Biudžeto ir finansų valdymas

1.

džiaugdamasis pažymi, kad dėl 2022 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įsipareigojimų asignavimų įvykdymo lygis einamaisiais metais buvo 99,56 %, t. y. 1,05 % didesnis, palyginti su 2021 m.; taip pat pažymi, kad einamųjų metų mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 87,00 %, t. y. 3,00 % didesnis, palyginti su 2021 m.;

Veikla

2.

palankiai vertina tai, kad Institucija ir toliau naudoja tam tikrus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius savo veiklai ir jos rezultatams įvertinti siekiant darbo programos tikslų; pažymi, kad 2022 m. Institucija savo darbo programoje nustatė penkis vertikaliuosius prioritetus (pvz., stebėti ir atnaujinti riziką ribojančią priežiūros ir pertvarkymo sistemą, persvarstyti ir stiprinti ES masto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemą) ir du horizontaliuosius prioritetus (numatyti su aplinkosaugos, socialiniais ir valdymo (ASV) veiksniais susijusios rizikos vertinimo ir valdymo priemones ir stebėti bei švelninti COVID-19 poveikį); pažymi, kad 2022 m. Institucija įvykdė 95 % iš maždaug 250 užduočių, nustatytų jos darbo programoje, įskaitant 15 % papildomų užduočių, kurios turėjo būti atliktos tais metais; taip pat pripažįsta, kad, palyginti su praėjusiais metais, tai yra pagerėjimas;

3.

žino, kad nepateisinamas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą paskatino Instituciją apsvarstyti dėl šio konflikto kylančius iššūkius ir netikrumą jos kompetencijai priklausančiose srityse ir atitinkamai į juos reaguoti; palankiai vertina tai, kad dėl šios priežasties Institucija daug dėmesio skyrė bankams ir finansų sektoriui kylančios rizikos vertinimui ir ėmėsi veiksmų tam sektoriui stebėti; taip pat pažymi, kad Institucija skyrė dėmesio pastangoms, kuriomis prisidedama prie nustatytų sankcijų taikymo ir vykdymo užtikrinimo, taip pat nuo šio konflikto nukentėjusiems asmenims aktualesniu lygmeniu; palankiai vertina Institucijos pastangas pateikiant gaires, kaip palengvinti prieigą prie finansų sistemos;

4.

pažymi, kad vienas iš svarbių Institucijos veiklos 2022 m. aspektų buvo indėlis rengiant teisėkūros procedūras, kurių rezultatas – priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2554 (2) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2556 (3) (Skaitmeninės veiklos atsparumo reglamentas ir direktyva) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1114 (4) (Kriptoturto rinkų reglamentas), reaguojant į įvairius kvietimus teikti konsultacijas skaitmeninių finansų ir susijusiais klausimais; pažymi, kad kita svarbi veiklos sritis buvo finansų sistemos apsauga nuo jos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui; taip pat pažymi, kad ir toliau buvo skiriama daug dėmesio atitinkamos bankams skirtos aplinkosauginės, socialinės ir valdymo (ASV) sistemos plėtojimui ir COVID-19 poveikio jų balansams stebėjimui; pripažįsta, kad Institucija taip pat atnaujino savo 2022–2023 m. tarpusavio vertinimo darbo planą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 (5);

Veiksmingumas ir nauda

5.

palankiai vertina tai, kad viešojo pirkimo srityje Institucija laikosi požiūrio kviesti kitas agentūras dalyvauti jos atvirose viešojo pirkimo procedūrose, kai yra kitų agentūrų susidomėjimo galimybė; pažymi, kad 2022 m. Institucija ėmėsi vadovaujančios agentūros vaidmens vienoje tarpinstitucinėje viešojo pirkimo procedūroje, kurioje dar dalyvavo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA); taip pat pažymi, kad Institucija dalyvavo ir daugelyje kitų tarpinstitucinių procedūrų, kurioms vadovavo kitos Sąjungos institucijos, organai, tarnybos ar agentūros, daugiausia Komisija; pažymi, kad 2022 m. dėl 77 % iš 96 galiojančių Institucijos preliminariųjų sutarčių pirkimo procedūras vykdė kitos Sąjungos institucijos, organai, tarnybos ar agentūros;

6.

pažymi, kad Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas, į kurį Institucija įeina kartu su EIOPA, ESMA, Komisija ir Europos sisteminės rizikos valdyba, yra pagrindinis forumas bendriems reguliavimo klausimams aptarti ir susitarti dėl bendrų iniciatyvų; primena, kad bendromis iniciatyvomis atsižvelgiama į skirtingas perspektyvas, mažinamas pastangų dubliavimas, gerinamas mokymasis ir stiprinami dalyvių santykiai;

7.

palankiai vertina tai, kad Institucija vykdo plataus masto bendradarbiavimo ir dalijimosi ištekliais iniciatyvas su įvairiomis agentūromis, pvz., su ESMA dalijasi apskaitos paslaugomis, su EIOPA – bendro saugumo pareigūno paslaugomis, vykdo bendrus IT projektus, investicijas į karjeros raidą ir teikia ekspertines žinias siekdama padėti kitoms agentūroms gauti EMAS sertifikatą; taip pat pabrėžia horizontaliąją bendradarbiavimo ir geriausios praktikos pritaikymo naudą;

8.

palankiai vertina tai, kad Institucija ėmėsi įvairių iniciatyvų, pvz., procesų optimizavimo, išteklių valdymo, skaitmeninimo, bendradarbiavimo stiprinimo ir nuolatinio tobulinimo kultūros skatinimo; pažymi, kad pagrindinės strategijos apima procesų automatizavimą (finansinės bepopierės operacijos, mažmeninių mokėjimų krūvis, darbo srauto priemonės), išteklių optimizavimą, duomenimis grindžiamą sprendimų priėmimą, technologijų integravimą (debesijos paslaugos, žmogiškųjų išteklių procesų skaitmeninimas), bendradarbiavimą tarpfunkcinėse grupėse ir projektų valdymą;

9.

pabrėžia, kad Institucija yra aktyvi ES agentūrų tinklo narė ir nuolat plėtojama sinergija su kitomis Europos priežiūros institucijomis, pvz., Institucija, ESMA ir EIOPA dalijasi įdarbinimo rezervo sąrašais;

Personalo politika

10.

pažymi, kad 2022 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 98,14 %: paskirta 159 iš 162 laikinųjų darbuotojų, patvirtintų pagal Sąjungos biudžetą (patvirtintų pareigybių skaičius toks pat, kaip ir 2021 m.); pažymi, kad 2022 m. Institucijoje taip pat dirbo 44 sutartininkai (patvirtinta 50 etatų) ir 13 deleguotųjų nacionalinių ekspertų (patvirtinta 19 etatų) ir 6 neapmokami deleguotieji nacionaliniai ekspertai;

11.

pažymi, kad 2022 m. darbuotojų kaita buvo 11,5 % (palyginti su 12 % 2021 m.); atkreipia dėmesį į tai, kad bendra darbuotojų kaita apima deleguotųjų nacionalinių ekspertų, kurių darbo sutartys dėl savo pobūdžio yra trumpesnės, darbo sutarties pabaigą, o statutinių darbuotojų (laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų) kaitos lygis buvo 9 % (sutartininkų – šiek tiek didesnis nei laikinųjų darbuotojų); pabrėžia, kad nuo 2020 m. Institucija pradėjo taikyti naują talentų valdymo metodiką ir įvedė papildomų priemonių, kuriomis siekiama įgalinti darbuotojus ir remti ilgalaikį dalyvavimą (tvirtas darbuotojų vertės pasiūlymas, pritaikytos karjeros raidos programos, pvz., mentorystė, profesinio ir asmeninio gyvenimo iniciatyvos, socialinis klubas ir kt.);

12.

atkreipia dėmesį į Institucijos vyresniosios ir vidurinės grandies vadovų lyčių pusiausvyrą: 16 iš 29 (55 %) vyresniosios ir vidurinės grandies vadovų yra vyrai, o iš visų darbuotojų – 114 iš 222 (51 %) yra vyrai; pritaria tam, kad Institucija taiko ES agentūrų tinklo įvairovės ir įtraukties chartiją; pažymi, kad Institucija yra tarptautinių organizacijų, skatinančių įvairią, įtraukią ir teisingą darbo vietą, tinklo „Choose Paris Region“ narė ir įdarbinimo proceso metu suteikia specialias sąlygas neįgaliesiems;

13.

žino, kad 2022 m. buvo pradėtas darbuotojų dalyvavimo tyrimas, atsakymo lygis jame siekė 71 %; pažymi, kad gautas bendras teigiamas darbuotojų dalyvavimo balas – 65 %, t. y. 1 % didesnis nei ankstesniame 2019 m. darbuotojų dalyvavimo tyrime (nepaisant sudėtingo COVID-19 pandemijos laikotarpio), taip pat palyginti su ES tarpžinybiniu lyginamuoju standartu;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

14.

palankiai vertina tai, kad 2022 m. Institucija supaprastino etikos procesą, visų pirma įdiegdama elektroninę darbo srauto sistemą, įskaitant atidesnį ir veiksmingesnį pranešimų apie galimus išeinančių darbuotojų interesų konfliktus ir pranešimų apie veiklą pasibaigus tarnybos laikui vertinimą;

15.

pabrėžia, kad informavimo apie pažeidimus gairės, apimančios kovos su korupcija gaires, buvo įtrauktos į Institucijos mokymo programų, kuriose daugiausia dėmesio skiriama etikai ir sąžiningumui, mokomąją medžiagą;

16.

vertina tai, kad 2022 m. Priežiūros taryba priėmė savo darbo tvarkos taisyklių pakeitimą, taip pat Valdybos darbo tvarkos taisykles ir Pertvarkymo bei kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu nuolatinių komitetų įgaliojimus, pagal kuriuos nariai, kurie paskelbė apie interesų konfliktą, be išimties būtų įpareigoti nedalyvauti tiek balsavime, tiek pačioje diskusijoje;

17.

pažymi, kad užbaigus OLAF tyrimą, susijusį su atitinkamos teisinės sistemos laikymusi, bet nenustačius pažeidimų, Institucija gavo rekomendaciją imtis administracinių veiksmų, visų pirma susijusių su vyresniųjų vadovų darbo sutartimis; pažymi, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog netaikomos sutartinės nuostatos, susijusios su nušalinimu nuo darbo arba veiklos pertraukos laikotarpiu; pabrėžia, kad reaguodama į tai 2022 m. vasario mėn. Institucija įtraukė naują straipsnį į direktorių, patarėjų ir pirmiau paminėtų darbuotojų sutartis; pažymi, kad Institucija informavo OLAF, jog dėl Tarnybos nuostatų teisinės sistemos apribojimų ji negali nustatyti reikalavimų darbuotojams, kuriems netaikoma ši sistema, pvz., išmokėti kompensacijas, kai buvusiam darbuotojui ribojama galimybė užsiimti profesine veikla arba kai dėl to jam taikomos griežtos sąlygos;

18.

palankiai vertina tai, kad Institucija viešai skelbia visus darbuotojų posėdžius su privačiojo sektoriaus išorės suinteresuotaisiais subjektais, o pirmininkas apie tai viešai paskelbia per dvi savaites po posėdžių (pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 49a straipsnį), ir ši praktika vienodai taikoma vykdomajam direktoriui (to reglamento 52a straipsnyje nustatyta, kad vykdomojo direktoriaus posėdžiai turi būti skelbiami viešai, tačiau nenurodoma, kaip greitai po jų); pažymi, kad kitų darbuotojų susitikimai su privačiojo sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais skelbiami kas ketvirtį;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. baigta nagrinėti viena informavimo apie pažeidimus byla; pažymi, kad siekdama geriau suprasti įtarimus ir veiksmus, kurių imamasi šalies viduje, Institucija kreipėsi į nacionalinę kompetentingą instituciją; dėl to byla buvo baigta nepareikalavus, kad Institucija imtųsi kokių nors veiksmų;

20.

primena, kad Institucijos interneto svetainėse skelbiami valdymo organų narių ir pakaitinių narių, vyresniųjų vadovų ir direktorių gyvenimo aprašymai; pažymi, kad šiuose gyvenimo aprašymuose pateikiama informacija apie profesinę patirtį ir išsilavinimą; taip pat pažymi, kad ekspertų atveju Institucija skelbia Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės gyvenimo aprašymus;

Viešieji pirkimai

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad, Audito Rūmų nuomone, Institucija siekė pirkti paslaugas dviejuose atviruose konkursuose: viename – dėl finansinių paslaugų rinkos tyrimų, o kitame – dėl su duomenų apsauga susijusių konsultacijų; pažymi, kad viename konkurse atrankos ir sutarties skyrimo kriterijai sutapo; pabrėžia, kad toks sutapimas prieštarauja Finansinio reglamento 167 straipsniui, kuriame nustatyta, jog atrankos ir sutarties skyrimo kriterijai turi būti visiškai atskirti; nurodo, kad atrankos kriterijai naudojami konkurso dalyvių pajėgumui įvertinti, o sutarties skyrimo kriterijai naudojami pasiūlymų kainai ir kokybei įvertinti; apgailestaudamas pažymi, kad abiem atvejais Institucija pervertino maksimalią sutarčių vertę, kadangi rinkos kainų tyrimas, kurį ji atliko prieš skelbdama konkursus, buvo atliktas nekokybiškai;

22.

pažymi, kad, Audito Rūmų teigimu, viešųjų pirkimų trūkumai, susiję su dviem atskiromis derybų procedūromis, apie kurias pranešta 2021 m., buvo ištaisyti: Institucija dabar naudoja Komisijos šablonus, taigi savo procedūras atlieka atsižvelgdama į Audito Rūmų pastabą;

23.

pabrėžia, kad nuo 2020 finansinių metų Audito Rūmai kasmet teikia naujas su viešaisiais pirkimais susijusias pastabas dėl keturių agentūrų, įskaitant Instituciją; primena, kad viešųjų pirkimų taisyklių tikslas – sudaryti sąlygas perkantiesiems subjektams įsigyti reikalingų prekių ir paslaugų už geriausią kainą, kartu užtikrinant sąžiningą konkurso dalyvių konkurenciją ir skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų laikymąsi; ragina Instituciją užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių ir pasiektas geriausias įmanomas ekonominis naudingumas;

Vidaus kontrolė

24.

primena, kad Institucija 2021 m. pradėjo ir 2022 m. tęsė darbą su specialiu rizikos valdymo partneriu siekiant padidinti dabartinės Institucijos rizikos valdymo programos suderinamumą su COSO įmonių rizikos valdymo (ERM) sistema; pažymi, kad, siekdama toliau stiprinti vidaus kontrolę, Institucija planuoja savo rizikos valdymo programą integruoti į COSO ERM sistemą, intensyvinti su etika susijusią veiklą ir 2023 m. rengti specialius vidaus kontrolės mokymus, kad būtų išlaikytas ir padidintas visos vidaus kontrolės sistemos veiksmingumas;

25.

pažymi, kad, Audito Rūmų teigimu, vidaus kontrolės trūkumai, darantys poveikį įdarbinimo procedūroms, apie kuriuos buvo pranešta 2021 m., buvo ištaisyti, nes Institucija atitinkamai pakeitė savo procedūras;

Kitos pastabos

26.

palankiai vertina tai, kad 2022 m. Institucija toliau informavo apie savo darbą ir rezultatus įvairiais komunikacijos kanalais, pvz., per organizacijos interneto svetainę, spaudos interviu ir socialinės žiniasklaidos platformas; pažymi, kad Institucija dažniau naudojosi dinamiškos duomenų vizualizacijos metodu, siekdama didelės apimties duomenis pateikti išsamiau ir geriau suprantamu būdu, paskelbė 149 pranešimus spaudai ir naujienų pranešimus, informavo apie savo darbą spaudoje ir žiniasklaidoje, surengė 74 interviu ir informacinius susitikimus su spaudos atstovais ir atsakė į 706 užklausas e. paštu;

27.

palankiai vertina tai, kad 2022 m. Institucija gavo Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) sertifikatą ir sėkmingai pasiekė savo 2022 m. aplinkosaugos tikslus ir uždavinius kelionių, energetikos, atliekų, viešojo pirkimo ir pagrindinės veiklos srityse; pabrėžia, kad pasiekti tikslai apima šiuos veiksnius: bent 50 % sumažinta su kelionėmis susijusi veikla, 10 % sumažintas pastatų suvartojamos energijos kiekis, prisiimtas įsipareigojimas perdirbti bent 70 % atliekų ir į 100 % Institucijos viešojo pirkimo sutarčių įtraukiamas poveikio aplinkai vertinimas;

28.

giria Instituciją už tai, kad ji įsipareigojo 2022 m. energijos suvartojimą sumažinti 10 % (palyginti su 2019 m.); pažymi, kad šiam tikslui pasiekti Institucija įdiegė tokias priemones: pakeistas šildymo grafikas ir sumažinta termostatų nuostačių temperatūra, pereita prie visos energijos tiekimo iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, vykdoma kasdienė skaitiklių stebėsena siekiant įvertinti taikomų veiksmų rezultatus ir vykdoma darbuotojams skirta informavimo apie energijos taupymą kampanija; pažymi, kad iki 2022 m. pabaigos (palyginti su 2019 m.) energijos suvartojimas sumažėjo 16,4 %;

29.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2024 m. balandžio 11 d. rezoliucijoje (6) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

---

(1)   OL C 73, 2023 2 28, p. 102.

(2)   2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2554 dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1060/2009, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 909/2014 ir (ES) 2016/1011 (OL L 333, 2022 12 27, p. 1).

(3)   2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2556, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES, 2014/65/ES, (ES) 2015/2366 ir (ES) 2016/2341 dėl finansų sektoriaus skaitmeninės veiklos atsparumo (OL L 333, 2022 12 27, p. 153).

(4)   2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937 (OL L 150, 2023 6 9, p. 40).

(5)   2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(6)  Priimti tekstai, P9_TA(2024)0280.