Reglamentu dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo (toliau – Taksonomijos reglamentas) sukurta suvienodinta aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos ES klasifikavimo sistema ir tam tikroms ne finansų ir finansų įmonėms nustatytos su ta veikla susijusios skaidrumo prievolės (1).

2021 m. birželio mėn. Komisija priėmė deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus (2), kuriuo įgyvendinamas Taksonomijos reglamentas, kiek tai susiję su ekonomine veikla, kuria svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslų (toliau – kriterijus atitinkanti taksonominė veikla). 2022 m. kovo mėn. Komisija iš dalies pakeitė Klimato srities deleguotąjį aktą, įtraukdama kriterijus, taikomus tam tikrai naujai energetikos veiklai (3).

2021 m. liepos mėn. Komisija priėmė deleguotąjį aktą, kuriuo nustatomos pagal Taksonomijos reglamento 8 straipsnį įmonėms taikomos informacijos atskleidimo prievolės, susijusios su jų veiklos priskyrimu taksonominei ekonominei veiklai ir kriterijus atitinkančiai taksonominei ekonominei veiklai (toliau – Deleguotasis aktas dėl informacijos atskleidimo) (4).

Komisija jau paskelbė tris rekomendacijų dėl Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo turinio rinkinius, t. y.:

—	Komisijos tarnybų dokumentą „Dažnai užduodami klausimai. Kas yra pagal ES taksonomijos reglamento 8 straipsnį priimtas deleguotasis aktas ir kaip jis taikomas praktiškai?“  (5);

—	Komisijos tarnybų dokumentą „Dažnai užduodami klausimai. Kaip finansų ir ne finansų įmonės turėtų teikti informaciją apie savo taksonominę ekonominę veiklą ir turtą pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo?“  (6);

—	Komisijos pranešimą dėl tam tikrų Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo teisinių nuostatų, susijusių su informacijos apie taksonominę ekonominę veiklą ir turtą teikimu, aiškinimo (7).

Ne finansų įmonės informaciją apie savo pagrindinius taksonominės veiklos rezultatų rodiklius (PVRR) pradės teikti nuo 2023 m. sausio 1 d. Šio pranešimo tikslas – pateikti papildomas aiškinamąsias ir įgyvendinimo gaires šioms ne finansų įmonėms atsakant į dažnai užduodamus klausimus (toliau – DUK) dėl informacijos teikimo pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo. Prireikus Komisija gali šiuos dažnai užduodamus klausimus atnaujinti.

Finansų įmonės informaciją apie savo atitinkamą žaliojo turto rodiklį (ŽTR) ir (arba) žaliųjų investicijų rodiklį (ŽIR) pradės teikti nuo 2024 m. sausio 1 d.. Atėjus laikui gali būti priimtas kitas pranešimas – atsakymai į DUK dėl finansų įmonių informacijos teikimo prievolės pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo.

Deleguotajame akte dėl informacijos atskleidimo reikalaujama, kad finansų įmonės, apskaičiuodamos savo ŽTR ir (arba) ŽIR, naudotų savo sandorio šalių (pvz., ne finansų įmonių) atskleistus PVRR. Be to, pagal Su tvarumu susijusios finansinės informacijos atskleidimo reglamentą (8) reikalaujama, kad finansų rinkos dalyviai, vertindami parduodamų finansinių produktų aplinkosauginio veiksmingumo lygį, naudotų bendrovių, į kurias investuojama, atskleistus PVRR.

Šis pranešimas skelbiamas kartu su kitu Komisijos pranešimu, kuriame pateikiami atsakymai į DUK dėl kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos techninės analizės kriterijų, nustatytų Klimato srities deleguotajame akte (Komisijos pranešimas dėl Klimato srities deleguotojo akto (9)).

Šiame pranešime pateiktais atsakymais į DUK paaiškinamos jau galiojančių teisės aktų nuostatos. Juo nėra siekiama nei išplėsti teisių ir pareigų, kylančių iš tokių teisės aktų, nei atitinkamiems veiklos vykdytojams ir kompetentingoms institucijoms nustatyti papildomų reikalavimų. Pateikiant atsakymus į DUK siekiama tik padėti finansų ir ne finansų įmonėms įgyvendinti atitinkamas teisines nuostatas. Autoritetingai aiškinti Sąjungos teisę yra kompetentingas tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Šiame pranešime išreikštos nuomonės negali nulemti pozicijos, kurios Europos Komisija gali laikytis Sąjungos ir nacionaliniuose teismuose.

Turinys

Atitinkamų terminų glosarijus ir taikytini teisės aktai

5

I SKIRSNIS.

BENDRIEJI DUK

7

1.

Koks yra numatytas reikalavimo atskleisti su taksonomija susijusią informaciją taikymo terminas, nustatytas Papildomame deleguotajame akte?

7

2.

Koks yra numatytas su taksonomija susijusios informacijos, susijusios su aplinkos tikslais, teikimo metodas?

7

3.

Kokiems subjektams taikoma pareiga teikti informaciją pagal Deleguotąjį aktą įsigaliojus ĮITTD?

8

4.

Kada ir kaip išorės vertintojai turėtų patikrinti pagal Taksonomijos reglamentą atskleistą informaciją? Kaip tai pasikeis taikant ĮITTD?

9

5.

Ar EEE šalyse įsteigtos įmonės privalo pranešti apie savo ekonominės veiklos atitiktį taksonomijos kriterijams?

9

6.

Kaip subjektai gali užtikrinti, kad jų savanoriškai teikiama informacija apie kriterijus atitinkančią jų ekonominę veiklą neprieštarautų Deleguotajame akte dėl informacijos atskleidimo nustatytam privalomam informacijos atskleidimui arba jo neiškraipytų?

9

7.

Kaip informaciją teikiančios įmonės turėtų atskleisti lyginamąją informaciją atskleisdamos informaciją pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo?

10

8.

Kaip informaciją teikiančios įmonės turėtų spręsti dėl verslo veiklos, kuria prisidedama prie kelių aplinkos tikslų, kylančią dvigubos apskaitos problemą?

10

Indėlis į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie klimato kaitos

10

Veiklos, kuria svariai prisidedama prie KKŠ, atveju patiriamų kapitalo išlaidų priskyrimas siekiant laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo su klimatu nesusijusių aplinkos tikslų atžvilgiu

11

Veiklos, kuria svariai prisidedama prie kelių aplinkos tikslų (ne tik KKŠ ir PKK tikslų), priskyrimas

12

9.

Kaip turėtų būti konsoliduojami patronuojančiosios įmonės pagrindinių veiklos rezultatų rodikliai i) jų patronuojamųjų įmonių, veikiančių trečiosiose šalyse, ir ii) jų veiklos ir (arba) turto trečiosiose šalyse arba ES veikiančiose patronuojamosiose įmonse atžvilgiu? Kaip turėtų būti atskleisti PVRR?

12

10.

Kaip konsoliduojami ne ES grupių, turinčių patronuojamąją įmonę ES, kuriai taikoma Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva, PVRR?

13

11.

Ar patronuojamoji įmonė, kuriai taikoma Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva ir (arba) ĮITTD, gali būti atleista nuo pareigos atskleisti su taksonomija susijusią informaciją, jei jos patronuojančioji įmonė prireikus arba savanoriškai atskleidžia su taksonomija susijusią konsoliduotą informaciją?

13

12.

Kai informaciją teikianti įmonė turi pateikti konsoliduotus PVRR, ar ji taip pat turėtų pateikti savo patronuojamųjų įmonių PVRR?

14

13.

Ar yra nustatyta minimali apyvartos, kapitalo išlaidų ir veiklos išlaidų riba, kurios nepasiekusios įmonės neprivalo teikti informacijos apie taksonominę ekonominę veiklą arba kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą (reikšmingumo riba)?

14

14.

Kaip turėtų būti atskleidžiama bendrųjų įmonių apyvarta, kapitalo išlaidos ir veiklos išlaidos, teikiant informaciją apie su taksonomija susijusius PVRR?

15

15.

Kaip informaciją teikiančios įmonės turėtų apskaityti apsidraudimo priemones (įskaitant išankstines elektros energijos pardavimo sutartis)?

15

16.

Kaip, siekiant išvengti dvigubos apskaitos, ne finansų įmonės turėtų koreguoti PVRR, kad būtų atsižvelgta į jų išleistas aplinkos atžvilgiu tvarias obligacijas? Kaip turėtų būti atskleidžiamos aplinkos atžvilgiu tvarios obligacijos ir (arba) skolos vertybiniai popieriai ir kaip turėtų būti sprendžiama susijusi dvigubos apskaitos problema?

15

17.

Kaip informaciją teikianti įmonė turėtų atskleisti perleidimo grupių ir nutrauktos veiklos apyvartą ir kapitalo išlaidas pagal 5-ąjį TFAS?

16

18.

Kaip informaciją teikiančios įmonės turėtų įvertinti, ar ekonominė veikla yra taksonominė prisitaikymo prie klimato kaitos (PKK) atžvilgiu pagal Taksonomijos reglamento 11 straipsnio 1 dalies a punktą?

16

19.

Kokią Klimato srities deleguotojo akto II priede nurodytos veiklos apyvartos ir atitinkamų kapitalo išlaidų ir (arba) veiklos išlaidų dalį sudaro kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla?

17

II SKIRSNIS.

DUK DĖL APYVARTOS PVRR

18

20.

Kada pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo turėtų būti reikalaujama, kad informaciją teikianti įmonė pateiktų informaciją apie ekonominę veiklą, kurią vykdė ne ji pati, o jos subrangovas?

18

21.

Kaip informaciją teikiančios įmonės turėtų atskleisti kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos apyvartą tuo atveju, kai pagaminama produkcija sunaudojama arba suvartojama įmonės viduje?

19

22.

Kaip informaciją teikiančios įmonės turėtų priskirti apyvartą ekonominei veiklai, kurią vykdant klientams teikiamos kelios paslaugos ar tiekiami keli produktai?

19

III SKIRSNIS.

DUK DĖL KAPITALO IŠLAIDŲ PVRR

19

23.

Kaip informaciją teikiančios įmonės turėtų atskleisti viešąjį finansavimą ir gautas subsidijas, gautas kapitalo išlaidoms finansuoti?

19

24.

Kada informacijos teikimo tikslais pradedamas skaičiuoti ne finansų įmonėms taikomas kapitalo išlaidų plano penkerių–dešimties metų laikotarpis? Ar šis laikotarpis taikomas ir planui išplėsti kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą, ir planui patobulinti taksonominę ekonominę veiklą, kad ji taptų kriterijus atitinkančia taksonomine veikla?

20

25.

Kada pradedamas skaičiuoti 18 mėnesių laikotarpis, per kurį turi būti įgyvendintos I priedo 1.1.2.2 skirsnio pirmos pastraipos c punkte nurodytos atskiros priemonės?

20

26.

Kiek išsamus ir tikslus turėtų būti kapitalo išlaidų planas, kad jį būtų galima įtraukti į kapitalo išlaidų PVRR skaitiklį? Ar esamos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos išplėtimas nepakeičiant jos pobūdžio būtų laikomas kapitalo išlaidomis pagal I priedo 1.1.2.2 skirsnio pirmos pastraipos a arba b punktą?

20

27.

Kaip kriterijus atitinkančių taksonominių išlaidų vertė turėtų būti pateikiama taikant I priedo 1.1.2.2 skirsnio pirmos pastraipos a, b ir c punktus?

20

28.

Kokia yra kapitalo išlaidų ir veiklos išlaidų, nurodytų I priedo 1.1.2.2 skirsnio ir 1.1.3.2 skirsnio pirmos pastraipos c punkte (t. y. kriterijus atitinkančios taksonominės produkcijos ir atskirų priemonių pirkimas) aprėptis?

21

29.

Kaip į vertės grandines integruotas kapitalo išlaidas ir veiklos išlaidas reikėtų atskleisti tuo atveju, kai informaciją teikianti įmonė vykdo tiek pradinės grandies, tiek galutinės grandies taksonominę ekonominę veiklą?

21

30.

Kaip turėtų būti vertinamos kriterijus atitinkančios taksonominės kapitalo išlaidos tuo atveju, kai šiomis kapitalo išlaidomis finansuojamas turtas galėtų būti naudojamas įvairiems projektams vykdyti?

21

31.

Ar išankstiniai mokėjimai gali būti įskaičiuoti į kriterijus atitinkančias taksonomines kapitalo išlaidas?

22

IV SKIRSNIS.

DUK DĖL VEIKLOS IŠLAIDŲ PVRR

22

32.

Kaip moksliniai tyrimai ir plėtra turėtų būti įtraukiami į veiklos išlaidų PVRR skaitiklį tais atvejais, kai jie negali būti susieti su konkrečia veikla?

22

33.

Kaip turėtų būti suprantamos ir vertinamos veiklos išlaidų PVRR skaitiklyje ir vardiklyje pateikiamos I priedo 1.1.3.2 skirsnio pirmos pastraipos a–c punktuose nurodytos veiklos išlaidų kategorijos (įtraukiamos į veiklos išlaidų skaitiklį)?

22

34.

Į kuriuos veiklos išlaidų PVRR vardiklio apibrėžties elementus pagal I priedo 1.1.3.1 skirsnį įtraukiamos „su technine priežiūra ir remontu susijusios išlaidos ir visos kitos tiesioginės išlaidos, susijusios su kasdieniu nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų aptarnavimu“ ?

22

Atitinkamų terminų glosarijus ir taikytini teisės aktai

Taisyklė	Nuoroda
Apskaitos direktyva	Direktyva 2013/34/ES (10)
I priedas	Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo I priedas
II priedas	Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo II priedas
Kapitalo išlaidos	Kapitalo išlaidos (CapEx)
Kapitalo išlaidų PVRR	Su kapitalo išlaidomis susijęs pagrindinis veiklos rezultatų rodiklis, nurodytas I priedo 1.1.2 skirsnyje
Papildomas deleguotasis aktas (PDA)	Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/1214 (11)
ĮITTD	Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva (12)
Prisitaikymas prie klimato kaitos (PKK)	Taksonomijos reglamento 9 straipsnio b punkte nurodytas prisitaikymas prie klimato kaitos
Klimato kaitos švelninimas (KKŠ)	Taksonomijos reglamento 9 straipsnio a punkte nurodytas klimato kaitos švelninimas
Klimato srities deleguotasis aktas (KSDA)	Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139 (13)
Deleguotasis aktas dėl informacijos atskleidimo	Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178 (14)
RŽNP	Reikšmingos žalos nedarymo principas
Sąlygas sudaranti veikla	Taksonomijos reglamento 16 straipsnyje nurodyta ekonominė veikla
Pirmasis Komisijos pranešimas	Komisijos pranešimas dėl tam tikrų Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal ES taksonomijos reglamento 8 straipsnį teisinių nuostatų, susijusių su informacijos apie taksonominę ekonominę veiklą ir turtą teikimu, aiškinimo (15)
Pirmasis Komisijos tarnybų dokumentas	Komisijos tarnybų dokumentas „DUK. Kas yra pagal ES taksonomijos reglamento 8 straipsnį priimtas deleguotasis aktas ir kaip jis taikomas praktiškai?“  (16)
TAS	Tarptautiniai apskaitos standartai
TFAS	Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai
Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai (PVRR)	I priede nurodyti ne finansų įmonių pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai (PVRR)
Su klimatu nesusiję aplinkos tikslai	Taksonomijos reglamento 9 straipsnio c, d, e ir f punktuose nurodyti aplinkos tikslai (tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga; perėjimas prie žiedinės ekonomikos; taršos prevencija ir kontrolė; biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas)
Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva (NIAD)	Direktyva 2014/95/ES (17)
Veiklos išlaidos	Veiklos išlaidos (OpEx)
Veiklos išlaidų PVRR	Su veiklos išlaidomis susijęs pagrindinis veiklos rezultatų rodiklis, nurodytas I priedo 1.1.3 skirsnyje
Informaciją teikianti įmonė	Ne finansų įmonė, kuriai pagal Taksonomijos reglamento 8 straipsnio 1 dalį taikoma informacijos teikimo prievolė
Antrasis Komisijos tarnybų dokumentas	Komisijos tarnybų dokumentas „DUK. Kokią informaciją finansų ir ne finansų įmonės turėtų teikti apie taksonominę ekonominę veiklą ir turtą pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo, priimtą pagal Taksonomijos reglamento 8 straipsnį?“  (18)
Svarus indėlis	Kai svariai prisidedama prie vieno ar daugiau 9 straipsnyje nustatytų aplinkos tikslų pagal Taksonomijos reglamento 10–16 straipsnius
Su tvarumu susijusios finansinės informacijos atskleidimo reglamentas (TFIAR)	Reglamentas (ES) 2019/2088 (19)
Kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla	Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 1 straipsnio 2 punkte apibrėžta ekonominė veikla
Taksonominė ekonominė veikla	Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 1 straipsnio 5 punkte apibrėžta ekonominė veikla
Netaksonominė ekonominė veikla	Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 1 straipsnio 6 punkte apibrėžta ekonominė veikla
Taksonomijos reglamentas (TR)	Reglamentas (ES) 2020/852 (20)
TAK	Techninės analizės kriterijai
Perėjimo veikla	Taksonomijos reglamento 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta ekonominė veikla
Apyvartos PVRR	Pagrindinis veiklos rezultatų rodiklis, susijęs su I priedo 1.1.1 skirsnyje nurodyta apyvarta

I SKIRSNIS

BENDRIEJI DUK

1.   Koks yra numatytas reikalavimo atskleisti su taksonomija susijusią informaciją taikymo terminas, nustatytas Papildomame deleguotajame akte (21) ?

PDA iš dalies keičiamas:

—	Klimato srities deleguotasis aktas (KSDA), į ES taksonomiją įtraukiant konkrečią naują su branduoline energija ir iškastinėmis dujomis susijusią ekonominę veiklą, ir

—	Deleguotasis aktas dėl informacijos atskleidimo, nustatant konkrečias su ta veikla susijusias informacijos atskleidimo prievoles to deleguotojo akto 8 straipsnio naujose 6, 7 ir 8 dalyse.

PDA 3 straipsnyje nustatyta, kad jame pateikti pakeitimai pradedami taikyti nuo 2023 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad ne finansų įmonės nuo 2023 m. sausio 1 d. turėtų atskleisti informaciją apie su branduoline energija ir iškastinėmis dujomis susijusią taksonominę ekonominę veiklą, netaksonominę ekonominę veiklą ir kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą pagal iš dalies pakeisto Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 8 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis (22). Pagal Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 8 straipsnio 2 dalį pirmasis ataskaitinis laikotarpis yra 2022 finansiniai metai.

2.   Koks yra numatytas su taksonomija susijusios informacijos, susijusios su aplinkos tikslais, teikimo metodas?

Šio pranešimo paskelbimo metu Komisija nėra priėmusi deleguotojo reglamento pagal Taksonomijos reglamento 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 2 dalį arba 15 straipsnio 2 dalį, kuriuo būtų nustatyti ekonominės veiklos techninės analizės kriterijai dėl su klimatu nesusijusių aplinkos tikslų.

Pagal Taksonomijos reglamento 27 straipsnio 2 dalies b punktą kartu su jo 4–8 straipsniais, reikalavimas informaciją teikiančioms įmonėms atskleisti informaciją apie aplinkos tikslus, nesusijusius su klimatu, iš esmės turėtų būti taikomas nuo 2023 m. sausio 1 d. Informaciją teikiančios įmonės negali laikytis šių informacijos apie taksonominę ekonominę veiklą ir kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą atskleidimo reikalavimų, jei nėra priimta deleguotojo reglamento, kuriuo būtų nustatyti tie techninės analizės kriterijai. Taip yra todėl, kad:

—

kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla apibrėžiama kaip atitinkanti, inter alia, tuos kriterijus, kuriuos Komisija turėtų nustatyti pagal Taksonomijos reglamento 10 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 2 dalį arba 15 straipsnio 2 dalį, kaip nurodyta Taksonomijos reglamento 3 straipsnio d punkte, ir

—	taksonominė ekonominė veikla apibrėžiama kaip atitinkanti ekonominės veiklos aprašymą, pateiktą pagal pirmiau minėtus straipsnius priimtuose deleguotuosiuose aktuose.

Tai reiškia, kad iki deleguotojo reglamento, priimto pagal Taksonomijos reglamento 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 2 dalį arba 15 straipsnio 2 dalį, taikymo pradžios pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo gali būti svarstoma, vertinama ir atskleidžiama tik su klimato srities tikslais (KKŠ ir PKK) susijusi taksonominė ekonominė veikla ir kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla.

Todėl iš ne finansų įmonių nesitikima, kad jos 2023 m. pateiks informaciją apie taksonominę ekonominę veiklą ir kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą, susijusią su kitais keturiais aplinkos tikslais.

3.   Kokiems subjektams taikoma pareiga teikti informaciją pagal Deleguotąjį aktą įsigaliojus ĮITTD?

Remiantis Taksonomijos reglamento 8 straipsnio 1 dalimi, tik įmonės, kurioms pagal Apskaitos direktyvos 19a arba 29a straipsnį taikoma pareiga skelbti nefinansinę informaciją (Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva (NIAD) nustatytos nuostatos), privalo pateikti informaciją apie savo pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR) pagal Taksonomijos reglamento 8 straipsnį ir Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo (23).

Apskaitos direktyvos 19a straipsnis arba 29a straipsnis buvo iš dalies pakeisti ĮITTD. Įsigaliojus ĮITTD, prievolė teikti informaciją pagal Taksonomijos reglamento 8 straipsnį ir Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo taikoma šioms įmonėms (24):

(i)

2024 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedančiais finansiniais metais (informacija pirmą kartą skelbiama 2025 m.): — didžiosioms įmonėms, apibrėžtoms Apskaitos direktyvos 3 straipsnio 4 dalyje (toliau – didžiosios įmonės), kurios yra viešojo intereso įmonės (toliau – VIĮ), apibrėžtos tos direktyvos 2 straipsnio 1 punkte, ir kurių vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais balanso sudarymo dieną viršija 500 darbuotojų; — VIĮ, kurios yra didžiosios grupės, apibrėžtos Apskaitos direktyvos 3 straipsnio 7 dalyje (toliau – didžioji grupė), patronuojančiosios įmonės ir kurių vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais balanso sudarymo dieną konsoliduotai viršija 500 darbuotojų;

(ii)	2025 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedančiais finansiniais metais (informacija pirmą kartą skelbiama 2026 m.): — didžiosioms įmonėms ir didžiosios grupės patronuojančiosioms įmonėms, išskyrus nurodytas i punkte;

(iii)

2026 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedančiais finansiniais metais (informacija pirmą kartą skelbiama 2027 m.): — mažosioms ir vidutinėms įmonėms, apibrėžtoms Apskaitos direktyvos 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse, išskyrus labai mažas įmones, apibrėžtas tos direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje, kurių vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti ES reguliuojamose rinkose (toliau – biržinės MVĮ, išskyrus labai mažas įmones); — mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms, apibrėžtoms Reglamento (ES) Nr. 575/2013 (25) 4 straipsnio 1 dalies 145 punkte, jeigu jos yra didžiosios įmonės arba biržinės MVĮ, išskyrus labai mažas įmones; — priklausomoms draudimo įmonėms, apibrėžtoms Direktyvos 2009/138/EB (26) 13 straipsnio 2 punkte, ir priklausomoms perdraudimo įmonėms, apibrėžtoms tos direktyvos 13 straipsnio 5 punkte, jeigu jos yra didžiosios įmonės arba biržinės MVĮ, išskyrus labai mažas įmones;

Tuo pačiu pirmiau aprašytu būdu prievolė bus laipsniškai taikoma trečiųjų šalių įmonėms, kurių vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti ES reguliuojamose rinkose, nes ĮITTD taip pat iš dalies pakeista Direktyva 2004/109/EB (Skaidrumo direktyva) (27).

4.   Kada ir kaip išorės vertintojai turėtų patikrinti pagal Taksonomijos reglamentą atskleistą informaciją? Kaip tai pasikeis taikant ĮITTD?

Šiuo metu pagal Taksonomijos reglamentą atskleidžiamai informacijai taikomos Apskaitos direktyvos 19a ir 29a straipsniuose nustatytos taisyklės dėl tikrinimo (28). Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė turėtų pagal nacionalines taisykles, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva, patikrinti, ar buvo pateikta nefinansinė ataskaita arba atskiras pranešimas, nurodytas Apskaitos direktyvos 19a straipsnio 4 dalyje arba 29a straipsnio 4 dalyje, kuriame pateikiama pagal Taksonomijos reglamentą atskleidžiama informacija. Pagal nacionalinės teisės aktus gali būti reikalaujama, kad šią informaciją patikrintų nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas.

Kai ĮITTD bus pradėta taikyti 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems finansiniams metams, laikantis atsakyme į 3 klausimą nurodyto laipsniško taikymo tvarkaraščio, joje numatytos užtikrinimo taisyklės, susijusios su informacijos apie tvarumą teikimu pagal ĮITTD, bus tokiu pačiu mastu taikomos informacijai, atskleidžiamai pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo.

Pagal ĮITTD (29) teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė (arba nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas, jei atitinkama valstybė narė tai leidžia) turėtų pareikšti nuomonę, parengtą atlikus riboto užtikrinimo užduotį, dėl teikiamos informacijos apie tvarumą atitikties ĮITTD reikalavimams, įskaitant atitiktį Taksonomijos reglamento 8 straipsnyje nustatytiems informacijos teikimo reikalavimams.

Be to, pagal Klimato srities deleguotąjį aktą konkrečiai reikalaujama, kad tam tikros veiklos atitiktį techninės analizės kriterijams dėl jų sudėtingumo patikrintų nepriklausoma trečioji šalis. Pavyzdžiui, tam tikros ekonominės veiklos atveju kiekybiškai įvertintą per gyvavimo ciklą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį turėtų patikrinti nepriklausoma trečioji šalis (30).

5.   Ar EEE šalyse įsteigtos įmonės privalo pranešti apie savo ekonominės veiklos atitiktį taksonomijos kriterijams?

Bendrojoje rinkoje užtikrinamas laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas. Europos ekonominė erdvė (EEE) yra laisvos prekybos ir laisvo asmenų judėjimo erdvė, kurią sudaro ES valstybės narės, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas. Iš esmės visoje EEE taikomos tos pačios taisyklės siekiant išlaikyti rinkos vientisumą. Todėl teikiant informaciją pagal Taksonomijos reglamentą turėtų būti taikomi tie patys reikalavimai, jei taisyklės įtrauktos į EEE acquis.

6.   Kaip subjektai gali užtikrinti, kad jų savanoriškai teikiama informacija apie kriterijus atitinkančią jų ekonominę veiklą neprieštarautų Deleguotajame akte dėl informacijos atskleidimo nustatytam privalomam informacijos atskleidimui arba jo neiškraipytų?

Savanoriškas informacijos teikimas (31) apie kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą yra bendra sąvoka, galinti apimti įvairias situacijas, įskaitant, bet neapsiribojant situacijomis, kai:

—

subjektai, kuriems dar netaikomas reikalavimas teikti informaciją apie atitiktį taksonomijos kriterijams, bet jie turi teikti informaciją apie taksonominę ekonominę veiklą, informaciją apie kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą teikia iš anksto (pvz., informacija apie kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą teikiama anksčiau nei Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 10 straipsnyje nustatytas terminas);

—	informaciją teikia subjektai, kuriems pagal Taksonomijos reglamento 8 straipsnį netaikomas joks reikalavimas teikti informaciją, t. y. duomenis teikia subjektas, kuriam netaikoma prievolė skelbti nefinansinę informaciją pagal Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą ir (arba) ĮITTD.

Informaciją teikiantys subjektai, kuriems taikomas Taksonomijos reglamento 8 straipsnis, visais šiais atvejais turėtų nurodyti, kuo remiantis parengta savanoriškai teikiama informacija, įskaitant nurodymą, kad, kad ši iš anksto teikiama informacija visais kitais atžvilgiais atitinka Deleguotajame akte dėl informacijos atskleidimo nustatytus reikalavimus (32).

Informaciją teikiantiems subjektams, kuriems netaikomas Taksonomijos reglamento 8 straipsnis, rekomenduojama laikytis tų pačių principų, kaip ir tiems subjektams, kuriems Taksonomijos reglamento 8 straipsnis taikomas (kaip išdėstyta pirmiau).

Kai įmonė viešai skelbia šią savanoriškai teikiamą informaciją kartu su privalomomis ataskaitomis, turėtų būti aiškiai nurodyta, kuo šios dvi ataskaitos skiriasi. Kaip nurodyta atsakyme į pirmojo Komisijos pranešimo 7 klausimą, savanoriškai teikiama informacija neturėtų būti labiau išskirta nei privaloma informacija ir ji turėtų būti parengta taip, kad ja nebūtų prieštaraujama pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo teikiamai privalomai informacijai arba ji nebūtų ja iškraipoma (33).

Kai subjektai privalomai teikiamose ataskaitose daro nuorodą į savanoriškai teikiamą informaciją apie taksonominę ekonominę veiklą, jie taip pat turėtų pateikti atitinkamą kokybinę ir (arba) kiekybinę informaciją, susijusią su privalomai teikiamomis ataskaitomis, jei ji turima.

Skelbdami savanoriškai pagal Taksonomijos reglamentą teikiamą informaciją subjektai taip pat turėtų atsižvelgti į ESMA gaires dėl alternatyvių veiklos rodiklių (34) ir susijusius klausimus ir atsakymus (35).

7.   Kaip informaciją teikiančios įmonės turėtų atskleisti lyginamąją informaciją atskleisdamos informaciją pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo?

Pagal Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 8 straipsnio 3 dalį N metais informaciją teikianti įmonė turi atskleisti tais N metais paskelbtus PVRR ir N-1 metais paskelbtus PVRR. Tos nuostatos antroje pastraipoje taip pat paaiškinama, kad N-1 metai (pirmieji metai, kuriais ne finansų įmonės skelbia PVRR) negali būti ankstesni nei 2023 m.

Pagal Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 10 straipsnio 4 dalį, 2023 m. informaciją teikiančios ne finansų įmonės turi atskleisti tik pirmųjų metų PVRR, t. y. 2022 m. ataskaitinio laikotarpio PVRR.

2024 m. informaciją teikiančios ne finansų įmonės turi atskleisti 2023 m. ataskaitinio laikotarpio PVRR ir kaip lyginamąją informaciją taip pat turi pateikti 2022 m. ataskaitinio laikotarpio PVRR, paskelbtus 2023 m.

2024 m. informaciją teikianti finansų įmonė privalo atskleisti 2023 m. ataskaitinio laikotarpio PVRR nepateikdama lyginamosios informacijos. 2025 m. informaciją teikianti finansų ir ne finansų įmonė turi paskelbti 2024 m. ataskaitinio laikotarpio PVRR kartu pateikdama ankstesnių metų lyginamuosius PVRR, t. y. 2024 m. paskelbtus 2023 m. ataskaitinio laikotarpio PVRR ir t. t.

8.   Kaip informaciją teikiančios įmonės turėtų spręsti dėl verslo veiklos, kuria prisidedama prie kelių aplinkos tikslų, kylančią dvigubos apskaitos problemą?

Indėlis į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie klimato kaitos

Iki būsimuose deleguotuosiuose aktuose bus nustatyti techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar veikla svariai prisidedama prie su klimatu nesusijusių aplinkos tikslų, gali būti vertinama ir atskleidžiama tik kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla, kuria siekiama su klimatu susijusių tikslų (KKŠ ir PKK).

Konkrečios veiklos indėlis į KKŠ ir PKK turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į tos veiklos pobūdį.

Kalbant apie kapitalo išlaidų PVRR ir kaip nurodyta Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo I priedo 1.1.2.2 skirsnio paskutinėje pastraipoje, kai kuriais atvejais kapitalo išlaidų, susijusių su veikla, kuria svariai prisidedama prie KKŠ, pobūdis ir aprėptis galėtų būti tam tikrais atvejais diferencijuojami, taigi lengvai atskiriami nuo kapitalo išlaidų, skirtų veiklai pritaikyti prie klimato kaitos. Taip galėtų būti tais atvejais, kai prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimas yra nesusijęs su KKŠ kriterijus atitinkančiu turtu (t. y. priemone arba projektu, kurį galima atskirti nuo kitų priemonių arba projektų ir kurį galima atskirai nuo jų įgyvendinti) arba kai sprendimas yra įtrauktas į esamos veiklos ir (arba) turto pritaikymo planą. Pavyzdžiui, kapitalo išlaidos, skirtos netoli jūros kranto esančiam sausumos vėjo jėgainių parkui statyti, kurios turėtų būti įvertintos atsižvelgiant į jų indėlį į KKŠ, turėtų būti atskirtos nuo kapitalo išlaidų, kuriomis siekiama apsaugoti šį vėjo jėgainių parką nuo jūros lygio kilimo ar pakrantės erozijos ir kurios turėtų būti įvertintos atsižvelgiant į jų indėlį į PKK.

Kita vertus, kai prisitaikymo sprendimas yra neatsiejama naujo, KKŠ kriterijus atitinkančio turto (36) koncepcijos dalis, gali būti sunku atskirti su PKK susijusias kapitalo išlaidas nuo su KKŠ susijusių kapitalo išlaidų. Tokiu atveju su KKŠ susijusios kapitalo išlaidos taip pat galėtų apimti kapitalo išlaidas, susijusias su prisitaikymo sprendimu. Pavyzdžiui, kad naujas jūros vėjo elektrinių parkas būtų KKŠ kriterijus atitinkantis turtas, jis turėtų būti suprojektuotas taip, kad būtų atsparus kylančio jūros lygio poveikiui (t. y. kad prisitaikant prie klimato kaitos būtų laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo). Ekonominės veiklos vykdytojui gali būti sunku nustatyti lyginamąsias kapitalo išlaidas, susijusias su jūros vėjo elektrinių parku, kuris nėra pritaikytas prie kylančio jūros lygio. Tokiais atvejais turėtų būti teikiama tik su KKŠ tikslu susijusių kapitalo išlaidų informacija.

Kalbant apie apyvartos PVRR, pagal Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo I priedo 1.1.1 skirsnio antrą pastraipą pajamos, gautos iš veiklos, pritaikytos prie klimato kaitos, negali būti įtraukiamos į įmonės apyvartos PVRR skaitiklį, nebent ta veikla:

—	yra veikla, kuria sudaromos sąlygos prisitaikyti prie klimato kaitos (37), arba

—	yra KKŠ kriterijus ar kitus su klimatu nesusijusius aplinkos tikslus atitinkanti veikla.

Taigi, prie klimato kaitos pritaikyto sausumos vėjo elektrinių parko apyvarta gali būti įtraukiama į įmonės apyvartos PVRR tik tuo atveju, jei užtikrinant klimato kaitos švelninimą tas vėjo elektrinių parkas gali būti laikomas kriterijus atitinkančiu taksonominiu turtu ir jis turėtų būti įtraukiamas teikiant informaciją apie KKŠ tikslą. Informacija apie su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusį apyvartos PVRR nebūtų teikiama veiklos, kuri yra tik pritaikyta, atveju.

Pritaikytos veiklos, kuria sudaromos sąlygos svariai prisidėti prie prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo, atveju įmonė, teikdama informaciją apie indėlį į prisitaikymą prie klimato kaitos, galėtų įtraukti atitinkamą apyvartą į apyvartos PVRR skaitiklį (6 skiltis), pažymėtą E žymeniu (20 skiltis). Kai tokia veikla taip pat svariai prisidedama prie KKŠ (pvz., miško įveisimo), įmonė, teikdama informaciją apie klimato kaitos švelninimą, galėtų įtraukti atitinkamą apyvartą į apyvartos PVRR skaitiklį (5 skiltis) (38). Pavyzdžiui, ne finansų įmonė teikdama informaciją apie prisidėjimą prie KKŠ tikslo (5 skiltis), galėtų įtraukti miško įveisimo veiklos vietovėje, kuriai būdinga sausros rizika, naudojant prie klimato kaitos pritaikytus medžius (pvz., sausrai atsparius medžius) apyvartą, o teikdama informaciją apie prisidėjimą prie PKK tikslo (6 skiltis), galėtų pranešti apie sausrai atsparių sėklų ir sodinukų pardavimo apyvartą. Priskirdama veiklos išlaidas įmonė turėtų taikyti panašų požiūrį: teikdama informaciją apie prisidėjimą prie KKŠ tikslo ji turėtų įtraukti veiklos išlaidas, susijusias su miško įveisimu, o teikdama informaciją apie prisidėjimą prie PKK tikslo, ji turėtų įtraukti veiklos išlaidas, susijusias su sėklų ir sodinukų pardavimu.

Veiklos, kuria svariai prisidedama prie KKŠ, atveju patiriamų kapitalo išlaidų  (39) priskyrimas siekiant laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo su klimatu nesusijusių aplinkos tikslų atžvilgiu

Veiklos, kuria svariai prisidedama prie KKŠ, atveju informaciją teikiančios įmonės gali patirti kapitalo išlaidų siekdamos laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo su klimatu nesusijusių aplinkos tikslų atžvilgiu. Pavyzdžiui, automobilių gamintojui, turinčiam gamyklą, kurioje gaminamos elektrinės transporto priemonės (40), kurios atitinka svaraus indėlio kriterijus siekiant KKŠ tikslo, gali tekti patirti kapitalo išlaidų siekiant laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo siekiant žiedinės ekonomikos arba taršos prevencijos tikslų, kad tų transporto priemonių gamyba būtų laikoma kriterijus atitinkančia taksonomine ekonomine veikla. Tos kapitalo išlaidos neturėtų būti įtraukiamos teikiant informaciją apie indėlį į tuos aplinkos tikslus (II priede pateikto šablono 8 arba 9 skiltis), nes siekiant tų tikslų vykdoma veikla atitinka tik reikšmingos žalos nedarymo kriterijus, o techninės analizės kriterijų, kuriuos taikant būtų nustatoma, ar prie tikslo prisidedama svariai, dar nenustatyta (41). Tos kapitalo išlaidos turėtų būti įtraukiamos teikiant informaciją apie indėlį į KKŠ tikslą (II priede pateikto šablono 5 skiltis), nes jos patiriamos siekiant, kad veikla, kuria svariai prisidedama prie KKŠ tikslo, taptų kriterijus atitinkančia taksonomine ekonomine veikla jai atitinkant kitiems tikslams taikomus reikšmingos žalos nedarymo kriterijus.

Veiklos, kuria svariai prisidedama prie kelių aplinkos tikslų (ne tik KKŠ ir PKK tikslų), priskyrimas

Būsimame deleguotajame akte nustačius ekonominės veiklos, kuria prisidedama prie aplinkos tikslų, techninės analizės kriterijus, kai kurių rūšių ekonomine veikla gali būti svariai prisidedama prie kelių aplinkos tikslų, ne tik KKŠ ir PKK tikslų.

Informacijos apie tokią veiklą teikimas pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo, visų pirma pagal I priedo 1.2.2.2 skirsnį, galės būti išsamiau paaiškintas, kai bus nustatyti atitinkami techninės analizės kriterijai.

9.   Kaip turėtų būti konsoliduojami patronuojančiosios įmonės pagrindinių veiklos rezultatų rodikliai i) jų patronuojamųjų įmonių, veikiančių trečiosiose šalyse, ir ii) jų veiklos ir (arba) turto trečiosiose šalyse arba ES veikiančiose patronuojamosiose įmonėse atžvilgiu? Kaip turėtų būti atskleisti PVRR?

Pagal I priedo 2 punkto f papunktį, įmonių PVRR pateikiami atskiros įmonės lygmeniu, kai ta įmonė rengia tik atskiras nefinansines ataskaitas, arba grupės lygmeniu, kai įmonė rengia konsoliduotąsias nefinansines ataskaitas.

Apskaitos direktyvos 19a ir 29a straipsniuose nustatyta, kada informaciją teikiančios įmonės turėtų parengti atskirą nefinansinę ataskaitą ir kada jos turėtų parengti konsoliduotą nefinansinę ataskaitą, į kurią įtraukiama pagal Taksonomijos reglamentą atskleidžiama informacija (42). Informaciją teikianti įmonė rengia atskirą nefinansinę ataskaitą, išskyrus atvejus, kai jos patronuojančioji įmonė rengia konsoliduotą nefinansinę ataskaitą, į kurią įtraukiama tos įmonės informacija. Patronuojančioji įmonė rengia konsoliduotą nefinansinę ataskaitą, išskyrus atvejus, kai jos pačios patronuojančioji įmonė tos patronuojančiosios įmonės informaciją ir jos patronuojamųjų įmonių informaciją įtraukia į konsoliduotą nefinansinę ataskaitą.

Taigi, siekdamos pateikti konsoliduotus PVRR, patronuojančiosios įmonės turėtų konsoliduoti:

—	visas savo patronuojamąsias įmones, įskaitant trečiosiose šalyse veikiančias patronuojamąsias įmones, kaip nurodyta Apskaitos direktyvos 6 skyriuje;

—	visą savo veiklą (t. y. apyvartą, kapitalo išlaidas, veiklos išlaidas) ir turtą, taip pat savo ES ir ne ES veikiančių patronuojamųjų įmonių ir (arba) subjektų veiklą ir turtą, įskaitant trečiosiose šalyse vykdomą veiklą ir turimą turtą.

Tai reiškia, kad konsoliduota grynoji apyvarta, kapitalo išlaidos ir veiklos išlaidos pagal Apskaitos direktyvą turėtų būti naudojamos grupės lygmeniu atskleidžiant konsoliduotus PVRR, neatsižvelgiant į tai, kad tam tikros tos grynosios apyvartos, kapitalo išlaidų ir veiklos išlaidų dalys yra susijusios su veikla ES ar trečiosiose šalyse.

Pagal ĮITTD šis konsolidavimo metodas nesikeičia – patronuojamoji įmonė gali būti atleista nuo pareigos rengti ir skelbti informaciją apie tvarumą, jei ta patronuojamoji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės yra įtrauktos į patronuojančiosios įmonės konsoliduotą informaciją apie tvarumą, parengtą pagal ES informacijos apie tvarumą teikimo standartus arba standartus, kurie pagal Komisijos įgyvendinimo aktą laikomi lygiaverčiais. Tačiau Apskaitos direktyvos, su pakeitimais, padarytais ĮITTD, 19a straipsnio 10 dalyje ir 29a straipsnio 9 dalyje aiškiai nurodyta, kad ši išimtis netaikoma didžiosioms įmonėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti ES reguliuojamose rinkose.

Be to, Apskaitos direktyvos su pakeitimais, padarytais ĮITTD, 19a straipsnio 1 dalyje ir 29a straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad įmonės atskleistų informaciją apie tvarumą atitinkamai savo vadovybės pranešimo arba konsoliduotojo vadovybės pranešimo aiškiai nurodytame specialiame skirsnyje. Įmonės, kurioms taikoma ĮITTD, turės atskleisti savo taksonominės ekonominės veiklos PVRR tame pačiame specialiame vadovybės pranešimo arba konsoliduotojo vadovybės pranešimo skirsnyje. Pagal naują Apskaitos direktyvos su pakeitimais, padarytais ĮITTD, 29d straipsnį, įmonės, kurioms taikoma ĮITTD, turės parengti vadovybės pranešimą kompiuteriu skaitoma forma, nurodyta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2019/815 dėl vieno Europos elektroninio formato (43) (VEEF reglamentas), ir ženklinti savo vadovybės pranešimo skirsnį, kuriame teikiama informacija apie tvarumą, įskaitant taksonominės ekonominės veiklos PVRR, pagal skaitmeninę taksonomiją, kuri turi būti priimta iš dalies pakeičiant VEEF reglamentą.

10.   Kaip konsoliduojami ne ES grupių, turinčių patronuojamąją įmonę ES, kuriai taikoma Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva, PVRR?

Šiuo metu informaciją teikianti įmonė, kuri yra ne ES patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, turėtų pateikti atskirus nekonsoliduotus PVRR savo atskiroje nefinansinėje ataskaitoje pagal Apskaitos direktyvos 19 straipsnį. Tais atvejais, kai tokia patronuojamoji įmonė yra kitų patronuojamųjų įmonių patronuojančioji įmonė, ji turėtų pateikti konsoliduotus savo patronuojamųjų įmonių PVRR konsoliduotoje nefinansinėje ataskaitoje pagal Apskaitos direktyvos 29a straipsnį. Apskaitos direktyvos 19a straipsnio 3 dalyje ir 29a straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtys taikomos tik tuo atveju, jei pagrindinė ne ES patronuojančioji įmonė skelbia konsoliduotąjį vadovybės pranešimą arba atskirą pranešimą pagal tos direktyvos 29 ir 19a arba 29a straipsnius, į kurį įtrauktos visos atitinkamos patronuojamosios įmonės.

Pradėjus taikyti ĮITTD (44), ne ES patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, kuriai taikomi Apskaitos direktyvos 19a arba 29a straipsnis, turės skelbti konsoliduotą informaciją apie tvarumą, jei ši patronuojamoji įmonė taip pat yra patronuojančioji įmonė. Ši patronuojamoji įmonė bus atleista nuo pareigos skelbti informaciją apie tvarumą, jei ši patronuojamoji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės bus įtrauktos į tos ne ES patronuojančiosios įmonės konsoliduotą informaciją apie tvarumą, parengtą pagal ES informacijos apie tvarumą teikimo standartus arba standartus, kurie pagal Komisijos įgyvendinimo aktą laikomi lygiaverčiais. Tačiau Apskaitos direktyvos 19a straipsnio 10 dalyje ir 29a straipsnio 9 dalyje aiškiai nurodyta, kad ši išimtis netaikoma didžiosioms įmonėms, kurių vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti ES reguliuojamose rinkose.

Per septynerių metų pereinamąjį laikotarpį nuo ĮITTD įsigaliojimo informaciją teikianti įmonė, kuriai taikomas Apskaitos direktyvos 19a arba 29a straipsnis ir kuri yra ne ES patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, konsoliduotoje tvarumo ataskaitoje gali pateikti konsoliduotus PVRR, į kuriuos įtrauktos visos ne ES pagrindinės patronuojančiosios įmonės ES patronuojamosios įmonės, kurioms taikomi tos direktyvos 19a arba 29a straipsniai. Ši informaciją teikianti įmonė turi būti viena iš Sąjungos grupės patronuojamųjų įmonių, kurios apyvarta Sąjungoje bent vienais iš paskutinių penkerių finansinių metų buvo didžiausia (jei taikoma, konsoliduota apyvarta). Po to pereinamojo laikotarpio informaciją teikianti ES įmonė, kuri yra ne ES patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė (45), nebebus atleidžiama nuo pareigos skelbti informaciją apie tvarumą (konsoliduotą informaciją, jei tokia patronuojamoji įmonė taip pat yra patronuojančioji įmonė), nebent jos ne ES patronuojančioji įmonė tos ne ES patronuojančiosios įmonės lygmeniu skelbtų konsoliduotą informaciją apie tvarumą (t. y. teiktų tos ne ES patronuojančiosios įmonės lygmeniu konsoliduotus PVRR), parengtą pagal ES informacijos apie tvarumą teikimo standartus arba lygiaverčius standartus.

11.   Ar patronuojamoji įmonė, kuriai taikoma Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva ir (arba) ĮITTD, gali būti atleista nuo pareigos atskleisti su taksonomija susijusią informaciją, jei jos patronuojančioji įmonė prireikus arba savanoriškai atskleidžia su taksonomija susijusią konsoliduotą informaciją?

Šiuo metu įmonės, kurioms netaikomas reikalavimas skelbti nefinansinę informaciją pagal Apskaitos direktyvos 19a straipsnio 3 dalį ir 29a straipsnio 3 dalį, taip pat yra atleidžiamos nuo pareigos atskleisti su taksonomija susijusią informaciją pagal Taksonomijos reglamento 8 straipsnio 1 dalį, jei tenkinamos tose nuostatose nustatytos sąlygos (t. y. su taksonomija susijusi įmonės, kuriai taikoma išimtis, informacija įtraukiama į kitos (patronuojančiosios) įmonės konsoliduotą nefinansinę ataskaitą arba atskirą pranešimą).

Kai patronuojančioji įmonė neprivalo rengti konsoliduotosios nefinansinės ataskaitos arba atskiro pranešimo ir jį rengia tik savanoriškai, patronuojamoji įmonė negali būti atleista nuo pareigos atskleisti su taksonomija susijusią informaciją pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo, išskyrus atvejus, kai patronuojančioji įmonė paskelbia konsoliduotąjį vadovybės pranešimą, kuris apima tą patronuojamąją įmonę ir kuris yra parengtas pagal Apskaitos direktyvos 29 ir 19a arba 29a straipsnius.

ĮITTD į Apskaitos direktyvos 19a straipsnio 9 dalį ir 29a straipsnio 8 dalį įvestos panašios išimtys:

—

patronuojamajai įmonei taikoma išimtis, jei ta įmonė ir jos patronuojamosios įmonės yra įtrauktos į patronuojančiosios įmonės konsoliduotąjį vadovybės pranešimą, parengtą pagal Apskaitos direktyvos su pakeitimais, padarytais ĮITTD, nuostatas, ir jei tenkinamos 19a straipsnio 9 punkte nustatytos papildomos sąlygos. Išimtis taip pat taikoma patronuojamajai įmonei, kuri yra ne ES įmonės patronuojamoji įmonė;

—

patronuojančiajai įmonei taikoma išimtis, jei ta patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės yra įtrauktos į kitos įmonės konsoliduotąjį vadovybės pranešimą, parengtą pagal Apskaitos direktyvos su pakeitimais, padarytais ĮITTD, nuostatas, ir yra įvykdyti 29a straipsnio 8 dalyje nustatyti papildomi reikalavimai. Išimtis taip pat taikoma patronuojančiajai įmonei, kuri yra ne ES įmonės patronuojamoji įmonė.

Išimtis netaikoma didžiosioms įmonėms, kurių vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti ES reguliuojamose rinkose (Apskaitos direktyvos su pakeitimais, padarytais ĮITTD, 19a straipsnio 10 dalis ir 29a straipsnio 9 dalis).

12.   Kai informaciją teikianti įmonė turi pateikti konsoliduotus PVRR, ar ji taip pat turėtų pateikti savo patronuojamųjų įmonių PVRR?

Apskaitos direktyvos 29a straipsnyje reikalaujama, kad didžiųjų grupių patronuojančiosios įmonės grupės lygmeniu skelbtų konsoliduotą informaciją apie tvarumą. Tikslas – teikti informaciją, būtiną norint suprasti grupės poveikį tvarumo srityje, ir informaciją, būtiną norint suprasti tvarumo aspektų poveikį grupės veiklos pokyčiams, veiklos rezultatams ir būklei.

Pagal Apskaitos direktyvos su pakeitimais, padarytais ĮITTD, 29a straipsnio 4 dalį, jeigu patronuojančioji įmonė nustato, kad yra didelių skirtumų tarp grupės rizikos ar poveikio ir vienos ar daugiau jos patronuojamųjų įmonių rizikos arba poveikio, patronuojančioji įmonė turi tinkamai paaiškinti šių patronuojamųjų įmonių riziką ir poveikį. Patronuojančiosios įmonės taip pat turi nurodyti, kurios konsoliduojamos patronuojamosios įmonės yra atleistos nuo metinės arba konsoliduotos informacijos apie tvarumą teikimo pagal atitinkamai 19a straipsnio 9 dalį arba 29a straipsnio 8 dalį. Tokiais atvejais atskleidžiant konsoliduotosios informacijos apie tvarumą aplinkybes taip pat turėtų būti pateikiami taksonominės ekonominės veiklos PVRR patronuojamųjų įmonių lygmeniu.

13.   Ar yra nustatyta minimali apyvartos, kapitalo išlaidų ir veiklos išlaidų riba, kurios nepasiekusios įmonės neprivalo teikti informacijos apie taksonominę ekonominę veiklą arba kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą (reikšmingumo riba)?

Pagal Taksonomijos reglamento 8 straipsnio 2 dalį įmonės, kurioms taikoma Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva ir (arba) ĮITTD, privalo pateikti informaciją apie tai, kokia jų apyvartos, kapitalo išlaidų ir veiklos išlaidų dalis yra susijusi su kriterijus atitinkančia taksonomine ekonomine veikla. Deleguotajame akte dėl informacijos atskleidimo išsamiau aprašomas atitinkamos teiktinos informacijos turinys ir pateikimo būdas. Jokių prievolės teikti informaciją išimčių nėra numatyta.

Jei atitinkamos įmonės dėl duomenų ar įrodymų trūkumo negali užtikrinti, kad jų verslui nereikšminga taksonominė veikla atitinka techninės analizės kriterijus, jos neatlikdamos jokio tolesnio vertinimo turėtų ataskaitose tokią veiklą priskirti taksonomijos kriterijų neatitinkančiai veiklai.

Be to, I priedo 1.1.3.2 skirsnyje numatytas tam tikras lankstumas teikiant informaciją apie veiklos išlaidų PVRR tais atvejais, kai, atsižvelgiant į ne finansų įmonės verslo modelį, veiklos išlaidos laikomos nereikšmingomis. Tokiu atveju informaciją teikianti įmonė:

—	yra atleidžiama nuo veiklos išlaidų PVRR skaitiklio apskaičiavimo ir nurodo, kad tas skaitiklis yra lygus nuliui;

—	atskleidžia bendrą veiklos išlaidų vardiklio vertę;

—	paaiškina, kodėl, atsižvelgiant į jos verslo modelį, veiklos išlaidos (t. y. visos veiklos išlaidos, sudarančios vardiklį, kaip apibrėžta Deleguotajame akte dėl informacijos atskleidimo) yra nereikšmingos.

Taigi išimtimi neturėtų naudotis bendrovės, kurių tinkamos veiklos išlaidos (skaitiklis) yra mažos arba jų visai nėra, o bendros veiklos išlaidos (vardiklis) yra didelės.

Tačiau atleidimas nuo prievolės apskaičiuoti veiklos išlaidų PVRR nereiškia, kad leidžiama apskritai neteikti informacijos – informaciją teikiančios įmonės vis tiek privalo paaiškinti, kodėl, atsižvelgiant į jų konkretų verslo modelį, veiklos išlaidos nėra laikomos reikšmingomis.

14.   Kaip turėtų būti atskleidžiama bendrųjų įmonių apyvarta, kapitalo išlaidos ir veiklos išlaidos, teikiant informaciją apie su taksonomija susijusius PVRR?

Pagal 11-ąjį TFAS bendroji įmonė yra jungtinė veikla, kai veiklą bendrai kontroliuojančios šalys turi teisių į tos veiklos grynąjį turtą. Pagal 11-ąjį TFAS dalis bendrosiose įmonėse pripažįstama kaip investicija ir apskaitoma taikant nuosavybės metodą pagal 28-ąjį TAS „Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones“, išskyrus atvejus, kai ūkio subjektas atleidžiamas nuo nuosavybės metodo taikymo, kaip nurodyta tame standarte (11-ojo TFAS 24 straipsnis).

Tačiau, siekiant padėti informaciją teikiančioms įmonėms susidaryti tikslų savo kriterijus atitinkančių taksonominių investicijų vaizdą, pagal I priedo 1.2.3 skirsnį ne finansų įmonės gali savanoriškai atskleisti papildomus PVRR, grindžiamus apyvarta, kapitalo išlaidomis ir veiklos išlaidomis, kurios apima investicijas į nuosavybę, apskaitomas bendrose įmonėse pagal 11-ąjį TFAS arba 28-ąjį TAS, proporcingai pagal jų dalį bendrosios įmonės kapitale.

15.   Kaip informaciją teikiančios įmonės turėtų apskaityti apsidraudimo priemones (įskaitant išankstines elektros energijos pardavimo sutartis)?

Pateikiama apyvartos suma turėtų būti tokia pati, kaip pagal 1-ojo TAS 82 straipsnio a punktą apskaitoma apyvarta. Apsidraudimo priemonių, taikomų vykdant reikalavimus atitinkančius apsidraudimo sandorius pagal 9-ąjį TFAS, tikrosios vertės pokyčiai gali turėti įtakos apyvartos sumai, kai apdraustasis objektas yra apyvarta. Tačiau šis koregavimas neapskaitomas pagal 1-ojo TAS 82 straipsnio a punktą, bet yra pripažįstamas apsidraudimo priemonės pelnu arba nuostoliu, todėl jis neįtraukiamas į apyvartos PVRR.

16.   Kaip, siekiant išvengti dvigubos apskaitos, ne finansų įmonės turėtų koreguoti PVRR, kad būtų atsižvelgta į jų išleistas aplinkos atžvilgiu tvarias obligacijas? Kaip turėtų būti atskleidžiamos aplinkos atžvilgiu tvarios obligacijos ir (arba) skolos vertybiniai popieriai ir kaip turėtų būti sprendžiama susijusi dvigubos apskaitos problema?

Deleguotajame akte dėl informacijos atskleidimo reikalaujama, kad finansų įmonės naudotų ne finansų įmonių PVRR, įtraukdamos tų ne finansų įmonių pozicijas į savo ŽTR ir (arba) ŽIR, išskyrus tam tikras pozicijas, kai žinoma, kad pajamų naudojimas atitinka taksonomijos kriterijus, pvz., ne finansų įmonių išleistos tvarumo obligacijos. Tvarumo obligacijos gali būti įskaičiuojamos į ŽTR ir (arba) ŽIR skaitiklį neviršijant patirtų taksonomijos kriterijus atitinkančių išlaidų, padengtų naudojant obligacijų pajamas, sumos, t. y. suma turi neviršyti įmonės lygmens PVRR procentinės dalies ir gali siekti iki 100 proc. tvarumo obligacijų pozicijos.

Kai pajamos iš tvarumo obligacijų naudojamos kriterijus atitinkančioms taksonominėms kapitalo išlaidoms padengti, tokios kapitalo išlaidos jau yra įtrauktos į finansų įmonės ŽTR ir (arba) ŽIR (46). Kita vertus, šios kapitalo išlaidos yra ne finansų įmonės kapitalo išlaidų PVRR dalis ir būtų antrą kartą įskaitytos į finansų įmonės ŽTR ir (arba) ŽIR apskaičiuojant finansų įmonės PVRR, pagrįstą įmonių, į kurias investuojama, kapitalo išlaidų PVRR. Siekiant išvengti dvigubos apskaitos, finansų įmonės turėtų naudoti pakoreguotą kapitalo išlaidų PVRR, kurį ne finansų įmonė turėtų atskleisti kartu su savo nekoreguotais PVRR (47).

Šiomis kriterijus atitinkančiomis taksonominėmis kapitalo išlaidomis, kurios buvo padengtos iš tvarios obligacijos pajamų, kuriamas arba papildomas kriterijus atitinkantis taksonominis turtas ir (arba) įranga, kuri galėtų būti naudojama gaminant kriterijus atitinkančią taksonominę produkciją, taigi ir generuojant apyvartą. Kriterijus atitinkanti taksonominė apyvarta būtų įtraukiama į ne finansų įmonės apyvartos PVRR. Todėl ta pati kriterijus atitinkanti taksonominė apyvarta į finansų įmonės ŽTR ir (arba) ŽIR būtų įtraukta ir į jį tiesiogiai įtraukiant tvarią obligaciją, ir dar kartą į jį įtraukiant kitas tos ne finansų įmonės pozicijas, padaugintas iš apyvartos PVRR. Siekiant išvengti dvigubos apskaitos, finansų įmonės turėtų naudoti pakoreguotą apyvartos PVRR, kurį ne finansų įmonė turėtų iki tos tvarios obligacijos išpirkimo datos atskleisti kartu su savo nekoreguotais PVRR.

Kalbant apie kapitalo išlaidų ir (arba) veiklos išlaidų PVRR atskleidimą, ne finansų įmonės, išleistų tvarių obligacijų pajamomis finansuojančios dalį savo kapitalo išlaidų ir (arba), kai aktualu, veiklos išlaidų per ataskaitinį laikotarpį, taip pat turėtų atskleisti koreguotus kapitalo išlaidų ir (arba) veiklos išlaidų PVRR, kad finansų įmonės išvengtų tų kapitalo išlaidų ir (arba) veiklos išlaidų dvigubos apskaitos jas taip pat įtraukiant į kitas ne finansų įmonės pozicijas (48). Atskleidžiant pakoreguotą kapitalo išlaidų ir veiklos išlaidų PVRR, iš pakoreguotų kapitalo išlaidų ir (arba) veiklos išlaidų PVRR skaitiklio turėtų būti atimta ataskaitiniu laikotarpiu patirtų kriterijus atitinkančių taksonominių kapitalo išlaidų ir (arba) veiklos išlaidų dalis, padengta iš pajamų, gautų iš išleistų tvarių obligacijų.

Apyvartos PVRR atveju ne finansų įmonės, išleistos (-ų) tvarios (-ių) obligacijos (-ų) pajamomis finansuojančios kriterijus atitinkantį taksonominį turtą arba jo dalį (ir su juo susijusias kapitalo išlaidas ir veiklos išlaidas), naudojamą ataskaitiniu laikotarpiu kriterijus atitinkančiai taksonominei apyvartai generuoti, iki tvarios (-ių) obligacijos (-ų) išpirkimo datos taip pat turėtų atskleisti pakoreguotus apyvartos PVRR (49). Atskleidžiant pakoreguotą apyvartos PVRR, iš apyvartos PVRR skaitiklio turėtų būti atimta kriterijus atitinkančios taksonominės apyvartos dalis, susijusi su ta kriterijus atitinkančio taksonominio turto dalimi, kuri buvo finansuojama tvarių obligacijų pajamomis.

17.   Kaip informaciją teikianti įmonė turėtų atskleisti perleidimo grupių ir nutrauktos veiklos apyvartą ir kapitalo išlaidas pagal 5-ąjį TFAS?

Turėtų būti taikoma I priedo 1.1.1 ir 1.1.2 skirsniuose nurodyta apskaitos tvarka. Pajamos iš nutrauktos veiklos turi būti pateikiamos atskirai nuo tęsiamos veiklos pajamų (5-ojo TFAS 33 straipsnis) ir todėl negali būti įtrauktos į pajamų straipsnį, kaip reikalaujama 1-ojo TAS 82 straipsnio a punkte, bet pajamos iš ilgalaikio turto arba perleidimo grupių, priskiriamų skirtam parduoti turtui, toliau laikomos tęsiamos veiklos dalimi, todėl yra įtraukiamos į pajamų straipsnį, kaip reikalaujama 1-ojo TAS 82 straipsnio a punkte.

Turtas, kuris yra ilgalaikio turto arba perleidžiamų grupių, priskiriamų skirtam parduoti turtui, arba nutrauktos veiklos dalis, turi būti perklasifikuojamas pagal 5-ąjį TFAS ir pateikiamas kartu atskirame balanso straipsnyje. Iki klasifikavimo pagal 5-ąjį TFAS datos arba ilgalaikio turto ar perleidžiamų grupių, priskiriamų skirtam parduoti turtui, atveju taip pat ir po šios datos, per finansinius metus į balansą galima įtraukti papildymus, kurie iš esmės atitinka kapitalo išlaidų apibrėžtį. Ilgalaikio turto arba perleidžiamų grupių, priskiriamų skirtam parduoti turtui, ir nutrauktos veiklos atveju apskaičiuojant kapitalo išlaidų PVRR reikia atsižvelgti į visus kapitalo išlaidų apibrėžtį atitinkančius papildymus.

Be to, informaciją teikiantys subjektai pagal I priedo 1.2.3 skirsnį turėtų pateikti kontekstinę informaciją apie bet kokį ilgalaikio turto arba perleidžiamų grupių, priskiriamų skirtam parduoti turtui, ir nutrauktos veiklos esamą ir būsimą poveikį apyvartos PVRR ir kapitalo išlaidų PVRR.

18.   Kaip informaciją teikiančios įmonės turėtų įvertinti, ar ekonominė veikla yra taksonominė prisitaikymo prie klimato kaitos (PKK) atžvilgiu pagal Taksonomijos reglamento 11 straipsnio 1 dalies a punktą?

Tai, ar ekonominė veikla yra taksonominė klimato kaitos švelninimo (KKŠ) atžvilgiu arba sąlygų prisitaikyti prie klimato kaitos atžvilgiu (žr. šio pranešimo 19 klausimą), gali būti vertinama vien pagal veiklos aprašymą ir neatsižvelgiant į tai, ar veikla atitinka techninės analizės kriterijus (remiantis pirmajame Komisijos pranešime pateiktais atsakymais į 3 ir 9 klausimus).

Tačiau vertinant, ar pritaikyta veikla yra taksonominė (žr. šio pranešimo atsakymus į 8 ir 19 klausimus) prisitaikymo prie klimato kaitos atžvilgiu pagal Taksonomijos reglamento 11 straipsnio 1 dalies a punktą, Klimato srities deleguotojo akto II priede nurodytas ekonominės veiklos pavadinimas ar aprašymas savaime nėra lemiamas veiksnys nustatant, ar ja svariai prisidedama prie prisitaikymo prie klimato kaitos. Veikiau informaciją teikianti įmonė turėtų atsižvelgti į savo įdiegtus prisitaikymo sprendimus, dėl kurių ekonominė veikla taptų labiau pritaikyta ir (arba) atsparesnė klimato kaitai. Remiantis pirmajame Komisijos pranešime pateiktu atsakymu į 5 klausimą, siekdama įrodyti, kad veikla yra taksonominė ekonominė veikla, įmonė turi įvertinti svarbiausią savo ekonominei veiklai reikšmingą fizinę su klimatu susijusią riziką ir su ja susijusį pažeidžiamumą. Be to, įmonė turi parengti planą, kuriame būtų nurodyta, kaip ir iki kada bus įdiegti prisitaikymo sprendimai, kuriais siekiama šią fizinę riziką sumažinti. Pavyzdžiui, jei cemento gamintojas nustato, kad jo gamybos vietai gresia sniego lavinų pavojus, subjektas gali parengti struktūrinių apsaugos priemonių, pvz., užtvarų nuo sniego ar lavinų, įrengimo planą. Parengus tokį planą, grindžiamą su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimu, ekonominė veikla tampa taksonomine ekonomine veikla prisitaikymo prie klimato kaitos atžvilgiu. Tam, kad ekonominė veikla taptų taksonomine ekonomine veikla prisitaikymo prie klimato kaitos atžvilgiu, nereikia, kad ji atitiktų visus techninės analizės kriterijus, t. y. nereikia užtikrinti, kad prisitaikymo sprendimai jau būtų įgyvendinti.

19.   Kokią Klimato srities deleguotojo akto II priede nurodytos veiklos apyvartos ir atitinkamų kapitalo išlaidų ir (arba) veiklos išlaidų dalį sudaro kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla?

Klimato srities deleguotojo akto II priede išskiriamos trys ekonominės veiklos rūšys, kuriomis prisidedama prie prisitaikymo prie klimato kaitos:

1)    pritaikyta veikla:

tai ekonominė veikla, kuria gali būti svariai prisidedama prie prisitaikymo prie klimato kaitos, tą veiklą padarant atsparią klimato kaitai ir (arba) pritaikant prie klimato kaitos. Tai reiškia, kad turi būti įdiegti prisitaikymo sprendimai, kuriuos taikant būtų galima išvengti svarbiausios, grėsmę veiklai keliančios fizinės su klimatu susijusios rizikos, nustatytos atliekant su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimą. Ši veikla laikoma kriterijus atitinkančia taksonomine veikla, jei ji atitinka bendrųjų svaraus prisidėjimo kriterijų, susijusių su prisitaikymu, 1–4 punktus. Pavyzdžiui, jei cemento gamintojas nustato, kad jo gamybos vietai gresia sniego lavinų pavojus, subjektas gali parengti struktūrinių apsaugos priemonių, pvz., užtvarų nuo sniego ar lavinų, įrengimo planą. Šios veiklos atveju kriterijus atitinkančiomis taksonominėmis kapitalo išlaidomis ir veiklos išlaidomis gali būti laikomos tik su prisitaikymo sprendimų įdiegimu susijusios kapitalo išlaidos ir veiklos išlaidos. Tos veiklos apyvarta gali būti laikoma kriterijus atitinkančia taksonomine apyvarta tik tuo atveju, jei pati veikla taip pat yra klimato kaitos švelninimo (KKŠ) kriterijus atitinkanti taksonominė veikla (žr. I priedo 1.1.1 skirsnį), ir tada ji turėtų būti skaičiuojama tik kaip prisidedanti prie KKŠ tikslo arba, kai įsigalios deleguotasis reglamentas, priimtas pagal Taksonomijos reglamento 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 2 dalį arba 15 straipsnio 2 dalį, kaip prisidedanti prie bet kurio kito aplinkos tikslo (žr. atsakymus į pirmojo Komisijos pranešimo 5 ir 8 klausimus). Priešingu atveju ši veikla nurodytina tik įtraukiant ją į kapitalo išlaidų ir veiklos išlaidų PVRR;

2)    sąlygas sudaranti veikla:

tai veikla, kuria gali būti svariai prisidedama prie prisitaikymo prie klimato kaitos, nes ji teikia prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimus, kuriais gali būti sudaromos sąlygos kitai ekonominei veiklai svariai prisidėti prie vieno iš šešių Taksonomijos reglamento 9 straipsnyje nurodytų aplinkos tikslų. Tai, kad ši veikla yra sąlygas sudarančio pobūdžio, aiškiai nurodyta jos aprašyme (50). Be to, jai netaikomi bendrieji svaraus prisidėjimo prie prisitaikymo prie klimato kaitos kriterijai. Į šią veiklą įeina tik šios Klimato srities deleguotojo akto II priede išvardytos veiklos rūšys:

—	9.1. inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos prisitaikymo prie klimato kaitos klausimais;

—	9.2. rinkos etapui artimi moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos;

—	10.1. ne gyvybės draudimas – su klimatu susijusios rizikos draudimas;

—	10.2. perdraudimas.

Šios veiklos atveju apyvarta, kapitalo išlaidos ir veiklos išlaidos, susijusios su atitiktimi techninės analizės kriterijams, nustatytiems Deleguotojo akto dėl klimato II priede, gali būti laikomos kriterijus atitinkančia taksonomine apyvarta, kapitalo išlaidomis ir veiklos išlaidomis;

3)    pritaikyta ir sąlygas sudaranti veikla:

tai ekonominė veikla, kuri apima pirmiau nurodytus 1 ir 2 tipus, nes ja gali būti svariai prisidedama prie prisitaikymo prie klimato kaitos:

—	dėl pačios veiklos pritaikymo (pritaikyta veikla) ir

—	dėl to, kad ja sudaromos sąlygos kitai veiklai svariai prisidėti prie prisitaikymo prie klimato kaitos (sąlygas sudaranti veiklai).

Ši veikla veiklos aprašyme apibrėžiama šiuo sakiniu: „ [jei] šios kategorijos ekonominė veikla atitinka 5 punkte nustatytą svaraus prisidėjimo kriterijų, veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta sąlygas sudaranti veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus “ . Šios rūšies veikla turi atitikti bendruosius svaraus prisidėjimo prie prisitaikymo prie klimato kaitos kriterijus, nustatytus Klimato srities deleguotojo akto II priede, ir papildomus kriterijus, susijusius su sąlygas sudarančiu pobūdžiu. Todėl, jei veikla atitinka svaraus prisidėjimo kriterijų 1–4 punktus, ji gali būti laikoma pritaikyta veikla. Jei ji taip pat atitinka šių kriterijų 5 punktą, ji taip pat gali būti laikoma sąlygas sudarančia veikla. Tačiau veikla pirmiausia turi būti pritaikyta veikla, kad ją būtų galima laikyti sąlygas sudarančia veikla. Pavyzdžiui, mokykla, kuriai būdinga smegduobių rizika, gali pastatyti cemento pamatą arba atlikti cemento įšvirkštimo darbus, kad taptų atspari klimato kaitai, taigi ir būtų laikoma pritaikyta veikla. Be to, mokykloje gali būti siūlomi su klimatu susiję kursai, kuriais gali būti skatinami pavieniai veiksmai klimato kaitos srityje.

Šios veiklos atveju kapitalo išlaidos ir veiklos išlaidos, susijusios su prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimų, kuriais siekiama, kad ji taptų atspari klimato kaitai, įdiegimu, gali būti laikomos kriterijus atitinkančiomis taksonominėmis kapitalo išlaidomis ir veiklos išlaidomis, kuriomis prisidedama prie prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo (51) (pirmiau pateiktame pavyzdyje tai kapitalo išlaidos, skirtos cemento pamatui arba cemento įšvirkštimo darbams). Be to, su prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimo pateikimu (pvz., su klimatu susijusių kursų rengimu) susijusi apyvarta ir susijusios kapitalo išlaidos bei veiklos išlaidos gali būti laikomos atitinkančiomis taksonomijos kriterijus prisitaikymo prie klimato kaitos atžvilgiu.

II SKIRSNIS

DUK DĖL APYVARTOS PVRR

20.   Kada pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo turėtų būti reikalaujama, kad informaciją teikianti įmonė pateiktų informaciją apie ekonominę veiklą, kurią vykdė ne ji pati, o jos subrangovas?

Informaciją teikiantys subjektai turi pateikti informaciją apie subrangovo vykdomos veiklos apyvartą taikydami Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo I priedo 1.1.1 skirsnyje nurodytą apskaitos tvarką. Todėl informaciją teikiantis subjektas turėtų nustatyti, ar iš tos veiklos gautas pajamas jis pripažįsta savo pajamomis pagal taikomame 15-ajame TFAS nustatytus principus. Kai subrangovo gautos pajamos pripažįstamos informaciją teikiančio subjekto pajamomis, jos turi būti įtrauktos apskaičiuojant apyvartos PVRR.

Pavyzdžiui, subjektas yra logistikos pramonės subjektas ir savo klientams teikia krovinių vežimo keliais paslaugas (veikla „6.6. Krovininio kelių transporto paslaugos“, kuri Klimato srities deleguotajame akte apibrėžiama kaip „ <...> transporto priemonių, <...>, pirkimas, finansavimas, išperkamoji nuoma, nuoma ir eksploatavimas krovininio kelių transporto paslaugų teikimo tikslu“ ). Kad galėtų savo klientams teikti tokias transporto paslaugas, subjektas gali arba tiesiogiai valdyti ir eksploatuoti kai kurias transporto priemones, arba dalį šios veiklos įsigyti kaip užsakomąsias paslaugas sudarydamas sutartį su subrangovais arba transporto paslaugų teikėjais, kurie yra trečiosios šalys, kad nereikėtų pačiam transporto priemonių pirkti, jų įsigyti išperkamosios nuomos būdu ar eksploatuoti.

Į sugeneruojamą apyvartą įeina visa transporto paslaugų veikla, neatsižvelgiant į tai, kaip tos paslaugos teiktos (t. y. kas jas teikė). Užsakomosios paslaugos yra bendros veiklos „6.6. Krovininio kelių transporto paslaugos“ dalis, net jei ūkio subjektas transporto priemonių neperka, nesinuomoja ir tiesiogiai neeksploatuoja. Šių užsakomųjų paslaugų dalies atveju apyvartos PVRR, kurį reikia įtraukti atskleidžiant informaciją pagal Taksonomijos reglamentą, yra PVRR, gautas iš finansinių ataskaitų pagal 15-ojo TFAS 34–B3 straipsnius.

Kai finansinėse ataskaitose pateiktus veiklos įsipareigojimus vykdo subjektas, kuris yra savo sąskaita veikiantis subjektas, jis pajamomis pripažįsta bendrąją atlygio sumą, į kurią, kaip jis tikisi, turės teisę mainais už nurodytą perleistą prekę ar paslaugą. Kai veiklos įsipareigojimą vykdo subjektas, kuris yra agentas, jis pajamomis pripažįsta visų mokesčių ar komisinių sumą, į kurią, kaip jis tikisi, turės teisę mainais už susitarimą, kad nurodytas prekes tiektų ar nurodytas paslaugas teiktų kita šalis. Kaip nurodyta Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 1 priedo 1.1.1 skirsnyje, apyvarta turi apimti pajamas, pripažintas pagal 1-ojo TAS 82 straipsnio a punktą.

21.   Kaip informaciją teikiančios įmonės turėtų atskleisti kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos apyvartą tuo atveju, kai pagaminama produkcija sunaudojama arba suvartojama įmonės viduje?

Pagal I priedo 1.2.3.1 skirsnio b punktą atskleidžiama „[informacija] apie sumas, susijusias su kriterijus atitinkančia taksonomine veikla, vykdoma ne finansų įmonių savo vidaus vartojimui“ yra kontekstinės informacijos elementas, kuriuo informaciją teikiančioms įmonėms sudaromos sąlygos paaiškinti, ar per ataskaitinį laikotarpį keitėsi vykdant kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą pagaminama ir įmonės viduje sunaudojama arba suvartojama produkcija, ir kaip ji keitėsi, taip pat savo apyvartos PVRR pagrindinius veiksnius ir jo pokyčius (52). Taip informaciją teikiančios įmonės gali atskleisti, kokiam vidaus vartojimui ir kaip galėjo būti nukreipta vykdant kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą pagaminta produkcija (pvz., kriterijus atitinkanti taksonominė atsinaujinančiųjų išteklių energija), kuri neįtraukiama į jų apyvartos PVRR, nes į jį įtraukiami tik išorės pardavimai.

22.   Kaip informaciją teikiančios įmonės turėtų priskirti apyvartą ekonominei veiklai, kurią vykdant klientams teikiamos kelios paslaugos ar tiekiami keli produktai?

Turėtų būti taikoma I priedo ir 1.1.1 skirsnyje nurodyta apskaitos tvarka. Visų pirma 15-ajame TFAS nustatyti pajamų pripažinimo remiantis informaciją teikiančio subjekto įvykdytais veiklos įsipareigojimais kriterijai, įskaitant atvejus, kai keli veiklos įsipareigojimai sudaro vieną grupę, kuriai priskiriamos visos pajamos. Teikiant informaciją apie apyvartos PVRR turėtų būti vadovaujamasi tais kriterijais, kad būtų galima nustatyti, kaip priskirti pajamas skirtingoms ekonominės veiklos rūšims, kai įvykdomi su tuo pačiu klientu ar klientų grupe susiję keli veiklos įsipareigojimai.

Pavyzdžiui, subjektas sudaro sutartį su klientu dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos infrastruktūros statybos. Subjektas yra atsakingas už bendrą projekto valdymą ir nustato įvairias siūlomas prekes ar paslaugas, įskaitant inžineriją, teritorijos išvalymą, pamatų statybą, viešuosius pirkimus, statinio statybą, įrangos ir technologijų įrengimą ir apdailos darbus. Šio projekto apyvarta skirtingoms ekonominės veiklos rūšims priskiriama atliekant analizę pagal 15-ąjį TFAS finansinių ataskaitų sudarymo metu, t. y. atsižvelgiama į tai, ar prekės ir paslaugos apskaitos požiūriu yra atskirtos, ar ne. Jeigu prekės ir paslaugos yra atskirtos, apyvarta padalijama ir priskiriama atitinkamoms pagrindinėms ekonominės veiklos rūšims.

III SKIRSNIS

DUK DĖL KAPITALO IŠLAIDŲ PVRR

23.   Kaip informaciją teikiančios įmonės turėtų atskleisti viešąjį finansavimą ir gautas subsidijas, gautas kapitalo išlaidoms finansuoti?

Ne finansų įmonių kapitalo išlaidų finansavimo šaltinis (pvz., viešasis ar privatusis, išorinis ar vidinis arba jų derinys) nėra svarbus nustatant, ar tos kapitalo išlaidos yra kriterijus atitinkančios taksonominės kapitalo išlaidos. Nustatydamos kriterijus atitinkančias taksonomines kapitalo išlaidas, informaciją teikiančios įmonės turėtų vertinti visas savo kapitalo išlaidas, nepriklausomai nuo finansavimo šaltinio.

24.   Kada informacijos teikimo tikslais pradedamas skaičiuoti ne finansų įmonėms taikomas kapitalo išlaidų plano penkerių–dešimties metų laikotarpis? Ar šis laikotarpis taikomas ir planui išplėsti kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą, ir planui patobulinti taksonominę ekonominę veiklą, kad ji taptų kriterijus atitinkančia taksonomine veikla?

I priedo 1.1.2.2 skirsnyje nurodytas kapitalo išlaidų plano penkerių–dešimties metų laikotarpis turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai jį patvirtina valdymo organas arba kitas jį pagal įgaliojimą tvirtinantis organas. Šis laikotarpis taikomas ir planui išplėsti kriterijus atitinkančią įmonės taksonominę ekonominę veiklą, ir planui atnaujinti arba pradėti taksonominę ekonominę veiklą, kad ji taptų kriterijus atitinkančia taksonomine veikla.

25.   Kada pradedamas skaičiuoti 18 mėnesių laikotarpis, per kurį turi būti įgyvendintos I priedo 1.1.2.2 skirsnio pirmos pastraipos c punkte nurodytos atskiros priemonės?

Atskirų priemonių, nurodytų I priedo 1.1.2.2 skirsnio pirmos pastraipos c punkte, taikymo pradžios diena turi sutapti su diena, kurią pagal apskaitos taisykles (pavyzdžiui, pagal 16-ojo TAS 7 straipsnį materialiojo turto atveju ir 38-ojo TAS 21 straipsnį nematerialiojo turto atveju) finansinėje ataskaitoje pripažįstamos susijusios kapitalo išlaidos, o ne su diena, kurią sudaroma sutartis dėl vykdant kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą pagaminamos produkcijos, teikiamų paslaugų ar įgyvendinamų priemonių.

26.   Kiek išsamus ir tikslus turėtų būti kapitalo išlaidų planas, kad jį būtų galima įtraukti į kapitalo išlaidų PVRR skaitiklį? Ar esamos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos išplėtimas nepakeičiant jos pobūdžio būtų laikomas kapitalo išlaidomis pagal I priedo 1.1.2.2 skirsnio pirmos pastraipos a arba b punktą?

Į I priedo 1.1.2.2 skirsnyje nurodytą kapitalo išlaidų planą turėtų būti įtrauktos visos planuojamos priemonės, būtinos siekiant užtikrinti ekonominės veiklos atitiktį techninės analizės kriterijams, ir jame turėtų būti pateiktas tų priemonių aprašymas, su tomis priemonėmis susijusios išlaidos ir jų tvarkaraštis, įskaitant svarbias tarpines reikšmes, kad investuotojai galėtų veiksmingai stebėti, kaip įgyvendinamas investicijų planas (53). Išlaidos, kurios nėra susijusios su veiklos atitikties kriterijams užtikrinimu, pvz., išlaidos patalpų, kuriose vykdoma veikla, dekoratyviniams aspektams, neturintiems įtakos aplinkosauginiam veiksmingumui, neturėtų būti įtrauktos. Pagal I priedo 1.1.3.2 skirsnio pirmos pastraipos a ir b punktus į veiklos išlaidų planą atitinkamai turėtų būti įtraukiamos veiklos išlaidos, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti veiksmingą kriterijus atitinkančio taksonominio turto veikimą ir kasdienį aptarnavimą.

Siekiant nustatyti, ar esamos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos išplėtimas būtų laikomas kapitalo išlaidomis pagal I priedo 1.1.2.2 skirsnio pirmos pastraipos a arba b punktą, reikėtų atsižvelgti į plėtros užbaigimo ir jos rezultato eksploatavimo pradžios momentą ir momentą, kai patiriamos susijusios kapitalo išlaidos. Jei plėtros rezultatas pradedamas eksploatuoti tuo pačiu finansiniu laikotarpiu, kai patiriamos visos su ja susijusios kapitalo išlaidos, ji galėtų būti įtraukiama pagal 1.1.2.2 skirsnio pirmos pastraipos a punktą (t. y. plėtra neturi būti įtraukiama į kapitalo išlaidų planą). Kita vertus, jei plėtra vykdoma kelis finansinius laikotarpius, kapitalo išlaidos bus patiriamos iki finansinio laikotarpio, per kurį užbaigiama plėtra, einančiais finansiniais laikotarpiais. Kad tos kapitalo išlaidos būtų laikomos kriterijus atitinkančiomis taksonominėmis kapitalo išlaidomis finansiniu laikotarpiu, kuriuo jos buvo patirtos, nepaisant to, kad plėtra dar neužbaigta, įmonė turėtų jas įtraukti į kapitalo išlaidų planą pagal 1.1.2.2 skirsnio pirmos pastraipos b punktą. Kapitalo išlaidų plano tikslas – suteikti tam tikrą užtikrinimą, kad išplėsta veikla bus kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla, kai ji bus užbaigta, ir tuo remiantis sudaryti sąlygas kapitalo išlaidas iškart laikyti kriterijus atitinkančiomis taksonominėmis kapitalo išlaidomis, nors jos buvo patirtos laikotarpiais iki plėtros užbaigimo. Abiem atvejais, užbaigus veiklos plėtrą, ji turi atitikti atitinkamus techninės analizės kriterijus.

27.   Kaip kriterijus atitinkančių taksonominių išlaidų vertė turėtų būti pateikiama taikant I priedo 1.1.2.2 skirsnio pirmos pastraipos a, b ir c punktus?

Pagal I priedo 1.2.3.2 skirsnį „Kontekstinė informacija apie kapitalo išlaidų PVRR“, įvairūs I priedo 1.1.2.2 skirsnio pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nustatyti kapitalo išlaidų straipsniai, susiję su kriterijus atitinkančia taksonomine ekonomine veikla, turi būti pateikiami pagal veiklos rūšį. Tai reiškia, kad atitinkamos skirtingų kapitalo išlaidų straipsnių vertės turi būti pateikiamos agreguota forma, atsižvelgiant į veiklos rūšį. Kai įmonė vykdo ne vienos rūšies taksonominę ekonominę veiklą ir (arba) kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą, pateikiant informaciją turi būti aiškiai nurodyta, su kuria veikla susijusi kapitalo išlaidų pozicija. Kai atskiras atitinkamų kriterijus atitinkančių taksonomijos kapitalo išlaidų vertes galima suskirstyti pagal I priedo 1.1.2.2 skirsnio pirmos pastraipos a, b ir c punktus, informaciją teikiančios įmonės gali nuspręsti jas priskirti vienai atitinkamai veiklos rūšiai II priede pateiktame šablone. Kiekvienos kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos rūšies atveju bendra atitinkamų kriterijus atitinkančių taksonomijos kapitalo išlaidų, susijusių su atitinkama veikla, vertė turi būti lygi 1.1.2.2 skirsnio pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytų pozicijų sumai. Įvairių pozicijų vertės taip pat turėtų būti tinkamai paaiškintos specifikacijose ir kontekstinėje informacijoje, kurią reikalaujama pateikti pagal I priedo 1.2 skirsnį.

28.   Kokia yra kapitalo išlaidų ir veiklos išlaidų, nurodytų I priedo 1.1.2.2 skirsnio ir 1.1.3.2 skirsnio pirmos pastraipos c punkte (t. y. kriterijus atitinkančios taksonominės produkcijos ir atskirų priemonių pirkimas) aprėptis?

Reikėtų skaityti paaiškinimus, pateiktus atsakyme į pirmojo Komisijos pranešimo 11 klausimą dėl veiklos ir (arba) priemonių, kurios laikomos kapitalo išlaidomis ir veiklos išlaidomis, atitinkamai nurodytomis 1.1.2.2 skirsnio ir 1.1.3.2 skirsnio pirmos pastraipos c punkte (54). Atsakant į šį klausimą šiame pranešime, tame atsakyme pateiktos nuorodos į taksonomines išlaidas turėtų būti suprantamos kaip nuorodos į kriterijus atitinkančias taksonomines išlaidas.

Kadangi deleguotuosiuose aktuose, priimtuose pagal Taksonomijos reglamento 10 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnio 2 dalį, išvardytos ekonominės veiklos rūšys ilgainiui bus įtraukiamos į ES taksonomiją, atitinkamos veiklos ir (arba) priemonių aprėptis gali būti išplėsta.

29.   Kaip į vertės grandines integruotas kapitalo išlaidas ir veiklos išlaidas reikėtų atskleisti tuo atveju, kai informaciją teikianti įmonė vykdo tiek pradinės grandies, tiek galutinės grandies taksonominę ekonominę veiklą?

Tuo atveju, kai tarpininkavimas, susijęs su pradinės grandies veikla, Klimato srities deleguotajame akte apibrėžiamas kaip atskira veikla, su ta veikla susijusios kapitalo išlaidos arba veiklos išlaidos turėtų būti pateikiamos neatsižvelgiant į tai, ar vykdant tą veiklą gautas produktas naudojamas kitai galutinės grandies veiklai, kuri taip pat apibrėžta Klimato srities deleguotajame akte. Pavyzdžiui, jei įmonė gamina cementą (veikla, nurodyta Klimato deleguotojo akto I priedo 3.7 skirsnyje) ir tą cementą naudoja statydama pastatą, kapitalo išlaidos, atitinkančios cemento veiklai taikomus techninės analizės kriterijus, laikomos kriterijus atitinkančiomis taksonominėmis kapitalo išlaidomis, neatsižvelgiant į tai, ar pastato statyba yra kriterijus atitinkantis taksonominis turtas. Taip pat žr. atsakymą į šio pranešimo 21 klausimą dėl to, kaip įmonės turėtų atskleisti kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos apyvartą tuo atveju, kai įmonės pagaminta produkcija naudojama arba vartojama jos viduje.

30.   Kaip turėtų būti vertinamos kriterijus atitinkančios taksonominės kapitalo išlaidos tuo atveju, kai šiomis kapitalo išlaidomis finansuojamas turtas galėtų būti naudojamas įvairiems projektams vykdyti?

Siekiant išvengti ekologinio manipuliavimo ir užtikrinti, kad bus pateikta tiksli informacija, kriterijus atitinkančioms taksonominėms kapitalo išlaidoms būtina priskirti tik tą kapitalo išlaidų dalį, kuria veiksmingai padedama vykdyti kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą. Informaciją teikiantys subjektai turėtų naudoti nefinansinį parametrą, pagal kurį kapitalo išlaidos galėtų būti tiksliai priskiriamos kriterijus atitinkančiai taksonominei ekonominei veiklai. Pavyzdžiui, jeigu naudojant kapitalo išlaidomis finansuojamą turtą pagaminama 100 kriterijus atitinkančios taksonominės produkcijos vienetų ir 100 kriterijų neatitinkančios taksonominės produkcijos vienetų, informaciją teikianti įmonė galėtų nurodyti, kad 50 proc. tų kapitalo išlaidų yra kriterijus atitinkančios taksonominės kapitalo išlaidos. Kapitalo išlaidų priskyrimo kriterijus atitinkančiai taksonominei ekonominei veiklai metodika turėtų būti grindžiama patikrinamais įrodymais.

Pagal I priedo 1.2.3 skirsnį informaciją teikianti įmonė taip pat turėtų pateikti kontekstinę informaciją apie:

—	kapitalo išlaidų paskirstymą keliems projektams ir

—	kapitalo išlaidų priskyrimo kriterijus atitinkančiai taksonominei ekonominei veiklai metodiką.

31.   Ar išankstiniai mokėjimai gali būti įskaičiuoti į kriterijus atitinkančias taksonomines kapitalo išlaidas?

Į kapitalo išlaidų PVRR reikia įtraukti tas išlaidas, kurios išvardytos I priedo 1.1.2 skirsnyje. Šios išlaidos įtraukiamos laikantis atitinkamuose apskaitos standartuose nustatytų pripažinimo momento reikalavimų, todėl neturėtų būti laikoma, kad tokie išankstiniai mokėjimai yra taksonominės išlaidos arba kriterijus atitinkančios taksonominės išlaidos, kol pagal atitinkamus apskaitos standartus nėra pripažinti susiję kapitalo išlaidų elementai.

IV SKIRSNIS

DUK DĖL VEIKLOS IŠLAIDŲ PVRR

32.   Kaip moksliniai tyrimai ir plėtra turėtų būti įtraukiami į veiklos išlaidų PVRR skaitiklį tais atvejais, kai jie negali būti susieti su konkrečia veikla?

I priedo 1.1.3.2 skirsnio pirmos pastraipos a punkte nustatytas reikalavimas, pagal kurį į veiklos išlaidų PVRR skaitiklį gali būti įtrauktos tik tos su moksliniais tyrimais ir plėtra susijusios veiklos išlaidos, kurios yra siejamos su kriterijus atitinkančia taksonomine ekonomine veikla. Todėl jei mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidų negalima susieti su kriterijus atitinkančia taksonomine ekonomine veikla, jos negali būti įtraukiamos į veiklos išlaidų PVRR skaitiklį. Jei moksliniai tyrimai ir plėtra naudojami vykdant ir taksonominę ekonominę veiklą, ir kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą, mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidos turėtų būti įtrauktos į veiklos išlaidų PVRR skaitiklį proporcingai jų naudojimui vykdant kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą (žr. atsakymą į šio pranešimo 26 klausimą).

33.   Kaip turėtų būti suprantamos ir vertinamos veiklos išlaidų PVRR skaitiklyje ir vardiklyje pateikiamos I priedo 1.1.3.2 skirsnio pirmos pastraipos a–c punktuose nurodytos veiklos išlaidų kategorijos (įtraukiamos į veiklos išlaidų skaitiklį)?

Į veiklos išlaidų PVRR skaitiklį įtraukiamos I priedo 1.1.3.2 skirsnio pirmos pastraipos a–c punktuose nurodytos veiklos išlaidų kategorijos taip pat turėtų būti įtraukiamos į veiklos išlaidų PVRR vardiklį.

34.   Į kuriuos veiklos išlaidų PVRR vardiklio apibrėžties elementus pagal I priedo 1.1.3.1 skirsnį įtraukiamos „su technine priežiūra ir remontu susijusios išlaidos ir visos kitos tiesioginės išlaidos, susijusios su kasdieniu nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų aptarnavimu“ ?

Į veiklos išlaidų PVRR vardiklį įtrauktos su priežiūra ir remontu susijusios išlaidos ir kitos tiesioginės išlaidos daugiausia susijusios su materialiuoju turtu. Tačiau su priežiūra ir remontu susijusios išlaidos ir kitos tiesioginės išlaidos taip pat galėtų būti susijusios su nematerialiuoju turtu (pvz., naudojimo teise valdomu turtu, programine įranga). Todėl į veiklos išlaidų PVRR vardiklį turėtų būti įtrauktos visos šios išlaidos.

---

(1)   2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(2)   2021 m. birželio 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams (OL L 442, 2021 12 9, p. 1).

(3)   2022 m. kovo 9 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/1214, kuriuo dėl ekonominės veiklos tam tikruose sektoriuose iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139 ir dėl tam tikros informacijos apie tą ekonominę veiklą viešo atskleidimo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178 (OL L 188, 2022 7 15, p. 1).

(4)   2021 m. liepos 6 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant įmonių, kurioms taikomas Direktyvos 2013/34/ES 19a arba 29a straipsnis, atskleistinos informacijos apie aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą turinį bei pateikimą ir nustatant metodiką, taikytiną vykdant tą informacijos atskleidimo prievolę (OL L 443, 2021 12 10, p. 9).

(5)  https://finance.ec.europa.eu/system/files/2021-07/sustainable-finance-taxonomy-article-8-faq_en.pdf.

(6)  https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/business_economy_euro/banking_and_finance/documents/sustainable-finance-taxonomy-article-8-report-eligible-activities-assets-faq_en.pdf

(7)  Komisijos pranešimas dėl tam tikrų Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal ES taksonomijos reglamento 8 straipsnį teisinių nuostatų, susijusių su informacijos apie taksonominę ekonominę veiklą ir turtą teikimu, aiškinimo (2022/C 385/01), (OL C 385, 2022 10 6, p. 1).

(8)   2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).

(9)  ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/267/oj

(10)   2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(11)   2022 m. kovo 9 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/1214, kuriuo dėl ekonominės veiklos tam tikruose sektoriuose iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139 ir dėl tam tikros informacijos apie tą ekonominę veiklą viešo atskleidimo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178 (OL L 188, 2022 7 15, p. 1).

(12)   2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2464, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 537/2014, Direktyva 2004/109/EB, Direktyva 2006/43/EB ir Direktyva 2013/34/ES dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo (OL L 322, 2022 12 16, p. 15).

(13)   2021 m. birželio 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams (OL L 442, 2021 12 9, p. 1).

(14)   2021 m. liepos 6 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant įmonių, kurioms taikomas Direktyvos 2013/34/ES 19a arba 29a straipsnis, atskleistinos informacijos apie aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą turinį bei pateikimą ir nustatant metodiką, taikytiną vykdant tą informacijos atskleidimo prievolę (OL L 443, 2021 12 10, p. 9).

(15)  Komisijos pranešimas dėl tam tikrų Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal ES taksonomijos reglamento 8 straipsnį teisinių nuostatų, susijusių su informacijos apie taksonominę ekonominę veiklą ir turtą teikimu, aiškinimo (2022/C 385/01), (OL C 385, 2022 10 6, p. 1).

(16)  https://finance.ec.europa.eu/system/files/2021-07/sustainable-finance-taxonomy-article-8-faq_en.pdf.

(17)   2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (OL L 330, 2014 11 15, p. 1).

(18)  2021 m. gruodžio mėn. internete paskelbtas Komisijos tarnybų dokumentas (atnaujintas 2022 m. sausio mėn.).

(19)   2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).

(20)   2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(21)   2022 m. kovo 9 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/1214, kuriuo dėl ekonominės veiklos tam tikruose sektoriuose iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139 ir dėl tam tikros informacijos apie tą ekonominę veiklą viešo atskleidimo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178 (OL L 188, 2022 7 15, p. 1).

(22)  Pagal Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 10 straipsnyje nustatytą tvarkaraštį, be kita ko, su branduoline energija ir iškastinėmis dujomis susijusios veiklos atveju, iki 2023 m. gruodžio 31 d. finansų įmonės Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo XII priedo 1, 4 ir 5 formose, susijusiose su informacijos apie taksonominę ekonominę veiklą atskleidimu, kaip nurodyta Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 8 straipsnio 8 dalyje, atskleis tik pagal 10 straipsnio 3 dalį reikalaujamus elementus, susijusius su taksonomine ir netaksonomine branduolinės energijos ir iškastinių dujų ekonomine veikla. Nuo 2024 m. sausio 1 d. finansų įmonės Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo XII priedo 2 ir 3 formose, kaip nurodyta Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 8 straipsnio 8 dalyje, taip pat atskleis kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos, susijusios su branduoline energija ir iškastinėmis dujomis, rodiklius. Finansų įmonės su branduoline energija ir iškastinėmis dujomis susijusią veiklą į savo PVRR skaičiavimą įtrauks naudodamos naujausius turimus savo sandorio šalių duomenis ir pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius pagal Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 8 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą.

(23)  Daugiau informacijos pateikiama pirmojo Komisijos pranešimo atsakyme į 1 klausimą.

(24)  Žr. 5 straipsnį dėl ĮITTD perkėlimo į nacionalinę teisę.

(25)   2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(26)   2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(27)   2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38).

(28)  Taksonomijos reglamento 8 straipsnio 1 dalyje paaiškinama, kad „įmonės, kurioms pagal Direktyvos 2013/34/ES 19a arba 29a straipsnį taikoma pareiga

skelbti nefinansinę informaciją, savo nefinansinėse ataskaitose ar konsoliduotosiose nefinansinėse ataskaitose pateikia informaciją apie tai, kaip ir kokiu mastu įmonės veikla yra susijusi su ekonomine veikla, kuri laikytina aplinkos atžvilgiu tvaria <...>.“

(29)  Žr. šio pranešimo 3 klausimo atsakymą, kuriame išsamiai išdėstytas laipsniškas informacijos teikimo standartų pagal ĮITTD taikymas.

(30)  Žr., pavyzdžiui, Klimato srities deleguotojo akto 11 konstatuojamąją dalį ir Klimato srities deleguotojo akto I priedo 3.6, 3.10, 3.13, 4.5, 4.6, 4.7, 4.18, 4.19, 4.22 ir 4.23 skirsnius dėl gamybos ir su energija susijusios veiklos.

(31)  Daugiau informacijos apie savanoriško informacijos teikimo sąvoką pateikiama atsakyme į pirmojo Komisijos pranešimo 7 klausimą.

(32)  Išsamesnės informacijos pateikiama Komisijos tarnybų dokumente „DUK. Kokią informaciją finansų ir ne finansų įmonės turėtų teikti apie taksonominę ekonominę veiklą ir turtą pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo, priimtą pagal Taksonomijos reglamento 8 straipsnį?“ , visų pirma 35 išnašoje, kuri yra atsakymo į 31 klausimų dalis.

(33)  Papildomos gairės dėl savanoriškai teikiamos informacijos ir skaičiavimų naudojimo teikiant informaciją apie taksonominę ekonominę veiklą pirmaisiais

informacijos teikimo metais pateikiamos Tvaraus finansavimo platformos priede: https://finance.ec.europa.eu/system/files/2021-12/sustainable-finance-taxonomy-eligibility-reporting-voluntary-information_en.pdf

(34)  ESMA/2015/1415en – ESMA gairės dėl alternatyvių veiklos rodiklių (APMs).

(35)  ESMA32–51–370. Klausimai ir atsakymai, susiję su ESMA gairėmis dėl alternatyvių veiklos rodiklių, 2022 m. balandžio 1 d. (atkreipkite dėmesį į tai, kad šis dokumentas gali būti atnaujintas, todėl visada reikėtų patikrinti, ar nuoroda teikiama į naujausią jo versiją, pateiktą ESMA interneto svetainėje https://www.esma.europa.eu/).

(36)  Pagal užtikrinant prisitaikymą prie klimato kaitos dėl reikšmingos žalos nedarymo principo laikymosi taikomus techninės analizės kriterijus reikalaujama, kad naujos veiklos ir esamos veiklos, kurią vykdant naudojamas naujai sukurtas fizinis turtas, atveju ekonominės veiklos vykdytojas projektavimo ir statybos etapu integruotų prisitaikymo sprendimus, kurie padeda sumažinti nustatytą svarbiausią su klimatu susijusią fizinę riziką, kuri yra reikšminga tai veiklai, ir būtų juos įdiegęs iki veiklos pradžios.

(37)  Veikla, kuria sudaromos sąlygos svariai prisidėti prie prisitaikymo prie klimato kaitos, pvz., vykdant tam tikrų rūšių inžinerinę, draudimo ir švietimo veiklą galėtų būti teikiama informacija apie su PKK susijusį apyvartos PVRR, tačiau nebūtų galima teikti informacijos apie su KKŠ susijusį apyvartos PVRR, nes tokiai veiklai nėra nustatytų svaraus prisidėjimo kriterijų.

(38)  Jei ankstesniame sakinyje nurodyta veikla nėra sudaromos sąlygos prisidėti prie prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo, teikiant informaciją apie prisidėjimą prie KKŠ tikslo apyvartos PVRR turėtų būti įtraukiamas atskiroje eilutėje, nepažymėtoje E žymeniu. Pagal I priedo 1.2.2.2 skirsnį įmonė visais atvejais turėtų vengti dvigubos apskaitos. 4 skiltyje nurodytas PVRR turėtų būti toks pat kaip PVRR, nurodytas 18 skiltyje.

(39)  Tokios veiklos apyvarta būtų įtraukiama į apyvartos PVRR skaitiklį tik tada, kai veikla tampa kriterijus atitinkančia taksonomine ekonomine veikla.

(40)  Žr. Klimato srities deleguotojo akto I priedo 3.3 skirsnį „Mažo anglies dioksido kiekio transporto technologijų gamyba“.

(41)  Nustačius techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar prie tų tikslų prisidedama svariai, gali tekti patirti papildomų kapitalo išlaidų, kad veikla būtų svariai prisidedama prie tų tikslų.

(42)  Daugiau informacijos pateikiama pirmojo Komisijos pranešimo 1 klausimo atsakyme.

(43)   2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (ESEF reglamentas) (OL L 143, 2019 5 29, p. 1).

(44)  Daroma nuoroda į laipsniško taikymo aprašymą atsakyme į šio pranešimo 3 klausimą.

(45)  Pagal Apskaitos direktyvos su pakeitimais, padarytais ĮITTD, 40a straipsnio 1 dalies trečią pastraipą.

(46)  Finansų įmonės atskleidžiamas ŽTR ir (arba) ŽIR yra grindžiamas įmonių, į kurias ji investuoja, apyvartos PVRR ir ŽTR ir (arba) ŽIR, grindžiamu tų įmonių kapitalo išlaidų PVRR pagal III priedo 1.2 skirsnį; V priedo 1.2.1 skirsnio ketvirtos pastraipos a punktą; VII priedo 2.4 skirsnio pirmą pastraipą ir IX priedo 1 skirsnio ketvirtą pastraipą.

(47)  Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 7 straipsnio 4 dalies paskutinė pastraipa.

(48)  Žr. I priedo 1.2.3.2 skirsnio paskutines pastraipas.

(49)  Žr. I priedo 1.2.3.1 skirsnio paskutinę pastraipą.

(50)  Veiklos aprašymas papildomas šiuo sakiniu: „[šios] kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta sąlygas sudaranti veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus“.

(51)  I priedo 1.1.2.2 skirsnio paskutinė pastraipa ir 1.1.3.2 skirsnio ketvirta pastraipa.

(52)  Kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos produkcijos vidaus pardavimo ir (arba) vartojimo išlaidos gali būti laikomos veiklos išlaidomis pagal I priedo 1.1.3.2 skirsnio c punktą.

(53)  Rekomenduojama, kad įmonės įtrauktų savo kapitalo išlaidų planus į savo pertvarkos planus, nurodytus ĮITTD.

(54)  Atsakymo į pirmojo Komisijos pranešimo 11 klausimą trečioje pastraipoje pateikta nuoroda į 1.1.3.2 skirsnį turėtų būti nuoroda į I priedo 1.1.2.2 skirsnį.