EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2024 01 24

COM(2024) 22 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Europos ekonominio saugumo didinimas. Penkios naujos iniciatyvos

1.Įvadas

Aplinkybės

2023 m. birželio 20 d. Europos Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai priėmė bendrą komunikatą dėl Europos ekonominio saugumo strategijos 1 . Remiantis idėja, kad ES klesti atvirame ir taisyklėmis grindžiamame pasaulyje, strategijoje pabrėžiama, kad dėl didėjančios geopolitinės įtampos, geoekonominio susiskaidymo ir didžiulių technologinių pokyčių kyla nauja rizika ekonominiam saugumui.

Strategijoje išdėstytas visapusiškas požiūris į Europos ekonominį saugumą. Visų pirma joje numatyta sistema, pagal kurią proporcingai, tiksliai ir tikslingai vertinama ir šalinama rizika ES ekonominiam saugumui, kartu užtikrinant, kad ES išliktų viena atviriausių ir patraukliausių vietų verslui ir investicijoms. Visapusiškai atsižvelgiant į valstybių narių prerogatyvas, strategijoje pabrėžtas poreikis plėtoti nuoseklesnį ir paveikesnį bendrą ES požiūrį.

Strategijoje pripažįstama, kad rizika mūsų ekonominiam saugumui, įtakojama platesnių geopolitinių ir geoekonominių veiksnių, su laiku kinta. Joje nustatytos keturios rizikos kategorijos, vertintinos prioriteto tvarka: rizika tiekimo grandinių atsparumui; rizika ypatingos svarbos infrastruktūros objektų fiziniam ir kibernetiniam saugumui; rizika technologijų saugumui ir technologijų nutekėjimo rizika ir ekonominės priklausomybės suginklinimo arba ekonominės prievartos rizika.

Siekiant šią riziką pašalinti, strategija grindžiama trimis ramsčiais:

·skatinti ES konkurencingumą ir ekonomikos augimą, stiprinti bendrąją rinką, remti tvirtą ir atsparią ekonomiką ir plėtoti ES mokslinių tyrimų, technologinę ir pramonės bazę;

·užtikrinti ES ekonominį saugumą įvairiomis politikos priemonėmis ir įrankiais, įskaitant, jei reikia, naujas tikslines priemones;

·megzti partnerystės ryšius ir toliau stiprinti bendradarbiavimą su pasaulio šalimis, kurioms aktualios panašios problemos ir kurių ekonominio saugumo interesai panašūs.

Įgyvendinant Europos ekonominio saugumo strategiją šiame komunikate pateikiamos penkios iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti ES ekonominį saugumą, ir kartu apžvelgiama pažanga, padaryta kitose darbo srityse.

2.Dokumentų rinkinys

(4)skatinti tolesnes diskusijas ES, kaip labiau remti mokslinius tyrimus ir plėtrą, susijusius su dvejopo naudojimo potencialą turinčiomis technologijomis (Baltoji knyga dėl galimybių daugiau remti dvejopo naudojimo potencialą turinčių technologijų mokslinius tyrimus ir plėtrą);

Būsimi ES veiksmai ir toliau bus grindžiami tęstiniu rizikos vertinimu ir nuolatiniu strateginiu veiksmų koordinavimu su valstybėmis narėmis, kad Europai kylanti rizika ir atitinkami jos šalinimo veiksmai, grindžiami trimis ramsčiais – skatinimo, apsaugos ir partnerystės ryšių, – būtų suprantami vienodai.

a.Naujos su investicijomis ir prekyba susijusios iniciatyvos

Pasiūlymas dėl naujo reglamento dėl užsienio investicijų tikrinimo

Šiandien Komisijos pateiktu pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiama šią sistemą peržiūrėti remiantis reglamento vertinimu 2 . Jis grindžiamas patirtimi, įgyta per pirmuosius trejus sistemos veikimo metus, taip pat 2022 m. lapkričio mėn. EBPO ekspertų atliktu vertinimu 3 ir 2023 m. gruodžio 6 d. Europos Audito Rūmų paskelbtos specialiosios ataskaitos išvadomis ir rekomendacijomis 4 .

Siūlomu reglamentu, pašalinus dabartiniame mechanizme esančius trūkumus, bus padidintas TUI tikrinimo reglamento veiksmingumas. Juo siekiama užtikrinti, kad visose valstybėse narėse tikrinimo sistema veiktų ir taip būtų išvengiama spragų tikrinant rizikingus sandorius, sutelkiamas dėmesys į rizikingiausius atvejus ir užtikrinama, kad sistemoje būtų numatyta didesnė atskaitomybė už valstybių narių ir (arba) Komisijos išreikštą susirūpinimą dėl saugumo ar viešosios tvarkos.

Komisija siekia padidinti bendradarbiavimo mechanizmo veiksmingumą palengvindama nacionalinių sistemų konvergenciją. Taip pat siūlomu reglamentu bendradarbiavimo mechanizmas išplečiamas įtraukiant ES vidaus sandorius, kai investuotoją kontroliuoja užsienio bendrovė. Taigi, juo būtų pašalintos spragos, galinčios pakenkti ES gebėjimui užtikrinti savo saugumą arba viešąją tvarką.

Baltoji knyga dėl eksporto kontrolės

Daugiašaliai eksporto kontrolės režimai išlieka dvejopo naudojimo technologijų kontrolės ES pagrindas. Ekonominio saugumo strategijoje numatyta, kad dėl geopolitinės įtampos ir technologinių pokyčių tempo reikia labiau koordinuoti veiksmus ES lygmeniu. Todėl ES turi visapusiškai naudotis Dvejopo naudojimo prekių reglamento teikiamomis galimybėmis. Jei valstybės narės vykdytų daugiau nacionalinių patikrinimų, kiltų pavojus, kad sumažės ES eksporto kontrolės sistemos ir pačių valstybių narių vykdomos kontrolės veiksmingumas ir bendrosios rinkos vientisumas. Šis pavojus didesnis dabar, kai skirtingi valstybių narių požiūriai į tam tikras technologijas galėtų susilpninti visos ES saugumą.

Geresnis eksporto kontrolės koordinavimas ES lygmeniu padidintų ES ir valstybių narių gebėjimą veiksmingai veikti atsižvelgiant į geopolitines aplinkybes, pavyzdžiui, imtis vadovaujamo vaidmens su partneriais rengiant bendrą darbotvarkę. Tai taip pat sustiprintų ES gebėjimą pasipriešinti galimiems vienašaliams trečiųjų šalių, siekiančių primesti naujas eksporto, be kita ko, besiformuojančių technologijų, kontrolės priemones, veiksmams arba atlaikyti reaguojant į tokias kontrolės priemones trečiųjų šalių daromą spaudimą (ES ar konkrečioms valstybėms narėms).

Nuo 2021 m., kai buvo priimtas Dvejopo naudojimo prekių reglamentas, pasikeitė pasaulinės eksporto kontrolės aplinkybės. Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą greitai pradėtos taikyti sankcijos, be kita ko, nustatyti dvejopo naudojimo ir didesnės rizikos prekių eksporto apribojimai. Tačiau daugiašalių eksporto kontrolės režimų gebėjimas priimti sprendimus dėl naujų prekių, kurioms turi būti taikoma kontrolė, ir neatsilikti nuo technologinės plėtros sumenko, nes kai kurie jų nariai blokuoja sprendimų priėmimo procesus. Be to, ES pozicija dėl konkrečių technologijų kontrolės priemonių rengimo ateityje kol kas nevieninga. Dėl šių priežasčių reikia stiprinti ES gebėjimą veikti tarptautiniu mastu veiksmingai.

Baltojoje knygoje dėl eksporto kontrolės siūloma šiuos susirūpinimą keliančius klausimus spręsti imantis veiksmų trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu. Trumpuoju laikotarpiu, siekdama, be kita ko, kad pagal daugiašalius režimus atliktas svarbus darbas nenueitų perniek, Komisija pateiks pasiūlymą nustatyti vienodas ES kontrolės priemones toms prekėms, kurių kontrolės priemonės būtų buvusios patvirtintos pagal daugiašalius režimus, jei nebūtų buvęs blokuojamas sprendimų priėmimo pagal tuos režimus procesas. Komisija taip pat siūlo sukurti politinio koordinavimo forumą, kuris sudarytų jos ir valstybių narių vyresniesiems pareigūnams sąlygas diskutuoti siekiant suderinti ES pozicijas eksporto kontrolės klausimu.

Iki 2024 m. vasaros Komisija priims rekomendaciją, kaip savo ir valstybių narių veiksmus, susijusius su kurios nors valstybės narės numatytu priimti nauju kontrolės priemonių sąrašu, geriau koordinuoti prieš jį priimant, kad būtų galima pateikti pastabų dėl galimo poveikio už tos valstybės narės sienų. Tai pagerins ES gebėjimą nustatyti riziką, kurią kelia daugiašaliu lygmeniu dar nekontroliuojamos prekės.

Vidutinės trukmės laikotarpiu Komisija paankstins Dvejopo naudojimo prekių reglamento įvertinimą iki 2025 m. pirmojo ketvirčio, kad įvertintų ir vėliau galbūt pateiktų pasiūlymų, kaip ištaisyti su jo veiksmingumu ir efektyvumu susijusius trūkumus. Šis vertinimas bus papildytas išsamiu 2024 m. tyrimu ir bus grindžiamas pirmiau nurodytų itin svarbių technologijų sričių rizikos vertinimų rezultatais.

Baltoji knyga taip pat turėtų paskatinti platesnio masto diskusijas, kokios rūšies eksporto kontrolė yra reikalinga ir kaip geriausiai bendradarbiauti tarptautiniu mastu, kad būtų galima reaguoti į dabartinius ir būsimus iššūkius.

Birželio mėn. paskelbtame Bendrame komunikate dėl Europos ekonominio saugumo strategijos pripažįstama atvirų pasaulinių rinkų svarba Europos Sąjungos sėkmei ir ekonominiam saugumui. Jame taip pat pripažįstamas didėjantis susirūpinimas dėl investicijų užsienyje į tam tikras pažangias technologijas – jos galėtų sustiprinti kai kurių subjektų karinius ir žvalgybinius pajėgumus, o šie galėtų jais pasinaudoti keldami grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui. Nors ES ir jos valstybės narės jau tikrina tiesiogines užsienio investicijas į ES ir kontroliuoja dvejopo naudojimo technologijų eksportą už ES ribų, šiuo metu netikrinamos investicijos iš ES į trečiąsias šalis.

2023 m. liepos mėn. Komisija kartu su valstybėmis narėmis įsteigė ekspertų grupę investicijų užsienyje klausimams spręsti, kad diskusijose šiais klausimais būtų pasistūmėta į priekį. Preliminariu grupės vertinimu, Komisija ir valstybės narės turi dėti daugiau pastangų ir atlikti išsamesnę analizę, kad galėtų nustatyti reikiamą politinį atsaką į šias didėjančias problemas.

Dabar Komisija siekia šią diskusiją išplėsti ir susisteminti pagal baltąja knyga, kad pagerėtų užsienyje tam tikruose strateginiuose sektoriuose vykdomų investicijų ir dėl jų galinčios kilti rizikos supratimas. Komisija ketina rekomenduoti, kad valstybės narės prie to prisidėtų stebėdamos ir vertindamos dabartinę padėtį. Remdamasi padėties stebėjimo 12 mėnesių rezultatais, Komisija kartu su valstybėmis narėmis galėtų atlikti bendra metodika grindžiamą rizikos ES saugumui vertinimą, kad nustatytų, ar reikalingos rizikos mažinimo priemonės, o jei taip, kokios.

b.Naujos su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusios iniciatyvos

Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl mokslinių tyrimų saugumo

Siūloma Tarybos rekomendacija siekiama geriau remti ir įgalinti valstybes nares, aukštojo mokslo institucijas ir kitas viešąsias ir privačiąsias Europos mokslinius tyrimus atliekančias organizacijas visoje Europoje nustatyti ir šalinti mokslinių tyrimų saugumui kylančią riziką. Tai padės užtikrinti, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos nebūtų atliekami kenkiant ES saugumui arba pažeidžiant etikos normos.

Nors mokslinių tyrimų ir inovacijų sektorių geriausiai gali remti nacionalinės vyriausybės, norint užtikrinti tinkamą Europos mokslinių tyrimų erdvės veikimą būtinas ES lygmens bendradarbiavimas ir koordinavimas.

Remiantis jau atliktu darbu ir laikantis akademinės laisvės principo, siūloma rekomendacija siekiama sutelkti visas valstybes nares siekiant didinti informuotumą ir stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų sektoriaus atsparumą. Valstybėms narėms būtų rekomenduojama sukurti veiksmais visais valdžios lygmenimis grindžiamą mokslinių tyrimų saugumo politikos sistemą, sukuriant paramos struktūras, per finansavimo organizacijas įdiegiant apsaugos priemones, skatinant universitetus ir kitas viešąsias bei privačiąsias mokslinius tyrimus atliekančias organizacijas paskirti patarėjus mokslinių tyrimų saugumo klausimais ir įdiegiant išsamaus patikrinimo ir rizikos valdymo procesus.

Priemonės, kurių imasi valstybės narės, turėtų būti proporcingos, akcentuojančios sektoriaus savivaldą, akademinę laisvę ir institucinę autonomiją. Turėtų būti laikomasi rizika grindžiamo požiūrio ir vengiama visų formų diskriminavimo ir stigmatizavimo.

Siekdama prisidėti prie šių pastangų, ES per esamas savo mokslinių tyrimų erdvės valdymo struktūras, taip pat įsteigdama Europos mokslinių tyrimų saugumo kompetencijos centrą, padėtų valstybėms narėms mokytis formuoti politiką, koordinuoti veiksmus ir užtikrinti jų nuoseklumą.

Komisija apžvelgs šios rekomendacijos įgyvendinimo pažangą kas dvejus metus teikiamoje visuotinio požiūrio į mokslinius tyrimus ir inovacijas ataskaitoje ir, atsižvelgdama į geopolitinės padėties raidą, gali pasiūlyti imtis tolesnių veiksmų.

Baltoji knyga dėl didesnės paramos dvejopo naudojimo potencialą turinčių technologijų moksliniams tyrimams ir plėtrai 

Daugelis technologijų, kurios yra esminės svarbos ES ekonominiam saugumui, turi dvejopo naudojimo potencialą; šios technologijos svarbios daugeliui civilinės ir gynybos sričių ir galėtų būti naudingos Europos pramonei ir visai ekonomikai. Atsižvelgiant į geopolitinius iššūkius, vis aktualesnė tampa parama dvejopo naudojimo potencialą turinčių technologijų moksliniams tyrimams ir plėtrai.

Šiandien priimtoje baltojoje knygoje apžvelgiama pagal dabartines ES finansavimo programas teikiama parama ir nurodomos galimos jos didinimo galimybės. Pavyzdžiui, tokiomis programomis kaip ES gynybos inovacijų sistema (EUDIS), finansuojama iš Europos gynybos fondo (EGF), siekiama nustatyti perspektyvias civilinės srities technologijas ir skatinti jų diegimą gynybos srityje.

Baltojoje knygoje pateikiamos trys ateities perspektyvos: 1) žengti toliau remiantis esama struktūra ir ją stiprinti, 2) panaikinti nuostatą dėl išskirtinio dėmesio technologijų taikymo civilinėms reikmėms tam tikrose pasirinktose programos, pakeisiančios programą „Europos horizontas“, dalyse ir 3) sukurti specialią priemonę, pagal kurią daug dėmesio būtų skiriama dvejopo naudojimo potencialą turintiems moksliniams tyrimams ir plėtrai. Paskelbdama baltąją knygą Komisija pradeda viešas konsultacijas su valdžios institucijomis, pilietine visuomene, pramone ir akademine bendruomene dėl strateginės paramos dvejopo naudojimo technologijoms plėtoti galimybių. Šios konsultacijos sudarys sąlygas išsamiam dialogui su visomis suinteresuotosiomis šalimis ir jo rezultatais Komisija remsis imdamasi tolesnių veiksmų.

3.Pažanga vykdant kitus su ekonominiu saugumu susijusius darbus 

Nuo praėjusių metų birželio mėn., kai buvo priimta Ekonominio saugumo strategija, tęsiamas intensyvus darbas, susijęs su pagrindiniais ES ekonominio saugumo aspektais.

Rizikos vertinimas

2023 m. spalio 3 d. Komisija priėmė rekomendaciją valstybėms narėms, kurioje nustatyta dešimt ES ekonominiam saugumui itin svarbių technologijų sričių. Rekomenduota, kad Komisija ir valstybės narės skubiai bendrai atliktų keturių iš šių technologijų rizikos vertinimą 5 : pažangiųjų puslaidininkių technologijų, dirbtinio intelekto technologijų, kvantinių technologijų ir biotechnologijų.

Komisija taip pat tęsia darbą, susijusį su kitais trimis strategijoje nurodytais rizikos vertinimais (t. y. tiekimo grandinių atsparumo, ypatingos svarbos infrastruktūros fizinio ir kibernetinio saugumo ir ekonominės priklausomybės suginklinimo arba ekonominės prievartos). 

Pavyzdžiui, rizika tiekimo grandinėms stebima atliekant įspėjamųjų pranešimų dėl tiekimo grandinių (SCAN) analizę, siekiant įvertinti strateginę priklausomybę ir su tiekimo grandine susijusius sunkumus 6 . Šis rizikos vertinimas atliekamas remiantis duomenimis grindžiama metodika siekiant nustatyti ES strateginę priklausomybę jautriose pramonės ekosistemose (susijusiose su tokiomis sritimis kaip saugumas ir sauga, europiečių sveikata, žalioji ir skaitmeninė pertvarka), taip pat priklausomybę, kuri gali lemti ES ekonominio saugumo pažeidžiamumą. Šis duomenimis grindžiamas požiūris papildomas žvalgybos informacija grindžiamu kokybiniu vertinimu, atliekamu siekiant suprasti, kokių padarinių tiekimo grandinei gali turėti trikdomasis poveikis tam tikroms prekėms ir ekosistemoms.

Kalbant apie ypatingos svarbos infrastruktūros fizinį ir skaitmeninį saugumą pasakytina, kad 2023 m. sausio 16 d. įsigaliojusioje Direktyvoje dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo numatyta, kad valstybės narės ne vėliau kaip 2026 m. sausio 17 d. turi atlikti esminių paslaugų rizikos vertinimus. TIS 2 direktyvoje 7 nustatyta ypatingos svarbos infrastruktūros kibernetinio saugumo rizikos koordinuoto vertinimo sistema. Šiais rizikos vertinimais taip pat bus grindžiami 2023 m. balandžio mėn. Komisijos pasiūlytame Kibernetinio solidarumo akte nustatyti veiksmai, visų pirma koordinuotas parengties testavimas.

Vieni vertinimai jau atlikti, o kai kurie tebevykdomi: pavyzdžiui, 5G vertinimas 8 ir atvirojo radijo prieigos tinklų (OpenRAN) 9 , kurie artimiausiais metais taps alternatyviu 5G tinklų radijo prieigos dalies, grindžiamos atvirosiomis sąsajomis, diegimo būdu, poveikio kibernetiniam saugumui vertinimas. Kalbant apie ypatingos svarbos infrastruktūrą, taip pat labai svarbios veiksmingos povandeninių kabelių infrastruktūros saugumo ir atsparumo didinimo priemonės.

Komisija taip pat bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, kad įvertintų galimo ekonominės priklausomybės suginklinimo arba ekonominės prievartos rizikos lygį ir sritis. Atliekant vertinimą nagrinėjamas galimas tokios praktikos, nukreiptos prieš ES, poveikis ir tikimybė. Taip pat svarstomi įvairūs veiksmai, kuriais galėtų būti siekiama kištis į teisėtus suverenius ES ir jos valstybių narių pasirinkimus arba kitaip siekiama santykiuose su ES naudotis ekonomine priklausomybe kaip ginklu.

Rizikos vertinimai padės pagrįsti sprendimus dėl tolesnių veiksmų būtinybės. Jei bus nustatyta, kad tokių veiksmų imtis būtina, Komisija, prireikus koordinuodama veiksmus su vyriausiuoju įgaliotiniu, pasiūlys skatinimo, apsaugos ir partnerystės priemonėmis imtis papildomų rizikos mažinimo veiksmų.

Mokslinių tyrimų saugumas dabartinėse ES finansavimo programose

Kadangi ES yra viena didžiausių Europos mokslinių tyrimų finansuotojų, Komisija ėmėsi veiksmų mokslinių tyrimų saugumui didinti, t. y. vadovaudamasi griežtu rizika grindžiamu požiūriu Komisija sustiprino mokslinių tyrimų saugumo užtikrinimo priemonių taikymą. Šiomis apsaugos priemonėmis siekiama apsaugoti Sąjungos ypatingos svarbos turtą, interesus, autonomiją ar saugumą pagal programos „Europos horizontas“ ir Euratomo reglamentus 10 . ES taip pat priėmė gaires dėl mokslinių tyrimų, kuriuose naudojamos dvejopo naudojimo prekės, siekdama užtikrinti, kad valdžios institucijos ir mokslinių tyrimų organizacijos riziką veiksmingai nustatytų, valdytų ir mažintų 11 .

Šių apsaugos priemonių įgyvendinimas toliau stiprinamas pagal Reglamentą dėl programos „Europos horizontas“. Kalbant konkrečiai, pagal Reglamento 22 straipsnio 5 dalį apribotos dalyvavimo 31 veiksme pagal 2023–2024 m. darbo programą (3,5 proc. visų veiksmų) galimybės, t. y. tam tikrose trečiosiose valstybėse įsisteigusiems, nuosavybės teise joms priklausantiems arba jų kontroliuojamiems subjektams tokiuose veiksmuose dalyvauti neleidžiama. Be to, pagal Reglamento 22 straipsnio 6 dalį inovacijų veiksmų neleidžiama vykdyti bendradarbiaujant su Kinijoje įsisteigusiais subjektais. Pagal ES sankcijų režimą 12 Rusijos ir Baltarusijos juridiniams subjektams neleidžiama dalyvauti nė vienoje programos „Europos horizontas“ temoje.

Komisija sustiprino savo stebėsenos sistemą tais atvejais, kai nuosavybės teisė į ES finansuojamų mokslinių tyrimų projektų rezultatus perduodama neasocijuotosioms trečiosioms valstybėms. Ji taip pat bendradarbiauja su nacionalinėmis valdžios institucijomis, kad nustatytų, ar programos „Europos horizontas“ ir Euratomo projektai atitinka taikytinas saugumo taisykles, visų pirma susijusias su informacijos neskelbtinumu.

Be to, Komisija per Europos inovacijų tarybą nustatė investicijų apsaugos priemones; jos taikytinos investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) ir startuolius, kuriančius technologijas ir inovacijas, kurios galėtų kelti riziką ekonominiam saugumui, jei jas įsigytų neasocijuotosios trečiosios valstybės. Visa šia patirtimi pasinaudota rengiant šiandien pateiktą pirmiau nurodytą pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos.

Skatinimas ir partnerystė

Įgyvendindama strategijos skatinamąjį ramstį ir atsižvelgdama į platesnį ES konkurencingumo darbotvarkės kontekstą, Komisija sustiprino bendrąją rinką ir Sąjungos ekonominę bazę. Imtasi svarbių veiksmų siekiant didinti ES ekonomikos atsparumą ir Europos ekonomikos bei pramonės konkurencingumą, be kita ko, gerinant galimybes gauti finansavimą, įgyvendinant svarbias Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane numatytas socialines iniciatyvas ir skatinant investicijas bei reformas iš priemonės „NextGeneration EU“ ir Sanglaudos fondų lėšų. Kai kurie iš šių veiksmų, kuriais prisidedama prie ES ekonominio saugumo, nurodomi toliau pateikiamuose (neišsamiuose) pavyzdžiuose.

Teisėkūros institucijoms priėmus Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliosiose situacijose priemonę ES turės geresnes galimybes stebėti būtiniausias prekes ir paslaugas krizės sąlygomis ir užtikrinti valdymo sistemą, padedančią greitai kolektyviai reaguoti. Svarbiausiųjų žaliavų aktu bus užtikrinta ES prieiga prie saugaus, diversifikuoto, įperkamo ir tvaraus svarbiausiųjų žaliavų tiekimo. Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktu bus skatinamas mūsų pramonės konkurencingumas ir sudarytos palankesnės sąlygos pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Mechanizmas „AggregateEU“ padės įvairinti energijos importo šaltinius, o ES elektros energijos rinkos modelio reforma paspartins atsinaujinančiųjų energijos išteklių vystymą ir taip diversifikuos energijos tiekimą bei mažins priklausomybę.

Būsima Pažangiųjų medžiagų pramonės lyderystei iniciatyva bus skatinama novatoriškų ir tvarių medžiagų gamyba ir naudojimas ES. Būsima ES biotechnologijų ir biogamybos iniciatyva bus skatinamas šios ypatingos svarbos technologijos konkurencingumas. Ja, be kita ko, bus atsižvelgiama į pirmiau minėto bendro rizikos vertinimo rezultatus. 2023 m. gegužės mėn. pasiūlyta ES muitų sąjungos reforma bus užtikrinta, kad muitinės turėtų priemonių ir išteklių tinkamai įvertinti eksportą ir sustabdyti neteisėtą arba realų pavojų ES, jos piliečiams ir ekonomikai keliantį importą.

Taip pat daroma pažanga plėtojant ypatingos svarbos technologijas. Skaitmeninio dešimtmečio politikos programoje 13 nustatyta Europos strateginių skaitmeninių technologijų ir paslaugų kūrimo ir diegimo skatinimo sistema. ES kibernetinio atsparumo aktas padės užtikrinti, kad aparatinės ir programinės įrangos produktai, tokie kaip belaidžiai ir laidiniai prietaisai, kibernetiniu požiūriu būtų saugesni verslo klientams ir vartotojams visoje Sąjungoje; be to, užtikrindamas lyderystę susijusių standartų srityje, aktas pagerins ES pramonės padėtį.

Vyksta politinės derybos dėl Europos strateginių technologijų platformos (STEP). Kai ji bus priimta, ji padidins esamų ES priemonių svertą ir jas nukreips ypatingos svarbos technologijų gamybos plėtros Sąjungoje rėmimo linkme. 2023 m. lapkričio mėn. pabaigoje įsteigta Lustų bendroji įmonė mažina atotrūkį tarp mokslinių tyrimų, inovacijų ir diegimo, visų pirma naudodama 1,67 mlrd. EUR ES finansavimą keturioms bandomosioms linijoms.

ES dirbtinio intelekto aktas, dėl kurio politiniu lygmeniu susitarta 2023 m. gruodžio mėn., suteiks įmonėms teisinio tikrumo ir padidins DI besinaudojančių vartotojų ir įmonių pasitikėjimą ir taip paskatins investicijas ir inovacijas visoje ES. Netrukus jį papildys Komisijos iniciatyva, kuria siekiama stiprinti dirbtinio intelekto srityje veikiančių startuolių ir didėjančius ES superkompiuterių pajėgumus valdančių įmonių bendradarbiavimą ir plėtoti ES dirbtinio intelekto inovacijų ekosistemą. Be to, patvirtinta septynių valstybių narių teikiama 1,2 mlrd. EUR valstybės pagalba bendriems Europos interesams svarbiam projektui, kuriuo remiami pažangių debesijos ir tinklo paribio kompiuterijos technologijų moksliniai tyrimai, plėtra ir pirmasis pramoninis diegimas Europoje. 2022 m. pradėjusi veikti Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendroji įmonė skatina derinimą su valstybėmis narėmis 6G mokslinių tyrimų ir inovacijų bei pažangių 5G tinklų diegimo srityje.

Pagal partnerystės ramstį ES toliau stiprino bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais siekdama ginti bendrus ekonominio saugumo interesus. Šis bendradarbiavimas apima tokius klausimus kaip prieigos prie žaliavų užtikrinimas, ypatingos svarbos tiekimo grandinių supratimas, bendradarbiavimo svarbiausiose besiformuojančių technologijų srityse užmezgimas ir Pasaulio prekybos organizacijos reforma.

2023 m. ES pasirašė laisvosios prekybos susitarimus su Naująja Zelandija, Čile ir Kenija, taip pat pirmąjį Tvarių investicijų lengvinimo susitarimą (SIFA) su Angola ir užbaigė derybas dėl susitarimo su Japonija dėl tarpvalstybinių duomenų srautų.

4.Išvada

Šiame komunikate pateiktas pasiūlymų ir iniciatyvų rinkinys yra dar vienas žingsnis įgyvendinant Europos ekonominio saugumo strategiją.

Šiame dokumentų rinkinyje išsamiai išdėstoma, kaip galima būtų sustiprinti ES priemonių rinkinį, kad būtų sumažinta su užsienio investicijomis ES, investicijomis užsienyje, dvejopo naudojimo prekėmis susijusi rizika ir būtų padidintas mokslinių tyrimų saugumas. Tai būtina tam, kad ES ir valstybės narės galėtų sistemingai mažinti atliekant rizikos vertinimus nustatytą riziką, susijusią su tiekimo grandinėmis, technologijomis, infrastruktūromis ir ekonomine prievarta.

Komisija ragina valstybes nares, Europos Parlamentą ir Tarybą, atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją, šiuos pasiūlymus ir iniciatyvas apsvarstyti ir, glaudžiai su ja bendradarbiaujant, imtis tinkamų tolesnių veiksmų. Atsižvelgiant į geopolitinę aplinką, jos teikiamas galimybes ir keliamą riziką būtina judėti į priekį tolygiu tempu.

Europos ekonominio saugumo strategijos įgyvendinimas yra nuolatinis išsamia rizikos analize grindžiamas procesas, kurį vykdant, atsižvelgiant į kintantį rizikos veiksnių pobūdį, gali būti priimamos tikslinės rizikos mažinimo priemonės. Todėl Komisija tinkamu laiku ir prireikus koordinuodama veiksmus su vyriausiuoju įgaliotiniu pasiūlys papildomų strategijos įgyvendinimo iniciatyvų.

(1)

Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendras komunikatas „Europos ekonominio saugumo strategija“, 2023 6 26, JOIN/2023/20 final.

(2)

Žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą, kuris yra kartu su šiuo komunikatu priimto dokumentų rinkinio dalis.

(3)

  https://www.oecd.org/daf/inv/investment-policy/oecd-eu-fdi-screening-assessment.pdf

(4)

  https://www.eca.europa.eu/lt/publications/SR-2023-27

(5)

C(2023) 6689 final

(6)

Daugiau informacijos pateikiama SWD(2021) 352 final ir Arjona et al. (2023).

(7)

2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2555 dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti.

(8)

ES 5G rizikos koordinuoto vertinimo ataskaita (europa.eu).

(9)

  Atvirųjų radijo prieigos tinklų kibernetinis saugumas | Europos skaitmeninės ateities formavimas (europa.eu).

(10)

2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013.

(11)

2021 m. rugsėjo 15 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2021/1700 dėl mokslinių tyrimų, kuriuose naudojamos dvejopo naudojimo prekės, kontrolės vidaus atitikties užtikrinimo programų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/821, nustatantį Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą.

(12)

2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 833/2014 ir 2021 m. lapkričio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) 2021/1986.

(13)

Sprendimas (ES) 2022/2481, kuriuo nustatoma 2030 m. Skaitmeninio dešimtmečio politikos programa.

(14) Šiuo metu programos „Europos horizontas“ asocijuotosios šalys yra 19 trečiųjų valstybių; paskutinės prie programos prisijungusios partnerės – Jungtinė Karalystė, Naujoji Zelandija ir Kanada. Ši asociacija, kiek įmanoma, mokslinius tyrimus ir inovacijas vykdantiems šių šalių subjektams suteikia tokias pačias teises ir pareigas, kokias turi ES valstybių narių subjektai.