Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Дунавска равнина“

PGI-BG-A1538-AM02

Pranešimo data: 2023 m. liepos 6 d.

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

Pakeitimas Patvirtinimo dokumentu Nr. RD 18 – 1/10.3.2017

Gamintojai, tarpininkaujant Juodosios jūros regiono vynuogių ir vyno rūmams, pateikė prašymą į produkto specifikacijoje esantį vynuogių veislių, kurias leidžiama naudoti gaminant SGN „Дунавска равнина / Dunavska Ravnina“ žymimą vyną, sąrašą įtraukti vynuogių veisles ‘Sangiovese’ (tik rožiniams vynams gaminti) ir ‘Gergana’ (baltiesiems vynams gaminti).

Naudojant veislių ‘Sangiovese’ ir ‘Gergana’ vynuoges pagaminti vynai yra palankiai vertinami rinkoje ir jų paklausa yra išaugusi. ‘Gergana’ yra bulgariška vynuogių veislė, auginama tik Dunojaus lygumose. Šie vynai pasižymi geromis analitinėmis ir juslinėmis savybėmis. Įtraukus šias vynuogių veisles į SGN „Дунавска равнина / Dunavska Ravnina“ specifikaciją pagerės jos įvaizdis ir padidės geografinės nuorodos komercinė aprėptis. Šis pakeitimas susijęs su produkto specifikacijos 5 punktu „SGN „Дунавска равнина / Dunavska Ravnina“ žymimam vynui gaminti leidžiamos naudoti vynuogių veislės“ ir bendrojo dokumento 7 skirsniu „Pagrindinė (-s) vyninių vynuogių veislė (-ės)“.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Pavadinimas (-ai)

Дунавска равнина

2.   Geografinės nuorodos tipas

SGN – saugoma geografinė nuoroda

3.   Vyninių vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

1.   Baltieji vynai

TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija – 10 tūrio %.

Bendras cukraus kiekis:

—	sausų vynų – iki 4 g/l arba iki 9 g/l, jei bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgšties kiekiu gramais litre, yra ne daugiau kaip 2 g mažesnis už liekamojo cukraus kiekį;

—	pusiau sausų vynų – daugiau nei didžiausias kiekis sausuose vynuose, bet ne daugiau nei 12 g/l arba 18 g/l, jei bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgšties kiekiu gramais litre, yra ne daugiau kaip 10 g mažesnis už liekamojo cukraus kiekį;

—	pusiau saldžių vynų – daugiau nei didžiausias kiekis pusiau sausuose vynuose, bet ne daugiau kaip 45 g/l;

—	saldžių vynų – daugiau nei 45 g/l.

—	Mažiausias bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgšties kiekiu – 4 g/l.

—	Lakusis rūgštingumas, išreikštas acto rūgšties kiekiu – ne daugiau nei 13,3 mekv.

—	Bendras sieros dioksido kiekis – ne daugiau nei 200 mg/l.

—	Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 16 g/l.

Skaidrumas – skaidrus skystis, leidžiamas nedidelis spalvotų nuosėdų, susidariusių dėl ilgo brandinimo buteliuose, kiekis.

Spalva – šiaudų geltonumo su žalsvais atspalviais.

Aromatas ir skonis – kompleksiškas aromatas, kuriame vyrauja citrusiniai vaisiai, taip pat juntami žolelių, šviežios žolės ir laukinių gėlių pokvapiai. Skonis gaivus, juntamas subalansuotas rūgštingumas ir harmoningas ilgai išliekantis poskonis.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	10
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	13,3
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	200

2.   Rožinis vynas

TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija – 10 tūrio %.

Bendras cukraus kiekis:

—	sausų vynų – iki 4 g/l arba iki 9 g/l, jei bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgšties kiekiu gramais litre, yra ne daugiau kaip 2 g mažesnis už liekamojo cukraus kiekį;

—	pusiau sausų vynų – daugiau nei didžiausias kiekis sausuose vynuose, bet ne daugiau nei 12 g/l arba 18 g/l, jei bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgšties kiekiu gramais litre, yra ne daugiau kaip 10 g mažesnis už liekamojo cukraus kiekį;

—	pusiau saldžių vynų – daugiau nei didžiausias kiekis pusiau sausuose vynuose, bet ne daugiau kaip 45 g/l;

—	saldžių vynų – daugiau nei 45 g/l.

—	Mažiausias bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgšties kiekiu – 4 g/l.

—	Lakusis rūgštingumas, išreikštas acto rūgšties kiekiu – ne daugiau nei 13,3 mekv.

—	Bendras sieros dioksido kiekis – ne daugiau nei 200 mg/l.

—	Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 16 g/l.

Skaidrumas – skaidrus skystis, leidžiamas nedidelis spalvotų nuosėdų, susidariusių dėl ilgo brandinimo buteliuose, kiekis.

Spalva – ryškiai rausva.

Aromatas ir skonis – vyrauja raudonųjų miško uogų ir kaulavaisių aromatas. Skonis švelnus, išbaigtos struktūros, juntami gardūs gervuogių ir sunokusių vyšnių poskoniai. Nurijus juntamas ryškus, šiek tiek gaižus poskonis, ryškiai juntamas gaivumas.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	10
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	13,3
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	200

3.   Raudonieji vynai

TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija – 10 tūrio %.

Bendras cukraus kiekis:

—	sausų vynų – iki 4 g/l arba iki 9 g/l, jei bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgšties kiekiu gramais litre, yra ne daugiau kaip 2 g mažesnis už liekamojo cukraus kiekį;

—	pusiau sausų vynų – daugiau nei didžiausias kiekis sausuose vynuose, bet ne daugiau nei 12 g/l arba 18 g/l, jei bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgšties kiekiu gramais litre, yra ne daugiau kaip 10 g mažesnis už liekamojo cukraus kiekį;

—	pusiau saldžių vynų – daugiau nei didžiausias kiekis pusiau sausuose vynuose, bet ne daugiau kaip 45 g/l;

—	saldžių vynų – daugiau nei 45 g/l.

—	Mažiausias bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgšties kiekiu – 4 g/l.

—	Lakusis rūgštingumas, išreikštas acto rūgšties kiekiu – ne daugiau nei 15 mekv.

—	Bendras sieros dioksido kiekis – ne daugiau nei 150 mg/l.

—	Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 20 g/l.

Skaidrumas – skaidrus skystis, leidžiamas nedidelis spalvotų nuosėdų, susidariusių dėl ilgo brandinimo buteliuose, kiekis.

Spalva – rubino raudonumo.

Aromatas ir skonis – juntamas raudonųjų ir juodųjų miško uogų, džiovintų slyvų, prieskonių, vanilės ir riešutų aromatas. Skonis subalansuotas ir sultingas, juntami švelnūs taninai ir vaisiška gaiva.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	10
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	15
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	150

5.   Vyno gamybos metodai

5.1.    Pagrindiniai vynininkystės metodai

1.   Išeiga

Susijęs vynų gamybos apribojimas

Didžiausia vyno išeiga iš 100 kg vynuogių – 70 l.

5.2.    Didžiausias derlius

13 000 kg vynuogių iš hektaro

6.   Nustatyta geografinė vietovė

1.	Nustatyta SGN „Дунавска равнина / Dunavska Ravnina“ žymimo vyno gamybos vietovė yra toliau išvardytų vietovių ribose.

Montanos regionas: Berkovitsa, Boychinovtsi, Brusartsi, Chiprovtsi, Georgi Damyanovo, Yakimovo, Lom, Medkovets, Montana, Valchedram, Varshets.

Vidino regionas: Belogradchik, Boynitsa, Bregovo, Chuprene, Gramada, Kula, Makresh, Novo Selo, Ruzhintsi, Vidin, Dimovo.

Vracos regionas: Byala Slatina, Borovan, Hayredin, Kozloduy, Krivodol, Mezdra, Miziya, Oryahovo, Roman, Vratsa.

Gabrovo regionas: Gabrovo, Sevlievo, Dryanovo.

Lovečo regionas: Letnitsa, Lovech, Lukovit, Troyan, Ugarchin, Yablanitsa.

Pleveno regionas: Belene, Cherven Bryag, D. Mitropoliya, Dolni Dabnik, Gulyantsi, Iskar, Knezha, Levski, Nikopol, Pleven, Pordim.

Veliko Tirnovo regionas: Gorna Oryahovitsa, Lyaskovets, Pavlikeni, Polski Trambesh, Strazhitsa, Suhindol, Svishtov, Veliko Tarnovo, Zlataritsa, Elena.

Razgrado regionas: Tsar Kaloyan, Isperih, Kubrat, Loznitsa, Razgrad, Zavet.

Rusės regionas: Byala, Borovo, Tsenovo, Ivanovo, Ruse, Vetovo, Dve Mogili, Slivo Pole.

Silistros regionas: Glavinitsa, Tutrakan, Alfatar, Dulovo, Kaynardzha, Silistra, Sitovo.

Tergovištės regionas: Omurtag, Opaka, Popovo, Targovishte.

Dobričiaus regionas: Balchik, General Toshevo, Kavarna, Shabla, Dobrich, Krushari, Tervel.

Šumeno regionas: Hitrino, Kaolinovo, Kaspichan, Novi Pazar, Shumen, Smyadovo, Veliki Preslav, Varbitsa, Venets, Nikola Kozlevo.

Varnos regionas: Aksakovo, Avren, Beloslav, Byala, Devnya, Dolni Chiflik, Dalgopol, Provadiya, Suvorovo, Varna, Vetrino, Valchidol.

Sofijos regionas: Botevgrad, Pravets.

Toliau pagal savivaldybę nurodytos vietovės neįtraukiamos į nustatytą vietovę:

Belogradčiko savivaldybės kaimai: Granichak, Prauzhda, Salash, Stakevtsi.

Čiprovcų savivaldybės kaimai: Martinovo, Prevala.

Georgi Damianovo savivaldybės kaimai: Dalgi Del, Kopilovtsi.

Berkovicos savivaldybės kaimas: Chereshovitsa.

Verčeco savivaldybės kaimai: Gorna Bela Rechka, Gorno Ozirovo, Dolno Ozirovo.

Vracos savivaldybės kaimas: Lyutadzhik.

Botevgrado savivaldybės kaimai: Gurkovo, Kraevo, Radotina, Trudovets.

Praveco savivaldybės kaimas: Razliv.

Trojano savivaldybės kaimai: Balkanets, Beli Osam, Golyama Zhelyazna, Gumoshtnik, Dobrodan, Oreshak, Staro Selo, Terziysko, Cherni Osam, Chiflik, Shipkovo.

Lovečo savivaldybės kaimai: Stefanovo, Malinovo, Balgarene.

Sevlijevo savivaldybės kaimai: Boazat, Valevtsi, Voynishka, Dyalak, Kravenik, Kupen, Mlechevo, Selishte, Stokite, Tabashka, Ugorelets, Shopite.

Gabrovo savivaldybės kaimai: Balanite, Boycheta, Boriki, Zhaltesh, Zeleno Darvo, Malusha, Orlovtsi, Potok, Charkovo, Chernevtsi.

Veliko Tirnovo savivaldybės kaimai: Voynezha, Voneshta Voda, Vaglevtsi, Kladni Dyal, Osenarite, Raykovtsi.

Elenos savivaldybės kaimai: Bebrovo, Beykovtsi, Buynovtsi, Valchovtsi, Ganev Dol, Gramatitsi, Debeli Rat, Drenta, Ivanivanovtsi, Ignatovtsi, Kamenari, Kolari, Konstantin, Kostel, Maryan, Miykovtsi, Palitsi, Popska, Ruhovtsi, Svetoslavtsi, Todyuvtsi, Chakali.

Zlataricos savivaldybės kaimai: Dedintsi, Dalgi Pripek, Ravnovo, Razsoha, Rosno.

Stražicos savivaldybės kaimai: Vodno, Zhelezartsi, Kavlak.

Popovo savivaldybės kaimai: Dolna Kabda, Konak, Marchino.

Tergovištės savivaldybės kaimai: Bozhurka, Bratovo, Gorna Kabda, Koprets, Paydushko, Presiyan, Prolaz, Tarnovtsa, Tsvetnitsa, Cherkovna.

Omurtago savivaldybės kaimai: Belomortsi, Velikdenche, Verentsi, Gorna Hubavka, Gorsko Selo, Dolna Hubavka, Zelena Morava, Zmeyno, Iliyno, Kamburovo, Kozma Prezviter, Krasnoseltsi, Panayot Hitovo, Panichino, Petrino, Ptichevo, Stanets.

Verbicos savivaldybės kaimas: Tushovitsa.

Smiadovo savivaldybės kaimas: Rish.

7.   Vyninių vynuogių veislė (-s)

‘Aligote’

‘Aheloy’

‘Bouket’

‘Viognier’

‘Gamay Noir’

‘Gamay Fréaux’

‘Gergana’

‘Grand Noir’

‘Gamza’ – ‘Kadarka’

‘Dimiat’ – ‘Smederevka’

‘Dunavska Gamza’

‘Evmolpia’ – ‘Trakiiski Mavrud’

‘Cabernet Sauvignon’

‘Cabernet Franc’

‘Kamtchiya’

‘Carmenère’

‘Colombard’

‘Cot’ – ‘Malbec’

‘Kuklenski Mavrud’

‘Mavrud’

‘Marselan’

‘Melnik 82’

‘Melnishki Rubin’

‘Merlot’

‘Misket Varnenski’ – ‘Muskat Varnenski’

‘Misket Vrachanski’ – ‘Vrachanski Misket’

‘Misket Kailashki’

‘Misket Markovski’

‘Misket Sandanski’ – ‘Muskat Sandanski’

‘Misket Sungurlarski’

‘Misket Cherven’ – ‘Brezovski Misket’

‘Misket Cherven’ – ‘Karlovski Misket’

‘Misket Cherven’ – ‘Cherven Misket’

‘Muscat Ottonel’

‘Müller-Thurgau’

‘Orfei’

‘Pamid’

‘Petit Verdot’

‘Pinot Gris’

‘Plevenski Kolorit’

‘Pomoriiski Biser’

‘Ranna Melnishka Loza’ – ‘Melnik 55’

‘Rheinriesling’ – ‘Nemski Rizling’

‘Rheinriesling’ – ‘Rizling’

‘Rkatsiteli’ – ‘Rikat’

‘Rubin’

‘Roussanne’

‘Sangiovese’

‘Cinsaut’

‘Septemvriiski Rubin’

‘Sylvaner’

‘Syrah’ – ‘Shiraz’

‘Sauvignon Blanc’

‘Sungurlarski Biser’

‘Tamyanka’ – ‘Moskatelo’

‘Tamyanka’ – ‘Moscato Bianco’

‘Tamyanka’ – ‘Muscat Blanc à Petits Grains’

‘Tamyanka’ – ‘Temenuga’

‘Trakiiska Slava’

‘Fetyaska Alba’ – ‘Fetyaska Byala’

‘Fetyaska Regala’

‘Furmint’

‘Harslevelut’ – ‘Lipovina’

‘Hebros’

‘Chernomorski Brilyant’

‘Chernomorski Eleksir’

‘Chardonnay’

‘Chenin’ – ‘Chenin Blanc’

‘Shiroka Melnishka Loza’ – ‘Melnik’

‘Ugni Blanc’ – ‘Claret’

‘Ugni Blanc’ – ‘Sent Emilion’

8.   Ryšio (-ių) su geografine vietove aprašymas

„Дунавска равнина / Dunavska Ravnina“

SGN „Дунавска равнина / Dunavska Ravnina“ žymimo vyno nustatytoje gamybos vietovėje pasodinti vynuogynai yra Dunojaus lygumoje šiaurinėje Bulgarijos dalyje. Ši lyguma driekiasi tarp šiaurėje esančios Dunojaus upės ir Balkanų kalnų šlaitų pietuose, ji tęsiasi iki Timoko upės vakaruose ir Juodosios jūros rytuose. Didžioji lygumos dalis yra 100–250 metrų aukštyje, o Priebalkaniuose ji išsidėsčiusi aukščiau – 300–400 metrų aukštyje. Dunojaus lygumos teritorijoje yra žemų lygumų, kalnų ir plokščiakalnių. Klimatas – vidutiniškai žemyninis, kurį lemia vietovės išsidėstymas daugiausia šiaurės rytų kryptimi ir gana lygus landšaftas. Skirtingose lygumos dalyse vidutinė metinė temperatūra svyruoja tarp 10 °C ir 12,2 °C. Žiemos būna šaltos, tačiau rytinėje dalyje dėl Juodosios jūros įtakos klimatui ir ne tokių didelių temperatūros svyravimų jos kur kas švelnesnės. Kitais metų laikais vyrauja jūrinės atmosferos optinės masės iš vakarų ir šiaurės vakarų. Vasaros karštos ir sausos. Šilčiausio mėnesio vidutinė dienos temperatūra yra 21,5–24,0 °C. Dunojaus lygumai būdinga aukščiausia vidutinė temperatūra (25 °C). Vidutinis metinis kritulių kiekis yra 450–650 mm. Didžiojoje Dunojaus lygumos dalyje dirvožemiai susiformavo ant lioso pagrindo, vyrauja stepių bei miškingų stepių augmenija. Susiformavę dirvožemiai daugiausia yra juodžemiai (juose yra karbonatų, jie turi vietovei būdingų savybių, yra išplautieji ir jauražemiai) ir miško pilkžemiai. Baltiųjų vynų aromatas yra kompleksiškas su vyraujančiu citrusinių vaisių kvapu, taip pat juntami žolelių, šviežios žolės ir laukinių gėlių pokvapiai. Skonis gaivus ir harmoningas, juntamas subalansuotas rūgštingumas ir ilgai išliekantis poskonis.

Rožiniuose vynuose vyrauja raudonųjų miško uogų ir kaulavaisių aromatai. Skonis švelnus, išbaigtos struktūros, juntami gardūs gervuogių ir sunokusių vyšnių poskoniai. Nurijus juntamas ryškus, šiek tiek gaižus poskonis, ryškiai juntamas gaivumas.

Raudonuosiuose vynuose juntamas raudonųjų ir juodųjų miško uogų, džiovintų slyvų, prieskonių, vanilės ir riešutų aromatas. Skonis subalansuotas ir sultingas, juntami švelnūs taninai ir vaisiška gaiva. Gaminamų vynų specifiškumą ir savybes lemia: vidutiniškai žemyninis klimatas ir karštos, sausos vasaros; žemų lygumų, kalnų ir plokščiakalnių vietovės; ant lioso pagrindo susiformavę juodžemiai (juose yra karbonatų, jie turi vietovei būdingų savybių, yra išplautieji ir jauražemiai) bei miško pilkžemiai ir žmogiškųjų veiksnių lemiami apribojimai.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Дунавска равнина

Teisinė sistema:

Nustatyta nacionalinės teisės aktuose.

Papildomų sąlygų rūšis:

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata.

Sąlygos aprašymas:

Geografinė nuoroda gali būti naudojama taikant kupažavimą pagamintiems vynams, jeigu 85 proc. naudojamų vynuogių yra užaugintos etiketėje nurodytoje vietovėje.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://eavw.com/updocs/1323061686662190_Specifikacia.Dunavska.ravnina.2023.pdf

---

(1)   OL L 9, 2019 1 11, p. 2.