Pranešėja:

Maria del Carmen BARRERA CHAMORRO

Patarėjas	Ioannis GRIGORIADIS (pranešėjos)
Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2023 12 11
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2024 5 17
Priėmimas plenarinėje sesijoje	2024 5 31
Plenarinė sesija Nr.	588
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	181/2/2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pabrėžia, kad pasirengimo narystei pagalbos politika yra viena iš nepakeičiamų plėtros politikos priemonių, kurių poveikį galima padidinti siekiant skatinti taiką ir gerovę visame Europos žemyne, ypač tuose regionuose, kuriuose taikai ir stabilumui pastaruoju metu iškilo grėsmių.

1.2.

Siekiant, kad šalys kandidatės pasirengtų visiškai įgyvendinti būsimas sanglaudos politikos priemones, pasirengimo narystei pagalbos politika turėtų būti geriau pritaikyta, kad atitiktų šių šalių atitinkamų regionų, taip pat su šalimis kandidatėmis besiribojančių ES valstybių narių regionų privalumus, iššūkius ir poreikius

1.3.

EESRK rekomenduoja įgyvendinant pasirengimo narystei pagalbos politiką šalyse kandidatėse sistemingiau investuoti į žmogiškojo kapitalo plėtojimą, švietimą ir socialinę integraciją, siekiant užkirsti kelią socialinei nelygybei ir ją sumažinti. Labai svarbu skatinti palaikyti ryšius su pilietinės visuomenės organizacijomis (PVO) ir įtraukti jas į pasirengimo narystei pagalbos politikos planavimo tobulinimo procesus.

1.4.

Įgyvendinant būsimą sanglaudos politiką reikėtų teikti pirmenybę pažeidžiamų grupių, kurios susiduria su papildomomis ir sunkiai įveikiamomis jų ekonominio ir socialinio vystymosi kliūtimis ir kurioms per būsimą stojimo procesą gali kilti papildomų sunkumų, apsaugai.

1.5.

Tvirtesnė partnerystė su šalių kandidačių PVO ne tik nepaprastai svarbi siekiant plėtros tikslų; ji taip pat atitinka veiksmingas ir įtraukias vystymosi strategijas, grindžiamas nusistovėjusiais tvirtos partnerystės ir pasidalijamojo valdymo principais.

1.6.

Kad būtų skatinamas Europos regionų augimas ir atsigavimas, pasirengimo narystei pagalbos politikos įgyvendinimui turėtų būti teikiama visa būtina parama; tai apima žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos įgyvendinimą ir pagalbą regionams prisitaikant prie vykstančių demografinių, pramonės, strateginių ir saugumo iššūkių.

1.7.

EESRK pabrėžia, kad sanglaudos politikos vaidmuo neturi apsiriboti pagrindinėmis investicijomis. Įgyvendinant šią politiką daugiausia dėmesio turi būti skiriama institucijų ir gebėjimų stiprinimui, įskaitant porines programas ir paramą pilietinei visuomenei bei socialiniams partneriams (1). Iš Baltijos valstybių patirties matyti, kad gerinant institucinius gebėjimus galima veiksmingiau panaudoti sanglaudos politikos lėšas, spartinant šių šalių integraciją ir ekonomikos augimą. Šios lėšos taip pat padėjo Baltijos šalims tapti veiksmingo viešosios politikos formavimo lyderėmis.

1.8.

EESRK pabrėžia, kad plėtros bangos taip pat turi įtakos esamoms valstybėms narėms ir jų regionams, nes naujosios valstybės narės prisijungia prie bendrosios rinkos ir daro poveikį tarptautinei vertės grandinei bei darbo jėgos migracijai ES. Todėl reikia papildomų lėšų, kurias būtų galima investuoti į regionus, besiribojančius su šalimis kandidatėmis, taip pat į esamų valstybių narių regionus, kuriems labai didelį poveikį padarė dėl plėtros atsiradę ES ir pasaulinės vertės grandinės pokyčiai.

1.9.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į iššūkių mastą, ypač Ukrainoje, negalima pasikliauti vien pasirengimo narystei pagalbos politika. ES turės imtis konkrečių veiksmų, galbūt pasitelkdama ad hoc mechanizmus, kad būtų veiksmingai sprendžiami opiausi ir sudėtingiausi klausimai, pavyzdžiui, susiję su atstatymu po karo. Tai labai svarbu siekiant kuo labiau padidinti bet kokios būsimos viešosios politikos poveikį ir teikiamą naudą.

1.10.

EESRK mano, kad vienas iš didžiausių iššūkių ES plėtrai būtų teisinės valstybės padėties pablogėjimas po įstojimo. Tokią riziką būtų galima sumažinti į naujas stojimo sutartis įtraukiant atitikties užtikrinimo po įstojimo priemones, pavyzdžiui, veiksmingus balsavimo teisių ir ES lėšų išmokėjimo sustabdymo mechanizmus, taikytinus pagrindinių ES vertybių ir teisinės valstybės principo nesilaikymo atvejais. Kitus dažnai nurodomus iššūkius, pavyzdžiui, susijusius su ES institucijų veikimu ir poveikiu ES biudžetui, būtų galima suvaldyti per stojimo derybas nustatant pereinamuosius laikotarpius ir susitariant dėl ES reformų (2).

1.11.

Europos Komisija būsimos sanglaudos politikos reformas turėtų derinti su plėtros procesu, kad būtų padidintas dabartinės politikos veiksmingumas, grindžiamas didesne specializacija ir įvairinimu, siejamais su didesniu lankstumu ir finansine specializacija. Jokia finansinė parama nepadės pasiekti ekonominės gerovės, jeigu kartu nebus stengiamasi stiprinti institucijų, vykdyti valdymo reformų ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimo.

1.12.

EESRK pabrėžia, kad pasitelkiant įvairias politikos priemones, įskaitant investicijas į žmogiškąjį kapitalą, reikia imtis skubių veiksmų siekiant sustabdyti emigracijos iš ES šalių kandidačių bangą, kuri kelia grėsmę ekonominio ir socialinio vystymosi potencialui.

1.13.

EESRK mano, kad labai svarbu gerinti jaunimo padėtį šalyse kandidatėse. Reikia dėti pastangas siekiant gerinti jaunimo įgūdžius ir užimtumą, taip pat didinti jaunimo švietimo ir kokybiško užimtumo galimybes, kartu ieškant sprendimų dėl būsto. Taip pat reikėtų skatinti jaunimo dialogą ir dalyvavimą Jaunimo garantijų iniciatyvose.

1.14.

EESRK rekomenduoja dėti daugiau pastangų siekiant šalyse kandidatėse rūpintis pažeidžiamiausiais asmenimis ir pažeidžiamomis grupėmis, ne tik juos įtraukiant į apsaugos sistemas, bet ir į juos atsižvelgiant sprendimų priėmimo procese, nes tai geriausias būdas įgyvendinti pirmąjį pagrindinį sanglaudos politikos principą „nė vieno nepalikti nuošalyje“.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Rusijos agresija prieš Ukrainą – ne tik grėsmė vienos Europos valstybės suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, bet ir akivaizdus iššūkis Europos integracijai ir politinėms vertybėms, kurios pastaruosius 75 metus buvo Europos integracijos pagrindas. Todėl būtina, kad Europos Sąjunga atsižvelgtų į istorines aplinkybes ir parodytų Vakarų Balkanams bei Rytų Europai, kad ji nepaliks su Rusijos grėsme susiduriančių valstybių, bet paspartins visas pastangas skatinti jų integraciją į Europos Sąjungą. Sanglaudos politikos priemonės gali padėti didinti ES plėtros iniciatyvų Vakarų Balkanuose ir Rytų Europoje veiksmingumą (3).

2.2.

Sanglaudos politika tapo viena iš pavyzdinių Europos Sąjungos politikos krypčių. Nuo tada, kai sanglaudos politika buvo pirmą kartą įtvirtinta Romos sutartyje, ji tapo Europos solidarumo kertiniu akmeniu ir padeda kurti sąžiningesnę ir teisingesnę Europos Sąjungą. Todėl tarp ES plėtros politikos prioritetų ji užima labai svarbią vietą.

2.3.

Plėtra pagrįstai apibūdinama kaip viena veiksmingiausių ES užsienio politikos priemonių. Laipsniškai plėsdamasi, Europos Sąjunga tapo didesnė, stipresnė, taikesnė ir teisingesnė. Nebūtų perdėta teigti, kad dėl Europos Sąjungos plėtros visame Europos žemyne įsitvirtino taika, gerovė ir saugumas.

2.4.

ES vadovai Granados deklaracijoje (4) pažymėjo, kad plėtra yra veiksnys, padedantis gerinti Europos piliečių ekonomines ir socialines sąlygas ir mažinti skirtumus tarp šalių; jis taip pat turi puoselėti vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga. Šioje deklaracijoje pabrėžiama pasirengimo narystei pagalbos politikos reikšmė, nes ji yra vienas svarbiausių ES plėtros elementų.

2.5.

Labai svarbu, kad pasirengimo narystei pagalbos politikos priemonės taptų prieinamos šalims kandidatėms, nes taip palengvinama būsima šalių kandidačių integracija į Sąjungą ir didinamas pagrindinių Europos vertybių patrauklumas tiek valstybėse narėse, tiek šalyse kandidatėse.

3.   Socialiniai aspektai ir garantijos

3.1.

EESRK mano, jog labai svarbu užtikrinti, kad į ES priimant naujas šalis būtų visapusiškai laikomasi acquis, įskaitant pagrindines teises, socialinės srities acquis ir būtų palaikomas ir stiprinamas pilietinis bei socialinis dialogas; ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas visapusiškam socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų teisių paisymui. Atsižvelgiant į tai, būtina užtikrinti tinkamą finansavimą narystės siekiančių šalių socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimams stiprinti. Plėtra turi būti naudinga tiek naujųjų, tiek esamų valstybių narių darbuotojams, įmonėms, MVĮ ir pilietinės visuomenės organizacijoms.

3.2.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad geriausias būdas vykdyti Sąjungos plėtrą yra stojimo į ES proceso metu taikyti laipsnišką, nuopelnais grindžiamą požiūrį į vis didesnę gaunamą naudą. Komisija turėtų parengti pasiūlymą, kaip sudaryti palankesnes sąlygas šalims kandidatėms palaikyti institucinius ryšius ir susipažinti su ES institucijų, įskaitant įvairius Komisijos generalinius direktoratus, atliekamu darbu, be kita ko, stojimo proceso metu. Europos Komisija turėtų užtikrinti, kad paramą gaunančioms šalims pritaikant ir įgyvendinant acquis būtų laiku teikiama techninė pagalba. EESRK ragina aiškiai atsisakyti bet kokio nesuderinto požiūrio į diskusijas dėl stojimo: galimybė patekti į vidaus rinką ar atskiras jos dalis turėtų būti siejama su visišku pagrindinių teisių ir socialinės srities acquis užtikrinimu. Be to, patekimas į vidaus rinką turėtų būti grindžiamas sąžininga konkurencija, kuri praktiškai reiškia derėjimą su atitinkamu ES acquis (pvz., socialiniu, aplinkos, valstybės pagalbos ir t. t.).

3.3.

EESRK mano, kad diskusijos dėl ES plėtros suteikia galimybę apsvarstyti, kaip turėtų būti pritaikyta ES institucinė aplinka. Būtina užtikrinti ES institucijų reformą siekiant veiksmingesnės, labiau socialinės ir pažangesnės institucinės sistemos, kad Europos Sąjunga sukurtų dinamiškesnę ir konkurencingesnę ES ekonomiką, neatsiejamą nuo geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų, didesnio konkurencingumo ir geriau veikiančios ekonomikos.

3.4.

ES turi reaguoti į didėjančią nelygybę ir užtikrinti geresnę padėtį piliečiams, kurie jau nukentėjo nuo ilgalaikio griežtos taupymo politikos poveikio, pandemijos ir didelės 2022 m. ir 2023 m. infliacijos.

3.5.

Atsižvelgdamas į ES plėtrą, EESRK ragina sukurti naują investicijų fiskalinę priemonę – ES suverenumo fondą, skirtą teisingai socialinei ir ekonominei pertvarkai ir bendrosioms gėrybėms užtikrinti, nuošalyje nepaliekant nė vieno asmens ir nė vieno regiono.

3.6.

Reikia tvirtos Europos pramonės politikos, grindžiamos didelėmis ir veiksmingomis viešosiomis ir privačiosiomis investicijomis, kurios padėtų užtikrinti kokybiškas darbo vietas ir socialinę pažangą. Pagrindinis iššūkis Europos ekonomikai ir būsimai sanglaudos politikai tebėra mažėjantis konkurencingumas.

3.7.

Europos Komisija turėtų prisidėti prie diskusijų dėl būsimų institucinių reformų orientavimo:

3.7.1.

ragindama visapusiškai, tinkamai ir visiškai įgyvendinti ekonomikos valdymo reformą siekiant užtikrinti, kad socialinis teisingumas, socialinė pažanga ir žmonių darbo bei gyvenimo sąlygų gerinimas ir aplinkos apsauga būtų laikomi pagrindiniais ekonominės politikos tikslais, be kita ko, didinant investicijas į viešąsias paslaugas;

3.7.2.

užtikrindama svarbesnį socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį sprendimų priėmimo procese. Tai būtų galima padaryti tik įgyvendinant pagrindines sanglaudos politikos vertybes, pavyzdžiui, partnerystės principą, solidarumo, daugialygmenio vystymosi ir daugiapakopio valdymo srityse.

4.   Plėtra ir sanglaudos politika. Per 2004–2007 m. plėtros bangą įgyta patirtis

4.1.

EESRK palankiai vertina 2023 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtą sprendimą pradėti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina, Moldova ir Ukraina. Vis dėlto EESRK mano, kad tam reikia aktyvuoti pasirengimo narystei pagalbos politikos priemonę, skirtą pagrindinėms ES politikos kryptims narystės siekiančiose šalyse skatinti.

4.2.

Pasirengimo narystei pagalbos politika beveik visais plėtros etapais atliko svarbų vaidmenį, padėdama naujoms valstybėms narėms įstoti į ES taip, kad tai būtų naudinga joms ir likusiai Sąjungos daliai. Dabartinė sanglaudos politika buvo sukurta, be kita ko, siekiant sėkmingai užbaigti Ispanijos ir Portugalijos integraciją į tuometinę Europos ekonominę bendriją (5). Būsimas plėtros etapas bus jau aštuntasis. Visi etapai buvo procesai, suteikę galimybę ES veiksmingai derinti plėtrą ir rinkos gilinimą.

4.3.

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į 2004 m. plėtros bangą, kuri iki šiol buvo didžiausia. Investicijos, kuriomis buvo siekiama padėti Vidurio ir Rytų Europos šalims pasirengti, paskatino vėliau didinti finansavimą, o tai prisidėjo prie infrastruktūros gerinimo, investicijų į našų bei žmogiškąjį kapitalą, tiesioginių užsienio investicijų (TUI), aplinkos sąlygų gerinimo ir užimtumo didinimo visose 2004 m. į ES įstojusiose valstybėse narėse. Plėtra padeda gerinti bendrosios rinkos veikimą ir duoda naudos kitoms valstybėms narėms, nes bendroji rinka ir sanglaudos politika yra visų valstybių narių augimo varomosios jėgos.

4.4.

Todėl EESRK pabrėžia, kad atsižvelgiant į sudėtingą padėtį, kurioje atsidūrė daugelis šalių kandidačių, reikalinga tvirta sanglaudos politika, kurią būtų galima pritaikyti prie kiekvienos šalies aplinkybių. Tos aplinkybės yra labai įvairios: pradedant institucinėmis problemomis daugelyje šalių kandidačių ir baigiant atsigavimu po konflikto Bosnijoje ir Hercegovinoje ir Kosove (6) ir neaiškia ateitimi po konflikto Ukrainoje.- Sanglaudos politika gali padėti pamatus, užtikrindama pagrindines investicijas į integraciją ir vystymąsi, nepaisant kiekvienos šalies padėties.

4.5.

EESRK pažymi, kad reikalingas konkrečiai pritaikytas požiūris į pasirengimo narystei pagalbos politiką, be kita ko apsvarstant galimybę taikyti ad hoc priemones, daugiausia dėmesio skiriant techninei kompetencijai, pasitelkiant ES ir valstybių narių grupes. Pavyzdžiui, Albanijos ir Šiaurės Makedonijos ekonominės ir socialinės struktūros yra kitokios nei ES valstybėse narėse. Ukrainai, savo ruožtu, po Rusijos agresijos karo prireiks didelių pastangų šaliai atstatyti. Konkreti kiekvienai šaliai ir regionui skirta vietos poreikiais grindžiama strategija padės užtikrinti, kad sanglaudos politikos investicijos būtų pritaikytos prie konkrečių kiekvienos šalies ir regiono vystymosi poreikių ir prioritetų.

4.6.

EESRK atkreipia dėmesį į ankstesniais plėtros etapais įgytą patirtį, susijusią su sinergija, nes ilgalaikė tinkamai įgyvendinamos sanglaudos politikos nauda naujosioms narėms apima tokius aspektus kaip tvarus augimas, socialinė sanglauda ir didesnis konkurencingumas. Visų šių šalių įtraukimas taip pat galėtų padėti stabilizuoti padėtį istoriškai susiskaidžiusiame ir konfliktiškame Europos regione, padedant pamatus daug didesniam socialiniam ir politiniam stabilumui, taigi ir tvaresnei ekonominei plėtrai.

4.7.

Europos Sąjungai pradedant dar vieną plėtros procesą, kurio metu jos narių skaičius turėtų padidėti nuo 27 iki 36 šalių, svarbu neužmiršti, kad sanglauda yra susijusi su plėtra. Visų pirma, pagal piliečių skaičių ir išsivystymo lygį dabartinis plėtros procesas yra labai panašus į 2004–2007 m. plėtros etapą. Todėl iš pastarojo etapo galime pasisemti patirties, susijusios su politikos veiksmingumu, jos įgyvendinimu ir poveikiu, proceso įtraukumu ir poveikiu mažinant atotrūkį.

4.8.

Pasirengimo narystei pagalbos fondai atliko labai svarbų vaidmenį padedant būsimoms valstybėms narėms po įstojimo į ES pasiekti įspūdingų ekonominės veiklos rezultatų.- Palyginti nedidelės investicijos sudarė sąlygas sparčiam vystymuisi ir paskatino vėliau didinti finansavimą, o tai prisidėjo prie infrastruktūros gerinimo, investicijų į našų ir žmogiškąjį kapitalą, TUI, aplinkos sąlygų gerinimo ir užimtumo didinimo visose 2004 m. į ES įstojusiose valstybėse narėse (7).

4.9.

Granados deklaracijoje teigiama, kad „[p]lėtra yra geostrateginė investicija į taiką, saugumą, stabilumą ir gerovę. <...> Aptarsime su mūsų prioritetais ir politika susijusius pagrindinius klausimus, taip pat savo galėjimą veikti. Tai sustiprins ES ir padidins Europos suverenumą“.

4.10.

Plėtra tebėra Europos tikslas ir galimybė tobulinti ES institucinę struktūrą.

4.11.

Siekiant geriau planuoti plėtrą ir ją suderinti su pasirengimo narystei pagalbos politika, nepaprastai svarbi yra šalių kandidačių PVO nuomonė.

4.12.

EESRK pabrėžia, kad ES plėtra Europos Sąjungai nebus tik finansinė našta, bet suteiks ir didelės strateginės, politinės ir finansinės naudos (8), ypač kalbant apie Ukrainą, kuri yra didžiausia ES šalis kandidatė (9).

5.   Sanglaudos politikos svarba ES plėtrai

5.1.

Vakarų Balkanų ir Rytų Europos šalių kandidačių vystymuisi reikalinga tvirta finansinė ir institucinė parama, kuri sudaro ES pasirengimo narystei pagalbos politikos pagrindą. Pagal sanglaudos politiką teikiama parama galėtų būti laikoma sėkmingo veiksmingos būsimų Europos Sąjungos valstybių narių integracijos sine qua non.

5.2.

Pastaruoju metu matyti tam tikrų teigiamų Vakarų Balkanų šalių kandidačių ekonomikos pokyčių. Tačiau dar daug reikia nuveikti, kad Vakarų Balkanų šalių ekonomika priartėtų prie Europos vidurkio; šios priemonės apima ekonomines ir politines reformas, gebėjimų stiprinimą, kovą su korupcija ir šešėline ekonomika bei teisinės valstybės stiprinimą. Viltims, kad ekonomika atsigaus sparčiau, neigiamą poveikį daro Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą.

5.3.

Dėl Rusijos agresijos karo Ukrainos ir kitų Rytų Europos šalių kandidačių ekonomika susidūrė su precedento neturinčiais iššūkiais. Ukrainai įstojus į ES, padidėtų ES energetinis saugumas ir galbūt sumažėtų išlaidos energijai. Tai galėtų stabilizuoti padėtį ES rytinėse kaimyninėse šalyse ir sustiprinti ES karinius ir saugumo pajėgumus. Nuogąstavimai dėl Ukrainos įstojimo į ES poveikio ES finansams yra perdėti, nes plėtros išlaidos bus didelės, bet valdomos. Pagalbos per karą teikimas ir pokario ekonominės plėtros priemonių planavimas tapo labai svarbiais Europos pasirengimo narystei pagalbos politikos aspektais (10).

5.4.

Vykdant pasirengimo narystei pagalbos politiką negalima patenkinti ES plėtros poreikių tinkamai neatsižvelgiant į Europos ekonomikos augimo modelį ir Europos Komisijos naują Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planą. Plano ramsčiais siekiama:

5.4.1.

stiprinti ekonominę integraciją į ES bendrąją rinką. Siūlomi septyni prioritetiniai veiksmai: 1. laisvas prekių judėjimas; 2. laisvas paslaugų ir darbuotojų judėjimas; 3. prieiga prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA); 4. kelių transporto sąlygų lengvinimas; 5. energetikos rinkų integracija ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas; 6. bendroji skaitmeninė rinka; 7. integracija į pramonės tiekimo grandines;

5.4.2.

skatinti ekonominę integraciją Vakarų Balkanuose pasitelkiant bendrą regioninę rinką;

5.4.3.

spartinti svarbiausias reformas, be kita ko, susijusias su pagrindiniais principais, remti Vakarų Balkanų kelią siekiant narystės ES, gerinti tvarų ekonomikos augimą, be kita ko, pritraukiant užsienio investicijas ir stiprinant stabilumą regione;

5.4.4.

didinti finansinę paramą reformoms remti.

5.5.

Atsižvelgiant į strategines ir ekonomines aplinkybes Europoje ir pasaulyje, nepaprastai svarbu spręsti uždavinius, susijusius su klimato krize, infliacija, migracija, socialiniu atsparumu, skaitmenizacija ir inovacijomis.

5.6.

Europos Komisija, remdamasi Konferencijos dėl Europos ateities išvadomis ir Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymų dėl Sutarčių pakeitimų, turėtų vadovauti diskusijoms dėl būsimų institucinių reformų, atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramsčio plėtojimą. Tai galima pasiekti tik taikant pagrindines sanglaudos politikos vertybes.

5.7.

Savo nuomonėje EESRK teigia, kad sanglaudos politikos 2.0 koncepcija (11), apimanti pasidalijamąjį valdymą, regioninį požiūrį, išankstinį finansavimą ir bendro finansavimo normas, yra itin svarbi.

5.8.

Nepaprastai svarbu palaikyti dialogą ir bendradarbiauti su šalių kandidačių socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis. Socialiniai partneriai ir PVO turėtų būti įtraukti į visus sanglaudos politikos etapus: pradedant politikos rengimu ir baigiant jos įgyvendinimu bei peržiūra. Toks ekonominių ir socialinių partnerių įtraukimas ir dalyvavimas skatina atsakomybę, įgalėjimą ir holistinį požiūrį į politikos formavimą bei valdymą ir padės veiksmingai panaudoti lėšas.

5.9.

Kaip ir 2004–2007 m. plėtros etapu, sanglaudos politika neturėtų būti tapatinama su finansine parama. Visos priemonės turėtų apimti viešojo administravimo ir pilietinės visuomenės gebėjimų bei institucijų stiprinimą, kad jos galėtų veiksmingai vykdyti savo veiklą ir pasirengtų įgyvendinti sanglaudos politiką.

5.10.

Visų pirma, įgyvendinant sanglaudos politiką reikėtų atsižvelgti į galimą plėtros poveikį ES regionams, kurie ribojasi su narystės siekiančiomis šalimis, t. y. regionams Bulgarijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Kroatijoje, Graikijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje. Siekiant užtikrinti, kad ši politika būtų sėkminga, labai svarbu palaikyti tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

5.11.

Todėl EESRK pažymi, kad kitam programavimo laikotarpiui reikia platesnio užmojo DFP, kad būtų veiksmingai įveikiami su plėtra susiję uždaviniai.

5.12.

Kaupiantis ilgametei ES institucijų ir valstybių narių sanglaudos politikos rengimo ir įgyvendinimo patirčiai susiformavo atitinkamų normų ir praktikos rinkinys – vadinamoji sanglaudos kultūra. Šios sanglaudos kultūros sklaida šalyse kandidatėse per plėtros procesą ir stojimo derybas turėtų būti vienas iš pagrindinių ES prioritetų.

6.   Pilietinės visuomenės balsas

6.1.

Šalių kandidačių pilietinės visuomenės organizacijos neigiamai vertina pasirengimo narystei politikos įgyvendinimą savo šalyse.

6.2.

Socialinis dialogas ir konsultacijos su pilietinės visuomenės socialiniais partneriais laikomi būtinais. Tačiau atstovaujančios organizacijos teigia, kad į šias priemones nėra veiksmingai ir efektyviai atsižvelgiama vykdant plėtros procesus ir priimant sprendimus.

6.3.

Manoma, kad itin svarbu atkreipti dėmesį į pažeidžiamiausias grupes, tačiau atstovaujančios organizacijos teigia, kad šioms grupėms neskiriamas reikiamas dėmesys, socialinė apsauga yra nepakankama, į jas neatsižvelgiama ir priimant sprendimus.

6.4.

Didžioji dauguma respondentų teigė, kad yra susipažinę su pagrindiniais daugiapakopio valdymo ir pasidalijamojo valdymo principais sanglaudos politikoje ir žino, kaip taikyti partnerystės principą.

6.5.

Naujas Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planas laikomas unikalia galimybe sutelkti dėmesį į žmogiškąjį kapitalą, ekonominius ir socialinius pasirengimo narystei pagalbos aspektus. Šalys kandidatės gali būti įtrauktos į diskusijas dėl pasirengimo narystei pagalbos politikos (12).

6.6.

Kvalifikuotų darbuotojų emigracija yra viena didžiausių grėsmių šalių kandidačių ekonomikai ir visuomenei. Jaunimas nori emigruoti dėl nepakankamo pasitikėjimo institucijomis ir motyvacijos bei galimybių stygiaus, įskaitant švietimo sistemos nesėkmes. Nedarbas ir kokybiško užimtumo trūkumas yra aktualiausios problemos, kaip ir būsto problemos jaunimui. Jie taip pat teigia, kad trūksta dialogo ir vangiai dalyvaujama jaunimo garantijų iniciatyvose.

6.7.

Apie nepakankamą visuomenės paramą kalba ir neįgalieji. Dėl dėmesio stygiaus pažeidžiamiausioms grupėms šalys kandidatės tolsta nuo pagrindinio sanglaudos politikos tikslo „nė vieno nepalikti nuošalyje“.

---

(1)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nuomonė. Naujas Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planas ir Reformų ir ekonomikos augimo priemonė (COM(2023) 691 final ir COM(2023) 692 final) (OL C, C/2024/4065, 12.7.2024, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4065/oj).

(2)   Darvas, Z., M. Dabrowski, H. Grabbe, L. Léry Moffat, A. Sapir ir G. Zachmann (2024 m.) „Ukraine’s path to European Union membership and its long-term implications“ (Ukrainos kelias į narystę Europos Sąjungoje ir ilgalaikis šio proceso poveikis), Politikos dokumentas, 2024 m. gegužės mėn., „Bruegel“.

(3)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nuomonė. Naujas Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planas ir Reformų ir ekonomikos augimo priemonė (COM(2023) 691 final ir COM(2023) 692 final) (OL C, C/2024/4065, 12.7.2024, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4065/oj).

(4)   https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2023/10/06/granada-declaration/.

(5)   presentation_final_report_20022024.pdf.

(6)  Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

(7)   Aukšto lygio grupės dėl sanglaudos politikos ateities ataskaita „Forging a Sustainable Future Together: Cohesion for a Competitive and Inclusive Europe“ (Tvarios ateities kūrimas kartu: sanglauda konkurencingai ir įtraukiai Europai), 2024 m. vasario mėn., p. 42–44.

(8)   Akhvlediani Tinatin ir Movchan Veronika „The Impact of Ukraine’s Accession on the EU’s Economy: The Value Added of Ukraine“ (Ukrainos integracijos į ES poveikis ES ekonomikai: Ukrainos pridėtinė vertė), Talinas, ICDS, 2024 m., p. 28–30.

(9)   Darvas, Z., M. Dabrowski, H. Grabbe, L. Léry Moffat, A. Sapir ir G. Zachmann (2024 m.) „Ukraine’s path to European Union membership and its long-term implications“ (Ukrainos kelias į narystę Europos Sąjungoje ir ilgalaikis šio proceso poveikis), Politikos dokumentas, 2024 m. gegužės mėn., „Bruegel“..

(10)   „Bruegel“ instituto dokumentas, 2024 m. kovo mėn.

(11)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir sanglaudos politika: siekis sukurti sanglaudos politiką 2.0“ (Tiriamoji nuomonė) (OL C, C/2023/859, 8.12.2023, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/859/oj).

(12)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nuomonė. Naujas Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planas ir Reformų ir ekonomikos augimo priemonė (COM(2023) 691 final ir COM(2023) 692 final) (OL C, C/2024/4065, 12.7.2024, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4065/oj).