėtų nustatyti, ar tenkinama kuri nors iš 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų. Atitinkama įmonė prašomą informaciją valstybei narei, kurioje planuojama arba įvykdyta užsienio investicija, pateikia per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo.

5.Valstybė narė, kurioje planuojama arba įvykdyta užsienio investicija, ir Komisija gali prašyti kitų valstybių narių kreiptis į jų teritorijoje esančias įmones su prašymu pateikti informaciją, jeigu ši informacija yra svarbi ir tikrai būtina užsienio investicijai įvertinti pagal 13 straipsnį. Valstybė narė, gavusi kreipimąsi prašyti informacijos, nedelsdama paprašo įmonės pateikti tą informaciją ir ją perduoda valstybei narei, kurioje planuojama arba įvykdyta užsienio investicija, ir Komisijai atitinkamai 8 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

6.Jei valstybė narė išimtinėmis aplinkybėmis ir nepaisant visų deramų pastangų negali pateikti 3, 4 ar 5 dalyje nurodytos informacijos, ji apie tai praneša Komisijai ir kitoms susijusioms valstybėms narėms. Ta valstybė narė tinkamai paaiškina priežastis, kodėl ji negali pateikti informacijos.

7.Jei informacija nepateikiama arba pateikiama neišsami informacija, valstybių narių pastabos arba Komisijos nuomonė gali būti grindžiamos jų turima informacija.

8.Kai 1–6 dalyse nurodyta informacija yra gauta iš įmonės, ją gavusi valstybė narė patikrina informacijos išsamumą ir, prieš pateikdama ją Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, imasi pagrįstų priemonių užtikrinti, kad informacija būtų tiksli.

11 straipsnis

Tikrinimo mechanizmams keliami bendrieji reikalavimai, taikomi siekiant užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimo mechanizmą

1.Valstybės narės skiria reikiamų išteklių ir teisinių bei administracinių priemonių, kad galėtų veiksmingai ir efektyviai dalyvauti bendradarbiavimo mechanizme.

2.Kiekviena valstybė narė ir Komisija bendradarbiavimo mechanizmo tikslais paskiria kontaktinį punktą.

3.Valstybės narės užtikrina, kad jų tikrinimo mechanizmais nustatyti terminai ir procedūros leistų joms pateikti išsamius atsakymus į Komisijos ar kitų valstybių narių prašymus pateikti papildomos informacijos.

4.Valstybės narės užtikrina, kad jų tikrinimo mechanizmais būtų numatyta pakankamai laiko ir priemonių prieš priimant tikrinimo sprendimą įvertinti kitų valstybių narių pastabas ir Komisijos nuomones ir kuo labiau į jas atsižvelgti. Tai apima visas būtinas teisines priemones ir įgaliojimus savo tikrinimo sprendime ar bet kokioje kitoje galimoje priemonėje atsižvelgti į kitos valstybės narės arba Komisijos nurodytus susirūpinimą keliančius klausimus arba galimą poveikį. Kai apie užsienio investiciją Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešama pagal 5 straipsnį, pagal valstybių narių tikrinimo mechanizmus joms turi būti neleidžiama priimti tikrinimo sprendimų tol, kol nesueina 8 straipsnio 3 dalyje nustatyti terminai, iki kurių gali būti pateikiamos valstybių narių pastabos ir Komisijos nuomonės.

5.Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinės teisės aktai leistų vykdyti 7 straipsnio 5–9 dalyse nustatytas pareigas.

6.Tikrinimo institucijos įgaliojamos tirti užsienio investicijas, apie kurias joms pranešta pagal 9 straipsnio 7 dalį, jas vertinti, spręsti dėl jų ir jas stebėti.

7.Kai tikrinimo sprendime nustatytomis rizikos mažinimo priemonėmis reikalaujama, kad jų laikytųsi kitose valstybėse narėse įsisteigusios įmonės, tikrinimo sprendimą priėmusios valstybės narės bendradarbiauja su kita (-omis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis) dėl tikrinimo sprendimo stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo. Valstybės narės užtikrina, kad jos turėtų visas būtinas teisines priemones ir įgaliojimus veiksmingai imtis veiksmų dėl tikrinimo sprendime nurodytų rizikos mažinimo priemonių nesilaikymo pasekmių.

12 straipsnis

Informacijos, kuria keičiamasi pagal bendradarbiavimo mechanizmą, konfidencialumas

1.5, 7 ir 9 straipsniuose nustatyta tvarka gauta informacija naudojama tik tuo tikslu, kuriuo jos buvo paprašyta, nebent:

(a)informacijos rengėjas aiškiai sutinka, kad informacija būtų naudojama kitu tikslu, arba

(b)Europos Sąjungos Teisingumo Teismas arba valstybės narės, kurioje užsienio investicija planuojama arba įvykdyta, teismas paprašo tos informacijos teismo proceso tikslais.

2.Valstybės narės ir Komisija užtikrina informacijos, kurią jos teikia arba gauna taikydamos šį reglamentą, konfidencialumą pagal nacionalinę ir Sąjungos teisę. Tvarkydamos prašymus leisti susipažinti su dokumentais, pateiktais arba gautais taikant šį reglamentą, valstybės narės ir Komisija neatskleidžia jokios informacijos, kuri pakenktų pagal šį reglamentą atliekamų tyrimų tikslui.

3.Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad įslaptintos informacijos, kuri buvo pateikta arba kuria apsikeista pagal šį reglamentą, slaptumo žymos laipsnis nebūtų sumažintas arba ta informacija nebūtų išslaptinta be informacijos rengėjo išankstinio raštiško sutikimo.

4.Komisija suteikia saugią šifruotą sistemą, kad padėtų kontaktiniams punktams keistis informacija.

4 SKYRIUS
UŽSIENIO INVESTICIJOS, KURIOS GALI NEIGIAMAI PAVEIKTI SAUGUMĄ AR VIEŠĄJĄ TVARKĄ

13 straipsnis

Galimo neigiamo poveikio saugumui ir viešajai tvarkai nustatymas

1.Valstybės narės, siekdamos priimti tikrinimo sprendimą pagal 14 straipsnį arba pateikti tinkamai pagrįstą pastabą pagal 7 straipsnio 1 dalį arba 9 straipsnio 7 dalį, nustato, ar užsienio investicija gali neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką.

2.Komisija, siekdama pateikti tinkamai pagrįstą nuomonę pagal 7 straipsnio 2 ar 3 dalį arba 9 straipsnio 7 dalį, nustato, ar užsienio investiciją laiko galinčia neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką.

3.Nustatydamos, ar investicija gali neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką, valstybės narės arba Komisija visų pirma atsižvelgia į tai, ar atitinkama investicija gali neigiamai paveikti:

(a)ypatingos svarbos fizinės ar virtualios infrastruktūros saugumą, vientisumą ir veikimą; atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinama, remiantis turima informacija, ar užsienio investicija gali neigiamai paveikti bet kurio iš ypatingos svarbos subjektų, kuriuos jos nustatė pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/2557 45 , ir subjektų, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2555 46 , atsparumą. Taip pat atsižvelgiama į Sąjungos lygmeniu koordinuojamų ypatingos svarbos tiekimo grandinių saugumo rizikos vertinimų, atliktų pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 22 straipsnio 1 dalį, rezultatus;

(b)ypatingos svarbos technologijų prieinamumą;

(c)ypatingos svarbos išteklių tiekimo tęstinumą;

(d)neskelbtinos informacijos, įskaitant asmens duomenis, apsaugą, visų pirma kiek tai susiję su užsienio investuotojo galimybėmis susipažinti su tokiais asmens duomenimis, juos kontroliuoti ir kitaip tvarkyti, arba

(e)žiniasklaidos, įskaitant interneto platformas, kurios gali būti naudojamos didelio masto dezinformavimo veiklai arba nusikalstamai veiklai, laisvę ir pliuralizmą.

4.Nustatydamos, ar investicija gali neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką, valstybės narės arba Komisija taip pat atsižvelgia į informaciją, susijusią su užsienio investuotoju, be kita ko:

(a)ar užsienio investuotojas, užsienio investuotoją kontroliuojantis fizinis asmuo ar subjektas, užsienio investuotojo tikrasis savininkas, bet kuri užsienio investuotojo patronuojamoji įmonė arba bet kuri kita šalis, kuri nuosavybės teise priklauso tokiam užsienio investuotojui, yra jo kontroliuojama arba veikia jo vardu ar nurodymu, dalyvavo vykdant užsienio investiciją, kurią jau yra tikrinusi valstybė narė ir kuriai nebuvo suteiktas leidimas arba leidimas suteiktas, bet su tam tikromis sąlygomis; tam nustatyti valstybė narė ir Komisija remiasi turima informacija, įskaitant pagal 7 straipsnio 10 dalį sukurtoje saugioje duomenų bazėje esančią informaciją;

(b)kai taikoma, kodėl užsienio investuotojui, užsienio investuotoją kontroliuojančiam fiziniam asmeniui ar subjektui, užsienio investuotojo tikrajam savininkui, bet kuriai užsienio investuotojo patronuojamajai įmonei arba bet kuriai kitai šaliai, kuri nuosavybės teise priklauso tokiam užsienio investuotojui, yra jo kontroliuojama arba veikia jo vardu ar nurodymu, pagal SESV 215 straipsnį taikomos ribojamosios priemonės;

(c)ar užsienio investuotojas ar bet kuri jo patronuojamoji įmonė jau yra dalyvavę veikloje, darančioje neigiamą poveikį saugumui ar viešajai tvarkai valstybėje narėje;

(d)ar užsienio investuotojas arba bet kuri jo patronuojamoji įmonė vykdė neteisėtą ar nusikalstamą veiklą, įskaitant pagal SESV 215 straipsnį taikomų Sąjungos ribojamųjų priemonių apėjimą;

(e)ar užsienio investuotojas, užsienio investuotoją kontroliuojantis fizinis asmuo ar subjektas, užsienio investuotojo tikrasis savininkas, bet kuri užsienio investuotojo patronuojamoji įmonė arba bet kuri kita šalis, kuri nuosavybės teise priklauso tokiam užsienio investuotojui, yra jo kontroliuojama arba veikia jo vardu ar nurodymu, gali siekti trečiųjų valstybių politikos tikslų arba padėti vystyti trečiosios valstybės karinius pajėgumus.

14 straipsnis

Tikrinimo sprendimai dėl užsienio investicijų, kurios gali neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką

1.Jei, atsižvelgdama į 13 straipsnyje nustatytus kriterijus ir, kai taikytina, į kitų valstybių narių pagal 7 straipsnio 1 dalį arba 9 straipsnio 7 dalį pateiktas pastabas arba į Komisijos pagal 7 straipsnio 2 arba 3 dalį arba 9 straipsnio 7 dalį pateiktą nuomonę, valstybė narė, kurioje planuojama arba įvykdyta užsienio investicija, padaro išvadą, kad užsienio investicija gali neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką vienoje ar daugiau valstybių narių, įskaitant atvejus, kai tai susiję su Sąjungos svarbos projektu ar programa, ji priima tikrinimo sprendimą, kuriuo:

(a)užsienio investicijai suteikiamas leidimas, taikant rizikos mažinimo priemones, arba

(b)užsienio investicija uždraudžiama.

Tikrinimo sprendimas turi atitikti proporcingumo principą ir jame atsižvelgiama į visas užsienio investicijos aplinkybes.

2.Jei valstybė narė, kurioje užsienio investicija planuojama arba įvykdyta, mano, kad pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę yra kitų priemonių, kuriomis galima tinkamai imtis veiksmų dėl užsienio investicijos poveikio saugumui ir viešajai tvarkai, užsienio investicijai leidimas suteikiamas be sąlygų.

5 SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

15 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

Valstybės narės ir Komisija gali bendradarbiauti su trečiųjų valstybių atsakingomis institucijomis klausimais, susijusiais su investicijų tikrinimu saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais.

16 straipsnis

Metinių ataskaitų teikimas Sąjungos lygmeniu

1.Ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d., pradedant nuo [įrašyti datą: pirmieji taikymo metai] valstybės narės konfidencialiai pateikia Komisijai praėjusių kalendorinių metų veiklos pagal jų tikrinimo mechanizmus ir bendradarbiavimo mechanizmą ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie:

(a)užsienio investicijų, patikrintų gavus prašymą suteikti leidimą ir patikrintų savo iniciatyva, skaičių;

(b)užsienio investicijų, patvirtintų su tam tikromis sąlygomis ir be sąlygų, skaičių;

(c)uždraustų užsienio investicijų skaičių ir atšauktų užsienio investicijų skaičių;

(d)užsienio investicijų, apie kurias pranešta pagal bendradarbiavimo mechanizmą, skaičių ir atitinkamos valstybės narės pateiktų pastabų skaičių;

(e)užsienio investuotojų kilmę ir patikrintų, leistų arba uždraustų užsienio investicijų tikslinių įmonių veiklos sektorių;

(f)bendrą užsienio investicijų, dėl kurių buvo priimtas tikrinimo sprendimas, keliamos rizikos ir pažeidžiamumo veiksnių pristatymą.

2.Remdamasi pagal 1 dalį gauta informacija ir savo tendencijų ir raidos vertinimu, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai metinę šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaita paskelbiama viešai.

17 straipsnis

Asmens duomenų tvarkymas

1.Asmens duomenys pagal šį reglamentą tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679 ir Reglamentu (ES) 2018/1725 ir tik kai būtina, kad valstybės narės galėtų patikrinti užsienio investicijas ir būtų užtikrintas šiame reglamente numatyto bendradarbiavimo veiksmingumas.

2.Asmens duomenys, susiję su šio reglamento įgyvendinimu, yra saugomi ne ilgiau, negu būtina tiems tikslams, kuriems jie buvo surinkti, pasiekti.

18 straipsnis

Vertinimas

1.Komisija įvertina šio reglamento veikimą ir veiksmingumą praėjus penkeriems metams nuo jo taikymo pradžios dienos, o vėliau – kas penkerius metus, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Valstybės narės dalyvauja šioje veikloje ir, jei reikia, pateikia Komisijai papildomos informacijos tai ataskaitai parengti.

2.Jei Komisijos ataskaitoje rekomenduojama iš dalies keisti šį reglamentą, prie jos gali būti pridėtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

19 straipsnis

Deleguotieji aktai

1.Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais prireikus iš dalies keičiamas I priede pateiktas Sąjungos svarbos projektų ar programų sąrašas, kad būtų atsižvelgta į Sąjungos teisės aktų, susijusių su Sąjungos svarbos projektais ar programomis, svarbiais saugumui ar viešajai tvarkai, priėmimą ir pakeitimą.

2.Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais prireikus iš dalies keičiamas II priede pateiktas Sąjungos saugumo ar viešosios tvarkos interesams ypač svarbių technologijų, turto, įrenginių, įrangos, tinklų, sistemų, paslaugų ir ekonominės veiklos rūšių sąrašas, kad būtų atsižvelgta į aplinkybių pokyčius, svarbius Sąjungos saugumo ar viešosios tvarkos interesams. Visų pirma atsižvelgiama į šiuos sumetimus:

(a)Sąjungos saugumo ar viešosios tvarkos interesams ypač svarbių tiekimo grandinių atsparumą;

(b)Sąjungos saugumo ar viešosios tvarkos interesams ypač svarbios infrastruktūros atsparumą;

(c)Sąjungos saugumui ar viešajai tvarkai ypač svarbių technologijų pažangą;

(d)atsiradusį pažeidžiamumą, susijusį su prieiga prie neskelbtinos informacijos, įskaitant asmens duomenis, arba kitokiu jos tvarkymu, tiek, kiek jis gali neigiamai paveikti Sąjungos saugumo ar viešosios tvarkos interesus, ir

(e)Sąjungos saugumui ar viešajai tvarkai ypač svarbius geopolitinės padėties pokyčius.

20 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [pagrindinio teisėkūros procedūra priimto akto įsigaliojimo data].

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 19 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

21 straipsnis

Įgyvendinimo aktams taikoma komiteto procedūra

1.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos formos, naudotinos 10 straipsnio 1 dalyje nurodytai informacijai pateikti.

2.1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

22 straipsnis

Komitetas

1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

23 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) 2019/452 panaikinamas nuo [data: 15 mėnesių nuo įsigaliojimo].

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

24 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo [data: 15 mėnesių nuo įsigaliojimo].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Planuojamas (-i) biudžeto vykdymo metodas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

3.2.3.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

1.
PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

◻ nauju veiksmu 

◻ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 47  

☒ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

◻ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

◻ trukmė ribota

–◻    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

–◻    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

☒ trukmė neribota

–Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2026 m.,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Planuojamas (-i) biudžeto vykdymo metodas (-ai) 

☒ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–☒    padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻    vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

–◻ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

–◻ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

–◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–☒ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms veiklos išlaidų kategorijoms, pakartokite pirmiau pateiktą dalį:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–☒    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–☒    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

Pasiūlymas (iniciatyva)

–☒    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

–◻    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

–◻    Reikia persvarstyti DFP.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–☒    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–◻    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.
Numatomas poveikis pajamoms

–☒    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–◻    nuosaviems ištekliams

–◻    kitoms pajamoms

–nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms ◻    

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1)    Kai 2017 m. rugsėjo mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Reglamento, tik 14 valstybių narių (įskaitant Jungtinę Karalystę) turėjo tikrinimo mechanizmą. 2023 m. birželio mėn. tikrinimo mechanizmus buvo sukūrusios dar aštuonios valstybės narės, o dvi valstybės narės, tikrinančios tik konkrečius sektorius, pradėjo taikyti kelis sektorius apimančius mechanizmus.

(2)    22,7 proc. užsienio įsigijimų ir 20 proc. plyno lauko projektų teko valstybėms narėms, kuriose nebuvo visapusiškai taikomų investicijų tikrinimo mechanizmų. Specialiojoje ataskaitoje Nr. 27/2023 („Tiesioginių užsienio investicijų į ES tikrinimas. Žengti pirmieji žingsniai, tačiau tebėra reikšmingų trūkumų, susijusių su veiksmingu saugumo ir viešosios tvarkos rizikos veiksnių šalinimu“) Europos Audito Rūmai apskaičiavo, kad apie 42 proc. atliktų TUI yra šiose valstybėse narėse (žr. 4 diagramą, p. 27).

(3)    Nuo tada, kai pradėtas taikyti bendradarbiavimo mechanizmas, Komisija ir atitinkamos valstybių narių institucijos peržiūrėjo daugiau kaip 1 100 sandorių.

(4)    Bendras komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Europos ekonominio saugumo strategija“ (JOIN/2023/20 final).

(5)    2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 24, 2004 1 29, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2004/139/oj ).

(6)    Siekiant užtikrinti sklandų bendradarbiavimo mechanizmo pagal siūlomo reglamento 3 skyrių ir procedūros pagal ES susijungimų reglamento 21 straipsnio 4 dalį įgyvendinimą, valstybėms narėms galėtų būti naudinga nurodyti, ar sandoriui gali būti taikomas ES susijungimų reglamentas, kai jos praneša apie sandorį pagal siūlomo reglamento 5 straipsnį.

(7)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2560 dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų (OL L 330, 2022 12 23, p. 1–45, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2022/2560/oj ).

(8)    2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 2008/114/EB dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo (OL L 345, 2008 12 23, p. 75–82, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2008/114/oj ).

(9)    2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2557 dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2008/114/EB (OL L 333, 2022 12 27, p. 164–198, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dir/2022/2557/oj ).

(10)    2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1–30, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dir/2016/1148/oj ).

(11)    2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2555 dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 ir Direktyva (ES) 2018/1972 ir panaikinama Direktyva (ES) 2016/1148 (OL L 333, 2022 12 27, p. 80–152, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dir/2022/2555/oj ).

(12)    Įsteigta pagal 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1–30, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dir/2016/1148/oj ) 14 straipsnį.

(13)    2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (OL L 158, 2019 6 14, p. 125, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2019/944/oj ) ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 94, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dir/2009/73/oj ).

(14)    2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010 (OL L 280, 2017 10 28, p. 1–56, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2017/1938/oj ).

(15)    2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/941 dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2005/89/EB (OL L 158, 2019 6 14, p. 1–21, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2019/941/oj ).

(16)    2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE) (OL L 293, 2008 10 31, p. 3–20, http://data.europa.eu/eli/reg/2008/1008/oj ).

(17)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų Komitetui „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas“, COM(2021) 32 final.

(18)    2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/821, nustatantis Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą (nauja redakcija) (OL L 206, 2021 6 11, p. 1–461, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/821/oj ).

(19)    2023 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2675 dėl Sąjungos ir jos valstybių narių apsaugos nuo trečiųjų valstybių taikomos ekonominės prievartos (OL L, 2023/2675, 2023 12 7, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2675/oj ).

(20)    Valstybės narės, netaikančios tikrinimo mechanizmų svarbioms sritims, be kita ko, siaurai apibrėždamos jų sektorinę taikymo sritį arba taikydamos išimtis investuotojams, susijusiems su tam tikromis ES nepriklausančiomis jurisdikcijomis, turi nedaug būdų veiksmingai valdyti riziką, susijusią su užsienio investicijomis ES.

(21)    Su tikslinių konsultacijų apibendrinamąja ataskaita galima susipažinti Komisijos svetainėje adresu https://policy.trade.ec.europa.eu/consultations/screening-foreign-direct-investments-fdi-evaluation-and-possible-revision-current-eu-framework_en?prefLang=lt .

(22)    Su atsiliepimais į kvietimą teikti informaciją galima susipažinti Komisijos svetainėje adresu https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/13739-Screening-of-foreign-direct-investments-FDI-evaluation-and-revision-of-the-EU-framework/feedback_lt?p_id=32186570 .

(23)    Tyrimas paskelbtas 2022 m. lapkričio mėn. adresu https://www.oecd.org/investment/investment-policy/oecd-eu-fdi-screening-assessment.pdf .

(24)    2023 m. geresnio reglamentavimo priemonių rinkinio 7 priemonė.

(25)    COM(2022) 548 final, https://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:413d324d-4fc3-11ed-92ed-01aa75ed71a1.0001.02/DOC_1&format=PDF .

(26)    OL C, , p. .

(27)    OL C, , p. .

(28)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39–98, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1725/oj ). 

(29)    2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema (OL L 79I, 2019 3 21, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/452/oj ).

(30)    2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43–48, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2001/1049/oj ).

(31)    2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje (OL L 72, 2015 3 17, p. 41, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2015/443/oj ).

(32)    2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2015/444/oj ).

(33)    Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių susitarimas dėl įslaptintos informacijos, kuria keičiamasi Europos Sąjungos interesais, apsaugos (OL C 202, 2011 7 8, p. 13).

(34)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj ).

(35)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1725/oj ).

(36)    1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, 1994 12 23, p. 1).

(37)    2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 24, 2004 1 29, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2004/139/oj ).

(38)    2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/138/oj ).

(39)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2013/36/oj ).

(40)    2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2014/65/oj ).

(41)    OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(42)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2011/182/oj ).

(43)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19–76, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dir/2013/34/oj ).

(44)    2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1–222, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1046/oj ).

(45)    2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2557 dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2008/114/EB (OL L 333, 2022 12 27, p. 164–198, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dir/2022/2557/oj ).

(46)    2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2555 dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 ir Direktyva (ES) 2018/1972 ir panaikinama Direktyva (ES) 2016/1148 (OL L 333, 2022 12 27, p. 80–152, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dir/2022/2555/oj ).

(47)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(48)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(49)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(50)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(51)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(52)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(53)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(54)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(55)    AC – sutartininkas, AL – vietinis darbuotojas, END – deleguotasis nacionalinis ekspertas, INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas, JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas.

(56)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(57)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(58)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.