Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52024DC0273

    KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR AUDITO RŪMAMS 2023 FINANSINIŲ METŲ EUROPOS PLĖTROS FONDO METINĖS ATASKAITOS

    COM/2024/273 final

    Briuselis, 2024 06 25

    COM(2024) 273 final

    KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR AUDITO RŪMAMS

    2023 FINANSINIŲ METŲ EUROPOS PLĖTROS FONDO METINĖS ATASKAITOS


    TURINYS

    ATASKAITŲ PATVIRTINIMAS    

    EPF IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS IR APSKAITA    

    EUROPOS KOMISIJOS VALDOMOS LĖŠOS    

    EPF FINANSINĖS ATASKAITOS    

    EPF KONSOLIDUOTŲ ES PATIKOS FONDŲ FINANSINĖS ATASKAITOS    

    2023 M. ES PATIKOS FONDO „BÊKOU“ FINANSINĖS ATASKAITOS    

    2023 M. ES PATIKOS FONDO AFRIKAI FINANSINĖS ATASKAITOS    

    EPF IR ES PATIKOS FONDŲ KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS    

    EPF FINANSINIO VYKDYMO ATASKAITA    

    ATASKAITŲ PATVIRTINIMAS

    Europos plėtros fondo 2023 m. metinės ataskaitos parengtos vadovaujantis 11-ojo Europos plėtros fondo finansinio reglamento X antraštine dalimi ir finansinių ataskaitų pastabose nustatytais apskaitos principais, taisyklėmis ir metodais.

    Patvirtinu savo atsakomybę už Europos plėtros fondo metinių ataskaitų parengimą ir pateikimą vadovaujantis 11-ojo Europos plėtros fondo finansinio reglamento 18 straipsniu.

    Iš leidimus suteikiančio pareigūno ir EIB gavau visą informaciją, kurios patikimumą jie patvirtino ir kuri būtina norint parengti ataskaitas, kuriose parodyti Europos plėtros fondų turtas, įsipareigojimai ir biudžeto vykdymas.

    Remdamasi šia informacija ir tokiomis patikromis, kurios, mano manymu, būtinos ataskaitoms pasirašyti, tvirtinu, kad esu pagrįstai įsitikinusi, jog ataskaitose visais reikšmingais aspektais parodyta tikra ir teisinga Europos plėtros fondo finansinė būklė.

    Rosa ALDEA BUSQUETS

    Apskaitos pareigūnė

    2024 06 19



    EPF IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS IR APSKAITA

    1.PAGRINDINIAI FAKTAI

    Europos Sąjunga (toliau – ES) palaiko bendradarbiavimu grindžiamus santykius su daugeliu besivystančių šalių. Jais visų pirma siekiama skatinti ekonominį, socialinį ir aplinkos vystymąsi, daugiausiai dėmesio skiriant ilgalaikiam skurdo mažinimui ir naikinimui, šalims gavėjoms teikiant paramą vystymuisi ir techninę pagalbą. Tuo tikslu ES drauge su šalimis partnerėmis rengia bendradarbiavimo strategijas ir mobilizuoja finansinius išteklius joms įgyvendinti. Šie vystomajam bendradarbiavimui skirti ES ištekliai gaunami iš trijų šaltinių:

    -ES biudžeto,

    -Europos plėtros fondo, ir

    -Europos investicijų banko.

    EPF nefinansuojamas iš ES biudžeto. Jį vidaus susitarimu įsteigė valstybių narių atstovai Taryboje, o valdo specialus komitetas. Europos Komisija (toliau – Komisija) yra atsakinga už operacijų, atliekamų su EPF ištekliais, finansinį vykdymą. Europos investicijų bankas (toliau – EIB) valdo investicinę priemonę.

    EPF yra sudarytas iš atskirų EPF. Kiekvienas EPF sudaromas maždaug penkerių metų laikotarpiui, jam taikomas atskiras finansinis reglamentas, pagal kurį reikalaujama parengti kiekvieno EPF finansines ataskaitas. Be to, šios finansinės ataskaitos pateikiamos suvestine forma, kad būtų parodyta bendra išteklių, už kuriuos atsakinga Komisija, finansinė padėtis.

    Iki 2021 m., kai buvo pasiektas 11-ojo Europos plėtros fondas pasiekė galutinį etapą, nes laikino galiojimo sąlyga įsigaliojo 2020 m. gruodžio 31 d., Europos plėtros fondas (toliau – EPF) buvo pagrindinė pagalbos priemonė, skirta vystomajam bendradarbiavimui Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (toliau – AKR) valstybėse bei Užjūrio šalyse ir teritorijose (toliau – UŠT). Tačiau nuo 2021 m. ES bendradarbiavimas su AKR valstybėmis ir UŠT finansuojamas ES biudžeto lėšomis.

    Remiantis AKR ir ES partnerystės susitarimu buvo sukurta investicinė priemonė, valdoma EIB ir skirta privačiojo sektoriaus vystymuisi AKR valstybėse remti, daugiausia (tačiau ne vien tik) finansuojant privačiąsias investicijas. Priemonė sukurta kaip atnaujinamas fondas, t. y. grąžinamos paskolos gali būti vėl investuojamos į kitas operacijas, taigi priemonė yra atsinaujinanti ir finansiškai nepriklausoma. Kadangi investicinės priemonės Komisija nevaldo, ji nekonsoliduota pirmojoje metinių ataskaitų dalyje – EPF finansinėse ataskaitose ir susijusioje finansinio vykdymo ataskaitoje. Investicinės priemonės finansinės ataskaitos, kurias rengia EIB, į metines ataskaitas įtraukiamos kaip atskira dalis (II dalis), siekiant parodyti visą EPF paramą vystymuisi.

    2.KAIP FINANSUOJAMAS EPF?

    2013 m. gruodžio 2 d. Taryba priėmė Reglamentą Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa. Taip pat buvo nuspręsta, kad geografinis bendradarbiavimas su AKR valstybėmis nebus įtrauktas į ES biudžetą, bet bus toliau finansuojamas pagal esamą tarpvyriausybinį EPF.

    Kitaip nei ES biudžetas, EPF yra fondas, veikiantis daugiamečiu pagrindu. Kiekvienam EPF nustatomas bendras fondas vystomajam bendradarbiavimui vykdyti paprastai penkerių metų laikotarpiu. Kadangi ištekliai skiriami daugiamečiu pagrindu, skirtos lėšos gali būti naudojamos per EPF laikotarpį. Tai, kad EPF biudžetas nėra grindžiamas metinio periodiškumo principu, pabrėžiama biudžeto vykdymo ataskaitose, kuriose EPF biudžeto įvykdymas vertinamas atsižvelgiant į visas fondo lėšas.

    EPF ištekliai yra ES valstybių narių ad hoc įnašai. Maždaug kas penkerius metus valstybių narių atstovai tarpvyriausybiniu lygmeniu susitinka, kad nuspręstų dėl bendros sumos, kuri bus skiriama fondui, ir dėl jo vykdymo priežiūros.

    Komisija valdo EPF laikydamasi Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos. Kadangi savo vystymosi ir pagalbos politiką valstybės narės vykdo lygiagrečiai su Sąjungos lygmens politika, jos turi koordinuoti savo politiką su ES politika, kad būtų užtikrinta, jog jos papildytų viena kitą.

    Be pirmiau minėtų įnašų, valstybės narės taip pat gali sudaryti bendro finansavimo susitarimus arba mokėti savanoriškus finansinius įnašus EPF.

    3.EPF VEIKLA PO 2020 M. GRUODŽIO 31 D.

    Nors 8-asis EPF buvo oficialiai užbaigtas 2021 m., kai buvo užbaigtos visos sutartys ir priimti finansiniai sprendimai, šis užbaigimas nebuvo visapusiškai atspindėtas 2021 m. finansinėse ataskaitose, nes keli vykdomieji raštai sumoms išieškoti, įskaitant bylinėjimosi atvejus, vis dar nebuvo įvykdyti. 2022 m. gruodžio 31 d. EPF grynasis turtas buvo 180 mln. EUR. Kapitalas ir rezervai buvo naudojami 8-ojo EPF sukauptiems nuostoliams padengti, o likučiai buvo pervesti į 9-ąjį EPF pagal 9-ajam EPF taikomo finansinio reglamento 1 3 dalies nuostatas.

    Šiuo metu Komisija siekia užbaigti 9-ojo EPF veiklą. Vis dar vykdoma 10 sutarčių, kurios iš esmės turėtų nustoti galioti 2024 m. Šios sutartys, finansuojamos iš 9-ojo EPF, tebegalioja ir bus užbaigtos per nustatytą laikotarpį, taip prisidedant prie veiklos ir projektų, susijusių su 9-uoju EPF, užbaigimo. Visiškas 9-ojo EPF užbaigimas galimas tik nustojus galioti visoms sutartims ir užbaigus jų vertinimus bei auditus.

    10-ojo EPF užbaigimas vykdomas sėkmingai – baigta vykdyti 96,1 % jo sutarčių. Tačiau likusių programų veiklos ir finansavimo užbaigimas šiek tiek užtruks. Finansavimo užbaigimui reikia pradėti ir užbaigti visus būtinus vertinimus, auditus ir susigrąžinimus.

    Pasiektas 11-ojo EPF galutinis etapas, nes laikino galiojimo sąlyga įsigaliojo 2020 m. gruodžio 31 d. Šia sąlyga nustatoma įsipareigojimų galutinė data, o tai reiškia, kad nuo 2021 m. nebegalima pasirašyti jokių kitų finansavimo susitarimų pagal 11-ąjį EPF. Tačiau jau pradėti 11-ojo Europos plėtros fondo lėšomis finansuojami projektai bus įgyvendinami iki jų galutinio užbaigimo.

    Pagal dabartinę 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą ES bendradarbiavimas su AKR valstybėmis įtrauktas į Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“. Analogiškai bendradarbiavimas su UŠT dabar įtrauktas į Užjūrio asociacijos sprendimą (UAS). Tai reiškia, kad nors iki 2021 m. EPF programos buvo finansuojamos savanoriškais ES valstybių narių įnašais, nuo 2021 m. vystymosi programos bus finansuojamos iš ES biudžeto. Tai taip pat reiškia, kad vystymosi programų finansavimui reikia Europos Parlamento leidimo ir kad operacijos turi atitikti ES finansines taisykles taip pat, kaip ir kitos ES finansuojamos programos.

    4.ATSKAITOMYBĖ METŲ PABAIGOJE

    4.1.METINĖS ATASKAITOS

    Pagal EPF finansinio reglamento 18 straipsnio 3 dalį EPF finansinės ataskaitos rengiamos remiantis kaupiamosios apskaitos taisyklėmis, kurios grindžiamos tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais (TVSAS). Siekiant nustatyti vienodas apskaitos, vertinimo ir ataskaitų pateikimo taisykles ir taip suderinti finansinių ataskaitų parengimo procesą, visos ES institucijos ir įstaigos taiko Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintas apskaitos taisykles. Šios ES apskaitos taisyklės taip pat taikomos EPF, atsižvelgiant į specifinį jo veiklos pobūdį.

    EPF metinių ataskaitų rengimas pavestas Komisijos apskaitos pareigūnui, kuris yra EPF apskaitos pareigūnas ir užtikrina, kad EPF metinėse ataskaitose būtų parodyta tikra ir teisinga EPF finansinė būklė.

    Metinės ataskaitos pateikiamos tokia seka:

    I dalis. Komisijos valdomos lėšos

    (I)EPF finansinės ataskaitos ir aiškinamosios pastabos

    (II)EPF konsoliduotų ES patikos fondų finansinės ataskaitos

    (III)EPF ir ES patikos fondų konsoliduotosios finansinės ataskaitos

    (IV)EPF finansinio vykdymo ataskaita

    II dalis. Metinė vykdymo ataskaita. EIB valdomos lėšos

    (I)Investicinės priemonės finansinės ataskaitos

    Dalis „EPF konsoliduotų ES patikos fondų finansinės ataskaitos“ apima abiejų prie EPF įkurtų patikos fondų – ES patikos fondo „Bêkou“ (žr. skirsnį „ES patikos fondo „Bêkou“ finansinės ataskaitos“) ir ES patikos fondo Afrikai (žr. skirsnį „ES patikos fondo Afrikai finansinės ataskaitos“) – finansines ataskaitas. Už patikos fondų atskirų finansinių ataskaitų parengimą atsakingas Komisijos apskaitos pareigūnas; jų išorės auditą atlieka privatus auditorius. Į šias metines ataskaitas įtraukti patikos fondų skaičiai yra preliminarūs.

    EPF metines ataskaitas Komisija turi patvirtinti ne vėliau kaip iki po paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos einančių metų liepos 31 d. ir pateikti jas Europos Parlamentui ir Tarybai, kad jie patvirtintų biudžeto įvykdymą.

    5.AUDITAS IR BIUDŽETO ĮVYKDYMO PATVIRTINIMAS

    5.1.AUDITAS

    EPF metines ataskaitas audituoja jo išorės auditorius – Europos Audito Rūmai (toliau – Audito Rūmai), kurie parengia metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

    5.2.BIUDŽETO ĮVYKDYMO PATVIRTINIMAS

    Biudžeto įvykdymo patvirtinimas – atitinkamų finansinių metų EPF išteklių finansinio įvykdymo galutinė kontrolė. Atlikus auditą ir baigus rengti metines ataskaitas, Taryba turi pateikti rekomendacijas, o Europos Parlamentas tada turi nuspręsti, ar patvirtinti atitinkamų finansinių metų Komisijos EPF išteklių finansinį įvykdymą. Šis sprendimas grindžiamas ataskaitų peržiūra, Audito Rūmų metine ataskaita (į kurią įtrauktas oficialus patikinimo pareiškimas) ir Komisijos atsakymais į biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos klausimus ir prašymus pateikti papildomos informacijos.

    FINANSINIO VYKDYMO 2023 M. SVARBIAUSI ASPEKTAI

    * Grynoji suma, tik 10-asis ir 11-asis EPF.

    Biudžeto vykdymas

    2023 m. pagal 10-ąjį ir 11-ąjį EPF buvo prisiimta atskirų įsipareigojimų ir atlikta grynųjų mokėjimų, kurių vertė atitinkamai 720 mln. EUR ir 2,053 mln. EUR. Bendra EPF bendrųjų mokėjimų suma sudarė 2 103,48 mln. EUR, t. y. 105,17 % tikslinės 2 000 mln. EUR sumos, apie kurią pranešta valstybėms narėms.

    2022 m. Taryba vieningai nusprendė pakartotinai panaudoti 600 mln. EUR 10-ojo ir 11-ojo EPF lėšų siekiant finansuoti veiksmus, kuriais sprendžiami klausimai, susiję su aprūpinimo maistu saugumo krize ir ekonominiu sukrėtimu AKR šalyse Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą. Komisija jau įsipareigojo skirti šiuos 600 mln. EUR ir 2022 m. išmokėjo 221 mln. EUR, o 2023 m. – 87 mln. EUR.

    Veiklos poveikis finansinėse ataskaitose

    Finansinėse ataskaitose pirmiau minėtos veiklos poveikis yra akivaizdžiausias šiose srityse:

    ·išankstinio finansavimo (žr. 2.2 pastabą): 356 mln. EUR sumažėjimas daugiausia siejamas su tuo, kad buvo atlikta mažiau išankstinių mokėjimų. Tai daugiausia susiję su sumažėjusiu naujų sutarčių, pasirašytų nuo 2021 m., skaičiumi. 2021 m. naujų sutarčių suma sudarė 2 118 mln. EUR, o 2022 m. ji sumažėjo iki 853 mln. EUR. 2023 m. naujų sutarčių vertė išliko panaši, 860 mln. EUR, nes Taryba nusprendė nepanaudotas 10-ojo ir 11-ojo EPF lėšas skirti pagalbai AKR šalims, reaguojant į Rusijos pradėtą agresijos karą prieš Ukrainą;

    ·pinigų ir pinigų ekvivalentų (žr. 2.5 pastabą): 426 mln. EUR sumažėjimas pirmiausia siejamas su mažesniais paramos teikėjų įnašais; jie sumažėjo nuo 2 500 mln. EUR 2022 m. iki 1 800 mln. EUR 2023 m.;

    ·sukauptų sąnaudų (žr. 2.8 pastabą): 147 mln. EUR sumažėjimas siejamas su tuo, kad metų pabaigoje buvo mažiau vykdomų sutarčių, pagal kurias metų pabaigoje nebuvo patvirtinta jokių prašymų padengti išlaidas; ir

    ·veiklos išlaidų (žr. 3.4 pastabą): bendras 608 mln. EUR veiklos išlaidų sumažėjimas daugiausia siejamas su mažesnėmis išlaidomis, susijusiomis su programuojama pagalba, AKR vidaus projektais ir įnašais į patikos fondus. Nepaisant to, išlaidos, susijusios su neatidėliotina pagalba, padidėjo, nes 10-ojo ir 11-ojo EPF nepanaudotos lėšos buvo pakartotinai panaudotos kovai su neigiamais Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padariniais AKR valstybėse.

    EUROPOS PLĖTROS FONDAS

    2023 FINANSINIAI METAI

    EUROPOS KOMISIJOS VALDOMOS LĖŠOS

    TURINYS

    EPF FINANSINĖS ATASKAITOS    

    EPF BALANSAS    

    EPF FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA    

    EPF PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA    

    EPF GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA    

    EPF BALANSAS    

    EPF FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA    

    EPF GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA    

    EPF FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS    

    EPF KONSOLIDUOTŲ ES PATIKOS FONDŲ FINANSINĖS ATASKAITOS    

    2023 M. ES PATIKOS FONDO „BÊKOU“ FINANSINĖS ATASKAITOS    

    BALANSAS    

    FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA    

    PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA    

    2023 M. ES PATIKOS FONDO AFRIKAI FINANSINĖS ATASKAITOS    

    BALANSAS    

    FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA    

    PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA    

    EPF IR ES PATIKOS FONDŲ KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS    

    KONSOLIDUOTASIS BALANSAS    

    KONSOLIDUOTOJI FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA    

    KONSOLIDUOTOJI PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA    

    KONSOLIDUOTOJI GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA    

    EPF FINANSINIO VYKDYMO ATASKAITA    

    EPF FINANSINĖS ATASKAITOS

    Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki milijonų eurų kai kurių lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

    EPF BALANSAS

    mln. EUR

    Pastaba

    2023 12 31

    2022 12 31

    ILGALAIKIS TURTAS

    Finansinis turtas

    2.1

    87

    67

    Išankstinis finansavimas

    2.2

    574

    488

    Patikos fondų įnašai

    2.3

    216

    254

    iš prekybos gautinos sumos.

    2.4

    5

    7

    883

    816

    TRUMPALAIKIS TURTAS

    Finansinis turtas

    2.1

    3

    3

    Išankstinis finansavimas

    2.2

    954

    1 396

    Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos

    2.4

    24

    27

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai

    2.5

    601

    1 027

    1 583

    2 454

    IŠ VISO TURTO

    2 466

    3 270

    ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

    Finansiniai įsipareigojimai

    2.6

    (5)

    (7)

    (5)

    (7)

    TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

    Mokėtinos sumos

    2.7

    (391)

    (426)

    Sukauptos sąnaudos

    2.8

    (984)

    (1 131)

    (1 375)

    (1 558)

    IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ

    (1 380)

    (1 565)

    GRYNASIS TURTAS

    1 086

    1 705

    FONDAI IR REZERVAI

    Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF

    2.9

    54 566

    65 100

    Iš veiklą užbaigusių EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas

    2.9

    2 252

    2 252

    Iš ankstesnių metų perkeltas ekonominis rezultatas

    (53 484)

    (62 834)

    Ekonominis metų rezultatas

    (2 249)

    (2 813)

    GRYNASIS TURTAS

    1 086

    1 705

    EPF FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

    mln. EUR

    Pastaba

    2023

    2022

    PAJAMOS

    Pajamos iš neprekybinių operacijų

    Susigrąžinimo veikla

    3.1

    14

    18

    14

    18

    Pajamos iš prekybos operacijų

    Finansinės pajamos

    3.2

    9

    2

    Kitos pajamos

    3.2

    43

    77

    52

    80

    Iš viso pajamų

    65

    98

    IŠLAIDOS

    Patirtos kitų subjektų

    3.3

    (3)

    (1)

    Pagalbos priemonės

    3.4

    (2 181)

    (2 789)

    Bendro finansavimo išlaidos

    3.5

    (8)

    4

    Finansinės išlaidos

    3.6

    (7)

    (6)

    Kitos išlaidos

    3.7

    (116)

    (119)

    Iš viso išlaidų

    (2 315)

    (2 911)

    EKONOMINIS METŲ REZULTATAS

    (2 249)

    (2 813)

    EPF PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

    mln. EUR

    Pastaba

    2023

    2022

    Ekonominis metų rezultatas

    (2 249)

    (2 813)

    Pagrindinė veikla

    Kapitalo padidėjimas – įnašai (grynąja verte)

    1 630

    2 458

    Patikos fondų įnašų (padidėjimas) / sumažėjimas

    37

    128

    Išankstinio finansavimo (padidėjimas) / sumažėjimas

    356

    239

    Iš prekybos gautinų ir neprekybinių susigrąžintinų sumų (padidėjimas) / sumažėjimas

    4

    5

    Atidėjinių padidėjimas / (sumažėjimas)

    2

    1

    Finansinių įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)

    (3)

    (1)

    Mokėtinų sumų padidėjimas / (sumažėjimas)

    (35)

    (75)

    Sukauptų sąnaudų ir būsimųjų laikotarpių pajamų padidėjimas / (sumažėjimas)

    (148)

    123

    Kiti nepiniginiai pokyčiai

    –

    –

    Investicinė veikla

    Tikrąja verte vertinamo neišvestinio finansinio turto kaip pertekliaus arba deficito (padidėjimas) / sumažėjimas*

    (20)

    (31)

    GRYNIEJI PINIGŲ SRAUTAI

    (426)

    34

    Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas / (sumažėjimas)

    (426)

    34

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje

    2.5

    1 027

    994

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje

    2.5

    601

    1 027

    EPF GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

    mln. EUR

    Fondo kapitalas – aktyvūs EPF (A)

    Nepareikalautosios lėšos – aktyvūs EPF (B)

    Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF (C) = (A) – (B)

    Sukaupti rezervai (D)

    Iš veiklą užbaigusių EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas (E)

    Tikrosios vertės rezervas (F)

    Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E) + (F)

    LIKUTIS 2021 12 31

    72 998

    10 355

    62 643

    (62 834)

    2 252

    –

    2 061

    Kapitalo padidėjimas – įnašai

    (43)

    (2 500)

    2 457

    –

    –

    2 457

    Ekonominis metų rezultatas

    –

    –

    –

    (2 813)

    –

    (2 813)

    LIKUTIS 2022 12 31

    72 955

    7 855

    65 100

    (65 647)

    2 252

    –

    1 705

    Kapitalo padidėjimas – įnašai

    (185)

    (1 815)

    1 630

    –

    –

    1 630

    8-ojo EPF užbaigimas

    (12 164)

    (12 164)

    12 164

    –

    (0)

    Ekonominis metų rezultatas

    –

    –

    –

    (2 249)

    –

    (2 249)

    LIKUTIS 2023 12 31

    60 607

    6 040

    54 566

    (55 732)

    2 252

    –

    1 086

    EPF BALANSAS

    mln. EUR

    2023 12 31

    2022 12 31

    Pastaba

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    Iš viso

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    Iš viso

    ILGALAIKIS TURTAS

    Finansinis turtas

    2.1

    –

    –

    14

    73

    87

    –

    –

    (1)

    67

    67

    Išankstinis finansavimas

    2.2

    –

    –

    447

    127

    574

    –

    –

    221

    267

    488

    Patikos fondų įnašai

    2.3

    –

    31

    9

    176

    216

    –

    31

    9

    213

    254

    iš prekybos gautinos sumos.

    2.4

    –

    –

    –

    5

    5

    –

    –

    –

    7

    7

    –

    31

    470

    381

    883

    –

    31

    229

    555

    816

    TRUMPALAIKIS TURTAS

    Finansinis turtas

    2.1

    –

    –

    –

    3

    3

    –

    –

    –

    3

    3

    Išankstinis finansavimas

    2.2

    –

    5

    113

    835

    954

    –

    14

    427

    954

    1 396

    Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos

    2.4

    –

    –

    10

    14

    24

    –

    –

    10

    16

    27

    EPF jungiamosios sąskaitos

    –

    (200)

    426

    (226)

    –

    180

    (369)

    803

    (612)

    –

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai

    2.5

    –

    –

    –

    601

    601

    –

    –

    –

    1 027

    1 027

    –

    (195)

    549

    1 229

    1 583

    180

    (355)

    1 240

    1 389

    2 454

    IŠ VISO TURTO

    –

    (163)

    1 020

    1 610

    2 466

    180

    (324)

    1 469

    1 945

    3 270

    ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

    Finansiniai įsipareigojimai

    2.6

    –

    –

    –

    (5)

    (5)

    –

    –

    (0)

    (7)

    (7)

    –

    –

    –

    (5)

    (5)

    –

    –

    (0)

    (7)

    (7)

    TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

    –

    Mokėtinos sumos

    2.7

    –

    –

    (63)

    (328)

    (391)

    –

    (0)

    (34)

    (391)

    (426)

    Sukauptos sąnaudos

    2.8

    –

    –

    (129)

    (855)

    (984)

    –

    (7)

    (119)

    (1 006)

    (1 131)

    –

    –

    (192)

    (1 183)

    (1 375)

    –

    (7)

    (153)

    (1 397)

    (1 558)

    IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ

    –

    –

    (192)

    (1 188)

    (1 380)

    –

    (7)

    (153)

    (1 404)

    (1 565)

    GRYNASIS TURTAS

    –

    (163)

    827

    422

    1 086

    180

    (331)

    1 315

    541

    1 705

    Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF

    2.9

    –

    10 442

    20 834

    23 290

    54 566

    12 164

    10 450

    20 960

    21 527

    65 100

    Iš veiklą užbaigusių EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas

    2.9

    –

    2 252

    –

    –

    2 252

    627

    1 625

    –

    –

    2 252

    Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF

    2.9

    –

    (509)

    (120)

    628

    –

    (2 513)

    2 010

    (38)

    541

    –

    Iš ankstesnių metų perkeltas ekonominis rezultatas

    –

    (12 350)

    (19 607)

    (21 527)

    (53 484)

    (10 098)

    (14 410)

    (19 325)

    (19 001)

    (62 834)

    Ekonominis metų rezultatas

    –

    1

    (280)

    (1 970)

    (2 249)

    –

    (6)

    (282)

    (2 526)

    (2 813)

    GRYNASIS TURTAS

    –

    (163)

    827

    422

    1 086

    180

    (331)

    1 315

    541

    1 705

    EPF FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

    mln. EUR

    2023

    2022

    Pastaba

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    Iš viso

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    Iš viso

    PAJAMOS

    Pajamos iš neprekybinių operacijų

    Susigrąžinimo veikla

    3.1

    –

    –

    2

    12

    14

    –

    (1)

    (8)

    28

    18

    –

    –

    2

    12

    14

    –

    (1)

    (8)

    28

    18

    Pajamos iš prekybos operacijų

    Finansinės pajamos

    3.2

    –

    –

    (1)

    10

    9

    –

    –

    2

    1

    2

    Kitos pajamos

    3.2

    –

    2

    4

    37

    43

    –

    3

    8

    66

    77

    –

    2

    4

    46

    52

    –

    3

    10

    67

    80

    Iš viso pajamų

    –

    2

    5

    58

    65

    –

    1

    2

    94

    98

    IŠLAIDOS

    Patirtos kitų subjektų

    3.3

    –

    –

    –

    (3)

    (3)

    –

    –

    –

    (1)

    (1)

    Pagalbos priemonės

    3.4

    –

    1

    (276)

    (1 906)

    (2 181)

    –

    (5)

    (295)

    (2 489)

    (2 789)

    Bendro finansavimo išlaidos

    3.5

    –

    –

    –

    (8)

    (8)

    –

    –

    22

    (18)

    4

    Finansinės išlaidos

    3.6

    –

    1

    (2)

    (6)

    (7)

    1

    2

    (3)

    (5)

    (6)

    Kitos išlaidos

    3.7

    –

    (3)

    (8)

    (106)

    (116)

    –

    (5)

    (8)

    (107)

    (119)

    Iš viso išlaidų

    –

    (1)

    (286)

    (2 028)

    (2 315)

    1

    (7)

    (284)

    (2 620)

    (2 911)

    EKONOMINIS METŲ REZULTATAS

    –

    1

    (280)

    (1 970)

    (2 249)

    1

    (6)

    (282)

    (2 526)

    (2 813)

    EPF GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

    mln. EUR

    8-asis EPF

    Fondo kapitalas – aktyvūs EPF (A)

    Nepareikalautosios lėšos – aktyvūs EPF (B)

    Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF (C) = (A) – (B)

    Sukaupti rezervai (D)

    Iš veiklą užbaigusių EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas (E)

    Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF (F)

    Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E) + (F)

    LIKUTIS 2021 12 31

    12 164

    –

    12 164

    (10 098)

    627

    (2 512)

    181

    Perkėlimas į 10-ąjį EPF ir iš jo

    –

    (1)

    (1)

    LIKUTIS 2022 12 31

    12 164

    –

    12 164

    (10 098)

    627

    (2 513)

    180

    8-ojo EPF užbaigimas

    (12 164)

    (12 164)

    10 098

    (627)

    2 513

    (180)

    LIKUTIS 2023 12 31

    –

    –

    –

    –

    –

    –

    –

    mln. EUR

    9-asis EPF

    Fondo kapitalas – aktyvūs EPF (A)

    Nepareikalautosios lėšos – aktyvūs EPF (B)

    Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF (C) = (A) – (B)

    Sukaupti rezervai (D)

    Iš veiklą užbaigusių EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas (E)

    Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF (F)

    Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E) + (F)

    LIKUTIS 2021 12 31

    10 507

    15

    10 492

    (14 410)

    1 625

    2 018

    (274)

    Perkėlimas į 10-ąjį EPF ir iš jo

    –

    –

    –

    Perkėlimas į 10-ąjį EPF ir iš jo

    –

    (8)

    (8)

    Kompensacijos valstybėms narėms

    (43)

    (43)

    (43)

    Ekonominis metų rezultatas

    –

    (6)

    (6)

    LIKUTIS 2022 12 31

    10 464

    15

    10 450

    (14 416)

    1 625

    2 010

    (331)

    Kapitalo padidėjimas – įnašai

    (15)

    15

    15

    Perkėlimas į 10-ąjį ir 11-ąjį EPF ir iš jų

    –

    (4)

    (4)

    Kompensacijos valstybėms narėms

    (22)

    (22)

    (22)

    8-ojo EPF užbaigimas

    2 066

    627

    (2 514)

    179

    Ekonominis metų rezultatas

    –

    1

    –

    1

    LIKUTIS 2023 12 31

    10 442

    –

    10 442

    (12 348)

    2 252

    (509)

    (163)

    mln. EUR

    10-asis EPF

    Fondo kapitalas – aktyvūs EPF (A)

    Nepareikalautosios lėšos – aktyvūs EPF (B)

    Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF (C) = (A) – (B)

    Sukaupti rezervai (D)

    Iš veiklą užbaigusių EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas (E)

    Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E) + (F)

    LIKUTIS 2021 12 31

    20 960

    –

    20 960

    (19 324)

    101

    1 737

    Perkėlimas į 8-ąjį ir 9-ąjį EPF ir iš jų

    –

    9

    9

    Perkėlimas į 11-ąjį EPF ir iš jo

    –

    (148)

    (148)

    Ekonominis metų rezultatas

    –

    (282)

    (282)

    LIKUTIS 2022 12 31

    20 960

    –

    20 960

    (19 606)

    (38)

    1 315

    Perkėlimas į 8-ąjį ir 9-ąjį EPF ir iš jų

    –

    6

    6

    Perkėlimas į 11-ąjį EPF ir iš jo

    –

    –

    (87)

    (87)

    Kompensacijos valstybėms narėms

    (126)

    –

    (126)

    –

    (126)

    Ekonominis metų rezultatas

    –

    –

    (280)

    –

    (280)

    LIKUTIS 2023 12 31

    20 834

    –

    20 834

    (19 886)

    (120)

    827

    mln. EUR

    11-asis EPF

    Fondo kapitalas – aktyvūs EPF (A)

    Nepareikalautosios lėšos – aktyvūs EPF (B)

    Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF (C) = (A) – (B)

    Sukaupti rezervai (D)

    Iš veiklą užbaigusių EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas (E)

    Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF (F)

    Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E) + (F) + (G)

    LIKUTIS 2021 12 31

    29 367

    10 340

    19 027

    (19 002)

    –

    394

    419

    Kapitalo padidėjimas – įnašai

    (2 500)

    2 500

    148

    2 648

    Ekonominis metų rezultatas

    –

    (2 526)

    –

    (2 526)

    LIKUTIS 2022 12 31

    29 367

    7 840

    21 527

    (21 528)

    –

    541

    541

    Kapitalo padidėjimas – įnašai

    (1 800)

    1 800

    87

    1 887

    Kompensacijos valstybėms narėms

    (36)

    (36)

    (36)

    Ekonominis metų rezultatas

    –

    (1 970)

    –

    (1 970)

    LIKUTIS 2023 12 31

    29 331

    6 040

    23 290

    (23 498)

    –

    628

    422

    EPF FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS

     

    Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki milijonų eurų kai kurių lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

    1.SVARBIAUSI APSKAITOS POLITIKOS PRINCIPAI

    1.1.APSKAITOS PRINCIPAI

    Finansinių ataskaitų tikslas – pateikti plačiam naudotojų ratui naudingos informacijos apie suinteresuotųjų subjektų finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus.

    Bendri aspektai (arba apskaitos principai), kurių reikia laikytis rengiant finansines ataskaitas, išdėstyti ES apskaitos taisyklėje Nr. 1 „Finansinės ataskaitos“ ir yra tokie patys, kaip ir aprašytieji TVSAS 1, t. y. teisingo pateikimo, kaupiamojo principo, veiklos tęstinumo, pateikimo nuoseklumo, reikšmingumo, sumavimo, atskaitymo ir lyginamosios informacijos. Finansinės atskaitomybės kokybinės savybės yra svarbumas, sąžiningas pateikimas (patikimumas), suprantamumas, savalaikiškumas, palyginamumas ir patikrinamumas.

    1.2.ATASKAITŲ RENGIMO PAGRINDAS

    1.2.1.Ataskaitinis laikotarpis

    Finansinės ataskaitos teikiamos kasmet. Finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir gruodžio 31 d.

    1.2.2.Valiuta ir perskaičiavimo pagrindas

    ES funkcinė valiuta yra euro, todėl metinių ataskaitų duomenys nurodomi eurais. Sandoriai užsienio valiuta yra perskaičiuojami eurais taikant sandorio atlikimo dieną galiojantį valiutos keitimo kursą. Į finansinės veiklos ataskaitą įtraukiamas valiutos keitimo pelnas ir nuostoliai, patirti vykdant sandorius užsienio valiuta ir perskaičiuojant užsienio valiuta išreikštą piniginį turtą ir įsipareigojimus, taikant metų pabaigoje galiojantį valiutos keitimo kursą. Nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrenginiams bei nematerialiajam turtui, kurie išlaiko savo vertę eurais tokiu kursu, kuris galiojo jų įsigijimo dieną, taikomi skirtingi perskaičiavimo metodai.

    Piniginio turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta likučiai metų pabaigoje perskaičiuojami į eurus toliau pateikiamu gruodžio 31 d. galiojančiu Europos Centrinio Banko (ECB) valiutos kursu.

    Euro kursas

    Valiuta

    2023 12 31

    2022 12 31

    Valiuta

    2023 12 31

    2022 12 31

    BGN

    1,9558

    1,9558

    PLN

    4,3395

    4,6808

    CZK

    24,724

    24,1160

    RON

    4,9756

    4,9495

    DKK

    7,4529

    7,4365

    SEK

    11,096

    11,1218

    GBP

    0,86905

    0,88693

    CHF

    0,926

    0,9847

    NOK

    11,2405

    10,5138

    JPY

    156,33

    140,6600

    HUF

    382,8

    400,8700

    USD

    1,105

    1,0666

    1.2.3.Įverčių taikymas

    Pagal TVSAS ir bendruosius apskaitos principus finansinėse ataskaitose nurodomos sumos būtinai turi būti pagrįstos įverčiais ir vadovybės prielaidomis, pagrįstais patikimiausia turima informacija. Reikšmingi įverčiai turi apimti bent jau šiuos elementus: išmokų darbuotojams įsipareigojimų sumas, su gautinomis sumomis susijusią finansinę riziką ir finansinių priemonių aiškinamuosiuose raštuose nurodomas sumas, amortizuota savikaina vertinamo finansinio turto ir finansinių garantijų sutarčių įsipareigojimų atidėjinius, sukauptas pajamas ir sąnaudas, atidėjinius, nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrenginių vertės sumažėjimo laipsnį, atsargų grynąją galimo realizavimo vertę, neapibrėžtąjį turtą ir įsipareigojimus. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo šių įverčių.

    Pagrįsti įverčiai yra esminė finansinių atskaitų rengimo dalis ir netrukdo jų patikimumui. Įvertį gali tekti peržiūrėti iš naujo, jeigu pasikeičia aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas toks įvertis, ar jeigu atsiranda naujos informacijos arba daugiau patirties. Įverčio peržiūrėjimas dėl paties jo pobūdžio nėra siejamas su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais ir nėra klaidos taisymas. Apskaitos įverčio pokyčio poveikis pripažįstamas nurodant perteklių ar deficitą tais laikotarpiais, kai jis tapo žinomas.

    1.2.4.Naujų ir peržiūrėtų Europos Sąjungos apskaitos taisyklių taikymas

    Naujos Europos Sąjungos apskaitos taisyklės, kurios taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau

    Nėra priimtų naujų Europos Sąjungos apskaitos taisyklių, kurios būtų taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau.

    Naujos priimtos, bet 2023 m. gruodžio 31 d. dar neįsigaliojusios Europos Sąjungos apskaitos taisyklės

    2023 m. nebuvo priimta jokių naujų ES apskaitos taisyklių.

    1.3.BALANSAS

    1.3.1.Finansinis turtas

    Klasifikavimas pirminio pripažinimo metu

    Finansinių priemonių klasifikavimas nustatomas pirminio pripažinimo metu. Remiantis valdymo modeliu ir turto sutartinių pinigų srautų charakteristikomis, finansinį turtą galima suskirstyti į tris kategorijas: amortizuota savikaina vertinamą finansinį turtą, tikrąja verte vertinamą finansinį turtą kaip grynąjį turtą / nuosavą kapitalą ir tikrąja verte vertinamą finansinį turtą kaip perteklių arba deficitą.

    (I)Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas

    Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas yra neišvestinis finansinis turtas, atitinkantis dvi sąlygas: 1) subjektas jį laiko siekdamas surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus; 2) nustatytomis dienomis generuojami sutartiniai pinigų srautai, kurie yra tik pagrindinės sumos ir palūkanų už negrąžintą pagrindinės sumos dalį mokėjimai.

    Šiai kategorijai priskiriami:

    ·pinigai ir pinigų ekvivalentai;

    ·paskolos (įskaitant terminuotuosius indėlius, kurių pradinis terminas ilgesnis nei trys mėnesiai);

    ·iš prekybos gautinos sumos.

    Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas priskiriamas trumpalaikiam turtui, išskyrus turtą, kurio terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių nuo finansinių ataskaitų sudarymo datos.

    (II)Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip grynasis turtas / nuosavas kapitalas

    Šis neišvestinis finansinis turtas turi sutartinius pinigų srautus, kuriuos sudaro tik pagrindinė suma ir palūkanos už negrąžintą pagrindinės sumos dalį. Be to, pagal valdymo modelį finansinis turtas laikomas tiek siekiant surinkti sutartinius pinigų srautus, tiek parduoti finansinį turtą.

    Šios kategorijos turtas yra priskiriamas trumpalaikiam turtui, jeigu jį tikimasi realizuoti per 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos.

    Metų pabaigoje subjektas tokio turto neturi.

    (III)Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas

    Subjektas išvestines finansines priemones ir investicijas į nuosavybės vertybinius popierius priskiria tikrąja verte vertinamam finansiniam turtui kaip pertekliui arba deficitui, nes sutartiniai pinigų srautai nėra tik pagrindinė suma ir palūkanos už pagrindinę sumą.

    Be to, subjektas turimus skolos vertybinius popierius priskiria tikrąja verte vertinamam finansiniam turtui kaip pertekliui arba deficitui, nes skolos vertybinių popierių portfeliai valdomi ir vertinami pagal portfelio tikrąją vertę.

    Šios kategorijos turtas yra priskiriamas trumpalaikiam turtui, jeigu jį tikimasi realizuoti per 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos.

    Pirminis pripažinimas ir vertinimas

    Tikrąja verte vertinamo finansinio turto kaip pertekliaus arba deficito pirkimas pripažįstamas prekybos dieną, t. y. tą dieną, kai subjektas įsipareigoja pirkti turtą. Pinigų ekvivalentai ir paskolos pripažįstami tada, kai pinigai deponuojami finansų įstaigoje arba avansu pervedami skolininkams.

    Finansinis turtas iš pradžių vertinamas tikrąja verte. Sandorių, susijusių su visu finansiniu turtu, kuris neapskaitomas tikrąja verte kaip perteklius arba deficitas, išlaidos pridedamos prie tikrosios vertės pirminio pripažinimo metu. Sandorių, susijusių su finansiniu turtu, kuris apskaitomas tikrąja verte kaip perteklius arba deficitas, išlaidos pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

    Finansinio turto tikroji vertė pirminio pripažinimo metu paprastai yra sandorio kaina, išskyrus atvejus, kai sandoris sudaromas ne rinkos sąlygomis, t. y. be atlygio arba už nominalų atlygį viešosios politikos tikslais. Tokiu atveju finansinės priemonės tikrosios vertės ir sandorio kainos skirtumas yra neprekybinis komponentas, kuris finansinės veiklos rezultatų ataskaitoje pripažįstamas sąnaudomis. Šiuo atveju finansinio turto tikroji vertė nustatoma pagal dabartinius tiesiogiai lygiavertės priemonės rinkos sandorius. Jei aktyviosios rinkos nėra, tikroji vertė nustatoma taikant vertinimo metodą, kuriam naudojami turimi duomenys iš stebimų rinkų.

    Vėlesnis vertinimas

    Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas vėliau vertinamas amortizuota savikaina, taikant faktinių palūkanų metodą.

    Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas vėliau vertinamas tikrąja verte. Pelnas ir nuostoliai, atsiradę dėl tikrosios vertės pokyčių (įskaitant atsiradusius dėl valiutos keitimo ir uždirbtų palūkanų), įtraukiami į finansinės veiklos ataskaitą jų atsiradimo laikotarpiu.

    Tikrosios vertės nustatymas atliekant vėlesnį vertinimą

    Aktyviosiose rinkose kotiruojamų investicijų tikroji vertė yra pagrįsta tuo metu siūlomomis kainomis. Jeigu finansinis turtas neturi aktyviosios rinkos (taip pat į biržų sąrašus neįtrauktų vertybinių popierių ir ne biržos išvestinių finansinių priemonių atveju), ES tikrąją vertę nustato taikydama vertinimo metodus. Jie apima pastarojo meto sandorių įprastomis rinkos sąlygomis naudojimą, sąsajas su kitomis iš esmės tokiomis pačiomis priemonėmis, diskontuotų pinigų srautų analizę, pasirinkimo sandorių kainų nustatymo modelius ir kitus vertinimo metodus, kuriuos paprastai naudoja rinkos dalyviai.

    Investicijos į rizikos kapitalo fondus, kurios neturi kotiruojamos rinkos kainos aktyviojoje rinkoje, vertinamos priskirtina grynąja turto verte, kuri yra laikoma lygiaverte jų tikrajai vertei.

    Finansinio turto vertės sumažėjimas

    ES pripažįsta ir įvertina tikėtinus kredito nuostolius dėl finansinio turto, kuris vertinamas amortizuota savikaina ir tikrąja verte kaip grynasis turtas / nuosavas kapitalas, vertės sumažėjimo.

    Tikėtini kredito nuostoliai yra sutartinių pinigų srautų ir pinigų srautų, kuriuos ES tikisi gauti, skirtumo dabartinė vertė. Apskaičiuojant tikėtinus kredito nuostolius atsižvelgiama į pagrįstą ir patvirtinamą informaciją, kuri yra prieinama be nepagrįstų sąnaudų ar pastangų ataskaitinę datą.

    Turto, vertinamo amortizuota savikaina, balansinė vertė mažinama vertės sumažėjimo nuostolio suma, kuri pripažįstama finansinės veiklos rezultatų ataskaitoje. Jei vėlesniu laikotarpiu vertės sumažėjimo nuostolių suma sumažėja, anksčiau pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis yra atstatomas finansinės veiklos rezultatų ataskaitoje.

    (a)Gautinos sumos

    Subjektas įvertina vertės sumažėjimo nuostolį viso laikotarpio tikėtinų kredito nuostolių suma, naudodamas praktinius metodus (pvz., atidėjinių matricą).

    (b)Pinigai ir pinigų ekvivalentai

    Subjektas pinigus ir pinigų ekvivalentus laiko einamosiose banko sąskaitose ir terminuotuose indėliuose iki 3 mėnesių. Pinigai laikomi bankuose, turinčiuose labai aukštus kredito reitingus, todėl jų įsipareigojimų nevykdymo tikimybė yra labai maža. Atsižvelgiant į trumpą trukmę ir mažą įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę, tikėtini kredito nuostoliai dėl pinigų ir pinigų ekvivalentų yra nereikšmingi. Todėl pinigų ekvivalentų vertės sumažėjimas nepripažįstamas.

    (c)Paskolos

    Tikėtini kredito nuostoliai vertinami taikant trijų etapų modelį, kai atsižvelgiama tikėtino kredito nuostolio tikimybės svertinį vidurkį per finansinio turto gyvavimo laikotarpį ir kredito rizikos raidą nuo finansinio turto atsiradimo. Paskolų atveju pradžia yra neatšaukiamo įsipareigojimo suteikti paskolą data.

    Jeigu nuo paskolos suteikimo kredito rizika reikšmingai nepadidėjo (1 etapas), vertės sumažėjimo nuostolis yra tikėtinas kredito nuostolis dėl galimų įsipareigojimų nevykdymo įvykių per ateinančius 12 mėnesių nuo finansinių ataskaitų sudarymo datos (12 mėnesių tikėtinas kredito nuostolis). Jeigu nuo paskolos sudarymo kredito rizika reikšmingai padidėjo (2 etapas) arba yra objektyvių kredito vertės sumažėjimo įrodymų (3 etapas), vertės sumažėjimo nuostolis yra lygus tikėtinam kredito nuostoliui dėl galimų įsipareigojimų nevykdymo įvykių per visą finansinio turto gyvavimo laikotarpį (tikėtinas kredito nuostolis per visą gyvavimo laikotarpį).

    Pripažinimo panaikinimas

    Finansinių priemonių pripažinimas panaikinamas, kai teisių į pinigų srautus iš investicijų galiojimas baigiasi arba subjektas perleidžia iš esmės visą su nuosavybe susijusią riziką ir atlygį kitai šaliai. Finansinio turto kaip pertekliaus arba deficito pardavimas pripažįstamas prekybos dieną.

    1.3.2.Išankstinio finansavimo sumos

    Išankstinis finansavimas – tai mokėjimas, kuriuo gavėjui suteikiamas pinigų avansas, t. y. pradinės lėšos. Šios lėšos gali būti padalytos į kelis mokėjimus per konkrečioje sutartyje, sprendime, susitarime arba pagrindiniame teisės akte nustatytą laikotarpį. Pradinės lėšos arba avansas per susitarime nustatytą laikotarpį yra naudojami tuo tikslu, kuriuo buvo išmokėti, arba grąžinami. Jeigu gavėjai nepatiria finansuoti tinkamų išlaidų, jie privalo išankstinį finansavimą grąžinti subjektui. Taigi, suma pripažįstama kaip turtas, kadangi subjektas išlaiko išankstinio finansavimo kontrolę ir turi teisę susigrąžinti reikalavimų neatitinkančią dalį.

    Išankstinis finansavimas pirmą kartą pripažįstamas balanse, kai pinigai pervedami gavėjui. Jis vertinamas sumokėto atlygio suma. Vėlesniais laikotarpiais išankstinis finansavimas vertinamas iš pradžių balanse pripažinta suma, atėmus per laikotarpį patirtas finansuoti tinkamas išlaidas (kai reikia, įskaitant apskaičiuotąsias sumas).

    1.3.3.Gautinos ir susigrąžintinos sumos

    Pagal ES apskaitos taisykles reikalaujama prekybos ir neprekybines operacijas parodyti atskirai. Siekiant atskirti šias dvi kategorijas, terminas „gautina suma“ taikomas tik prekybos operacijoms, o neprekybinėms operacijoms, t. y. kai ES gauna vertę iš kito subjekto, mainais tiesiogiai nesuteikdama maždaug vienodos vertės, vartojamas terminas „susigrąžintinos sumos“ (pvz., iš valstybių narių susigrąžintinos sumos, susijusios su nuosavais ištekliais).

    Iš prekybos operacijų gautinos sumos atitinka finansinių priemonių apibrėžtį. Subjektas jas priskyrė finansiniam turtui, vertinamam amortizuota savikaina, ir atitinkamai jas įvertino.

    Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos apskaitomos tikrąja verte įsigijimo datą, atėmus vertės sumažėjimą. Vertė sumažinama tada, kai yra objektyvių įrodymų, kad subjektas negalės surinkti visų pradinio dydžio gautinų sumų. Vertės sumažinimo suma lygi turto balansinės vertės ir atsiperkamosios vertės skirtumui. Vertės sumažinimo suma pripažįstama finansinės veiklos ataskaitoje.

    1.3.4.Pinigai ir pinigų ekvivalentai

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai yra amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas ir apima pinigus kasoje, bankuose laikomus indėlius iki pareikalavimo arba trumpalaikius indėlius ir kitas trumpalaikes itin likvidžias investicijas, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai.

    1.3.5.Mokėtinos sumos

    Mokėtinos sumos apima sumas, susijusias ir su prekybos operacijomis, kaip antai prekių ir paslaugų pirkimu, ir su neprekybinėmis operacijomis, pvz., su dotacijų arba kitokio ES finansavimo gavėjų prašymais padengti išlaidas arba gautu išankstiniu finansavimu (žr. 1.4.1 pastabą).

    Kai gavėjams skiriamos dotacijos ar kitoks finansavimas, prašymai padengti išlaidas įrašomi kaip mokėtinos sumos, lygios prašomai sumai, tuo metu, kai gaunamas prašymas padengti išlaidas. Atlikus patikrinimą ir pripažinus finansuoti tinkamas išlaidas, mokėtinos sumos vertinamos patvirtintos ir reikalavimus atitinkančios sumos dydžiu.

    Mokėtinos sumos, susijusios su prekių ir paslaugų pirkimu, pripažįstamos gavus pradinės sumos sąskaitą faktūrą. Susijusios išlaidos įtraukiamos į apskaitą, kai prekės yra pristatytos arba paslaugos suteiktos ir kai subjektas jas priima.

    1.3.6.Finansiniai įsipareigojimai

    Finansiniai įsipareigojimai skirstomi į finansinius įsipareigojimus, apskaitomus amortizuota savikaina, finansinius įsipareigojimus, vertinamus tikrąja verte kaip perteklius arba deficitas ir finansinių garantijų sutarčių įsipareigojimus.

    Amortizuota savikaina vertinami finansiniai įsipareigojimai iš pradžių pripažįstami tikrąja verte, įskaitant patirtas sandorio sąnaudas, o vėliau yra apskaitomi amortizuota savikaina, taikant faktinių palūkanų metodą. Jų pripažinimas finansinės būklės ataskaitoje panaikinamas tada ir tik tada, kai įsipareigojimas įvykdomas, jo atsisakoma, jis panaikinamas arba pasibaigia jo galiojimo laikotarpis.

    Tikrąja verte vertinami finansiniai įsipareigojimai kaip perteklius arba deficitas apima išvestines finansines priemones, kai tikroji vertė yra neigiama. Jeigu pagal garantijos sutartį reikalaujama, kad subjektas atliktų mokėjimus reaguodamas į finansinių priemonių kainų arba užsienio valiutos kurso pokyčius, garantijos sutartis yra išvestinė finansinė priemonė. Jų apskaita yra tokia pati kaip ir tikrąja verte vertinamo finansinio turto kaip pertekliaus arba deficito.

    Subjektas pripažįsta finansinės garantijos sutarties įsipareigojimą, kai sudaro sutartį, pagal kurią jis turi atlikti nurodytus mokėjimus, kad atlygintų garantijos turėtojo nuostolius, patirtus dėl to, kad nurodytas skolininkas laiku neatlieka mokėjimo pagal pradines arba pakeistas skolos priemonės sąlygas. Finansinių garantijų sutartys iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte.

    Vėlesnis vertinimas priklauso nuo kredito rizikos, susijusios su finansine garantija, pokyčių. Jei kredito rizika reikšmingai nepadidėja (1 etapas), finansinių garantijų įsipareigojimai vertinami didesniąja iš šių sumų: 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių suma ir pirminio pripažinimo suma, atėmus, jei reikia, sukauptą amortizaciją. Jei kredito rizika reikšmingai padidėja (2 etapas), finansinių garantijų įsipareigojimai vertinami didesniąja iš šių sumų: tikėtinų galiojimo laikotarpio kredito nuostolių suma ir pirminio pripažinimo suma, atėmus, jei reikia, sukauptą amortizaciją.

    Finansiniai įsipareigojimai klasifikuojami kaip ilgalaikiai įsipareigojimai, išskyrus sumas, kurių išpirkimo terminas trumpesnis kaip 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos. Finansinių garantijų sutartys priskiriamos trumpalaikiams įsipareigojimams, išskyrus atvejus, kai subjektas turi besąlyginę teisę atidėti įsipareigojimo įvykdymą ne trumpesniam kaip dvylikos mėnesių laikotarpiui po finansinių ataskaitų sudarymo datos.

    1.3.7.Sukauptos ir būsimojo laikotarpio pajamos bei sąnaudos

    Operacijos ir įvykiai finansinėse ataskaitose pripažįstami tuo laikotarpiu, su kuriuo jie susiję. Metų pabaigoje, jeigu paslauga buvo suteikta arba subjektas pristatė prekes, arba yra sudarytas sutartimi įformintas susitarimas (pavyzdžiui, yra nuoroda į sutartį), bet sąskaita faktūra dar neišrašyta, finansinėse atskaitose bus pripažintos sukauptos pajamos. Be to, metų pabaigoje, jeigu sąskaita faktūra išrašyta, o paslaugos dar nesuteiktos arba prekės dar nepristatytos, pajamos bus atidėtos ir pripažintos kitą ataskaitinį laikotarpį.

    Sąnaudos taip pat apskaitomos tuo laikotarpiu, su kuriuo jos susijusios. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sukauptos sąnaudos pripažįstamos remiantis įvertinta to laikotarpio pervedimo įsipareigojimo suma. Sukauptos sąnaudos apskaičiuojamos laikantis apskaitos pareigūno parengtų išsamių veiklos ir praktinių gairių. Jomis siekiama užtikrinti, kad finansinėse ataskaitose būtų tiksliai nurodyti ekonominiai ir kiti reiškiniai, kuriuos jos turi atspindėti. Analogiškai, kai mokėjimas už dar nesuteiktas paslaugas arba dar nepristatytas prekes atliekamas avansu, išlaidos bus atidėtos ir pripažintos kitą ataskaitinį laikotarpį.

    1.4.FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

    1.4.1.Pajamos

    Pajamos apima subjekto gautas ir gautinas bendrosios ekonominės naudos įplaukas ar naudojimo galimybes, kurios lemia grynojo turto padidėjimą (kai šis padidėjimas atsiranda ne dėl savininkų įnašų).

    Atsižvelgiant į susijusių operacijų pobūdį, finansinės veiklos ataskaitoje išskiriamos pajamos:

    Pajamos iš neprekybinių operacijų

    Pajamos iš neprekybinių operacijų yra mokesčiai ir pervedimai, kadangi perdavėjas pateikia išteklius subjektui gavėjui, o subjektas gavėjas tiesiogiai mainais nepateikia maždaug tokios pat vertės išteklių. Pervedimai – tai kitos nei mokesčiai, su neprekybinėmis operacijomis susijusios ateityje gautinos ekonominės naudos įplaukos arba naudojimo galimybės. ES subjektų atveju pervedimus daugiausia sudaro iš Komisijos gautos lėšos (pvz., subalansavimo subsidija tradicinėms agentūroms, veiklos subsidija pagal susitarimus dėl įnašo).

    Subjektas pervestą turtą pripažįsta tada, kai dėl praeities įvykio (pervedimo) jis kontroliuoja išteklius ir tikisi iš jų gauti būsimos ekonominės naudos arba naudojimo galimybių, ir kai galima patikimai nustatyti tikrąją vertę. Iš neprekybinės operacijos gaunami ištekliai, pripažinti kaip turtas (pvz., pinigai), taip pat pripažįstami kaip pajamos, išskyrus atvejus, kai subjektas turi dabartinį įsipareigojimą to pervedimo atžvilgiu, t. y. jam taikoma sąlyga, kuri turi būti įvykdyta, kad pajamas būtų galima pripažinti. Kol sąlyga neįvykdoma, pajamos atidedamos ir pripažįstamos kaip įsipareigojimas.

    Pajamos iš prekybos operacijų

    Prekių ir paslaugų pardavimo pajamos pripažįstamos, kai didžioji su prekių nuosavybe susijusios rizikos ir naudos dalis perduodama pirkėjui. Su paslaugų teikimu susijusio sandorio pajamos pripažįstamos atsižvelgiant į sandorio baigtumo laipsnį finansinių ataskaitų sudarymo dieną.

    (a)Palūkanų pajamos ir sąnaudos

    Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų, apskaitomų amortizuota savikaina, palūkanų pajamos ir sąnaudos pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje, taikant faktinių palūkanų metodą. Šis metodas taikomas finansinio turto arba finansinio įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms arba palūkanų sąnaudoms per atitinkamą laikotarpį paskirstyti.

    (b)Pajamos iš dividendų

    Pajamos iš dividendų ir panašių paskirstomųjų išmokų pripažįstamos tada, kai nustatoma teisė gauti mokėjimą.

    (c)Tikrąja verte vertinamo finansinio turto kaip pertekliaus arba deficito pajamos ir sąnaudos

    Tai yra šio finansinio turto tikrosios vertės prieaugis (pajamos) ir tikrosios vertės nuostoliai (sąnaudos), įskaitant prieaugį ar nuostolius, atsiradusius dėl užsienio valiutos keitimo. Palūkanas uždirbančio finansinio turto atveju tai taip pat apima palūkanas.

    (d)Pajamos iš finansinių garantijų sutarčių

    Pajamos iš finansinių garantijų sutarčių (garantijos įmoka) pripažįstamos visą tą laiką, kurį subjektas yra pasirengęs kompensuoti finansinių garantijų sutarties turėtojui galimus kredito nuostolius.

    1.4.2.Išlaidos

    Išlaidos yra ekonominės naudos arba naudojimo galimybių sumažėjimas ataskaitiniu laikotarpiu dėl turto netekimo ar panaudojimo arba prisiimtų įsipareigojimų, dėl kurių sumažėja grynasis turtas. Išlaidos apima tiek prekybos, tiek neprekybinių operacijų sąnaudas.

    Prekybos operacijų išlaidos, patiriamos perkant prekes ir paslaugas, pripažįstamos, kai prekės pristatomos ir subjektas jas priima. Jos vertinamos pradine sąskaitoje faktūroje nurodyta suma. Be to, paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną sąnaudos, susijusios su per laikotarpį suteikta paslauga, už kurią sąskaita faktūra dar negauta arba nepriimta, pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

    Neprekybinių operacijų išlaidos yra susijusios su pervedimais gavėjams ir gali būti trijų rūšių:‑ teisės į gautinas sumas, pervedimai pagal susitarimą ir savanoriškos dotacijos, įnašai ir dovanojamos lėšos. Pervedimai pripažįstami sąnaudomis tą laikotarpį, kurį įvyko įvykiai, dėl kurių buvo atliktas pervedimas, jeigu tik pervedimo pobūdis yra leidžiamas pagal reglamentą arba yra pasirašytas susitarimas, pagal kurį leidžiama atlikti pervedimą; gavėjas atitiko visus tinkamumo kriterijus; galima pagrįstai apskaičiuoti sumą.

    Kai gaunamas bet koks pripažinimo kriterijus atitinkantis mokėjimo prašymas arba prašymas padengti išlaidas, jie pripažįstami sąnaudomis, lygiomis reikalavimus atitinkančiai sumai. Finansuoti tinkamos sąnaudos, kurios turi būti kompensuotos gavėjams, tačiau apie kurias dar nėra pranešta, metų pabaigoje yra įvertinamos ir įrašomos kaip sukauptos sąnaudos.

    1.5.NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS IR NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI

    1.5.1.Neapibrėžtasis turtas

    Neapibrėžtasis turtas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti turtas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau subjekto nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtų būsimųjų įvykių. Neapibrėžtasis turtas parodomas, kai tikimasi gauti ekonominės naudos arba turėti naudojimo galimybių.

    1.5.2.Neapibrėžtieji įsipareigojimai

    Neapibrėžtasis įsipareigojimas – arba galimas įsipareigojimas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau subjekto nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių, arba dabartinis įsipareigojimas, kai nėra tikėtina, kad įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą arba naudojimo galimybių teikiantys ištekliai.

    Retais atvejais neapibrėžtasis įsipareigojimas taip pat atsiranda, kai esamas įsipareigojimas egzistuoja, tačiau jo negalima pakankamai patikimai įvertinti.

    Neapibrėžtieji įsipareigojimai sąskaitose nepripažįstami. Jie atskleidžiami, nebent ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų arba naudojimo galimybių tikimybė yra maža.

    1.6.FONDO KAPITALAS

    EPF valstybės narės teikia įnašus į fondą EPF programoms įgyvendinti, kaip nustatyta kiekvieno EPF vidaus susitarime. Remiantis taikytinu teisiniu pagrindu, reikalavimai įmokėti lėšas, t. y. prašymai dėl finansavimo konkrečiais N metais, priimami Tarybos sprendimu N – 1 metais, o gautinos lėšos aiškiai priskiriamos konkretiems būsimiems laikotarpiams.

    Įnašai atitinka savininkų įnašo kriterijus (Europos Sąjungos apskaitos taisyklė Nr. 1), todėl jie EPF finansinėse ataskaitose laikomi fondo kapitalu. Fondo kapitalą sudaro bendra įnašų, gautinų iš EPF valstybių narių, suma. Kadangi nepareikalautasis fondo kapitalas yra atvirai atskaitomas iš viso fondo kapitalo (žr. Grynojo turto pokyčių ataskaitą), balanse pripažįstamas tik pareikalautasis fondo kapitalas.

    Kadangi sutarti įnašai priskiriami konkretiems ataskaitiniams laikotarpiams, EPF teisiniai reikalavimai EPF valstybėms narėms atsiranda tik šiais laikotarpiais, todėl visos iš anksto gautos sumos pripažįstamos kaip būsimųjų laikotarpių kapitalo įnašai mokėtinų sumų eilutėje, o ne kaip pareikalautasis kapitalas.

    1.7.BENDRAS FINANSAVIMAS

    Gauti bendro finansavimo įnašai atitinka sąlyginių pajamų iš neprekybinių operacijų kriterijus ir yra parodyti kaip valstybėms narėms, ne valstybėms narėms ir kitiems subjektams mokėtinos sumos. EPF turi panaudoti įnašus paslaugoms trečiosioms šalims teikti, o jei to nedaro – turi grąžinti turtą (gautus įnašus). Likusią mokėtiną bendro finansavimo susitarimų sumą sudaro gauti bendro finansavimo įnašai, atėmus su projektu susijusias patirtas išlaidas. Grynajam turtui tai nedaro jokio poveikio.

    Su bendro finansavimo projektais susijusios sąnaudos pripažįstamos tuomet, kai patiriamos. Atitinkama įnašų suma pripažįstama kaip veiklos pajamos ir ekonominiam metų rezultatui tai nedaro jokio poveikio.

    2.BALANSO PASTABOS

    TURTAS

    2.1.FINANSINIS TURTAS

    Finansinis turtas – bet kuris turtas, kuris yra:

    a) pinigai;

    b) kito subjekto nuosavybės priemonė;

    c) sutartinė teisė: gauti pinigus ar kitą finansinį turtą iš kito subjekto; pasikeisti finansiniu turtu ar finansiniais įsipareigojimais su kitu subjektu tokiomis sąlygomis, kurios yra potencialiai palankios šiam subjektui, arba

    d) sutartis, pagal kurią bus arba gali būti atsiskaitoma paties subjekto nuosavybės priemonėmis.

    Finansinis turtas skirstomas į šias kategorijas: amortizuota savikaina vertinamą finansinį turtą, tikrąja verte vertinamą finansinį turtą kaip perteklių arba deficitą ir tikrąja verte vertinamą finansinį turtą kaip grynąjį turtą / nuosavą kapitalą. Dėl finansinių priemonių klasifikavimo nusprendžiama pirminio pripažinimo metu ir jis peržiūrimas kiekvieną paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

    EPF finansinį turtą sudaro tokio dydžio tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas ir paskolos:

    mln. EUR

    2023 12 31

    2022 12 31

    Ilgalaikis

    Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas

    70

    61

    Paskolos

    16

    5

    87

    67

    Trumpalaikis

    Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas

    3

    3

    3

    3

    Iš viso

    89

    69

    70 mln. EUR tikrąja verte vertinamo finansinio turto kaip pertekliaus arba deficito suma yra susijusi su investicijomis į nuosavą kapitalą šiose srityse:

    ·atsinaujinančiųjų tvarių energijos išteklių per „Climate Investor One“, „ElectriFI“ ir GEEREF;

    ·įtraukiojo smulkiųjų ūkininkų ir kaimo vietovių MVĮ finansavimo skatinimo per ABC fondą;

    ·finansinės įtraukties Ugandoje per „aBi Finance“ ir

    ·darbo vietų kūrimo ir tvaraus augimo Afrikoje per iniciatyvą „Boost Africa“.

    16 mln. EUR ilgalaikės paskolos skirtos dviem pagrindinėms sritims: tvaraus žemės ūkio per „AgriFI“ ir elektros energijos prieinamumo ir gamybos iš tvariųjų energijos šaltinių per investicinę priemonę „ElectriFI“.

    Trumpalaikio finansinio turto kategorijoje nurodyta 3 mln. EUR suma yra susijusi tik su investicijomis į nuosavą kapitalą pagal finansinę priemonę „ElectriFI“, kuria siekiama finansuoti ankstyvojo etapo ir nedidelius projektus, skirtus elektros energijos prieinamumui ir gamybai iš tvarių energijos šaltinių besiformuojančiose rinkose, ypatingą dėmesį skiriant Užsachario Afrikai.

    2.2.IŠANKSTINIS FINANSAVIMAS

    Pagal daugumą sutarčių numatoma, kad išankstiniai mokėjimai atliekami iki darbų pradžios, tiekiamų prekių pristatymo arba paslaugų suteikimo. Kartais sutartyse pateiktame mokėjimų tvarkaraštyje numatoma mokėjimus atlikti atsižvelgiant į pažangos ataskaitas. Išankstinis finansavimas paprastai atliekamas šalies arba teritorijos, kurioje vykdomas projektas, valiuta.

    Pagal išankstinio finansavimo galimo panaudojimo laiką nustatoma, ar išankstinis finansavimas bus parodomas kaip trumpalaikis, ar kaip ilgalaikis. Panaudojimo laikas nustatytas su projektu susijusiame susitarime. Visos sumos, panaudotinos per dvyliką mėnesių nuo finansinių ataskaitų sudarymo dienos, parodomos kaip trumpalaikis išankstinis finansavimas. Kadangi dauguma EPF projektų yra ilgalaikiai, jiems skiriamais išankstiniais mokėjimais turėtų būti galima naudotis ilgiau nei vienus metus. Todėl šios išankstinio finansavimo sumos parodomos kaip ilgalaikis turtas.

    mln. EUR

    Pastaba

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    2023 12 31

    2022 12 31

    Ilgalaikis išankstinis finansavimas

    2.2.1

    –

    –

    447

    127

    574

    488

    Trumpalaikis išankstinis finansavimas

    2.2.2

    –

    5

    113

    836

    954

    1 396

    Iš viso

    –

    5

    560

    963

    1 529

    1 884

    Bendro išankstinio finansavimo sumažėjimą 356 mln. EUR 2023 m. gruodžio 31 d. galima iš esmės paaiškinti išankstinio finansavimo, išmokėto gavėjams pagal 11-ąjį EPF, sumažėjimu nuo 1 221 mln. EUR 2022 m. iki 963 mln. EUR 2023 m. Tai atitinka EPF gyvavimo ciklą ir taip pat yra susiję su vykdomų sutarčių skaičiaus pokyčiais. 11-ojo EPF terminas baigėsi, nes 2020 m. įsigaliojo laikino galiojimo sąlyga. Nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal 11-ąjį EPF nebuvo galima pasirašyti naujų finansavimo sutarčių, tačiau vis dar galima pasirašyti konkrečias sutartis dėl esamų susitarimų. Dėl to pasirašytų naujų sutarčių suma sumažėjo nuo 2 118 mln. EUR 2021 m. iki 853 mln. EUR 2022 m. ir 860 mln. 2023 m.

    Išankstinis finansavimas iš 10-ojo EPF sumažėjo nuo 648 mln. EUR 2022 m. iki 560 mln. EUR 2023 m. ir tai atitinka įprastą 2021 m. stebėtą tendenciją bei EPF gyvavimo ciklą.

    427 mln. EUR ilgalaikio išankstinio finansavimo suma yra susijusi su atviru išankstiniu finansavimu pagal dvi ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondo (AITF) sutartis. Šio patikos fondo tikslas – teikti finansinę paramą skiriant dotacijas infrastruktūros projektams kartu su ilgalaikiu finansavimu, kurį teikia projektų finansuotojai. Tokių dotacijų lėšų suteikimas skatina dalyvaujančias finansų įstaigas teikti ilgalaikį finansavimą. Tuo metu, kai buvo pasirašomos sutartys, buvo laikoma, kad susitarimas tinkamai apima patikos fondo veiksmus (šablono finansinėms priemonėms dar nebuvo ir reglamente šios rūšies priemonė nebuvo paminėta). Todėl pagal šiuos susitarimus atlikti mokėjimai buvo užregistruoti kaip išankstinis finansavimas, o ne kaip finansinės priemonės komponentas. Dėl ilgalaikio patikos fondo vykdomų operacijų pobūdžio metinė ankstesnio AITF išankstinio finansavimo tarpuskaita yra labai ribota ir išdėstoma per kelerius metus. Todėl, siekiant geriau atspindėti projekto sąlygas, 427 mln. EUR atviras išankstinis finansavimas buvo perklasifikuotas į ilgalaikį (žr. 3.4 pastabą).

    2.2.1.Ilgalaikis išankstinis finansavimas pagal valdymo būdus

    mln. EUR

    2023 12 31

    2022 12 31

    Tiesioginis valdymas

    Vykdo:

    Komisija

    15

    11

    ES vykdomosios įstaigos

    2

    10

    ES delegacijos

    7

    7

    24

    28

    Netiesioginis valdymas

    Vykdo:

    EIB ir EIF

    436

    181

    Tarptautinės organizacijos

    74

    221

    Privatinės teisės įstaigos, teikiančios viešąsias paslaugas

    16

    16

    Viešosios teisės įstaigos

    17

    25

    Trečiosios šalys

    7

    16

    ES įstaigos ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigos

    –

    1

    550

    460

    Iš viso

    574

    488

    2.2.2.Trumpalaikis išankstinis finansavimas

    mln. EUR

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    2023 12 31

    2022 12 31

    Išankstinis finansavimas (bendra suma)

    –

    7

    749

    4 150

    4 906

    5 616

    Patvirtinta atliekant atskyrimą

    –

    (2)

    (636)

    (3 314)

    (3 952)

    (4 220)

    Iš viso

    –

    5

    113

    835

    954

    1 396

    2.2.3.Trumpalaikis išankstinis finansavimas pagal valdymo būdus

    mln. EUR

    2023 12 31

    2022 12 31

    Tiesioginis valdymas

    Vykdo:

    Komisija

    55

    85

    ES vykdomosios įstaigos

    3

    10

    ES delegacijos

    82

    105

    140

    200

    Netiesioginis valdymas

    Vykdo:

    EIB ir EIF

    87

    209

    Tarptautinės organizacijos

    431

    642

    Privatinės teisės įstaigos, teikiančios viešąsias paslaugas

    78

    96

    Viešosios teisės įstaigos

    98

    116

    Trečiosios šalys

    119

    131

    ES įstaigos ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigos

    1

    2

    814

    1 196

    Iš viso

    954

    1 396

    2.2.4.Gautos išankstinio finansavimo garantijos

    Garantijos yra skirtos išankstiniam finansavimui užtikrinti ir jų atsisakoma, kai sumokama paskutinė pagal projektą reikalaujama suma.

    mln. EUR

    2023 12 31

    2022 12 31

    Išankstinio finansavimo garantijos

    32

    37

    32 mln. EUR sudaro garantijos, kuriomis siekiama užtikrinti išankstinį finansavimą, išmokamą pagal tiesioginį valdymą, o garantijos gavėjas yra EPF. Tačiau didžioji dalis išankstinio finansavimo išmokama pagal netiesioginį valdymą, kai garantijos gavėjas yra ne EPF, o perkančioji organizacija. Net jei EPF nėra gavėjas, tomis garantijomis apsaugomas jo turtas. 2023 m. bendra tokių garantijų vertė sudarė 426 mln. EUR.

    2.3.PATIKOS FONDO ĮNAŠAI

    Šioje kategorijoje nurodyta suma, sumokėta kaip įnašai į ES patikos fondą Afrikai ir ES patikos fondą „Bêkou“. Įnašai neapima išlaidų, kurias patyrė patikos fondai ir kurios priskirtinos EPF.

    Patikos fondo įnašus EPF naudoja laikydamasis tiesioginio valdymo principo.

    mln. EUR

    Grynasis įnašas 2022 12 31

    2023 m. sumokėti įnašai

    Patikos fondų grynųjų išlaidų priskyrimas 2023 m.

    Grynasis įnašas 2023 12 31

    Afrika

    243

    231

    (287)

    186

    „Bêkou“

    11

    43

    (24)

    30

    Iš viso

    254

    274

    (311)

    216

    Sumokėtų įmokų sumažėjimą nuo 330 mln. EUR 2022 m. iki 274 mln. EUR 2023 m. lemia patikos fondų išlaidų sumažėjimas dėl abiejų patikos fondų veiklos nutraukimo. 2021 m. pabaigoje ES patikos fondas Afrikai ir ES patikos fondas „Bêkou“ pasiekė aukščiausią veiklos tašką, nes baigėsi sutarčių galiojimas. Vėliau prasidėjęs patikos fondų veiklos nutraukimas lėmė sumažėjusį vykdomų sutarčių skaičių, taigi ir mažesnes išlaidas.

    2.4.IŠ PREKYBOS GAUTINOS SUMOS IR NEPREKYBINĖS SUSIGRĄŽINTINOS SUMOS

    Prekybos operacijos – tai operacijos, kuriomis subjektas gauna turtą ar paslaugas arba panaikina įsipareigojimus ir mainais tiesiogiai suteikia kitai šaliai maždaug vienodą vertę (visų pirma prekių, paslaugų ar turto naudojimo pavidalu). Neprekybinės operacijos – tai operacijos, kuriomis subjektas gauna vertę iš kito subjekto, tiesiogiai neperleisdamas maždaug vienodos vertės mainais, arba suteikia vertę kitam subjektui tiesiogiai negaudamas maždaug vienodos vertės mainais.

    2.4.1.Ilgalaikės iš prekybos gautinos sumos

    2023 m. gruodžio 31 d. EPF turėjo 5 mln. EUR ilgalaikių neprekybinių susigrąžintinų sumų, kurias daugiausia sudarė atidėtieji mokesčiai, atsiradę dėl kelių finansinių priemonių.

    2.4.2.Trumpalaikės iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos

    mln. EUR

    Pastaba

    2023 12 31

    2022 12 31

    Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos

    2.4.2.1

    13

    15

    Iš prekybos operacijų gautinos sumos

    2.4.2.2

    12

    12

    Iš viso

    24

    27

    2.4.2.1.Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos

    mln. EUR

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    2023 12 31

    2022 12 31

    Klientai

    –

    3

    44

    9

    55

    56

    Viešosios įstaigos

    –

    4

    13

    2

    19

    19

    Trečiosios valstybės

    –

    1

    4

    1

    6

    7

    Vertės sumažinimas

    –

    (7)

    (55)

    (6)

    (68)

    (67)

    Iš viso

    –

    1

    7

    5

    13

    15

    2.4.2.2.Iš prekybos operacijų gautinos sumos

    mln. EUR

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    2023 12 31

    2022 12 31

    Sukauptos pajamos

    –

    –

    –

    1

    1

    1

    EPF jungiamosios sąskaitos

    –

    (200)

    426

    (225)

    –

    1

    Kita

    –

    –

    4

    7

    11

    10

    Iš viso

    –

    (200)

    430

    (218)

    12

    12

    Siekiant padidinti veiksmingumą, 11-ajam EPF skiriamas visiems EPF bendras iždas; taip galima vykdyti operacijas tarp skirtingų EPF, kurios išlyginamos įvairius EPF balansus siejančiose EPF jungiamosiose sąskaitose.

    Kategorijoje „kita“ daugiausia nurodomos iš finansinių priemonių gautinos sumos. Iš 11 mln. EUR kitų gautinų sumų 4 mln. EUR suma yra iš Pasaulinio energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos fondo gautina suma, o 7 mln. EUR – iš „Climate Investor One“ gautina suma.

    2.5.PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI 2

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai yra finansinės priemonės amortizuota savikaina, jie apima pinigus kasoje, bankuose laikomus indėlius iki pareikalavimo arba trumpalaikius indėlius (pavyzdžiui, einamąsias sąskaitas ir taupomąsias sąskaitas) ir kitas trumpalaikes itin likvidžias investicijas, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai.

    mln. EUR

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    2023 12 31

    2022 12 31

    Specialiosios sąskaitos

    Centriniai bankai

    –

    –

    –

    341

    341

    835

    –

    –

    –

    341

    341

    835

    Einamosios sąskaitos

    Komerciniai bankai

    –

    –

    –

    193

    193

    161

    Pinigai, priklausantys finansinėms priemonėms

    –

    –

    –

    67

    67

    31

    –

    –

    –

    260

    260

    192

    Iš viso

    –

    –

    –

    601

    601

    1 027

    Pinigų ir pinigų ekvivalentų sumažėjimą 426 mln. EUR daugiausia lėmė sumažėjusios centriniuose bankuose laikomos pinigų atsargos. Tai galima susieti su sumažėjusiais pareikalautais įnašais, kurie nuo 2,500 mln. EUR 2022 m. sumažėjo iki 1,800 mln. EUR 2023 m. Be to, valstybėms narėms buvo grąžinta 43 mln. EUR suma iš 9-ojo EPF už pirmąją 2023 m. įnašo dalį, o JK paprašė, kad jos 2023 m. antrosios ir trečiosios dalių įnašai, sudarantys 154 mln. EUR, būtų kompensuoti iš jų likusios dalies 10-ajame ir 11-ajame EPF (žr. 2.9.1 pastabą).

    Kaip ankstesniais metais, siekiant apriboti sandorio šalies riziką, centrinių bankų sąskaitose laikoma daugiau grynųjų pinigų nei komerciniuose bankuose (žr. 5.1 pastabą).

    ĮSIPAREIGOJIMAI

    2.6.FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

    Finansinis įsipareigojimas – bet kuris įsipareigojimas, kuris yra:

    a) sutartinė pareiga: perleisti pinigus ar kitą finansinį turtą kitam subjektui; pasikeisti finansiniu turtu ar finansiniais įsipareigojimais su kitu subjektu tokiomis sąlygomis, kurios yra potencialiai nepalankios šiam subjektui, arba

    b) sutartis, pagal kurią bus arba gali būti atsiskaitoma paties subjekto nuosavybės priemonėmis.

    Finansiniai įsipareigojimai skirstomi į šias kategorijas: finansinius įsipareigojimus, vertinamus tikrąja verte kaip perteklius arba deficitas, kitus finansinius įsipareigojimus, apskaitomus amortizuota savikaina arba finansinių garantijų sutarčių įsipareigojimus.

    mln. EUR

    Pastaba

    2023 12 31

    2022 12 31

    Ilgalaikis

    Finansiniai atidėjiniai

    2.2.62.6.1

    3

    1

    Finansinių garantijų įsipareigojimas

    2.6.2

    1

    1

    Kiti finansiniai įsipareigojimai

    2.6.3

    1

    2

    Bendro finansavimo mokėtinos sumos

    2.6.4

    1

    3

    Iš viso

    5

    7

    2.6.1.Finansiniai atidėjiniai

    Šie atidėjiniai atitinka apskaičiuotus nuostolius, kurie bus patirti dėl paskolų, suteiktų pagal įvairias finansines priemones.

    mln. EUR

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    2023 12 31

    2022 12 31

    Finansiniai atidėjiniai

    –

    –

    –

    3

    3

    1

    3 mln. EUR suma yra apskaičiuotas nuostolis, susijęs su paskolomis, suteiktomis pagal šias finansines priemones: „ElectriFI CW“, „ElectriFI CW II“ ir „AgriFI“ (AKR regionas).

    2.6.2.Finansinės garantijos

    Šie atidėjiniai atitinka apskaičiuotus nuostolius, kurie bus patirti dėl garantijų, išduotų pagal įvairias finansines priemones, kai įgaliotieji subjektai turi teisę teikti garantijas savo vardu, bet EPF sąskaita ir rizika. Su garantijomis susijusi EPF finansinė rizika yra apribota ir palaipsniui yra kaupiamas finansinis turtas, kad būtų galima padengti būsimus reikalavimus mokėti pagal garantijas.

    mln. EUR

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    2023 12 31

    2022 12 31

    Finansinių garantijų įsipareigojimas

    –

    –

    –

    1

    1

    1

    1 mln. EUR suma yra apskaičiuotas nuostolis, susijęs su 11 mln. EUR garantija, suteikta pagal finansinę priemonę „Euritz“ (žr. 3.2.1 pastabą).

    2.6.3.Kiti finansiniai įsipareigojimai

    mln. EUR

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    2023 12 31

    2022 12 31

    Tikrąja verte vertinami finansiniai įsipareigojimai kaip perteklius ir deficitas

    –

    –

    –

    1

    1

    2

    1 mln. EUR suma yra daugiausia susijusi su mokėtinomis sumomis pagal finansinę priemonę „ABI Finance“.

    2.6.4.Bendro finansavimo mokėtinos sumos

    Bendro finansavimo mokėtinos sumos yra pagal bendro finansavimo susitarimus EPF gautos lėšos. EPF turi naudoti šiuos įnašus sutartoms paslaugoms teikti trečiosioms šalims, o nepanaudotas lėšas grąžinti įnašų mokėtojams. Nuo bendro finansavimo sumų panaudojimo laiko priklauso, ar jos parodomos kaip trumpalaikės, ar kaip ilgalaikės.

    Metų pabaigoje įvertinama kiekviena bendro finansavimo mokėtina suma, o visos sumos, kurios greičiausiai nebus panaudotos per ateinančius 12 mėnesių, laikomos ilgalaikėmis. Trumpalaikės sumos parodomos 2.7.2 pastaboje.

    mln. EUR

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    2023 12 31

    2022 12 31

    Ilgalaikės bendro finansavimo mokėtinos sumos

    –

    –

    –

    1

    1

    3

    Trumpalaikės bendro finansavimo mokėtinos sumos

    –

    –

    18

    23

    41

    46

    Iš viso

    –

    –

    19

    24

    42

    49

    2.7.MOKĖTINOS SUMOS

    Mokėtinos sumos yra įsipareigojimai sumokėti už gautas prekes ar suteiktas paslaugas, už kurias – kitaip nei sukauptų sąnaudų atveju – jau išrašytos sąskaitos ar tiesiogiai susitarta su tiekėju. Mokėtinos sumos gali būti susijusios ir su prekybos operacijomis (kaip antai prekių ir paslaugų pirkimu), ir su neprekybinėmis operacijomis (pvz., dotacijų, išankstinio finansavimo ar kitokio ES finansavimo gavėjų prašymais padengti išlaidas).

    mln. EUR

    Pastaba

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    2023 12 31

    2022 12 31

    Trumpalaikės mokėtinos sumos

    2.7.1

    –

    –

    50

    210

    260

    230

    Įvairios mokėtinos sumos

    2.7.2

    –

    0

    14

    118

    132

    196

    Iš viso

    –

    0

    63

    328

    391

    426

    2.7.1.Trumpalaikės mokėtinos sumos

    mln. EUR

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    2023 12 31

    2022 12 31

    Tiekėjai

    –

    2

    7

    89

    98

    63

    Trečiosios valstybės

    –

    –

    3

    29

    32

    126

    Viešosios įstaigos

    –

    –

    19

    110

    129

    41

    Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos

    –

    (2)

    20

    (18)

    –

    –

    Iš viso

    –

     –

    50

    210

    260

    230

    Mokėtinos sumos didele dalimi apima EPF gautas išlaidų ataskaitas, susijusias su gavėjams skiriamomis dotacijomis. Jos įrašomos tuo metu, kai gaunama išlaidų ataskaita, ir įrašoma visa išlaidų ataskaitoje nurodyta suma. Atlikus tinkamumo patikrą gavėjams išmokamos tik reikalavimus atitinkančios sumos. Metų pabaigoje analizuojamos neapmokėtos išlaidų deklaracijos ir su tomis išlaidų deklaracijomis susijusios numatomos reikalavimus atitinkančios sumos pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje. Apskaičiuotos reikalavimų neatitinkančios sumos nurodomos kaip kitos trumpalaikės mokėtinos sumos.

    Viešosioms įstaigoms ir tiekėjams mokėtinų sumų padidėjimas susijęs su didesniu kiekiu gautų sąskaitų faktūrų, kurios nebuvo apmokėtos iki metų pabaigos. Priešingai, trečiosioms valstybėms mokėtinos sumos sumažėjo visų pirma dėl to, kad 2023 m. buvo atšaukta 60 mln. EUR vertės sąskaita faktūra už paramą Etiopijai. Šios sąskaitos faktūros galiojimas buvo sustabdytas nuo 2020 m. lapkričio mėn. dėl situacijos toje šalyje.

    2.7.2.Įvairios mokėtinos sumos

    mln. EUR

    Pastaba

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    2023 12 31

    2022 12 31

    Bendro finansavimo mokėtinos sumos

    2.6.4

    –

    –

    18

    23

    41

    46

    Būsimųjų laikotarpių kapitalo įnašai

    2.7.2.1

    –

    –

    –

    88

    88

    147

    Kitos įvairios mokėtinos sumos

    –

    –

    (5)

    7

    3

    2

    Iš viso

    –

    –

    14

    117

    132

    196

    2.7.2.1.Būsimųjų laikotarpių kapitalo įnašai

    7,8 mln. EUR būsimųjų laikotarpių kapitalo įnašų suma yra susijusi su kompensacija valstybėms narėms ir Jungtinei Karalystei iš 9-ojo EPF projektų lėšų, kurių įsipareigojimai buvo panaikinti, arba kurios nebuvo nepanaudotos (žr. 2.9.1 pastabą). Valstybės narės susitarė, kad lėšų grąžinimas turi būti kompensuojamas įnašais iš 11-ojo EPF per pirmąjį kvietimą mokėti įnašus 2024 m.

    Be grąžintinos sumos, 80 mln. EUR suma yra Jungtinės Karalystės iš anksto sumokėta 2024 m. pirmoji įmoka. Iš šios sumos 8 mln. EUR buvo išskaičiuoti iš likusios Jungtinės Karalystės nepanaudotų 10-ojo ir 11-ojo EPF lėšų dalies. Pagal Susitarimo dėl išstojimo 152 straipsnį Jungtinė Karalystė išlieka EPF šalimi iki 11-ojo EPF ir visų ankstesnių veiklos neužbaigusių EPF veiklos užbaigimo ir šiuo atžvilgiu prisiima tokius pačius įsipareigojimus kaip ir valstybės narės (žr. 2.9.1 pastabą).

    2.8.SUKAUPTOS SĄNAUDOS

    Sukauptos sumos yra įsipareigojimai sumokėti už gautas prekes ar suteiktas paslaugas, už kurias – kitaip nei mokėtinų sumų atveju – jau išrašytos sąskaitos ar tiesiogiai susitarta su tiekėju. Sukauptos sumos apskaičiuojamos remiantis metų pabaigoje esama biudžetinių įsipareigojimų suma. Numatomų sukauptų sąnaudų dalis, susijusi su išmokėtu išankstiniu finansavimu, įrašyta kaip išankstinio finansavimo sumų sumažinimas.

    mln. EUR

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    2023 12 31

    2022 12 31

    Sukauptos sąnaudos

    –

    –

    129

    854

    983

    1 130

    Kitos sukauptos sumos ir būsimojo laikotarpio pajamos

    –

    –

    –

    1

    1

    2

    Iš viso

    –

    –

    129

    855

    984

    1 131

    Sukauptos sąnaudos apima numatomas veiklos sąnaudas pagal vykdomas arba įvykdytas sutartis be patvirtintų prašymų padengti išlaidas, kai finansuoti tinkamos lėšų gavėjų patirtos išlaidos buvo apskaičiuotos remiantis išsamiausia finansinių ataskaitų rengimo metu turėta informacija. Pažymima, kad į informaciją apie didelio masto kasdienę veiklą, pvz., sutarčių pratęsimus, pasirašytus po ataskaitinės datos, nėra sistemingai atsižvelgiama ir galimo poveikio sukauptoms sąnaudoms negalima patikimai įvertinti. Numatomų sukauptų sąnaudų dalis, susijusi su išmokėtu išankstiniu finansavimu, įrašyta kaip išankstinio finansavimo sumų sumažinimas (žr.  2.2 ) pastabą).

    Sukauptų sąnaudų sumažėjimą 147 mln. EUR galima paaiškinti tuo, kad sumažėjo sutarčių, kurių sąnaudos turėjo būti apskaičiuotos ir sukauptos, skaičius. Šis sumažėjimas atitinka EPF gyvavimo ciklą ir pagal šiuos EPF vykdomų sutarčių skaičių.

    GRYNASIS TURTAS

    2.9.FONDO KAPITALAS

    EPF valstybės narės teikia įnašus į fondą EPF programoms įgyvendinti, kaip nustatyta kiekvieno EPF vidaus susitarime. Remiantis taikytinu teisiniu pagrindu, reikalavimai įmokėti lėšas, t. y. prašymai dėl finansavimo konkrečiais N metais, priimami Tarybos sprendimu N – 1 metais, o gautinos lėšos aiškiai priskiriamos konkretiems būsimiems laikotarpiams.

    Įnašai atitinka savininkų įnašo kriterijus (Europos Sąjungos apskaitos taisyklė Nr. 1), todėl jie EPF finansinėse ataskaitose laikomi fondo kapitalu. Fondo kapitalą sudaro bendra įnašų, gautinų iš EPF valstybių narių, suma. Kadangi nepareikalautasis fondo kapitalas yra atskaitomas iš viso fondo kapitalo (žr. Grynojo turto pokyčių ataskaitą), balanse pripažįstamas tik pareikalautasis fondo kapitalas.

    Kadangi sutarti įnašai priskiriami konkretiems ataskaitiniams laikotarpiams, EPF teisiniai reikalavimai EPF valstybėms narėms atsiranda tik šiais laikotarpiais, todėl visos iš anksto gautos sumos pripažįstamos kaip būsimųjų laikotarpių kapitalo įnašai mokėtinų sumų eilutėje, o ne kaip pareikalautasis kapitalas.

    2.9.1.Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF

    mln. EUR

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    Iš viso

    Fondo kapitalas

    12 164

    10 464

    20 960

    29 367

    72 955

    Nepareikalautasis fondo kapitalas

    –

    (15)

    –

    (7 840)

    (7 855)

    Pareikalautasis fondo kapitalas 2022 12 31

    12 164

    10 450

    20 960

    21 527

    65 100

    Fondo kapitalas

    –

    10 442

    20 834

    29 331

    60 607

    Nepareikalautasis fondo kapitalas

    –

    –

    –

    (6 040)

    (6 040)

    Pareikalautasis fondo kapitalas 2023 12 31

    –

    10 442

    20 834

    23 290

    54 566

    Nepareikalautosios lėšos – sumos, kurių iš valstybių narių dar nepareikalauta sumokėti. Pareikalautasis fondo kapitalas – įnašai, kuriuos EPF pareikalavo sumokėti ir kuriuos valstybės narės pervedė į iždo sąskaitas (žr. 2.9.2 .).

    Tarybos sprendimu (ES) 2023/2586 vidaus susitarimuose dėl 8-ojo ir 9-ojo EPF nustatyti valstybių narių įnašai buvo atitinkamai sumažinti 7,8 mln. EUR nepanaudotų 9-ojo EPF lėšų suma. Grąžinamosios išmokos, susidariusios dėl šio sumažinimo, buvo kompensuotos pateikus papildomus prašymus skirti lėšų pagal 11-ąjį EPF. Iš tiesų grąžinamosios išmokos bus panaudotos pirmajai 2024 m. įmokai (žr. 2.7.2.1 pastabą).

    Nors Jungtinė Karalystė išlieka EPF šalimi iki visų programų užbaigimo, remiantis Susitarimo dėl išstojimo 153 straipsniu, jos 8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo EPF lėšų, kurios nebuvo skirtos arba kurių įsipareigojimai panaikinti, dalis negali būti pakartotinai panaudota. 2023 m. JK paprašė, kad antroji ir trečioji įmokos už metus būtų kompensuojamos panaudojant likusią 10-ojo ir 11-ojo EPF rezervo dalį. Be to, dar 8 mln. EUR buvo grąžinti JK už jos pirmąją 2024 m. įmoką (žr. 2.7.2.1 pastabą). Todėl 10-ojo ir 11-ojo EPF kapitalas buvo sumažintas atitinkamai 126 mln. EUR ir 36 mln. EUR.

    8-asis EPF buvo faktiškai užbaigtas 2021 m., užbaigus pagrindinę veiklą ir įgyvendinus visus finansavimo sprendimus. Nepaisant to, 8-ojo EPF užbaigimas buvo nevisiškai atspindėtas 2021 m. finansinėse ataskaitose. Suvestinėje grynojo turto pokyčių ataskaitoje 8-ojo EPF veiklos užbaigimas parodytas kaip 2023 m. įvykis. 2023 m. 8-ojo EPF grynasis turtas, iš viso sudarantis 180 mln. EUR, buvo perkeltas į 9-ąjį EPF, taip užbaigiant 8-ojo EPF apskaitą. Visi likę pareikalauto kapitalo ir rezervų likučiai buvo panaudoti ankstesnių metų ekonominiam rezultatui padengti, o likusios sumos pervestos į 9-ąjį EPF pagal 9-ajam EPF taikomo finansinio reglamento 3 dalies nuostatas.

    2.9.2.Pareikalautasis ir nepareikalautasis fondo kapitalas pagal valstybes nares ir Jungtinę Karalystę

    mln. EUR

    Įnašai į 11-ąjį EPF

    %

    Nepareikalautasis fondo kapitalas 2022 12 31

    2023 m. pareikalautasis fondo kapitalas

    Nepareikalautasis fondo kapitalas 2023 12 31

    Austrija

    2,40

    188

    (43)

    145

    Belgija

    3,25

    255

    (58)

    196

    Bulgarija

    0,22

    17

    (4)

    13

    Kroatija

    0,23

    18

    (4)

    14

    Kipras

    0,11

    9

    (2)

    7

    Čekijos Respublika

    0,80

    63

    (14)

    48

    Danija

    1,98

    155

    (36)

    120

    Estija

    0,09

    7

    (2)

    5

    Suomija

    1,51

    118

    (27)

    91

    Prancūzija

    17,81

    1 397

    (321)

    1 076

    Vokietija

    20,58

    1 614

    (370)

    1 243

    Graikija

    1,51

    118

    (27)

    91

    Vengrija

    0,61

    48

    (11)

    37

    Airija

    0,94

    74

    (17)

    57

    Italija

    12,53

    982

    (226)

    757

    Latvija

    0,12

    9

    (2)

    7

    Lietuva

    0,18

    14

    (3)

    11

    Liuksemburgas

    0,26

    20

    (5)

    15

    Malta

    0,04

    3

    (1)

    2

    Nyderlandai

    4,78

    375

    (86)

    289

    Lenkija

    2,01

    157

    (36)

    121

    Portugalija

    1,20

    94

    (22)

    72

    Rumunija

    0,72

    56

    (13)

    43

    Slovakija

    0,38

    29

    (7)

    23

    Slovėnija

    0,22

    18

    (4)

    14

    Ispanija

    7,93

    622

    (143)

    479

    Švedija

    2,94

    230

    (53)

    178

    Jungtinė Karalystė

    14,68

    1 151

    (264)

    887

    Iš viso

    100,00

    7 840

    (1 800)

    6 040

    Kadangi 8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo EPF kapitalas buvo pareikalautas ir visas gautas ankstesniais metais, 2023 m. buvo pareikalauta 1 800 mln. EUR suma, susijusi tik su 11-uoju EPF. Pareikalautasis kapitalas sumažėjo nuo 2 500 mln. EUR 2022 m. iki 1 800 mln. EUR 2023 m.

    2.9.3.Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF

    mln. EUR

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    Iš viso

    Likutis 2021 12 31

    (2 512)

    2 018

    101

    394

    –

    Sumų pervedimas iš ankstesnių EPF į 10-ojo EPF veiklos rezervą

    (1)

    (8)

    9

    –

    –

    Sumų pervedimas iš ankstesnių EPF į 11-ojo EPF veiklos rezervą

    –

    –

    (148)

    148

    –

    Likutis 2022 12 31

    (2 513)

    2 010

    (38)

    541

    –

    Sumų pervedimas iš ankstesnių EPF į 8-ojo EPF veiklos rezervą

    2 762

    (2 762)

    –

    –

    Sumų pervedimas iš ankstesnių EPF į 10-ojo EPF veiklos rezervą

    427

    (432)

    6

    –

    –

    Sumų pervedimas iš ankstesnių EPF į 11-ojo EPF veiklos rezervą

    (676)

    676

    (87)

    87

    –

    Likutis 2023 12 31

    –

    (509)

    (120)

    628

    –

    Į šią kategoriją įtraukti tarp aktyvių EPF pervesti ištekliai.

    Įsigaliojus Kotonu susitarimui, visos ankstesniuose aktyviuose EPF nepanaudotos lėšos pervedamos į naujausią įsigaliojusį EPF po įsipareigojimų panaikinimo. Iš kitų EPF pervestais ištekliais padidinami gaunančiojo fondo asignavimai ir sumažinami fondo, kuriam lėšos buvo skirtos iš pradžių, asignavimai. Į 10-ojo ir 11-ojo EPF veiklos rezervą pervestos lėšos gali būti naudojamos tik laikantis vidaus susitarimuose nustatytų specialių sąlygų.

    Nors 8-asis EPF buvo oficialiai uždarytas 2021 m., tai neatsispindėjo 2021 m. sąskaitose. 2023 m. visi ankstesnių EPF rezervai ir nuostoliai buvo perkelti į 9-ąjį EPF (žr. ankstesnę 2.9.1 pastabą).

    3.FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITOS PASTABOS

    PAJAMOS

    mln. EUR

    Pastaba

    2023

    2022

    Pajamos iš neprekybinių operacijų

    3.1

    14

    18

    Pajamos iš prekybos operacijų

    3.2

    52

    80

    Iš viso

    65

    98

    3.1.PAJAMOS IŠ NEPREKYBINIŲ OPERACIJŲ.

    Pajamos iš neprekybinių operacijų susijusios su operacijomis, kai perdavėjas pateikia išteklius subjektui gavėjui, o subjektas gavėjas tiesiogiai mainais nepateikia maždaug vienodos vertės išteklių. Šią kategoriją daugiausia sudaro per metus iš Komisijos gautos sumos ir veiklos išlaidų susigrąžinimas.

    mln. EUR

    Pastaba

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    2023

    2022

    Išlaidų susigrąžinimas

    –

    –

    1

    4

    6

    17

    Bendro finansavimo pajamos

    3.1.1

    –

    –

    –

    8

    8

    (4)

    Iš viso

    –

    –

    2

    12

    14

    18

    Pajamas iš neprekybinių operacijų galima suskirstyti pagal valdymo metodą:

    mln. EUR

    2023

    2022

    Tiesioginis valdymas

    Vykdo:

    Komisija

    –

    1

    ES delegacijos

    5

    (3)

    5

    (2)

    Netiesioginis valdymas

    Vykdo:

    Trečiosios šalys

    6

    13

    Viešosios teisės įstaigos

    –

    (3)

    Tarptautinės organizacijos

    3

    7

    Privatinės teisės įstaigos, teikiančios viešąsias paslaugas

    –

    3

    9

    20

    Iš viso

    14

    18

    3.1.1.Bendro finansavimo pajamos

    Gauti bendro finansavimo įnašai atitinka sąlyginių pajamų iš neprekybinių operacijų kriterijus ir neturėtų turėti poveikio finansinės veiklos ataskaitai. Įnašai nurodomi prie įsipareigojimų (žr. 2.6.4 ir 2.7.2 pastabas), kol neįvykdomos su skirtomis lėšomis susijusios sąlygos, t. y. nepatiriama finansuoti tinkamų išlaidų (žr. 3.5 pastabą). Tuomet atitinkama suma finansinės veiklos ataskaitoje pripažįstama bendro finansavimo pajamomis iš neprekybinių operacijų. Todėl ekonominiam metų rezultatui tai nedaro jokio poveikio.

    3.2.PAJAMOS IŠ PREKYBOS OPERACIJŲ

    mln. EUR

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    2023

    2022

    Finansinės pajamos

    –

    –

    (1)

    10

    9

    3

    Kitos pajamos

    –

    2

    4

    37

    43

    77

    Iš viso

    –

    2

    4

    46

    52

    80

    9 mln. EUR finansinių pajamų kategorijoje daugiausia sudaro sukauptos palūkanos už neapmokėtus vykdomuosius raštus sumoms susigrąžinti, išankstinio finansavimo palūkanos ir pajamos iš finansinių priemonių.

    Kitos pajamos yra daugiausia susijusios su užsienio valiutos keitimo pelnu. Atitinkami užsienio valiutos keitimo nuostoliai įrašomi kaip kitos išlaidos (žr. 3.7 pastabą).

    IŠLAIDOS

    3.3.KITŲ SUBJEKTŲ PATIRTOS IŠLAIDOS

    mln. EUR

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    2023

    2022

    Techninės pagalbos išlaidos

    –

    –

    –

    3

    3

    1

    3 mln. EUR sumą sudaro techninės pagalbos išlaidos, patirtos dėl kelių finansinių priemonių.

    3.4.PAGALBOS PRIEMONĖS

    mln. EUR

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    2023

    2022

    Programuojama pagalba

    –

    –

    33

    808

    841

    1 307

    Makroekonominė parama

    –

    7

    –

    –

    7

    4

    Sektorių politika

    –

    (1)

    –

    –

    (1)

    –

    AKR vidaus projektai

    –

    –

    128

    651

    779

    896

    Neatidėliotina pagalba

    –

    (7)

    113

    124

    230

    118

    Institucinė parama

    –

    –

    –

    12

    12

    6

    Eksporto grąžinamosios išmokos

    –

    –

    2

    –

    2

    –

    Įnašai į patikos fondus

    –

    –

    –

    311

    311

    458

    Iš viso

    –

    (1)

    276

    1 906

    2 181

    2 789

    EPF veiklos išlaidos apima įvairias pagalbos priemones ir gali būti įvairių rūšių, priklausomai nuo to, kaip pinigai išmokami ir valdomi.

    2023 m. veiklos išlaidų sumažėjimą 608 mln. EUR iš esmės lėmė sumažėjusios išlaidos pagal 11-ąjį EPF (nuo 2 489 mln. EUR 2022 m. iki 1 906 mln. EUR 2023 m.). Šį sumažėjimą iš esmės galima paaiškinti sumažėjusiomis išlaidomis, susijusiomis su programuojama pagalba, AKR vidaus projektais ir įnašais į patikos fondus (žr. 2.3 pastabą). Nepaisant to, išlaidos, susijusios su neatidėliotina pagalba, padidėjo 105 mln. EUR. Šis padidėjimas susijęs su 2022 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimu pakartotinai panaudoti 10-ojo ir 11-ojo EPF lėšas finansuojant veiksmus, skirtus apsirūpinimo maistu saugumo krizės ir ekonominio sukrėtimo AKR valstybėse Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą padariniams šalinti.

    Išlaidų, susijusių su AKR vidaus projektais, sumažėjimą galima paaiškinti tuo, kad sumažėjo dviejų AITF projektų sukauptos sąnaudos. Kadangi šie du projektai nėra reguliariai įgyvendinami ir nėra ataskaitos, atviras išankstinis finansavimas buvo perklasifikuotas į ilgalaikį ir 2023 m. sukauptų sąnaudų šiems projektams nebuvo apskaičiuota. Tačiau su AKR vidaus projektais susijusioms išlaidoms poveikį turėjo praėjusių metų sukauptų sumų, kurios sudarė 130 mln. EUR, panaikinimas (žr. 2.2 pastabą).

    9-ojo ir 10-ojo EPF išlaidų pokyčiai atitinka EPF gyvavimo ciklą ir yra susiję su vykdomų sutarčių skaičiaus pokyčiais. Daug sutarčių pagal šiuos EPF buvo įvykdytos ir užbaigtos 2023 m., todėl pagal tuos EPF patirta mažiau išlaidų.

    Neigiama 9-ojo EPF suma, susijusi su neatidėliotinos pagalbos programa, susidarė dėl to, kad buvo panaikintos 2022 m. sukauptos sumos pagal sutartį, kuri 2023 m. buvo panaikinta.

    3.5.BENDRO FINANSAVIMO IŠLAIDOS

    mln. EUR

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    2023

    2022

    Bendras finansavimas

    –

    –

    –

    8

    8

    (4)

    Šioje išlaidų kategorijoje nurodytos su bendro finansavimo projektais susijusios 2023 m. patirtos išlaidos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad patirtos išlaidos apima apskaičiuotąsias sumas, susijusias su ataskaitinių laikotarpių atskyrimu (ir atitinkamai su praėjusiais metais susijusių apskaičiuotųjų sumų atkūrimu).

    2023 m. bendro finansavimo išlaidos padidėjo 12 mln. EUR daugiausia dėl to, kad 2022 m. bendro finansavimo išlaidos buvo neįprastai mažos. 2022 m. bendro finansavimo išlaidos sumažėjo dėl išlaidų paskirstymo bendro finansavimo paramos teikėjams metodo patobulinimų, pagal kuriuos dabar atsižvelgiama į nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimą.

    Pagal bendro finansavimo apskaitos taisykles patirtos sąnaudos EPF metų rezultatui poveikio neturėjo, nes jos buvo pripažintos tiek bendro finansavimo išlaidomis, tiek bendro finansavimo pajamomis (taip pat žr. 3.1.1 pastaba).

    PAGALBOS PRIEMONĖS IR BENDRO FINANSAVIMO IŠLAIDOS PAGAL VALDYMO METODĄ

    mln. EUR

    2023

    2022

    Tiesioginis valdymas

    Vykdo:

    Komisija

    50

    70

    ES vykdomosios įstaigos

    16

    6

    Patikos fondai

    290

    431

    ES delegacijos

    235

    1 121

    591

    1 628

    Netiesioginis valdymas

    Vykdo:

    EIB ir EIF

    (45)

    39

    Tarptautinės organizacijos

    994

    (544)

    Privatinės teisės įstaigos, teikiančios viešąsias paslaugas

    201

    325

    Viešosios teisės įstaigos

    147

    99

    Trečiosios šalys

    297

    1 234

    ES įstaigos su viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigomis

    3

    4

    1 597

    1 157

    Iš viso

    2 189

    2 785

    3.6.FINANSINĖS IŠLAIDOS

    mln. EUR

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    2023

    2022

    Grynieji paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai

    –

    (1)

    1

    2

    2

    2

    Nuostoliai dėl tikrąja verte vertinamo finansinio turto ar įsipareigojimų kaip pertekliaus arba deficito

    –

    –

    1

    2

    3

    2

    Mokesčio subsidija

    –

    –

    –

    1

    1

    1

    Finansinių garantijų vertės sumažėjimo nuostoliai

    –

    –

    –

    –

    –

    1

    Iš viso

    –

    (1)

    1

    5

    7

    6

    Paskolų ir gautinų sumų grynieji vertės sumažėjimo nuostoliai apima finansinių priemonių vertės sumažėjimo nuostolius ir apskaičiuotas neatgautinų sumų išlaidas, atsirandančias dėl senstančių vykdomųjų raštų sumoms išieškoti (virš 2 metų), bankrotų ir įsipareigojimų atidėjimo.

    Tikrąja verte vertinamo finansinio turto kaip pertekliaus arba deficito 3 mln. EUR dydžio finansines išlaidas daugiausia lėmė valiutų kursų skirtumai, palūkanos ir kelių finansinių priemonių tikrosios vertės pokyčiai.

    Kategorijos „Mokesčių subsidija“ 1 mln. EUR suma yra susijusi su išlaidomis, patirtomis pagal finansinę priemonę „Kulima“.

    3.7.KITOS IŠLAIDOS

    Šiai kategorijai priskiriamos administracinio pobūdžio išlaidos, pavyzdžiui, išorinės ne IT paslaugos, veiklos nuomos išlaidos, ryšiai ir leidiniai, mokymo išlaidos ir pan.

    mln. EUR

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    2023

    2022

    Administracinės ir IT išlaidos

    –

    –

    2

    49

    51

    56

    Rizikos ir sąnaudų atidėjiniai

    –

    –

    –

    2

    1

    –

    Realizuoti nuostoliai, susiję su pirkėjų įsiskolinimu

    –

    –

    –

    –

    –

    4

    Valiutos keitimo nuostoliai

    –

    2

    5

    55

    62

    60

    Finansinių priemonių nuostoliai dėl užsienio valiutos keitimo

    –

    –

    –

    1

    1

    –

    Iš viso

    –

    3

    7

    106

    116

    119

    Į kategoriją „Administracinės ir IT išlaidos“ įtrauktos sumos, pagrįstos EPF vidaus susitarimu, skirtos Komisijai tiek būstinės, tiek delegacijų patiriamoms administracinėms išlaidoms, susijusioms su EPF programų valdymu, padengti.

    Didelį valiutos keitimo nuostolių padidėjimą daugiausia lėmė tai, kad padidėjo nerealizuotieji nuostoliai dėl metų pabaigoje valiutomis laikomų likučių perkainojimo.

    4.NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS BEI ĮSIPAREIGOJIMAI IR KITA REIKŠMINGA INFORMACIJA

    4.1.NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS

    Neapibrėžtasis turtas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti turtas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau subjekto nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtų būsimųjų įvykių.

    mln. EUR

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    2023 12 31

    2022 12 31

    Išankstinio finansavimo garantijos

    –

    –

    2

    30

    32

    37

    Įvykdymo garantijos

    –

    –

    –

    –

    –

    1

    Iš viso

    –

    –

    2

    30

    32

    38

    Išankstinio finansavimo garantijų tam tikrais atvejais reikalaujama iš kitų nei valstybės narės gavėjų, kai jiems išmoka avansus (išankstinį finansavimą).

    Įvykdymo garantijų reikalaujama siekiant užtikrinti, kad EPF finansavimo gavėjai įvykdytų savo sutartyse su EPF numatytus įsipareigojimus.

    Netiesioginiu būdu valdomų sutarčių atveju garantijos priklauso kitai nei EPF perkančiajai organizacijai, todėl EPF jų neatskleidžia.

    4.2.NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI

    Neapibrėžtieji įsipareigojimai – dėl praeities įvykių galintys atsirasti įsipareigojimai, kurių buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau nevisiškai subjekto kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių, arba esami įsipareigojimai, atsiradę dėl praeities įvykių, kai išteklių panaudojimas nėra tikėtinas arba jų suma negali būti patikimai įvertinta.

    4.2.1.Suteiktos garantijos

    mln. EUR

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    2023 12 31

    2022 12 31

    Suteiktos garantijos

    –

    –

    –

    28

    28

    25

    Pirmiau pateiktoje lentelėje nurodomas EPF pozicijos, susijusios su galimais būsimais mokėjimais, susietais su EIB grupei arba kitoms finansų įstaigoms suteiktomis garantijomis, dydis. Sumos pateikiamos atėmus toms programoms pripažintus finansinius atidėjinius arba finansinius įsipareigojimus.

    28 mln. EUR suma susijusi su garantijomis pagal šias finansines priemones: 11 mln. EUR pagal finansinę priemonę EURITZ, 10 mln. EUR pagal KULIMA fondą ir dar 7 mln. EUR pagal žemės ūkio vertės grandinės priemonę ZAMBIA.

    4.2.2. Neapibrėžtieji įsipareigojimai, susiję su teismo bylomis

    mln. EUR

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    2023 12 31

    2022 12 31

    Nagrinėjamos teismo bylos

    –

    –

    –

    7

    7

    18

    2023 m. pabaigoje buvo tik dvi neišnagrinėtos bylos, kurių bendra vertė – 7 mln. EUR. Per metus buvo užbaigtos dvi teismobylos, kurių bendra vertė – 11 mln. EUR.

    4.3.KITA SVARBI INFORMACIJA

    4.3.1.Į apskaitą dar neįtraukti neįvykdyti įsipareigojimai

    Toliau nurodyta suma yra neįvykdytas biudžetinis įsipareigojimas (pranc. Reste à Liquider), atėmus susijusias sumas, kurios finansinės veiklos ataskaitoje buvo įtrauktos į išlaidas. Neįvykdytas biudžetinis įsipareigojimas yra suma, kurią sudaro nepanaudotų įsipareigojimų, pagal kuriuos dar neatlikti mokėjimai ir (arba) dar nepanaikinti įsipareigojimai. Tai įprasta daugiamečių programų pasekmė.

    mln. EUR

    8-asis EPF

    9-asis EPF

    10-asis EPF

    11-asis EPF

    2023 12 31

    2022 12 31

    Į apskaitą dar neįtraukti neįvykdyti įsipareigojimai

    –

    16

    216

    3 217

    3 449

    4 853

    RAL sumažėjimą iš esmės lėmė dar neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų sumažėjimas, kuris siekė 5 116 mln. EUR (2022 m. – 6 459 mln. EUR). Tai atitinka EPF gyvavimo ciklą ir taip pat yra susiję su vykdomų sutarčių skaičiaus pokyčiais (žr. 2.2 pastabą).

    5.FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS

    Toliau pateikiama informacija apie EPF finansinės rizikos valdymą yra susijusi su iždo operacijomis, kurias EPF vardu atlieka Komisija, kad panaudotų fondo išteklius.

    5.1.RIZIKOS VALDYMO POLITIKA IR APSIDRAUDIMO VEIKSMAI

    Iždo operacijų valdymo taisyklės ir principai nustatyti 11-ojo EPF finansiniame reglamente ir vidaus susitarime.

    Remiantis pirmiau nurodytu reglamentu, taikomi šie pagrindiniai principai:

    (a)EPF įnašus valstybės narės moka į specialiąsias sąskaitas, kurios yra atidarytos kiekvienos valstybės narės centriniame banke arba jos paskirtoje finansų įstaigoje. Įnašų sumos lieka tose specialiosiose sąskaitose iki tol, kol turės būti atlikti EPF mokėjimai.

    (b)EPF įnašus valstybės narės moka eurais, o EPF mokėjimai atliekami eurais ir kitomis valiutomis.

    (c)EPF vardu Komisijos atidarytos banko sąskaitos negali būti pereikvotos.

    Be specialiųjų sąskaitų, Komisija EPF vardu yra atidariusi kitas banko sąskaitas finansų įstaigose (centriniuose ir komerciniuose bankuose), kad galėtų atlikti mokėjimus ir gauti kitokias įplaukas nei valstybių narių įnašai į biudžetą.

    Iždo ir mokėjimo operacijos yra itin automatizuotos ir atliekamos naudojantis šiuolaikinėmis informacinėmis sistemomis. Siekiant garantuoti sistemos saugumą ir užtikrinti pareigų atskyrimą pagal Finansinį reglamentą, taikomos specialios procedūros, Komisijos vidaus kontrolės standartai ir audito principai.

    Siekiant riboti veiklos ir finansinę riziką bei užtikrinti tinkamą kontrolės lygį, raštišku gairių ir procedūrų rinkiniu reguliuojamas iždo ir mokėjimo operacijų valdymas. Šios gairės ir procedūros apima įvairius operacijų aspektus, ir reguliariai tikrinama, kaip jų laikomasi.

    5.2.VALIUTOS RIZIKA

    Metų pabaigoje EPF tenkanti valiutos rizika – grynoji pozicija

    mln. EUR

    2023 12 31

    2022 12 31

    USD

    EUR

    Kita

    Iš viso

    USD

    EUR

    Kita

    Iš viso

    Finansinis turtas

    Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas

    7

    7

    3

    17

    –

    6

    –

    6

    Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas*

    16

    49

    8

    73

    14

    42

    9

    65

    Gautinos sumos**

    7

    4

    –

    11

    6

    4

    –

    10

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai

    6

    595

    –

    601

    7

    1 015

    5

    1 027

    36

    655

    11

    704

    27

    1 067

    14

    1 108

    Finansiniai įsipareigojimai

    Finansinių garantijų įsipareigojimai ir atidėjiniai

    –

    2

    2

    4

    –

    3

    –

    3

    –

    2

    2

    4

    –

    3

    –

    3

    Iš viso

    36

    657

    13

    706

    27

    1 069

    –

    1 110

    Visi įnašai laikomi eurais, o kitos valiutos perkamos tik tada, kai jų prireikia mokėjimams atlikti. Dėl to EPF iždo operacijoms valiutos rizika nekyla.

    5.3.PALŪKANŲ NORMOS RIZIKA

    EPF pinigų neskolina, todėl nepatiria palūkanų normos rizikos.

    Palūkanos kaupiamos už įvairiose banko sąskaitose laikomas fondo lėšas. Todėl Komisija EPF vardu nustatė priemones, kuriomis užtikrinama, kad uždirbamos palūkanos reguliariai atspindėtų rinkos palūkanų normas bei galimą jų svyravimą.

    EPF įnašus valstybės narės moka į specialiąsias sąskaitas, kurios yra atidarytos kiekvienos valstybės narės centriniame banke arba jos paskirtoje finansų įstaigoje. Siekiant sumažinti neigiamo atlyginimo riziką, kuri egzistavo prieš porą metų, taikomos grynųjų pinigų valdymo procedūros, kuriomis siekiama sumažinti atitinkamose sąskaitose laikomus likučius. Be to, remiantis Tarybos reglamentu (ES) 2016/888, bet kokį neigiamą atlyginimą už tas sąskaitas dengia susijusi valstybė narė.

    Už vienos nakties indėlius komercinių bankų sąskaitose atlyginama kiekvieną dieną. Likučių tokiose sąskaitose atlyginimas paremtas kintamomis rinkos palūkanų normomis, kurioms taikoma sutartinė marža (teigiama arba neigiama). Daugumos sąskaitų palūkanų skaičiavimas susietas su rinkos orientacine palūkanų norma ir patikslinamas, kad būtų atsižvelgiama į bet kokius šios normos svyravimus. Todėl EPF negresia jokia rizika, kad už jo lėšas bus galėtų būti atlyginta mažesnėmis nei rinkos normomis.

    5.4.KREDITO RIZIKA (SANDORIO ŠALIES RIZIKA)

    Didžiausia kredito rizikos pozicija

    Pateiktos finansinio turto sumos yra grynosios balansinės vertės ir atspindi EPF patiriamą kredito riziką ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

    mln. EUR

    2023 12 31

    2022 12 31

    Finansinis turtas

    Paskolos

    16

    6

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai

    601

    1 027

    Iš prekybos gautinos sumos*

    11

    11

    Suteiktos garantijos

    –

    Finansinių garantijų sutartys

    14

    12

    Iš viso 2023 12 31

    642

    1 056

    * Neįskaitant būsimojo laikotarpio išlaidų

    Finansinės priemonės. Paskolos. Kredito kokybė

    mln. EUR

    2023 12 31

    1 etapas

    2 etapas

    3 etapas

    Nusipirkto arba suteikto dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės turto paskolos

    Iš viso

    Kredito reitingas

    Aukščiausio ir aukšto lygio

    –

    –

    –

    –

    –

    Aukštesnio vidutinio lygio

    –

    –

    –

    –

    –

    Žemesnio vidutinio lygio

    –

    –

    –

    –

    –

    Neinvesticinis reitingas ir įsipareigojimų nevykdymo reitingas

    18

    1

    –

    –

    19

    Bendroji balansinė vertė

    18

    1

    –

    –

    19

    Atėmus atidėjinius nuostoliams

    2

    1

    –

    –

    3

    Grynoji balansinė vertė

    16

    –

    –

    –

    16

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai. Kredito kokybė

    mln. EUR

    mln. EUR

    2023 12 31

    2022 12 31

    Kredito reitingas

    Aukščiausio ir aukšto lygio

    514

    724

    Aukštesnio vidutinio lygio

    77

    299

    Žemesnio vidutinio lygio

    11

    4

    Neinvesticinis reitingas ir įsipareigojimų nevykdymo reitingas

    –

    –

    Bendroji balansinė vertė

    601

    1 027

    Atėmus atidėjinius nuostoliams

    –

    –

    Grynoji balansinė vertė

    601

    1 027

    Gautinos sumos. Kredito kokybė

    mln. EUR

    2023 12 31

    Terminas nesuėjęs

    Pradelsta

    Pradelsta

    Pradelsta

    Pradelsta

    Iš viso

    0–30 dienų

    31–90 dienų

    91 diena – 1 metai

    > 1 metai

    Bendroji balansinė vertė

    11

    –

    –

    –

    –

    11

    Atėmus atidėjinius nuostoliams

    –

    –

    –

    –

    –

    –

    Grynoji balansinė vertė

    11

    –

    –

    –

    –

    11

    Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas. Kredito kokybė

    2023 m. į šias finansines ataskaitas įtrauktas tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas yra susijęs su investicijomis į nuosavą kapitalą, kurioms netaikoma kredito rizika (žr. 2.1 pastabą).

    5.5.LIKVIDUMO RIZIKA

    Finansinių įsipareigojimų terminų analizė pagal likusius sutartinius terminus

    Finansiniai įsipareigojimai ir mokėtinos sumos šioje kategorijoje nurodyti balansine verte.

    mln. EUR

    < kaip 1 metai

    1–5 metai

    > 5 metai

    Iš viso

    Finansiniai įsipareigojimai 2023 12 31

    391

    2

    –

    393

    Finansiniai įsipareigojimai 2022 12 31

    426

    5

    –

    431

    EPF taikomais biudžeto principais užtikrinama, kad biudžeto laikotarpiui skirtų bendrų pinigų išteklių visada užtektų mokėjimams atlikti. Iš tiesų bendra valstybių narių įnašų suma atitinka bendrą atitinkamo biudžeto laikotarpio mokėjimo asignavimų sumą.

    Vis dėlto valstybės narės įnašus EPF moka tris kartus per metus, o mokėjimams būdingas sezoniškumas.

    Siekiant užtikrinti, kad iždo išteklių visada užtektų mokėjimams, kurie turi būti atlikti konkretų mėnesį, padengti, Komisijos iždo tarnyba ir atitinkami mokėjimus atliekantys departamentai reguliariai keičiasi informacija apie iždo būklę.

    Be to, kas paminėta pirmiau, vykdant EPF iždo operacijas automatizuotomis pinigų valdymo priemonėmis užtikrinama, kad kiekvienos EPF banko sąskaitos likvidumas kasdien būtų pakankamas.

    6.SUSIJUSIŲ ŠALIŲ TEIKIAMA INFORMACIJA

    Susijusios EPF šalys yra „Bêkou“, Afrikos ir ES patikos fondai ir Europos Komisija. Šių subjektų tarpusavio sandoriai yra įprasta EPF operacijų dalis ir todėl pagal ES apskaitos taisykles šiems sandoriams nekeliami jokie specialūs informacijos atskleidimo reikalavimai.

    EPF neturi jokios atskiros vadovybės, nes jį valdo Komisija. ES aukščiausiojo rango vadovų, be kita ko, ir Komisijos, teisės į gautinas sumas paskelbtos Europos Sąjungos konsoliduotųjų metinių ataskaitų 7.2 antraštinėje dalyje „Aukščiausiojo rango vadovų teisės į gautinas sumas“.

    7.ĮVYKIAI PO PASKUTINĖS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO DIENOS

    Šių ataskaitų pasirašymo dieną EPF apskaitos pareigūnas nebuvo pastebėjęs jokių reikšmingų įvykių, ir jam nebuvo pranešta apie jokius reikšmingus įvykius, kurie turėtų būti atskirai parodyti šiame skirsnyje. Metinės ataskaitos ir susijusios pastabos buvo parengtos remiantis naujausiais turimais duomenimis – tą patvirtina pirmiau pateikta informacija.

    8.EKONOMINIO REZULTATO IR BIUDŽETO REZULTATO SUDERINIMAS

    Ekonominis metų rezultatas apskaičiuotas pagal kaupiamosios apskaitos principus. Tačiau biudžeto rezultatas grindžiamas pinigų apskaitos taisyklėmis. Kadangi ekonominis rezultatas ir biudžeto rezultatas yra tų pačių susijusių veiklos operacijų rezultatai, naudinga kontrolės priemonė – užtikrinti, kad jie būtų suderinami. Toliau pateikiamoje lentelėje šis suderinimas parodomas pabrėžiant pagrindines derinamas sumas, išskaidytas į pajamų ir išlaidų punktus. Lentelės pastabose pateikiama papildoma informacija apie svarbiausių derinamų punktų pobūdį.

    mln. EUR

    2023

    2022

    EKONOMINIS METŲ REZULTATAS

    (2 249)

    (2 813)

    Pajamos

    Teisės į gautinas sumas, neturinčios poveikio biudžeto rezultatui

    (11)

    (5)

    Einamaisiais metais nustatytos teisės į gautinas sumas, kurios dar nesurinktos

    (2)

    (3)

    Ankstesniais metais nustatytos teisės į gautinas sumas, kurios surinktos einamaisiais metais

    12

    19

    Grynasis išankstinio finansavimo poveikis

    36

    37

    Sukauptos pajamos (grynosios)

    (54)

    (82)

    Išlaidos

    Dar neapmokėtos einamųjų metų išlaidos

    (55)

    16

    Einamaisiais metais sumokėtos ankstesnių metų išlaidos

    (349)

    (408)

    Grynasis išankstinio finansavimo poveikis

    556

    244

    Sukauptos išlaidos (grynosios)

    59

    607

    METINIS BIUDŽETO REZULTATAS

    (2 056)

    (2 387)

    8.1.DERINAMI PUNKTAI. PAJAMOS

    Finansinių metų biudžeto pajamos yra pajamos, gautos surinkus gautinas sumas pagal per metus nustatytas teises, ir sumos, gautos pagal teises, nustatytas ankstesniais metais.

    Teisės į gautinas sumas, neturinčios poveikio biudžeto rezultatui, įtraukiamos į ekonominį rezultatą, tačiau biudžeto prasme jų negalima laikyti pajamomis, nes sumokėta suma pervedama į rezervus ir jos nebegalima vėl panaudoti be Tarybos sprendimo.

    Einamaisiais metais nustatytos teisės į gautinas sumas, kurios dar nesurinktos, suderinimo tikslais turi būti išskaitomos iš ekonominio rezultato, nes jos nesudaro biudžeto pajamų dalies. Tačiau einamaisiais metais surinktos sumos pagal ankstesniais metais nustatytas teises į gautinas sumas suderinimo tikslais turi būti pridėtos prie ekonominio rezultato.

    Grynasis išankstinio finansavimo poveikis – išankstinio finansavimo ir iš gavėjų susigrąžintų sumų tarpuskaita. Šios piniginės įplaukos yra biudžeto pajamos, tačiau jos neturi poveikio ekonominiam rezultatui, todėl jas reikia pridėti suderinimo tikslais.

    Grynąsias sukauptas pajamas daugiausia sudaro sukauptos sumos, nustatytos metų pabaigos ataskaitinių laikotarpių atskyrimo tikslais. Atsižvelgiama tik į grynąjį poveikį, t. y. einamųjų metų sukauptas pajamas, atėmus atkurtas sukauptas ankstesnių metų pajamas.

    8.2.DERINAMI PUNKTAI. IŠLAIDOS

    Dar neapmokėtos einamųjų metų išlaidos suderinimo tikslais turi būti pridedamos, nes jos įtrauktos į ekonominį rezultatą, bet nepriskiriamos biudžeto išlaidoms. Tačiau einamaisiais metais apmokėtos ankstesnių metų išlaidos suderinimo tikslais turi būti išskaitomos iš ekonominio rezultato, nes jos yra einamųjų metų biudžeto išlaidų dalis, bet neturi poveikio ekonominiam rezultatui, arba dėl jų sumažėja išlaidos, jeigu atliekamos pataisos.

    Panaikintų mokėjimų piniginės įplaukos nedaro poveikio ekonominiam rezultatui, tačiau daro poveikį biudžeto rezultatui.

    Grynasis išankstinio finansavimo poveikis yra naujų išankstinio finansavimo sumų, išmokėtų einamaisiais metais (pripažintų kaip metų biudžeto išlaidos), ir išankstinio finansavimo sumų, išmokėtų einamaisiais metais arba ankstesniais metais priėmus finansuoti tinkamas išlaidas, padengimo derinys. Pastarosios sumos yra išlaidos kaupimo, bet ne biudžeto sąskaitų požiūriu, nes pradinio išankstinio finansavimo mokėjimas jau buvo laikomas biudžeto išlaidomis, kai tas mokėjimas buvo atliekamas.

    Grynąsias sukauptas sąnaudas daugiausia sudaro sukauptos sumos metų pabaigos ataskaitinių laikotarpių atskyrimo tikslais, t. y. finansuoti tinkamos išlaidos, kurias patyrė EPF lėšų gavėjai, bet apie kurias Komisijai dar nepranešta. Atsižvelgiama tik į grynąjį poveikį, t. y. einamųjų metų sukauptas sąnaudas, atėmus atkurtas sukauptas ankstesnių metų sąnaudas.

    EPF KONSOLIDUOTŲ ES PATIKOS FONDŲ FINANSINĖS ATASKAITOS

    2023 M. ES PATIKOS FONDO „BÊKOU“ FINANSINĖS ATASKAITOS

    Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki tūkstančių eurų (tūkst. EUR) kai kurių lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.



    BENDROJI INFORMACIJA 

    Sąjungos patikos fondų bendroji informacija

    Įsteigimas

    Remiantis Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (ES FR) 3 234 ir 235 straipsniais ir 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento (EPF FR) 4 35 straipsniu, Europos Komisijai leidžiama įsteigti Sąjungos patikos fondus išorės veiksmams finansuoti (toliau – ES patikos fondai). Sąjungos patikos fondai įsteigiami pagal susitarimus su kitais paramos teikėjais siekiant vykdyti veiksmus ekstremaliųjų situacijų atveju ir veiksmus po ekstremaliųjų situacijų, kurių reikia norint reaguoti į krizę, arba teminius veiksmus.

    Sąjungos patikos fondus priimdama sprendimą steigia Europos Komisija, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Taryba arba gavusi jų pritarimą. Šis sprendimas apima steigiamąjį susitarimą su kitais paramos teikėjais.

    Sąjungos patikos fondai steigiami ir jų veikla vykdoma, tik kai tenkinamos šios sąlygos:

    •Sąjungos intervencija turi pridėtinę vertę: Sąjungos patikos fondų tikslų, visų pirma dėl jų masto ar galimo poveikio, geriau siekti Sąjungos, o ne nacionaliniu lygmeniu, ir kai esamų finansinių priemonių naudojimo nepakaktų Sąjungos politikos tikslams pasiekti,

    •Sąjungos patikos fondų veikla užtikrinamas aiškus Sąjungos politinis matomumas ir valdymo privalumai, taip pat užtikrinama geresnė Sąjungos vykdoma rizikos kontrolė bei geresnis Sąjungos ir kitų paramos teikėjų įnašų išmokėjimas,

    •Sąjungos patikos fondai nesidubliuoja su kitais esamais finansavimo kanalais ar panašiomis priemonėmis neteikdami papildomos naudos,

    •Sąjungos patikos fondų tikslai atitinka Sąjungos priemonės ar biudžeto punkto, kurių lėšomis jie finansuojami, tikslus.

    Dabartiniai ES patikos fondai

    Iki šiol Komisija įsteigė keturis ES patikos fondus:

    ·ES patikos fondas „BÊKOU“, kurio tikslas – visais atžvilgiais padėti Centrinės Afrikos Respublikai išeiti iš krizės ir remti jos atstatymo veiklą. Įsteigtas 2014 m. liepos 15 d.

    ·ES patikos fondas „MADAD“ – Europos Sąjungos regioninis patikos fondas, sukurtas reaguojant į krizę Sirijoje. Įsteigtas 2014 m. gruodžio 15 d.

    ·ES patikos fondas „AFRICA“ – Europos Sąjungos skubiosios pagalbos patikos fondas stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti. Įsteigtas 2015 m. lapkričio 12 d.

    ·ES patikos fondas „COLOMBIA“ skirtas padėti įgyvendinti taikos susitarimą ankstyvajame atkūrimo etape ir stabilizuoti padėtį po konflikto. Įsteigtas 2016 m. gruodžio 12 d.

    Misija

    ES patikos fondas „Bêkou“ įsteigtas siekiant remti Centrinės Afrikos Respublikos (CAR) stabilizavimą ir rekonstrukciją. Kaip nustatyta jo steigiamajame susitarime, jo pagrindinis tikslas – „teikti nuoseklią tikslinę pagalbą, skirtą pažeidžiamų grupių atsparumui didinti, ir teikti paramą bet kuriems veiklos aspektams, padedantiems įveikti krizę Centrinės Afrikos Respublikoje ir ją atkurti, koordinuoti veiksmus trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu ir padėti kaimyninėms šalims pašalinti krizės pasekmes“.

    Pagrindinė veikla

    Sąjungos patikos fondas sutelkia įvairių paramos teikėjų išteklius programoms finansuoti remiantis sutartais tikslais. Nuo ES patikos fondo „Bêkou“ įsteigimo 2014 m. liepos mėn. šis fondas priėmė 22 programų ir jo parama pasiekė daugiau kaip 2,5 mln. paramos gavėjų. Programos skirtos padėti Centrinės Afrikos Respublikai (CAR) ir jos gyventojams po 2013 m. krizės. Konkrečiau, ES patikos fondas „Bêkou“ siekia užtikrinti galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis (daugiausia sveikatos, vandens ir sanitarijos), remti ekonomikos atsigavimą ir darbo vietų kūrimą, skatinti socialinę sanglaudą ir susitaikymą.

    Valdymas

    ES patikos fondo „Bêkou“ valdymą užtikrina Europos Komisija: ji taip pat atlieka fondo dviejų valdymo organų – patikos fondo valdybos ir einamosios veiklos komiteto – sekretoriato funkcijas. ES patikos fondo „Bêkou“ valdybą ir Veiklos komitetą sudaro paramos teikėjų, Komisijos, Europos Parlamento atstovai, Centrinės Afrikos Respublikos valdžios institucijų atstovas ir stebėtojai. Valdybos sudarymo taisyklės ir jos vidaus taisyklės nustatomos Sąjungos patikos fondo steigiamajame susitarime.

    Pagrindinė valdybos užduotis – nustatyti ir peržiūrėti bendrą patikos fondo strategiją. Einamosios veiklos valdyba yra atsakinga už fondo finansuojamų veiksmų atranką ir prižiūri jų įgyvendinimą. Ji taip pat tvirtina metines ataskaitas ir metines patikos fondo finansuojamos veiklos ataskaitas.

    Finansavimo šaltiniai

    ES patikos fondas „Bêkou“ finansuojamas paramos teikėjų įnašais.

    Metinės ataskaitos

    Ataskaitų rengimo pagrindas

    Metinių ataskaitų parengimo teisinis pagrindas ir terminai nustatyti Susitarime, kuriuo įsteigiamas Europos Sąjungos patikos fondas Centrinės Afrikos Respublikai (ES patikos fondas „Bêkou“), ir jo vidaus taisyklėse (toliau – steigiamasis susitarimas). Pagal šį steigiamąjį susitarimą metinės ataskaitos rengiamos pagal Komisijos apskaitos pareigūno priimtas taisykles (ES apskaitos taisyklės), kurios grindžiamos tarptautiniu mastu pripažintais viešojo sektoriaus apskaitos standartais (TVSAS).

    Apskaitos pareigūnas

    Komisijos apskaitos pareigūnas veikia kaip Sąjungos patikos fondo apskaitos pareigūnas. Apskaitos pareigūnas atsakingas už visiems Sąjungos patikos fondams bendrų apskaitos procedūrų ir sąskaitų plano nustatymą. Komisijos vidaus auditorius, OLAF ir Audito Rūmai turi tokius pačius įgaliojimus Sąjungos patikos fondo atžvilgiu, kaip ir kitų veiksmų, kuriuos vykdo Komisija, atžvilgiu. Sąjungos patikos fondus taip pat kasmet tikrina nepriklausomas išorės auditorius.

    Metinių ataskaitų sudėtis

    Metinės ataskaitos apima laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., jas sudaro finansinės ataskaitos ir biudžeto vykdymo ataskaitos. Nors finansinės ataskaitos ir papildomi aiškinamieji raštai rengiami kaupimo principu, biudžeto vykdymo ataskaitos visų pirma grindžiamos grynųjų pinigų judėjimu.

    Procesas nuo preliminariųjų ataskaitų iki biudžeto įvykdymo patvirtinimo

    Atliekamas nepriklausomas metinių ataskaitų išorės auditas. Apskaitos pareigūno parengtos preliminariosios metinės ataskaitos iki kitų metų vasario 15 d. perduodamos Veiklos komitetui, kuris jas vėliau perduoda audito įmonei, kurią subjektas atrinko konkurso tvarka. Po audito, apskaitos pareigūnas parengia galutines metines ataskaitas ir pateikia jas Veiklos komitetui tvirtinti (8.3.4 straipsnio c punktas).

    ES patikos fondo „Bêkou“ metinės ataskaitos konsoliduojamos Europos plėtros fondo metinėse ataskaitose.

    Pagrindinės veiklos kryptys

    Pagrindiniai metų laimėjimai

    2014 m. liepos mėn. ES įsteigė pirmąjį patikos fondą, pavadintą „Bêkou“ (tai reiškia viltį sango kalba), kad padėtų Centrinės Afrikos Respublikai (CAR) ir jos gyventojams po 2013 m. krizės. ES patikos fondo „Bêkou“ tikslas – užtikrinti galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis (daugiausia sveikatos, vandens ir sanitarijos), remti kaimo plėtrą ir ekonomikos atsigavimą, taip pat skatinti susitaikymą. Nuo ES patikos fondo „Bêkou“ įsteigimo šis fondas finansavo 22 programas ir jo parama pasiekė daugiau kaip pusę šalies gyventojų.

    2023 m. saugumo padėčiai CAR buvo būdingas išaugęs incidentų, susijusių su Centrinės Afrikos ginkluotųjų pajėgų (FACA) ir Centrinės Afrikos Respublikos patriotų koalicijos (CPC) susirėmimais, skaičius, tačiau su ginkluotu smurtu siejamų mirčių skaičius mažėja. Be to, tai, kad dauguma karo veiksmų vyksta atokiuose šalies regionuose, rodo, kad smurto prieš civilius gyventojus mastas labai sumažėjo.

    Politinėje srityje rugpjūčio mėn. priimta nauja Konstitucija, padaryta pažanga kovoje su nebaudžiamumu, kurią propaguoja Prezidentas A. Touadera. Pavyzdžiui, Specialusis baudžiamasis teismas suėmė ir nuteisė už karo nusikaltimus Abdoulaye HISSENE, karo vadą ir politiką iš Centrinės Afrikos Respublikos.

    2023 m. dėl destabilizacijos kaimyninėse šalyse padidėjo politinė ir saugumo įtampa Centrinės Afrikos Respublikoje. Konfliktas Sudane lėmė masinį perkeltųjų asmenų antplūdį Vakagos prefektūroje. Galiausiai, įsteigus dvi naujas Čado ginkluotas grupuotes toliau į šiaurę nuo CAR, tarp šių dviejų šalių didėja įtampa ir gyventojai priversti persikelti.

    Šiomis nestabiliomis aplinkybėmis 2023 m. rugpjūčio mėn. humanitarinės pagalbos reikėjo 3,4 mln. žmonių, t. y. 56 % Centrinės Afrikos gyventojų. Nors ši padėtis kelia nerimą, palyginti su 2022 m., ji yra stabili. 2023 m. žmonėms reikia daugiausia pagalbos tokiose srityse kaip vanduo, higiena ir sanitarija (WASH), maisto sauga, sveikata ir apsauga. Kadangi konfliktai tolsta nuo pagrindinių šalies miestų teritorijų, šalies viduje perkeltų asmenų skaičius CAR trečius metus iš eilės toliau mažėja. Taigi jis pasiekė žemiausią lygį nuo 2016 m.: 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo 489 000 perkeltųjų asmenų (2022 m.– 515 700).

    Pagrindiniai laimėjimai konkrečiose prioritetinėse srityse

    Toliau pristatomi pagrindiniai 2023 m. laimėjimai atspindi pagrindinius konkrečius patikos fondo tikslus / intervencijos sritis.

    Paslaugų prieinamumo srityje patikos fondas „Bêkou“ toliau teikė paramą sveikatos ir vandens, sanitarijos ir higienos sektoriuose.

    2023 m. geresne prieiga prie vandens, higienos ir sanitarijos paslaugų pasinaudojo dar 44 566 žmonių (EHA – 1.1 rodiklis), taigi bendras paramos gavėjų skaičius nuo Fondo veiklos pradžios sudaro 1 068 695.

    2023 m. buvo suteiktos 55 289 medicininės konsultacijos ir sveikatos priežiūros intervencijos (1.2 rodiklis), t. y. gerokai mažiau, palyginti su ankstesniais metais, nes 2022 m. pabaigoje buvo užbaigti projektai, susiję su trečiąja sveikatos programa. Medicininės konsultacijos sudarė 63 % suteiktų sveikatos priežiūros intervencijų, o psichosocialinė parama – 24 %. Reikėtų pažymėti, kad 2023 m. labai sumažėjo konsultacijų ir intervencijų, susijusių su motinų ir vaikų sveikata bei skiepais, nors nuo sveikatos programos projektų pradžios kiekvienais metais jų dalis nesikeitė.

    Socialinės sanglaudos srityje dauguma su ES patikos fondo „Bêkou“ parama įgyvendintų veiksmų buvo skirti moterų įgalėjimui ir kovai su smurtu dėl lyties, taip pat žiniasklaidos stiprinimui šalyje. 2023 m. 32 529 mergaičių ar moterų pasinaudojo socialinio ir ekonominio įgalėjimo veikla 13-oje iš 20 šalies prefektūrų (2.1 rodiklis); daugiau kaip pusė jų (58 %) gavo ekonominę paramą, 30 % – socialinę ir ekonominę paramą ir 12% – socialinę paramą. 4 092 smurtą dėl lyties išgyvenusiems asmenims Bêkou (2.2 rodiklis) padėjo gauti psichosocialinę paramą, medicininę priežiūrą, teisinę pagalbą, orumo rinkinius ir t. t.

    Nacionaliniu lygmeniu teikiant techninę pagalbą Moterų, šeimos ir vaikų apsaugos ministerijai (MPFFPE) ir atitinkamoms sektorių ministerijoms padedama formalizuoti, stiprinti ir suderinti informuotumo apie smurtą dėl lyties didinimo pastangas.

    Paramos ekonomikos ir gamybos sektorių atsigavimui srityje ES patikos fondas „Bêkou“ teikė pagalbą tiek gamybiniam, tiek natūriniam žemės ūkiui, remdamas žemės ūkio grupes ir smulkiuosius ūkininkus, skatindamas darbo vietų kūrimą (darbo jėgai imlus darbas, profesinis mokymas, pajamas kuriančios veiklos plėtojimas) ir sudarydamas palankesnes sąlygas mažosioms įmonėms ir asmenims gauti finansines paslaugas. 2023 m. 28 093 žmonių gavo paramą, kad galėtų imtis pajamas generuojančios veiklos (3.4 rodiklis); tai sudaro 30 % viso rodiklio nuo Fondo veiklos pradžios. Be to, 2023 m. pagal kaimo plėtros projektus RELSUDE ACTED ir PAPEUR buvo paremtas 5 551 smulkusis ūkininkas, kad tvariai padidintų savo gamybą (3.3 rodiklis). Pagal kaimo plėtros projektą PAPEUR toliau buvo remiami 35 ankstesniais metais įsteigti kooperatyvai ir šiame kontekste buvo paremti 5 498 papildomi veiklos vykdytojai, kuriems buvo teikiama įvairių rūšių parama. Per metus profesinio mokymo veikloje dalyvavo 3 469 žmonės (3.6 rodiklis), t. y. 40 % daugiau nei praėjusiais metais. Laipsniškas mokymo ir dėstytojų rengimo centrų atkūrimo užbaigimas pagal projektą DEVRUR II sudarė sąlygas paspartinti paramos gavėjų mokymo veiklą 2023 m.

    Biudžetas ir biudžeto vykdymas

    2023 m. pabaigoje įnašai į ES patikos fondą „Bêkou“ sudarė daugiau kaip 310 mln. EUR. 2021 m. gruodžio 31 d. patikos fondas baigė prisiimti įsipareigojimus ir sudaryti sutartis dėl visų gautų įnašų, išskyrus lėšas, skirtas stebėsenai, vertinimui, auditui ir komunikacijai, dėl kurių dar galima sudaryti sutartis po šios datos.

    2023 m. sudarytos penkios naujos sutartys, kurių bendra vertė – 128 303 EUR. Šios sutartys susijusios su audito ir komunikacijos veikla.

    Daugiau nei 19 mln. EUR buvo išmokėta 2023 m.; nuo ES patikos fondo „Bêkou“ sukūrimo iš viso išmokėta daugiau kaip 283 mln. EUR.

    Veiklos poveikis finansinėse ataskaitose

    Finansinėse ataskaitose pirmiau minėtos veiklos poveikis yra akivaizdžiausias šiose srityse:

    ·išankstinio finansavimo: sumažėjo 7 420 tūkst. EUR dėl patikos fondo veiklos nutraukimo ir dėl to sumažėjusio naujų sutarčių skaičiaus: 2023 m. buvo pasirašyta tik keturios su audito, vertinimo ir komunikacijos veikla susijusios sutartys, kurių suma siekė 111 tūkst. EUR;

    ·Finansiniai įsipareigojimai: jie padidėjo 18 449 tūkst. EUR daugiausia dėl to, kad iš paramos teikėjų surinkti įnašai buvo didesni už paramos teikėjams priskirtas grynąsias išlaidas;

    ·veiklos išlaidų: padidėjo 4 027 tūkst. EUR, nes padidėjo numatomos išlaidos trims programoms: atstatymo pagalbos ir reabilitacijos, pagrindinės sveikatos priežiūros ir miestų plėtros.



    BALANSAS

    (tūkst. EUR)

    2023 12 31

    2022 12 31

    ILGALAIKIS TURTAS

    Išankstinis finansavimas

    –

    336

    –

    336

    TRUMPALAIKIS TURTAS

    Išankstinis finansavimas

    3 745

    10 829

    Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos

    3 462

    3 595

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai

    28 420

    4 316

    35 627

    18 740

    IŠ VISO TURTO

    35 627

    19 076

    ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

    Finansiniai įsipareigojimai

    (31 001)

    (12 552)

    (31 001)

    (12 552)

    TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

    Mokėtinos sumos

    –

    (4 563)

    Sukauptos sąnaudos

    (4 626)

    (1 961)

    (4 626)

    (6 524)

    IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ

    (35 627)

    (19 076)

    GRYNASIS TURTAS

    –

    –

    FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

    (tūkst. EUR)

    2023

    2022

    PAJAMOS

    Pajamos iš neprekybinių operacijų

    Pajamos iš paramos teikėjų

    24 550

    21 504

    Išlaidų susigrąžinimas

    717

    42

    25 268

    21 546

    Pajamos iš prekybos operacijų

    Finansinės pajamos

    636

    40

    636

    40

    Iš viso pajamų

    25 904

    21 586

    IŠLAIDOS

    Veiklos išlaidos

    (24 278)

    (20 251)

    Finansinės išlaidos

    –

    (12)

    Kitos išlaidos

    (1 626)

    (1 323)

    Iš viso išlaidų

    (25 904)

    (21 586)

    EKONOMINIS METŲ REZULTATAS

    –

    –

    PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

    (tūkst. EUR)

    2023

    2022

    Ekonominis metų rezultatas

    –

    –

    Išankstinio finansavimo (padidėjimas) / sumažėjimas

    7 420

    811

    Iš prekybos gautinų ir neprekybinių susigrąžintinų sumų (padidėjimas) / sumažėjimas

    132

    851

    Finansinių įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)

    18 450

    9 385

    Mokėtinų sumų padidėjimas / (sumažėjimas)

    (4 563)

    1 716

    Sukauptų sąnaudų padidėjimas / (sumažėjimas)

    2 665

    (12 240)

    GRYNIEJI PINIGŲ SRAUTAI

    24 104

    524

    Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas / (sumažėjimas)

    24 104

    524

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje

    4 316

    3 792

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje

    28 420

    4 316

     

    2023 M. ES PATIKOS FONDO AFRIKAI FINANSINĖS ATASKAITOS

    Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki tūkstančių eurų (tūkst. EUR) kai kurių lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

    ES PATIKOS FONDO AFRIKAI AIŠKINAMOJI INFORMACIJA

    Sąjungos patikos fondų bendroji informacija

    Įsteigimas

    Remiantis Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (ES FR) 5 234 ir 235 straipsniais ir 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento (EPF FR) 6 35 straipsniu, Europos Komisijai leidžiama įsteigti Sąjungos patikos fondus išorės veiksmams finansuoti (toliau – ES patikos fondai). Sąjungos patikos fondai įsteigiami pagal susitarimus su kitais paramos teikėjais siekiant vykdyti veiksmus ekstremaliųjų situacijų atveju ir veiksmus po ekstremaliųjų situacijų, kurių reikia norint reaguoti į krizę, arba teminius veiksmus.

    Sąjungos patikos fondus priimdama sprendimą steigia Europos Komisija, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Taryba arba gavusi jų pritarimą. Šis sprendimas apima steigiamąjį susitarimą su kitais paramos teikėjais.

    Sąjungos patikos fondai steigiami ir jų veikla vykdoma, tik kai tenkinamos šios sąlygos:

    •Sąjungos intervencija turi pridėtinę vertę: Sąjungos patikos fondų tikslų, visų pirma dėl jų masto ar galimo poveikio, geriau siekti Sąjungos, o ne nacionaliniu lygmeniu, ir kai esamų finansinių priemonių naudojimo nepakaktų Sąjungos politikos tikslams pasiekti,

    •Sąjungos patikos fondų veikla užtikrinamas aiškus Sąjungos politinis matomumas ir valdymo privalumai, taip pat užtikrinama geresnė Sąjungos vykdoma rizikos kontrolė bei geresnis Sąjungos ir kitų paramos teikėjų įnašų išmokėjimas,

    •Sąjungos patikos fondai nesidubliuoja su kitais esamais finansavimo kanalais ar panašiomis priemonėmis neteikdami papildomos naudos,

    •Sąjungos patikos fondų tikslai atitinka Sąjungos priemonės ar biudžeto punkto, kurių lėšomis jie finansuojami, tikslus.

    Dabartiniai ES patikos fondai

    Iki šiol Komisija įsteigė keturis ES patikos fondus:

    ·ES patikos fondas „BÊKOU“, kurio tikslas – visais atžvilgiais padėti Centrinės Afrikos Respublikai išeiti iš krizės ir remti jos atstatymo veiklą. Įsteigtas 2014 m. liepos 15 d.

    ·ES patikos fondas „MADAD“ – Europos Sąjungos regioninis patikos fondas, sukurtas reaguojant į krizę Sirijoje. Įsteigtas 2014 m. gruodžio 15 d.

    ·ES patikos fondas „AFRICA“ – Europos Sąjungos skubiosios pagalbos patikos fondas stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti. Įsteigtas 2015 m. lapkričio 12 d.

    ·ES patikos fondas „COLOMBIA“ skirtas padėti įgyvendinti taikos susitarimą ankstyvajame atkūrimo etape ir stabilizuoti padėtį po konflikto. Įsteigtas 2016 m. gruodžio 12 d.

    Misija

    Pagrindinis ES patikos fondo Afrikai tikslas – remti visus stabilumo aspektus ir prisidėti prie geresnio migracijos valdymo, taip pat prie pagrindinių destabilizavimo, prievartinio perkėlimo ir nelegalios migracijos priežasčių šalinimo, visų pirma propaguojant atsparumą, ekonomines ir lygias galimybes, saugumą bei vystymąsi ir sprendžiant žmogaus teisių pažeidimų klausimus.

    Pagrindinė veikla

    Sąjungos patikos fondas sutelkia įvairių paramos teikėjų išteklius veiksmui finansuoti remiantis sutartais tikslais. ES patikos fondas Afrikai veikia trijose pagrindinėse geografinėse teritorijose: Sahelio regione ir Čado ežero regione, Somalio pusiasalyje ir Šiaurės Afrikoje. Patikos fondo projektais atskirais atvejais gali pasinaudoti ir reikalavimus atitinkančių šalių kaimyninės šalys. Patikos fondas įsteigtas ribotam laikotarpiui, jo paskirtis – trumpalaikiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu reaguoti į regionuose kylančias problemas.

    Valdymas

    ES patikos fondo Afrikai valdymą užtikrina Europos Komisija: ji taip pat atlieka fondo dviejų valdymo organų – patikos fondo valdybos ir einamosios veiklos komiteto – sekretoriato funkcijas. ES patikos fondo Afrikai valdybą ir Veiklos komitetą sudaro paramos teikėjų bei Komisijos atstovai, taip pat įnašų nemokančių ES valstybių narių, reikalavimus atitinkančių šalių institucijų ir regioninių organizacijų atstovai stebėtojų teisėmis. Valdybos sudarymo taisyklės ir jos vidaus taisyklės nustatomos Sąjungos patikos fondo steigiamajame susitarime.

    Pagrindinė valdybos užduotis – nustatyti ir peržiūrėti bendrą patikos fondo strategiją. Einamosios veiklos valdyba yra atsakinga už fondo finansuojamų veiksmų atranką ir prižiūri jų įgyvendinimą. Ji taip pat tvirtina metines ataskaitas ir metines patikos fondo finansuojamos veiklos ataskaitas.

    Finansavimo šaltiniai

    ES patikos fondas Afrikai finansuojamas paramos teikėjų įnašais.

    Ataskaitų rengimo pagrindas

    Metinių ataskaitų parengimo teisinis pagrindas ir terminai nustatyti Susitarime, kuriuo įsteigiamas Europos Sąjungos skubiosios pagalbos patikos fondas stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti (toliau – steigiamasis susitarimas). Pagal šį steigiamąjį susitarimą metinės ataskaitos rengiamos pagal Komisijos apskaitos pareigūno priimtas taisykles (ES apskaitos taisyklės), kurios grindžiamos tarptautiniu mastu pripažintais viešojo sektoriaus apskaitos standartais (TVSAS).

    Apskaitos pareigūnas

    Remiantis steigiamuoju susitarimu, Komisijos apskaitos pareigūnas veikia kaip patikos fondo apskaitos pareigūnas.

    Metinių ataskaitų sudėtis

    Metinės ataskaitos apima laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., jas sudaro finansinės ataskaitos ir biudžeto vykdymo ataskaitos. Nors finansinės ataskaitos ir papildomi aiškinamieji raštai rengiami kaupimo principu, biudžeto vykdymo ataskaitos visų pirma grindžiamos grynųjų pinigų judėjimu.

    Procesas nuo preliminariųjų ataskaitų iki biudžeto įvykdymo patvirtinimo

    Atliekamas nepriklausomas metinių ataskaitų išorės auditas. Apskaitos pareigūno parengtos preliminariosios metinės ataskaitos iki kitų metų vasario 15 d. perduodamos Veiklos komitetui, kuris jas vėliau perduoda audito įmonei, kurią subjektas atrinko konkurso tvarka. Po audito, apskaitos pareigūnas parengia galutines metines ataskaitas ir pateikia jas Veiklos komitetui tvirtinti.

    ES patikos fondo Afrikai metinės ataskaitos konsoliduojamos Europos plėtros fondo metinėse finansinėse ataskaitose.

    Pagrindinės veiklos kryptys

    Pagrindiniai metų laimėjimai

    Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. gruodžio 31 d. baigėsi sutarčių galiojimas, nuo 2022 m. sausio mėn. ES patikos fondo Afrikai lėšomis jokie nauji finansiniai įsipareigojimai ar papildomos išmokos iš biudžeto nebuvo finansuojami. Sutartys gali būti sudaromos tik dėl finansinių įsipareigojimų, susijusių su administracine veikla, pavyzdžiui, auditu, vertinimu, stebėsena ir komunikacijos veikla. Numatoma, kad ES patikos fondo Afrikai programos bus įgyvendinamos iki 2025 m. pabaigos.

    2023 m. ES patikos fondas Afrikai dar kartą įrodė, kad yra greita ir veiksminga įgyvendinimo priemonė, palengvinanti politinį dialogą su Afrikos šalimis partnerėmis, taikanti novatoriškus metodus ir duodanti apčiuopiamų rezultatų visuose trijuose regionuose (Sahelio ir Čado ežero, Afrikos Kyšulio ir Šiaurės Afrikos).

    Somalio pusiasalio regione 2023 m. toliau buvo jaučiami tebesitęsiantys klimato kaitos padariniai. Dėl didelių potvynių Somalyje, Kenijoje, Etiopijoje ir Pietų Sudane žuvo dešimtys žmonių ir daugiau kaip 2 mln. žmonių buvo priversti persikelti, o maisto stygiaus krizė sustiprėjo visame regione. Ekonominiai, socialiniai ir saugumo iššūkiai yra dideli ir nesibaigiantys, o 2023 m. balandžio mėn. kilęs ginkluotas konfliktas Sudane paveikė visą regioną. Todėl šiuo metu Sudanas yra šalis, kurioje yra daugiausia perkeltųjų asmenų, o vaikų perkėlimo krizė UNHCR duomenimis yra didžiausia pasaulyje. Vis dėlto atrodo, kad saugumo padėtis Somalyje po truputį gerėja, o Kenija ir Džibutis, nepaisant tebesitęsiančių problemų, toliau siekia stabilumo.

    Šiomis sudėtingomis aplinkybėmis ES patikos fondas 2023 m. pirmąjį pusmetį pranešė, kad nuo ES patikos fondo veiklos pradžios parama mitybos srityje tą pusmetį buvo didžiausia. Iš tiesų per šiuos pirmuosius šešis mėnesius ES patikos fondo teikiama pagalba mitybos srityje pasinaudojo 433 728 žmonių, t. y. 15 % visų paramos gavėjų (2 833 594). Šis lygis buvo pasiektas visų pirma skirstant įvairių mikroelementų miltelius vaikams iki penkerių metų ir maitinant vaikus mokyklose Sudane.

    ES patikos fondas taip pat pranešė, kad šį pusmetį paramą arba apsaugą gavo daugiausia migrantų, pabėgėlių, grąžintų asmenų ir šalies viduje perkeltų asmenų (daugiausia Sudane) – 103 436 iš 198 826 iki šiol paremtų asmenų.

    ES patikos fondas taip pat rėmė stabilizavimo ir taikos kūrimo pastangas regione – iš viso 65 369 darbuotojų iš valstybinių ir nevalstybinių subjektų pasinaudojo su taika, saugumu ir valdymu susijusių gebėjimų stiprinimo veikla, įskaitant 2 392 naujus paramos gavėjus 2023 m. pirmąjį pusmetį. Šiais metais daugiausia paramos buvo suteikta asmenims iš Etiopijos Gambelos regiono ir Pietų Sudano.

    2023 m. Sahelio ir Čado ežero regionas susidūrė su įvairiais ekonominiais ir humanitariniais iššūkiais, kaip antai infliacija, sulėtėjusiu ekonomikos augimu, įsiskolinimu, maisto krize, gyventojų perkėlimu, migracija, saugumo krize ir smurtu.

    Investicijos į žmogiškąjį kapitalą buvo pagrindinis ES patikos fondo būdas remti darbo vietų kūrimą regione. 2023 m. pirmąjį pusmetį pagal ES patikos fondo finansuojamas programas sukurta arba paremta 11 087 darbo vietų, dauguma jų – Nigeryje, Gvinėjoje ir Senegale. Techninis ir profesinis rengimas ir mokymas bei įgūdžių ugdymas yra labai svarbūs siekiant padidinti darbo našumą ir jais pasinaudojo 23 266 asmenys.

    Be to, 2023 m. pirmąjį pusmetį ES patikos fondo lėšomis finansuojama veikla buvo orientuota į informuotumo apie riziką, susijusią su neteisėta migracija, didinimą ir ji pasiekė 2 943 412 asmenų. ES patikos fondas parėmė 420 asmenų savanorišką grįžimą ir 509 grįžtančių migrantų reintegraciją. Nuo ES patikos fondo veiklos pradžios 73 215 grįžtančių migrantų pasinaudojo savanoriško grįžimo pagalba, o 91 642 – reintegracijos pagalba Sahelio ir Čado ežero regione.

    Labai įtemptoje situacijoje, kai saugumo krizė regione suintensyvėjo, 2023 m. pirmąjį pusmetį pagal ES patikos fondo finansuojamas programas 11 520 asmenų visame Sahelio ir Čado ežero regione buvo parengti dirbti valdymo, konfliktų prevencijos ir žmogaus teisių srityse. Svarbus pusmečio pasiekimas buvo 8 823 asmenų Malyje parengimas remti referendumo procesą, po kurio birželio mėn. buvo priimta nauja Konstitucija. Be to, 1 397 417 asmenų dalyvavo konfliktų prevencijos ir žmogaus teisių gynimo veikloje. Galiausiai pagal ES patikos fondo finansuojamas programas civilinėms institucijoms ir saugumo pajėgoms suteikta 10 034 įrangos vienetų valdymui ir saugumui stiprinti.

    Vis dar tebesijaučiant Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padariniams, 2023 m. kilo dar kelios nenumatytos krizės, darančios poveikį Šiaurės Afrikos šalims ir jų kaimynėms, įskaitant Sudaną, Nigerį ir pastaruoju metu Palestinos teritorijas, dėl kurių užsitęsė politinis ir ekonominis nuosmukis regione ir kilo dar didesnė įtampa ir migracinis judėjimas. 2023 m. neteisėto sienos kirtimo centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu iš Tuniso ir Libijos į Italiją ir Maltą atvejų padaugėjo 50 %, palyginti su 2022 m. – iš viso atvyko 157 951 asmuo. 2023 m. Tunisas tebėra pagrindinė išvykimo į Italiją (ir ES) šalis, po jo eina Libija. 2023 m. daugiausia į Italiją atvyko Gvinėjos ir Tuniso piliečių; daugiau kaip 17 000 asmenų iš kiekvienos šalies, po jų seka Dramblio Kaulo Krantas ir Bangladešas. Taip pat, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, gerokai padidėjo spaudimas vakarinės Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno dalies maršrutuose – jais iš viso atvyko 56 039 asmenys (95 % daugiau nei 2022 m.).

    Biudžetas ir biudžeto vykdymas

    2023 m. nė viename iš trijų ES patikos fondo Afrikai regionų nebuvo jokių naujų programų ar papildomų išmokų iš biudžeto, nes 2021 m. gruodžio 31 d. baigėsi sutarčių galiojimas. Nuo ES patikos fondo Afrikai veiklos pradžios veiklos ir administracinėms išlaidoms įsipareigota skirti suma iš viso sudaro 5 053,27 mln. EUR. Nuo ES patikos fondo Afrikai veiklos pradžios patvirtintų veiksmų programų suma siekia 1 810 mln. EUR Somalio pusiasalio regionui, 2 217,8 mln. EUR Sahelio ir Čado ežero regionui ir 907,3 mln. EUR Šiaurės Afrikos regionui.

    2023 m. sudarytos 28 naujos sutartys, kurių bendra vertė – 5,08 mln. EUR. Šios sutartys buvo susijusios tik su administracine veikla (auditu, vertinimu, komunikacija, stebėsena), nes nuo 2021 m. gruodžio 31 d. veiksmų programų ar veiklos finansuoti nebegalima.

    Mokėjimai 2023 m. siekė 332,4 mln. EUR, t. y. buvo 110 mln. EUR mažesni nei 2022 m. (442 mln. EUR). 2023 m. mokėjimai buvo mažesni dėl to, kad baigėsi kelių projektų įgyvendinimo laikotarpis.

    Veiklos poveikis finansinėse ataskaitose

    Finansinėse ataskaitose pirmiau minėtos veiklos poveikis yra akivaizdžiausias šiose srityse:

    ·išankstinio finansavimo: jos sumažėjo 122 362 tūkst. EUR dėl patikos fondo veiklos nutraukimo ir dėl to sumažėjusio naujų sutarčių skaičiaus; 2023 m. pasirašyta tik 28 sutarčių, susijusių su administracine veikla: sutartys dėl audito, vertinimo, komunikacijos ir stebėsenos, kurių suma – 5,08 mln. EUR;

    ·finansinių įsipareigojimų: jie sumažėjo 70 236 tūkst. EUR daugiausia dėl to, kad per metus surinkti įnašai buvo mažesni nei paramos teikėjų grynosios išlaidos.

    ·veiklos išlaidų: jos sumažėjo 203 251 tūkst. EUR dėl patikos fondo veiklos nutraukimo ir dėl to sumažėjusio vykdomų sutarčių skaičiaus ir dėl to sumažėjusių išlaidų;



    BALANSAS

    (tūkst. EUR)

    2023 12 31

    2022 12 31

    ILGALAIKIS TURTAS

    Finansinis turtas

    3 949

    1 943

    Išankstinis finansavimas

    18 254

    14 927

    22 204

    16 870

    TRUMPALAIKIS TURTAS

    Išankstinis finansavimas

    178 366

    304 055

    Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos

    22 396

    35 914

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai

    177 553

    157 587

    378 315

    497 556

    IŠ VISO TURTO

    400 519

    514 426

    ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

    Finansiniai įsipareigojimai

    (264 555)

    (334 791)

    (264 555)

    (334 791)

    TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

    Mokėtinos sumos

    (14 261)

    (30 975)

    Sukauptos sąnaudos

    (121 704)

    (148 660)

    (135 965)

    (179 635)

    IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ

    (400 519)

    (514 426)

    GRYNASIS TURTAS

    –

    –

    FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

    (tūkst. EUR)

    2023

    2022

    PAJAMOS

    Pajamos iš neprekybinių operacijų

    Pajamos iš paramos teikėjų

    408 274

    605 739

    Išlaidų susigrąžinimas

    179

    754

    408 453

    606 493

    Pajamos iš prekybos operacijų

    Finansinės pajamos

    4 865

    251

    Kitos pajamos iš prekybos operacijų

    13 446

    18 902

    18 311

    19 152

    Iš viso pajamų

    426 764

    625 645

    IŠLAIDOS

    Veiklos išlaidos

    (387 294)

    (590 545)

    Finansinės išlaidos

    (434)

    (643)

    Kitos išlaidos

    (39 036)

    (34 457)

    Iš viso išlaidų

    (426 764)

    (625 645)

    EKONOMINIS METŲ REZULTATAS

    –

    –

    PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

    (tūkst. EUR)

    2023

    2022

    Ekonominis metų rezultatas

    –

    –

    Pagrindinė veikla

    Išankstinio finansavimo (padidėjimas) / sumažėjimas

    122 362

    173 980

    Iš prekybos gautinų ir neprekybinių susigrąžintinų sumų (padidėjimas) / sumažėjimas

    13 517

    9 425

    Finansinių įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)

    (70 236)

    (190 739)

    Mokėtinų sumų padidėjimas / (sumažėjimas)

    (16 715)

    (22 168)

    Sukauptų sąnaudų padidėjimas / (sumažėjimas)

    (26 956)

    9 272

    Investicinė veikla

    Tikrąja verte vertinamo neišvestinio finansinio turto kaip pertekliaus arba deficito (padidėjimas) / sumažėjimas*

    (2 007)

    (1 943)

    GRYNIEJI PINIGŲ SRAUTAI

    19 966

    (22 172)

    Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas / (sumažėjimas)

    19 966

    (22 172)

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje

    157 587

    179 759

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje

    177 553

    157 587

    EPF IR ES PATIKOS FONDŲ KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS

    Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki milijonų eurų kai kurių lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

    KONSOLIDUOTASIS BALANSAS

    mln. EUR

    2023 12 31

    2022 12 31

    ILGALAIKIS TURTAS

    Finansinis turtas

    91

    69

    Išankstinis finansavimas

    592

    503

    iš prekybos gautinos sumos.

    5

    7

    689

    580

    TRUMPALAIKIS TURTAS

    Finansinis turtas

    3

    3

    Išankstinis finansavimas

    1 137

    1 711

    Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos

    50

    66

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai

    807

    1 189

    1 997

    2 970

    IŠ VISO TURTO

    2 686

    3 550

    ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

    Finansiniai įsipareigojimai

    (85)

    (101)

    (85)

    (101)

    TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

    Mokėtinos sumos

    (406)

    (462)

    Sukauptos sąnaudos ir būsimojo laikotarpio pajamos

    (1 110)

    (1 282)

    (1 516)

    (1 744)

    IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ

    (1 600)

    (1 845)

    GRYNASIS TURTAS

    1 086

    1 705

    FONDAI IR REZERVAI

    Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF

    54 566

    65 100

    Iš veiklą užbaigusių EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas

    2 252

    2 252

    Iš ankstesnių metų perkeltas ekonominis rezultatas

    (53 484)

    (62 834)

    Ekonominis metų rezultatas

    (2 249)

    (2 813)

    GRYNASIS TURTAS

    1 086

    1 705

    KONSOLIDUOTOJI FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

    mln. EUR

    2023

    2022

    PAJAMOS

    Pajamos iš neprekybinių operacijų

    Susigrąžinimo veikla

    15

    19

    Pajamos iš patikos fondų paramos teikėjų

    122

    169

    136

    188

    Pajamos iš prekybos operacijų

    Finansinės pajamos

    14

    3

    Kitos pajamos

    56

    96

    70

    99

    Iš viso pajamų

    207

    287

    IŠLAIDOS

    Pagalbos priemonės

    (1 870)

    (2 331)

    Kitų subjektų patirtos išlaidos

    (3)

    (1)

    Patikos fondų patirtos išlaidos

    (412)

    (611)

    Bendro finansavimo išlaidos

    (8)

    4

    Finansinės išlaidos

    (7)

    (7)

    Kitos išlaidos

    (157)

    (155)

    Iš viso išlaidų

    (2 456)

    (3 100)

    EKONOMINIS METŲ REZULTATAS

    (2 249)

    (2 813)

    KONSOLIDUOTOJI PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

    mln. EUR

    2023

    2022

    Ekonominis metų rezultatas

    (2 249)

    (2 813)

    Pagrindinė veikla

    Kapitalo padidėjimas – įnašai

    1 630

    2 458

    Patikos fondų įnašų (padidėjimas) / sumažėjimas

    –

    –

    Išankstinio finansavimo (padidėjimas) / sumažėjimas

    486

    414

    Iš prekybos gautinų ir neprekybinių susigrąžintinų sumų (padidėjimas) / sumažėjimas

    18

    16

    Atidėjinių padidėjimas / (sumažėjimas)

    2

    1

    Finansinių įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)

    (18)

    (54)

    Mokėtinų sumų padidėjimas / (sumažėjimas)

    (56)

    (96)

    Sukauptų sąnaudų ir būsimųjų laikotarpių pajamų padidėjimas / (sumažėjimas)

    (172)

    120

    Kiti nepiniginiai pokyčiai

    –

    –

    Investicinė veikla

    Parduoti laikomo finansinio turto (padidėjimas) / sumažėjimas

    (22)

    (33)

    GRYNIEJI PINIGŲ SRAUTAI

    (382)

    12

    Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas / (sumažėjimas)

    (382)

    12

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje

    1 189

    1 177

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje

    807

    1 189

    KONSOLIDUOTOJI GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

    mln. EUR

    Fondo kapitalas – aktyvūs EPF (A)

    Nepareikalautosios lėšos – aktyvūs EPF (B)

    Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF (C) = (A) – (B)

    Sukaupti rezervai (D)

    Iš veiklą užbaigusių EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas (E)

    Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E) + (F)

    LIKUTIS 2021 12 31

    72 998

    10 355

    62 643

    (62 834)

    2 252

    2 061

    Kapitalo padidėjimas – įnašai

    (43)

    (2 500)

    2 457

    –

    –

    2 457

    Ekonominis metų rezultatas

    –

    –

    –

    (2 813)

    –

    (2 813)

    LIKUTIS 2022 12 31

    72 955

    7 855

    65 100

    (65 647)

    2 252

    1 705

    Kapitalo padidėjimas – įnašai

    (185)

    (1 815)

    1 630

    1 630

    8-ojo EPF užbaigimas

    (12 164)

    (12 164)

    12 164

    –

    Ekonominis metų rezultatas

    –

    (2 249)

    (2 249)

    LIKUTIS 2023 12 31

    60 607

    6 040

    54 566

    (55 733)

    2 252

    1 086

    EPF FINANSINIO VYKDYMO ATASKAITA



    TURINYS

    1.    PAGRINDINIAI FAKTAI    

    1.1.    Ankstesni EPF    

    1.2.    10-asis ir 11-asis EPF    

    2.    FINANSINIS VYKDYMAS    

    2.1.    FINANSINĖS VEIKLOS REZULTATAS    

    2.2.    IŠTEKLIAI    

    2.3.    VEIKLOS IŠLAIDOS IR SPECIALIOSIOS PROGRAMOS    

    3.    ŽODYNĖLIS    



    PAGRINDINIAI FAKTAI

    Europos plėtros fondas (EPF) pradėjo veiklą 1959 m. ir yra pagrindinė ES pagalbos priemonė, skirta vystomajam bendradarbiavimui Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėse bei Užjūrio šalyse ir teritorijose (UŠT). Pagrindinis šio susitarimo tikslas – mažinti ir ilgainiui visai panaikinti skurdą.

    EPF vidaus susitarimu įsteigė valstybių narių atstovai, o valdo specialus komitetas. EPF ištekliai yra ad hoc įnašai iš ES valstybių narių, kurios sprendžia dėl bendros sumos, kuri bus skiriama fondui (per penkerius metus). Be šių įnašų, valstybės narės taip pat gali sudaryti bendro finansavimo susitarimus arba mokėti savanoriškus finansinius įnašus EPF. Europos Komisija yra atsakinga už operacijų, atliekamų su EPF ištekliais, finansinį vykdymą. Europos investicijų bankas yra atsakingas už investicinės priemonės valdymą.

    EPF yra fondas, veikiantis daugiamečiu pagrindu. Kiekvienas EPF sudaromas maždaug penkerių metų laikotarpiui, jam taikomas atskiras finansinis reglamentas. Vidaus susitarimas, kuriuo įsteigiamas paskutinis EPF, 11-asis EPF (2014–2020 m.), įsigaliojo 2015 m. kovo 1 d. Nuo 2021 m. bendradarbiavimas su AKR šalimis yra įtrauktas į Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP). Tačiau vykdomi projektai, finansuojami iš EPF, bus toliau įgyvendinami pagal atitinkamą EPF teisinį pagrindą.

    Ši ataskaita parengta pagal 11-ojo EPF finansinio reglamento 39 straipsnį 7 . Joje pateikiama informacija apie EPF pajamas ir išlaidų operacijas, daugiausia dėmesio skiriant svarbiems įvykiams, turėjusiems didelį poveikį tų metų finansiniam vykdymui.

    Atsižvelgiant į tai, kad pagal ankstesnius EPF 8 nevykdomos jokios operacijos, šioje ataskaitoje pateikiami tik 10-ojo ir 11-ojo EPF duomenys.

    Ankstesni EPF

    6-ASIS IR 7-ASIS EPF

    6-ojo EPF veikla užbaigta 2006 m., o 7-ojo EPF – 2008 m.

    Pagal 9-ojo EPF vidaus susitarimo 1 straipsnio 2 dalies b punktą ankstesnių EPF likučiai ir panaikinti įsipareigojimai perkelti į 9-ąjį EPF.

    8-ASIS IR 9-ASIS EPF

    2021 m. finansiniu ir veiklos požiūriu užbaigtas 8-asis EPF, kurio bendra išlaidų suma sudarė 10 374 mln. EUR. Apie 8-ojo EPF užbaigimą Komisija valstybėms narėms pranešė komunikate, kuris Tarybai buvo pateiktas 2021 m. spalio mėn.

    Visa 8-ojo EPF veikla baigta, atlikti visi patikrinimai ir kontrolė, o visos sutartys ir finansiniai sprendimai EPF sąskaitose yra įvykdyti. Visi vykdomieji raštai sumoms susigrąžinti, kurie po veiklos nutraukimo vis dar galiojo, buvo įvykdyti arba jų atsisakyta, išskyrus 10 vykdomųjų raštų sumoms susigrąžinti (įskaitant 6 bylas, kurias stebėjo Teisės tarnyba). Vadovaujantis Komisijos sprendimu C(2003)19044, šie 10 vykdomųjų raštų dėl sumų susigrąžinimo buvo perduoti 9-ajam EPF.

    9-ojo EPF užbaigimas vyksta sėkmingai. Dar nebaigta vykdyti 10 sutarčių, iš kurių 6 yra susijusios su veiksmais Pietų Sudane (Tarybos sprendimas 2011/315/ES). Dėl jų sprendimai priimti po 9-ojo EPF laikino galiojimo sąlygos ir jie iš esmės turėtų būti baigti įgyvendinti 2024 m.

    Nuo 2015 m. iki 2023 m. Komisija atliko penkis 8-ojo ir 9-ojo EPF kreditų grąžinimus, kurių bendra suma siekė 1911,1 mln. EUR 9 . 7,8 mln. EUR likutis grąžintas 2024 m. sausio mėn. 10 sumokant pirmąją valstybių narių 2024 m. įnašų į EPF dalį.

    10-asis ir 11-asis EPF

    2000 m. birželio 23 d. Kotonu Europos bendrijos valstybės narės ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybės pasirašė AKR ir EB partnerystės susitarimą. Jis įsigaliojo 2003 m. balandžio 1 d. (juo įsteigiamas 9-asis EPF). Kotonu susitarimas buvo iš dalies pakeistas du kartus, pirmą kartą – 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge pasirašytu susitarimu (kuriuo įsteigiamas 10-asis EPF), antrą kartą – 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu pasirašytu susitarimu (kuriuo įsteigiamas 11-asis EPF).

    2001 m. lapkričio 27 d. ES Tarybos sprendimas (2001/822/EB) dėl užjūrio šalių bei teritorijų (UŠT) ir Europos Sąjungos asociacijos įsigaliojo 2001 m. gruodžio 2 d. Šis sprendimas iš dalies pakeistas 2007 m. kovo 19 d. (Sprendimas 2007/249/EB).

    2013 m. rugpjūčio mėn. Europos bendrijos valstybių narių vyriausybių atstovų priimtas Vidaus susitarimas dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą remiantis peržiūrėtu Kotonu susitarimu įsigaliojo 2015 m. kovo mėn.

    Pagal Kotonu susitarimą (antrajam laikotarpiui, 2008–2013 m.) 10-ajam EPF numatytas bendras biudžetas buvo 22 682 mln. EUR. Iš šios sumos:

    ·21 966 mln. EUR buvo skirta AKR šalims;

    ·286 mln. EUR – UŠT ir

    ·430 mln. EUR – Komisijai kaip paramos išlaidos EPF programavimui ir veiklos vykdymui.

    AKR šalims skirta suma išskaidyta taip:

    ·17 766 mln. EUR skiriama nacionalinėms ir regioninėms orientacinėms programoms;

    ·2 700 mln. EUR – AKR vidaus ir tarpregioniniam bendradarbiavimui ir

    ·1 500 mln. EUR – investicinėms priemonėms.

    Visų pirma didesnė biudžeto dalis skiriama regioninėms programoms, tokiu būdu pabrėžiant regioninės ekonominės integracijos, kaip nacionalinio ir vietos vystymosi pagrindo, svarbą. 10-ojo EPF naujovė buvo vadinamųjų skatinamųjų lėšų kiekvienai šaliai sukūrimas.

    Remiantis Kotonu susitarimu, trečiasis Bendrijos pagalbos AKR šalims ir UŠT laikotarpis (2014–2020 m.) finansuojamas iš 11-ojo EPF, kurio lėšos sudaro 30 506 mln. EUR, iš jų:

    ·29 089 mln. EUR skirta AKR šalims remiantis vidaus susitarimo 1 straipsnio 2 dalies a punktu ir 2 straipsnio d punktu, iš jų 27 955 mln. EUR valdo Europos Komisija;

    ·364,5 mln. EUR skirta UŠT šalims remiantis vidaus susitarimo 1 straipsnio 2 dalies a punktu ir 3 straipsnio 1 dalimi, iš jų 359,5 mln. EUR valdo Europos Komisija; ir

    ·1 052,5 mln. EUR skirta Komisijai padengti išlaidoms, susidarančioms dėl 11-ojo EPF išteklių programavimo ir įgyvendinimo, remiantis vidaus susitarimo 1 straipsnio 2 dalies a punktu.



    FINANSINIS VYKDYMAS

    FINANSINĖS VEIKLOS REZULTATAS

    10-OJO EPF ASIGNAVIMŲ POKYČIAI

     

     

     

     

     

     

    10-asis EPF
    ASIGNAVIMŲ POKYČIAI 2023 12 31
    ASIGNAVIMŲ ANALIZĖ PAGAL PRIEMONES

     

     

     

     

     

    (mln. EUR)

    PRIEMONĖ

    PRADINIS ASIGNAVIMAS

    SUKAUPTŲ IŠTEKLIŲ PADIDĖJIMAS / SUMAŽĖJIMAS 2022 m. gruodžio 31 d.

    IŠTEKLIŲ PADIDĖJIMAS ARBA SUMAŽĖJIMAS 2023 M.

    Pastabos

    DABARTINIS ASIGNAVIMŲ LYGIS

    AKR

    Bendras finansavimas

    0

    202

     

     

    202

    Įprasti VN įnašai

    21,326

    (526)

    (95)

     

    20,705

    TARPINĖ SUMA. AKR

    21,326

    (324)

    (95)

     

    20,907

     

     

     

     

     

     

     

    UŠT

    Įprasti VN įnašai

    0

    240

    (0)

     

    239

    TARPINĖ SUMA. UŠT

    0

    240

    (0)

     

    239

     

     

     

     

     

     

     

     

    IŠ VISO. 10-asis EPF

    21,326

    (84)

    (96)

     

    21,146



    11-OJO EPF ASIGNAVIMŲ POKYČIAI

    11-asis EPF
    ASIGNAVIMŲ POKYČIAI 2023 12 31
    ASIGNAVIMŲ ANALIZĖ PAGAL PRIEMONES

     

     

     

     

     

    (mln. EUR)

    PRIEMONĖ

    PRADINIS ASIGNAVIMAS

    SUKAUPTŲ IŠTEKLIŲ PADIDĖJIMAS / SUMAŽĖJIMAS 2022 m. gruodžio 31 d.

    IŠTEKLIŲ PADIDĖJIMAS ARBA SUMAŽĖJIMAS 2023 M.

    Pastabos

    DABARTINIS ASIGNAVIMŲ LYGIS

    AKR

    Bendras finansavimas

    0

    89

    0

     

    89

    EK vidaus susitarimai dėl paslaugų lygio

    0

    1

     

     

    1

    Įprasti VN įnašai

    30,060

    (822)

    (74)

     

    29,164

    TARPINĖ SUMA. AKR

    30,060

    (732)

     

     

    29,255

     

     

     

     

     

     

     

    UŠT

    Bendras finansavimas

    0

    0

     

     

    0

    EK vidaus susitarimai dėl paslaugų lygio

    0

    0

     

     

    0

    Įprasti VN įnašai

    0

    355

    (4)

     

    351

    TARPINĖ SUMA. UŠT

    0

    355

     

     

    351

     

     

     

     

     

     

     

     

    IŠ VISO, 11-asis EPF

    30,060

    (526)

    71

     

    29,605



    10-OJO EPF ĮSIPAREIGOJIMŲ, ASIGNUOTŲJŲ LĖŠŲ IR MOKĖJIMŲ POKYČIAI

    EPF SUVESTINĖS ATASKAITOS 2023 M. GRUODŽIO 31 D.
    PAGALBOS GRUPĖ

    AKR + UŠT – 10-asis EPF

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    (mln. EUR)

     

    ASIGNA-VIMAI

    SPRENDIMAI

    ASIGNUOTOSIOS LĖŠOS

    MOKĖJIMAI

    SUVEST.

    PER METUS

    %

    SUVEST.

    PER METUS

    %

    SUVEST.

    PER METUS

    %

    (1)

    (2)

     

    (2) : (1)

    (3)

     

    (3) : (2)

    (4)

     

    (4) : (3)

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Įprasti VN įnašai

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Asignavimai

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    AKR

    TARPINĖ SUMA. A PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI

    12,297

    12,288

    (36)

    100 %

    12,264

    (19)

    100 %

    12,199

    37

    99 %

    TARPINĖ SUMA. B PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI

    1,965

    1,962

    (4)

    100 %

    1,961

    (0)

    100 %

    1,960

    1

    100 %

    TARPINĖ SUMA. APSIRŪPINIMO MAISTU SAUGUMAS

    343

    484

    0

    141 %

    482

    166

    100 %

    306

    74

    64 %

    TARPINĖ SUMA. ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PAJAMOS IŠ PALŪKANŲ

    527

    526

    (0)

    100 %

    526

    0

    100 %

    522

     

    99 %

    TARPINĖ SUMA. AKR VIDAUS ASIGNAVIMAI

    3,612

    3,596

    (22)

    100 %

    3,572

    23

    99 %

    3,384

    60

    95 %

    TARPINĖ SUMA. REGIONINIAI ASIGNAVIMAI

    1,948

    1,792

    (18)

    92 %

    1,768

    (10)

    99 %

    1,692

    (2)

    96 %

    Bendras finansavimas

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Asignavimai

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    TARPINĖ SUMA. A PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI

    185

    175

    (3)

    95 %

    175

    (0)

    100 %

    173

    1

    99 %

    TARPINĖ SUMA. ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PAJAMOS IŠ PALŪKANŲ

    5

    5

    (0)

    110 %

    5

    (0)

    100 %

    5

    1

    100 %

    TARPINĖ SUMA. AKR VIDAUS ASIGNAVIMAI

    12

    11

     

    91 %

    11

     

    100 %

    11

     

    100 %

    Nemobilizuojamas rezervas

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    TARPINĖ SUMA. 8 / 9-OJO EPF NEMOBILIZUOJAMAS REZERVAS

    14

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Įprasti VN įnašai

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Asignavimai

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    UŠT

    TARPINĖ SUMA. A PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI

    186

    186

    0

    100 %

    182

    (1)

    98 %

    172

    2

    95 %

    TARPINĖ SUMA. B PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI

    14

    14

    0

    100 %

    14

     

    100 %

    14

     

    100 %

    TARPINĖ SUMA. ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PAJAMOS IŠ PALŪKANŲ

    5

    5

     

    100 %

    5

     

    100 %

    5

     

    100 %

    TARPINĖ SUMA. REGIONINIAI ASIGNAVIMAI

    34

    34

    0

    100 %

    34

    (0)

    99 %

    34

    (0)

    100 %

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    IŠ VISO: AKR + UŠT (ĮSK. REZERVUS) (A + B)

    21,146

    21,078

    (84)

    100 %

    20,999

    158

    100 %

    20,477

    175

    98 %



    11-OJO EPF ĮSIPAREIGOJIMŲ, ASIGNUOTŲJŲ LĖŠŲ IR MOKĖJIMŲ POKYČIAI

    EPF SUVESTINĖS ATASKAITOS 2023 M. GRUODŽIO 31 D.
    PAGALBOS GRUPĖ

    AKR + UŠT – 11-asis EPF

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    (mln. EUR)

     

    ASIGNA-VIMAI

    SPRENDIMAI

    ASIGNUOTOSIOS LĖŠOS

    MOKĖJIMAI

    SUVEST.

    PER METUS

    %

    SUVEST.

    PER METUS

    %

    SUVEST.

    PER METUS

    %

    (1)

    (2)

     

    (2) : (1)

    (3)

     

    (3) : (2)

    (4)

     

    (4) : (3)

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Įprasti VN įnašai

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Asignavimai

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    AKR

    TARPINĖ SUMA. A PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI

    15,369

    15,329

    (92)

    100 %

    14,723

    311

    96 %

    12,124

    1,061

    82 %

    TARPINĖ SUMA. B PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI

    1,060

    1,059

    (0)

    100 %

    1,053

    13

    99 %

    1,007

    27

    96 %

    TARPINĖ SUMA. APSIRŪPINIMO MAISTU SAUGUMAS

    112

    112

    0

    100 %

    112

    91

    100 %

    41

    37

    36 %

    TARPINĖ SUMA. ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PAJAMOS IŠ PALŪKANŲ

    1,072

    1,066

    (1)

    99 %

    1,062

    (0)

    100 %

    958

    48

    90 %

    TARPINĖ SUMA. AKR VIDAUS ASIGNAVIMAI

    4,004

    3,894

    (13)

    97 %

    3,926

    104

    101 %

    3,340

    155

    85 %

    TARPINĖ SUMA. REGIONINIAI ASIGNAVIMAI

    7,253

    7,227

    (59)

    100 %

    7,090

    44

    98 %

    5,964

    512

    84 %

    Bendras finansavimas

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Asignavimai

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    TARPINĖ SUMA. A PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI

    46

    45

    (1)

    99 %

    45

    0

    100 %

    40

    14

    89 %

    TARPINĖ SUMA. ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PAJAMOS IŠ PALŪKANŲ

    4

    4

     

    100 %

    4

    0

    100 %

    4

    3

    100 %

    TARPINĖ SUMA. AKR VIDAUS ASIGNAVIMAI

    33

    33

    0

    100 %

    33

    (0)

    100 %

    28

    0

    85 %

    TARPINĖ SUMA. REGIONINIAI ASIGNAVIMAI

    8

    6

    0

    75 %

    6

    0

    100 %

    6

    2

    100 %

    Nemobilizuojamas rezervas

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Rezervai

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    TARPINĖ SUMA. 10-ojo EPF NEMOBILIZUOJAMAS REZERVAS

    128

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    TARPINĖ SUMA. 11-ojo EPF NEMOBILIZUOJAMAS REZERVAS

    167

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    EK vidaus susitarimai dėl paslaugų lygio

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Rezervai

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    TARPINĖ SUMA. A PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI

    1

    1

     

    52 %

    1

     

    100 %

    1

     

    100 %

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Įprasti VN įnašai

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Asignavimai

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    UŠT

    TARPINĖ SUMA. A PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI

    211

    211

    (0)

    100 %

    194

    0

    92 %

    193

    1

    100 %

    TARPINĖ SUMA. B PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI

    12

    12

    0

    100 %

    12

    0

    100 %

    12

    0

    99 %

    TARPINĖ SUMA. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONĖ

    0

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    TARPINĖ SUMA. ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PAJAMOS IŠ PALŪKANŲ

    8

    7

    (2)

    79 %

    6

    (0)

    96 %

    6

    1

    94 %

    TARPINĖ SUMA. REGIONINIAI ASIGNAVIMAI

    102

    102

    0

    100 %

    102

    0

    100 %

    69

    17

    67 %

    Nemobilizuojamas rezervas

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Rezervai

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    TARPINĖ SUMA. 10-ojo EPF NEMOBILIZUOJAMAS REZERVAS

    15

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    TARPINĖ SUMA. 11-ojo EPF NEMOBILIZUOJAMAS REZERVAS

    1

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    IŠ VISO: AKR + UŠT (ĮSK. REZERVUS) (A + B)

    29,605

    29,106

    (168)

    98 %

    28,368

    562

    97 %

    23,791

    1,878

    84 %

    IŠTEKLIAI

    Išteklių pobūdis

    Pagrindiniai EPF ištekliai yra valstybių narių įnašai. Tris kartus per metus Europos Komisija ir Europos investicijų bankas pareikalauja valstybių narių sumokėti įnašą į EPF. Kiekvienais metais pareikalautų įnašų suma atitinka per metus padengtiną mokėjimų sumą.

    Valstybių narių įnašų apžvalga

    VEIKLOS IŠLAIDOS IR SPECIALIOSIOS PROGRAMOS

    Išlaidų pobūdis

    Pagal daugiametę finansinę programą Komisijai kaip paramos išlaidas galima skirti 3 % sumą, o 97 % suma skiriama EPF projektų įgyvendinimui. Sumos nustatomos kiekviename vidaus susitarime ir gali būti padidintos savanoriškais įnašais ir pajamomis, gautomis iš operacijų.

    Įsipareigotos, sutartyse numatytos ir išmokėtos sumos pasiskirstymas pagal išlaidų pobūdį

     

     

     

    ASIGNA-VIMAI

    SPRENDIMAI

    ASIGNUOTOSIOS LĖŠOS

    MOKĖJIMAI

     

     

     

    SUVEST.

    PER METUS

    %

    SUVEST.

    PER METUS

    %

    SUVEST.

    PER METUS

    %

     

     

     

    (1)

    (2)

     

    (2) : (1)

    (3)

     

    (3) : (2)

    (4)

     

    (4) : (3)

    ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PAJAMOS IŠ PALŪKANŲ. 10-asis ir 11-asis EPF

    1,620

    1,612

    (3)

    99,5 %

    1,608

    (1)

    99,8 %

    1,499

    53

    93,2 %

    PRAKTINIS ĮGYVENDINIMAS (A+B) 10-asis ir 11-asis EPF

    50,751

    50,184

    (252)

    98,9 %

    49,367

    720

    98,4 %

    44,268

    2,053

    89,7 %

     



    Įsipareigotos, sutartyse numatytos ir išmokėtos sumos pasiskirstymas pagal regioną ir šalį

    EPF SUJUNGTOS SĄSKAITOS 2023 M. GRUODŽIO 31 D. PAGAL VALSTYBES, ASIGN. %

     

    10-asis ir 11-asis EPF

    IŠ VISO. 10-asis ir 11-asis EPF (mln. EUR)

    Sujungtos sąskaitos 2023 m.

    Asignavimai

    Sprendimai

    Asign. %

    Asignuotosios lėšos

    Asign. %

    Mokėjimai

    Asign. %

    AKR

    Bendra / administracinis paketas / palūkanos

    1,624

    1,614

    99 %

    1,615

    99 %

    1,494

    92 %

    Rezervas / Nepaskirstyta pagal šalis

    2,862

    2,553

    89 %

    2,553

    89 %

    2,553

    89 %

    Visos AKR valstybės

    4,486

    4,167

    93 %

    4,168

    93 %

    4,047

    90 %

    Angola

    346

    346

    100 %

    344

    99 %

    300

    87 %

    Beninas

    735

    732

    100 %

    720

    98 %

    679

    92 %

    Botsvana

    129

    127

    98 %

    126

    97 %

    126

    97 %

    Burkina Fasas

    1,302

    1,302

    100 %

    1,297

    100 %

    1,261

    97 %

    Burundis

    569

    567

    100 %

    564

    99 %

    541

    95 %

    Kamerūnas

    521

    520

    100 %

    519

    100 %

    482

    93 %

    Žaliasis Kyšulys

    145

    145

    100 %

    144

    100 %

    144

    100 %

    Komorai

    78

    77

    99 %

    76

    98 %

    72

    92 %

    Kongas (Brazavilis)

    163

    163

    100 %

    159

    98 %

    139

    85 %

    Kongo Demokratinė Respublika

    1,409

    1,407

    100 %

    1,371

    97 %

    1,219

    87 %

    Dramblio Kaulo Krantas

    705

    705

    100 %

    701

    100 %

    676

    96 %

    Džibutis

    181

    181

    100 %

    178

    98 %

    156

    86 %

    Eritrėja

    215

    215

    100 %

    215

    100 %

    75

    35 %

    Etiopija

    1,604

    1,603

    100 %

    1,594

    99 %

    1,400

    87 %

    Gabonas

    33

    33

    99 %

    32

    97 %

    30

    91 %

    Gambija

    314

    303

    96 %

    301

    96 %

    277

    88 %

    Gana

    787

    786

    100 %

    782

    99 %

    726

    92 %

    Bisau Gvinėja

    186

    186

    100 %

    185

    100 %

    175

    94 %

    Gvinėja (Konakris)

    502

    502

    100 %

    494

    98 %

    434

    86 %

    Mauricijus

    82

    82

    100 %

    82

    100 %

    82

    100 %

    Kenija

    863

    863

    100 %

    855

    99 %

    753

    87 %

    Lesotas

    250

    249

    100 %

    248

    99 %

    197

    79 %

    Liberija

    488

    487

    100 %

    443

    91 %

    436

    89 %

    Madagaskaras

    782

    782

    100 %

    730

    93 %

    591

    76 %

    Malavis

    1,020

    1,020

    100 %

    970

    95 %

    883

    87 %

    Malis

    1,423

    1,421

    100 %

    1,414

    99 %

    1,230

    86 %

    Mauritanija

    344

    344

    100 %

    341

    99 %

    321

    93 %

    Mozambikas

    1,455

    1,448

    100 %

    1,391

    96 %

    1,124

    77 %

    Namibija

    188

    188

    100 %

    178

    95 %

    169

    90 %

    Nigeris

    1,275

    1,275

    100 %

    1,259

    99 %

    1,247

    98 %

    Nigerija

    1,101

    1,100

    100 %

    1,097

    100 %

    1,025

    93 %

    Uganda

    989

    989

    100 %

    983

    99 %

    834

    84 %

    Centrinės Afrikos Respublika

    610

    610

    100 %

    609

    100 %

    584

    96 %

    Ruanda

    840

    840

    100 %

    831

    99 %

    816

    97 %

    San Tomė ir Prinsipė

    56

    56

    100 %

    54

    96 %

    49

    88 %

    Senegalas

    663

    663

    100 %

    659

    99 %

    620

    94 %

    Seišeliai

    23

    23

    100 %

    23

    100 %

    22

    98 %

    Siera Leonė

    662

    659

    99 %

    646

    98 %

    597

    90 %

    Somalis

    900

    898

    100 %

    895

    99 %

    889

    99 %

    Sudanas

    298

    298

    100 %

    298

    100 %

    298

    100 %

    Pietų Sudanas

    91

    91

    100 %

    91

    100 %

    91

    100 %

    Esvatinis (Svazilandas)

    125

    124

    99 %

    122

    97 %

    108

    86 %

    Tanzanija

    1,172

    1,171

    100 %

    1,161

    99 %

    1,060

    90 %

    Čadas

    936

    936

    100 %

    902

    96 %

    794

    85 %

    Togas

    377

    377

    100 %

    375

    99 %

    355

    94 %

    Zambija

    830

    830

    100 %

    784

    94 %

    648

    78 %

    Zimbabvė

    469

    462

    99 %

    460

    98 %

    453

    97 %

    * Iš viso Afrikos šalims

    28,235

    28,185

    100 %

    27,703

    98 %

    25,192

    89 %

    Antigva ir Barbuda

    15

    15

    100 %

    15

    100 %

    15

    95 %

    Barbadosas

    22

    22

    99 %

    22

    99 %

    21

    94 %

    Belizas

    42

    42

    100 %

    41

    96 %

    35

    83 %

    Dominika

    41

    41

    100 %

    40

    98 %

    40

    98 %

    Grenada

    21

    21

    100 %

    21

    100 %

    20

    98 %

    Gajana

    79

    79

    100 %

    77

    97 %

    77

    97 %

    Haitis

    1,009

    1,002

    99 %

    876

    87 %

    773

    77 %

    Jamaika

    236

    236

    100 %

    233

    99 %

    222

    94 %

    Dominikos Respublika

    283

    281

    99 %

    280

    99 %

    278

    98 %

    Sent Lusija

    32

    32

    100 %

    32

    100 %

    31

    96 %

    Sent Kitsas ir Nevis

    8

    8

    100 %

    6

    72 %

    6

    72 %

    Sent Vinsentas ir Grenadinai

    26

    26

    100 %

    26

    99 %

    22

    84 %

    Surinamas

    27

    27

    100 %

    27

    99 %

    26

    96 %

    Trinidadas ir Tobagas

    29

    28

    99 %

    28

    99 %

    24

    85 %

    * Iš viso Karibų šalims

    1,870

    1,861

    100 %

    1,724

    92 %

    1,590

    85 %

    Fidžis

    48

    48

    100 %

    48

    99 %

    48

    98 %

    Kuko Salos

    5

    5

    100 %

    5

    100 %

    5

    100 %

    Saliamono Salos

    68

    68

    100 %

    68

    100 %

    61

    90 %

    Kiribatis

    42

    42

    100 %

    41

    98 %

    37

    87 %

    Maršalo Salos

    17

    17

    100 %

    17

    100 %

    16

    98 %

    Mikronezija

    23

    23

    100 %

    22

    97 %

    16

    68 %

    Nauru

    4

    4

    98 %

    4

    98 %

    4

    98 %

    Niujė

    3

    3

    100 %

    3

    100 %

    3

    100 %

    Palau

    5

    5

    100 %

    4

    70 %

    4

    68 %

    Papua Naujoji Gvinėja

    239

    239

    100 %

    233

    97 %

    202

    84 %

    Vakarų Samoa

    67

    67

    100 %

    67

    99 %

    67

    99 %

    Rytų Timoras

    174

    171

    98 %

    169

    97 %

    157

    90 %

    Tonga

    28

    28

    100 %

    28

    100 %

    28

    100 %

    Tuvalu

    13

    13

    100 %

    13

    99 %

    13

    97 %

    Vanuatu

    55

    55

    100 %

    54

    99 %

    49

    90 %

    * Iš viso Ramiojo vandenyno šalims

    793

    789

    100 %

    776

    98 %

    709

    89 %

    AKR vidaus asignavimai

    8,097

    7,970

    98 %

    7,973

    98 %

    6,988

    86 %

    Portugališkai kalbančios Afrikos valstybės

    60

    60

    100 %

    60

    99 %

    55

    91 %

    Pietų Afrikos regionas FED 10

    137

    135

    99 %

    135

    99 %

    132

    96 %

    Centrinės Afrikos regionas

    558

    554

    99 %

    546

    98 %

    422

    76 %

    Rytų ir Pietų Afrikos regionas

    3 092

    3 066

    99 %

    2 973

    96 %

    2 383

    77 %

    Vakarų Afrikos regionas

    1 946

    1 943

    100 %

    1 917

    99 %

    1 613

    83 %

    Karibų jūros regionas

    539

    538

    100 %

    526

    98 %

    397

    74 %

    AKR

    Ramiojo vandenyno regionas

    323

    321

    99 %

    299

    93 %

    224

    69 %

     

    Rezervas / nepaskirstyta pagal regionus

    0

    0

    0

    0

    0

    0

    0

    UŠT

    * Iš viso regioniniam AKR bendradarbiavimui

    14,752

    14,587

    99 %

    14,429

    98 %

    12,213

    83 %

    AKR

    50,137

    49,589

    99 %

    48,801

    97 %

    43,750

    87 %

     

     

     

     

     

     

     

     

    Rezervas / nepaskirstyta pagal šalį / teritoriją

    30

    12

    39 %

    11

    38 %

    11

    36 %

    Visos UŠT valstybės

    30

    12

    39 %

    11

    38 %

    11

    36 %

    Angilija

    28

    27

    99 %

    27

    99 %

    27

    99 %

    Folklando Salos

    10

    10

    100 %

    10

    100 %

    10

    100 %

    Pitkerno Salos

    5

    5

    100 %

    5

    100 %

    5

    100 %

    Terkso ir Kaikoso Salos

    32

    32

    100 %

    32

    100 %

    32

    100 %

    Didžiosios Britanijos Mergelių Salos

    2

    2

    100 %

    2

    98 %

    2

    93 %

    Montseratas

    33

    33

    100 %

    33

    100 %

    33

    100 %

    Šventosios Elenos sala

    38

    38

    100 %

    38

    100 %

    38

    100 %

    * Iš viso Britanijos UŠT

    147

    146

    100 %

    146

    100 %

    146

    100 %

    Nyderlandų Antilai

    40

    40

    100 %

    23

    56 %

    20

    51 %

    Olandijos Antilai – Boneras

    4

    4

    100 %

    4

    98 %

    2

    56 %

    Olandijos Antilai – Saba

    3

    3

    100 %

    3

    100 %

    3

    100 %

    Olandijos Antilai – Sint Eustatijus

    2

    2

    100 %

    2

    100 %

    2

    100 %

    Aruba

    21

    21

    100 %

    21

    99 %

    21

    96 %

    Sint Martenas

    14

    14

    100 %

    8

    55 %

    5

    33 %

    * Iš viso Nyderlandų UŠT

    85

    85

    100 %

    61

    72 %

    54

    63 %

    Volisas ir Futūna

    39

    39

    100 %

    37

    95 %

    29

    75 %

    Majotas

    29

    29

    100 %

    29

    100 %

    29

    100 %

    Naujoji Kaledonija

    50

    50

    100 %

    50

    100 %

    50

    100 %

    Prancūzijos Polinezija

    51

    51

    100 %

    49

    97 %

    49

    97 %

     

    Sen Pjeras ir Mikelonas

    47

    47

    100 %

    47

    100 %

    47

    100 %

     

    * Iš viso Prancūzijos UŠT

    215

    215

    100 %

    212

    98 %

    204

    95 %

     

    regionas

    137

    137

    100 %

    136

    99 %

    103

    75 %

     

    * Iš viso regioniniam UŠT bendradarbiavimui

    137

    137

    100 %

    136

    99 %

    103

    75 %

     

    UŠT

    614

    595

    97 %

    566

    92 %

    517

    84 %

     

     

     

     

     

     

     

     

    IŠ VISO: AKR + UŠT

     

    50 751

    50 184

    99 %

    49 367

    97 %

    44 268

    87 %

    Įsipareigotų, sutartyse numatytų ir išmokėtų sumų pasiskirstymas pagal 11-ojo EPF išlaidų sritis

    11-ojo EPF įsipareigotų, sutartyse numatytų ir išmokėtų sumų pasiskirstymas pagal išlaidų sritis (DAC sektorių kodai) 11

    (mln. EUR)

    Sektorius

    Įsipareigota

    Sutartyse numatyta

    Išmokėta

    Socialinė infrastruktūra ir paslaugos

     

     

     

    110 – Švietimas

    1 192,46

    1 132,83

    995,48

    120 – Sveikata

    2 131,40

    2 510,72

    2 263,73

    130 – Demografinė politika / programos ir reprodukcinė sveikata

    352,44

    50,31

    35,95

    140 – Vanduo ir sanitarija

    788,50

    848,83

    547,53

    150 – Vyriausybė ir pilietinė visuomenė

    5 826,37

    6 047,02

    5 540,34

    160 – Kita socialinė infrastruktūra ir paslaugos

    996,71

    1 385,46

    1 611,09

    Socialinė infrastruktūra ir paslaugos, IŠ VISO

    11 287,88

    11 975,17

    10 994,13

    Ekonominė infrastruktūra ir paslaugos

     

     

     

    210 – Transportas ir sandėliavimas

    1 425,48

    2 055,09

    1 083,29

    220 – Ryšio priemonės

    140,96

    146,96

    114,64

    230 – Energetika

    2 015,13

    1 943,06

    1 220,76

    240 – Bankininkystės ir finansinės paslaugos

    82,03

    129,29

    83,97

    250 – Verslo ir kitos paslaugos

    343,43

    324,93

    223,51

    Ekonominė infrastruktūra ir paslaugos, IŠ VISO

    4 007,01

    4 599,33

    2 726,17

    Gamybos sektoriai

     

     

     

    310 – Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė

    3 344,16

    3 105,92

    2 351,62

    320 – Pramonė, mineraliniai ištekliai ir kasyba, statyba

    641,59

    492,66

    297,21

    330 – Prekyba ir turizmas

    507,49

    436,11

    272,06

    Gamybos sektoriai, IŠ VISO

    4 493,24

    4 034,69

    2 920,88

    Daugiasektoriniai / kompleksiniai klausimai

     

     

     

    410 – Bendroji aplinkos apsauga

    989,82

    841,85

    658,36

    430 – Kiti daugiasektoriniai klausimai

    3 886,22

    2 610,66

    1 685,71

    Daugiasektoriniai / kompleksiniai klausimai, IŠ VISO

    4 876,04

    3 452,51

    2 344,07

    Pagalba prekėmis ir bendroji programinė pagalba

     

     

     

    510 – Bendroji parama biudžetui

    3 116,32

    3 165,05

    2 480,30

    520 – Vystomoji pagalba maisto srityje

    617,50

    391,67

    367,06

    Pagalba prekėmis ir bendroji programinė pagalba, IŠ VISO

    3 733,82

    3 556,73

    2 847,36

    Su skola susiję veiksmai

     

     

     

    600 – Su skola susiję veiksmai

    183,00

    183,00

    183,00

    Su skola susiję veiksmai, IŠ VISO

    183,00

    183,00

    183,00

    Humanitarinė pagalba

     

     

     

    720 – Reagavimas į ekstremaliąsias situacijas

    746,19

    452,54

    451,93

    730 – Rekonstrukcijos ir reabilitacijos pagalba

    137,83

    65,05

    42,29

    740 – Pasirengimas nelaimėms

    72,79

    110,05

    93,41

    Humanitarinė pagalba, IŠ VISO

    956,81

    627,64

    587,63

    Administracinės paramos teikėjų išlaidos / nepaskirta / nenurodyta

     

     

     

    910 – Administracinės paramos teikėjų išlaidos

    995,52

    948,63

    857,45

    998 – Nepaskirta / nenurodyta

    183,74

    56,05

    38,45

    Nėra duomenų

    260,50

    1,64

    1,21

    Administracinės paramos teikėjų išlaidos / nepaskirta / nenurodyta, IŠ VISO

    1 439,76

    1 006,32

    897,11

    11-OJO EPF BENDRA SUMA

    30 977,56

    29 435,38

    23 500,34

    Sukauptų įsipareigotų, sutartyse numatytų ir išmokėtų sumų pagal 11-ojo EPF išlaidų sritis pokyčiai

    ŽODYNĖLIS

    Administraciniai asignavimai

    Administraciniai asignavimai apima institucijų ir subjektų einamąsias išlaidas (darbuotojų, pastatų, biuro įrangos).

    Patvirtintas biudžetas

    Biudžeto projektas tampa patvirtintu biudžetu, kai jį patvirtina biudžeto valdymo institucija.

    Taisomasis biudžetas

    Sprendimas, priimtas per biudžetinius metus iš dalies pakeisti (padidinti, sumažinti, perkelti) tų metų patvirtinto biudžeto aspektus.

    Asignavimai    

    Biudžeto finansavimas.

    Biudžete prognozuojami tiek įsipareigojimai (teisiniai įsipareigojimai teikti finansavimą), tiek mokėjimai (mokėjimai gavėjams tiek pinigais, tiek banko pavedimu). Asignavimai įsipareigojimams ir mokėjimams dažnai skiriasi (diferencijuotieji asignavimai), nes lėšas daugiametėms programoms ir projektams paprastai įsipareigojama skirti tais metais, kai priimamas sprendimas, bet jos išmokamos per tuos metus, per kuriuos programos ir projektai įgyvendinami.

    Asignuotosios pajamos

    Gautos pajamos, skirtos konkretiems išlaidų punktams finansuoti.

    Biudžeto rezultatas

    Gautų pajamų ir išmokėtų sumų, įskaitant patikslinimus dėl perkėlimų, panaikinimų ir valiutos kurso skirtumų, skirtumas.

    Agentūrų atveju gauta suma turės būti grąžinta finansavimo institucijai.

    Biudžeto vykdymas

    Biudžeto panaudojimas vykdant išlaidų ir pajamų operacijas.

    Biudžeto punktas / Biudžeto eilutė / Biudžeto pozicija

    Pajamos ir išlaidos biudžete parodytos pagal privalomą nomenklatūrą, kuri atspindi kiekvieno punkto pobūdį ir tikslą, nustatytus biudžeto valdymo institucijos. Atskiros antraštės (antraštinė dalis, skyrius, straipsnis arba punktas) sudaro formalų nomenklatūros aprašą.

    Biudžetinis įsipareigojimas

    Operacija, kuria atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas atideda biudžeto asignavimus, būtinus vėlesniems mokėjimams padengti, kad būtų įvykdyti teisiniai įsipareigojimai.

    Asignavimų panaikinimas

    Asignavimai, nepanaudoti iki finansinių metų, į kuriuos jie buvo įrašyti, pabaigos, panaikinami.

    Asignavimų perkėlimas į kitus metus

    Metinio periodiškumo principo taikymo išimtis, pagal kurią asignavimai, kurie negalėjo būti panaudoti konkrečiais biudžetiniais metais, griežtomis sąlygomis išimties tvarka gali būti perkelti, kad juos būtų galima panaudoti kitais metais.

    Įsipareigojimų asignavimai

    Įsipareigojimų asignavimai apima bendrą teisinių įsipareigojimų (sutarčių, susitarimų ar sprendimų dėl dotacijų), kurie galėtų būti pasirašyti einamaisiais finansiniais metais, vertę.

    Įsipareigojimų panaikinimas

    Veiksmas, kuriuo atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas visiškai arba iš dalies anuliuoja pagal biudžetinį įsipareigojimą anksčiau rezervuotus asignavimus.

    Diferencijuotieji asignavimai

    Diferencijuotieji asignavimai naudojami daugiametėms operacijoms finansuoti; einamaisiais finansiniais metais jie apima visas teisinių įsipareigojimų, prisiimtų dėl veiksmų, kurių įgyvendinimas trunka daugiau kaip vienus finansinius metus, išlaidas.

    Ekonominis rezultatas

    Išlaidų ir pajamų poveikis balansui, pagrįstas kaupiamosios apskaitos taisyklėmis.

    Teisės į gautinas sumas

    Teisė susigrąžinti pajamas iš skolininko, pripažįstama išduodant vykdomąjį raštą sumoms susigrąžinti.

    Valiutos kurso skirtumas

    Skirtumas, susidarantis dėl valiutos keitimo kursų, taikomų sandoriams su euro zonai nepriklausančiomis šalimis, arba dėl turto ir įsipareigojimų perkainojimo užsienio valiuta ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

    Išlaidos

    Terminas, vartojamas biudžeto išlaidoms iš visų rūšių finansavimo šaltinių apibūdinti.

    Dotacijos

    Tiesioginiai finansiniai įnašai iš biudžeto trečiosioms šalims paramos gavėjoms, vykdančioms veiklą, kuria prisidedama prie Sąjungos politikos.

    Nebegaliojantys asignavimai

    Nepanaudoti asignavimai, kurie finansinių metų pabaigoje turi būti panaikinami. Nebegaliojimas reiškia viso leidimo (asignavimo) patirti išlaidas ir (arba) prisiimti įsipareigojimus arba jo dalies panaikinimas.

    Tik bendrųjų įmonių nepanaudoti asignavimai gali būti įrašyti į kitų ne daugiau kaip trejų finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatą (vadinamoji „N + 3“ taisyklė), kaip nurodyta jų finansinėse taisyklėse. Todėl nebegaliojantys BĮ asignavimai galėtų būti vėl panaudoti iki „N + 3“ finansinių metų.

    Teisinis pagrindas / pagrindinis teisės aktas

    Teisėkūros institucijos (paprastai Tarybos ir Europos Parlamento) priimtas teisės aktas, kuriame nurodomas Sąjungos išlaidų programos tikslas, asignavimų paskirtis, intervencijos taisyklės, galiojimo pabaigos data ir atitinkamos finansinės taisyklės, naudojamas kaip išlaidų programos įgyvendinimo teisinis pagrindas.

    Teisinis įsipareigojimas

    Aktas, kuriuo leidimus suteikiantis pareigūnas prisiima įsipareigojimą trečiosioms šalims, dėl kurio atsiranda Sąjungos biudžeto išlaidos.

    Įprastos teisinių įsipareigojimų formos yra sutartys viešojo pirkimo atveju, dotacijos susitarimai ir sprendimai dėl dotacijų.

    Nediferencijuotieji asignavimai

    Asignavimai, skirti metiniams poreikiams tenkinti, todėl turi būti panaudoti tais biudžetiniais metais. Kitais metais galima išmokėti tik tas sumas, kurioms taikomas automatinis perkėlimas. Nediferencijuotieji asignavimai, kurie nebuvo panaudoti, iki metų pabaigos, panaikinami (išskyrus išimtinius atvejus, kai Komisijos sprendimu suteikiamas leidimas neautomatiniam perkėlimui). Nediferencijuotieji asignavimai taikomi administracinėms išlaidoms, o įsipareigojimų asignavimai yra lygūs mokėjimų asignavimams.

    Veiklos asignavimai

    Iš veiklos asignavimų finansuojamos įvairios politikos sritys, daugiausia dotacijų arba viešųjų pirkimų forma.

    Neįvykdyti įsipareigojimai

    Neįvykdyti įsipareigojimai (arba RAL, pranc. reste à liquider) apibrėžiami kaip įsipareigota skirti, bet dar nesumokėta asignavimų suma. Jie tiesiogiai susiję su daugiamečių programų egzistavimu ir įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų atsiskyrimu.

    Mokėjimų asignavimai

    Mokėjimų asignavimai apima einamaisiais metais privalomas padengti išlaidas pagal teisinius įsipareigojimus, prisiimtus einamaisiais ir (arba) ankstesniais metais.

    RAL (Reste à liquider)

    Konkrečiu momentu dar likusi nesumokėta biudžetinio įsipareigojimo suma. Plg. Neįvykdyti įsipareigojimai.

    Perteklius

    Teigiamas pajamų ir išlaidų skirtumas, kuris turi būti grąžintas finansavimo institucijai. Plg. Biudžeto rezultatas.

    Perkėlimai (iš vienos biudžeto eilutės į kitą)

    Perkėlimai reiškia asignavimų perkėlimą iš vienos biudžeto eilutės į kitą per finansinius metus, todėl jie yra laikomi biudžeto konkretumo principo išimtimi.

    METINĖ VYKDYMO ATASKAITA. EUROPOS INVESTICIJŲ BANKO VALDOMOS LĖŠOS



    EUROPOS INVESTICIJŲ BANKAS

    DIREKTORIŲ VALDYBA

    Investicinės priemonės

    Finansinės ataskaitos

    2023 m. gruodžio 31 d.

    (1)Nepriklausomo auditoriaus ataskaita

    (2)Finansinės būklės ataskaita

    (3)Pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita

    (4)Įnašų mokėtojų išteklių pokyčių ataskaita

    (5)Pinigų srautų ataskaita

    (6)Finansinių ataskaitų pastabos

    ORG.: E

    KONFIDENCIALU

    2023 m. gruodžio 31 d.

    (tūkst. EUR)

    Pastabos

    2023 12 31

    2022 12 31

    TURTAS

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai

    5

    1 376 824

    1 451 970

    Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos

    9 / 16

    85 321

    85 321

    Iždo finansinis turtas

    10

    –

    73 003

    Išvestinės finansinės priemonės

    6

    55 765

    75 852

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

    7

    1 683 312

    1 849 786

    Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

    8

    820 713

    797 341

    Kitas turtas

    11

    616

    950

    Iš viso turto

     

    4 022 551

    4 334 223

    ĮSIPAREIGOJIMAI IR ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIAI

    ĮSIPAREIGOJIMAI

    Būsimojo laikotarpio pajamos

    12

    48 515

    52 417

    Atidėjiniai kreditavimo įsipareigojimams

    13

    19 038

    16 583

    Trečiosioms šalims mokėtinos sumos

    14

    427 828

    190 927

    Kiti įsipareigojimai

    15

    3 338

    2 419

    Iš viso įsipareigojimų

    498 719

    262 346

    Įnašų mokėtojų ištekliai

    16 / 17

    3 523 832

    4 071 877

    Iš viso įsipareigojimų ir įnašų mokėtojų išteklių

    4 022 551

    4 334 223

    PELNO ARBA NUOSTOLIŲ IR KITŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA

    Pastabos

    Nuo 2023 01 01

    Nuo 2022 01 01

    iki 2023 12 31

    iki 2022 12 31

    Palūkanos ir panašios pajamos*

    19

    148 336

    93 786

    Palūkanos ir panašios išlaidos

    19

    –

    -5 479

    Grynosios palūkanos ir panašios pajamos

    148 336

    88 307

    Mokesčių ir komisinių pajamos

    20

    25

    511

    Mokesčių ir komisinių išlaidos

    20

    -62

    -761

    Grynosios mokesčių ir komisinių pajamos

    -37

    -250

    Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokytis

    6

    −20 087

    94 680

    Akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių grynasis rezultatas

    21

    −8 457

    24 432

    Paskolų ir išankstinių mokėjimų, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, grynasis rezultatas

    7

    −8 932

    −3 080

    Grynasis užsienio valiutos keitimo rezultatas

    22

    −67 885

    −140 104

    Grynasis finansinių operacijų rezultatas

    −105 361

    −24 072

    Paskolų ir išankstinių mokėjimų vertės sumažėjimo pokytis, atėmus atkūrimą

    7,2

    9 055

    8 562

    Atidėjinių kreditavimo įsipareigojimams pokytis, atėmus atkūrimą

    13

    −2 470

    20

    Bendrosios administracinės išlaidos

    23

    −29 655

    −33 628

    Metų pelnas

    19 868

    38 939

    Visos bendrosios pajamos per metus

    19 868

    38 939

    2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais palūkanos ir panašios pajamos sudarė 118,5 mln. EUR (2022 m. – 85,8 mln. EUR), apskaičiuotus pagal turtą amortizuota savikaina, taikant faktinių palūkanų metodą.

    ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIŲ POKYČIŲ ATASKAITA

    Pareikalautasis įnašas

    Sumokėti įnašai

    Nepaskirstytasis pelnas

    Iš viso

    2023 01 01

    Pastabos

    3 701 695

    –

    370 182

    4 071 877

    Per metus pareikalauti valstybių narių įnašai

    16

    20 000

    –

    –

    20 000

    Per metus sumokėti valstybių narių įnašai

    17

    –

    −587 913

    –

    −587 913

    2023 m. pelnas

    –

    –

    19 868

    19 868

    Įnašų mokėtojų išteklių pokyčiai

    20 000

    −587 913

    19 868

    −548 045

    2023 12 31

    3 721 695

    −587 913

    390 050

    3 523 832

    Pareikalautasis įnašas

    Sumokėti įnašai

    Nepaskirstytasis pelnas

    Iš viso

    2022 m. sausio 1 d.

    3 471 695

    –

    331 243

    3 802 938

    Per metus pareikalauti valstybių narių įnašai

    230 000

    –

    –

    230 000

    2022 m. pelnas

    –

    –

    38 939

    38 939

    Įnašų mokėtojų išteklių pokyčiai

    230 000

    –

    38 939

    268 939

    2022 m. gruodžio 31 d.

    3 701 695

    –

    370 182

    4 071 877

    PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

    Pastabos

    Nuo 2023 01 01 iki 2023 12 31

    Nuo 2022 01 01 iki 2022 12 31

    PAGRINDINĖ VEIKLA

    Metų pelnas

    19 868

    38 939

    Padaryti patikslinimai:

    Paskolų ir išankstinių mokėjimų vertės sumažėjimo pokytis, atėmus atkūrimą

    8

    15 142

    −9 271

    Paskolų ir išankstinių mokėjimų vertės sumažėjimo pokytis, atėmus atkūrimą

    7,2

    −9 055

    −8 562

    Paskolų ir išankstinių mokėjimų, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, grynasis rezultatas

    7

    8 932

    3 080

    Paskolų ir išankstinių mokėjimų sukauptų palūkanų ir amortizuotos savikainos pokytis

    708

    2 291

    Atidėjinių kreditavimo įsipareigojimams grynasis pokytis, atėmus atkūrimą

    2 455

    −19

    Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokyčiai

    20 087

    −94 680

    Iždo finansinio turto sukauptų palūkanų ir amortizuotos savikainos pokytis

    10

    −248

    321

    Būsimojo laikotarpio pajamų pokytis

    −3 902

    3 985

    Valiutos kurso pokyčio poveikis paskoloms

    7,1

    86 765

    −53 747

    Valiutos kurso pokyčio poveikis akcijoms ir kitiems kintamo pelningumo vertybiniams popieriams

    8

    30 026

    −25 463

    Valiutos kurso pokyčio poveikis turimiems gryniesiems pinigams

    −8 031

    −12 006

    Pagrindinės veiklos pelnas / (nuostolis) iki pagrindinės veiklos turto ir įsipareigojimų pokyčių

    162 747

    −155 132

    Išmokėtos paskolos

    7

    −207 237

    −260 493

    Grąžintos paskolos

    7

    288 155

    458 381

    Sukauptų palūkanų už grynuosius pinigus ir pinigų ekvivalentus pokytis

    5

    4 039

    1 822

    Iždo finansinio turto įsigijimas

    10

    −348 523

    −920 290

    Iždo finansinio turto išpirkimo terminai

    10

    421 278

    847 608

    Akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių padidėjimas

    8

    −101 100

    −139 935

    Akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių grynosios pajamos

    39 246

    90 219

    Kito turto sumažėjimas

    334

    136

    Kitų įsipareigojimų padidėjimas

    919

    86

    Europos investicijų bankui mokėtinų kitų sumų padidėjimas (sumažėjimas)

    33 951

    −58 093

    Pagrindinės veiklos grynieji pinigų srautai

    293 809

    −135 691

    FINANSAVIMO VEIKLA

    Iš valstybių narių gauti įnašai

    79 710

    238 450

    Iš valstybių narių gautos sumos, susijusios su palūkanų subsidijomis ir technine pagalba

    220 290

    61 450

    Valstybių narių vardu sumokėtos sumos, susijusios su palūkanų subsidijomis ir technine pagalba

    −77 050

    −60 619

    Įnašai, sumokėti valstybių narių vardu

    17

    −587 913

    –

    Finansavimo veiklos grynieji pinigų srautai

    −364 963

    239 281

    Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas

    −71 154

    103 590

    Pinigų srautų suvestinė ataskaita

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai finansinių metų pradžioje

    1 450 589

    1 359 005

    Grynieji pinigų srautai

    Pagrindinė veikla

    293 809

    −135 691

    Finansinė veikla

    −364 963

    239 281

    Valiutos kurso pokyčių poveikis pinigams ir pinigų ekvivalentams

    −8 031

    −12 006

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai finansinių metų pabaigoje

    1 371 404

    1 450 589

    Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro:

    Grynieji pinigai kasoje

    5

    146 494

    328 079

    Terminuotieji indėliai (neskaitant sukauptų palūkanų)

    5

    625 403

    963 004

    Komerciniai vekseliai

    5

    599 507

    159 506

    1 371 404

    1 450 589

    2023 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų pastabos

    1    Bendroji informacija

    Investicinė priemonė (toliau – Priemonė arba IP) buvo sukurta pagal Kotonu susitarimą dėl bendradarbiavimo ir paramos plėtrai (toliau – susitarimas), dėl kurio 2000 m. birželio 23 d. susiderėjo Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno grupės (AKR) valstybės ir Europos Sąjunga bei jos valstybės narės ir kuris buvo peržiūrėtas 2005 m. birželio 25 d. ir 2010 m. birželio 22 d.

    Priemonė nėra atskiras juridinis subjektas ir Europos investicijų bankas (toliau – EIB arba Bankas) administruoja įnašus valstybių narių (paramos teikėjų) vardu pagal susitarimo sąlygas ir veikia kaip Priemonės administratorius.

    Pagal susitarimą numatyta, kad finansavimas teikiamas iš ES valstybių narių biudžetų. ES valstybės narės moka įnašus, kurie skiriami finansuoti IP ir palūkanų subsidijoms finansuoti skirtoms dotacijoms, kaip numatyta pagal daugiametes finansines programas (2000–2007 m. laikotarpį apimantį Pirmąjį finansinį protokolą, vadinamą 9-uoju Europos plėtros fondu (EPF), 2008–2013 m. laikotarpį apimantį Antrąjį finansinį protokolą, vadinamą 10-uoju EPF, ir 2014–2020 m. laikotarpį apimantį Trečiąjį finansinį protokolą, vadinamą 11-uoju EPF). EIB pavesta valdyti:

    (IV)Priemonę, 3 685,5 mln. EUR vertės rizikos apyvartinį fondą, skirtą privačiojo sektoriaus investicijoms AKR valstybėse skatinti, iš jų 48,5 mln. EUR skirti Užjūrio šalims ir teritorijoms (toliau – UŠT šalys),

    (V)palūkanų subsidijoms finansuoti skirtas dotacijas, kurių vertė ne didesnė kaip 1 220,85 mln. EUR AKR valstybėms ir ne didesnė kaip 8,5 mln. EUR UŠT šalims. Iki 15 % šių subsidijų gali būti panaudota su projektais susijusiai techninei pagalbai finansuoti.

    2020 m. gruodžio 23 d. Taryba nusprendė pratęsti investicinės priemonės įsipareigojimų laikotarpį bent šešiems mėnesiams. Po šio pratęsimo Bankas pagal savo įgaliojimą patvirtino operacijas iki 2021 m. birželio 30 d. (2020 m. gruodžio 23 d. Tarybos sprendimas 2020/2233 dėl grįžtamųjų lėšų, gaunamų iš AKR investicinės priemonės operacijų įgyvendinant 9-ąjį, 10-ąjį ir 11-ąjį EPF, skyrimo, OL L 437/188, 2020 12 28).

    ES ir AKR šalys susitarė iš dalies pakeisti sprendimą dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, kad AKR ir ES partnerystės susitarimo nuostatų taikymas būtų pratęstas iki 2023 m. gruodžio 31 d. arba iki naujojo susitarimo įsigaliojimo ar laikino naujojo susitarimo taikymo Sąjungoje ir AKR valstybėse, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė (AKR ir ES ambasadorių komiteto sprendimas Nr. 2/2019 priimti pereinamojo laikotarpio priemones pagal AKR ir ES partnerystės susitarimo 95 straipsnio 4 dalį, kuris vėliau iš dalies pakeistas 2021 m. lapkričio 26 d. AKR ir ES ambasadorių komiteto sprendimu Nr. 3/2021 dėl pakeitimo iš dalies, 2022 m. birželio 16 d. AKR ir ES ambasadorių komiteto sprendimas Nr. 970/2022 ir 2023 m. spalio 25 d. AKR ir ES ambasadorių komiteto sprendimas Nr. 2/2023).

    Finansinės ataskaitos parengtos remiantis veiklos tęstinumo principu, pagal kurį daroma prielaida, kad pagal Priemonę bus galima padengti visas pagal bet kokias operacijas artimiausioje ateityje mokėtinas sumas. Priemonė yra neterminuota. Vidaus susitarimas dėl 11-ojo EPF tebegalioja (atsižvelgiant į jo 14 straipsnio 3 dalį) tiek, kiek reikia visoms pagal AKR ir ES partnerystės susitarimą, Užjūrio asociacijos sprendimą ir daugiametę finansinę programą finansuojamoms operacijoms visiškai atlikti.

    2021 m. birželio 14 d. įsigaliojęs KVTBP „Globalios Europos“ reglamentas (2021 m. birželio 9 d. Reglamentas (ES) 2021/947) yra pagrindinis ES paramos teikimo už ES ribų 2021–2027 m. teisinis pagrindas ir reglamentuoja naujus Banko institucinius įgaliojimus, susijusius su operacijomis už Europos Sąjungos ribų, įskaitant AKR regioną. Tai apima dabartinio nebiudžetinio EPF įtraukimą į ES biudžetą. KVTBP reglamentas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija galės ateityje suteikti ES įgaliojimus EIB vykdyti veiklą už ES ribų. Jame taip pat bus nustatyta išorės investicijų sistema, kad Sąjunga galėtų bendradarbiauti su institucijomis partnerėmis teikdama dotacijas arba garantijas iš ES biudžeto.

    Ateityje grįžtamosios lėšos iš IP bus naudojamos pagal KVTBP sistemą, derinant specialią AKR privačiojo sektoriaus liniją pagal Europos darnaus vystymosi fondą (EDVF+) ir patikos fondą. 2023 m. vasario 15 d. buvo pasirašytas EIB ir Europos Komisijos perdavimo susitarimas (toliau – perdavimo susitarimas). Šio susitarimo tikslas – perduoti lėšas, gautas iš grįžtamųjų lėšų pagal Priemonę, kai jos tampa prieinamos, pagal Sprendimą (ES) 2020/2233 (grįžtamosios lėšos iš AKR IP) ir Sprendimą (ES) 2021/1764 (grįžtamosios lėšos iš UŠT IP, o kartu su grįžtamosiomis lėšomis iš AKR IP – grįžtamosios lėšos). Daugiau informacijos rasite 2.4.6 ir 17 pastabose.

    Šios finansinės ataskaitos apima laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

     

    Valdymo komiteto siūlymu 2024 m. kovo 21 d. EIB direktorių valdyba priėmė finansines ataskaitas ir leido jas pateikti Valdytojų tarybai tvirtinti iki 2024 m. balandžio 26 d.

    2Svarbiausi apskaitos politikos principai

    0.0Ataskaitų rengimo pagrindas – atitikties patvirtinimas

    Priemonės finansinės ataskaitos parengtos pagal Europos Sąjungos priimtus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS). 2023 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos apima finansinės būklės ataskaitą, pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą, įnašų mokėtojų išteklių pokyčių ataskaitą, pinigų srautų ataskaitą ir aiškinamąjį raštą.

    2.2Svarbūs apskaitos sprendimai, prielaidos ir įverčiai

    Rengiant finansines ataskaitas reikia apskaičiuoti įverčius ir padaryti prielaidas, darančius poveikį pateiktoms pajamoms, sąnaudoms, turtui, įsipareigojimams ir neapibrėžtojo turto bei įsipareigojimų atskleidimui. Rengiant įverčius būtina naudotis turima informacija ir remtis sveika nuovoka. Faktiniai rezultatai ateityje gali skirtis nuo tokių įverčių, o skirtumai gali būti reikšmingi finansinėms ataskaitoms. Įverčiai ir pagrindinės prielaidos nuolat peržiūrimi. Įverčių pataisos pripažįstamos perspektyviai.

    Sprendimai ir įverčiai daugiausia taikomi toliau nurodytose srityse.

    §Finansinių priemonių tikroji vertė

    Jei į balansą įtrauktų finansinių priemonių tikrosios vertės aktyviose rinkose negalima nustatyti, ji nustatoma taikant įvairius vertinimo metodus, įskaitant matematinius modelius. Šių modelių duomenys, jei įmanoma, gaunami iš stebimų rinkų, tačiau, jei tai neįmanoma, nustatant tikrąsias vertes reikia priimti tam tikrą sprendimą. Vertinimai skirstomi į įvairius lygius tikrosios vertės hierarchijoje remiantis duomenimis, naudojamais taikant vertinimo metodus, kaip aprašyta ir atskleista 2.4.2 ir 4 pastabose.

    §Nuostoliai dėl paskolų ir išankstinių mokėjimų vertės sumažėjimo

    Tikėtiniems kredito nuostoliams apskaičiuoti reikia, kad vadovybė taikytų svarbius sprendimus, visų pirma įvertintų reikšmingą kredito rizikos padidėjimą nuo pirminio pripažinimo, įtrauktų į ateitį orientuotą informaciją ir toliau apskaičiuotų būsimų pinigų srautų ir užtikrinimo priemonių verčių sumą ir laiką, kai nustatomi vertės sumažėjimo nuostoliai. Šiuos įverčius lemia įvairūs veiksniai, dėl kurių gali labai keistis galimų pripažintinų kredito nuostolių laikas ir suma (2.4.2 pastaba). Atitinkamos prielaidos dėl bendro netikrumo ir neramumų, kurie prasidėjo 2022 m. ir tęsėsi 2023 m., poveikio vertės sumažėjimui išsamiai aprašytos 2.4.2.2 pastaboje ir 3.2.3.7 pastaboje.

    §Investicijų į nekotiruojamus nuosavybės vertybinius popierius vertinimas

    Investicijų į nekotiruojamus nuosavybės vertybinius popierius vertinimas paprastai grindžiamas vienu iš šių veiksnių:

    -naujausiomis rinkos operacijomis tarp lygiaverčių šalių,

    -kitos priemonės, kuri iš esmės yra tokia pati, dabartine tikrąja verte,

    -tikėtinais pinigų srautais, diskontuotais dabartinėmis normomis, taikomomis panašių terminų ir panašios rizikos priemonėms,

    -patikslintos grynosios vertės metodu arba

    -kitais vertinimo modeliais.

    Norint nustatyti investicijų į nekotiruojamus nuosavybės vertybinius popierius pinigų srautus ir diskonto veiksnius, reikia atlikti reikšmingą įvertinimą. Taikant Priemonę periodiškai tikrinami vertinimo metodai bei jų galiojimas, taikant stebimų dabartinių rinkų operacijų ta pačia priemone kainą arba kainą, kuri grindžiama kitais turimais stebimais rinkos duomenimis.

    §Subjektų, kuriuose Priemonė turi dalių, konsolidavimas

    EIB priėmė sprendimus, kad subjektai, kuriuose jis turi dalių, nebūtų kontroliuojami Priemonės. Taip yra dėl to, kad visuose tokiuose subjektuose arba bendrasis partneris, arba fondo valdytojas ar valdyba yra vieninteliai atsakingi už partnerystės reikalų ir veiklos valdymą ir kontrolę ir yra įgalioti atlikti visus reikiamus veiksmus, kad pasiektų partnerystės tikslą ir įvykdytų uždavinius, laikydamiesi investavimo ir politikos gairių.


    2.3Apskaitos standartų pakeitimai

    Išskyrus toliau nurodytus pokyčius, pagal Priemonę visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiais buvo nuosekliai taikoma 2.4 pastaboje nustatyta politika. Taikant Priemonę priimti toliau nurodomi nauji standartai ir standartų pataisos.

    Priemonei taikomi nauji ir pataisyti standartai

    Nuo 2023 m. sausio 1 d. Priemonės finansinėms ataskaitoms taikomi toliau nurodyti nauji standartai ir esamų standartų pataisos:

    -1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ ir 2-ojo TFAS pareiškimo apie taikomą praktiką pataisos – informacijos apie apskaitos politiką pateikimas;

    -8-ojo TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidos“ pataisos – apskaitinių įverčių apibrėžtis.

    Išvardytos pataisos neturėjo jokios įtakos ankstesniais laikotarpiais pripažintoms sumoms ir nemanoma, kad jos turės reikšmingos įtakos dabartiniam ar būsimiems laikotarpiams.

    Priemonei dar netaikomi nauji standartai, pataisos ir aiškinimai

    2023 m. gruodžio 31 d. buvo paskelbtos esamų standartų pataisos, kurios nebuvo privalomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, pasibaigusiems 2023 m. gruodžio 31 d.:

    Esamų pataisos, kuriuos patvirtino ES ir kurie galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau:

    1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ pataisos: Įsipareigojimų klasifikavimas į trumpalaikius arba ilgalaikius ir sąlyginiai ilgalaikiai įsipareigojimai.

    Esamų standartų, kurių ES dar nepatvirtino, pataisos:

    -7-ojo TAS „Pinigų srautų ataskaita“ ir 7-ojo TFAS „Finansinės priemonės“ pataisos „Tiekėjų finansavimo susitarimai“;

    -21-ojo TAS „Užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka“ pataisos „Valiutos nekeičiamumas“

    -10-ojo TFAS „Konsoliduotosios finansinės ataskaitos“ ir 28-ojo TAS „Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendrąsias įmones“ pataisos „Investuotojo ir jo asocijuotosios arba bendros įmonės turto tarpusavio pardavimas arba įnašas“.

    Šių finansinių ataskaitų patvirtinimo dieną nė vienas iš pirmiau išvardytų standartų ar esamų standartų pataisų nebuvo pradėti anksčiau taikyti Priemonei, taip pat nebuvo paskelbta jokių aiškinimų, kurie būtų taikomi ir į kuriuos reikėtų atsižvelgti kurią nors iš Priemonės ataskaitinių datų. Vadovybė tikisi, kad visi atitinkami paskelbti standartai bus taikomi pirmam laikotarpiui, prasidėsiančiam jų įsigaliojimo dieną arba vėliau, ir kad jie neturės reikšmingo poveikio Priemonės finansinėms ataskaitoms.

    2.4Pagrindinių apskaitos principų santrauka

    Finansinės būklės ataskaitoje turtas ir įsipareigojimai pateikiami likvidumo mažėjimo tvarka ir jame neišskiriami trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai.

    2.4.1    Užsienio valiutos perskaičiavimas

    Priemonės finansinės ataskaitos pateikiamos eurais (EUR), kurie yra ir funkcinė valiuta. Jeigu nenurodyta kitaip, eurais pateikiama finansinė informacija yra suapvalinta iki artimiausio tūkstančio.

    Operacijos užsienio valiuta yra perskaičiuojamos taikant operacijos atlikimo dieną galiojantį valiutos keitimo kursą.

    Piniginis turtas ir įsipareigojimai kita nei euras valiuta perskaičiuojami į eurus pagal finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną galiojantį valiutos keitimo kursą. Tokio perskaičiavimo pelnas arba nuostoliai įtraukiami į pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą.

    Nepiniginiai straipsniai, kurie vertinami įsigijimo savikaina užsienio valiuta, perskaičiuojami taikant pirminių operacijų atlikimo dieną galiojusį valiutos keitimo kursą. Nepiniginiai straipsniai, kurie vertinami tikrąja verte užsienio valiuta, perskaičiuojami taikant tikrosios vertės nustatymo dieną galiojusį valiutos keitimo kursą.

    Valiutos keitimo skirtumai, susidarę atsiskaitant už operacijas kitu nei operacijos dieną galiojusiu valiutos keitimo kursu, ir nerealizuotas užsienio valiutos keitimo kurso skirtumas, susidaręs dėl užsienio valiutos piniginio turto ir įsipareigojimų, už kuriuos neatsiskaityta, įtraukiami į pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą.


    2.4.2     Finansinis turtas, išskyrus išvestines priemones

    Neišvestinės finansinės priemonės pirmą kartą pripažįstamos atsiskaitymo dieną.

    Klasifikavimas ir vertinimas

    Finansinis turtas

    Pirminio pripažinimo metu finansinis turtas klasifikuojamas kaip finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina arba tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, o finansinis įsipareigojimas – kaip finansinis įsipareigojimas, vertinamas amortizuota savikaina arba tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais.

    Pagal 9-ąjį TFAS klasifikavimas pradedamas nustatant, ar finansinis turtas laikomas skolos ar nuosavo kapitalo priemone. 9-ajame TFAS pateikiamos nuorodos į 32-ojo TAS „Finansinės priemonės. Pateikimas“ apibrėžtis.

    Skolos priemonės – priemonės, kurios sandorio šalies požiūriu atitinka finansinio įsipareigojimo apibrėžtį, paskolos ir skolos vertybiniai popieriai, įskaitant struktūrizuotų ūkio subjektų, valdžios sektoriaus ar bendrovių išleistas obligacijas, vekselius ar sertifikatus.

    Skolos priemonė klasifikuojama amortizuota savikaina, jeigu ji atitinka abi toliau nurodomas sąlygas ir nėra nurodyta tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais:

    -turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas – laikyti turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus, ir

    -dėl finansinio turto sutarties sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai (toliau – SPPI kriterijai).

    Pirmiau nurodyti reikalavimai turėtų būti taikomi visam finansiniam turtui, net jei jis apima įterptąją išvestinę finansinę priemonę.

    Nuosavybės priemonės yra priemonės, kurios atitinka nuosavybės apibrėžtį emitento požiūriu; t. y. priemonės, kuriose nėra sutartinių įsipareigojimų mokėti ir kurios įrodo likutinę emitento grynojo turto dalį. Nuosavybės priemonės vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais.

    Investicijų į nuosavą kapitalą, kurios nėra skirtos parduoti, pirminio pripažinimo metu pagal Priemonę gali būti neatšaukiamai nuspręsta pateikti vėlesnius kitų bendrųjų pajamų pokyčius. Ši galimybė pasirenkama vertinant konkrečią investiciją.

    Visas kitas finansinis turtas klasifikuojamas vertinant tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais.

    Verslo modelio vertinimas

    Verslo modelio vertinimas EIB, kaip Priemonės valdytojas, įvertina verslo modelio, pagal kurį skolos priemonė laikoma portfelio lygmeniu, tikslą, nes tai geriausiai atspindi tai, kaip valdoma įmonė ir informacija teikiama vadovybei. Ta informaciją apima:

    -portfelio politiką bei tikslus ir tos politikos praktinį veikimą. Visų pirma, ar vadovybės strategijoje dėmesys sutelkiamas į tai, kad būtų gaunamos sutartinės pajamos iš palūkanų, išlaikomas tam tikras palūkanų normos profilis, finansinio turto trukmė atitiktų įsipareigojimų, kuriais finansuojamas tas turtas, trukmę arba parduodant turtą būtų realizuojami pinigų srautai,

    -būdą, kaip įvertinami portfelio veiklos rezultatai ir apie juos pranešama Priemonės vadovybei,

    -riziką, kuri turi įtakos verslo modelio veikimui (ir pagal tą verslo modelį laikomam finansiniam turtui), ir kaip ta rizika valdoma ir

    -ankstesnių laikotarpių pardavimų dažnumą, apimtį ir laiką, tokio pardavimo priežastis ir jos lūkesčius, susijusius su būsima pardavimo veikla.

    Tačiau informacija apie pardavimo veiklą vertinama ne atskirai, o bendrai vertinant, kaip yra pasiektas paskelbtas Priemonės finansinio turto valdymo tikslas ir kaip panaudojami pinigų srautai.

    Poveikio finansavimo priemonių paketo tiesioginių skolinimo operacijų verslo modelis aprašytas ir atskleistas 25 pastaboje.


    Tik pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimo (SPPI) kriterijai

    Šiame vertinime terminas „pagrindinis“ apibrėžiamas kaip skolos priemonės tikroji vertė pirminio pripažinimo metu. Terminas „palūkanos“ apibrėžiamas kaip atlygis už pinigų laiko vertę ir už kredito riziką, susijusią su per tam tikrą laikotarpį nepadengta pagrindine suma, ir už kitą pagrindinę skolinimo riziką ir išlaidas (pvz., likvidumo riziką ir administracines išlaidas), taip pat kaip pelno marža.

    Vertinant, ar sutartyje numatyti pinigų srautai yra tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai, atsižvelgiama į Priemonės sutarties sąlygas. Tai apima vertinimą, ar į finansinį turtą įtraukta sutarties sąlyga, dėl kurios galėtų pakisti sutartyje numatytų pinigų srautų laikas ar suma taip, kad jis neatitiktų šios sąlygos.

    Pripažinimo panaikinimas

    Priemonei taikyti finansinio turto pripažinimas nutraukiamas, kai nustoja galioti sutartyje numatytos teisės į finansinio turto pinigų srautus arba teisės gauti sutartyje numatytus pinigų srautus yra perduodamos atliekant operaciją, per kurią taikant Priemonę perduodama iš esmės visa su finansinio turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda, arba iš esmės išlaikoma visa su nuosavybe susijusi rizika ir nauda, bet neišlaikoma finansinio turto kontrolė.

    Kai panaikinamas finansinio turto arba finansinio įsipareigojimo pripažinimas (2.4.4 pastaba), skirtumas tarp turto arba įsipareigojimo balansinės vertės (arba balansinės vertės, priskiriamos turto ar įsipareigojimo, kurio pripažinimas panaikintas, daliai) ir i) gauto ar sumokėto atlygio ir ii) bet kokio sukaupto pelno ar nuostolių, pripažintų kitomis bendrosiomis pajamomis, sumos yra pripažįstamas pelno arba nuostolių ataskaitoje, išskyrus sukauptą pelną arba nuostolius, pripažintus kitomis bendrosiomis pajamomis iš investicijų į nuosavą kapitalą, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, kurios pervedamos į rezervo fondą, o ne perleidžiamu pelnu arba nuostoliais.

    Vykdant IBOR reformą, Priemonės vertinimas, ar amortizuota savikaina vertinamos finansinės priemonės pokytis yra esminis, atliekamas pritaikius IBOR reformos 2 etape nustatytą praktinę priemonę. Pagal TASV paskelbtas pataisas Priemonė nenutraukia finansinės priemonės, kurios sutartiniai pinigų srautai keičiasi kaip tiesioginė reformos pasekmė, pripažinimo, o pokytis yra ekonomiškai lygiavertis ankstesniam sutartinių pinigų srautų nustatymo pagrindui (t. y. pagrindui prieš pat pokytį).

    Perklasifikavimas

    Finansinis turtas nėra perklasifikuojamas po jo pirminio pripažinimo, išskyrus laikotarpį, kai Priemonė pakeičia finansinio turto verslo valdymo modelį.

    Pakeitimas

    Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas laikomas pakeistu, kai jo sutartyje numatyti pinigų srautai persvarstomi arba kitaip pakeičiami. Dėl persvarstymo arba pakeitimo gali būti panaikintas senosios finansinės priemonės pripažinimas ir pripažinta nauja finansinė priemonė, bet gali ir nebūti.

    Esminis sutartyje numatytas finansinio turto, vertinamo amortizuota savikaina, pinigų srautų pakeitimas, dėl kurio panaikinamas finansinio turto pripažinimas, reiškia, kad naujas finansinis turtas pripažįstamas tikrąja verte, o pakeitimo poveikis pelnui arba nuostoliams įrašomas konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip finansinių operacijų rezultatas.

    Sutarties pakeitimas laikomas esminiu, jei diskontuota pinigų srautų dabartinė vertė pagal peržiūrėtas sąlygas (diskontuota taikant pradinę faktinių palūkanų normą) bent 10 % skiriasi nuo pradinio finansinio turto likusių pinigų srautų diskontuotos dabartinės vertės. Taip pat atsižvelgiama į kokybinius veiksnius, pavyzdžiui, valiutos, kuria denominuotas finansinis turtas, pokytį ir perskaičiavimo požymius.

    Vykdant IBOR reformą, Priemonės vertinimas, ar amortizuota savikaina vertinamos finansinės priemonės pokytis yra esminis, atliekamas pritaikius IBOR reformos 2 etape nustatytą praktinę priemonę. Priemonė atnaujina faktinę palūkanų normą, nekeisdama finansinės priemonės balansinės vertės, jei finansinės priemonės, vertinamos amortizuota savikaina, sutartinių pinigų srautų nustatymo pagrindas keičiasi kaip tiesioginė reformos pasekmė ir jei pokytis yra ekonomiškai lygiavertis ankstesniam pagrindui (t. y. pagrindui prieš pat pokytį).

    Finansinių priemonių tikrosios vertės nustatymas

    Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių pagrindinėje, o jos nesant – palankiausioje rinkoje, prie kurios Priemonė tuo metu turi prieigą.

    Kai taikoma, Priemonės vardu EIB apskaičiuoja priemonės tikrąją vertę, remdamasis tos priemonės aktyviojoje rinkoje kotiruojama kaina. Rinka laikoma aktyviąja rinka, jei sandoriai dėl turto arba įsipareigojimo sudaromi gana dažnai ir jų apimtis yra gana didelė, kad būtų galima nuolat gauti informacijos apie kainų nustatymą.

    Jei į finansinės būklės ataskaitą įtraukto finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tikrosios vertės aktyviosiose rinkose negalima nustatyti, ji nustatoma taikant įvairius vertinimo metodus, įskaitant matematinius modelius. Šių modelių duomenys, jei įmanoma, gaunami iš stebimų rinkų, tačiau, jei tai neįmanoma, nustatant tikrąsias vertes reikia priimti tam tikrą sprendimą. Pasirinktas vertinimo metodas apima visus veiksnius, į kuriuos atsižvelgtų rinkos dalyviai nustatydami sandorio kainą.

    Šie vertinimo metodai gali apimti grynosios dabartinės vertės ir diskontuotų pinigų srautų modelius, palyginimą su panašiomis priemonėmis, kurių stebimos rinkos kainos jau egzistuoja, Black-Scholes ir polinominius pasirinkimo sandorių kainų nustatymo modelius ir kitus vertinimo modelius. Vertinimo metodams naudojamos prielaidos ir duomenys apima nerizikingas palūkanų normas ir palūkanų normų lyginamuosius indeksus, kredito maržas, naudojamas apskaičiuojant diskonto normas, obligacijų ir akcijų kainas, užsienio valiutos keitimo kursus, akcijų ir akcijų indeksų kainas ir tikėtinus kainų svyravimus ir koreliacijas.

    Vertinimo metodų tikslas – nustatyti tikrąją vertę, kuri yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių.

    Bankas naudoja plačiai pripažintus vertinimo modelius įprastų ir nesudėtingų finansinių priemonių, tokių kaip palūkanų normos ir valiutos apsikeitimo sandoriai, tikrajai vertei nustatyti; šie modeliai remiasi tik stebimais rinkos duomenimis ir nereikalauja ypatingo vadovybės vertinimo ir skaičiavimų. Stebimas kainas ir modelių duomenis paprastai galima gauti oficialiojo sąrašo skolos ir nuosavybės vertybinių popierių, biržinių išvestinių finansinių priemonių ir paprastų ne biržos išvestinių finansinių priemonių, tokių kaip palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, rinkose. Stebimų rinkos kainų ir modelių duomenų prieinamumas sumažina vadovybės vertinimo ir skaičiavimų poreikį, taip pat sumažina netikrumą, susijusį su tikrosios vertės nustatymu. Stebimų rinkos kainų ir duomenų prieinamumas skiriasi: priklauso nuo produktų ir rinkų, ir yra linkęs kisti dėl konkrečių įvykių ir bendrų finansų rinkų sąlygų.

    Sudėtingesnėms priemonėms Bankas naudoja savo paties vertinimo modelius, sukurtus pagal pripažintus vertinimo modelius. Kai kurių arba visų svarbių duomenų, naudojamų šiuose modeliuose, gali nebūti rinkoje; jie yra išvesti iš rinkos kainų arba normų arba apskaičiuoti remiantis prielaidomis. Priemonių, susijusių su svarbiais rinkoje negaunamais duomenimis, pavyzdžiai apima tam tikras paskolas ir garantijas, kurių aktyvioji rinka neegzistuoja. Vertinimo modeliai, kuriems naudojami svarbūs rinkoje negaunami duomenys, reikalauja aukštesnio lygio vadovybės vertinimo ir skaičiavimų nustatant tikrąją vertę. Vadovybės vertinimo ir skaičiavimų paprastai reikia renkantis tinkamą vertinimo modelį, kuris bus naudojamas, nustatant vertinamos finansinės priemonės tikėtinus būsimuosius pinigų srautus, nustatant sandorio šalių įsipareigojimų nevykdymo ir išankstinių mokėjimų tikimybę ir pasirenkant tinkamas diskonto normas.

    Priemonė apskaičiuoja tikrąją vertę, naudodamasi tokia tikrosios vertės hierarchija, atspindinčia apskaičiavimams naudotų duomenų svarbą:

    -1 lygis – duomenys, kurie yra identiškų priemonių netikslintos kotiruojamos rinkos kainos aktyviosiose rinkose, prie kurių Priemonė turi prieigą.

    -2 lygis – kiti nei kotiruojamos kainos 1 lygio duomenys, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. gauti iš kainų). Šiai kategorijai priklauso priemonės, vertinamos naudojantis panašių priemonių kotiruojamomis rinkos kainomis aktyviosiose rinkose, identiškų arba panašių priemonių kotiruojamomis rinkos kainomis rinkose, kurios laikomos ne tokiomis aktyviomis, arba taikant kitus vertinimo metodus, kai visi reikšmingi duomenys yra tiesiogiai arba netiesiogiai nustatomi iš rinkos duomenų.

    -3 lygis – duomenys, kurie nėra stebimi. Šiai kategorijai priklauso visos priemonės, kurių vertinimo metodas remiasi duomenimis, nepagrįstais stebimais duomenimis, o rinkoje negaunami duomenys turi didelį poveikį priemonės vertinimui. Šiai kategorijai priklauso priemonės, kurios vertinamos remiantis panašių priemonių kotiruojamomis kainomis, kai siekiant atspindėti priemonių skirtumus reikia atlikti svarbius patikslinimus arba daryti prielaidas, remiantis rinkoje negaunamais duomenimis.

    Pagal Priemonę perkėlimai tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių pripažįstami ataskaitinio laikotarpio, per kurį įvyko pokytis, pabaigoje.

    Finansinio turto vertės sumažėjimas

    9-asis TFAS grindžiamas į ateitį orientuotu tikėtinų kredito nuostolių modeliu. EIB nustatė numatomų kredito nuostolių apskaičiavimo sistemą, kuri priklauso nuo makroekonomikos būklės. Tai apima laiko momento (PIT) kredito rizikos parametrų (įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė ir nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo) nustatymą remiantis sisteminiu veiksniu (kredito ciklu), kurį lemia makroekonomika ir kuris prognozuojamas makroekonominėse prognozėse arba scenarijuose. Galutinis tikėtinas kredito nuostolis yra atitinkamo makroekonominio scenarijaus tikėtino kredito nuostolio tikimybės svertinis vidurkis. Šis į ateitį orientuotas vertės sumažėjimo modelis taikomas finansiniam turtui, kuris vertinamas amortizuota savikaina, finansinių garantijų sutartims, taip pat nebalansiniams įsipareigojimams.

    Vadovaujantis 9-uoju TFAS, atidėjiniai nuostoliams vertinami remiantis vienu iš toliau nurodytų pagrindų:

    -tikėtinais kredito nuostoliais 12-os mėnesių laikotarpiu. Tai tikėtini kredito nuostoliai, kurių dėl galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių gali atsirasti per 12 mėnesių nuo finansinių ataskaitų sudarymo dienos, ir

    -tikėtinais kredito nuostoliais visu finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu. Tai tikėtini kredito nuostoliai, kurių dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių gali atsirasti per visą tikėtiną finansinės priemonės galiojimo laikotarpį.

    9-ajame TFAS nustatytas trijų etapų vertės sumažėjimo modelis, pagrįstas kredito kokybės pokyčiais nuo pirminio pripažinimo. Finansinės priemonės klasifikuojamos 1 etape, išskyrus tas priemones, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai padidėjo. Tai apima tiek kiekybinę, tiek kokybinę informaciją ir analizę, pagrįstą Banko ekspertinėmis žiniomis, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją.

    Nusipirktas arba suteiktas dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės turtas yra finansinis turtas, kuris nuo pirminio pripažinimo momento priskiriamas 3 etapui. Nusipirkto arba suteikto dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinio turto atveju sukaupti tikėtinų galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai nuo pradinio pripažinimo yra pripažįstami pelno arba nuostolių ataskaitoje.

    Banko atliktas etapų vertinimas pagal 9-ąjį TFAS pagrįstas nuosekliu metodu, kurį taikant naudojama informacija apie sandorio šalį arba priemonę ir kuris atitinka vidaus gaires ir procedūras, visų pirma ankstyvojo perspėjimo priežastis, vidaus reitingą (sandorio šalių, kurių dabartinis vidaus reitingas yra žemesnis už investicinį reitingą, trijų ar daugiau pakopų sumažėjimas, palyginti su ankstesniu vidaus reitingu) ir įsiskolinimus (kai pradelsta daugiau kaip 30 dienų).

    EIB mano, kad dėl bendro netikrumo ir įvairios rizikos, kylančios dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, poveikis vertės sumažėjimui atsispindi dabartiniame į ateitį orientuotame tikėtino kredito nuostolio modelyje, kuris laikomas pakankamai patikimu, kad būtų atsižvelgta į tokius ekstremalius įvykius. Visų pirma atitinkamas poveikis buvo tiesiogiai nustatytas makroekonominėse prognozėse ir įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės sąlygų struktūrose.

    EIB mano, kad dabartinis į ateitį orientuotas tikėtino kredito nuostolio modelis yra pakankamai patikimas, kad būtų atsižvelgta į ekstremalius ekonominius įvykius, kurie tiesiogiai numatyti makroekonominėse prognozėse ir įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės sąlygų struktūrose. Kaip nurodyta 3.2.3.8 pastaboje, vertindamas tokių sandorio šalių kredito riziką EIB taiko ekspertų vertinimą.

    Jei kredito rizika reikšmingai padidėjo, finansinė priemonė perkeliama į 2 etapą, tačiau dar nelaikoma, kad jos vertė sumažėjo dėl kredito rizikos. Jei finansinės priemonės vertė sumažėjo dėl kredito rizikos, finansinė priemonė perkeliama į 3 etapą.

    Siekdamas nustatyti 3 etapo rizikos poziciją, Bankas nustato, ar yra objektyvių su neveiksnia pozicija susijusių įrodymų. Laikoma, kad su finansiniu turtu susiję įsipareigojimai nevykdomi, kai mažai tikėtina, kad skolininkas įvykdys visus su Priemone susijusius savo kreditinius įsipareigojimus, Priemonei neturint atgręžtinio reikalavimo teisės, arba kai skolininkas pradelsia bet kokio reikšmingo kreditinio įsipareigojimo Priemonei vykdymą daugiau kaip 90 dienų.

    Šiuo atveju laikoma, kad finansinis turtas nuvertėjo, kai nustatoma, jog yra tikėtina, kad Priemonė negalės surinkti visų sumų, kurios turi būti sumokėtos pagal pradines sutarties sąlygas, arba lygiavertę vertę. Atskiros kredito pozicijos vertinamos pagal skolininko savybes, bendrą finansinę padėtį, išteklius ir ankstesnius mokėjimus, paramos iš bet kokių finansiškai atsakingų garantų perspektyvas ir, kai taikoma, bet kokio įkaito realizavimo vertę.

    Visi su vertės sumažėjimu susiję reikalavimai peržiūrimi ir analizuojami bent kas pusmetį. Bet kokie vėlesni tikėtinų būsimų pinigų srautų sumų ir laiko pokyčiai, palyginti su ankstesnėmis sąmatomis, lems atidėjinių kredito nuostoliams pokytį ir bus įtraukti arba įskaityti į pajamų ataskaitą. Sumažinimas dėl vertės sumažėjimo panaikinamas tik tada, kai kredito kokybė pagerėja tiek, kad būtų galima pagrįstai užtikrinti, jog pagal reikalavimų susitarimo pradines sutarties sąlygas bus laiku surinkta pagrindinė suma ir palūkanos. Nurašymas atliekamas tada, kai laikoma, kad viso reikalavimo arba jo dalies nepavyks atgauti arba jo nebebus reikalaujama. Nurašytos sumos išskaičiuojamos iš anksčiau nustatytų vertės sumažėjimo sumų arba tiesiogiai pajamų ataskaitoje ir jomis sumažinama pagrindinė reikalavimo suma. Iš dalies arba visiškai susigrąžintos anksčiau nurašytos sumos įtraukiamos į pajamų ataskaitą. Kad būtų laikomasi Banko nustatytų mokėtinų sumų susigrąžinimo procedūrų, vykdymo užtikrinimo veiksmai gali būti taikomi ir nurašyto finansinio turto atžvilgiu.

    Tikėtinų kredito nuostolių apskaičiavimas. Duomenys, prielaidos ir metodai

    Tikėtinų kredito nuostolių finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu apskaičiavimas taikomas 2 ir 3 etapų turtui, o tikėtinų kredito nuostolių 12-os mėnesių laikotarpiu apskaičiavimas taikomas 1 etapo turtui.

    Tikėtini kredito nuostoliai buvo apskaičiuoti remiantis šiais kintamaisiais:

    -kredito reitingu ir PIT įsipareigojimų neįvykdymo tikimybe,

    -PIT nuostoliu dėl įsipareigojimų neįvykdymo,

    -pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui.

       Sandorio šalies kredito reitingas nustatomas tam tikrą dieną, naudojant vertinimo rezultatų suvestinės modelius, pritaikytus įvairioms sandorio šalių ir pozicijų kategorijoms.

    Kiekvienas kredito reitingas atspindi įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę, t. y. tikimybę, kad sandorio šalis neįvykdys savo finansinių įsipareigojimų per artimiausius 12 mėnesių arba per likusį įsipareigojimo galiojimo laikotarpį. Taigi, reitingai – pagrindiniai duomenys, naudojami nustatant PIT pozicijų įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės struktūrą pagal terminą. EIB surenka su Priemonės kredito rizikos pozicijomis susijusią informaciją apie veiklos rezultatus ir įsipareigojimų neįvykdymą. Surinkti duomenys suskirstomi pagal pramonės rūšį ir regiono tipą. Skirtingos pramonės šakos ir regionai, kurie vienodai reaguoja į kredito ciklus, analizuojami kartu.

    EIB taiko statistinius modelius, kad išanalizuotų surinktus duomenis ir sugeneruotų likusio pozicijų galiojimo laikotarpio įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės įverčius ir kaip jie turėtų keistis laikui bėgant ir atsižvelgiant į konkrečius makroekonominius scenarijus.

    Nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo reiškia EIB numatomą pozicijos nuostolio, susidariusio dėl sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo, ir neįvykdytų įsipareigojimų sumos santykį. Nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo taip pat gali būti apibrėžiamas kaip „1. Susigrąžinimo norma“. Nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo įverčiai daugiausia nustatomi pagal sandorio šalies pobūdį ir tipą, nurodant penkias pagrindines pozicijų klases: valstybės, valstybės institucijų, finansų įstaigų, bendrovių ir projektų finansų. Nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo vertės gali būti toliau tikslinamos pagal pozicijos produkto ir sutarties specifines savybes.

    EIB į savo vertinimą įtraukia PIT ir į ateitį orientuotą informaciją apie tai, ar priemonės kredito rizika nuo pirminio jos pripažinimo ir tikėtinų kredito nuostolių apskaičiavimo reikšmingai padidėjo.

    Vertindamas tikėtiną kredito nuostolį, EIB parengė sąlyginį modeliavimo metodą – PIT PD modelį – įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės struktūroms pagal terminą apskaičiuoti, įskaitant:

    -ekonomiškai pagrįstos ryšio funkcijos tarp kredito ciklo ir makroekonominių kintamųjų apibrėžimą ir

    -trijų makroekonominių scenarijų rinkinį (vienas pagrindinis scenarijus ir du scenarijai, atspindintys ekonomikos nuosmukį ir pakilimą), pagal kurį numatomas daugiametis potencialus BVP realizavimas ir su juo susijusios tikimybės.

    Makroekonominiams scenarijams rengti EIB naudoja pasaulio ekonomikos pusiau struktūrinį daugiašalį ir daugialypį modelį su konkrečiais šaliai būdingais blokais. Pagrindinis scenarijus parengtas taip, kad atitiktų naujausias Europos Komisijos prognozes. Teigiami ir neigiami scenarijai parengti atsižvelgiant į pagrindinį scenarijų, naudojant daugiašalį ir (arba) daugialypį modelį. Scenarijai yra išvedami dėl sukrėtimų poveikio BVP, kuris yra pagrindinis ekonominės veiklos rodiklis. Poveikį realiajam BVP turintys sukrėtimai kalibruojami taip, kad atkartotų ankstesnį kintamojo kintamumą. Be to, siekiant patikslinti BVP sukrėtimų dydį ir pastovumą, prireikus taikomas ekspertų vertinimas. Todėl sukrėtimai nustatomi kartu su smukimo funkcija siekiant nustatyti sukrėtimų poveikį laikui bėgant. Su kiekvienu scenarijumi susijusios tikimybės apibrėžiamos atsižvelgiant į rinkos (svyravimo) rodiklius ir viduje parengtus rodiklius / sekiklius, laikui bėgant nuosekliai naudojamus neapibrėžtumui nustatyti.

    EIB PIT PD ir PIT LGD modeliuose naudojamos tos pačios prognozuojamos kredito ciklo vertės, kurios yra pagrindiniai įvesties duomenys pagal skirtingus makroekonominius scenarijus. Kredito ciklas apskaičiuojamas pagal išorės reitingų agentūros reitingų mažėjimo ir realiojo BVP metinio augimo bei ilgalaikių ir trumpalaikių palūkanų normų skirtumo projekcijas.

    Pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui reiškia tikėtiną poziciją įsipareigojimų neįvykdymo atveju ir yra pagrįsta dabartine pozicija sandorio šalies atžvilgiu ir galimais pagal sutartį leidžiamos dabartinės sumos pokyčiais, įskaitant amortizaciją. Finansinio turto pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui yra jo bendra balansinė vertė. Skolinimo įsipareigojimų ir finansinių garantijų atveju į poziciją esant įsipareigojimų neįvykdymui įtraukiama panaudota suma.

    2.4.2.1Pinigai ir pinigų ekvivalentai

    Priemonė pinigus ir pinigų ekvivalentus apibrėžia kaip einamąsias sąskaitas, trumpalaikius indėlius arba komercinius vekselius, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai. Pinigai ir pinigų ekvivalentai finansinės būklės ataskaitoje pateikiami amortizuota savikaina.

    2.4.2.2Iždo finansinis turtas

    Iždo finansinį turtą sudaro kotiruojamos ir nekotiruojamos obligacijos, kurias ketinama laikyti iki išpirkimo termino, ir komerciniai vekseliai, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai, ir jis galiausiai klasifikuojamas amortizuota savikaina.

    Šios obligacijos ir komerciniai vekseliai iš pradžių vertinami kaina, kuri parodo tikrąją vertę kartu su bet kokiomis tiesiogiai priskirtinomis sandorio išlaidomis. Pradinės kainos ir išpirkimo vertės skirtumas amortizuojamas taikant faktinių palūkanų metodą per likusį priemonės galiojimo laikotarpį.

    2.4.2.3Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

    Paskolų ir išankstinių mokėjimų portfelį gali sudaryti skolos priemonės, pavyzdžiui, paskolos ir skolos vertybiniai popieriai, įskaitant obligacijas, vekselius ar sertifikatus, kuriuos išleido struktūrizuoti ūkio subjektai, ketindami laikyti juos iki išpirkimo termino ir surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus.

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai apima:

    -paskolas ir išankstinius mokėjimus, įvertintus amortizuota savikaina,

    -paskolas ir išankstinius mokėjimus, privalomai įvertintus tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais.

    Priemonės paskolos pripažįstamos Priemonės turtu tada, kai pinigai iš anksto sumokami skolininkams. Neišmokėtos paskolos dalys įrašomos į nebalansinius straipsnius jų nominaliąja verte. Paskolos, kurioms taikomas SPPI testas, iš pradžių įrašomos savikaina (jų grynąja išmokėta suma), t. y. tikrąja pinigų verte, reikalinga paskolai suteikti, įskaitant bet kokias sandorio išlaidas, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina pagal faktinės palūkanų normos metodą

    Skolos vertybiniai popieriai pripažįstami Priemonės turtu, kai pinigai iš anksto sumokami emitentui ir gali būti sutartimi susieta arba vieno segmento skolos priemonė. Neišmokėtos skolos vertybinių popierių dalys įrašomos į nebalansinius straipsnius jų nominaliąja verte. Skolos vertybiniai popieriai iš pradžių vertinami savikaina, t. y. tikrąja verte, pridėjus bet kokias tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas, o vėliau vertinami amortizuota savikaina pagal faktinės palūkanų normos metodą. Pradinės kainos ir išpirkimo vertės skirtumas amortizuojamas taikant faktinių palūkanų metodą per likusį priemonės galiojimo laikotarpį.


    Paskolų ir išankstinių mokėjimų vertės sumažėjimo politika aprašyta 2.4.2 pastaboje.

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai, neatitinkantys verslo modelio arba SPPI kriterijaus, privalomai vertinami tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais. Tikrosios vertės nustatymo metodas yra pagrįstas diskontuotų pinigų srautų metodu arba likvidacine verte.

    Daugiau informacijos apie IBOR reformos poveikį paskolų ir išankstinių mokėjimų pakartotiniam vertinimui amortizuota savikaina pateikta specialiose 2.4.2 pastabos „Klasifikavimas ir vertinimas / keitimas“ pastraipose.

    2.4.2.4Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

    Priemonės investicijos į nuosavą kapitalą yra dviejų rūšių: i) tiesioginės investicijos į nuosavą kapitalą ir ii) investicijos į rizikos kapitalo fondus. Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai pirmą kartą pripažįstami tikrąja verte, pridėjus sandorių išlaidas. Vėliau tikrosios vertės pokyčiai, įskaitant užsienio valiutos keitimo pelną ir nuostolius, pripažįstami pelno arba nuostolių ataskaitoje, o kitos bendrosios pajamos – pagal grynąjį akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių rezultatą.

    Nepanaudota, bet įsipareigota šių investicijų dalis įrašoma kaip konsoliduoti nebalansiniai įsipareigojimai nominaliąja verte.

    Finansinių priemonių tikrosios vertės nustatymas

    Tikroji vertė nustatoma taikant suminės grynosios turto vertės metodą (taip darant prielaidą, kad, nepaisant to, jog nėra lengvai nustatomos rinkos vertės, grynoji turto vertė yra geriausias tikrosios vertės įvertis). Nekotiruojamų investicijų atveju, kai tikrosios vertės negalima gauti iš aktyvių rinkų, tikroji vertė nustatoma taikant pripažintus vertinimo metodus (4.2.1 pastaba).

    Taikytina grynoji turto vertė koreguojama atsižvelgiant į įvykius nuo paskutinio gauto grynosios turto vertės vertinimo iki balanso sudarymo dienos, jei Valdymo komitetas mano, kad toks koregavimas yra reikšmingas. Reikšmingi koregavimai keičiami iki tol, kol Direktorių valdyba patvirtina tų metų finansines ataskaitas. Šiuo atžvilgiu, atsižvelgdamas į bendrą netikrumą, įvairią riziką, kylančią dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, ir stebimą veiklos rezultatų kintamumą, Bankas patobulino savo vertinimo metodus, kad įvertintų bet kokius investicijų į nuosavą kapitalą tikrosios vertės koregavimus dėl fondų valdytojų nepateiktų grynosios turto vertės dydžių priemonės finansinių ataskaitų sudarymo dieną.

    Konkrečių investicijų, kurių grynosios turto vertės negalima lengvai nustatyti, atveju gali būti taikomos kitos gairės, pavyzdžiui, IPEV valdybos paskelbtos Tarptautinės privataus ir rizikos kapitalo vertinimo gairės (angl. International Private Equity and Venture Capital Valuation, IPEV); taip pat reikės atlikti išsamesnę jų stebėseną ir peržiūrą. Pagal šį metodą banke fondai skirstomi į tris kategorijas:

    -I kategorija – fondai, kuriems yra pritaikyti tikrosios vertės reikalavimai pagal 13-ąjį TFAS arba IPEV gaires, ir kurių atžvilgiu atliekama speciali peržiūra siekiant užtikrinti, kad grynoji turto vertė būtų patikimas tikrosios vertės įvertis;

    -II kategorija –- fondai, kuriems taikomos kitos vertinimo gairės (pavyzdžiui, ankstesnės 2001 m. EVCA) arba standartai, kurie gali būti laikomi atitinkančiais 13-ąjį TFAS, ir kuriems galima apskaičiuoti lygiavertę grynąją turto vertę, ir

    -III kategorija — fondai, kuriems nėra pritaikyti tikrosios vertės reikalavimai pagal 13-ąjį TFAS arba kitos 13-ąjį TFAS atitinkančios vertinimo gairės.

    Reikšmingo poveikio vertinimas

    Priemonės įsigytos dalyvavimo teisės paprastai yra investicijos į privatų kapitalą arba rizikos kapitalo fondus. Remiantis pramonės sektoriaus praktika, paprastai tokios investicijos yra investicijos, kurias bendrai pasirašė keletas investuotojų, iš kurių nė vienas atskirai negali turėti įtakos tokio fondo kasdienėms operacijoms ir investicinei veiklai. Todėl investuotojo narystė tokio fondo valdymo organe iš esmės nesuteikia jam galios daryti įtakos kasdienėms fondo operacijoms. Be to, individualūs privataus kapitalo arba rizikos kapitalo fondo investuotojai nenustato fondo politikos, kaip antai dividendų paskirstymo ar kitokios paskirstymo politikos. Tokius sprendimus paprastai priima fondo vadovybė, remdamasi akcininkų susitarimu dėl fondo vadovybės ir visų akcininkų teisių bei įsipareigojimų. Akcininkų susitarimas paprastai padeda išvengti to, kad atskiri investuotojai vykdytų dvišalius svarbius sandorius su fondu, keistų vadovaujančius darbuotojus ar įgytų privilegijų susipažinti su esmine technine informacija. Priemonės investicijos vykdomos remiantis pirmiau išdėstyta pramonės sektoriaus praktika, užtikrinant, kad Priemonė nekontroliuotų nė vienos iš šių investicijų, įskaitant investicijas, kurių atveju Priemonei priklauso daugiau kaip 20 % balsavimo teisių, ir joms Priemonė nedarytų jokios didelės įtakos, kaip nurodyta 10-ajame TFAS ir 28-ajame TAS.

    2.4.3     Finansinės garantijos

    Finansinių garantijų sutartys – sutartys, pagal kurias reikalaujama, kad Priemonė sumokėtų konkrečias sumas garantijos turėtojui, kad atlygintų nuostolius, kuriuos šis patiria dėl konkretaus skolininko laiku nesumokėtų įmokų pagal skolos priemonės sąlygas.

    Finansinės garantijos apskaitomos pagal 9-ąjį TFAS „Finansinės priemonės“ kaip išvestinės finansinės priemonės arba kaip finansinės garantijos, priklausomai nuo jų savybių ir ypatybių, kaip apibrėžta 9-ajame TFAS.

    Išvestinių finansinių priemonių apskaitos politika išdėstyta 2.4.5 pastaboje.

    Finansinės garantijos pirmą kartą pripažįstamos finansinės būklės ataskaitos antraštinėje dalyje „Atidėjiniai suteiktoms garantijoms“ tikrąja verte, pridėjus sandorio išlaidas, kurios yra tiesiogiai priskirtinos finansinių garantijų suteikimui. Įpareigojimas sumokėti pirminio pripažinimo metu parodomas tikrąja verte, kuri atitinka numatomų priedų įplaukų arba pradinių tikėtinų nuostolių grynąją dabartinę vertę.

    Po pirminio pripažinimo finansinės garantijos vertinamos didesniąja iš šių verčių:

    - atidėjinių nuostoliams suma, kaip nustatyta pagal 9-ąjį TFAS, ir

    - pirmą kartą pripažintu priedu, atėmus pajamas, pripažintas pagal 15-ojo TFAS principus.

    Bet koks grynosios įsipareigojimų sumos padidėjimas arba sumažėjimas (vertinamas pagal 9-ąjį TFAS), susijęs su finansinėms garantijoms, išskyrus reikalavimus dėl garantijos išmokėjimo, pripažįstamas pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos antraštinėje dalyje „Atidėjinių garantijoms pokytis“.

    Gauti priedai pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje parodomi kaip mokesčių ir komisinės pajamos, remiantis 15-ajame TFAS nustatytu amortizacijos grafiku, taikomu visą finansinės garantijos galiojimo laikotarpį.

    2.4.4    Finansiniai įsipareigojimai, išskyrus išvestines finansines priemones

    Klasifikavimas ir vertinimas

    Finansiniai įsipareigojimai

    Finansinis įsipareigojimas vertinamas amortizuota savikaina, išskyrus finansinius įsipareigojimus, kurie:

    -yra privalomai vertinami tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais (pvz., išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimai); ir

    -priskiriami prie vertinamų tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais.

    Priemonė nutraukia finansinio įsipareigojimo pripažinimą, kai sutartiniai įsipareigojimai įvykdomi, anuliuojami arba pasibaigia jų galiojimo laikotarpis.

    2.4.5    Išvestinės finansinės priemonės

    Išvestinės finansinės priemonės apima skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius, skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir trumpalaikius valiutų apsikeitimo sandorius.

    Išvestinės finansinės priemonės pirmą kartą pripažįstamos naudojantis prekybos data.

    Vykdant įprastinę veiklą pagal Priemonę gali būti sudaryti apsikeitimo sandoriai, siekiant apdrausti nuo rizikos specialias skolinimo operacijas, arba išankstinius valiutos sandorius kitomis nei euras aktyviai prekiaujamomis valiutomis, valiutos pozicijai apdrausti nuo rizikos, kad būtų išlygintas pelnas arba nuostoliai dėl užsienio valiutos kursų svyravimų.

    Visos išvestinės finansinės priemonės vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, ir nurodomos kaip išvestinės finansinės priemonės. Tikroji vertė gaunama visų pirma iš diskontuotų pinigų srautų modelių, pasirinkimo sandorių kainų nustatymo modelių ir trečiųjų šalių skelbiamų kainų.

    Išvestinės finansinės priemonės įrašomos tikrąja verte ir apskaitomos kaip turtas, kai jų tikroji vertė yra teigiama, ir kaip įsipareigojimai, kai jų tikroji vertė neigiama. Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokyčiai parodomi pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos dalyje „Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokytis“.

    Pagal 9-ąjį TFAS finansiniam turtui arba finansiniams įsipareigojimams taikytini reikalavimai dėl įterptųjų išvestinių finansinių priemonių išskaidymo buvo panaikinti, todėl į mišriąją sutartį apskritai atsižvelgiama atitinkamai klasifikuojant finansinį turtą arba finansinį įsipareigojimą.

    2.4.6    Įnašai

    Valstybių narių įnašai finansinės būklės ataskaitoje kaip gautinos sumos pripažįstami Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomi valstybių narių mokėtini Priemonės finansiniai įnašai, dieną.

    Valstybių narių įnašai atitinka toliau nurodytas sąlygas ir todėl priskiriami prie nuosavo kapitalo:

    -kaip apibrėžta susitarime dėl įnašų, jie suteikia teisę valstybėms narėms priimti sprendimą dėl Priemonės grynojo turto panaudojimo Priemonės likvidavimo atveju,

    -jie priskiriami prie priemonių grupės, kuri yra žemesnė už visas kitas priemonių grupes,

    -visos finansinės priemonės, priklausančios priemonių grupei, kuri yra žemesnė už visas kitas priemonių grupes, turi vienodas savybes,

    -priemonei nebūdingos savybės, dėl kurių ją reikėtų priskirti prie įsipareigojimų, ir

    -bendri laukiami pinigų srautai, priskiriami priemonei per jos galiojimo laikotarpį, iš esmės yra pagrįsti pelnu arba nuostoliais, pripažinto grynojo turto pokyčiu arba Priemonės pripažinto ir nepripažinto grynojo turto tikrosios vertės pokyčiu per priemonės galiojimo laikotarpį.

    Finansinėse ataskaitose įnašai klasifikuojami ir vertinami amortizuota savikaina.

    Valstybių narių sumokėti įnašai yra turimos grįžtamosios lėšos, sumokėtos EK ir Jungtinei Karalystei. Pagal perdavimo susitarimą 2023 m. ir iki 2027 m., ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d., EIB raštu praneša apie turimų grįžtamųjų lėšų iš AKR IP sumą ir turimų grįžtamųjų lėšų iš UŠT IP sumą, kuri buvo sukaupta atitinkamai praėjusių metų gruodžio 31 d. (toliau – ataskaita apie turimas grįžtamąsias lėšas). Ataskaitoje apie turimas grįžtamąsias lėšas atskiriami Komisijai perduotinos grįžtamosios lėšos (grįžtamosios lėšos iš AKR ir UŠT) ir grįžtamosios lėšos, kurios turi būti perduotos Jungtinei Karalystei (toliau – JK). Turimos grįžtamosios lėšos pripažįstamos finansinės būklės ataskaitoje, kai Priemonei išsiunčiamas atitinkamas mokėjimo prašymas.

    2.4.7    Palūkanos ir panašios pajamos

    Priemonės paskolų palūkanos įrašomos pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje („Palūkanos ir panašios pajamos“) ir finansinės būklės ataskaitoje („Paskolos ir išankstiniai mokėjimai“) pagal kaupiamąjį principą, taikant faktinę palūkanų normą, t. y. normą, kuria tiksliai diskontuojami numatomi būsimi pinigų mokėjimai arba įplaukos per tikėtiną paskolos galiojimo laikotarpį paskolos grynąja balansine verte. Kai apskaityta paskolos vertė sumažinama dėl vertės sumažėjimo, pajamos iš palūkanų ir toliau parodomos taikant pradinę faktinę palūkanų normą, taikomą naujai balansinei vertei.

    Nusipirkto arba suteikto dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės turto paskolų palūkanos įrašomos pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje („Palūkanos ir panašios pajamos“) ir finansinės būklės ataskaitoje („Paskolos ir išankstiniai mokėjimai“) pagal kaupiamąjį principą, per visą paskolos galiojimo laikotarpį taikant pagal kreditą patikslintą faktinę palūkanų normą, t. y. normą, kuria tiksliai diskontuojami numatomi būsimi pinigų mokėjimai arba įplaukos per tikėtiną paskolos galiojimo laikotarpį paskolos amortizuota savikaina.

    Palūkanų subsidijos, gautos už Priemonės išteklius, yra atidedamos ir pripažįstamos kaip faktinio pelningumo koregavimas, įtraukiamos į pajamų ataskaitos straipsnį „Palūkanos ir panašios pajamos“ laikotarpiu nuo subsidijuojamos paskolos išmokėjimo iki grąžinimo.

    Įsipareigojimo mokesčiai yra laikomi būsimojo laikotarpio pajamomis ir yra pripažįstami taikant faktinių palūkanų metodą per laikotarpį nuo susijusios paskolos išmokėjimo iki grąžinimo, ir pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje yra nurodomi prie palūkanų ir panašių pajamų.

    2.4.8    Palūkanų subsidijos ir techninė pagalba

    Viena iš Priemonės veiklos sričių – valstybių narių vardu administruojamos palūkanų subsidijos ir techninė pagalba.

    Valstybių narių įnašų, skirtų palūkanų subsidijoms ir techninei pagalbai mokėti, dalis nepriskiriama Priemonės įnašų mokėtojų ištekliams, bet klasifikuojama kaip trečiosioms šalims mokėtinos sumos. Priemonė atlieka mokėjimus galutiniams gavėjams, o tada sumažinamos trečiosioms šalims mokėtinos sumos.

    Kai su palūkanų subsidijomis ir technine pagalba susijusios įneštos sumos iki galo nesuteikiamos, jos perklasifikuojamos kaip Priemonei skirti įnašai.

    2.4.9    Pajamos iš pinigų ir pinigų ekvivalentų palūkanų

    Pajamos iš pinigų ir pinigų ekvivalentų palūkanų pripažįstamos Priemonės pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje pagal kaupiamąjį principą.

    2.4.10Mokesčiai, komisiniai ir dividendai

    Už suteiktas paslaugas per laikotarpį gauti mokesčiai pripažįstami pajamomis paslaugų suteikimo momentu, o mokesčiai, gauti vykdant svarbią veiklą, pripažįstami pajamomis, kai užbaigiama svarbi veikla. Šie mokesčiai pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje nurodomi prie mokesčių ir komisinių pajamų.

    Dividendai, susiję su akcijomis ir kitais kintamo pelningumo vertybiniais popieriais, pripažįstami tada, kai deklaruojami, ir pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje nurodomi prie grynojo realizuoto pelno iš akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių.

    2.4.11Mokesčių sistema

    Protokole dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridedamame prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, nustatyta, kad Sąjungos institucijų turtas, pajamos ir kita nuosavybė yra neapmokestinami jokiais tiesioginiais mokesčiais.

    3    Rizikos valdymas

    Šioje pastaboje pateikiama informacija apie Priemonės kredito ir finansinę riziką bei šios rizikos valdymą ir kontrolę, visų pirma apie riziką, susijusią su taikomomis finansinėmis priemonėmis. Tai:

    -kredito rizika – nuostolių rizika, kylanti dėl to, kad klientas arba kita sandorio šalis nevykdo įsipareigojimų, įvairiais būdais gresiančią kreditui, įskaitant atsiskaitymų riziką 12 ,

    -likvidumo rizika – rizika, kad subjektas negalės finansuoti turto padidėjimo ir suėjus terminui įvykdyti įsipareigojimų, nepatirdamas nepriimtinų nuostolių,

    -rinkos rizika – rizika, kad rinkos kainų ir normų, kaip antai palūkanų normų, akcijų kainų ir užsienio valiutų kursų, pokyčiai turės poveikio subjekto pajamoms arba turimų finansinių priemonių vertei.

    3.1Rizikos valdymo organizavimas

    EIB nuolat pritaiko IP rizikos valdymo sistemą.

    EIB rizikos valdymo direktoratas nepriklausomai nustato, įvertina, stebi ir praneša apie Priemonei kylančią riziką. Remiantis pareigų atskyrimo sistema, rizikos valdymas vykdomas nepriklausomai nuo veiklos padalinių ir pateikiama antra nuomonė dėl visų veiklos padalinių pasiūlymų, turinčių įtakos rizikai.

    EIB lygmeniu grupės vyriausiasis rizikos valdymo pareigūnas apie grupės riziką atsiskaito EIB valdymo komitetui prižiūrint už riziką atsakingam valdymo komiteto nariui. Grupės vyriausiasis rizikos valdymo pareigūnas turi tiesioginę prieigą prie Rizikos politikos komiteto ir gali tiesiogiai kreiptis į EIB direktorių valdybą ir su ja bendrauti visais savo kompetencijos srities klausimais.

    0.0Kredito rizika

    Kredito rizika – potencialūs nuostoliai, kurie gali būti patirti dėl to, kad klientas arba kita sandorio šalis nevykdo įsipareigojimų, ši rizika kreditui gali kilti įvairiais būdais, įskaitant atsiskaitymų riziką.

    0.0.0Kredito rizikos politika

    Vykdydamas paskolos sandorio šalių kredito analizę, EIB įvertina kredito riziką ir tikėtinus nuostolius, siekdamas kiekybiškai išreikšti riziką ir ją įkainoti. EIB parengė vidaus reitingo metodiką, skirtą su savo kreditais susijusių sandorio šalių (skolininkų ar garantų) vidaus reitingams nustatyti. Metodika grindžiama vertinimo lapų, parengtų specialiai kiekvienai svarbiai kredito sandorio šaliai (pvz., bendrovėms, finansų įstaigoms ir kt.), sistema. Atsižvelgiant į geriausią bankininkystės praktiką, taikomą EIB, ir Bazelio tarptautinio susitarimo dėl kapitalo („Bazelis II“) principus, visos tam tikro sandorio kredito profiliui svarbios sandorio šalys klasifikuojamos pagal vidaus reitingo kategorijas, taikant tam tikros rūšies sandorio šaliai skirtą vidaus reitingo metodiką. Atlikus išsamią sandorio šalies verslo ir finansinės rizikos profilio analizę ir jos valstybės rizikos analizę, kiekvienai sandorio šaliai priskiriamas vidaus reitingas, kuris atspindi jo įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę. Prireikus ekspertai atlieka koregavimus atsižvelgiant į juridinių asmenų kontroliuojančiosios įstaigos ar vyriausybės paramą, o galutinis reitingas leidžia neatsižvelgti į informaciją (pvz., rinkos kainodarą), į kurią neatsižvelgta vertinimo lape.

    Atliekant projekto finansų ir kitų struktūrinių riboto naudojimo operacijų kredito vertinimą, taikomos atitinkamos sektoriaus kredito rizikos priemonės, daugiausia orientuotos į pinigų srautų buvimą ir gebėjimą vykdyti su skola susijusius įsipareigojimus. Šios priemonės apima projekto sutarties pagrindo ir sandorio šalies analizę, taip pat pinigų srautų modeliavimą. Panašiai kaip bendrovių ir finansų įstaigų atveju, kiekvienam projektui priskiriamas vidaus rizikos reitingas. Galiausiai ne ES valstybių narių vyriausybes pagal statistinį modelį reitinguoja Ekonomikos departamentas.

    Visi vidaus reitingai paskolos laikotarpiu stebimi ir reguliariai atnaujinami.

    Ne valstybės atliekamoms operacijoms atitinkamai taikomas tam tikras sandorio lygmuo ir sandorio šalies dydžio ribos. Sandorio šalies apribojimai nustatomi atsižvelgiant į konsoliduotosios grupės rizikos lygmenį, jei taikoma. Šie apribojimai paprastai taikomi, be kita ko, sandorio šalių nuosavų lėšų dydžiui.

    Siekdamas sumažinti kredito riziką EIB, kai tinkama ir atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, naudoja įvairias kredito vertės didinimo priemones, įskaitant, be kita ko, su sandorio šalimi arba projektu susijusias užtikrinimo priemones, garantijas ir sutarčių sąlygas, priklausomai nuo skolininko pobūdžio ir operacijos rūšies.

    Taikant Priemonę nesinaudojama jokiomis kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis kredito rizikai sumažinti.

    3.2.2Didžiausia kredito rizika, neatsižvelgiant į jokį užstatą ir kitokį kredito vertės didinimą

    Toliau pateikiamoje lentelėje nurodoma didžiausia finansinės būklės ataskaitos elementų, įskaitant išvestines finansines priemones, kredito rizika. Pateikta bendroji didžiausia rizika, neatsižvelgiant į sumažinimo poveikį taikant užstatą.

    Didžiausia rizika (tūkst. EUR)

    2023 12 31

    2022 12 31

    TURTAS

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai

    1 376 824

    1 451 970

    Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos

    85 321

    85 321

    Iždo finansinis turtas

    –

    73 003

    Išvestinės finansinės priemonės

    55 765

    75 852

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

    1 683 312

    1 849 786

    Kitas turtas

    616

    950

    Iš viso

    3 201 838

    3 536 882

    Atidėjiniai kreditavimo įsipareigojimams

    −19 038

    −16 583

    NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI

    Neapibrėžtieji įsipareigojimai

    - Išduotos garantijos

    985

    –

    Įsipareigojimai

    - Neišmokėtos paskolos

    883 092

    1 671 851

    - Neišduotos garantijos

    46 764

    49 378

    Nebalansiniai straipsniai, iš viso

    930 841

    1 721 229

    Kredito rizika, iš viso

    4 113 641

    5 241 528

    3.2.3Paskolų ir išankstinių mokėjimų kredito rizika

    Tikėtini paskolos nuostoliai apskaičiuojami atsižvelgiant į pirma aptartų penkių elementų derinį. Atsižvelgiant į tų nuostolių dydį, paskola priskiriama vienai iš toliau išvardytų paskolos klasifikacijos klasių.

    „A“ – aukščiausios kokybės paskolos; jų yra trys subkategorijos:

    „A0“ – ES valstybei narei suteiktos arba jos garantuotos paskolos, kurių tikėtini nuostoliai yra 0 %.

    „A+“ – tai kitiems nei ES valstybės narės subjektams suteiktos (arba jų garantuotos) paskolos, kurių kokybės pablogėjimo nenumatoma jų trukmės metu.

    „A-“– apima tokias skolinimo operacijas, kai esama tam tikrų abejonių dėl esamos padėties išsaugojimo, tačiau numatoma, kad bet kokie neigiami aspektai turėtų būti nežymūs.

    „B“ – aukštos kokybės paskolos: tai Bankui priimtina turto klasė, nors neatmetama galimybė, kad ateityje padėtis gali šiek tiek pablogėti. B+ ir B- apibūdina reliatyvią tikimybę, kad minėtas pablogėjimas gali įvykti.

    „C“ – geros kokybės paskolos: pavyzdžiui, paskolos be garantijos, skirtos patikimiems bankams ir bendrovėms, kurių visa suma grąžinama suėjus 7 metų terminui arba kurios grąžinamos dalimis per atitinkamą terminą.

    „D“ – ši reitingo klasė – skiriamoji riba tarp priimtinos kokybės paskolų ir paskolų, kurių atveju patirta tam tikrų sunkumų. Ši paskolų klasifikavimo takoskyra tiksliau apibrėžiama D+ ir D- subkategorijomis. D- reitingu įvertintoms paskoloms būtina padidinta stebėsena.

    „E“ – ši paskolų klasifikacijos kategorija apima paskolas, kurių rizikos profilis yra didesnis nei paprastai priimtina. Ji taip pat apima paskolas, per kurių galiojimo trukmę patirta rimtų problemų ir negalima atmesti galimybės, kad atsiras nuostolių. Todėl šias paskolas būtina atidžiai ir griežtai stebėti. E+ ir E- subkategorijos skiriasi minėto specialaus stebėsenos proceso intensyvumu, E- subkategorijai priskirtų operacijų atveju esama didelės galimybės, kad su skola susiję įsipareigojimai nebus vykdomi laiku ir todėl reikės tam tikro skolos restruktūrizavimo, dėl kurio kyla galimybė patirti nuostolių dėl vertės sumažėjimo.

    „F“ – „F“ (įsipareigojimų nevykdymas, angl. fail) nurodo paskolas, su kuriomis susijusi nepriimtina rizika. F- klasei priskirtos paskolos gali atsirasti tik dėl neįvykdytų sandorių, po kurių pasirašymo susidurta su nenumatytomis, išskirtinėmis ir itin nepalankiomis aplinkybėmis. Visos operacijos, dėl kurių Priemonė patiria pagrindinės sumos nuostolių, vertinamos F ir joms taikoma speciali nuostata.

    3.2.3.3 skirsnyje esančioje lentelėje pateikta Priemonės paskolų portfelio kredito kokybės analizė, grindžiama pirma apibūdintomis įvairiomis paskolų klasifikacijos klasėmis.

    3.2.3.2Skolinimo kredito rizikos analizė

    Toliau pateikiamoje lentelėje nurodoma didžiausia pasirašytų (išmokėtų ir neišmokėtų) paskolų kredito rizika (grynąja balansine verte) pagal skolininko pobūdį, atsižvelgiant į garantų suteiktas garantijas.

    2023 m. gruodžio 31 d.

    Su garantija

    Kitoks kredito vertės didinimas

    Be garantijos

    Iš viso

    Iš viso išmokėta %

    tūkst. EUR

    Finansų įstaigos

    54 290

    –

    952 740

    1 007 030

    60 %

    Bendrovės

    155 653

    –

    293 302

    448 955

    27 %

    Valstybės institucijos

    15 138

    –

    –

    15 138

    1 %

    Valstybės

    –

    –

    212 189

    212 189

    13 %

    Iš viso išmokėta

    225 081

    –

    1 458 231

    1 683 312

    100 %

    Neišmokėta

    43 200

    –

    820 854

    864 054

    Iš viso išmokėta ir neišmokėta

    268 281

    –

    2 279 085

    2 547 366

    2022 12 31

    Su garantija

    Kitoks kredito vertės didinimas

    Be garantijos

    Iš viso

    Iš viso išmokėta %

    tūkst. EUR

    Finansų įstaigos

    64 625

    –

    1 095 467

    1 160 092

    63 %

    Bendrovės

    182 460

    –

    285 216

    467 676

    25 %

    Valstybės institucijos

    18 902

    –

    218

    19 120

    1 %

    Valstybės

    –

    311

    202 587

    202 898

    11 %

    Iš viso išmokėta

    265 987

    311

    1 583 488

    1 849 786

    100 %

    Neišmokėta

    149 506

    –

    1 505 762

    1 655 268

    Iš viso išmokėta ir neišmokėta

    415 493

    311

    3 089 250

    3 505 054

    Portfelio valdymo ir stebėsenos direktoratas yra atsakingas už skolininkų ir garantų stebėjimą, taip pat su projektais susijusią finansinę ir sutarčių priežiūrą. Todėl Priemonės paskolų, skolininkų ir garantų kreditingumas yra nuolat stebimas, tai atliekama ne rečiau kaip kartą per metus, tačiau dažniau – pagal poreikį ir įvykus kredito įvykiui. Portfelio valdymo ir stebėsenos direktoratas visų pirma peržiūri, ar laikomasi sutartyse numatytų teisių, o jeigu pablogėja reitingas ir (arba) neįvykdomi sutartiniai įsipareigojimai, imasi taisomųjų veiksmų. Prireikus, vadovaujantis kredito rizikos gairėmis, taikomos rizikos mažinimo priemonės. Be to, jeigu atnaujinamos paskoloms suteiktos banko garantijos, užtikrinama, kad jos būtų pakeistos arba būtų laiku imamasi veiksmų.

    2023 m. gruodžio 31 d.

    Aukštas reitingas

    Standartinis reitingas

    Mažiausia priimtina rizika

    Didelė rizika

    Be reitingo*

    Iš viso

    Viso biudžeto %

    tūkst. EUR

    Nuo A iki B-

    C

    D+

    D- ir žemesnis

    Skolininkas

    Finansų įstaigos

    270 520

    276 133

    268 648

    508 180

    –

    1 323 481

    52 %

    Bendrovės

    51 505

    53

    564

    347 992

    194 441

    594 555

    23 %

    Valstybės institucijos

    –

    15 138

    –

    –

    –

    15 138

    1 %

    Valstybės

    50 858

    2 164

    12 907

    548 263

    –

    614 192

    24 %

    Iš viso

    372 883

    293 488

    282 119

    1 404 435

    194 441

    2 547 366

    100 %

    *Skolinimo operacijos, vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais.

    2022 12 31

    Aukštas reitingas

    Standartinis reitingas

    Mažiausia priimtina rizika

    Didelė rizika

    Be reitingo*

    Iš viso

    Viso biudžeto %

    tūkst. EUR

    Nuo A iki B-

    C

    D+

    D- ir žemesnis

    Skolininkas

    Finansų įstaigos

    293 458

    349 628

    103 133

    1 030 131

    –

    1 776 350

    50 %

    Bendrovės

    96 413

    52 092

    –

    703 374

    226 750

    1 078 629

    31 %

    Valstybės institucijos

    –

    18 902

    –

    –

    218

    19 120

    1 %

    Valstybės

    51 976

    2 771

    8 363

    567 845

    –

    630 955

    18 %

    Iš viso

    441 847

    423 393

    111 496

    2 301 350

    226 968

    3 505 054

    100 %

    *Skolinimo operacijos, vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais.

    3.2.3.4Paskolų ir išankstinių mokėjimų rizikos koncentracija

    Skolininko šalis

    2023 12 31

    2022 12 31

    Egiptas

    260 529

    309 312

    Kenija

    248 823

    338 790

    Nigerija

    218 521

    266 294

    Etiopija

    121 126

    107 988

    AKR regionas

    86 505

    69 920

    Mauricijus

    84 331

    93 509

    Togas

    80 267

    –

    Barbadosas

    72 036

    82 735

    Ruanda

    71 525

    94 247

    Zambija

    66 947

    56 729

    Kamerūnas

    48 616

    56 586

    Zimbabvė

    35 546

    23 147

    Uganda

    33 365

    51 388

    Kongo Demokratinė Respublika

    29 803

    36 772

    Senegalas

    28 729

    38 153

    Naujoji Kaledonija

    26 425

    31 684

    Tanzanija

    21 394

    33 431

    Dominikos Respublika

    16 768

    25 879

    Beninas

    16 742

    2 958

    Jamaika

    15 138

    18 902

    Gvinėja

    12 926

    15 242

    Dramblio Kaulo Krantas

    9 644

    10 976

    Mauritanija

    9 374

    11 029

    Madagaskaras

    9 287

    –

    Malis

    8 158

    9 856

    Kaimanų Salos

    6 575

    8 521

    Malavis

    6 476

    9 587

    Esvatinis

    6 453

    1 515

    Žaliasis Kyšulys

    6 254

    9 016

    Mozambikas

    5 142

    7 094

    Sent Lusija

    4 565

    4 674

    Burkina Fasas

    4 389

    4 767

    Gana

    4 074

    8 648

    Mikronezija

    2 342

    2 811

    Seišeliai

    2 037

    2 933

    Prancūzijos Polinezija

    1 838

    3 118

    Samoa

    344

    645

    Vanuatu

    177

    525

    Haitis

    121

    332

    Kongas

    –

    73

    Iš viso

    1 683 312

    1 849 786

    3.2.3.4.2Pramonės sektorių analizė

    Tolesnėje lentelėje Priemonės paskolų portfelis analizuojamas pagal skolininko pramonės sektorių. Operacijos, kai paskolos prieš jas išmokant galutiniam gavėjui pirma išmokamos finansų tarpininkams, parodomos eilutėje „Tretinės paslaugos ir kt.“ (tūkst. EUR).

    Skolininko pramonės sektorius

    2023 12 31

    2022 12 31

    Finansinės paslaugos

    1 012 001

    1 160 133

    Viešasis administravimas

    212 189

    202 898

    Elektros energija

    187 701

    193 597

    Cheminės medžiagos

    91 786

    108 652

    Telekomunikacijos

    60 182

    62 862

    Sveikatos priežiūra

    36 833

    36 833

    Verslo paslaugos, IT ir žiniasklaida

    33 638

    31 127

    Vaistai ir medicinos reikmenys

    18 526

    12 388

    Oro ir jūrų transporto infrastruktūra

    15 138

    18 902

    Metalai ir kasyba

    7 236

    8 415

    Investicinės prekės

    4 103

    8 853

    Atliekų perdirbimas ir antrinis perdirbimas

    3 802

    4 577

    Įvairios komunalinės paslaugos

    177

    525

    Tretinės paslaugos ir kt.

    –

    24

    Iš viso

    1 683 312

    1 849 786

    3.2.3.5Kiekvieno vidaus rizikos reitingo kredito rizikos pozicija

    2023

    tūkst. EUR

    „Moody’s“ reitingo ekvivalentas

    Tikėtini kredito nuostoliai 12-os mėnesių laikotarpiu

    Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi

    Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi

    Tikroji vertė, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

    Iš viso

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai amortizuota savikaina

    Vidaus reitingas Nr. 1 – Minimali kredito rizika

    Aaa

    –

    47 534

    –

    –

    47 534

    Vidaus reitingas Nr. 2 – Labai maža kredito rizika

    Aa1–Aa3

    72 051

    –

    –

    –

    72 051

    Vidaus reitingas Nr. 3 – Maža kredito rizika

    A1–A3

    10 428

    –

    –

    –

    10 428

    Vidaus reitingas Nr. 4 – Vidutinė kredito rizika

    Baa1–Baa3

    33 439

    263 036

    3 802

    –

    300 277

    Vidaus reitingas Nr. 5 – Finansiškai silpna sandorio šalis

    Ba1–Ba3

    75 418

    –

    –

    –

    75 418

    Vidaus reitingas Nr. 6 – Didelė kredito rizika

    B1–B3

    533 775

    206 438

    20 349

    –

    760 562

    Vidaus reitingas Nr. 7 – Labai didelė kredito rizika

    mažesnis nei Caa1

    77 010

    246 682

    –

    –

    323 692

    Vidaus reitingas Nr. 8 – Įsipareigojimų nevykdanti sandorio šalis

    mažesnis nei Caa1, bet įsipareigojimai nevykdomi

    –

    –

    17 860

    –

    17 860

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

    –

    –

    –

    182 080

    182 080

    Atidėjinys nuostoliams ir tikrosios vertės koregavimas

    −10 964

    −24 674

    −14 976

    −55 976

    −106 590

    Paskolų ir išankstinių mokėjimų bendra balansinė vertė

    791 157

    739 016

    27 035

    126 104

    1 683 312

    Kreditavimo įsipareigojimai

    Vidaus reitingas Nr. 2 – Labai maža kredito rizika

    Aa1–Aa3

    86 796

    –

    –

    –

    86 796

    Vidaus reitingas Nr. 3 – Maža kredito rizika

    A1–A3

    1 687

    –

    –

    –

    1 687

    Vidaus reitingas Nr. 4 – Vidutinė kredito rizika

    Baa1–Baa3

    10 000

    –

    –

    –

    10 000

    Vidaus reitingas Nr. 5 – Finansiškai silpna sandorio šalis

    Ba1–Ba3

    82 770

    –

    –

    –

    82 770

    Vidaus reitingas Nr. 6 – Didelė kredito rizika

    B1–B3

    327 995

    45 990

    –

    –

    373 985

    Vidaus reitingas Nr. 7 – Labai didelė kredito rizika

    mažesnis nei Caa1

    28 089

    30 537

    –

    –

    58 626

    Vidaus reitingas Nr. 8 – Įsipareigojimų nevykdanti sandorio šalis

    mažesnis nei Caa1, bet įsipareigojimai nevykdomi

    –

    50 000

    111 000

    –

    161 000

    Vidaus reitingo nėra*

    39 940

    –

    –

    –

    39 940

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

    –

    –

    –

    68 288

    68 288

    Atidėjinys nuostoliams ir tikrosios vertės koregavimas

    −2 715

    −16 323

    –

    –

    −19 038

    Atidėjinys nuostoliams ir tikrosios vertės koregavimas

    574 562

    110 204

    111 000

    68 288

    864 054

    * Atstovavimo susitarimai, kuriuose finansinių ataskaitų sudarymo dieną nėra pagrindinių sandorio šalių.

    3.2.3.5Kiekvieno vidaus rizikos reitingo kredito rizikos pozicija (tęsinys)

    2022

    tūkst. EUR

    „Moody’s“ reitingo ekvivalentas

    Tikėtini kredito nuostoliai 12-os mėnesių laikotarpiu

    Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi

    Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi

    Tikroji vertė, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

    Iš viso

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai amortizuota savikaina

    Vidaus reitingas Nr. 1 – Minimali kredito rizika

    Aaa

    –

    56 320

    –

    –

    56 320

    Vidaus reitingas Nr. 2 – Labai maža kredito rizika

    Aa1–Aa3

    82 745

    –

    –

    –

    82 745

    Vidaus reitingas Nr. 3 – Maža kredito rizika

    A1–A3

    421

    –

    –

    –

    421

    Vidaus reitingas Nr. 4 – Vidutinė kredito rizika

    Baa1–Baa3

    346 538

    –

    –

    –

    346 538

    Vidaus reitingas Nr. 5 – Finansiškai silpna sandorio šalis

    Ba1–Ba3

    82 126

    –

    –

    –

    82 126

    Vidaus reitingas Nr. 6 – Didelė kredito rizika

    B1–B3

    679 725

    189 519

    –

    –

    869 244

    Vidaus reitingas Nr. 7 – Labai didelė kredito rizika

    mažesnis nei Caa1

    41 450

    273 167

    –

    –

    314 617

    Vidaus reitingas Nr. 8 – Įsipareigojimų nevykdanti sandorio šalis

    mažesnis nei Caa1, bet įsipareigojimai nevykdomi

    –

    –

    63 474

    –

    63 474

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

    –

    –

    –

    142 263

    142 263

    Atidėjinys nuostoliams ir tikrosios vertės koregavimas

    −11 370

    −28 817

    −21 303

    −46 472

    −107 962

    Paskolų ir išankstinių mokėjimų bendra balansinė vertė

    1 221 635

    490 189

    42 171

    95 791

    1 849 786

    Kreditavimo įsipareigojimai

    Vidaus reitingas Nr. 2 – Labai maža kredito rizika

    Aa1–Aa3

    86 796

    –

    –

    –

    86 796

    Vidaus reitingas Nr. 3 – Maža kredito rizika

    A1–A3

    316 707

    –

    –

    –

    316 707

    Vidaus reitingas Nr. 4 – Vidutinė kredito rizika

    Baa1–Baa3

    109 095

    –

    –

    –

    109 095

    Vidaus reitingas Nr. 5 – Finansiškai silpna sandorio šalis

    Ba1–Ba3

    175 880

    –

    –

    –

    175 880

    Vidaus reitingas Nr. 6 – Didelė kredito rizika

    B1–B3

    538 504

    50 000

    –

    –

    588 504

    Vidaus reitingas Nr. 7 – Labai didelė kredito rizika

    mažesnis nei Caa1

    62 966

    105 669

    –

    –

    168 635

    Vidaus reitingas Nr. 8 – Įsipareigojimų nevykdanti sandorio šalis

    mažesnis nei Caa1, bet įsipareigojimai nevykdomi

    –

    –

    50 000

    –

    50 000

    Vidaus reitingo nėra*

    44 982

    –

    –

    –

    44 982

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

    –

    –

    –

    131 252

    131 252

    Atidėjinys nuostoliams ir tikrosios vertės koregavimas

    −4 834

    −11 749

    –

    –

    −16 583

    Atidėjinys nuostoliams ir tikrosios vertės koregavimas

    1 330 096

    143 920

    50 000

    131 252

    1 655 268

    * Atstovavimo susitarimai, kuriuose finansinių ataskaitų sudarymo dieną nėra pagrindinių sandorio šalių.

    EIB toliau stebi įvykius, turinčius įtakos jos skolininkams ir garantams. Visų pirma, EIB kiekvienu konkrečiu atveju vertina sutartyje numatytas teises, jei reitingas pablogėja ir siekiama imtis rizikos mažinimo priemonių. Be to, atidžiai stebimos atnaujinamos banko garantijos, kurios suteikiamos už jo išduotas paskolas, siekiant užtikrinti, kad jos būtų pakeistos arba prireikus būtų laiku imamasi veiksmų.

    3.2.3.6Įsiskolinimai už paskolas ir vertės sumažėjimas

    Paskolų ir išankstinių mokėjimų įsiskolinimus ir vertės sumažėjimą galima analizuoti taip (tūkst. EUR):

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

    2023 12 31

    2022 12 31

    Balansinė vertė

    1 683 312

    1 849 786

    Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi

    Bendra suma

    17 860

    63 474

    Vertės sumažėjimas dėl atidėjinių nuostoliams

    −14 976

    −21 303

    Tikėtinų kredito nuostolių finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi, balansinė vertė

    2 884

    42 171

    Pradelsta, bet vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi

    Laiku nesumokėta:

    0–30 dienų

    –

    670

    30–90 dienų

    23

    118

    90–180 dienų

    315

    95

    daugiau kaip 180 dienų

    –

    25

    Balansinė vertė, kai laiku nesumokėta, bet vertė dėl kredito rizikos nesumažėjo

    338

    908

    Balansinė vertė, kai laiku sumokėta ir vertė dėl kredito rizikos nesumažėjo

    1 680 090

    1 806 707

    Visa paskolų ir išankstinių sumų balansinė vertė

    1 683 312

    1 849 786

    3.2.3.7    Tikėtino kredito nuostolio jautrumas būsimoms ekonominėms sąlygoms (tūkst. EUR)

    2023

    (tūkst. EUR)

    Teigiami

    Pagrindiniai  

    Neigiami  

    Bendroji pozicija

    2 258 365

    2 258 365

    2 258 365

    Atidėjiniai nuostoliams

    45 603

    51 610

    58 857

    2022

    (tūkst. EUR)

    Teigiami

    Pagrindiniai  

    Neigiami  

    Bendroji pozicija

    3 229 247

    3 229 247

    3 229 247

    Atidėjiniai nuostoliams

    43 821

    52 177

    62 085

    Įprastomis veiklos sąlygomis atitinkamų paskolų suprastėjimas būtų nustatytas taikant Banko gairių ir procedūrų nuostatas ir prieš peržiūrint sąlygas jos būtų stebimos. Peržiūrėjus sąlygas, EIB ir toliau atidžiai stebėtų šias paskolas. Jei finansinės priemonės kredito vertė sumažėtų, ji būtų perkelta į 3 etapą. Paskola bus reguliariai stebima vadovaujantis Banko sistema.

    Restruktūrizavimo priemonės ir veiksmai, kurių per ataskaitinį laikotarpį ėmėsi EIB vykdydamas restruktūrizavimo veiklą, apima terminų pratęsimą, pagrindinės sumos mokėjimo atidėjimą, pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimo atidėjimą, esminių sąlygų pažeidimą ir pradelstų skolų kapitalizavimą, bet tuo neapsiriboja.

    3.2.3.8    Paskolų sąlygų pakeitimas ir restruktūrizavimo priemonės (tęsinys)

    Operacijos, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės, nurodytos kaip tokios toliau pateikiamoje lentelėje:

    tūkst. EUR

    2023 12 31

    2022 12 31

    Veiksnios

    Neveiksnios

    Veiksnios

    Neveiksnios

    Sutarčių, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės, skaičius

    13

    6

    12

    7

    Balansinė vertė (įskaitant palūkanas ir įsiskolinimų sumas)

    112 554

    46 432

    144 399

    45 497

    Pripažintas tikėtinų kredito nuostolių sumažinimas

    1 654

    22 151

    16 008

    14 323

    Pajamos iš restruktūrizuotų sutarčių palūkanų

    8 594

    1 776

    7 745

    2 280

    Restruktūrizavimo priemonės

    tūkst. EUR

    2022 12 31

    Išpirkimo terminų pratęsimas

    Pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimo atidėjimas

    Esminių finansinių sąlygų pažeidimas

    Kita

    Grąžinimas, nutraukimas ir (arba) nurašymas pagal sutartį

    2023 12 31

    Finansų įstaigos

    85 751

    –

    –

    12 275

    –

    −29 671

    68 355

    Bendrovės

    104 145

    –

    –

    –

    –

    −13 514

    90 631

    Iš viso

    189 896

    –

    –

    12 275

    –

    −43 185

    158 986

    3.2.4Pinigų ir pinigų ekvivalentų kredito rizika

    Žemiausias trumpalaikis reitingas

    Žemiausias ilgalaikis reitingas

    2023 12 31

    2022 12 31

    („Moody’s“ terminas)

    („Moody’s“ terminas)

    P-1

    Aaa

    140 592

    10 %

    200 167

    14 %

    P-1

    Aa2

    29 951

    2 %

    24 955

    2 %

    P-1

    Aa3

    89 682

    7 %

    4 992

    0 %

    P-1

    A1

    360 831

    26 %

    300 627

    21 %

    P-1

    A2

    204 179

    15 %

    340 252

    23 %

    P-1

    A3

    346 275

    25 %

    491 224

    34 %

    P-2

    A3

    205 314

    15 %

    29 956

    2 %

    P-2

    Baa1

    –

    0 %

    59 797

    4 %

    Iš viso

    1 376 824

    100 %

    1 451 970

    100 %

    3.2.5Išvestinių finansinių priemonių kredito rizika

    Toliau pateikiamoje lentelėje parodoma iždo portfelio, kurį sudaro vien tik valstybinio pavaldumo įstaigų, bankų ir subjektų, kurie nėra bankai, komerciniai vekseliai, kurių pradinis terminas yra daugiau nei trys mėnesiai, būklė. ES valstybės narės, jų agentūros, bankai ir subjektai, kurie nėra bankai, yra reikalavimus atitinkantys emitentai. Didžiausia leistina riba kiekvienam įgaliotajam emitentui yra 50 000 000 EUR (penkiasdešimt milijonų eurų). Atsižvelgiant į likvidumo reikalavimus, taip pat galima investuoti į vidutinės trukmės ir ilgalaikes obligacijas.

    tūkst. EUR

    Žemiausias trumpalaikis reitingas

    Žemiausias ilgalaikis reitingas

    2023 12 31

    2022 12 31

    („Moody’s“ terminas)

    („Moody’s“ terminas)

    P-1

    Aa2

    –

    0 %

    32 974

    45 %

    P-1

    Aa3

    –

    0 %

    4

    0 %

    P-1

    A3

    –

    0 %

    39 843

    55 %

    P-2

    A3

    –

    0 %

    182

    0 %

    Iš viso

     

    –

    0 %

    73 003

    100 %

    3.3Likvidumo rizika

    Šio skirsnio lentelėse analizuojami finansiniai pagal Priemonę prisiimti įsipareigojimai pagal išpirkimo datą, remiantis laikotarpiu, likusiu nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos iki sutartyje nustatytos išpirkimo datos (remiantis nediskontuotais pinigų srautais).

    Neišvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų atžvilgiu Priemonė susijusi su įsipareigojimais pagal neišmokėtas kredito dalis pagal pasirašytus paskolos susitarimus, pagal neišmokėtas pasirašytų kapitalo pasirašymo ir (arba) investicinių susitarimų dalis, pagal suteiktas paskolų garantijas arba pagal palūkanų subsidijas ir techninę pagalbą, kurias įsipareigota skirti.

    Paskoloms pagal IP nustatytas išmokėjimo terminas. Tačiau išmokų laikas ir sumos atspindi susijusių investicinių projektų pažangą. Be to, IP paskolos yra operacijos, atliekamos santykinai kintančioje aplinkoje, todėl jų išmokėjimo grafikui būdingas didelis neapibrėžtumas.

    Kapitalo investicijos tampa mokėtinomis, kai akcijų fondų valdytojai parengia galiojančius kvietimus įnešti kapitalo lėšų, kurie rodo jų investicinės veiklos pažangą. Lėšų įnešimo laikotarpis paprastai yra 3 metai, tačiau jis dažnai pratęsiamas vieniems arba dvejiems metams. Kai kurių išmokėjimo įsipareigojimų laikotarpis paprastai yra ilgesnis nei lėšų įnešimo laikotarpis, t. y. iki to laiko, kai galima visiškai disponuoti fondo investicijomis, kadangi fondo likvidumas gali būti nepakankamas, kad laikas nuo laiko būtų galima įvykdyti mokėjimo įsipareigojimus, kylančius dėl mokesčių ar kitokių išlaidų.

    Garantijoms netaikomi specialūs išmokėjimo įsipareigojimai, nebent pareikalaujama įvykdyti garantiją. Neapmokėtų garantijų suma sumažinama, atsižvelgiant į garantija užtikrintų paskolų grąžinimo grafiką.

    Palūkanų subsidijos, kurias įsipareigota skirti, išmokamos, kai subsidijuojamos paskolos finansuojamos iš Banko nuosavų išteklių. Todėl nurodytos išlaidos yra tik įsipareigojimai, susiję su tomis paskolomis, o ne su visa neišmokėtų palūkanų subsidijų, kurias įsipareigota skirti, suma. Kaip ir paskolų atveju, jų išmokėjimo grafikas nėra aiškus.

    Techninės pagalbos, kurią įsipareigojama skirti, bendros nominaliosios išlaidos lentelėje „Neišvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas“ rodo visą pagal pasirašytas techninės pagalbos sutartis neišmokėtą dalį. Išmokėjimo grafikui būdingas didelis neapibrėžtumas. Išmokamų pinigų srautai, priskirti terminų intervalui „3 mėnesiai arba trumpesnis“, reiškia iki finansinių ataskaitų sudarymo dienos gautų neapmokėtų sąskaitų faktūrų sumą.

    Neišvestinių priemonių finansiniai įsipareigojimai, kuriems sutartimi nenustatyta konkreti išpirkimo data, priskiriami kategorijai „Išpirkimo data neapibrėžta“. Įsipareigojimai, dėl kurių finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra užregistruotas išmokos reikalavimas, priskiriami atitinkamam terminų intervalui.

    3.3.2    Likvidumo rizikos vertinimas (tęsinys)

    Išvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas rodo apsikeitimo sandorių, įskaitant skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius (angl. CCS – cross currency swaps), skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandorius (angl. CCIRS – cross currency interest rate swaps), trumpalaikius valiutų apsikeitimo sandorius ir palūkanų normų apsikeitimo sandorius, sutartinius nediskontuotus bendruosius pinigų srautus.

    Neišvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas

    3 mėnesiai arba trumpesnis

    Nuo 3 mėn. iki 1 metų

    Nuo 1 iki 5 metų

    Daugiau kaip 5 metai

    Neapibrėžtas terminas

    Bendros nominaliosios išlaidos

    tūkst. EUR, 2023 12 31

    Paskolų, kurias įsipareigojama skirti, bet kurios neišmokėtos, išlaidos

    49 019

    6 000

    –

    –

    828 073

    883 092

    Investicinių lėšų, kurias įsipareigojama skirti, ir pasirašytų akcijų išlaidos

    –

    –

    –

    –

    297 534

    297 534

    Kita (pasirašytos, bet neišduotos garantijos, išduotos garantijos)

    –

    –

    –

    –

    47 749

    47 749

    Palūkanų subsidijų, kurias įsipareigojama skirti, išlaidos

    4 235

    –

    –

    –

    343 282

    347 517

    Techninės pagalbos, kurią įsipareigojama skirti, išlaidos

    849

    –

    –

    –

    25 343

    26 192

    Iš viso

    54 103

    6 000

    –

    –

    1 541 981

    1 602 084

    Neišvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas

    3 mėnesiai arba trumpesnis

    Nuo 3 mėn. iki 1 metų

    Nuo 1 iki 5 metų

    Daugiau kaip 5 metai

    Neapibrėžtas terminas

    Bendros nominaliosios išlaidos

    tūkst. EUR, 2022 12 31

    Paskolų, kurias įsipareigojama skirti, bet kurios neišmokėtos, išlaidos

    87 210

    21 208

    –

    –

    1 563 433

    1 671 851

    Investicinių lėšų, kurias įsipareigojama skirti, ir pasirašytų akcijų išlaidos

    4 676

    –

    –

    –

    406 496

    411 172

    Kita (pasirašytos, bet neišduotos garantijos, išduotos garantijos)

    –

    –

    –

    –

    49 378

    49 378

    Palūkanų subsidijų, kurias įsipareigojama skirti, išlaidos

    –

    –

    –

    –

    350 282

    350 282

    Techninės pagalbos, kurią įsipareigojama skirti, išlaidos

    924

    –

    –

    –

    32 149

    33 073

    Iš viso

    92 810

    21 208

    –

    –

    2 401 738

    2 515 756

    Išvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas

    3 mėnesiai arba trumpesnis

    Nuo 3 mėn. iki 1 metų

    Nuo 1 iki 5 metų

    Daugiau kaip 5 metai

    Bendros nominaliosios įplaukos / išlaidos

    tūkst. EUR, 2023 12 31

    CCS – įplaukos

    192

    10 909

    32 186

    1 706

    44 993

    CCS – išlaidos

    −90

    −10 212

    −23 783

    −1 828

    −35 913

    Trumpalaikiai valiutos apsikeitimo sandoriai. Įplaukos

    1 640 000

    –

    –

    –

    1 640 000

    Trumpalaikiai valiutos apsikeitimo sandoriai. Išlaidos

    −1 597 068

    –

    –

    –

    −1 597 068

    Iš viso

    43 034

    697

    8 403

    −122

    52 012

    Išvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas

    3 mėnesiai arba trumpesnis

    Nuo 3 mėn. iki 1 metų

    Nuo 1 iki 5 metų

    Daugiau kaip 5 metai

    Bendros nominaliosios įplaukos / išlaidos

    tūkst. EUR, 2022 12 31

    CCS ir CCIRS. Įplaukos

    88

    9 474

    38 431

    147

    48 140

    CCS ir CCIRS. Išlaidos

    −108

    −11 965

    −30 450

    −146

    −42 669

    Trumpalaikiai valiutos apsikeitimo sandoriai. Įplaukos

    1 790 000

    –

    –

    –

    1 790 000

    Trumpalaikiai valiutos apsikeitimo sandoriai. Išlaidos

    −1 724 227

    –

    –

    –

    −1 724 227

    Iš viso

    65 753

    −2 491

    7 981

    1

    71 244

    3.3.3     Iš viso Ilgalaikis finansinis turtas ir įsipareigojimai

    tūkst. EUR

    2023 12 31

    2022 12 31

    Finansinis turtas:

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

    1 755 831

    1 922 784

    Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

    820 713

    797 341

    Iš viso

    2 576 544

    2 720 125

    Finansiniai įsipareigojimai:

    Trečiosioms šalims mokėtina suma*

    389 116

    136 867

    Atidėjiniai kreditavimo įsipareigojimams

    19 038

    16 583

    Iš viso

    408 154

    153 450

    * Trečiosioms šalims mokėtinos sumos apima palūkanų subsidijas ir techninę pagalbą, kurios dar nėra išmokėtos valstybėms narėms, kai terminas iš esmės nenustatytas.

    3.4   Rinkos rizika

    Remiantis BPV, vertinamas atitinkamo portfelio grynosios dabartinės vertės padidėjimas arba sumažėjimas, kai 1 baziniu punktu (0,01 %) padidėja palūkanų normos, esant konkrečiam terminui: „pinigų rinkos – iki vienų metų“, „labai trumpam – 2–3 metai“, „trumpam – 4–6 metai“, „vidutiniam“ – 7–11 metų, „ilgam – 12–20 metų“ arba „labai ilgam – daugiau kaip 21 metai“.

    Siekiant nustatyti Priemonės eurais išreikštų paskolų pinigų srautų grynąją dabartinę vertę (GDV), naudojama 3 mėnesinių finansavimo eurais kreivė. Paskolų ne euro valiuta pinigų srautų GDV nustatoma taikant 3 mėnesių apsikeitimo sandorio eurais ir skirtingų valiutų apsikeitimo sandorio bazę. Tų valiutų, kurių patikima ir pakankamai išsami diskonto kreivė nėra žinoma, atžvilgiu taikoma EUR arba USD diskonto kreivė.

    Siekdama apskaičiuoti Priemonės mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorių grynąją dabartinę vertę, eurais išreikštiems pinigų srautams naudojama apsikeitimo sandorių eurais kreivė, o JAV doleriais išreikštiems pinigų srautams – apsikeitimo sandorių JAV doleriais kreivė.


    3.4.2    Palūkanų normos rizika (tęsinys)

    Kaip parodyta toliau pateikiamoje lentelėje, 2023 m. gruodžio 31 d. paskolų portfelio, įskaitant susijusius mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorius, grynoji dabartinė vertė sumažėjo 491 tūkst. EUR (2022 m. gruodžio 31 d. – sumažėjo 500 tūkst. EUR), visoms svarbioms palūkanų normos kreivėms kartu pakilus 1 baziniu punktu.

    Bazinio punkto vertė

    tūkst. EUR

    Pinigai

    Rinka

    Labai trumpas

    Trumpas

    Vidutinis

    Ilgas

    Labai ilgas

    Iš viso

    2023 m. gruodžio 31 d.

    1 metai

    2–3 metai

    4–6 metai

    7–11 metai

    12–20 metai

    Daugiau kaip 20 metai

    Bendras paskolų ir mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorių jautrumas

    −39

    −97

    −153

    −153

    −47

    −2

    −491

    Bazinio punkto vertė

    tūkst. EUR

    Pinigai

    Rinka

    Labai trumpas

    Trumpas

    Vidutinis

    Ilgas

    Labai ilgas

    Iš viso

    2022 12 31

    1 metai

    2–3 metai

    4–6 metai

    7–11 metai

    12–20 metai

    Daugiau kaip 20 metai

    Bendras paskolų ir mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorių jautrumas

    −34

    −98

    −154

    −162

    −50

    −2

    −500

    IP iždo turtas išreiškiamas eurais arba JAV doleriais.

    Nuo užsienio valiutos kurso rizikos apsidraudžiama sudarant skirtingų valiutų neatidėliotinus valiutos keitimo sandorius arba išankstinius sandorius, taip pat valiutų apsikeitimo sandorius arba skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius. Jeigu mano esant būtina ir tinkama, EIB Iždo departamentas gali imtis bet kokių kitų Banko politiką atitinkančių priemonių, kuriomis apsaugoma nuo rinkos rizikos, patiriamos dėl IP finansinės veiklos.

    3.4.2.2Užsienio valiutos kurso rizika ir IP finansuojamos arba garantuojamos operacijos

    Valstybių narių įnašai pagal IP mokami eurais. IP finansuojamos arba garantuojamos operacijos, taip pat palūkanų subsidijos gali būti išreikštos eurais, JAV doleriais ar bet kuria kita leistina valiuta.

    Užsienio valiutos kurso rizika (euro kaip pasirinktosios valiutos atžvilgiu) kyla visada, kai operacijos, atliekamos kita nei euras valiuta, nėra apdraustos. IP apdraudimo nuo užsienio valiutos kurso rizikos gairės pateiktos toliau. 

    3.4.2.2.1.JAV doleriais išreikštų operacijų apdraudimas

    Nuo užsienio valiutos kurso rizikos, kylančios, kai operacijos išreiškiamos JAV doleriais, turi būti apsidraudžiama agreguotuoju pagrindu, naudojant euro ir JAV dolerio apsikeitimo sandorius, kurie periodiškai pratęsiami ir kurių suma periodiškai patikslinama. Naudojant užsienio valiutų apsikeitimo sandorius siekiama dviejų tikslų. Viena vertus, gauti lėšų, reikalingų naujoms išmokoms (paskolos ir nuosavas turtas), kita vertus, išlaikyti užsienio valiutos makrolygio rizikos draudimą.

    Atsižvelgiant į planuojamas ar tikėtinas grįžtamąsias lėšas ar lėšų išmokėjimą, kiekvieno laikotarpio pradžioje nustatomi būsimojo laikotarpio JAV doleriais gautini ar mokėtini pinigų srautai. Kartu pratęsiami užsienio valiutos apsikeitimo sandoriai, kurių galiojimas baigiasi, o jų suma patikslinama taip, kad padengtų bent jau būsimu laikotarpiu numatomus likvidumo poreikius JAV doleriais.

    Kas mėnesį JAV dolerių užsienio valiutos kurso pozicija yra apdraudžiama, jei viršija atitinkamas ribas, sudarant neatidėliotinus valiutos keitimo sandorius arba išankstinius sandorius.

    Nenumatytas likvidumo JAV doleriais trūkumas pratęsimo laikotarpiu gali būti dengiamas sudarant ad hoc užsienio valiutos apsikeitimo sandorius, o dėl užsienio valiutos kurso pozicijos didinimo atsiradęs likvidžių lėšų perteklius investuojamas į iždo turtą arba iškeičiamas į eurus.

    3.4.2.2.2.Kitomis nei euras ar JAV doleris valiutomis atliekamų operacijų apdraudimas

    Kitomis nei euras ar JAV doleris valiutomis išreikštos IP operacijos apdraudžiamos tokio paties finansinio profilio kaip susijusi paskola skirtingų valiutų apsikeitimo sandoriais su sąlyga, kad veikia apsikeitimo sandorių rinka.

    Pagal IP vykdomos operacijos, išreiškiamos tokiomis valiutomis, kurioms negalima pritaikyti apsidraudimo galimybių arba toks apsidraudimas brangiai kainuoja. Šios operacijos išreikštos vietos valiutomis, tačiau atliktos eurais arba JAV doleriais. IP finansinės rizikos programoje, kurią 2015 m. sausio 22 d. patvirtino IP komitetas, nustatyta galimybė sintetiniu būdu apsidrausti nuo užsienio valiutos kurso pozicijos rizikos vietos valiutų, kurios yra stipriai teigiamai susietos su JAV doleriais, atveju, taikant JAV doleriais išreikštas išvestines finansines priemones. Vietos valiutos, kurios apsaugomos sintetiniu būdu, taikant JAV doleriais išreikštas išvestines finansines priemones, nurodytos 3.4.2.2.3 skirsnio lentelėje „Vietos valiutos (pagal sintetinį apsidraudimą)“, o vietos valiutos, kurioms netaikomas šis sintetinis apsidraudimas, nurodytos toje pačioje lentelėje kaip „Vietos valiutos (ne pagal sintetinį apsidraudimą)“.

    Be to, paskoloms, suteiktoms kitomis valiutomis nei eurai, JAV doleriai arba valiutomis, kurioms nėra apsidraudimo galimybių pagal skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius, IF taiko papildomą palūkanų komponentą, vadinamą „FX priemoka“, kad sumažintų galimo vietos valiutos nuvertėjimo riziką.

    3.4.2.2.3Užsienio valiutos kurso pozicija (tūkst. EUR)

    Šios pastabos lentelėse nurodoma Priemonės užsienio valiutos kurso pozicija.

    Užsienio valiutos kurso pozicija nurodyta toliau pateikiamose lentelėse pagal IP rizikos politiką (aprašytą IF finansinės rizikos programoje). Užsienio valiutos kurso pozicija taikant rizikos politiką yra grindžiama apskaitos duomenimis ir apibrėžiama kaip pasirinkto turto ir įsipareigojimų likutis. Užsienio valiutos kurso pozicijoje taikant rizikos politiką apibrėžti turtas ir įsipareigojimai pasirenkami taip, kad būtų užtikrinta, jog gautos pajamos būtų perskaičiuojamos tik į atskaitomybės valiutą (EUR).

    Akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių tikrosios vertės pokytis yra įtraukiamas į užsienio valiutos kurso poziciją taikant rizikos politiką, kaip ir paskolų bei išankstinių mokėjimų vertės sumažėjimas. Į užsienio valiutos kurso poziciją taikant rizikos politiką įtrauktos išvestinės finansinės priemonės vertinamos nominaliąja, o ne tikrąja verte, kad būtų suderintos su turto, kuris taip pat vertinamas nominaliąja verte, patikslinta pagal paskolų vertės sumažėjimą, išlaikyta verte.

    Toliau pateikiamose lentelėse likusi turto ir įsipareigojimų dalis, kurią pirmiausia sudaro susikaupusios paskolų, išvestinių finansinių priemonių ir subsidijų palūkanos, pateikiama kaip „Užsienio valiutos kurso pozicija netaikant rizikos politikos“.

    2023 12 31

    Turtas ir įsipareigojimai

    Įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai

    Valiutos

    Užsienio valiutos kurso pozicija taikant rizikos politiką

    Užsienio valiutos kurso pozicija netaikant rizikos politikos

    Užsienio valiutos kurso pozicija balanso sudarymo dieną

    USD

    −194 166

    −16 111

    −210 277

    306 161

    Vietos valiutos

    (pagal sintetinį apsidraudimą)*

    KES

    87 829

    −4 832

    82 997

    –

    TZS

    1 071

    19

    1 090

    –

    DOP

    16 663

    122

    16 785

    –

    UGX

    20 283

    221

    20 504

    –

    RWF

    55 837

    367

    56 204

    –

    Vietos valiutos

    (ne pagal sintetinį apsidraudimą)*

    HTG, MUR, MZN, XOF, ZMW, BWP, JMD, NGN, ZAR

    67 992

    −1 136

    66 856

    –

    Iš viso kita nei EUR valiuta

    55 509

    −21 350

    34 159

    306 161

    EUR

    –

    3 489 673

    3 489 673

    1 344 972

    Iš viso EUR ir ne EUR

    55 509

    3 468 323

    3 523 832

    1 651 133

    * Išsamiau apie sintetinį apsidraudimą žr. 3.4.2.2.2 skirsnyje.

    3.4.2.2.3 Užsienio valiutos kurso pozicija (tūkst. EUR) (tęsinys)

    2022 m. gruodžio 31 d.

    Turtas ir įsipareigojimai

    Įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai

    Valiutos

    Užsienio valiutos kurso pozicija taikant rizikos politiką

    Užsienio valiutos kurso pozicija netaikant rizikos politikos

    Užsienio valiutos kurso pozicija balanso sudarymo dieną

    USD

    −318 423

    −11 114

    −329 537

    844 247

    Vietos valiutos

    (pagal sintetinį apsidraudimą)*

    KES

    129 513

    36 883

    166 396

    –

    TZS

    7 355

    123

    7 478

    –

    DOP

    24 533

    301

    24 834

    –

    UGX

    32 632

    489

    33 121

    –

    RWF

    75 037

    698

    75 735

    –

    Vietos valiutos

    (ne pagal sintetinį apsidraudimą)*

    HTG, MUR, MZN, XOF, ZMW, BWP, JMD, NGN, ZAR

    86 929

    −479

    86 450

    –

    Iš viso kita nei EUR valiuta

    37 576

    26 901

    64 477

    844 247

    EUR

    –

    4 009 151

    4 009 151

    1 726 301

    Iš viso EUR ir ne EUR

    37 576

    4 036 052

    4 073 628

    2 570 548

    * Išsamiau apie sintetinį apsidraudimą žr. 3.4.2.2.2 skirsnyje.

    3.4.2.3Jautrumo užsienio valiutos kursui analizė

    2023 m. gruodžio 31 d. EUR kursui sumažėjus 10 procentų visų kitų valiutų atžvilgiu, įnašų mokėtojų ištekliai ir pelnas padidėtų ir sudarytų 2,9 mln. EUR (2022 m. gruodžio 31 d. – 7,2 mln. EUR). EUR kursui padidėjus 10 procentų visų
    kitų valiutų atžvilgiu, įnašų mokėtojų ištekliai sumažėtų ir sudarytų −2,4 mln. EUR (2022 m. gruodžio 31 d. –
    −5,9 mln. EUR).

    3.4.2.4Konvertavimo kursai

    Toliau nurodyti konvertavimo kursai buvo taikyti sudarant 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. balansus.

    2023 12 31

    2022 12 31

    Ne ES šalių valiutos

    Botsvanos pula (BWP)

    14,78

    13,59

    Dominikos Respublikos pesai (DOP)

    64,08

    59,84

    Fidžio doleriai (FJD)

    2,39

    2,32

    Haičio gurdas (HTG)

    143,68

    154,37

    Jamaikos doleris (JMD)

    168,22

    161,59

    Kenijos šilingai (KES)

    173,20

    131,68

    Mauritanijos ugijos (MRU)

    43,35

    39,04

    Mauricijaus rupijos (MUR)

    48,56

    46,83

    Mozambiko metikalis (MZN)

    69,98

    67,54

    Nigerijos naira (NGN)

    975,04

    478,02

    Ruandos frankai (RWF)

    1 385,07

    1 132,20

    Tanzanijos šilingai (TZS)

    2 772,53

    2 487,37

    Ugandos šilingai (UGX)

    4 178,00

    3 965,00

    JAV doleriai (USD)

    1,11

    1,07

    CFA frankai (XAF / XOF)

    655,96

    655,96

    Pietų Afrikos randai (ZAR)

    20,35

    18,10

    Zambijos kvača (ZMW)

    28,45

    19,28

    + / −10 % pakitus atskirų tiesioginių investicijų į nuosavą kapitalą ir į rizikos kapitalą vertei, o visiems kitiems kintamiesiems nepakitus, poveikis Priemonės įnašų mokėtojų ištekliams (pasikeitus nuosavo kapitalo priemonių portfelio tikrajai vertei)
    2023 m. gruodžio 31 d. buvo lygus 82,1 mln. EUR, arba atitinkamai −82,1 mln. EUR (2022 m. gruodžio 31 d. – 79,7 mln. EUR, arba atitinkamai −79,7 mln. EUR).

    4Finansinių priemonių tikroji vertė

    4.1Apskaitos klasifikacijos ir tikrosios vertės

    Toliau pateikiamose lentelėse parodoma finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų balansinė vertė ir tikroji vertė, įskaitant jos lygį tikrosios vertės hierarchijoje. Čia neįtraukta informacija apie finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų, kurie vertinami amortizuota savikaina, tikrąją vertę, nes balansinė vertė yra artima tikrajai vertei.

    2023 12 31

    Balansinė vertė

    Tikroji vertė

    tūkst. EUR

    Išvestinės finansinės priemonės

    Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

    Pinigai, paskolos ir išankstiniai mokėjimai

    Iždo finansinis turtas

    Kitas finansinis turtas / įsipareigojimai

    Iš viso

    1 lygis

    2 lygis

    3 lygis

    Iš viso

    Finansinis turtas, privalomai vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

    Išvestinės finansinės priemonės

    55 765

    –

    –

    –

    –

    55 765

    –

    55 765

    –

    55 765

    Rizikos kapitalo fondas

    –

    693 042

    –

    –

    –

    693 042

    –

    –

    693 042

    693 042

    Tiesioginės investicijos į nuosavą kapitalą

    –

    127 671

    –

    –

    –

    127 671

    –

    –

    127 671

    127 671

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

    –

    –

    124 323

    –

    –

    124 323

    –

    –

    124 323

    124 323

    Visas finansinis turtas, privalomai vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

    55 765

    820 713

    124 323

    –

    –

    1 000 801

    –

    55 765

    945 036

    1 000 801

    Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai

    –

    –

    1 376 824

    –

    –

    1 376 824

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

    –

    –

    1 558 989

    –

    –

    1 558 989

    Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos

    –

    –

    85 321

    –

    –

    85 321

    Iždo finansinis turtas

    –

    –

    –

    –

    –

    –

    Kitas turtas

    –

    –

    –

    –

    616

    616

    Visas finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina

    –

    –

    3 021 134

    –

    616

    3 021 750

    Iš viso finansinio turto

    55 765

    820 713

    3 145 457

    –

    616

    4 022 551

    Finansiniai įsipareigojimai amortizuota savikaina

    Atidėjiniai kreditavimo įsipareigojimams

    –

    –

    –

    –

    −19 038

    −19 038

    Trečiosioms šalims mokėtinos sumos

    –

    –

    –

    –

    −427 828

    −427 828

    Kiti įsipareigojimai

    –

    –

    –

    –

    −3 338

    −3 338

    Visi finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina

    –

    –

    –

    –

    −450 204

    −450 204

    Iš viso finansinių įsipareigojimų

    –

    –

    –

    –

    −450 204

    −450 204

    4Finansinių priemonių tikroji vertė (tęsinys)

    2022 12 31

    Balansinė vertė

    Tikroji vertė

    tūkst. EUR

    Išvestinės finansinės priemonės

    Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

    Pinigai, paskolos ir išankstiniai mokėjimai

    Iždo finansinis turtas

    Kitas finansinis turtas / įsipareigojimai

    Iš viso

    1 lygis

    2 lygis

    3 lygis

    Iš viso

    Finansinis turtas, privalomai vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

    Išvestinės finansinės priemonės

    75 852

    –

    –

    –

    –

    75 852

    –

    75 852

    –

    75 852

    Rizikos kapitalo fondas

    –

    684 564

    –

    –

    –

    684 564

    –

    –

    684 564

    684 564

    Tiesioginės investicijos į nuosavą kapitalą

    –

    112 777

    –

    –

    –

    112 777

    –

    –

    112 777

    112 777

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

    –

    –

    95 604

    –

    –

    95 604

    –

    –

    95 604

    95 604

    Visas finansinis turtas, privalomai vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

    75 852

    797 341

    95 604

    –

    –

    968 797

    –

    75 852

    892 945

    968 797

    Finansinis turtas amortizuota savikaina

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai

    –

    –

    1 451 970

    –

    –

    1 451 970

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

    –

    –

    1 754 182

    –

    –

    1 754 182

    Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos

    –

    –

    85 321

    –

    –

    85 321

    Iždo finansinis turtas

    –

    –

    –

    73 003

    –

    73 003

    Kitas turtas

    –

    –

    –

    –

    950

    950

    Visas finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina

    –

    –

    3 291 473

    73 003

    950

    3 365 426

    Iš viso finansinio turto

    75 852

    797 341

    3 387 077

    73 003

    950

    4 334 223

    Finansiniai įsipareigojimai amortizuota savikaina

    Atidėjiniai kreditavimo įsipareigojimams

    –

    –

    –

    –

    −16 583

    −16 583

    Trečiosioms šalims mokėtinos sumos

    –

    –

    –

    –

    −190 927

    −190 927

    Kiti įsipareigojimai

    –

    –

    –

    –

    −2 419

    −2 419

    Visi finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina

    –

    –

    –

    –

    −209 929

    −209 929

    Iš viso finansinių įsipareigojimų

    –

    –

    –

    –

    −209 929

    −209 929

    4.2 Tikrosios vertės nustatymas

    Vertinimo metodas

    Svarbūs rinkoje negaunami duomenys

    Rinkoje negaunamų duomenų ir tikrosios vertės nustatymo santykis

    Tikrąja verte apskaitytos finansinės priemonės

    Išvestinės finansinės priemonės

    Diskontuotas pinigų srautas. Būsimieji pinigų srautai apskaičiuojami remiantis išankstiniu valiutos kursu / palūkanų normomis (iš stebimų išankstinių valiutos kursų ir pelningumo kreivių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje) ir sutartinėmis išankstinėmis / palūkanų normomis, diskontuotomis taip, kad būtų atsižvelgta į įvairių sandorio šalių kredito riziką.

    Vertinant ir diskontuojant pinigų srautus naudojamos kreivės kalibruojamos pagal rinkos duomenis, o portfelio apsikeitimo sandorių terminai neviršija ilgiausio įvesties duomenyse nurodyto termino. Todėl nestebimų įvesties duomenų nėra.

    Netaikoma

    Rizikos kapitalo fondas

    Patikslintos grynosios vertės metodas. Tikroji vertė nustatoma vadovaujantis arba Priemonės nuosavybės grynąją turto vertę lemiančioje priemonėje procentine dalimi, kuri atsispindi vėliausioje ataskaitoje, patikslintoje pagal pinigų srautus, arba, kai įmanoma, atitinkamo fondo valdytojo pateikta tikslia akcijos verte tą pačią dieną. Siekiant išlyginti turimos naujausios grynosios turto vertės ir metų pabaigos ataskaitose pateiktos vertės skirtumą, atliekama vėlesnių įvykių peržiūros procedūra ir, jei reikia, patikslinama pateikta grynoji turto vertė.

    Laiko, praėjusio nuo paskutinės rizikos kapitalo fondo finansinių ataskaitų sudarymo dienos iki vertinimo dienos, tikslinimas, atsižvelgiant į: veiklos išlaidas ir valdymo mokesčius, tolesnius rizikos kapitalo fondo pagrindinio turto tikrosios vertės pokyčius, papildomus įsipareigojimus, rinkos pokyčius ar kitus ekonominių sąlygų pokyčius.

    Kuo ilgesnis laikotarpis praėjo nuo vertinimo tikrąja verte dienos iki paskutinės rizikos kapitalo fondo finansinių ataskaitų sudarymo dienos, tuo didesnis praėjusio laiko tikslinimas.

    Tiesioginės investicijos į nuosavą kapitalą

    Patikslintas grynasis turtas

    Laiko, praėjusio nuo subjekto, į kurį investuojama, paskutinės finansinių ataskaitų sudarymo dienos iki vertinimo dienos, tikslinimas, atsižvelgiant į: veiklos išlaidas, tolesnius subjekto, į kurį investuojama, pagrindinio turto tikrosios vertės pokyčius, papildomus įsipareigojimus, rinkos pokyčius ar kitus ekonominių sąlygų pokyčius, kapitalo padidinimą, pardavimą ar kontrolės pasikeitimą.

    Kuo didesnė

    paklausos diskonto norma,

    tuo mažesnė tikroji vertė.

    Diskontas dėl nepakankamos paklausos (likvidumo), nustatomas atsižvelgiant į ankstesnių sandorių su panašiomis akcijomis toje šalyje (regione) kainas, svyruojantis nuo 5 iki 30 %.

    Paskolos tikrąja

    verte (IFE)

    Veiklą tęsiantiems skolininkams. Diskontuoti pinigų srautai, naudojant sutartyje numatytus / tikėtinus būsimuosius pinigų srautus, diskontuotus taikant atitinkamą pagal riziką pakoreguotą diskonto normą, kuri atspindi paskolai būdingą riziką (įskaitant skolininko kredito riziką). Diskonto norma lyginama (vertinama) su bet kuriuo atitinkamu rinkos lyginamuoju rodikliu.

    Veiklos netęsiantiems skolininkams. Grynojo turto metodas (likvidacinės vertės metodas).

    Diskonto normos komponentai, atspindintys skolininko kredito riziką, palyginti su nerizikingomis rinkos normomis.

    Kuo didesnė diskonto norma, tuo mažesnė tikroji vertė.


    0.0.1Vertinimo metodai ir svarbūs rinkoje negaunami duomenys (tęsinys)

    Vertinimo metodas

    Svarbūs rinkoje negaunami duomenys

    Rinkoje negaunamų duomenų ir tikrosios vertės nustatymo santykis

    Tikrąja verte neapskaitomos finansinės priemonės

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

    Diskontuoti pinigų srautai. Vertinimo modeliuose naudojami sutartyje numatyti pinigų srautai, kurie priklauso nuo to, ar skolininkas vykdys finansinius įsipareigojimus, ir neatsižvelgiama į jokias užtikrinimo priemonių, kuriomis padengiamos pagrindinės pozicijos, vertes ar ankstyvo paskolos grąžinimo scenarijus. Norint apskaičiuoti paskolų grynąją dabartinę vertę, pagal modelį diskontuojami kiekvienos paskolos sutartyje numatyti pinigų srautai, naudojant patikslintą rinkos diskonto normos kreivę. Tada atskiros paskolos grynoji dabartinė vertė yra patikslinama atsižvelgiant į svarbius susijusius tikėtinus nuostolius. Tada rezultatai susumuojami, kad būtų gauta paskolų ir išankstinių mokėjimų tikroji vertė.

    Netaikoma

    Netaikoma

    Iždo finansinis turtas

    Diskontuoti pinigų srautai.

    Netaikoma

    Netaikoma



    0.0.13 lygio tikrosios vertės

    3 lygio tikrųjų verčių suderinimas

    Toliau pateikiamoje lentelėje nurodomi 3 lygio priemonių pokyčiai 13 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais:

    tūkst. EUR

    Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

    Likutis 2023 m. sausio 1 d.

    797 341

    Pelnas arba nuostoliai, pripažinti pelno arba nuostolių ataskaitoje:

    Tikrosios vertės koregavimo pardavimo atveju pripažinimo panaikinimas

    –

    Akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių grynasis tikrosios vertės pokytis

    −15 142

    Iš viso

    −15 142

    Išmokos

    101 100

    Grąžintos sumos

    −32 560

    Užsienio valiutos kursų skirtumai

    −30 026

    Likutis 2023 m. gruodžio 31 d.

    820 713

    tūkst. EUR

    Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

    Likutis 2022 m. sausio 1 d.

    697 631

    Pelnas arba nuostoliai, pripažinti pelno arba nuostolių ataskaitoje:

    Tikrosios vertės koregavimo pardavimo atveju pripažinimo panaikinimas

    99

    Akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių grynasis tikrosios vertės pokytis

    9 172

    Iš viso

    9 271

    Išmokos

    139 935

    Grąžintos sumos

    −74 959

    Užsienio valiutos kursų skirtumai

    25 463

    Likutis 2022 m. gruodžio 31 d.

    797 341

    2023 ir 2022 m. taikant Priemonę neatlikta perkėlimų iš tikrosios vertės hierarchijos 3 lygio ar į jį.



    1Pinigai ir pinigų ekvivalentai

    Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro:

    tūkst. EUR

    2023 12 31

    2022 12 31

    Grynieji pinigai kasoje

    146 494

    328 079

    Terminuotieji indėliai

    625 403

    963 004

    Komerciniai vekseliai

    599 507

    159 506

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai pinigų srautų ataskaitoje

    1 371 404

    1 450 589

    Sukauptos palūkanos

    5 420

    1 381

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai finansinės būklės ataskaitoje

    1 376 824

    1 451 970

    2023 12 31

    Tikroji vertė

    Tariamoji suma

    tūkst. EUR

    Turtas

    Įsipareigojimai

    Skirtingų valiutų apsikeitimo sandoriai

    9 983

    –

    43 250

    Valiutų apsikeitimo sandoriai

    45 782

    –

    1 640 000

    Iš viso išvestinių finansinių priemonių

    55 765

    –

    1 683 250

    2022 12 31

    Tikroji vertė

    Tariamoji suma

    tūkst. EUR

    Turtas

    Įsipareigojimai

    Skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandoriai

    4 778

    –

    47 033

    Valiutų apsikeitimo sandoriai

    71 074

    –

    1 790 000

    Iš viso išvestinių finansinių priemonių

    75 852

    –

    1 837 033

    3Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

    7.1 Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

    Toliau pateikiamoje lentelėje parodoma, kaip suderinamas paskolų ir išankstinių mokėjimų laikotarpio pradžios ir pabaigos balansas.

    tūkst. EUR

    Bendrosios paskolos*

    Pirmaeilės paskolos

    Subordinuotosios paskolos

    Iš viso

    Nominali paskolų suma amortizuota savikaina 2023 m. sausio 1 d.

    1 236 887

    563 277

    –

    1 800 164

    Išmokos

    154 587

    11 986

    –

    166 573

    Nurašytos sumos

    –

    –

    –

    –

    Grąžintos sumos

    −219 739

    −67 902

    –

    −287 641

    Kapitalizuotos palūkanos

    –

    –

    –

    –

    Užsienio valiutos kursų skirtumai

    −73 614

    −12 024

    –

    −85 638

    Nominali paskolų suma amortizuota savikaina 2023 m. gruodžio 31 d.

    1 098 121

    495 337

    –

    1 593 458

    Vertės sumažėjimas dėl atidėjinių nuostoliams 2023 m. sausio 1 d.

    −37 604

    −22 798

    –

    −60 402

    Tikėtinų kredito nuostolių 12-os mėnesių laikotarpiu grynasis pokytis

    −287

    −92

    –

    −379

    Tikėtinų kredito nuostolių finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi, grynasis pokytis

    −1 060

    4 887

    –

    3 827

    Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi

    –

    –

    –

    –

    Tikėtinų kredito nuostolių finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi, atkūrimas

    5 205

    402

    –

    5 607

    Užsienio valiutos kursų skirtumai

    1 348

    402

    –

    1 750

    Vertės sumažėjimas dėl atidėjinių nuostoliams 2023 m. gruodžio 31 d.

    −32 398

    −17 199

    –

    −49 597

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai amortizuota savikaina 2023 m. gruodžio 31 d.

    1 065 723

    478 138

    –

    1 543 861

    Nominali paskolų suma tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, 2023 m. sausio 1 d.

    1 080

    72 923

    66 833

    140 836

    Išmokos

    –

    37 092

    3 572

    40 664

    Grąžintos sumos

    –

    −514

    –

    −514

    Užsienio valiutos kursų skirtumai

    –

    −2 925

    48

    −2 877

    Nominali paskolų suma tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, 2023 m. gruodžio 31 d.

    1 080

    106 576

    70 453

    178 109

    Tikrosios vertės tikslinimas 2023 m. sausio 1 d.

    −1 080

    −26 420

    −17 732

    −45 232

    Grynasis tikrosios vertės pokytis

    –

    −8 941

    9

    −8 932

    Užsienio valiutos kursų skirtumai

    –

    378

    –

    378

    Tikrosios vertės tikslinimas 2023 m. gruodžio 31 d.

    −1 080

    −34 983

    −17 723

    −53 786

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, 2023 m. gruodžio 31 d.

    –

    71 593

    52 730

    124 323

    Amortizuota savikaina

    −3 518

    −4 040

    –

    −7 558

    Palūkanos

    11 560

    10 876

    250

    22 686

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai 2023 m. gruodžio 31 d.

    1 073 765

    556,567

    52,980

    1 683 312

    * Įskaitant atstovavimo susitarimus.

    7    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai (tęsinys)

    (tūkst. EUR)

    Bendrosios paskolos*

    Pirmaeilės paskolos

    Subordinuotosios paskolos

    Iš viso

    Nominali paskolų suma amortizuota savikaina 2022 m. sausio 1 d.

    1 260 960

    549 115

    –

    1 810 075

    Išmokos

    186 211

    68 638

    –

    254 849

    Grąžintos sumos

    −246 403

    −74 267

    –

    −320 670

    Užsienio valiutos kursų skirtumai

    36 119

    19 791

    –

    55 910

    Nominali paskolų suma amortizuota savikaina 2022 m. gruodžio 31 d.

    1 236 887

    563 277

    –

    1 800 164

    Vertės sumažėjimas dėl atidėjinių nuostoliams 2022 m. sausio 1 d.

    −43 723

    −22 191

    –

    −65 914

    Tikėtinų kredito nuostolių 12-os mėnesių laikotarpiu grynasis pokytis

    −7 009

    −750

    –

    −7 759

    Tikėtinų kredito nuostolių finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi, grynasis pokytis

    4 305

    1 176

    –

    5 481

    Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi

    –

    −393

    –

    −393

    Tikėtinų kredito nuostolių finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi, atkūrimas

    11 082

    151

    –

    11 233

    Užsienio valiutos kursų skirtumai

    −2 259

    −791

    –

    −3 050

    Vertės sumažėjimas dėl atidėjinių nuostoliams 2022 m. gruodžio 31 d.

    −37 604

    −22 798

    –

    −60 402

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai amortizuota savikaina 2022 m. gruodžio 31 d.

    1 199 283

    540 479

    –

    1 739 762

    Nominali paskolų suma tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, 2022 m. sausio 1 d.

    1 080

    70 936

    200 000

    272 016

    Išmokos

    –

    5 644

    –

    5 644

    Grąžintos sumos

    –

    −4 544

    −133 167

    −137 711

    Užsienio valiutos kursų skirtumai

    –

    887

    –

    887

    Nominali paskolų suma tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, 2022 m. gruodžio 31 d.

    1 080

    72 923

    66 833

    140 836

    Tikrosios vertės tikslinimas 2022 m. sausio 1 d.

    −1 080

    −24 613

    −16 332

    −42 025

    Grynasis tikrosios vertės pokytis

    –

    −1 680

    −1 400

    −3 080

    Užsienio valiutos kursų skirtumai

    –

    −127

    –

    −127

    Tikrosios vertės tikslinimas 2022 m. gruodžio 31 d.

    −1 080

    −26 420

    −17 732

    −45 232

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, 2022 m. gruodžio 31 d.

    –

    46 503

    49 101

    95 604

    Amortizuota savikaina

    −3 450

    −3 718

    –

    −7 168

    Palūkanos

    11 809

    9 741

    38

    21 588

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai 2022 m. gruodžio 31 d.

    1 207 642

    593 005

    49 139

    1 849 786

    * Įskaitant atstovavimo susitarimus.

    3.0Paskolų ir išankstinių mokėjimų vertės sumažėjimas. Atidėjiniai nuostoliams

    2023

    Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu

    tūkst. EUR

    Tikėtini kredito nuostoliai 12-os mėnesių laikotarpiu

    Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi

    Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi

    Iš viso

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai amortizuota savikaina

    Likutis 2023 m. sausio 1 d.

    11 370

    28 817

    20 215

    60 402

    Perkėlimas į tikėtinus kredito nuostolius 12-os mėnesių laikotarpiu

    869

    −4 217

    –

    −3 348

    Perkėlimas į tikėtinus kredito nuostolius finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi

    −927

    3 593

    –

    2 666

    Atidėjinio nuostoliams grynasis vertinimas

    −993

    −4 333

    −2 873

    −8 199

    Naujas sukurtas arba įsigytas finansinis turtas

    1 470

    1 188

    –

    2 658

    Finansinis turtas, kurio pripažinimas nutraukiamas

    −41

    −57

    −2 734

    −2 832

    Užsienio valiutos kursų skirtumai*

    −784

    −317

    −649

    −1 750

    Likutis 2023 m. gruodžio 31 d.

    10 964

    24 674

    13 959

    49 597

    2022

    Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu

    tūkst. EUR

    Tikėtini kredito nuostoliai 12-os mėnesių laikotarpiu

    Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi

    Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi

    Iš viso

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai amortizuota savikaina

    Likutis 2022 m. sausio 1 d.

    3 565

    33 268

    29 081

    65 914

    Perkėlimas į tikėtinus kredito nuostolius 12-os mėnesių laikotarpiu

    2 293

    −7 061

    –

    −4 768

    Perkėlimas į tikėtinus kredito nuostolius finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi

    −489

    3 160

    –

    2 671

    Perkėlimas į tikėtinus kredito nuostolius finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi

    –

    −617

    393

    −224

    Atidėjinio nuostoliams grynasis vertinimas

    4 101

    −2 472

    −6 045

    −4 416

    Naujas sukurtas arba įsigytas finansinis turtas

    1 878

    1 670

    –

    3 548

    Finansinis turtas, kurio pripažinimas nutraukiamas

    −24

    −160

    −5 189

    −5 373

    Užsienio valiutos kursų skirtumai*

    46

    1 029

    1 975

    3 050

    Likutis 2022 m. gruodžio 31 d.

    11 370

    28 817

    20 215

    60 402

    * Užsienio valiutos kurso pokyčiai neįtraukiami į sumas, nurodytas pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje bei įnašų mokėtojų išteklių pokyčių ataskaitoje.

    4Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

    tūkst. EUR

    Rizikos kapitalo fondai

    Tiesioginės investicijos į nuosavą kapitalą

    Iš viso

    Savikaina 2023 m. sausio 1 d.

    580 534

    81 711

    662 245

    Išmokos

    101 100

    –

    101 100

    Grąžintos sumos / pardavimai

    −32 560

    –

    −32 560

    Užsienio valiutos kursų skirtumai

    −15 727

    −8 256

    −23 983

    Savikaina 2023 m. gruodžio 31 d.

    633 347

    73 455

    706 802

    Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2023 m. sausio 1 d.

    104 030

    31 066

    135 096

    Nerealizuoto pelno ir nuostolių grynasis pokytis

    −43 652

    28 510

    −15 142

    Tikrosios vertės koregavimo dėl apsikeitimo nuosavybės vertybiniais popieriais sandorio pripažinimo panaikinimas

    –

    –

    –

    Užsienio valiutos kursų skirtumai

    −683

    −5 360

    −6 043

    Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2023 m. gruodžio 31 d.

    59 695

    54 216

    113 911

    Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai 2023 m. gruodžio 31 d.

    693 042

    127 671

    820 713

    tūkst. EUR

    Rizikos kapitalo fondai

    Tiesioginės investicijos į nuosavą kapitalą

    Iš viso

    Savikaina 2022 m. sausio 1 d.

    493 161

    77 478

    570 639

    Išmokos

    139 935

    –

    139 935

    Grąžintos sumos / pardavimai

    −74 959

    –

    −74 959

    Apsikeitimo nuosavybės vertybiniais popieriais sandoris

    –

    3 598

    3 598

    Užsienio valiutos kursų skirtumai

    22 397

    635

    23 032

    Savikaina 2022 m. gruodžio 31 d.

    580 534

    81 711

    662 245

    Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2022 m. sausio 1 d.

    97 409

    29 583

    126 992

    Nerealizuoto pelno ir nuostolių grynasis pokytis

    4 149

    5 023

    9 172

    Tikrosios vertės koregavimo pardavimo atveju pripažinimo panaikinimas

    –

    −3 499

    −3 499

    Užsienio valiutos kursų skirtumai

    2 472

    −41

    2 431

    Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2022 m. gruodžio 31 d.

    104 030

    31 066

    135 096

    Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai 2022 m. gruodžio 31 d.

    684 564

    112 777

    797 341

    5Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos

    85,3 mln. EUR (2022 m – 85,3 mln. EUR) iš įnašų mokėtojų gautiną sumą sudaro vien tik pareikalauti, bet neįmokėti valstybių narių įnašai.

    6Iždo finansinis turtas

    Iždo portfelį sudaro kotiruojamos obligacijos, kurių likęs terminas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra trumpesnis nei trys mėnesiai. Toliau pateikiamoje lentelėje parodomi iždo portfelio pokyčiai.

    tūkst. EUR

    Likutis 2023 m. sausio 1 d.

    73 003

    Įsigijimai

    348 523

    Išpirkimo terminai

    −421 278

    Priedų / nuolaidų amortizacijos pokytis

    −248

    Sukauptų palūkanų pokytis

    –

    Likutis 2023 m. gruodžio 31 d.

    –

    tūkst. EUR

    Likutis 2022 m. sausio 1 d.

    –

    Įsigijimai

    920 290

    Išpirkimo terminai

    −847 608

    Priedų / nuolaidų amortizacijos pokytis

    247

    Sukauptų palūkanų pokytis

    74

    Likutis 2022 m. gruodžio 31 d.

    73 003

    tūkst. EUR

    2023 12 31

    2022 12 31

    Iš EIB gautina suma

    616

    940

    Finansinės garantijos

    –

    10

    Iš viso kito turto

    616

    950

    tūkst. EUR

    2023 12 31

    2022 12 31

    Būsimojo laikotarpio palūkanų subsidijos

    47 313

    51 498

    Būsimojo laikotarpio komisiniai už paskolas ir išankstinius mokėjimus

    1 202

    919

    Iš viso būsimojo laikotarpio pajamų

    48 515

    52 417

    9Atidėjiniai kreditavimo įsipareigojimams

    Toliau pateikiamose lentelėse parodoma, kaip suderinamas neišmokėtų paskolų atidėjinių nuostoliams (kreditavimo įsipareigojimų) laikotarpio pradžios ir pabaigos balansas.

    2023

    tūkst. EUR

    Tikėtini kredito nuostoliai 12-os mėnesių laikotarpiu

    Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi

    Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi

    Iš viso

    Kreditavimo įsipareigojimai

    Sausio 1 d. likutis

    4 825

    11 758

    –

    16 583

    Perkėlimas į tikėtinus kredito nuostolius finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi

    −163

    1 955

    –

    1 792

    Atidėjinio nuostoliams grynasis vertinimas

    466

    8 206

    –

    8 672

    Naujas sukurtas arba įsigytas finansinis turtas

    −1 295

    −1 461

    –

    −2 756

    Finansinis turtas, kurio pripažinimas nutraukiamas

    −1 120

    −4 118

    –

    −5 238

    Užsienio valiutos kursų skirtumai

    2

    −17

    –

    −15

    Gruodžio 31 d. likutis

    2 715

    16 323

    –

    19 038

    2022

    tūkst. EUR

    Tikėtini kredito nuostoliai 12-os mėnesių laikotarpiu

    Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi

    Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi

    Iš viso

    Kreditavimo įsipareigojimai

    Sausio 1 d. likutis

    1 693

    14 909

    –

    16 602

    Perkėlimas į tikėtinus kredito nuostolius finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi

    −302

    4 687

    –

    4 385

    Atidėjinio nuostoliams grynasis vertinimas

    3 147

    −6 797

    –

    −3 650

    Naujas sukurtas arba įsigytas finansinis turtas

    428

    354

    –

    782

    Finansinis turtas, kurio pripažinimas nutraukiamas

    −142

    −1 395

    –

    −1 537

    Užsienio valiutos kursų skirtumai

    1

    –

    –

    1

    Gruodžio 31 d. likutis

    4 825

    11 758

    –

    16 583

    tūkst. EUR

    2023 12 31

    2022 12 31

    Grynosios bendrosios administracinės išlaidos, mokėtinos EIB

    29 655

    33 628

    Kitos sumos, mokėtinos EIB

    39 384

    1 460

    Valstybėms narėms dar neišmokėtos palūkanų subsidijos ir TP

    358 789

    155 839

    Iš viso trečiosioms šalims mokėtinų sumų

    427 828

    190 927

    tūkst. EUR

    2023 12 31

    2022 12 31

    Iš anksto gauti paskolos mokėjimai

    2 727

    1 790

    Būsimojo laikotarpio pajamos iš palūkanų subsidijų

    611

    629

    Iš viso kitų įsipareigojimų

    3 338

    2 419

    12Pareikalautieji valstybių narių įnašai (tūkst. EUR)

    Valstybės narės

    Priemonei skirtas įnašas

    Įnašas, skirtas palūkanų subsidijoms ir techninei pagalbai

    Iš viso įnešta

    Pareikalauta, bet neįmokėta*

    Austrija

    94 677

    20 161

    114 838

    2 398

    Belgija

    138 169

    28 441

    166 610

    3 249

    Bulgarija

    2 660

    1 361

    4 021

    219

    Kroatija

    1 126

    969

    2 095

    225

    Kipras

    1 566

    750

    2 316

    112

    Čekijos Respublika

    9 697

    4 961

    14 658

    797

    Danija

    77 279

    16 633

    93 912

    1 980

    Estija

    992

    521

    1 513

    86

    Suomija

    55 115

    12 364

    67 479

    1 509

    Prancūzija

    818 754

    159 285

    978 039

    17 813

    Vokietija

    823 467

    173 107

    996 574

    20 580

    Graikija

    50 271

    12 130

    62 401

    1 507

    Vengrija

    9 230

    4 295

    13 525

    615

    Airija

    27 921

    7 387

    35 308

    940

    Italija

    470 233

    104 875

    575 108

    12 530

    Latvija

    1 364

    709

    2 073

    116

    Lietuva

    2 248

    1 138

    3 386

    181

    Liuksemburgas

    10 395

    2 194

    12 589

    255

    Malta

    526

    253

    779

    38

    Nyderlandai

    187 913

    40 256

    228 169

    4 777

    Lenkija

    24 591

    12 537

    37 128

    2 007

    Portugalija

    39 250

    9 557

    48 807

    1 197

    Rumunija

    7 734

    4 200

    11 934

    718

    Slovakija

    4 231

    2 248

    6 479

    376

    Slovėnija

    3 137

    1 507

    4 644

    225

    Ispanija

    250 314

    63 448

    313 762

    7 932

    Švedija

    102 760

    23 561

    126 321

    2 939

    Jungtinė Karalystė

    506 075

    120 148

    626 223

    –

    Iš viso 2023 m. gruodžio 31 d.

    3 721 695

    828 996

    4 550 691

    85 321

    Iš viso 2022 m. gruodžio 31 d.

    3 701 695

    548 996

    4 250 691

    85 321

    * 2023 m. lapkričio 15 d. Taryba nustatė kiekvienos valstybės narės 2024 m. sausio 21 d. mokėtinų įnašų sumas. 2023 m. gruodžio 31 d. dar nebuvo įmokėta 85,3 mln. EUR suma.

    13Valstybių narių sumokėti įnašai

    tūkst. EUR

    Europos Komisija

    JK

    Iš viso

    AKR

    UŠT

    Iš viso

    Valstybių narių sumokėti įnašai

    2023 m. sausio 1 d.

    –

    –

    –

    –

    –

    Grįžtamosios lėšos, palyginti su 2021 m.

    251 000

    7 000

    258 000

    44 386

    302 386

    Grįžtamosios lėšos, palyginti su 2022 m.

    236 883

    6 732

    243 615

    41 912

    285 527

    Valstybių narių sumokėti įnašai

    2023 m. gruodžio 31 d.

    487 883

    13 732

    501 615

    86 298

    587 913

    tūkst. EUR

    2023 12 31

    2022 12 31

    Įsipareigojimai

    Neišmokėtos paskolos

    883 092

    1 671 851

    Neišmokėtos sumos, kurias įsipareigota skirti, susijusios su akcijomis ir kitais kintamo pelningumo vertybiniais popieriais

    297 534

    411 172

    Išduotos garantijos

    985

    –

    Palūkanų subsidijos ir techninė pagalba

    422 758

    441 630

    Neapibrėžtieji įsipareigojimai

    Pasirašytos, bet neišduotos garantijos

    46 764

    49 378

    Visi įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai

    1 651 133

    2 574 031

    tūkst. EUR

    Nuo 2023 01 01

    Nuo 2022 01 01

    iki 2023 12 31

    iki 2022 12 31

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai

    36 668

    1 999

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

    95 137

    82 162

    Palūkanų subsidijos

    10 029

    9 625

    Iždo finansinis turtas

    3 584

    –

    Išvestinės finansinės priemonės

    2 918

    –

    Iš viso pajamų iš palūkanų ir panašių pajamų

    148 336

    93 786

    Pagrindiniai palūkanų ir panašių išlaidų komponentai:

    tūkst. EUR

    Nuo sausio 1 d. 2023

    Nuo sausio 1 d. 2022

    iki 2023 12 31

    iki 2022 12 31

    Išvestinės finansinės priemonės

    –

    −5 080

    Iždo finansinis turtas

    –

    −399

    Iš viso palūkanų ir panašių išlaidų

    –

    −5 479

    16Mokesčių ir komisinių pajamos ir išlaidos

    tūkst. EUR

    Nuo 2023 01 01

    Nuo 2022 01 01

    iki 2023 12 31

    iki 2022 12 31

    Paskolų ir išankstinių mokėjimų mokesčiai ir komisiniai

    1

    42

    Finansinių garantijų mokesčiai ir komisiniai

    24

    469

    Iš viso mokesčių ir komisinių pajamų

    25

    511

    Pagrindiniai mokesčių ir komisinių išlaidų komponentai

    tūkst. EUR

    Nuo 2023 01 01

    Nuo 2022 01 01

    iki 2023 12 31

    iki 2022 12 31

    Trečiosioms šalims sumokėti su akcijomis ir kitais kintamo pelningumo vertybiniais popieriais susiję komisiniai

    −62

    −761

    Iš viso mokesčių ir komisinių išlaidų

    −62

    −761

    17Akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių grynasis rezultatas

    Akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių grynojo rezultato pagrindiniai komponentai:

    tūkst. EUR

    Nuo 2023 01 01

    Nuo 2022 01 01

    iki 2023 12 31

    iki 2022 12 31

    Grynosios pajamos

    130

    35

    Dividendų pajamos

    6 555

    15 225

    Grynasis tikrosios vertės pokytis

    −15 142

    9 172

    Akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių grynasis rezultatas

    −8 457

    24 432

    tūkst. EUR

    Nuo 2023 01 01 iki 2023 12 31

    Nuo 2022 01 01 iki 2022 12 31

    Užsienio valiutos pozicijų perkainojimas

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai

    −123

    6 687

    Išvestinės finansinės priemonės

    86 071

    −194 033

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

    −89 458

    50 951

    Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

    −30 026

    25 464

    Kita

    3 479

    −934

    Užsienio valiutos pozicijų perkainojimas, iš viso

    −30 057

    −111 865

    Valiutų apsikeitimo sandorių realizuoti rezultatai (apsidraudimo išlaidos)

    −37 828

    −28 239

    Grynasis užsienio valiutos keitimo rezultatas

    −67 885

    −140 104

    Struktūrizuoto ūkio subjekto apibrėžtis

    Struktūrizuotas ūkio subjektas – tai subjektas, sukurtas taip, kad balsavimo arba panašios teisės nebūtų lemiamas veiksnys sprendžiant, kas kontroliuoja subjektą. 12-ajame TFAS nurodoma, kad struktūrizuotam ūkio subjektui dažnai būdingi keli ar visi šie požymiai:

    -apribota veikla,

    -siauras ir aiškiai apibrėžtas tikslas, pavyzdžiui, suorganizuoti nuomą palankiomis mokestinėmis sąlygomis, vykdyti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, suteikti kapitalo arba finansavimo šaltinį subjektui arba suteikti investavimo galimybių investuotojams, perduodant investuotojams su struktūrizuoto ūkio subjekto turtu susijusią riziką ir naudą,

    -nepakankamai nuosavybės, kad struktūrizuotas ūkio subjektas galėtų finansuoti savo veiklą be subordinuotos finansinės paramos,

    -finansavimas naudojant daugelį priemonių, kurios susietos sutartimis su investuotojais ir dėl kurių atsiranda kredito ar kitokios rizikos koncentracija (segmentai).

    Nekonsoliduojami struktūrizuoti ūkio subjektai

    Terminas „nekonsoliduojami struktūrizuoti ūkio subjektai“ taikomas visiems struktūrizuotiems ūkio subjektams, kurių Priemonė nekontroliuoja, ir apima nekonsoliduojamų struktūrizuotų ūkio subjektų palūkanas.

    Dalių struktūrizuotuose ūkio subjektuose apibrėžtis

    12-jame TFAS „dalys“ apibrėžiamos taip, kad būtų įtrauktas sutartinis ir nesutartinis ryšys, dėl kurio ataskaitas teikiantis subjektas gauna kintamą grąžą iš to kito subjekto veiklos. Tokių dalių pavyzdžiai apima dalyvavimą nuosavybės dalių valdyme ir kitokius ryšius, pvz., finansavimo teikimą, paramą likvidumui užtikrinti, kredito vertės didinimo priemones, įsipareigojimus ir garantijas kitam subjektui. 12-ajame TFAS nurodyta, kad ataskaitas teikiantis subjektas nebūtinai turi dalį kitame subjekte tik dėl to, kad su juo palaiko įprastus kliento ir tiekėjo santykius.

    Toliau pateikiamoje lentelėje aprašyti struktūrizuotų ūkio subjektų, kurių Priemonė nekonsoliduoja, bet kuriuose Priemonė turi dalių, tipai.

    Struktūrizuoto ūkio subjekto tipas

    Pobūdis ir paskirtis

    Priemonės turimos dalys

    Projektų finansavimas. Skolinimas specialiosios paskirties įmonėms (SPĮ)

    Projektų finansavimo operacijos (PF operacijos) – tai operacijos, kurias vykdant Priemonės skolos tvarkymas priklauso nuo skolininko, kurio vienintelis ar pagrindinis pajamų šaltinis – vienos arba kelių rūšių turtas, finansuojamas tokios skolos lėšomis, arba kitas ankstesnis turtas, sutartimi susijęs su projektu. PF operacijas dažnai finansuoja SPĮ.

    Grynosios išmokėtos sumos

    Pajamos iš palūkanų

    Rizikos kapitalo operacijos

    Priemonė finansuoja rizikos kapitalo ir investicinius fondus. Rizikos kapitalo ir investiciniai fondai sutelkia ir valdo investuotojų, norinčių turėti privataus akcinio kapitalo dalių didelių augimo galimybių turinčiose mažose ir vidutinio dydžio įmonėse ir finansuoti infrastruktūros projektus, pinigus.

    Investicijos į rizikos kapitalo subjekto išleistus vienetus ir (arba) akcijas

    Dividendai, gauti kaip dividendų pajamos

    2023 12 31

    2022 12 31

    Struktūrizuoto ūkio subjekto tipas

    Antraštinė dalis

    Balansinė vertė

    Didžiausia nuostolių rizika

    Balansinė vertė

    Didžiausia nuostolių rizika

    Rizikos kapitalo fondai

    Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

    693 042

    725 781

    684 564

    1 091 122

    Iš viso

    693 042

    725 781

    684 564

    1 091 122

    Priemonė struktūrizuotiems ūkio subjektams neteikia jokios paramos, išskyrus atitinkamą finansavimą.

    21Poveikio finansavimo priemonių paketas (tūkst. EUR)

    Šioje lentelėje pagal turto rūšis pateikiamos balansinės vertės ir skirtos, bet neišmokėtos sumos. Poveikio finansavimo priemonių paketo investicijų rūšis

    Poveikio finansavimo priemonių paketo investicijų rūšis

    Antraštinė dalis

    Vertinimas

    Bendroji balansinė vertė 2023 12 31

    Atidėjinys nuostoliams / koreguota tikroji vertė 2023 12 31

    Balansinė vertė 2023 12 31

    Neišmokėta suma 2023 12 31

    Nebalansinė tikėtinų kredito nuostolių koreguota suma 2023 12 31

    Paskolos finansų tarpininkams

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

    Amortizuota savikaina

    73 423

    −1 522

    71 901

    7 749

    −334

    Tiesioginės skolinimo operacijos

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

    Tikroji vertė, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

    152 155

    −58 759

    93 396

    68 288

    –

    Socialinio poveikio kapitalo fondas

    Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

    Tikroji vertė, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

    110 572

    9 936

    120 508

    58 572

    –

    Tiesioginis dalyvavimas valdant kapitalą

    Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

    Tikroji vertė, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

    58 889

    41 490

    100 379

    14

    –

    Rizikos pasidalijimą lengvinančios priemonės

    Išduotos garantijos

    Metodas „kuri didesnė“*

    –

    –

    –

    44 264

    –

    Iš viso

    395 039

    −8 855

    386 184

    178 887

    −334

    * Išsamiau žr. 2.4.3 pastabos skirsnį „Vėlesnis vertinimas“.

    Poveikio finansavimo priemonių paketo investicijų rūšis

    Antraštinė dalis

    Vertinimas

    Bendroji balansinė vertė 2022 12 31

    Atidėjinys nuostoliams / koreguota tikroji vertė 2022 12 31

    Balansinė vertė 2022 12 31

    Neišmokėta suma 2022 12 31

    Nebalansinė tikėtinų kredito nuostolių koreguota suma 2022 12 31

    Paskolos finansų tarpininkams

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

    Amortizuota savikaina

    79 778

    −3 454

    76 324

    64 345

    −632

    Tiesioginės skolinimo operacijos

    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

    Tikroji vertė, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

    104 709

    −45 224

    59 485

    67 215

    –

    Socialinio poveikio kapitalo fondas

    Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

    Tikroji vertė, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

    94 385

    23 802

    118 187

    79 393

    –

    Tiesioginis dalyvavimas valdant kapitalą

    Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

    Tikroji vertė, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

    59 429

    26 939

    86 368

    14

    –

    Rizikos pasidalijimą lengvinančios priemonės

    Išduotos garantijos

    Metodas „kuri didesnė“*

    –

    –

    –

    46 878

    –

    Iš viso

    338 301

    2 063

    340 364

    257 845

    −632

    * Išsamiau žr. 2.4.3 pastabos skirsnį „Vėlesnis vertinimas“.

    EIB IFE tiesioginėms skolinimo operacijoms (išskyrus paskolas finansų tarpininkams) taiko bendrojo įgaliojimo rizikos principus, kaip numatyta EIB kredito ir nuosavo kapitalo rizikos gairėse, taip pat stebi ir praneša apie riziką, susijusią su IFE tiesioginėmis skolinimo operacijomis, remiantis jų tikrąja verte. Pagal šį metodą Bankas atlieka kokybinį rizikos vertinimą, kuriuo siekiama įvertinti investavimo principų pagrįstumą ir tokių operacijų ekonominį gyvybingumą.

    22Susijusių šalių atskleidimas

    (1)

       OL L 83, 2003 4 1, p. 27.

    (2)

     Remiantis 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento 53 straipsnio nuostatomis, iždo lėšos nurodomos 11-ojo EPF balanse. Įvairių banko sąskaitų pobūdis nurodytas 5 skyriuje „Finansinės rizikos valdymas“.

    (3)

    2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių.

    (4)

    2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/1877 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento, panaikinantis Reglamentą (ES) 2015/323.

    (5)

     2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių.

    (6)

    2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/1877 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento, panaikinantis Reglamentą (ES) 2015/323.

    (7)

     TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1877.

    (8)

     Išskyrus operacijas Pietų Sudane.

    (9)

     1 402,57 mln. pagal pereinamojo laikotarpio priemonę (Tarybos sprendimas 2015/0246), 200 mln. (Tarybos sprendimas 2017/1206), 223 mln. (Tarybos sprendimas 2020/1708), 43 mln. (Tarybos sprendimas 2021/1941) ir 42,5 mln. (Tarybos sprendimas 2022/2242).

    (10)

     2023 m. lapkričio 13 d. TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2023/2586.

    (11)

     Bendros sumos (t. y. išskyrus panaikintus įsipareigojimus ir vykdomuosius raštus sumoms susigrąžinti)

    Sumos įsipareigotų, sutartyse numatytų ir išmokėtų sumų skiltyse yra išskirtos spalvomis

    (12)

     Atsiskaitymų rizika apibrėžiama kaip galimų nuostolių rizika dėl sandorių, už kuriuos neatsiskaitoma pasibaigus jų įvykdymo terminui, ir (arba) dėl sandorių, už kuriuos atsiskaitoma vėliau nei pagal taikomą rinkos standartą. Dėl Priemonės operacijų pobūdžio svarbiausios priemonės, dėl kurių kyla atsiskaitymų rizika, yra Banko įsigytos išvestinės finansinės priemonės, kurios susijusios su užsienio valiutų keitimu. Atsiskaitymų rizikos valdymas aptariamas Finansinės rizikos gairėse.

    (13)

    paskolos, įvertintos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, nurodytos 7 pastaboje.

    Top