Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 664/2014 6b straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto patvirtinto standartinio saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugomomis geografinėmis nuorodomis žymimo žemės ūkio arba maisto produkto specifikacijos pakeitimo paskelbimas

(2023/C 141/10)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 664/2014 (1) 6b straipsnio 5 dalį

Pranešimas apie valstybės narės kilmės produkto su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą

„Barèges-Gavarnie“

ES Nr. PDO-FR-0306-AM01 – 2.2.2023

SKVN (X) SGN ( )

1.   Produkto pavadinimas

„Barèges-Gavarnie“

2.   Valstybė narė, kuriai priklauso geografinė vietovė

Prancūzija

3.   Valstybės narės institucija, pranešanti apie standartinį pakeitimą

Žemės ūkio ir apsirūpinimo maistu savarankiškumo ministerija

4.   Patvirtinto (-ų) pakeitimo (-ų) aprašymas

1.   Geografinės vietovės ribos

Aprašymas

Išbraukiama pastraipa, kurioje aprašoma augmenija ir klimatas. Taip pat išbraukiama nuostata, nurodanti, kad vasaros ganyklų kalnuose zonos ribas nustatė nacionalinis komitetas. Įterpiama Oficialiojo geografinių kodų registro, kuriuo remiantis nustatytos specifikacijoje nurodytų komunų ribos, data.

Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui

2.   Įrodymai, kad produktas yra kilęs iš nustatytos geografinės vietovės

Aprašymas

—	Dalis „SKVN žymimos mėsos identifikavimas“ Nuostata iš dalies keičiama išbraukiant reikalavimą atlikti sistemingus juslinių savybių patikrinimus ir pakeičiant jį reikalavimu atlikti atsitiktinius patikrinimus. Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui

3.   Gamybos būdas

Aprašymas

—

Dalis „Bandos priežiūra“ Siūloma iš naujo suformuluota nuostata dėl bandos atnaujinimo: išbraukiamas terminas „atnaujinimas“ ir „dalies“ sąvoka patikslinama papildomu terminu „vidutinė“. Ši dalis apskaičiuojama atsižvelgiant ne į bendrą ėriavedžių (kurioms anksčiau buvo priskiriamos vyresnės nei metų amžiaus patelės) skaičių, o į bendrą ėriavedžių skaičių per du pastaruosius sezonus. Siekiant suderinti su kitomis specifikacijos dalimis, skyriuje „Veislė“ išbraukiama nuostata „Avis yra daugiau nei vienų metų amžiaus avis“. Šis pakeitimas bendrajam dokumentui įtakos neturi. Kastruotų patinų skaičius nuo 20 % sumažinamas iki 10 %. Nustatyta data „ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama nuostata „iki išginant į vasaros ganyklas kalnuose“. Išbraukiami nustatyti terminai, iki kada turi būti pasiekta ši procentinė dalis. Šis pakeitimas bendrajam dokumentui įtakos neturi.

—

Dalis „Šėrimas“ Siūloma iš naujo suformuluoti dalį dėl mišriems ūkiams taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos: žodis „galvijai“ pakeičiamas žodžiais „gyvuliai, išskyrus avis“, toliau – „kitos rūšys“. Be to, metinė nukrypti leidžianti nuostata, kurią INAO tarnybos leidžia taikyti atitinkamo gamintojo prašymu, pakeičiama nuostata „jei ši produkcija deklaruojama grupei“. Šis pakeitimas bendrajam dokumentui įtakos neturi. Sušeriamų nesmulkintų arba smulkintų grūdų kiekis padidinamas nuo 100 g iki 300 g arba nuo 18 kg iki 54 kg vienam gyvuliui. Šis davinys nebėra skirtas tik avims ir kastruotiems patinams ir yra taikomas visiems vyresniems nei 160 dienų gyvuliams. Siekiant įtvirtinti šėrimo sąlygas, pridedamas ribotas žaliavų, pavyzdžiui, grūdų (iki šiol buvo leidžiama naudoti tik juos), sąrašas, taip pat nurodoma, kad šie pašarai nėra gauti iš genetiškai modifikuotų produktų. Šis pakeitimas bendrajam dokumentui įtakos neturi. Antrosios kategorijos gyvulių, t. y. dar laikomų ėriukais, amžiaus grupė padidinama nuo 4 mėnesių iki 160 dienų (t. y. penkių su puse mėnesio). Anksčiau nustatytas ne ilgiau kaip 90 dienų šiems gyvuliams šeriamas davinys, kurį sudarė 150 g avižų, miežių arba kukurūzų, pakeičiamas leistinų žaliavų, mineralų ir priedų sąrašu. Patikslinama, kad karbamidą ir jo produktus naudoti draudžiama. Atitinkamai keičiamas bendrasis dokumentas.

4.   Ryšys su geografine vietove

Aprašymas

Skyrius „Ryšys su geografine vietove“ perrašomas iš naujo, kad būtų glaustesnis (sutrumpinama istorija, pertvarkomos tam tikros dalys, kad tekstas būtų nuoseklesnis), siekiant akivaizdžiau nusakyti ryšį tarp SKVN „Barèges-Gavarnie“ ir jos geografinės vietovės, šio ryšio iš esmės nepakeičiant.

Dalis „Produkto ypatumai“ papildoma mėsos aprašymo elementais. Išbraukiamos su pardavimo kainomis susijusios istorinės dalys.

Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui

5.   Ženklinimas

Aprašymas

Įtraukiami šie pakeitimai:

—	vietoje nuorodos „Appellation d’Origine Contrôlée“ (arba AOC) naudojamas ES ženklas ir nuoroda „Appellation d’Origine Protégée“ (arba A.O.P.);

—	informacija apie skerdenų ženklinimą perkeliama į skyrių „Įrodymai, kad produktas kilęs iš geografinės vietovės“.

Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui

6.   Atsakingoji valstybės narės institucija

Aprašymas

Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 nuostatas pridedami valstybės narės kompetentingos tarnybos – Nacionalinio kilmės nuorodų ir kokybės instituto (pranc. Institut national de la qualité et de l'origine, INAO) – duomenys.

Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui

7.   Kontrolės įstaiga

Aprašymas

Taikant nacionaliniu mastu galiojančius nurodymus, kuriais siekiama suderinti specifikacijų rengimą, sertifikavimo institucijos pavadinimas ir kontaktiniai duomenys išbraukiami.

Šiame skyriuje nuo šiol nurodomi Prancūzijoje už kontrolę atsakingų kompetentingų institucijų – Nacionalinio kilmės nuorodų ir kokybės instituto (INAO) ir Konkurencijos, vartojimo reikalų ir kovos su sukčiavimu generalinio direktorato (DGCCRF) – kontaktiniai duomenys. Sertifikavimo institucijos pavadinimą ir kontaktinius duomenis galima rasti INAO svetainėje ir Europos Komisijos duomenų bazėje.

Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui

8.   Nacionaliniai reikalavimai

Aprašymas

Šis skyrius atnaujinamas atsižvelgiant į specifikacijos pakeitimus.

Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui

9.   Turinys

Aprašymas

Išbraukimas

Pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Barèges-Gavarnie“

ES Nr. PDO-FR-0306-AM01 – 2.2.2023

SKVN (X) SGN ( )

1.   Pavadinimas

„Barèges-Gavarnie“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Prancūzija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.1 klasė. Šviežia mėsa (ir subproduktai)

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Barèges-Gavarnie“ – suaugusių „Baregeoise“ veislės avių mėsa, gauta iš:

—	2–6 metų amžiaus, praleidusių ne mažiau kaip du sezonus vasaros ganyklose kalnuose ir mažiau nei 5 kartus apsiėriavusių avių. Avys turi būti skerdžiamos ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo ėriavimosi, išskyrus avis, kurių ėriukai gimdami nugaišo;

—	vyresnių nei 18 mėnesių kastruotų avinų, vadinamų „doublon“, praleidusių bent du sezonus vasaros ganyklose kalnuose. Per antrąjį vasaros ganyklų kalnuose sezoną jie negali būti skerdžiami iki liepos 1 d.

Avių skerdenos svoris turi būti ne mažesnis kaip 22 kg, o kastruotų avinų – ne mažesnis kaip 23 kg. Skerdena yra pailgos formos, kojos pailgos ir plokščios, nugara plati. Riebalinis sluoksnis baltos spalvos. Naudojamos tik skerdenos, kurių:

—	raumeningumas yra R, O klasės pagal EUROP standartų lentelę;

—	riebalinis sluoksnis yra 2, 3, 4 klasės pagal EUROP standartų lentelę.

Mėsa gali būti parduodama kaip visa skerdena arba supjaustyta gabalais šviežia. Mėsa ryškiai raudonos blizgančios spalvos. Be to, ji yra marmuriška, neturi per didelio riebalų sluoksnio. Ji nepasižymi tipišku stipriu avienos ar vilnos riebalų kvapu.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Iš esmės gyvuliai maitinasi ganydamiesi lauke, šienaujamose pievose, bendrose tarpinėse ganyklose ir vasaros ganyklose kalnuose.

Kai žiemą (nuo lapkričio iki kovo) dėl klimato sąlygų gyvuliai negali ganytis, jie daugiausia šeriami gamybos vietovėje pagamintu šienu ir atolu.

Be sausųjų pašarų tik žiemos laikotarpiu, vyresnius nei 160 dienų amžiaus gyvulius leidžiama šerti nesmulkintais arba smulkintais grūdais – ne daugiau kaip 300 g per dieną ir ne ilgiau kaip 180 dienų, t. y. daugiausia 54 kg vienam gyvuliui per kalendorinius metus. Šį davinį gali sudaryti tik žaliavos ir priedai iš šio sąrašo:

—	javų grūdai ir jų produktai – miežiai, kukurūzai, kviečiai, kvietrugiai, avižos;

—	aliejinių augalų sėklos, aliejinių augalų vaisiai ir jų produktai – sojos, saulėgrąžos, rapsai, linų sėmenys;

—	ankštinių augalų sėklos ir jų produktai – žirniai, lubinai, pupos;

—	gumbiavaisiai, šakniavaisiai ir jų produktai – runkeliai. Melasa negali viršyti 5 % pašaro svorio;

—	žaliasis pašaras, rupusis pašaras ir jų produktai – liucernos;

—	mineralai ir jų produktai – išskyrus kaulų miltus ir kaulų pelenus;

—	fermentacijos produktai ir šalutiniai jų produktai iš mikroorganizmų: mielės ir mielių komponentai (alaus mielės), melasos žlaugtai [sutirštinti melasos žlaugtai];

—	kita – krakmolas;

—	maistiniai priedai – vitaminai, mikroelementų junginiai. Karbamidą ir jo produktus naudoti draudžiama;

—	technologiniai priedai – antioksidantai, rišamosios medžiagos, lipnumą reguliuojančios medžiagos;

—	jusliniai priedai – kvapieji junginiai;

—	zootechniniai priedai – virškinimą gerinančios medžiagos, žarnyno floros stabilizatoriai.

Visas ūkyje esančias avis leidžiama šerti tik tokiais augalais, produktais ir pašarais, kurie yra gauti iš genetiškai nemodifikuotų kultūrų.

Vyresnius nei 160 dienų, mėsai su kilmės vietos nuoroda „Barèges-Gavarnie“ skirtus gyvulius draudžiama šerti visaverčiais pašarais.

Jaunesni nei 160 dienų gyvuliai gali gauti papildomų pašarų.

Šiuose pašaruose gali būti naudojamos tokios žaliavos ir priedai:

—	javų grūdai ir jų produktai,

—	aliejinių augalų sėklos, aliejinių augalų vaisiai ir jų produktai, išskyrus alyvpalmių ir jų sėklų produktus, kurių pašarams naudoti negalima,

—	ankštinių augalų sėklos ir jų produktai,

—	gumbiavaisiai, šakniavaisiai ir jų produktai,

—	kitų augalų sėklos bei vaisiai ir jų produktai,

—	žaliasis pašaras, rupusis pašaras ir jų produktai – dehidruoti pašarai,

—	kiti augalai, dumbliai ir jų produktai – cukranendrių melasa; cukranendrių melasa, iš kurios iš dalies pašalintas cukrus; cukranendrių cukrus [sacharozė]; cukranendrių išspaudos,

—	mineralai ir jų produktai – išskyrus kaulų miltus ir kaulų pelenus;

—

fermentacijos produktai ir šalutiniai jų produktai iš mikroorganizmų – baltymai iš Methylophilus methylotrophus; baltymai iš Methylococcus capsulatus (Bath); mielės ir mielių komponentai; melasos žlaugtai; L-glutamo rūgšties gamybos šalutiniai produktai; L-lizino monohidrochlorido gamybos šalutiniai produktai,

—	kita – krakmolas, drebutinis krakmolas, riebalų rūgščių monogliceridai, digliceridai ir trigliceridai,

—	draudžiamas priedas – karbamidas ir jo produktai.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Avys atsivedamos, auginamos ir skerdžiamos SKVN „Barèges-Gavarnie“ geografinėje vietovėje.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

–

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Prie skerdenos ir iš jos išpjaustytos mėsos pridedama etiketė, kurioje pateikiama bent:

—	ES ženklas ir užrašas „Appellation d’Origine Protégée“ (arba A.O.P.),

—	nuorodos pavadinimas – Barèges-Gavarnie,

—	užrašas „doublon“, jeigu mėsa gauta iš šios specifikacijos reikalavimus atitinkančių kastruotų avinų,

—	specialus gyvulio identifikavimo numeris,

—	paskerdimo data,

—	aiškus augintojo pavadinimas,

—	išpjaustymo įmonės arba skerdyklos pavadinimas ir adresas;

—	užrašas „la carcasse ne peut être découpée avant une durée de 5 jours à compter de la date d'abattage“ („negalima išpjaustyti skerdenos nepraėjus 5 dienoms po skerdimo“).

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė vietovė apima šias Aukštutinių Pirėnų departamento komunas:

Barèges, Betpouey, Chèze, Esquièze-Sère, Esterre, Gavarnie-Gèdre, Grust, Luz-St-Sauveur, Saligos Vizos, Sassis, Sazos, Sers, Viella, Viey, Viscos, dalį komunos Cauterets. Nurodoma, kad pastarosios komunos kadastro žemėlapiai yra merijoje.

5.   Ryšys su geografine vietove

Ryšys su „Barèges-Gavarnie“ produkto kilme grindžiamas jo geru vardu ir mėsos savybėmis – ji marmuriška, ryškiai raudonos blizgančios spalvos, nepasižymi tipišku stipriu avienos ar vilnos riebalų kvapu, o jos kokybę lemia tai, kad gyvuliai daugiausia ganosi ganyklose, visų pirma minta kalnuose esančių vasaros ganyklų augmenija, ryšys taip pat grindžiamas šio Pirėnų slėnio avių augintojų praktine patirtimi.

Šios prie vietovės ypač gerai prisitaikiusios, visų pirma dėl to, kad avis galima pervaryti į sezonines ganyklas. „Barégeoise“ veislės suaugusių avių (avių ir kastruotų avinų, vadinamų „doublon“) skerdena yra pailgos formos, kojos pailgos ir plokščios, nugara plati, riebalinis sluoksnis baltos spalvos.

Aukštuose ir vidutinio aukščio kalnuose plytintis gamybos regionas apima viršutinę Gavarni upės baseino dalį.

Šis centriniu Pirėnų regionas pasižymi tokiomis ypatingomis klimato (uždaresnėms vietovėms būdingas, žemyninio klimato veikiamas jūrinis klimatas) ypatybėmis: dėl vyraujančio stipraus vėjo (feno ir tunelio efekto) vietovė yra labai šviesi ir ganėtinai sausringa. Dėl aukščio ir slėnių padėties nulemto klimato vietovės augmenija labai skirtinga (skiriasi augimo laikas, kiekviename aukščio lygyje ar kiekviename šlaite auga specifiniai augalai).

Galima išskirti kalvų, priekalnių, plokštikalnių ir kalnų lygius:

—	slėnio dugne plytinčioms kalvoms būdingi gausūs ir vienodai pasiskirstę krituliai;

—	priekalnės iškilusios 1 000–1 800 m virš jūros lygio ir pasižymi dideliu drėgniu. Žiemą jose dažnai būna sniego, bet pavasarį anksti nutirpsta. Šis lygis yra suformuotas žmonių – jie iškirto miškus, kad sukurtų ganyklų plotus;

—

1 800–2 500 m aukštyje plytinčiose plokštikalnėse auga dideli viržynų ir pievų plotai; pastarieji naudojami kaip kalnų vasaros ganyklos. Iš visų Pirėnų būtent „Barèges-Gavarnie“ geografinėje vietovėje šis lygis išvystytas geriausiai. Šiam lygiui būdingas mažas debesuotumas. Vegetacijos sezonas jame trumpesnis dėl iškrintančio sniego;

—	kalnų lygis prasideda 2 400 m aukštyje. Čia vyrauja labai atšiaurios sąlygos augalams augti, todėl šie gerai prie jų prisitaikė (augalai išauga žemi ir t. t.).

Gyvulininkystė yra tikras šio slėnio gerovės šaltinis – ja žmonės užsiėmė nuo pat įsikūrimo Barežo regione, ji taip pat leido jiems šiame regione pasilikti.

Saugomos kilmės vietos nuorodos geografinė vietovė, kurią sudaro vos kelios komunos, yra labai uždara.

Iki XX a. slėnis buvo labai izoliuotas, ypač žiemą, ir gyventojai turėjo pasirengti jame išgyventi beveik vien savo jėgomis.

Banda atlieka ne tik žemės ūkio, bet ir socialinę, ekonominę bei aplinkosaugos funkciją. Banda leidžia Pirėnuose palaikyti ryšius vykdant prekybą (gyvų gyvulių pardavimas buvo vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių) ir sezoninį gyvulių pervarymą į naujas ganyklas lygumoje arba į Aragono slėnius (Ispanija).

Siekdami geriau bendrai apsaugoti ir tvarkyti ganyklas, miškus ir vandens telkinius, gyventojai susibūrė į slėnio bendriją „Les montagnards barégeois“ (Barežo kalnų gyventojai), sukūrė kolektyvinio aplinkos naudojimo sistemą ir išnaudojo ją avininkystei, o ji padėjo pagerinti dirbamas žemes.

Nuo to laiko bendrijos turtas nebuvo dalijamas ir toliau buvo valdomas bendrai, tik jau kita forma – įsteigus „Commission syndicale de la vallée de Barège“ (Barežo slėnio asociacijos komitetą). Jis buvo įsteigtas 1873 m. kad valdytų kolektyvinę žemę ir spręstų aplinkos išteklių pereikvojimo problemą.

Šiuo metu beveik 95 proc. teritorijos valdoma bendrai. Taikant tokią sistemą lieka nedaug privačios nuosavybės, kita vertus, yra privalumų – šio slėnio gyvulių augintojai gali nemokamai naudotis žeme bet kuriame kaime.

Pagerėjus susisiekimui, taigi atsiradus daugiau galimybių prekiauti su lygumos ir priekalnių gyventojais, XX a. maistinių kultūrų auginimas gerokai sumenko. 1970 m. jos visiškai išnyko. Jų laukus užėmė pievos, skirtos avininkystei, nes ši leidžia optimaliai išnaudoti greta dunksančių kalnų išteklius. Nuo to laiko ėriavedžių skaičius nuolat auga.

Skerdena yra pailgos formos, kojos pailgos ir plokščios, nugara plati. Riebalinis sluoksnis baltos spalvos.

Mėsa ryškiai raudonos blizgančios spalvos. Be to, ji yra marmuriška, neturi per didelio riebalų sluoksnio. Ji nepasižymi tipišku stipriu avienos ar vilnos riebalų kvapu.

Šios sistemos struktūra iš esmės grindžiama tokiais elementais:

—	kalnų reljefo apribota vietovė, pasižyminti ypatingomis klimato savybėmis;

—

vietovė plyti pačioje didele floros įvairove, kurioje itin daug – 24 proc. kalnuose ir 34 proc. plokštikalnėse – vietinių augalų, pasižyminčio regiono širdyje. Ekologiniai veiksniai lemia kraštovaizdyje aiškiai matomą augmenijos pasiskirstymą pagal aukštį. Šimtmečius trukęs ganyklinis avių auginimas suformavo dabartinį kraštovaizdį nuo pat kalvų iki kalnų lygio ir išsaugojo atvirus žole apaugusius plotus;

—

dėl savo morfologinių, medžiagų apykaitos ir elgesio savybių vietos avių veislės „Barégeoise“ avys yra prisitaikiusios ganytis ir gyventi skirtinguose kalnų aukščiuose. Ši veislė buvo atrinkta visų pirma dėl to, kad avis galima pervaryti į vasaros ganyklas kalnuose, taip pat jas galima veisti ne per tikrąją rują (avys ėriuojasi dažniausiai rudenį, sezoninėse ganyklose, kur yra žolės). Tad ši veislė tinka savitomis ypatybėmis pasižyminčios mėsos gamybai iš suaugusių avių ir kastruotų avinų, vadinamų „doublon“;

—	sena ganyklinės gyvulininkystės praktika yra glaudžiai susijusi su aplinkos sąlygomis ir įgyvendinama kolektyviai. Pritaikius šią praktiką, ganant gyvulius galima išnaudoti įvairius kalnų aukščius.

Tokia praktika susiformavo siekiant užtikrinti savarankišką bandos apsirūpinimą pašarais visais metų laikais.

Žiemą gyvuliai laikomi žemiausioje ūkio vietoje, avidėse. Tuo metu gyvuliai kasdien išgenami ganytis į greta esančias pievas, nebent daug prisninga. Pavasarį, kai tik leidžia sąlygos, gyvuliai iš ganyklų slėnio apačioje išgenami ganytis kalnuose, vidutiniame aukštyje, į „granges foraines“ vadinamas sezonines ganyklas.

Toks auginimo būdas vidutiniame aukštyje yra specifinis – gyvuliai čia ganomi pavasarį ir rudenį; vasarą, kai gyvuliai yra vasaros ganyklose kalnuose, šiame aukštyje esančios ganyklos šienaujamos – ruošiamas sausasis pašaras. Tad žiemojimo laikotarpis yra kuo trumpesnis. Tradiciniuose vidutiniame aukštyje esančiuose „granges foraines“ vadinamuose pastatuose galima laikyti šieną, o prisnigus juose gali laikinai prisiglausti banda. Jie leidžia prisitaikyti prie Pirėnų klimatui keičiantis metų laikams būdingų staigių oro pokyčių.

Atsižvelgiant į tai, kaip auga žolė, maždaug gegužės mėnesį banda išgenama iš vidurinio aukščio ganyklų į vasaros ganyklas kalnuose. Vasaros ganyklos kalnuose užima 60 proc. viso geografinės vietovės ploto.

Nuo XIX a. vidurio vasaros ganyklose kalnuose gyvuliai laisvai ganosi dieną ir naktį. Tokia laisvė leidžia gyvuliams patiems pasirinkti ganymosi vietas pagal augmeniją ir jos augimo intensyvumą. Be kasdienio judėjimo ganyklose, gyvuliai patys, pagal savo biologinį ritmą, pasirenka laiką maitintis ir ilsėtis. Karštais birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais gyvuliai nustoja ganytis priešpiet ir nesigano iki popietės. Sakoma, kad banda „acalura“, t. y. gyvuliai ginasi nuo karščio ramiai tūnodami uolų pavėsyje. Tokiu atveju, kad būtų sotūs, jie ganosi naktį, vėsiomis priešaušrio valandomis. Būtent vasaros ganyklose kalnuose avys įminta ir susiformuoja reikiamas riebalų sluoksnis.

Kaip tik ganydamiesi šiose ganyklose gyvuliai vystosi ir iš jų gaunama savitomis ypatybėmis pasižyminti mėsa, kuri yra:

—	ryškiai raudonos blizgančios spalvos,

—	marmuriška, neturinti per didelio riebalų sluoksnio,

—	be tipiško stipraus avienos ar vilnos riebalų kvapo.

Jos ypatybės yra neginčijamos, pripažįstamos ir vertinamos.

Nuoroda į paskelbtą produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-dbd75c68-b1f3-42db-93eb-5a36cedbf367

---

(1)  OL L 179, 2014 6 19, p. 17.