EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 09 12

COM(2023) 532 final

2023/0321(CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

dėl sistemos „Verslas Europoje. Pajamų apmokestinimo sistema“ (BEFIT)

{SWD(2023) 308 final} - {SWD(2023) 309 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Šis pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 115 straipsniu. Pasiūlymo taisyklėmis siekiama suderinti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie turi tiesioginės įtakos vidaus rinkos kūrimui arba veikimui. Todėl jis priimamas pagal specialią teisėkūros procedūrą pagal šį straipsnį ir direktyvos forma. Sąjungos kompetencija šioje srityje dalijamasi su valstybėmis narėmis.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Šios problemos yra bendros visoms valstybėms narėms ir negali būti veiksmingai sprendžiamos nacionaliniais veiksmais. Kadangi šios problemos visų pirma kyla dėl skirtingų mokesčių sistemų, nekoordinuoti nacionaliniai veiksmai neturėtų pakankamo poveikio. Analogiškai, nors geresnis bendradarbiavimas taip pat gali būti naudingas, šis metodas iš esmės yra dvišalis ir ribotas, ypač grupių, kurios veikia daugiau nei dviejose valstybėse narėse, atveju.

Šiomis aplinkybėmis veiksminga gali būti tik visos Sąjungos iniciatyva, kurioje būtų numatytas bendras taisyklių rinkinys. Sudėtingumas ir jo pasekmės gerokai sumažėtų, jei visoje Sąjungoje būtų nustatytas bendras įmonių grupėms taikomas pelno mokesčio taisyklių rinkinys. Be to, neatitikimus galima pašalinti, o ne taisyti, kai problema sprendžiama taikant bendras taisykles.

Jei veiksmų bus imtasi Sąjungos lygmeniu, jie turės aiškią pridėtinę vertę. Pavyzdžiui, grupės narių mokesčių bazių sujungimas į vieną fondą, kartu taikant paprastą pelno paskirstymo grupėje metodą, leistų nustatyti objektyvesnį ir pigesnį įmonių grupių mokestinių prievolių nustatymo metodą. Tačiau valstybės narės negali veiksmingai taikyti šio metodo atskirai, nes išliktų dvigubo apmokestinimo ir ginčų rizika, jei visai grupei nebūtų taikomas vienodas pelno paskirstymo metodas, o grupės paskirstytina mokesčio bazė nebūtų apskaičiuojama pagal vieną taisyklių rinkinį.

Bendros esminės taisyklės taip pat gali būti administruojamos pagal bendrą sistemą, o tai suteiktų Sąjungos įmonėms ir mokesčių administratoriams neabejotinų privalumų. Užuot teikus deklaracijas kiekvienoje valstybėje narėje, vieno langelio principu veikianti sistema leistų įmonių grupėms laikytis reikalavimų per vieną subjektą. Mokesčių administratoriai, kurie šiuo metu atskirai vertina tų pačių tarpvalstybinių įmonių mokestines prievoles, tačiau kiekvienas jų naudoja tik savo išteklius, galėtų bendrai ir tikslingiau naudoti šiuos išteklius. Be to, tarpvalstybiniams klausimams spręsti gali prireikti skirtingų valstybių narių susitarimo, dėl jų dažnai kyla ilgai trunkančių ginčų ar procedūrų. Todėl bendra administracinė sistema taip pat leistų Sąjungos įmonėms tam tikrais klausimais iš anksto užsitikrinti tam tikrą tikrumą.

Todėl ši iniciatyva atitinka SESV 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą subsidiarumo principą, atsižvelgiant į tai, kad jos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o bendras visų valstybių narių požiūris suteiktų daugiausia galimybių pasiekti užsibrėžtus tikslus.

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

1 versija. Visapusiška BEFIT

Pagal šią versiją būtų siūlomos visiems mokesčių mokėtojams privalomos taisyklės, kurios būtų kuo labiau suderintos ir taikomos nedelsiant. Šis galimybių derinys užtikrintų plačiausią taikymo sritį ir dėl to didžiausią supaprastinimą įmonėms Sąjungoje ir valstybių narių mokesčių administratoriams, atsižvelgiant į tai, kad juo būtų pakeistos dabartinės nacionalinės grupės apmokestinimo Sąjungoje taisyklės.

2 versija. Palengvinta BEFIT

Pagal šią versiją būtų siūlomos daugiausia neprivalomos, mažiausiai suderintos taisyklės, kurias planuojama taikyti palaipsniui. Šis galimybių derinys būtų susijęs su tam tikrais status quo pakeitimais, tačiau jų taikymo sritis būtų siauresnė, ne tokia išsami, o jas taikyti būtų numatyta laipsniškai.

•Reglamentavimo kokybė ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

Apsaugomos Chartijoje ir Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) 21 numatytos duomenų apsaugos teisės. Mokesčių administratoriai gali tvarkyti asmens duomenis, pvz., informaciją apie nuosavybės dalis BEFIT grupėje, tačiau tik IV skyriaus taikymo tikslu, taip pat siekdami išnagrinėti BEFIT informacinės deklaracijos turinį ir susitarti dėl jo bei tvarkyti ir vertinti atskiras mokesčių deklaracijas pagal V skyrių. Asmens duomenimis gali keistis tik mokesčių administratoriai, kurie dalyvauja administruojant konkrečią BEFIT grupę. Laikantis BDAR reikalavimų, perduotinų asmens duomenų kiekis bus ribojamas tuo, kas būtina siekiant užtikrinti reikalavimų laikymąsi ir nustatyti sukčiavimą mokesčiais, mokesčių slėpimą ar vengimą. Asmens duomenys bus saugomi tik tol, kol jų būtinai reikia šiuo tikslu, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip 10 metų.

•Poveikis kitiems aspektams

Pasiūlymas atitinka pirmenybės skaitmenizacijai principus ir padeda žengti Europos keliu link skaitmeninės visuomenės ir ekonomikos.

Kaip nurodyta poveikio vertinimo ataskaitos 3 priede, pagal pasiūlymą iš dalies įgyvendinami 8-as (deramas darbas ir ekonomikos augimas) ir 9-as (pramonė, inovacijos ir infrastruktūra) darnaus vystymosi tikslai.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Be vertinimo, iniciatyvos veiksmingumas ir efektyvumas bus reguliariai ir nuolat stebimas naudojant toliau nurodytus iš anksto nustatytus rodiklius: įgyvendinimo ir pradinės BEFIT einamosios išlaidos; įmonių grupių, kurioms taikoma pasiūlymo privalomo taikymo sritis, skaičius, taip pat įmonių, kurios savanoriškai laikosi taisyklių, skaičius; reikalavimų laikymosi išlaidų pokyčiai ir ginčų dėl dvigubo apmokestinimo skaičius. Išsamiau tai išdėstyta prie šio pasiūlymo pridedamoje poveikio vertinimo ataskaitoje.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Pasiūlymu nustatomos bendros taisyklės, pagal kurias nustatoma įmonių, priklausančių grupei, rengiančiai konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir valstybėje narėje apmokestinamai pelno mokesčiu, mokesčio bazė.

Pagrindiniai pasiūlymų aspektai yra šie:

Mišri privalomo ir neprivalomo taikymo sritis

Pagal I skyriaus bendrąsias nuostatas, pasiūlyme apibrėžiama mišri šios direktyvos taisyklių taikymo sritis. Privalomo taikymo sritis apima tas pačias grupes, kurioms taikoma 2 ramsčio direktyva (t. y. grupes, kurių bendros metinės pajamos yra ne mažesnės kaip 750 mln. EUR), tačiau skirta tik Sąjungos subjektų, atitinkančių 75 proc. nuosavybės dalies ribą, pogrupiui (5–6 straipsniai). Trečiosiose valstybėse įsisteigusių grupių atveju jų Sąjungos pogrupis turės papildomai gauti ne mažiau kaip 50 mln. EUR metinių bendrų pajamų bent per dvejus iš ketverių finansinių metų, einančių prieš pat finansinius metus, kuriais grupė pradėjo taikyti šią direktyvą, ir jos turės sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. visų grupės pajamų (2 straipsnio 4 dalis). Ši reikšmingumo riba taip pat užtikrina, kad pasiūlymo reikalavimai būtų proporcingi jo naudai.

Sprendimas suderinti privalomo taikymo sritį su 2 ramsčio direktyva buvo priimtas žinant, kad šie mokesčių mokėtojai jau įgyvendina keletą svarbių savybių pagal 2 ramsčio direktyvą, pavyzdžiui, apskaičiuodami apmokestinamąjį rezultatą. Taigi, viena vertus, taip užtikrinama pusiausvyra tarp būtinų pakeitimų nuoseklaus įgyvendinimo ir, kita vertus, sistemos paprastumo.

Kitos mažesnės grupės gali laikytis taisyklių, jei jos to pageidauja, su sąlyga, kad jos rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Ši savanoriško taikymo sritis galėtų būti ypač svarbi mažesnėms tarpvalstybinę veiklą vykdančioms grupėms, nes jos turi mažiau išteklių, kuriuos galėtų skirti kelių nacionalinių pelno mokesčio sistemų reikalavimų laikymuisi.

Kai grupė taikys arba nuspręs taikyti šios direktyvos taisykles, sistema bus taikoma visai BEFIT grupei, t. y. visų įmonių, kurios yra Sąjungos mokesčių rezidentės, ir Sąjungoje esančių grupės nuolatinių buveinių, atitinkančių 75 proc. nuosavybės dalies ribą, pogrupiui, kuris vadinamas BEFIT grupės nariais. Šie subjektai patenka į taikymo sritį.

Pasiūlymu jokie sektoriai iš jo taikymo srities neišskiriami. Atitinkamose pasiūlymo dalyse atspindėtos konkretiems sektoriams būdingos savybės. Tai visų pirma pasakytina apie tarptautinį transportą ir gavybos veiklą. Pavyzdžiui, laivybos pajamoms dažnai taikomi speciali apmokestinimo tvarka, atitinkanti šio sektoriaus realijas. Pasiūlyme tai pripažįstama ir į BEFIT mokesčio bazę neįtraukiamos laivybos pajamos, kurioms taikoma tonažo mokesčio tvarka.

Kiekvieno BEFIT grupės nario preliminaraus mokestinio rezultato apskaičiavimas taikant supaprastintą metodą

II skyriuje pateikiamos kiekvieno BEFIT grupės nario preliminaraus mokestinio rezultato nustatymo taisyklės. Tai atliekama taikant 2 ir 3 skirsniuose nurodytus koregavimus ir 4 skirsnio taisykles dėl terminų ir kiekybinio nustatymo klausimų finansinėse ataskaitose nurodytoms grynosioms pajamoms arba nuostoliams.

Kaip ir 2 ramsčio direktyvos atveju, atskaitos taškas yra finansinių ataskaitų apskaitos rezultatas, kuris BEFIT grupėje turi būti nustatytas pagal vieną bendrą apskaitos standartą. Šiuo tikslu kiekvieno BEFIT grupės nario finansinės ataskaitos turi būti suderintos su pagrindinio patronuojančiojo subjekto apskaitos standartu arba, jei grupės būstinė yra už Sąjungos ribų, su deklaracijas teikiančio subjekto apskaitos standartu. Apskaitos standartas turi būti pripažintas pagal Europos Sąjungos teisę, o tai iš esmės reiškia, kad tai turi būti vienos iš valstybių narių nacionaliniai bendrieji apskaitos principai (BAP) arba tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai (TFAS), kaip nustatyta 7 straipsnyje.

Siekiant supaprastinimo, koregavimai yra minimalūs, užuot rengus išsamią pelno mokesčio sistemą. Todėl į BEFIT įtraukta mažiau mokesčių koregavimų nei į 2 ramsčio direktyvą, kurios tikslas yra kitoks, t. y. apskaičiuoti atitinkamas reikalavimus atitinkančias pajamas mokėtino mokesčio dydžiui nustatyti.

BEFIT koregavimai išvardyti 2 skirsnyje. Toliau išvardyti straipsniai įtraukiami, t. y. vėl įtraukiami, jei jie buvo išskaičiuoti arba dar nebuvo įtraukti į finansines ataskaitas: skirtas parduoti finansinis turtas (11 straipsnis), skolinimosi išlaidos, mokamos BEFIT grupei nepriklausančioms šalims viršijant KMVD nustatytą palūkanų ribojimo taisyklę (13 straipsnis), tikrosios vertės koregavimai ir kapitalo prieaugis, kuriuos gyvybės draudimo įmonės gauna pagal su investiciniais vienetais / indeksais susietas sutartis (14 straipsnis), baudos, sankcijos ir neteisėti mokėjimai, pavyzdžiui, kyšiai (16 straipsnis), jau sumokėti pelno mokesčiai arba papildomi mokesčiai taikant 2 ramsčio direktyvą (17 straipsnis).

Toliau išvardyti straipsniai neįtraukiami, t. y. atimami iš finansinių grynųjų pajamų arba nuostolių, jei jie buvo įtraukti į finansines ataskaitas: dividendai ir kapitalo prieaugis ar nuostoliai dėl akcijų ar nuosavybės dalių, kai nuosavybės dalis yra reikšminga ir jei jie nėra skirti parduoti arba nepriklauso gyvybės draudimo įmonei (8–11 straipsniai ir 14 straipsnis), nuolatinių buveinių pelnas ar nuostoliai (12 straipsnis), laivybos pajamos, kurioms taikoma nacionalinė tonažo mokesčio tvarka (15 straipsnis), pelnui iš pakeitimo turto taikoma reinvestavimo nuolaida (18 straipsnis), nudėvimojo turto įsigijimo, sukūrimo ir pagerinimo išlaidos, nes šios išlaidos jau bus nusidėvėjimo bazės dalis, taip pat tiesiogiai su tuo susijusios subsidijos, nes subsidijos neturėtų būti įtrauktos nei į nusidėvėjimo, nei į mokesčio bazę (19 straipsnis), nerealizuotas ilgalaikio turto prieaugis ar nuostoliai dėl valiutos kurso svyravimų (20 straipsnis). Pagal 21 straipsnyje nustatytą taisyklę taip pat neįtraukiamos jokios sumos, susijusios su 48 straipsnyje išvardytais koregavimais po paskirstymo (paaiškinta toliau). Todėl šie straipsniai neįtraukiami į preliminarų mokestinį rezultatą ir taip išvengiama rizikos, kad jie bus įtraukti į apskaitą du kartus.

Be to, 3 skirsnį sudaro bendras mokestinio nusidėvėjimo taisyklių rinkinys. Tai svarbus koregavimas mokesčių tikslais, tačiau pasiūlymas išlieka artimesnis finansinei apskaitai, o ne nacionalinėms mokestinio nusidėvėjimo taisyklėms. Ilgalaikis materialusis turtas, kurio vertė mažesnė nei 5 000 EUR, bus iš karto nurašomas į sąnaudas. Kitas turtas visada nudėvimas tiesiniu metodu, t. y. paskirstomas tolygiai per visą turto naudojimo laikotarpį. Iš esmės trukmė atitinka finansinėje apskaitoje nurodytą naudingo tarnavimo laiką. Tačiau nekilnojamajam turtui, įskaitant pramoninius pastatus, paprastai nustatoma 28 metų trukmė. Ilgalaikio nematerialiojo turto atveju šis laikotarpis atitinka teisinės apsaugos laikotarpį, pvz., intelektinės nuosavybės teisių, arba, jei taip nėra, yra 5 metai. Prestižas taip pat nudėvimas, jei jis įsigyjamas, ir atitinkamai pateikiamas finansinėse ataskaitose.

Pasiūlymo 4 skirsnyje aptariami terminai ir kiekybinio nustatymo klausimai, kurie reikalingi mokesčių tikslais, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo. Pavyzdžiui, atsargų ir nebaigtos gaminti produkcijos savikainos skirtumai turėtų būti nuosekliai vertinami taikant principą „pirmas į, pirmas iš“ arba vidutinės svertinės savikainos metodą (29 straipsnis). Atidėjiniai neįtraukiami, jei jų nereikia pagal teisės aktus arba jų negalima patikimai įvertinti (30 straipsnis). Blogos skolos gali būti atimamos tik tada, jei buvo išnaudotos visos pagrįstos priemonės gauti mokėjimą iš skolininko arba jei suma, kuri bus prarasta, gali būti patikimai įvertinta, bet niekada, jei skolininkas yra asocijuotoji įmonė (31 straipsnis). Pajamos ir išlaidos pagal ilgalaikes sutartis skaičiuojamos tik tais metais, kai jos buvo sukauptos arba patirtos (32 straipsnis). Apsidraudimo nuo rizikos priemonės turi būti apmokestinamos taip pat, kaip ir apdraustasis objektas (33 straipsnis).

Galiausiai 5 skirsnyje į pasiūlymą taip pat įtrauktos taisyklės, kurios būtinos į BEFIT grupę ateinantiems arba iš jos išeinantiems subjektams. Pavyzdžiui, nuostoliai, patirti prieš naujam nariui prisijungiant prie BEFIT grupės, neturėtų būti įtraukiami kitų valstybių narių, kuriose yra BEFIT grupės narių, mokesčio bazės sąskaita. Šie nuostoliai turėtų būti išskaitomi iš paskirstytos dalies, taigi po sumavimo ir paskirstymo (38 straipsnis kartu su 48 straipsnio 1 dalies a punktu). Taisyklėse taip pat minimas verslo reorganizavimas siekiant paaiškinti, pavyzdžiui, kad pirmenybė teikiama Susijungimų direktyvai (40 straipsnis). Be to, nustatyta kovos su piktnaudžiavimu taisyklė, kuria siekiama užtikrinti, kad kapitalo prieaugis iš turto būtų įtrauktas į preliminarų mokestinį rezultatą, kai turtas grupės viduje be jokių mokestinių pasekmių perkeliamas grupės nariui, o vėliau parduodamas už grupės ribų. Paprastai tokiam akcijų perleidimui taikomas atleidimas nuo mokesčio, tačiau tai neturėtų būti leidžiama, nebent tai būtų pateisinama komerciniu požiūriu (41 straipsnis).

Preliminarių mokestinių rezultatų sumavimas į vieną mokesčio bazę ir šios suminės mokesčio bazės paskirstymas reikalavimus atitinkantiems BEFIT grupės nariams 

III skyriuje pateikiamos mokesčio bazės sumavimo ir paskirstymo taisyklės. Pirma, visų BEFIT grupės narių preliminarūs mokestiniai rezultatai Sąjungos grupės lygmeniu sujungiami į vieną fondą, kuris bus BEFIT mokesčio bazė. Tai aprašyta 42–44 straipsniuose ir suteikia keletą svarbių pranašumų:

·tarpvalstybinė nuostolių užskaita: ji leis grupėms užskaityti nuostolius kitose valstybėse. Šiuo metu tai įmanoma tik retais atvejais, todėl grupės pelnas gali būti pernelyg apmokestinamas ir tai gali atgrasyti įmones nuo tarpvalstybinės veiklos vidaus rinkoje, ir

·palengvintas sandorių kainodaros reikalavimų laikymasis: pereinamuoju laikotarpiu BEFIT grupės vidaus sandorių rezultatai bus lemiamas veiksnys, pagal kurį BEFIT grupės nariams bus paskirstyta (bendra) BEFIT mokesčio bazė. Atsižvelgiant į šią BEFIT grupės vidaus sandorių kainodaros svarbą mokesčių tikslais, reikalavimas, kad jie atitiktų ištiestosios rankos principą, bus išlaikytas, tačiau tuo pat metu BEFIT grupės nariams bus užtikrintas didesnis mokestinis tikrumas (komforto zona), jei dėl jų BEFIT grupės vidaus sandorių jų išlaidos ar pajamos padidės ne daugiau kaip 10 proc., palyginti su ankstesnių trejų finansinių metų vidurkiu. Ši sistema suteikia tam tikro tikrumo ir sudaro sąlygas galbūt atsisakyti būtinybės nustatyti BEFIT grupės vidaus sandorių kainas pagal ištiestosios rankos principą, jei būtų susitarta dėl veiksniais pagrįstos formulės kaip nuolatinio BEFIT mokesčio bazės paskirstymo būdo;

·be to, BEFIT grupės sandoriams, pavyzdžiui, palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams, nebus taikomi išskaičiuojamieji mokesčiai, jei tikrasis mokėjimo savininkas yra BEFIT grupės narys. BEFIT grupėje iš esmės nereikia atskirai apmokestinti šių sandorių, nes jie bus įtraukti į bendrą BEFIT mokesčio bazę, tačiau taip pat labai svarbu užtikrinti, kad tokie mokėjimai nebūtų naudojami pelnui perkelti už grupės ribų, kad jiems būtų taikomas mažas mokestis. Todėl nacionalinės kompetentingos institucijos ir toliau turės teisę tikrinti, ar jų gavėjas yra tikrasis savininkas.

Tačiau yra dvi išimtys, kurios taikomos sumavimui. Pajamos ir nuostoliai iš gavybos veiklos yra atskirti nuo BEFIT mokesčio bazės, nes jie visada priskiriami jų kilmės jurisdikcijai. Tai grindžiama, atsižvelgiant į EBPO ir G 20 įtraukios sistemos dviejų ramsčių metodą, tuo, kad šios veiklos apmokestinimas turėtų būti grindžiamas kilme, t. y. gavybos vieta (46 straipsnis). Laivybos, kuriai netaikoma tonažo mokesčio tvarka, arba oro transporto pajamos ir išlaidos taip pat nėra paskirstomos. Laikantis EBPO pavyzdinės sutarties dėl apmokestinimo 8 straipsnyje pateikto požiūrio, tokia veikla apmokestinama tik toje valstybėje, kurioje yra laivus ar orlaivius eksploatuojanti įmonė (47 straipsnis).

Toliau suminė mokesčio bazė bus paskirstyta kiekvienos BEFIT grupės nariams remiantis pereinamojo laikotarpio paskirstymo taisykle, pagal kurią naudojama kiekvienam BEFIT grupės nariui tenkanti suminės mokesčio bazės procentinė dalis, apskaičiuota kaip ankstesnių trejų finansinių metų apmokestinamųjų rezultatų vidurkis. Tai gali sudaryti sąlygas nuolatiniam paskirstymo metodui, kuris galėtų būti grindžiamas proporcingo paskirstymo formule. Pasiūlymo, kuriuo nustatomas pereinamojo laikotarpio sprendimas, pranašumas bus tas, kad kuriant nuolatinį paskirstymo metodą bus galima naudoti naujesnius ataskaitų pagal šalis duomenis ir informaciją, surinktą pirmaisiais BEFIT taikymo metais. Be to, tai leis išsamiau įvertinti poveikį, kurį, kaip tikimasi, EBPO ir G 20 įtraukios sistemos dviejų ramsčių metodo įgyvendinimas turės nacionalinėms ir BEFIT mokesčių bazėms.

Pasiūlyme taip pat atsižvelgiama į paskirstytojo pelno mokesčio sistemas ir šiuo tikslu numatomas būtinas koregavimas, kuris leis jų įmonėms dalyvauti BEFIT grupėje Šiuo atveju įmonių pelnas apmokestinamas ne kasmet, o paskirstant pelną. Atitinkamai priskirta suminės mokesčio bazės dalis būtų kiekvienais metais perkeliama į būsimą laikotarpį proporcingai tais metais nepaskirstytam pelnui (49 straipsnis).

Galiausiai po paskirstymo kiekvienam BEFIT grupės nariui teks tam tikra dalis. Apskaičiuodamas mokesčius, grupės narys šiai daliai turės taikyti papildomus koregavimus (48 straipsnio 1 dalis). Daugiausiai tai techniniai pataisymai, būtini sistemos darnumui užtikrinti. Pavyzdžiui, keli straipsniai neturėtų būti įtraukti į preliminarų mokestinį rezultatą, kad jie nebūtų padalyti visoms valstybėms narėms, tačiau šie straipsniai vis tiek turėtų būti įtraukiami į apskaitą (pvz., nuostoliai iki BEFIT). Kitos sumos, pavyzdžiui, dovanos, padovanotos lėšos ir pensijų atidėjiniai, labai priklauso nuo nacionalinės teisės reikalavimų, todėl jas tikslingiausia įtraukti į priskirtą dalį.

Svarbu tai, kad, siekiant užtikrinti visišką valstybių narių kompetenciją mokesčių tarifų politikos srityje, valstybės narės galės be apribojimų toliau taikyti bet kokius atskaitymus, mokesčių paskatas ar bazės padidinimus savo priskirtoms dalims (48 straipsnio 2 dalis). Vienintelis reikalavimas, kurio valstybės narės turės laikytis šiuo atžvilgiu, yra 2 ramsčio direktyvos taisyklės dėl visuotinio minimalaus efektyviojo mokesčio tarifo.

Sutartinių šviesoforo spalvų sistema, skirta palengvinti sandorių kainodaros reikalavimų laikymąsi su asocijuotosiomis įmonėmis, nepriklausančiomis BEFIT grupei

Kalbant apie sandorius su asocijuotosiomis įmonėmis, nepriklausančiomis BEFIT grupei, t. y. grupės subjektais, kurie nėra Sąjungoje arba kurie neatitinka 75 proc. nuosavybės ribos, IV skyriuje siekiama palengvinti reikalavimų laikymąsi pateikiant rizikos vertinimo priemonę (sutartinių šviesoforo spalvų sistemą) su lyginamaisiais rodikliais.

Šia BEFIT savybe siekiama supaprastinti sandorių kainodaros reikalavimų laikymąsi ir nesikišama į esmines taisykles, pagal kurias nustatoma, ar tam tikro sandorio kaina buvo nustatyta laikantis ištiestosios rankos principo. Be to, jos materialinė taikymo sritis apima tik mažos rizikos veiklą, kurios kainodara paprastai nėra labai diskretiška, nes dėl jos negaunamas didelis likutinis pelnas. Tai aiškus skirtumas, palyginti su Sandorių kainodaros direktyva, kuri yra susijusi su esminėmis taisyklėmis ir yra platesnės apimties, galbūt apimanti visą spektrą sandorių kainodaros temų, ir turi kitą funkciją. Taigi Sandorių kainodaros direktyvoje patvirtinamos EBPO sandorių kainodaros gairės ir valstybėms narėms suteikiama galimybė susitarti dėl bendro požiūrio į konkrečias sandorių kainodaros temas, visų pirma į tas, kurių atžvilgiu administracinė praktika ES iki šiol buvo skirtinga.

Sutartinių šviesoforo spalvų sistema bus taikoma 50 straipsnyje apibrėžtai mažos rizikos veiklai: i) platinimo veiklai, kurią vykdo mažos rizikos platintojai, ir ii) gamybos veiklai, kurią gamintojai vykdo pagal sutartį. Kad atitiktų reikalavimus, platintojas arba gamintojas turi taikyti patikimą, vienpusį metodą, pagrįstą EBPO sandorių kainodaros gairėmis, ir bet kuriuo atveju jie negali atitikti reikalavimų, jei jiems priklauso intelektinės nuosavybės teisės arba tenka dalis su produktais susijusios rizikos. Taip yra todėl, kad nematerialiojo turto ir rizikos atžvilgiu dažnai nėra palyginamų sandorių.

Šiai veiklai pasiūlyme siūloma naudoti viešuosius lyginamuosius rodiklius, kurie bus pelno rodikliai, nustatyti Sąjungos lygmeniu padedant ekspertų grupei (53 straipsnis). Veiklos požiūriu, jei mažos rizikos platintojo ar sutartinio gamintojo pelno rodikliai bus žemi, palyginti su vidutiniais šio lyginamojo rodiklio intervalais, jo sandoriai bus vertinami kaip didelės rizikos, ir atvirkščiai. Tokiu būdu sandoriai gali būti priskiriami trims rizikos zonoms (mažos, vidutinės ir didelės rizikos). Tikimasi, kad valstybių narių mokesčių administratoriai sutelks savo pastangas į didelės rizikos zonas (51 straipsnis). Atitinkamai tai vadinama sutartinių šviesoforo spalvų sistema.

Tokia priemonė leis valstybėms narėms veiksmingiau naudoti savo išteklius ir leis įmonėms lengviau prognozuoti, ar jų sandorių kainos yra priimtinos su sąlyga, kad jos atitinka iš anksto nustatytas ribas.

Sistemos administravimas: vieno langelio principas ir BEFIT komanda

Sistemos administravimas aprašytas V skyriuje. Bendroms esminėms taisyklėms taip pat reikia bendros administravimo sistemos. Tai leis papildomai supaprastinti dabartines sistemas ir turėtų laipsniškai atlaisvinti administratorių ir įmonių išteklius.

Vieno langelio principu veikianti sistema leis įmonėms, kai tik įmanoma, dėl deklaracijų teikimo prievolių kreiptis į vieną Sąjungos instituciją. Deklaracijas teikiantis subjektas, kuris iš esmės yra pagrindinis patronuojantysis subjektas, teiks vieną visos BEFIT grupės informacijos deklaraciją (toliau – BEFIT informacijos deklaracija) tik savo mokesčių administratoriui (toliau – deklaravimo institucija), kuris ja dalysis su kitomis valstybėmis narėmis, kuriose grupė vykdo veiklą (57 straipsnis). Kiekvienas BEFIT grupės narys taip pat pateiks atskirą mokesčių deklaraciją savo vietos mokesčių administratoriui, kad galėtų taikyti šalies viduje nustatytus koregavimus jam priskirtai daliai (62 straipsnis). Kartu su BEFIT informacijos deklaracija, tai leis kiekvienam mokesčių administratoriui kuo veiksmingiau įvertinti BEFIT grupės narių mokestines prievoles (64 straipsnis).

Kiekvienai BEFIT grupei taip pat bus sudaryta vadinamoji BEFIT komanda, kuri suburs kiekvieno atitinkamo mokesčių administratoriaus atstovus iš valstybių narių, kuriose grupė vykdo veiklą (60 straipsnis). Vietoje to, kad kiekviena valstybė narė atskirai skirtų žmogiškuosius išteklius tos pačios tarpvalstybinės grupės mokestinėms prievolėms įvertinti, kiekvienos BEFIT komandos nariai dalysis informacija, koordinuos veiksmus, iš anksto užtikrins tam tikrą tikrumą konkrečiomis temomis ir spręs klausimus naudodamiesi internetine bendradarbiavimo priemone (61 straipsnis).

Auditai ir toliau bus atliekami valstybių narių lygmeniu, o valstybės narės galės prašyti atlikti bendrus auditus ir nustatyti prievolę, kad kita šalis tam pritartų. Gavusi audito rezultatus, BEFIT komanda taip pat padės ištaisyti trūkumus (65 straipsnis).

Pasiūlymu taip pat užtikrinama, kad skundus dėl BEFIT informacijos deklaracijos turinio būtų galima pateikti deklaravimo institucijos valstybės narės administracinei institucijai. Analogiškai skundus dėl atskiroms įmonėms apskaičiuotų mokesčių galima pateikti valstybės narės, kurios rezidentas mokesčių tikslais yra BEFIT grupės narys, administracinei institucijai. Kai toks skundas turi įtakos BEFIT mokesčio bazei, reikalingi pakeitimai gali būti daromi visoje grupėje pasitelkiant koordinuojamą procesą, kurį nustato BEFIT komandos (66–70 straipsniai).

2023/0321 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

dėl sistemos „Verslas Europoje. Pajamų apmokestinimo sistema“ (BEFIT)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 115 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę 22 ,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 23 ,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)šiuo metu Sąjungoje nėra bendro požiūrio į įmonių mokesčio bazės apskaičiavimą. Todėl Sąjungos įmonės kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje jos vykdo veiklą, privalo laikytis skirtingos pelno mokesčio sistemos;

(2)kadangi Sąjungoje egzistuoja 27 skirtingos pelno mokesčio sistemos, sudėtinga vykdyti mokestines prievoles ir atsiranda nesąžininga įmonių konkurencija. Tai tapo dar akivaizdžiau, nes dėl globalizacijos ir ekonomikos skaitmenizacijos gerokai pasikeitė suvokimas apie sausumos sienas ir verslo modelius. Vyriausybėms mėginant prisitaikyti prie šios naujos realybės, dėl fragmentiško valstybių narių atsako dar labiau iškraipoma vidaus rinka. Skirtingos teisinės sistemos neišvengiamai lemia ir skirtingą mokesčių administravimo praktiką valstybėse narėse. Dėl to dažnai prireikia ilgų procedūrų, kurioms būdingas nenuspėjamumas ir nenuoseklumas, taip pat patiriamos didelės reikalavimų laikymosi išlaidos;

(3)nors pelno mokesčio sistemų struktūra skiriasi, jų pagrindinės savybės yra panašios, nes jose nustatytos taisyklės, kuriomis siekiama to paties tikslo, t. y. nustatyti įmonių mokesčio bazę. Todėl vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms būtų svarbu, kad valstybės narės nustatytų bendrą teisinę sistemą, kuria būtų suderintos pagrindinės pelno mokesčio sistemų savybės, siekiant supaprastinti mokesčių taisykles ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją;

(4)2023 m. birželio 9 d. 139 jurisdikciją turintys subjektai, kurie yra EBPO ir G 20 įtraukios sistemos nariai, prisijungė prie 2021 m. spalio mėn. pareiškimo dėl dviejų ramsčių sprendimo mokesčių uždaviniams, kylantiems dėl ekonomikos skaitmenizacijos, spręsti 24 . Šiuo pareiškimu valstybės narės sutiko i) įgyvendinant 2 ramstį, atlikti galimų didelių tarptautinių grupių minimalių mokestinių prievolių apskaičiavimo peržiūrą, pradedant finansine apskaita, ir ii) įgyvendinant 1 ramstį, iš dalies perskirstyti apmokestinamąjį pelną pagal proporcingo paskirstymo formulę. Rengiant bendrą sistemą, skirtą dėl skaitmenizacijos ir globalizacijos kylantiems mokesčių uždaviniams spręsti, reikėtų remtis šios veiklos laimėjimais. Kadangi 2 ramsčio įgyvendinimą valstybės narės vienbalsiai patvirtino Tarybos direktyva (ES) 2022/2523 25 , bendra pelno mokesčio sistema Sąjungoje turėtų būti grindžiama tokiomis sąvokomis, kaip mokesčio bazės taikymo sritis ir apskaičiavimas, kurios jau yra žinomos ir įmonėms, ir valstybėms narėms;

(5)verslo vykdymo aplinka vidaus rinkoje turėtų tapti patrauklesnė, kad Sąjungoje būtų skatinamas augimas ir investicijos. Šiuo tikslu pirmenybė turėtų būti teikiama bendros pelno mokesčio taisyklių sistemos priėmimui, kad įmonėms būtų lengviau laikytis tokių taisyklių, kai jos vykdo tarptautinę veiklą, taip pat kad įmonės, norinčios toliau plėstis užsienyje, būtų skatinamos tai daryti. Tikimasi, kad tarptautinei veiklai taikomas bendras pelno mokesčio taisyklių rinkinys padidins mokestinį tikrumą ir sumažins mokestinių ginčų skaičių, nes taip būtų pašalinti iškraipymai ir sumažintas dvigubo ir per didelio apmokestinimo atvejų skaičius. Be to, kadangi mokestinių pajamų tvarumas yra ypač svarbus valstybių narių biudžetams, kad jos, be kita ko, galėtų investuoti į infrastruktūrą, mokslinius tyrimus bei plėtrą ir teikti viešąsias paslaugas, ateityje būtų labai svarbu užtikrinti, kad pajamos būtų paskirstomos pagal patikimais parametrais pagrįstą priemonę, kuria nebūtų galima piktnaudžiauti;

(6)iš tiesų labai svarbu sukurti sistemą, kuri visoje Sąjungoje būtų vienoda, bent jau mokesčių mokėtojams, kuriems ji daugiausia skirta. Todėl, atsižvelgiant į pastangas, kurias tiek mokesčių administratoriai, tiek įmonės dėjo siekdamos įgyvendinti visuotinio minimalaus apmokestinimo lygio sistemą, būtų svarbu pasinaudoti šiuo laimėjimu ir parengti taisykles, kurios būtų kuo artimesnės EBPO ir G 20 pavyzdinėms taisyklėms ir Direktyvai (ES) 2022/2523. Remiantis tuo, bendra taisyklių sistema turėtų būti privaloma Sąjungoje apmokestinamąją veiklą vykdančioms grupėms, jeigu jų bendros metinės pajamos, remiantis konsoliduotomis finansinėmis ataskaitomis, yra didesnės nei 750 000 000 EUR. Tokiu būdu taikymo sritis būtų skirta įmonėms, kurios greičiausiai vykdo tarpvalstybinę veiklą ir todėl gali pasinaudoti supaprastinimu, kurį užtikrintų bendra teisinė sistema. Nustačius šią ribą taip pat būtų užtikrintas suderinimas su Direktyva (ES) 2022/2523, kad Sąjungoje būtų laikomasi nuoseklaus požiūrio;

(7)nors riba būtų nustatoma remiantis bendromis grupės pajamomis pasauliniu mastu, nuostatos turėtų būti taikomos tik vidaus rinkoje veiklą vykdantiems grupės nariams, nes Sąjungos teisė taikoma tik Sąjungoje ir nėra privaloma valstybėms, kurios nėra jos narės. Todėl nuostatos turėtų būti taikomos tik tokios grupės Sąjungos pogrupiui. Tai apimtų įmones, kurios valstybėje narėje yra rezidentės mokesčių tikslais, ir jų nuolatines buveines, veikiančias valstybėje narėje, taip pat tos pačios grupės trečiųjų valstybių įmonių nuolatines buveines Sąjungoje. Atsižvelgiant į tai, kad nuolatinės buveinės sąvoka nagrinėjama dvišalėse mokesčių sutartyse ir nacionalinėje teisėje, ir nors apibrėžtis turi tam tikrų bendrų principų, visame pasaulyje tebėra tam tikrų skirtumų. Todėl būtų pragmatiška remtis galiojančiomis sutartimis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ir valstybių narių nacionalinėmis taisyklėmis, o ne siekti visiškai suderinti antrinę Sąjungos teisę;

(8)siekiant užtikrinti proporcingumą ir gerą bendros sistemos veikimą, grupės nariai, įskaitant įmones, kurios yra valstybės narės rezidentės, jų nuolatines buveines ir nuolatines buveines Sąjungoje, priklausančias grupei, kurios būstinė yra už Sąjungos ribų, kurie vykdo ribotą veiklą vidaus rinkoje, turėtų būti neįtraukiami į taikymo sritį, nustatant reikšmingumo ribą;

(9)numatoma iniciatyva grindžiama tikslu supaprastinti galiojančias taisykles. Todėl mokesčio bazės apskaičiavimo taisyklės turėtų būti parengtos taikant ribotą kiekvieno grupės nario finansinių ataskaitų mokesčio koregavimų skaičių. Šie riboti koregavimai būtų bendri koregavimai, reikalingi mokesčio bazei pagal finansines ataskaitas nustatyti. Atsižvelgiant į poreikį suderinti su Direktyva (ES) 2022/2523, koregavimai turėtų atitikti joje nustatytą sistemą, o tai taip pat turėtų palengvinti įgyvendinimą valstybėms narėms ir įmonėms, kurios jau yra susipažinusios su bendraisiais principais;

(10)atsižvelgiant į tai, kad, siekiant supaprastinimo, finansinės ataskaitos bus naudojamos kaip atskaitos taškas apskaičiuojant kiekvieno grupės nario mokesčio bazę, būtina parengti mokesčių taisykles taip, kad jos būtų kuo artimesnės finansinei apskaitai. Tais atvejais, kai tai įmanoma, turto ar įsipareigojimo finansinė apskaita apmokestinimo tikslais nesikeistų, todėl nereikėtų atlikti jokių koregavimų. Atitinkamai taip pat būtina, kad, atsižvelgiant į apmokestinimo logiką, kiti mokesčio bazės elementai mokesčių tikslais būtų traktuojami kitaip, nei jie kvalifikuojami pagal finansinę apskaitą;

(11)todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į konkrečius veiklos sektorius, visų pirma tarptautinę laivybą, kuriems reikia tam tikrų konkrečiam sektoriui būdingų koregavimų. Šio sektoriaus grupės narių finansines ataskaitas reikėtų pakoreguoti, kad į jas nebūtų įtraukta suma (pelnas arba nuostoliai), kuriai taikoma tonažo mokesčio tvarka. Speciali tarptautinei laivybai taikoma mokesčių tvarka, kuri dažnai vadinama tonažo mokesčio tvarka, įprastai leistų apmokestinti pagal grupės nario valdomų laivų tonažą (t. y. krovumą), o ne faktinį grupės nario pelną ar nuostolius, patirtus vykdant veiklą, kuriai gali būti taikomas tonažo mokestis. Todėl tokios sumos neįtraukimas būtų grindžiamas skirtingais pripažintais mokesčio bazės apskaičiavimo metodais ir užtikrintų tinkamą suderinamumą su skirtingais vidaus rinkos politikos tikslais;

(12)siekiant pagrindinio tikslo sukurti supaprastintą pelno mokesčio sistemą, preliminarūs kiekvieno grupės nario mokestiniai rezultatai turėtų būti sumuojami į vieną bendrą mokesčio bazę, kad vėliau ši bazė būtų paskirstyta reikalavimus atitinkantiems grupės nariams. Atlikus finansinių ataskaitų mokestinius koregavimus, būtų gaunami preliminarūs kiekvieno grupės nario mokestiniai rezultatai. Tada šie rezultatai būtų sumuojami, o tai leistų BEFIT grupės nariams atlikti tarpvalstybinę nuostolių užskaitą, o vėliau, remiantis pereinamojo laikotarpio paskirstymo taisykle, suminė mokesčio bazė būtų paskirstoma grupės nariams; taip būtų sudarytos sąlygos sukurti nuolatinį mechanizmą. Šis nuolatinis mechanizmas galėtų būti grindžiamas proporcingo paskirstymo formule, todėl nebereikėtų reikalauti, kad BEFIT grupės vidaus sandoriai atitiktų ištiestosios rankos principą. Jo pranašumas būtų tas, kad būtų naudojami naujesni ataskaitų pagal šalis duomenys ir pereinamuoju laikotarpiu surinkta informacija. Tai taip pat leis išsamiau įvertinti poveikį, kurį, kaip tikimasi, dviejų ramsčių metodo įgyvendinimas turės nacionalinėms mokesčių bazėms ir BEFIT grupių mokesčių bazėms. Tokiu būdu vis dar būtų galima pasiekti pagrindinį tikslą, t. y. mokesčių neutralumą vidaus rinkoje, kuris sumažintų dvigubo ir per didelio apmokestinimo atvejų skaičių ir padidintų mokestinį tikrumą, siekiant sumažinti mokestinių ginčų skaičių;

(13)grupės narių mokestinių rezultatų sumavimas nebūtų tinkama priemonė tam tikriems sektoriams, pavyzdžiui, gavybos veiklai, taip pat tarptautinei laivybai, vidaus vandenų transportui ir oro transportui. Todėl būtų svarbu šių sektorių neįtraukti į sumavimą, nes jų savybės netinkamos tokioms aplinkybėms. Įmonių, kurios vykdo veiklą tarptautinio vežimo srityje, pelno ar nuostolių suma, kuriai netaikoma tonažo mokesčio tvarka (taigi jų duomenys neįtraukiami į preliminarius mokestinius rezultatus), turėtų būti neįtraukiama į sumavimą, o apskaičiuojama taikant bendras pelno mokesčio taisykles;

(14)siekiant suteikti erdvės augimui ir investicijoms, valstybėms narėms taip pat būtų leidžiama individualiai taikyti papildomus koregavimus po paskirstymo (pvz., pensijų įmokų apmokestinimą) srityse, kurioms netaikoma bendra sistema. Valstybės narės taip pat galėtų nevaržomai toliau koreguoti joms paskirstytą dalį nenustatant viršutinės ribos, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų priimti savo nacionalinės politikos sprendimus šioje srityje. Svarbiausia, kad Direktyvoje (ES) 2022/2523 būtų faktiškai nustatyta viršutinė riba, kuria būtų veiksmingai užtikrinta, jog efektyvusis mokesčio tarifas būtų ne mažesnis kaip 15 proc.;

(15)kai kurios valstybės narės taiko pelno mokesčio sistemas, kurių principai skiriasi nuo labiausiai paplitusio požiūrio, pavyzdžiui, paskirstytojo pelno mokesčio sistemas. Kad būtų užtikrinta veiksminga sąveika su šiomis sistemomis, labai svarbu numatyti būtinus koregavimus. Tam tikrų koregavimų atlikimas būtų tinkamas sprendimas. Tai reikštų, kad dalis, kuri būtų priskirta grupės nariui pagal paskirstytojo pelno mokesčio sistemą, turi būti pakeista proporcingai per finansinius metus atliktiems paskirstymams. Paskirstytojo pelno mokesčio sistemos esmė būtų visiškai išsaugota, atsižvelgiant į tai, kad paskirstymas žymi priskirtos dalies apmokestinimo momentą ir atitinkamai lemia, kokią dalį reikės apmokestinti. Šiuo atžvilgiu reikėtų numatyti taikyti perkėlimo į būsimą laikotarpį mechanizmą siekiant užtikrinti, kad einamaisiais metais neapmokestinta priskirta dalis būtų apmokestinama kitais metais;

(16)kadangi santykiai grupės viduje yra tik dalis įmonių grupės komercinės veiklos, sandoriai tarp grupės narių ir grupei nepriklausančių asocijuotųjų įmonių yra dar vienas svarbus aspektas, į kurį reikia atkreipti dėmesį. Atsižvelgiant į šį išorinį aspektą ir į tai, kad pastaruoju metu labai padaugėjo ginčų dėl sandorių kainodaros, ypač susijusių su įprastinės veiklos kainodaros aspektais, būtų labai naudinga numatyti supaprastintą požiūrį į sandorių kainodaros reikalavimų laikymąsi, kuris sumažintų įmonių reikalavimų laikymosi išlaidas ir pagerintų mokesčių administratorių žmogiškojo kapitalo panaudojimo efektyvumą. Šiuo tikslu būtų svarbu priimti bendrą sandorių kainodaros rizikos vertinimo sistemą, pagrįstą visuotinai pripažinta lyginamąja analize. Atliekant šį vertinimą būtų tiriamos vidaus rinkoje savarankiškai veiklą vykdančių subjektų pajamų neatskaičius palūkanų ir mokesčių maržos. Tokiu būdu gauti pelno rodikliai turėtų būti skelbiami viešai ir naudojami kaip paties subjekto atliekamo rizikos vertinimo priemonė, kad vidaus rinkoje veikiančios grupės galėtų iš anksto žinoti, kokią ištiestosios rankos principą atitinkančią (rinkos sąlygomis pagrįstą) grąžą jos turėtų gauti sudarydamos sandorius su asocijuotosiomis įmonėmis. Kiekvienas į sistemos taikymo sritį patenkantis sandoris turėtų būti vertinamas kaip mažos, vidutinės ar didelės rizikos sandoris, atsižvelgiant į palyginimą su pelno rodikliais, kurie bus nustatyti įgyvendinimo aktu ir paskelbti Komisijos svetainėje;

(17)bendroje pelno mokesčio sistemoje būtinai bus numatyta administravimo sistema, kuri idealiu atveju turėtų užtikrinti tam tikrą mokestinį tikrumą ir supaprastinimą. Kad būtų skatinamas vienodumas, svarbus administravimo sistemos aspektas turėtų būti centralizuoto informacinio centro, kuris spręstų tam tikrus bendrus klausimus, pavyzdžiui, dėl visos grupės informacijos deklaracijos, ir užtikrintų tinkamą nacionalinių mokesčių administratorių veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo lygį, įsteigimas. Tuo pat metu administravimo sistemoje turėtų būti visiškai išlaikytas nacionalinis mokesčių suverenumas, nes vietos mokesčių deklaracijos, auditai ir ginčų sprendimas pirmiausia turėtų likti valstybių narių kompetencijos srityje;

(18)siekdamos užtikrinti, kad bendros sistemos taisyklės būtų tinkamai įgyvendinamos ir vykdomos, valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus. Šios sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos;

(19)siekiant optimizuoti bendros pelno mokesčio bazės apskaičiavimo vidaus rinkoje teisinės sistemos naudą, grupėms, įskaitant MVĮ grupes, kurių bendros metinės pajamos neviršija 750 000 000 EUR, turėtų būti neprivaloma taikyti taisykles, jei jos rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir Sąjungoje vykdo apmokestinamąją veiklą. Palikus galimybę mažesnio dydžio grupėms taikyti taisykles, daugiau tarpvalstybines struktūras turinčių ir veiklą vykdančių grupių galės pasinaudoti bendros sistemos teikiamu supaprastinimu;

(20)siekiant atitinkamai papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šios direktyvos nuostatas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų atitinkamai i) iš dalies keičiami I ir II priedai ir ii) ji būtų papildoma nustatant papildomas draudimo įmonėms taikomas taisykles, visų pirma susijusias su naujuoju 17-uoju tarptautiniu finansinės atskaitomybės standartu (TFAS) „Draudimo sutartys“. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 26 nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(21)siekiant užtikrinti vienodas šioje direktyvoje nustatytų vadinamųjų BEFIT komandų, suburiančių kiekvieno atitinkamo mokesčių administratoriaus atstovus iš valstybių narių, kuriose grupė vykdo veiklą, įgyvendinimo ir veikimo sąlygas, taip pat nustatyti tam tikrų įprastų BEFIT grupės narių ir jų asocijuotųjų įmonių, nepriklausančių BEFIT grupei, sandorių pelno maržas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 182/2011 27 ;

(22)asmens duomenų tvarkymas pagal šią direktyvą turėtų būti atliekamas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 28 . Valstybės narės gali tvarkyti asmens duomenis pagal šią direktyvą tik IV skyriaus taikymo tikslais, taip pat siekdamos nagrinėti BEFIT informacijos deklaracijos turinį ir susitarti dėl jo bei tvarkyti ir vertinti individualias mokesčių deklaracijas pagal V skyrių.

(23)dešimties metų saugojimo laikotarpis pateisinamas, kad valstybės narės galėtų laikytis daugumos senaties terminų;

(24)siekiant, kad įmonės galėtų tiesiogiai naudotis vidaus rinkos teikiamais privalumais ir nepatirtų nereikalingos papildomos administracinės naštos, informacija apie šioje direktyvoje nustatytas mokesčių nuostatas turėtų būti prieinama per bendruosius skaitmeninius vartus pagal Reglamentą (ES) 2018/1724 29 . Bendrieji skaitmeniniai vartai suteikia vieną bendrą prieigą tarpvalstybiniams naudotojams prie internetu teikiamos su vidaus rinkos veikimu susijusios informacijos, procedūrų ir pagalbos paslaugų;

(25)kadangi šios direktyvos tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl esamų problemų, kylančių dėl 27 skirtingų pelno mokesčio sistemų sąveikos to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(26)vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę 2023 m. rugpjūčio 18 d.,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis
Dalykas

1.Šia direktyva Sąjungoje nustatoma bendra tam tikrų įmonių grupių pelno apmokestinimo sistema.

2.Taikant 1 dalį, šioje direktyvoje nustatomos taisyklės:

a)dėl grupės apibrėžimo šios direktyvos tikslais (toliau – BEFIT grupė);

b)dėl BEFIT grupės įmonių ir nuolatinių buveinių suminės mokesčio bazės apskaičiavimo (toliau – BEFIT grupės narys ir BEFIT mokesčio bazė);

c)dėl BEFIT mokesčio bazės priskyrimo reikalavimus atitinkantiems BEFIT grupės nariams;

d)kuriomis supaprastinami sandorių su asocijuotosiomis įmonėmis, nepriklausančiomis grupei, sandorių kainodaros rizikos vertinimai;

e)dėl bendros teisinės sistemos administravimo.

3.Įmonei arba nuolatinei buveinei, kuriai taikoma ši direktyva, nebetaikomi nė vienos valstybės narės, kuriose ji įsisteigusi, nacionaliniai pelno mokesčio įstatymai visais šioje direktyvoje reglamentuojamais klausimais, jei šioje direktyvoje nenurodyta kitaip.

2 straipsnis
Taikymo sritis

1.Ši direktyva taikoma įmonėms, kurios yra rezidentės mokesčių tikslais vienoje iš valstybių narių, įskaitant kitose valstybėse narėse esančias jų nuolatines buveines, ir subjektų, kurie rezidentai mokesčių tikslais vienoje iš trečiųjų valstybių (toliau – trečiųjų valstybių subjektai), valstybėse narėse esančioms nuolatinėms buveinėms, atitinkančioms šiuos kriterijus:

a)jos priklauso vietos subjektų grupei arba tarptautinei įmonių grupei, kuri rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir kurios bendros metinės pajamos bent dvejus iš pastarųjų ketverių finansinių metų buvo 750 000 000 EUR arba didesnės;

b)be to, įmonių atveju:

i)jos yra vienos iš I priede išvardytų formų;

ii)jos turi mokėti vieną iš II priede išvardytų pelno mokesčių arba vėliau nustatytą panašų mokestį;

iii)jos yra pagrindiniai patronuojantieji subjektai arba jų turtą, įsipareigojimus, pajamas, išlaidas ir pinigų srautus pagrindinis patronuojantysis subjektas konsoliduoja pagal eilutes;

c)be to, nuolatinių buveinių atveju:

i)jos turi mokėti vieną iš II priede išvardytų pelno mokesčių arba vėliau nustatytą panašų mokestį;

ii)jos yra pagrindinio patronuojančiojo subjekto arba subjekto, kurio turtą, įsipareigojimus, pajamas, išlaidas ir pinigų srautus pagrindinis patronuojantysis subjektas konsoliduoja pagal eilutes, nuolatinės buveinės.

2.Nukrypstant nuo 1 dalies, ši direktyva netaikoma įmonėms arba nuolatinėms buveinėms, kurių pagrindinis patronuojantysis subjektas yra už Sąjungos ribų, jei remiantis konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis bendros grupės pajamos Sąjungoje neviršija 5 proc. visų grupės pajamų arba bent dvejus iš pastarųjų ketverių finansinių metų neviršijo 50 mln. EUR sumos. Tai nedaro poveikio teisei pagal 7 dalį pasirinkti, kad direktyva būtų taikoma.

3.Kai dvi ar daugiau grupių susijungia į vieną grupę, laikoma, kad 1 dalyje nurodyta 750 000 000 EUR riba pasiekta bet kuriais finansiniais metais iki susijungimo, jeigu susijungiančių grupių tų finansinių metų bendrų pajamų, įtrauktų į kiekvienos iš jų konsoliduotąsias finansines ataskaitas, suma yra 750 000 000 EUR arba didesnė. Tai naujai sudarytai grupei priklausančioms įmonėms ir nuolatinėms buveinėms ši direktyva taikoma, jei ta riba buvo pasiekta bent dvejus iš pastarųjų ketverių finansinių metų.

4.Kai įmonę, kuri nėra grupės narė (toliau – tikslinė įmonė), įsigyja kita įmonė arba grupė (toliau – įsigyjantysis subjektas), ir nei tikslinė įmonė, nei įsigyjantysis subjektas per ketverius finansinius metus, einančius iš karto prieš įsigijimo finansinius metus, nebuvo parengę konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, laikoma, kad 1 dalyje nurodyta 750 000 000 EUR bendrų metinių pajamų riba tais metais yra pasiekta, jei tikslinės įmonės ir įsigyjančiojo subjekto tų finansinių metų finansinėse ataskaitose arba konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose nurodytų pajamų suma yra 750 000 000 EUR arba didesnė. Įsigyjančiajam subjektui ši direktyva pradedama taikyti, jei ta riba buvo pasiekta bent dvejus iš ketverių finansinių metų, einančių iš karto prieš finansinius metus, kuriais įsigyjančiajam subjektui pradėta taikyti ši direktyva.

5.Kai grupė atskiriama į dvi ar daugiau grupių (toliau – atskirtos grupės), laikoma, kad kiekviena iš atskirtų grupių 1 dalyje nurodytą 750 000 000 EUR ribą atitinka, jeigu:

a)pirmaisiais finansiniais metais, kurie baigiasi po atskyrimo, kiekvienos iš atskirtų grupių bendros metinės pajamos tais finansiniais metais yra 750 000 000 EUR arba didesnės;

b)antraisiais–ketvirtaisiais finansiniais metais, kurie baigiasi po atskyrimo, kiekvienos iš atskirtų grupių bendros metinės pajamos bent dvejus metus iš tų finansinių metų yra 750 000 000 EUR arba didesnės.

6.Jei vieni ar daugiau iš šiame straipsnyje nurodytų ketverių finansinių metų yra ilgesni ar trumpesni nei 12 mėnesių, minėtos kiekvienų iš tų finansinių metų pajamų ribos yra proporcingai koreguojamos.

7.Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, kurios yra rezidentės mokesčių tikslais vienoje iš valstybių narių ir atitinka 1 dalies b punkte nustatytas sąlygas, įskaitant kitose valstybėse narėse esančias jų nuolatines buveines, taip pat trečiųjų valstybių subjektų valstybėse narėse esančios nuolatinės buveinės, kurios atitinka 1 dalies c punkto sąlygas, galėtų pasirinkti, kad joms būtų taikoma ši direktyva, jei jos priklauso tarptautinei įmonių grupei arba vietos subjektų grupei, kuri rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas, bet neatitinka 1 dalies a punkte nustatytų sąlygų dėl 750 000 000 EUR ribos.

8.Pagal 74 straipsnį Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus, kad, atsižvelgdama į valstybių narių įstatymų, susijusių su įmonių teisinėmis formomis ir pelno mokesčiais, pakeitimus, iš dalies pakeistų I ir II priedus.

3 straipsnis
Apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)grupė –

a)subjektų, kurie yra susiję dėl nuosavybės ar kontrolės, kaip apibrėžta pagal priimtiną finansinės apskaitos standartą, kurį naudoja pagrindinis patronuojantysis subjektas konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms rengti, grupė, įskaitant bet kurį subjektą, kuris galėjo būti neįtrauktas į pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotąsias finansines ataskaitas tik dėl jo mažo dydžio, reikšmingumo arba dėl to, kad jis skirtas parduoti, arba

b)subjektas, kuris į savo finansines ataskaitas įtraukia vienos ar daugiau nuolatinių buveinių grynąjį pelną arba nuostolius (toliau – pagrindinė buveinė), jei jis nepriklauso kitai a punkte apibrėžtai grupei;

2)vietos subjektų grupė – grupė, kurios visi subjektai yra toje pačioje valstybėje narėje;

3)tarptautinė įmonių grupė – tarptautinė grupė, kuriai priklauso bent vienas subjektas arba nuolatinė buveinė, kurie nėra pagrindinio patronuojančiojo subjekto jurisdikcijoje;

4)finansiniai metai – ataskaitinis laikotarpis, kurio konsoliduotąsias finansines ataskaitas rengia pagrindinis patronuojantysis subjektas;

5)konsoliduotosios finansinės ataskaitos – finansinės ataskaitos, kuriose subjekto ir jo kontroliuojamų patronuojamųjų įmonių turtas, įsipareigojimai, pajamos, išlaidos ir pinigų srautai pateikiami kaip vieno ekonominio vieneto turtas, įsipareigojimai, pajamos, išlaidos ir pinigų srautai;

6)subjektas – juridinė struktūra, rengianti atskiras finansines ataskaitas, arba juridinis asmuo;

7)pagrindinis patronuojantysis subjektas –

a)subjektas, kuriam tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso bet kurio kito subjekto kontrolinis akcijų paketas ir kuris tiesiogiai arba netiesiogiai nepriklauso jokiam kitam subjektui, turinčiam jo kontrolinį akcijų paketą, arba

b)1 dalies b punkte apibrėžtos grupės pagrindinė buveinė;

8)nuosavybės dalis – nuosavybės dalis, suteikianti teisių į subjekto arba nuolatinės buveinės pelną, kapitalą ar rezervus;

9)kontrolinis akcijų paketas – subjekto nuosavybės dalis, kurios turėtojas privalo turtą, įsipareigojimus, pajamas, išlaidas ir pinigų srautus konsoliduoti pagal eilutes;

10)deklaracijas teikiantis subjektas – vienas iš šių subjektų:

a)pagrindinis patronuojantysis subjektas, kai jis yra valstybėje narėje, arba

b)jei pagrindinis patronuojantysis subjektas nėra valstybėje narėje – valstybėje narėje esantis subjektas, kurį BEFIT grupė paskyrė BEFIT grupės vardu vykdyti su BEFIT grupės informacijos deklaracija susijusias prievoles, nustatytas 57 straipsnyje;

11)Sąjungoje priimtinas apskaitos standartas – Sąjungos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 30 priimti tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai ir valstybių narių bendrieji apskaitos principai;

12)į finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai – pagal 7 straipsnį nustatytas BEFIT grupės nario grynasis pelnas arba nuostoliai, apskaičiuoti pagal vieną bendrą Sąjungoje priimtiną apskaitos standartą prieš atliekant bet kokius konsolidavimo koregavimus, kuriais pašalinami BEFIT grupės vidaus sandoriai;

13)draudimo įmonė – draudimo įmonė, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB 31 13 straipsnio 1 punkte;

14)su investiciniais vienetais ir (arba) indeksu susietas gyvybės draudimas – gyvybės draudimo liudijimas, pagal kurį visas investicinis pelnas ir nuostoliai arba palūkanos ir (arba) dividendai, sukaupti už draudimo įmonės pagrindines investicijas, laikui bėgant paskirstomi draudėjui;

15)ekonominis savininkas – asmuo, kuris iš esmės gauna visą naudą ir patiria visą riziką, susijusią su ilgalaikiu turtu, nepriklausomai nuo to, ar jis yra teisinis savininkas. Mokesčio mokėtojas, kuris turi teisę turėti, naudoti ir perleisti ilgalaikį turtą ir kuriam tenka tokio turto praradimo arba sunaikinimo rizika, visais atvejais laikomas ekonominiu savininku;

16)bazinis paskirstymas – BEFIT mokesčio bazės padalijimo BEFIT grupės nariams kiekvienais pereinamojo laikotarpio finansiniais metais pagal 45 straipsnį metodas;

17)deklaravimo institucija – valstybės narės, kurioje deklaracijas teikiantis subjektas yra rezidentas mokesčių tikslais arba, jeigu tai susiję su mokesčio mokėtojo nerezidento nuolatine buveine, valstybės narės, kurioje yra ta nuolatinė buveinė, kompetentinga institucija.

II SKYRIUS
PRELIMINARAUS MOKESTINIO REZULTATO NUSTATYMAS

1 skirsnis
Bendrosios nuostatos

4 straipsnis
Bendrieji principai

1.Preliminarus kiekvieno BEFIT grupės nario mokestinis rezultatas kiekvienais finansiniais metais nustatomas remiantis jo į finansinę apskaitą įtrauktu grynuoju pelnu arba nuostoliais, pakoreguotais pagal šios direktyvos 8–41 straipsnius.

2.Išlaidos, kurias apima BEFIT grupės nario į finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai, iš jo preliminaraus mokestinio rezultato atskaitomos tik tokiu mastu, kokiu jos patirtos dėl jo tiesioginių verslo interesų.

5 straipsnis
BEFIT grupės struktūra

1.BEFIT grupė sudaroma, kai dvi ar daugiau įmonių arba nuolatinių buveinių, kurioms taikoma ši direktyva, atitinka šias sąlygas:

a)įmonė yra grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas arba bet kuri kita grupės įmonė, kurioje pagrindinis patronuojantysis subjektas tiesiogiai arba netiesiogiai turi bent 75 proc. nuosavybės teisių arba teisę į pelną suteikiančių teisių;

b)nuolatinės buveinės pagrindinė buveinė yra grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas arba bet kuris kitas grupės narys (įmonė arba subjektas), kuriame pagrindinis patronuojantysis subjektas tiesiogiai arba netiesiogiai turi bent 75 proc. nuosavybės teisių arba teisę į pelną suteikiančių teisių.

2.Apskaičiuojant 1 dalies a ir b punktuose nurodytą ribą, nuosavybės teisės grupei priklausančioje įmonėje ir teisę į jos pelną suteikiančios teisės apskaičiuojamos sudauginant tiesiogiai ir netiesiogiai turimas kiekvienos grandies akcijų paketo dalis.

6 straipsnis
Reikalavimai dėl atitikimo laikotarpio

1.BEFIT grupės narys 5 straipsnio 1 dalyje nurodytas ribas turi atitikti nepertraukiamai visus finansinius metus.

2.Įmonė arba nuolatinė buveinė BEFIT grupės nare tampa tą dieną, kai pasiekiamos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos. Ribos turi būti atitinkamos bent devynis mėnesius iš eilės. Jei įmonė arba, jei taikytina, nuolatinė buveinė neatitinka ribų visą reikalaujamą laikotarpį, laikoma, kad ji niekada nebuvo BEFIT grupės nare.

3.Įmonė arba nuolatinė buveinė nustoja būti BEFIT grupės nare kitą dieną po tos dienos, kai ji nebeatitinka 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų ribų.

7 straipsnis
Finansinės ataskaitos, kuriomis remiantis apskaičiuojamas preliminarus mokestinis rezultatas

1.BEFIT grupės nario preliminarus mokestinis rezultatas apskaičiuojamas atliekant 8–41 straipsniuose nustatytus koregavimus tų finansinių metų į finansinę apskaitą įtrauktam grynajam pelnui arba nuostoliams, apskaičiuotiems pagal vieną bendrą Sąjungoje priimtiną apskaitos standartą prieš atliekant bet kokius konsolidavimo koregavimus, kuriais pašalinami BEFIT grupės vidaus sandoriai. 

2.Sąjungoje priimtinas apskaitos standartas, kurį BEFIT grupės nariai turi taikyti 1 dalies tikslais, yra Sąjungoje priimtinas apskaitos standartas, naudojamas rengiant pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotąsias finansines ataskaitas, kai pastarasis yra valstybės narės rezidentas mokesčių tikslais.

Jei pagrindinis patronuojantysis subjektas nėra valstybės narės rezidentas mokesčių tikslais, Sąjungoje priimtinas apskaitos standartas yra standartas, galiojantis toje valstybėje narėje, kurioje deklaracijas teikiantis subjektas yra rezidentas mokesčių tikslais.

3.Jeigu BEFIT grupės narys yra nuolatinė buveinė, jo į finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai yra:

a)grynasis pelnas arba nuostoliai, įtraukti į jo atskiras finansines ataskaitas, nustatyti pagal 1 ir 2 dalis; arba

b)jei atskirų finansinių ataskaitų nėra, grynasis pelnas arba nuostoliai, kurie būtų įtraukti į jo atskiras finansines ataskaitas, jei jos būtų rengiamos atskirai ir pagal Sąjungoje priimtiną standartą, nustatytą pagal 1 ir 2 dalis.

4.Nukrypstant nuo 1 dalies, jei valstybė narė taiko nacionalinę teisę, pagal kurią grupėms leidžiama rengti, audituoti ir skelbti finansines ataskaitas pagal jurisdikciją, BEFIT grupės narių, kurie yra tos valstybės narės rezidentai mokesčių tikslais, preliminarus mokestinis rezultatas ir BEFIT mokesčio bazės paskirstymas taip pat gali būti apskaičiuojami pagal jurisdikciją, su sąlyga, kad grupė gali atskirai nustatyti kiekvieno BEFIT grupės nario duomenis, reikalingus tokiam preliminariam mokestiniam rezultatui ir koregavimams po paskirstymo apskaičiuoti pagal šią direktyvą.

2 skirsnis

Į finansinę apskaitą įtraukto grynojo pelno arba nuostolių koregavimai

8 straipsnis
Dividendai ir kitas paskirstytasis pelnas

Išskyrus skirtą parduoti finansinį turtą, nurodytą 11 straipsnio 1 dalyje, ir investicijas, padarytas gyvybės draudėjų, prisiimančių investavimo riziką pagal su investiciniais vienetais ir (arba) indeksu susieto gyvybės draudimo liudijimą, naudai, kaip nurodyta 14 straipsnyje, BEFIT grupės nario į finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai koreguojami taip, kad į juos nebūtų įtraukta 95 proc. per finansinius metus gautų arba sukauptų dividendų ar kito paskirstojo pelno sumos, jeigu paskirstymo dieną BEFIT grupės narys nuosavybės dalį turi ilgiau nei vienus metus ir ši dalis suteikia teisę į daugiau nei 10 proc. pelno, kapitalo, rezervų arba balsavimo teisių.

9 straipsnis
Pelnas arba nuostoliai dėl akcijų perleidimo

Išskyrus skirtą parduoti finansinį turtą, nurodytą 11 straipsnio 1 dalyje, ir investicijas, padarytas gyvybės draudėjų, prisiimančių investavimo riziką pagal su investiciniais vienetais ir (arba) indeksu susieto gyvybės draudimo liudijimą, naudai, kaip nurodyta 14 straipsnyje, BEFIT grupės nario į finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai koreguojami taip, kad į juos nebūtų įtraukta 95 proc. pelno ar nuostolių, susidariusių dėl nuosavybės dalies perleidimo, sumos, jeigu perleidimo dieną BEFIT grupės narys nuosavybės dalį turi ilgiau nei vienus metus ir ši dalis suteikia teisę į daugiau nei 10 proc. pelno, kapitalo, rezervų arba balsavimo teisių.

10 straipsnis
Tikrosios vertės pokyčiai

Išskyrus skirtą parduoti finansinį turtą, nurodytą 11 straipsnio 1 dalyje, ir investicijas, padarytas gyvybės draudėjų, prisiimančių investavimo riziką pagal su investiciniais vienetais ir (arba) indeksu susieto gyvybės draudimo liudijimą, naudai, kaip nurodyta 14 straipsnyje, BEFIT grupės nario į finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai koreguojami taip, kad į juos nebūtų įtraukta pelno ar nuostolių, susidariusių dėl nuosavybės dalies tikrosios vertės pokyčių, suma, jeigu perleidimo dieną BEFIT grupės narys nuosavybės dalį turi ilgiau nei vienus metus ir ši dalis suteikia teisę į daugiau nei 10 proc. pelno, kapitalo, rezervų arba balsavimo teisių.

11 straipsnis
Skirtas parduoti finansinis turtas

1.Laikoma, kad BEFIT grupės nario finansinis turtas arba įsipareigojimas yra skirtas parduoti, jeigu jis atitinka bet kurią iš šių sąlygų:

a)jis įgyjamas ar prisiimamas pirmiausia siekiant artimiausiu metu jį parduoti arba perpirkti;

b)jis yra bendrai valdomų nustatytų finansinių priemonių, įskaitant išvestines finansines priemones, portfelio dalis ir esama įrodymų, kad jos neseniai buvo panaudotos trumpalaikio pobūdžio pelnui gauti.

2.Kai BEFIT grupės nario turimas finansinis turtas arba įsipareigojimas tampa skirtu parduoti turtu arba įsipareigojimu arba atvirkščiai, į finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai koreguojami, kad apimtų bet kokį skirtumą tarp tikrosios vertės, apskaičiuotos finansinių metų pradžioje arba įsigijimo dieną, jei ji vėlesnė, ir tikrosios vertės, apskaičiuotos tų pačių finansinių metų pabaigoje.

Finansinio turto arba įsipareigojimo tikroji vertė finansinių metų, per kuriuos jis tapo skirtu parduoti turtu arba įsipareigojimu arba atvirkščiai, pabaigoje taip pat laikoma tikrąja verte finansinių metų, einančių po pasikeitimo, pradžioje.

3.9 straipsnyje nurodytas laikymo laikotarpis prasideda arba nutrūksta, kai finansinis turtas arba įsipareigojimas nebėra skirtas parduoti arba kai jis tampa atitinkamai skirtu parduoti turtu arba įsipareigojimu.

12 straipsnis
Nuolatinės buveinės pelnas arba nuostoliai

BEFIT grupės nario į finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai koreguojami taip, kad į juos nebūtų įtraukta pelno arba nuostolių, priskirtinų jo nuolatinėms buveinėms, suma.

13 straipsnis
Palūkanų ribojimo taisyklė

1.BEFIT grupės narys pakoreguoja savo į finansinę apskaitą įtrauktą grynąjį pelną arba nuostolius, kad įtrauktų 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyvos (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės 32 , 2 straipsnyje nurodytų viršijančių skolinimosi sąnaudų sumą, kuri nėra atskaitoma mokesčių tikslais pagal palūkanų ribojimo taisykles, nustatytas valstybės narės, kurioje jis yra rezidentas mokesčių tikslais, nacionaliniame pelno mokesčio įstatyme.

2.1 dalis netaikoma viršijančioms skolinimosi sąnaudoms, susidarančioms dėl BEFIT grupės narių sandorio.

14 straipsnis
Draudimo įmonės

1.Jeigu BEFIT grupės narys yra draudimo įmonė, kuriai leidžiama vykdyti veiklą valstybėje narėje pagal Direktyvą 2009/138/EB, taikomos 2–4 dalyse nustatytos taisyklės.

2.Draudimo įmonių techninių atidėjinių, sudarytų pagal Tarybos direktyvą 91/674/EEB 33 ir atskaitytų iš BEFIT grupės nario į finansinę apskaitą įtraukto grynojo pelno arba nuostolių, suma peržiūrima ir koreguojama kiekvienų finansinių metų pabaigoje. Ateinančiais metais apskaičiuojant preliminarų mokestinį rezultatą atsižvelgiama į jau atskaitytas sumas.

3.Komisija gali pagal 74 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomos išsamesnės taisyklės dėl preliminaraus mokestinio rezultato pritaikymo draudimo įmonėms, atsižvelgiant į naujojo 17-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto (TFAS) poveikį draudimo sutartims.

4.Gyvybės draudikai, išduodami su investiciniais vienetais ir (arba) indeksu susieto gyvybės draudimo liudijimus, įvertina turtą rinkos verte ir sudaro rezervus, atsižvelgdami į pagrindinio turto vertinimą.

15 straipsnis
Laivybos veikla, kuriai taikoma tonažo mokesčio tvarka

Laivybos veiklą vykdančio BEFIT grupės nario į finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai koreguojami taip, kad į juos nebūtų įtraukta iš tokios veiklos, kuriai taikoma tonažo mokesčio tvarka, gautų pajamų, išlaidų ir kitų atskaitomų straipsnių suma.

16 straipsnis
Baudos, sankcijos ir neteisėti mokėjimai

BEFIT grupės nario į finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai koreguojami taip, kad į juos būtų įtraukta išlaidų, sukauptų dėl mokėjimų, kurie kompetentingai institucijai atlikus auditą ar tyrimą buvo pripažinti neteisėtais, taip pat baudų ir sankcijų, įskaitant delspinigius, mokėtinų valdžios institucijai už kurio nors teisės akto pažeidimą, suma.

17 straipsnis
Pelno mokestis

BEFIT grupės nario į finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai koreguojami taip, kad būtų įtraukta bet kokio pelno mokesčio, panašių pelnui taikomų mokesčių ir atidėtųjų mokesčių, sukauptų finansiniais metais, suma, taip pat bet kokia suma, įtraukta į finansines ataskaitas kaip einamieji mokesčiai ir susijusi su papildinio mokesčio, mokėtino pagal Direktyvą (ES) 2022/2523 arba taikant tos direktyvos 11 straipsnyje nurodytą reikalavimus atitinkantį vietos papildinį mokestį, mokėjimu.

18 straipsnis
Pakaitiniam turtui taikoma reinvestavimo nuolaida

1.Jei pajamos, gautos perleidus ilgalaikį nudėvimąjį turtą arba žemę, įskaitant žalos atlyginimą, turi būti pakartotinai investuotos į panašų turtą, naudojamą tam pačiam arba panašiam verslo tikslui, iki antrųjų finansinių metų, einančių po finansinių metų, kuriais turtas buvo perleistas, pabaigos, suma, kuria šios pajamos viršija turto vertę mokesčių tikslais, gali būti atskaitoma perleidimo metais. Turtas, kuris perleidžiamas savanoriškai, turi priklausyti nuosavybės teise ne trumpesnį negu trejų metų laikotarpį iki perleidimo.

2.1 dalyje nurodytą pakaitinį turtą galima įsigyti finansiniais metais iki perleidimo. Jeigu pakaitinis turtas nėra įsigytas iki antrųjų finansinių metų, einančių po metų, kuriais turtas buvo perleistas, pabaigos, išskyrus force majeure atvejus, perleidimo metais atskaityta suma, padidinta 10 proc., yra pridedama prie preliminaraus mokestinio rezultato antraisiais finansiniais metais po perleidimo.

19 straipsnis
Pajamos ir išlaidos, susijusios su nudėvimuoju ilgalaikiu turtu

1.BEFIT grupės nario į finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai koreguojami taip, kad į juos nebūtų įtrauktos šios sumos:

a)įsigijimo ar sukūrimo išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su ilgalaikio turto, kuris yra nudėvimasis pagal 3 skirsnyje nustatytas taisykles, pagerinimu, ir

b)subsidijų, tiesiogiai susijusių su tokio turto įsigijimu, sukūrimu arba pagerinimu.

2.BEFIT grupės nario į finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai koreguojami taip, kad į juos būtų įtraukta tik atskaitymo, susijusios su ilgalaikio turto nusidėvėjimu, kaip nustatyta 22–28 straipsniuose, suma.

20 straipsnis
Valiutos konvertavimo pelnas arba nuostoliai

BEFIT grupės nario į finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai koreguojami taip, kad į juos nebūtų įtraukta:

a)bet kokio nerealizuoto užsienio valiutos konvertavimo pelno arba nuostolių, susijusių su ilgalaikiu turtu ir įsipareigojimais, suma;

b)bet kokio atidėjinio, įrašyto kaip nerealizuoti užsienio valiutos konvertavimo nuostoliai, suma.

21 straipsnis
Su tam tikrais straipsniais susiję koregavimai (straipsniai, kurie po paskirstymo lieka valstybėms narėms)

BEFIT grupės nario į finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai koreguojami taip, kad į preliminarų mokestinį rezultatą nebūtų įtraukta jokia suma, susijusi su 48 straipsnio 1 dalies a–j punktuose išvardytais straipsniais.

3 skirsnis
Nusidėvėjimas

22 straipsnis
Nusidėvėjimo apskaičiavimo metodas ir trukmė

1.BEFIT grupės nario į finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai koreguojami taip, kad įsigijimo finansiniais metais nebūtų įtrauktas joks ilgalaikis materialusis turtas, kurio balansinė vertė prieš nusidėvėjimą yra mažesnė nei 5 000 EUR.

2.Jei 1 dalis netaikoma, ilgalaikio turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas atskirai per jo naudingo tarnavimo laiką pagal tiesinį metodą. Nustatomas toks ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikas:

a)visų pastatų, taip pat bet kokios kitos rūšies nekilnojamojo turto ir struktūros, naudojamo verslui, – 28 metai;

b)viso kito ilgalaikio materialiojo turto – naudingo tarnavimo laikas, įvertintas pagal 7 straipsnyje nurodytą Sąjungoje priimtiną apskaitos standartą;

c)ilgalaikio nematerialiojo turto, įskaitant įsigytą prestižą – laikotarpis, kurį turtui taikoma teisinė apsauga arba į jį buvo suteikta teisė, o jei šio laikotarpio negalima nustatyti – 5 metai.

3.Naudoto ilgalaikio turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas pagal 2 dalį, nebent BEFIT grupės narys įrodo, kad apskaičiuotas likęs to turto naudingo tarnavimo laikas yra trumpesnis; tokiu atveju apskaičiuojamas nusidėvėjimas per tą trumpesnį laikotarpį.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, naudoto ilgalaikio nematerialiojo turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas per penkerius metus, išskyrus atvejus, kai galima nustatyti likusį laikotarpį, kurį turtui taikoma teisinė apsauga arba į jį buvo suteikta teisė; tokiu atveju apskaičiuojamas nusidėvėjimas per tą kitą laikotarpį.

4.Nusidėvėjimas atskaitomas kas mėnesį, pradedant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios mėnesio. Turto perleidimo mėnesį nusidėvėjimas neatskaitomas.

5.Perleisto ilgalaikio turto arba ilgalaikio turto, sugadinto taip, kad jo nebegalima naudoti verslui, vertė mokesčių tikslais ir su tuo turtu susijusio pagerinimo išlaidų vertė mokesčių tikslais yra atskaitoma iš preliminaraus mokestinio rezultato tą mėnesį, kurį tas turtas buvo perleistas arba sugadintas.

23 straipsnis
Teisė atskaityti nusidėvėjimą

1.Pagal 3 dalį nusidėvėjimą atskaito ekonominis savininkas.

2.Sutarčių, pagal kurias ekonominė ir teisinė nuosavybė nesutampa, atveju ekonominis savininkas turi teisę iš savo preliminaraus mokestinio rezultato atskaityti mokėjimų palūkanų elementą, nebent tas elementas nėra įtrauktas atitinkamai į teisinio savininko preliminarų mokestinį rezultatą arba mokesčio bazę, priklausomai nuo to, ar teisinis savininkas yra kitas BEFIT grupės narys, ar ne.

3.Jeigu turto ekonominio savininko negalima nustatyti, nusidėvėjimą turi teisę atskaityti teisinis savininkas. Išperkamosios nuomos sutarčių atveju tiek nuomos mokėjimų palūkanų, tiek kapitalo elementas yra įtraukiamas į teisinio savininko preliminarų mokestinį rezultatą, o jei nuomininkas yra BEFIT grupės narys, šios įmokos neįtraukiamos į jo preliminarų mokestinį rezultatą.

4.Ilgalaikio turto nusidėvėjimo per vienus finansinius metus negali apskaičiuoti daugiau nei vienas mokesčių mokėtojas, nebent teisinė arba ekonominė nuosavybė yra padalyta tarp daugiau mokesčių mokėtojų arba pasikeitė ekonominis arba teisinis turto savininkas.

5.BEFIT grupės narys negali atsisakyti skaičiuoti nusidėvėjimo.

24 straipsnis
Nusidėvėjimo bazė

1.Nusidėvėjimo bazę sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su ilgalaikio turto įsigijimu, sukūrimu arba pagerinimu. Į šias išlaidas neįeina atskaitomas pridėtinės vertės mokestis, palūkanos arba perkainojimo ar vertės sumažėjimo rezultatas.

2.Turto, gauto kaip dovana, nusidėvėjimo bazė yra jo rinkos vertė, nurodyta BEFIT grupės nario finansinėse ataskaitose.

3.Nudėvimojo ilgalaikio turto nusidėvėjimo bazė mažinama bet kokios viešosios subsidijos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu, sukūrimu arba pagerinimu, kaip nurodyta 19 straipsnio 1 dalies b punkte, suma.

4.Ilgalaikio turto, kurio negalima naudoti arba kuris nebuvo naudojamas ilgiau kaip 12 mėnesių dėl priežasčių, nepriklausančių nuo BEFIT grupės nario, nusidėvėjimas neįskaitomas.

Nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį baigėsi pirmoje pastraipoje nurodytas laikotarpis, ir atnaujinamas nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį turtas vėl pradėtas naudoti.

5.Jei ilgalaikis nudėvimasis turtas buvo perleistas ir pakeistas pagal 18 straipsnyje nustatytas taisykles, pakaitinio turto nusidėvėjimo bazė sumažinama tokia pačia suma, kuri buvo atskaityta perleidimo metais.

25 straipsnis
Ilgalaikio turto registras

1.Įsigijimo išlaidos, sukūrimo išlaidos arba pagerinimo išlaidos, taip pat pradėjimo naudoti po įsigijimo, sukūrimo arba pagerinimo data registruojamos ilgalaikio turto registre atskirai kiekvienam ilgalaikio turto objektui.

2.Kai ilgalaikis turtas perleidžiamas, ilgalaikio turto registre užregistruojama informacija apie perleidimą, įskaitant jo datą, ir visos pajamos ar kompensacija, gautos dėl tokio perleidimo.

3.Ilgalaikio turto registras tvarkomas taip, kad būtų pateikta pakankamai informacijos, įskaitant nusidėvėjimo duomenis, kad būtų galima apskaičiuoti preliminarų mokestinį rezultatą, ir jame pateikiama bent ši informacija:

a)turto identifikavimas;

b)naudojimo pradžios mėnuo;

c)nusidėvėjimo bazė;

d)naudingo tarnavimo laikas pagal 22 straipsnį;

e)per einamąjį mokestinį laikotarpį sukauptas nusidėvėjimas;

f)bendra sukaupta nusidėvėjimo suma;

g)nusidėvėjimo bazė, atėmus bendrą sukauptą nusidėvėjimo sumą ir išskirtinį vertės sumažėjimą;

h)nusidėvėjimo įtraukimo į mokesčių deklaraciją skaičiavimo nutraukimo arba atnaujinimo mėnuo;

i)perleidimo mėnuo.

26 straipsnis
Pagerinimo išlaidų nuvertėjimas

1.Pagerinimo išlaidų nuvertėjimas apskaičiuojamas pagal taisykles, taikomas ilgalaikiam turtui, kuris buvo pagerintas, taip, tarsi jos būtų susijusios su naujai įsigytu ilgalaikiu turtu, įskaitant jo naudingo tarnavimo laiką pagal 22 straipsnio 2 dalį.

Nepaisant pirmos pastraipos, pagerinimo išlaidų, susijusių su nuomojamu ilgalaikiu turtu, nuvertėjimas apskaičiuojamas pagal 22 straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnį.

2.Jeigu mokesčio mokėtojas įrodo, kad apskaičiuotas likęs ilgalaikio nudėvimojo turto naudingo tarnavimo laikas yra trumpesnis nei 22 straipsnio 2 dalyje nurodytas turto naudingo tarnavimo laikas, to turto pagerinimo išlaidų nuvertėjimas apskaičiuojamas per tą trumpesnį laikotarpį.

27 straipsnis
Nenudėvimasis turtas

Nenudėvimasis turtas:

a)ilgalaikis materialusis turtas, kuris nesusidėvi ir nepasensta, pavyzdžiui, žemė, vaizduojamosios dailės kūriniai, antikvariniai daiktai arba juvelyriniai dirbiniai;

b)finansinis turtas.

28 straipsnis
Išskirtinis vertės sumažėjimas

1.BEFIT grupės narys, kuris įrodo, kad 27 straipsnio a punkte nurodyto nenudėvimojo ilgalaikio materialiojo turto vertė finansinių metų pabaigoje sumažėjo dėl force majeure arba trečiųjų šalių nusikalstamos veiklos, iš preliminaraus mokestinio rezultato gali atskaityti sumą, lygią šiam vertės sumažėjimui.

2.Jeigu turto, kurio nusidėvėjimas buvo apskaičiuotas praėjusiais finansiniais metais, kaip nurodyta 1 dalyje, vertė vėliau padidėja, tą padidėjimą atitinkanti suma pridedama prie preliminaraus mokestinio rezultato tais metais, kai vertė padidėjo.

Tačiau susumavus tokias pridėtas sumas gauta suma negali viršyti iš pradžių nustatytos atskaitymo sumos.

4 skirsnis
Terminų ir kiekybinio įvertinimo taisyklės

29 straipsnis
Atsargos ir nebaigti gaminiai

1.BEFIT grupės nario į finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai koreguojami taip, kad būtų atsižvelgta į skirtumą tarp atsargų ir nebaigtų gaminių vertės finansinių metų pradžioje ir pabaigoje, išskyrus atsargas ir nebaigtus gaminius, susijusius su ilgalaikėmis sutartimis, apibrėžtomis 32 straipsnyje.

2.Atsargų ir nebaigtų gaminių savikaina nustatoma nuosekliai, taikant FIFO metodą arba savikainos svertinio vidurkio metodą.

3.Atsargų ir nebaigtų gaminių, į kuriuos įtraukti elementai, kurie vienas kito tarpusavyje paprastai nepakeičia, bei pagamintų prekių arba suteiktų paslaugų, išskaidytų konkretiems projektams, savikaina nustatoma atskirai.

4.BEFIT grupės narys panašaus pobūdžio ir naudojimo atsargoms ir nebaigtiems gaminiams vertinti taiko tą patį metodą.

5.Atsargų ir nebaigtų gaminių savikaina apima visas įsigijimo išlaidas, tiesiogines perdirbimo išlaidas ir kitas tiesiogines išlaidas, patirtas vežant atsargas ir nebaigtus gaminius į jų buvimo vietą ir suteikiant jiems būklę, nustatytą atitinkamais finansiniais metais. Savikaina nurodoma be atskaitomo pridėtinės vertės mokesčio.

6.Atsargos ir nebaigti gaminiai vertinami paskutinę finansinių metų dieną pagal savikainą arba grynąją realizavimo vertę (mažesniąją iš jų). Grynoji realizavimo vertė – apskaičiuota pardavimo kaina įprastinės veiklos metu, atėmus apskaičiuotas pagaminimo išlaidas ir apskaičiuotas pardavimo išlaidas.

30 straipsnis
Atidėjiniai

1.BEFIT grupės nario į finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai koreguojami taip, kad į juos nebūtų įtraukta jokių atidėjinių suma.

2.Nukrypstant nuo 1 dalies, atidėjinių sumą įtraukti leidžiama, jei finansinių metų pabaigoje yra įvykdytos šios sąlygos:

a)BEFIT grupės narys turi teisinę prievolę arba pagrįsta tikėtis, kad jis ją turi;

b)tokia prievolė atsiranda dėl tais finansiniais metais arba ankstesniais finansiniais metais vykdytos veiklos ar sandorių;

c)atidėjinio, atsirandančio dėl tokios prievolės, suma gali būti patikimai įvertinta;

d)apmokėta suma sudarys išlaidas, kurios gali būti atskaitomos pagal šią direktyvą.

Nepaisant pirmos pastraipos, BEFIT grupės nario į finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai visada koreguojami taip, kad į juos nebūtų įtraukta jokių atidėjinių suma, kuri buvo įrašyta dėl neapibrėžtųjų nuostolių arba būsimo išlaidų padidėjimo.

3.Kai 1 dalies antros pastraipos a punkte nurodyta prievolė yra susijusi su veikla ar sandoriu, kurie bus tęsiami ateinančiais finansiniais metais, atidėjinio suma paskirstoma proporcingai numatomai veiklos arba sandorio trukmei.

Atidėjiniai pagal šį straipsnį peržiūrimi ir koreguojami kiekvienų finansinių metų pabaigoje. Apskaičiuojant preliminarų mokestinį rezultatą ateinančiais finansiniais metais, atsižvelgiama į sumas, kurios jau buvo atskaitytos pagal šį straipsnį.

31 straipsnis
Blogos skolos

1.BEFIT grupės nario į finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai koreguojami taip, kad į juos nebūtų įtraukta jokio atskaitymo suma, įrašyta dėl blogos skolos, nebent metų pabaigoje BEFIT grupės narys neprašė atlikti atskaitymo pagal 28 straipsnį ir yra įvykdytas vienas iš šių reikalavimų:

a)grupės narys ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kaip nurodyta 2 dalyje, mokėjimui gauti ir tikėtina, kad visa skola arba jos dalis nebus grąžinta, arba

b)grupės narys turi daug vienarūšių gautinų sumų, kurios visos turi būti gautos iš to paties verslo veiklos sektoriaus, ir gali patikimai apskaičiuoti būsimų blogų skolų sumą procentais su sąlyga, kad kiekvienos vienarūšės gautinos sumos vertė yra mažesnė nei 0,1 proc. visų vienarūšių gautinų sumų vertės. Kad suma būtų patikimai apskaičiuota, BEFIT grupės narys atsižvelgia į visus svarbius veiksnius, įskaitant ankstesnę patirtį.

2.Nustatydamas, ar imtasi visų pagrįstų priemonių, kad būtų gautas mokėjimas, BEFIT grupės narys atsižvelgia į bet kurį iš toliau išvardytų elementų, jei jie pagrįsti objektyviais įrodymais:

a)ar išieškojimo išlaidos proporcingos skolai;

b)ar yra kokių nors sėkmingo išieškojimo perspektyvų, įskaitant atvejus, kai skolininkas buvo paskelbtas nemokiu, pradėti teisiniai veiksmai arba ar buvo kreiptasi į skolų išieškotoją;

c)ar esamomis aplinkybėmis pagrįsta tikėtis, kad mokesčio mokėtojas imsis išieškojimo.

3.Kai bloga skola susijusi su gautina prekybos suma, be 1 dalyje nustatytų sąlygų, skolą atitinkanti suma į preliminarų mokestinį rezultatą įtraukiama kaip pajamos.

4.Nepaisant 1 dalies, BEFIT grupės nario į finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai koreguojami taip, kad į juos nebūtų įtraukta jokios blogos skolos suma, jei skolininkas yra kitas BEFIT grupės narys, bet kuri kita asocijuotoji įmonė arba, tuo atveju, kai skolininkas yra fizinis asmuo – jei skolininkas, jo sutuoktinis arba tiesiosios aukštutinės ar žemutinės linijos giminaitis dalyvauja valdant arba kontroliuojant BEFIT grupės narį arba tiesiogiai ar netiesiogiai valdo BEFIT grupės nario kapitalą.

5.Jei BEFIT grupės narys anksčiau atskaitė blogą skolą, kuri buvo padengta kitais finansiniais metais, jo į finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai tais finansiniais metais, kuriais skola padengiama, yra padidinami susigrąžinta suma.

32 straipsnis
Ilgalaikės sutartys

1.Taikant šį straipsnį ilgalaikė sutartis – sutartis, kuri atitinka šias sąlygas:

a)ji yra sudaryta dėl gamybos, instaliavimo ar statybos darbų arba dėl paslaugų teikimo;

b)jos terminas yra ilgesnis arba tikėtina, kad bus ilgesnis, negu 12 mėnesių.

2.BEFIT grupės nario į finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai koreguojami taip, kad į juos būtų įtrauktos tik su ilgalaike sutartimi susijusios pajamos, kurios buvo sukauptos sumai, atitinkančiai ilgalaikės sutarties dalį, kuri buvo įvykdyta atitinkamais finansiniais metais.

Šiuo tikslu ilgalaikės sutarties įvykdymo procentinė dalis nustatoma atsižvelgiant į tų finansinių metų išlaidų ir bendrų apskaičiuotų tos ilgalaikės sutarties išlaidų santykį.

3.BEFIT grupės nario į finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai koreguojami taip, kad būtų atsižvelgta į visas su ilgalaikėmis sutartimis susijusias išlaidas, kurios buvo patirtos per finansinius metus.

33 straipsnis
Apsidraudimas

1.Iš apsidraudimo priemonės gautas pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl vertinimo arba perleidimo veiksmų, BEFIT grupės nario yra vertinami taip pat kaip atitinkamas apdraustojo objekto pelnas ir nuostoliai.

Apsidraudimo ryšiai yra, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)apsidraudimo ryšiai yra iš anksto oficialiai nustatyti ir patvirtinti dokumentais;

b)tikimasi, kad apsidraudimas bus labai efektyvus, o efektyvumą galima patikimai įvertinti.

2.Jei apsidraudimo ryšiai nutrūksta arba jau turima finansinė priemonė vėliau pradedama laikyti apsidraudimo priemone ir dėl to jai pradedama taikyti kitokia apmokestinimo tvarka, bet koks skirtumas tarp apsidraudimo priemonės naujos rinkos vertės finansinių metų pabaigoje ir rinkos vertės to paties mokestinio laikotarpio pradžioje yra įtraukiamas į BEFIT grupės nario preliminarų mokestinį rezultatą.

Apsidraudimo priemonės rinkos vertė finansinių metų, kuriais tai priemonei pradėta taikyti kitokia apmokestinimo tvarka, pabaigoje sutampa su rinkos verte metų, einančių po to pasikeitimo, pradžioje.

5 skirsnis
Prisijungimas prie BEFIT grupės bei pasitraukimas iš jos ir įmonių restruktūrizavimas

34 straipsnis
Turto nusidėvėjimo ir įsipareigojimų nuvertėjimo pripažinimas, vertinimas ir terminai, kai prisijungiama prie BEFIT grupės arba pasitraukiama iš jos

1.Visas turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami jų verte, apskaičiuota pagal 7 straipsnyje nurodytą Sąjungoje priimtiną apskaitos standartą prieš pat šios direktyvos taikymo BEFIT grupės nariui pradžią.

2.Įmonės arba nuolatinės buveinės, kuriai ši direktyva nebetaikoma, turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami jų verte, apskaičiuota pagal šią direktyvą.

3.Įmonės arba nuolatinės buveinės, kuri per finansinius metus prisijungia prie BEFIT grupės arba pasitraukia iš jos, turto nusidėvėjimas yra apskaičiuojamas proporcingai kalendorinių mėnesių, per kuriuos įmonė arba nuolatinė buveinė priklausė BEFIT grupei tais finansiniais metais, skaičiui.

35 straipsnis
Ilgalaikio turto priskyrimas, kai prisijungiama prie BEFIT grupės

Nepaisant II skyriaus 3 skirsnyje nustatytų taisyklių, kai įmonė arba nuolatinė buveinė pereina iš valstybės narės pelno mokesčio sistemos ir prisijungia prie BEFIT grupės, taikomos šios taisyklės:

a)jeigu ilgalaikis turtas, kurio balansinė vertė mažesnė nei 5 000 EUR, prisijungimo prie BEFIT grupės dieną nebuvo iš dalies arba visiškai nudėvėtas, BEFIT grupės narys pakoreguoja savo į finansinę apskaitą įtrauktą grynąjį pelną arba nuostolius, kad į juos nebūtų įtraukta suma, atitinkanti likusią ilgalaikio turto grynąją vertę, kuri prisijungimo prie grupės dieną yra nurodyta atskirose finansinėse ataskaitose;

b)jeigu prisijungimo prie BEFIT grupės dieną vieno ar daugiau ilgalaikio turto objektų grynoji vertė atskirose finansinėse ataskaitose skiriasi nuo grynosios vertės mokesčių tikslais, bendra suma, atitinkanti tokį skirtumą visų atitinkamų ilgalaikio turto objektų atžvilgiu, priskiriama kiekvienam BEFIT grupės nariui tais finansiniais metais, kuriais jis prisijungia prie BEFIT grupės, ir preliminariame mokestiniame rezultate paskirstoma penkerių metų laikotarpiui. Kiekvieno BEFIT grupės nario į finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai atitinkamai koreguojami.

36 straipsnis
Ilgalaikės sutartys, kai prisijungiama prie BEFIT grupės

1.Įmonė arba nuolatinė buveinė, kuri prisijungia prie BEFIT grupės, pagal nacionalinės teisės aktuose nustatytas terminų taisykles atlieka koregavimą, kad į savo BEFIT mokesčio bazės dalį, nustatytą pagal III skyriaus taisykles, įtrauktų pajamų ir išlaidų, kurios pagal 32 straipsnį laikomos sukauptomis arba patirtomis iki šios direktyvos taikymo pradžios, bet kurios dar nebuvo įtrauktos į jos mokesčio bazę pagal anksčiau taikytą nacionalinį pelno mokesčio įstatymą, sumą.

2.Įmonė arba nuolatinė buveinė, kuri prisijungia prie BEFIT grupės, pirmaisiais finansiniais metais iš savo BEFIT mokesčio bazės dalies, nustatytos pagal III skyriaus taisykles, atskaito pagal ilgalaikę sutartį gautas pajamas, kurios anksčiau pagal nacionalinį pelno mokesčio įstatymą buvo apmokestinamos suma, didesne už sumą, kuri būtų buvusi įtraukta į jos preliminarų mokestinį rezultatą pagal 32 straipsnį.

3.Jei BEFIT grupės nario BEFIT mokesčio bazės dalis finansiniais metais yra mažesnė už atskaitomas sumas, nustatytas pagal 1 ir 2 dalis, BEFIT grupės narys bet kokią neįskaitytą sumą perkelia į būsimą laikotarpį ir išskaito iš savo BEFIT mokesčio bazės dalies kitais finansiniais metais.

37 straipsnis
Atidėjiniai, pajamos ir atskaitymai, kai prisijungiama prie BEFIT grupės

1.30 ir 31 straipsniuose nurodyti atidėjiniai ir blogų skolų atskaitymai atskaitomi tik tokiu atveju, jeigu jie susidaro dėl veiklos arba sandorių, kurie buvo vykdomi po to, kai BEFIT grupės nariui pradėta taikyti ši direktyva.

2.Pajamos, kurios pagal taikytiną Sąjungoje priimtiną apskaitos standartą, naudojamą pagal 7 straipsnį, laikomos sukauptomis iki šios direktyvos taikymo BEFIT grupės nariui pradžios, bet kurios dar nebuvo įtrauktos į jo mokesčio bazę pagal anksčiau taikytą nacionalinį pelno mokesčio įstatymą, yra pridedamos prie jam priskirtos dalies pagal atitinkamame nacionaliniame pelno mokesčio įstatyme nustatytas terminų taisykles.

3.Išlaidos, kurios patirtos po to, kai BEFIT grupės nariui pradėta taikyti ši direktyva, bet susijusios su anksčiau vykdyta veikla ar sandoriais ir kurios pagal taikomą nacionalinį pelno mokesčio įstatymą nebuvo atskaitytos, yra atskaitomos iš jam priskirtos dalies.

Jeigu pirmoje pastraipoje nurodytos išlaidos patiriamos praėjus daugiau nei penkeriems metams po to, kai įmonė arba nuolatinė buveinė prisijungia prie BEFIT grupės, tos išlaidos atskaitomos iš jos preliminaraus mokestinio rezultato prieš sumuojant ir paskirstant pelną.

Pagal nacionalinį pelno mokesčio įstatymą patirtos išlaidos, kurios dar nebuvo atskaitytos, kai BEFIT grupės nariui pradėta taikyti ši direktyva, yra atskaitomos tik iš jam priskirtos BEFIT mokesčio bazės dalies, apskaičiuotos pagal III skyrių, lygiomis dalimis per penkerius finansinius metus. Išlaidos, susijusios su skolinimosi išlaidomis, atskaitomos pagal 13 straipsnį.

Jei finansiniais metais BEFIT grupės nariui priskirtos BEFIT mokesčio bazės dalies nepakanka, kad būtų įskaitytos visos pirmoje ir trečioje pastraipose nurodytos sumos, BEFIT grupės narys neįskaitytas sumas perkelia į būsimą laikotarpį ir išskaito iš savo BEFIT mokesčio bazės dalies kitais finansiniais metais.

4.Bet kokia suma, atskaityta iki šios direktyvos taikymo BEFIT grupės nariui pradžios, dar kartą negali būti atskaitoma.

38 straipsnis
Nuostoliai, patirti prieš prisijungiant prie grupės

Kai įmonė arba nuolatinė buveinė prisijungia prie BEFIT grupės, visi neįskaityti nuostoliai, patirti iki prisijungimo dienos, pagal atitinkamai jos rezidavimo vietos mokesčių tikslais arba buveinės valstybės narės pelno mokesčio įstatymą yra atskaitomi iš jos BEFIT mokesčio bazės dalies, nustatytos pagal III skyrių.

39 straipsnis
Grupės veiklos nutraukimas

1.Kai BEFIT grupės veikla nutraukiama, finansiniai metai baigiami ir tų finansinių metų BEFIT mokesčio bazė paskirstoma kiekvienam BEFIT grupės nariui pagal III skyriuje nustatytas taisykles.

2.BEFIT grupės narių turto nusidėvėjimas BEFIT grupės veiklos nutraukimo finansiniais metais apskaičiuojamas proporcingai kalendorinių mėnesių, kuriuos BEFIT grupė vykdė veiklą tais finansiniais metais, skaičiui.

40 straipsnis
Verslo reorganizavimas

1.Nedarant poveikio 9 straipsniui, BEFIT grupės narys, kuris per finansinius metus perleidžia turtą ir įsipareigojimus, apskaičiuodamas savo preliminarų mokestinį rezultatą įtraukia dėl tokio perleidimo atsiradusį pelną arba nuostolius.

Turtą ir įsipareigojimus įsigyjantis BEFIT grupės narys savo pajamas arba nuostolius perleidimo metu nustato remdamasis įsigyto turto ir įsipareigojimų rinkos verte, buvusia įsigijimo metu.

2.Nepaisant 1 dalies, kai turtas ir įsipareigojimai perleidžiami vykdant reorganizavimą, apibrėžtą Tarybos direktyvos 2009/133/EB 34 2 straipsnyje:

a)BEFIT grupės narys, perleidžiantis turtą ir įsipareigojimus, apskaičiuodamas savo preliminarų mokestinį rezultatą neįtraukia jokio gauto pelno ar nuostolių;

b)turtą ir įsipareigojimus įsigyjantis BEFIT grupės narys nustato savo preliminarų tų ir vėlesnių finansinių metų mokestinį rezultatą, naudodamas vertę mokesčių tikslais, kokia ji yra perleidimo metu ir kaip ji apibrėžta Direktyvos 2009/133/EB 4 straipsnyje.

41 straipsnis
Atleidimo nuo mokesčio netaikymas akcijų perleidimo atveju

1.Nepaisant 9 straipsnio, jei dėl akcijų perleidimo BEFIT grupės narys pasitraukia iš BEFIT grupės ir tais pačiais arba ankstesniais finansiniais metais šis BEFIT grupės narys pagal BEFIT grupės vidaus sandorį įsigijo vieną ar daugiau ilgalaikio turto objektų, suma, atitinkanti pelną arba nuostolius, atsiradusius dėl šio ilgalaikio turto perleidimo BEFIT grupės viduje, yra įtraukiama į BEFIT grupės nario, kuriam šis turtas priklausė iki perleidimo BEFIT grupės viduje, į finansinę apskaitą įtrauktą grynąjį pelną arba nuostolius.

Pirma pastraipa netaikoma, jei BEFIT grupės narys įrodo, kad BEFIT grupės vidaus sandoris buvo vykdomas dėl pagrįstų komercinių priežasčių.

2.Suma, atitinkanti pelną arba nuostolius, atsirandančius dėl 1 dalyje nurodyto perleidimo BEFIT grupės viduje, yra ilgalaikio turto rinkos vertė tuo metu, kai BEFIT grupės narys pasitraukia iš grupės, atėmus ilgalaikio turto vertę mokesčių tikslais arba 29 straipsnyje nurodytą savikainą.

3.Laikoma, kad pelną arba nuostolius, atsiradusius dėl perleidimo BEFIT grupės viduje, gavo BEFIT grupės narys, turėjęs turtą iki 1 dalyje nurodyto BEFIT grupės vidaus sandorio.

III SKYRIUS
PRELIMINARIŲ MOKESTINIŲ REZULTATŲ SUMAVIMAS IR BEFIT MOKESČIO BAZĖS PASKIRSTYMAS

1 skirsnis
BEFIT mokesčio bazė

42 straipsnis
BEFIT mokesčio bazės apskaičiavimas

1.Kad būtų gauta BEFIT mokesčio bazė, susumuojami visų BEFIT grupės narių preliminarūs mokestiniai rezultatai, nustatyti pagal II skyriuje išdėstytas taisykles.

2.Jei konkrečiais metais BEFIT mokesčio bazė yra:

a)teigiama suma – pelnas paskirstomas pagal 45 straipsnį;

b)neigiama suma – nuostoliai perkeliami į būsimą laikotarpį ir įskaitomi į kito laikotarpio teigiamą BEFIT mokesčio bazę.

3.Taikant 1 dalį, kiekvieno BEFIT grupės nario preliminarus mokestinis rezultatas perskaičiuojamas į eurus (EUR) pagal Europos Centrinio Banko nustatytą valiutos kursą, galiojusį paskutinę kalendorinių metų dieną arba, jei finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais, paskutinę finansinių metų dieną.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, jeigu deklaracijas teikiantis subjektas yra rezidentas mokesčių tikslais valstybėje narėje, kuri nėra įsivedusi euro, kiekvieno BEFIT grupės nario preliminarus mokestinis rezultatas perskaičiuojamas į valiutą, kuri yra teisėta mokėjimo priemonė toje valstybėje narėje.

43 straipsnis
Išskaičiuojamieji mokesčiai ir kiti mokesčiai prie pajamų šaltinio

1.Valstybės narės BEFIT grupės vidaus sandorių neapmokestina išskaičiuojamaisiais mokesčiais ar kitais mokesčiais prie pajamų šaltinio, nebent tikrasis mokėjimo savininkas nėra BEFIT grupės narys.

2.Jei valstybė narė taiko išskaičiuojamąjį mokestį, susijusį su BEFIT grupės nario autorinių atlyginimų ar palūkanų mokėjimu gavėjui, kuris nėra tos pačios BEFIT grupės narys, arba taikydama 1 dalį pagal taikytinas nacionalinės teisės taisykles ir sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, išskaičiuojamasis mokestis už tuos finansinius metus, kuriais jis buvo priskaičiuotas, yra padalijamas valstybėms narėms taikant 45 straipsnyje nurodytą paskirstymo metodą.

44 straipsnis
Mokesčių kreditai už mokesčiu prie pajamų šaltinio apmokestinamas pajamas

1.Jei BEFIT grupės narys gauna pajamų, kurios buvo apmokestintos kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, mokesčių kreditas suteikiamas pagal taikomą sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo arba nacionalinę teisę ir padalijamas BEFIT grupės nariams taikant 45 straipsnyje nurodytą bazinio paskirstymo metodą.

2.Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, mokesčių kreditas nesuteikiamas, jei BEFIT grupės nario gautos pajamos neįtraukiamos į jo į finansinę apskaitą įtrauktą grynąjį pelną arba nuostolius pagal 8, 9 arba 12 straipsnį.

3.1 dalyje nurodytas mokesčių kreditas apskaičiuojamas kiekvienai valstybei narei ar trečiajai valstybei atskirai, taip pat atskirai kiekvienai pajamų rūšiai. Jis neviršija sumos, kuri gaunama BEFIT grupės nariui priskirtoms pajamoms pritaikius valstybės narės, kurioje šis BEFIT grupės narys yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, pelno mokesčio tarifą.

Apskaičiuojant 1 dalyje nurodytą mokesčių kreditą, pajamų suma sumažinama susijusių atskaitomų išlaidų suma.

2 skirsnis
BEFIT mokesčio bazės paskirstymas

45 straipsnis
Pereinamuoju laikotarpiu taikoma paskirstymo taisyklė

1.Kiekvienais finansiniais metais ne vėliau kaip nuo 2028 m. liepos 1 d. iki 2035 m. birželio 30 d. (toliau – pereinamasis laikotarpis) BEFIT mokesčio bazė paskirstoma BEFIT grupės nariams taikant bazinio paskirstymo procentą.

Grupėms, kurioms ši direktyva pradedama taikyti pasibaigus pirmiesiems finansiniams metams, kai ši direktyva pradedama taikyti, pirmoje pastraipoje nurodytas pereinamasis laikotarpis baigiasi ne vėliau kaip 2035 m. birželio 30 d.

2.Bazinio paskirstymo procentas kiekvienam BEFIT grupės nariui apskaičiuojamas taip:

Bazinis paskirstymas = *100

čia:

a)BEFIT grupės nario apmokestinamasis rezultatas – ankstesnių trejų finansinių metų apmokestinamojo rezultato vidurkis.

Pirmaisiais finansiniais metais, kuriais BEFIT grupei taikoma ši direktyva, tie apmokestinamieji rezultatai nustatomi pagal valstybės narės, kurioje BEFIT grupės narys yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, nacionalines pelno mokesčio taisykles.

Antraisiais finansiniais metais, kuriais BEFIT grupei taikoma ši direktyva, tie apmokestinamieji rezultatai nustatomi taip: pirmųjų finansinių metų, kuriais BEFIT grupei taikoma ši direktyva – pagal šios direktyvos II skyrių, o dvejų ankstesnių finansinių metų – pagal atitinkamos valstybės narės nacionalines taisykles.

Trečiaisiais finansiniais metais, kuriais BEFIT grupei taikoma ši direktyva, tie apmokestinamieji rezultatai nustatomi taip: pirmųjų dvejų finansinių metų, kuriais BEFIT grupei taikoma ši direktyva – pagal šios direktyvos II skyrių, o finansinių metų, einančių prieš pat juos, – pagal atitinkamos valstybės narės nacionalines taisykles.

Nuo ketvirtųjų finansinių metų, kuriais BEFIT grupei taikoma ši direktyva, tie apmokestinamieji rezultatai nustatomi pagal šios direktyvos II skyrių;

b)bendras BEFIT grupės apmokestinamasis rezultatas – visų BEFIT grupės narių ankstesnių trejų finansinių metų apmokestinamųjų rezultatų vidurkių, nurodytų a punkte, suma.

Taikant šią dalį, BEFIT grupės nario, kurio apmokestinamasis rezultatas yra neigiamas, bazinio paskirstymo procentas yra lygus nuliui.

3.Taikydamos 2 dalį, valstybės narės savo rizikos vertinimo sistemą, skirtą BEFIT grupės vidaus sandorių kainodarai, struktūrizuoja taip:

a)mažos rizikos zona: kai BEFIT grupės nario iš BEFIT grupės vidaus sandorių patirtos išlaidos arba gautos pajamos per finansinius metus padidėja mažiau nei 10 proc., palyginti su ankstesnių trejų finansinių metų išlaidų arba pajamų iš BEFIT grupės vidaus sandorių vidurkiu;

b)didelės rizikos zona: kai BEFIT grupės nario iš BEFIT grupės vidaus sandorių patirtos išlaidos arba gautos pajamos per finansinius metus padidėja 10 proc. arba daugiau, palyginti su ankstesnių trejų finansinių metų išlaidų arba pajamų iš BEFIT grupės vidaus sandorių vidurkiu.

4.Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad reikalavimų neįvykdymo rizikos vertinimo mechanizmus struktūrizuotų laikydamosi šių principų:

a)mažos rizikos zona: atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos daro prielaidą, kad konkretaus BEFIT grupės nario BEFIT grupės vidaus sandorių kainodara atitinka ištiestosios rankos principą;

b)didelės rizikos zona: atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos daro prielaidą, kad konkretaus BEFIT grupės nario BEFIT grupės vidaus sandorių kainodara neatitinka ištiestosios rankos principo ir padidėjimo dalis, viršijanti 10 proc., nepripažįstama apskaičiuojant to BEFIT grupės nario bazinio paskirstymo procentą.

Nepaisant b punkto pirmoje pastraipoje išdėstytos taisyklės, BEFIT grupės narys turi teisę valstybės narės, kurioje jis yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, kompetentingai institucijai pateikti įrodymų, kad atitinkamų BEFIT grupės vidaus sandorių kainodara nustatyta laikantis ištiestosios rankos principo. Tokiu atveju, apskaičiuojant to BEFIT grupės nario bazinio paskirstymo procentą, pripažįstama visa įrodymais pagrįsta atitinkamų BEFIT grupės vidaus sandorių išlaidų suma.

5.Nepaisant 13 straipsnio 2 dalies, Tarybos direktyvos (ES) 2016/1164 2 straipsnyje nurodytos viršijančios skolinimosi sąnaudos, atsirandančios dėl BEFIT grupės narių sandorio, nėra pripažįstamos apskaičiuojant BEFIT grupės nario, kuris patiria tokias sąnaudas, bazinio paskirstymo procentą.

6.Jei 1 dalyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu BEFIT grupės struktūra pasikeičia dėl to, kad prie grupės prisijungia naujų narių arba iš jos pasitraukia nariai, bazinio paskirstymo procentas yra perskaičiuojamas pagal 2 dalį. Kiekvienam BEFIT grupės nariui BEFIT mokesčio bazė paskirstoma pagal naują bazinio paskirstymo procentą laikotarpiui, kuris lieka iki šio laikotarpio pabaigos, nebent dėl vėlesnių BEFIT grupės struktūros pokyčių reikėtų iš naujo apskaičiuoti bazinio paskirstymo procentą.

7.Jei 1 dalyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu BEFIT grupės struktūra pasikeičia dėl to, kad įsteigiama viena ar daugiau naujų įmonių, kurios atitinka kriterijus, kad būtų laikomos BEFIT grupės narėmis, 2 dalyje nustatytos BEFIT mokesčio bazės paskirstymo taisyklės netaikomos naujiems BEFIT grupės nariams pirmaisiais finansiniais metais. Vėlesniais finansiniais metais iki to pereinamojo laikotarpio pabaigos naujų BEFIT grupės narių bazinio paskirstymo procentas apskaičiuojamas pagal 2 dalį.

8.Jei grupei šios direktyvos taisyklės pradedamos taikyti vėliau nei 2028 m. liepos 1 d., bazinis paskirstymas apskaičiuojamas pagal 2 dalį. Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, BEFIT mokesčio bazė paskirstoma BEFIT grupės nariams likusiai 1 dalyje nurodyto pereinamojo laikotarpio daliai.

9.Komisija atlieka išsamią pereinamojo laikotarpio taisyklės peržiūrą, kurios metu parengia tyrimą dėl galimos pasirinktų formulės veiksnių sudėties ir svorio ir iki 1 dalyje nurodyto pereinamojo laikotarpio trečiųjų finansinių metų pabaigos pateikia Tarybai ataskaitą. Komisija, atsižvelgdama į šios ataskaitos išvadas ir manydama, kad tai tikslinga, gali pereinamuoju laikotarpiu priimti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiama ši direktyva ir nustatomas BEFIT mokesčio bazės paskirstymo metodas, pagal kurį taikoma proporcingo paskirstymo formulė ir remiamasi veiksniais.

10.1–8 dalyse nustatytos taisyklės toliau taikomos tol, kol įsigalios jų pakeitimas.

46 straipsnis
Veikla pradinės grandies sektoriuje

1.Nukrypstant nuo 42–45 straipsnių, kai BEFIT grupės nario pagrindinė veikla yra gavyba, jo pajamos, išlaidos ir kiti atskaitomi straipsniai, susiję su tokia veikla, yra priskiriami BEFIT grupės nariui, esančiam valstybėje narėje, kurioje vykdoma gavyba.

Jei valstybėje narėje, kurioje vykdoma gavyba, rezidentas mokesčių tikslais yra daugiau nei vienas BEFIT grupės narys, pajamos, išlaidos ir kiti atskaitomi straipsniai, susiję su tokia veikla, yra priskiriami kiekvienam tokiam BEFIT grupės nariui proporcingai jo bazinio paskirstymo procentui.

2.Nukrypstant nuo 42–45 straipsnių, jei valstybėje narėje, kurioje vykdoma gavyba, nėra BEFIT grupės nario arba kai gavyba vykdoma trečiosios valstybės jurisdikcijoje, pajamos, išlaidos ir kiti atskaitomi straipsniai, susiję su tokia veikla, yra priskiriami jas sukaupusiam BEFIT grupės nariui.

47 straipsnis
   Laivybos veiklai, kuriai netaikoma tonažo mokesčio tvarka, vidaus vandenų transportui ir oro transportui taikoma išimtis

1.Nukrypstant nuo 42–45 straipsnių ir nedarant poveikio 15 straipsniui, į BEFIT mokesčio bazę neįtraukiamos pajamos, išlaidos ir kiti atskaitomi straipsniai, susiję su toliau nurodyta veikla bet kuriuo iš šių atvejų:

a)tarptautiniais maršrutais plaukiojančių laivų eksploatavimo, kai apmokestinamajam rezultatui netaikoma tonažo mokesčio tvarka;

b)tarptautiniais maršrutais skraidančių orlaivių eksploatavimo;

c)vidaus vandenų keliais plaukiojančių laivų eksploatavimo.

Pirmoje pastraipoje nurodytos pajamos, išlaidos ir kiti atskaitomi straipsniai priskiriami tam BEFIT grupės nariui atsižvelgiant į kiekvieną sandorį atskirai ir jiems taikomi koregavimai dėl kainodaros laikantis ištiestosios rankos principo.

2.Taikant 5 straipsnį atsižvelgiama į bet kokį BEFIT grupės nario dalyvavimą 1 dalyje nurodytoje veikloje ir jo dalyvavimą valdant tokią veiklą vykdančios įmonės kapitalą.

48 straipsnis
Iš priskirtos dalies atskaitomi straipsniai

1.BEFIT grupės narys jam priskirtą dalį padidina arba sumažina šiais straipsniais:

a)neįskaitytais nuostoliais, patirtais prieš pradedant taikyti šios direktyvos taisykles, – pagal 38 straipsnį;

b)pajamomis ir išlaidomis, sukauptomis arba patirtomis iki šios direktyvos taikymo BEFIT grupės nariui pradžios, bet kurios dar nebuvo įtrauktos į jo mokesčio bazę pagal anksčiau taikytą nacionalinį pelno mokesčio įstatymą, – pagal 36 straipsnio 1 dalį;

c)pagal ilgalaikę sutartį gautomis pajamomis, kurios anksčiau pagal nacionalinį pelno mokesčio įstatymą buvo apmokestinamos suma, didesne už sumą, kuri būtų buvusi įtraukta į jo preliminarų mokestinį rezultatą pagal 32 straipsnį, – pagal 36 straipsnio 2 dalį;

d)pajamomis, sukauptomis iki šios direktyvos taikymo BEFIT grupės nariui pradžios, bet kurios dar nebuvo įtrauktos į jo mokesčio bazę pagal anksčiau taikytą nacionalinį pelno mokesčio įstatymą, – pagal 37 straipsnio 2 dalį;

e)išlaidomis, kurios patirtos po to, kai BEFIT grupės nariui pradėtos taikyti šioje direktyvoje nustatytos taisyklės, bet susijusios su anksčiau vykdyta veikla ar sandoriais ir kurios pagal taikomą nacionalinį pelno mokesčio įstatymą nebuvo atskaitytos, – pagal 37 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą;

f)pagal nacionalinį pelno mokesčio įstatymą patirtomis išlaidomis, kurios dar nebuvo atskaitytos, kai BEFIT grupės nariui pradėta taikyti ši direktyva, – pagal 37 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą;

g)bet kokia neįskaityta suma, perkelta į būsimą laikotarpį, – pagal 36 straipsnio 3 dalį ir 37 straipsnio 3 dalies 4 pastraipą;

h)labdaros įstaigoms teikiamomis dovanomis ir aukomis tiek, kiek jos atskaitomos pagal valstybės narės, kurioje BEFIT grupės narys yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, pelno mokesčio įstatymą;

i)pensijų atidėjiniais tiek, kiek jie atskaitomi pagal valstybės narės, kurioje BEFIT grupės narys yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, pelno mokesčio įstatymą;

j)vietos mokesčiais tiek, kiek jie atskaitomi pagal valstybės narės, kurioje BEFIT grupės narys yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, pelno mokesčio įstatymą.

2.Be 1 dalyje išvardytų koregavimų, valstybė narė gali leisti papildomais straipsniais padidinti arba sumažinti BEFIT grupės nariams, kurie toje valstybėje narėje yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę, priskirtą dalį.

49 straipsnis
Paskirstytojo pelno mokesčio sistemos

1.Jei BEFIT grupės narys yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę valstybėje narėje, kuri taiko pelno mokesčio sistemą, pagal kurią pelno mokestis taikomas tik tada, kai tas pelnas paskirstomas arba laikomas paskirstytinu akcininkams arba kai įmonė patiria tam tikrų išlaidų, kurios apmokestinamos pagal vidaus teisę (toliau – paskirstytojo pelno mokesčio sistema), tam BEFIT grupės nariui pagal 45 straipsnį priskirta dalis koreguojama atsižvelgiant į per finansinius metus paskirstytas sumas.

2.Priskirtos dalies koregavimas apskaičiuojamas taip:

čia:

a)finansinės pajamos – tai finansinių metų pajamos, įskaitant rezervus, kurias galima paskirstyti pagal paskirstytojo pelno mokesčio sistemą;

b)priskirta dalis – BEFIT grupės nariui finansiniais metais pagal 45 straipsnį priskirta dalis, įskaitant bet kokią likusią ankstesnių finansinių metų dalį, BEFIT grupės nariui apskaičiuotą pagal 4 dalį;

c)paskirstytasis pelnas – BEFIT grupės nario finansiniais metais paskirstytos sumos ir kitos išlaidos, kurios apmokestinamos pagal paskirstytojo pelno mokesčio sistemą.

3.Jei pakoreguota BEFIT grupės nariui priskirta dalis, apskaičiuota pagal 2 dalį, yra mažesnė už jam priskirtą dalį, šių dviejų sumų likutis perkeliamas į kitus finansinius metus ir pridedamas prie BEFIT grupės nariui kitais finansiniais metais pagal šį straipsnį priskirtos dalies.

4.Pakoreguota priskirta dalis, apskaičiuota pagal 2 dalį, padidinama neatskaitomomis išlaidomis, kurios finansiniais metais iš karto apmokestinamos pagal paskirstytojo pelno mokesčio sistemą valstybėje narėje, kurioje BEFIT grupės narys yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę.

IV SKYRIUS
Supaprastintas požiūris į sandorių kainodaros reikalavimų laikymąsi

50 straipsnis
Taikymo srities nustatymo kriterijai

1.Valstybės narės supaprastintą požiūrį į sandorių kainodaros reikalavimų laikymąsi taiko toliau išvardytoms veiklos rūšims, jei ta veikla vykdoma sudarant sandorius tarp BEFIT grupės nario ir asocijuotosios įmonės, nepriklausančios BEFIT grupei:

a)platinimo veiklai, kurią vykdo 2 dalyje apibūdintas mažos rizikos platintojas, kuris yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę valstybėje narėje;

b)gamybos veiklai, kurią vykdo 3 dalyje apibūdintas gamintojas pagal sutartį, kuris yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę valstybėje narėje.

2.Taikant 1 dalies a punktą, mažos rizikos platintojas yra subjektas, kuris platina iš asocijuotųjų įmonių įsigytas prekes. Platinimo veikla pasižymi šiomis savybėmis:

a)ji vykdoma pagal tikslų sandorio apibrėžimą, pasižymi ekonomiškai svarbiomis savybėmis, kurios gali būti patikimai įkainotos taikant vienpusį sandorių kainodaros metodą, pagal kurį tikrinama šalis yra platintojas;

b)platintojui nepriklauso dalis platinamų produktų ir (arba) paslaugų intelektinės nuosavybės teisinės ar ekonominės nuosavybės;

c)platinimo veikla yra pagrindinė platintojo atliekama funkcija;

d)platintojas neprisiima jokios rizikos arba prisiima ribotą riziką, susijusią su rinka, atsargomis ir blogomis paskolomis.

3.Taikant 1 dalies b punktą, gamintojas pagal sutartį yra asocijuotoji įmonė, kuri vykdo gamybos veiklą kontroliuojant pagrindiniam subjektui ir pasižymi šiomis savybėmis:

a)gamybos veikla, vykdoma pagal tikslų sandorio apibrėžimą, pasižymi ekonomiškai svarbiomis savybėmis, kurios gali būti patikimai įkainotos taikant vienpusį sandorių kainodaros metodą, pagal kurį tikrinama šalis yra gaminantis subjektas;

b)gamintojui nepriklauso dalis gaminamų produktų intelektinės nuosavybės teisinės ar ekonominės nuosavybės;

c)gamybos veikla yra pagrindinė gamintojo atliekama funkcija;

d)gamintojas neprisiima jokios rizikos arba prisiima ribotą riziką, susijusią su kaina, rinka, atsargomis, pajėgumų naudojimu ir blogomis paskolomis.

4.Jei asocijuotoji įmonė vykdo daugiau nei vienos rūšies ekonominę veiklą, ji ir toliau gali laikytis supaprastinto požiūrio, jei tenkinama bet kuri iš šių sąlygų:

a)kitą ekonominę veiklą, nei platinimas ar gamyba, galima tinkamai atskirti ir atskirai įkainoti;

b)kita ekonominė veikla, nei platinimas ar gamyba, gali būti laikoma pagalbine ir yra nereikšminga arba nesukuria didelės pridėtinės vertės platinimui ar gamybai.

51 straipsnis
Atitikties užtikrinimo sistema

1.Valstybės narės struktūrizuoja 50 straipsnyje nurodytai veiklai taikomą rizikos vertinimo sistemą taip, kad ją sudarytų trys sandorių kainodaros rizikos zonos.

2.Rizikos zonos nustatomos naudojant pelningumo, nustatyto taikant 53 straipsnyje nurodytus Sąjungos viešuosius lyginamuosius rodiklius, tarpkvartilinį intervalą.

3.50 straipsnyje nurodytos veiklos rūšys vertinamos kaip mažos, vidutinės arba didelės rizikos, atsižvelgiant į tai, kaip jų tam tikrų metų pelningumas, nustatytas pagal 52 straipsnį, palyginamas su naujausių viešųjų lyginamųjų rodiklių, parengtų iki tų metų pabaigos, tarpkvartiliniu intervalu.

4.Valstybės narės taiko šią rizikos sistemą:

5.Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad reikalavimų neįvykdymo rizikos vertinimo mechanizmus struktūrizuotų laikydamosi šių principų:

a)Mažos rizikos zona: valstybių narių kompetentingos institucijos negali skirti papildomų atitikties užtikrinimo išteklių tolesnei sandorių kainodaros rezultatų peržiūrai. Nepaisant to, valstybių narių kompetentingos institucijos išlaiko teisę atlikti mokesčių mokėtojo, kuris patenka į mažos rizikos zoną, pelno maržų sandorių kainodaros koregavimus.

b)Vidutinės rizikos zona: valstybių narių kompetentingos institucijos, naudodamos turimus duomenis, gali stebėti rezultatus ir susisiekti su mokesčių mokėtoju, kad geriau suprastų jo aplinkybes, prieš nuspręsdamos, ar skirti atitikties užtikrinimo išteklių rizikos vertinimams ir auditams atlikti.

c)Didelės rizikos zona: valstybių narių kompetentingos institucijos gali rekomenduoti mokesčių mokėtojui peržiūrėti savo sandorių kainodaros politiką ir gali nuspręsti inicijuoti peržiūrą arba auditą.

52 straipsnis
Pelningumo vertinimas

1.Valstybės narės nustato tinkamą teisinę sistemą, pagal kurią jų kompetentingos institucijos galėtų įvertinti 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos platinimo veiklos pelningumą, kaip pelno rodiklį naudodamos pajamas neatskaičius palūkanų ir mokesčių, palyginti su pardavimo pajamomis.

2.Valstybės narės nustato tinkamą teisinę sistemą, pagal kurią jų kompetentingos institucijos galėtų įvertinti 50 straipsnio 3 dalyje nurodytos gamybos veiklos pelningumą, kaip pelno rodiklį naudodamos pajamas neatskaičius palūkanų ir mokesčių, palyginti su visomis išlaidomis.

53 straipsnis
Viešieji lyginamieji rodikliai

1.50 straipsnyje nurodytos veiklos rizikos zona nustatoma atitinkamai pagal viešuosius platinimo ir gamybos veiklos lyginamuosius rodiklius.

2.Platinimo veiklos viešieji lyginamieji rodikliai atspindi vidaus rinkoje veikiančių nepriklausomų subjektų, vykdančių daugiausia platinimo veiklą, kurios savybės panašios į 50 straipsnio 2 dalyje aprašytos veiklos savybes, pelningumą.

3.Gamybos veiklos viešieji lyginamieji rodikliai atspindi vidaus rinkoje veikiančių nepriklausomų subjektų, vykdančių daugiausia gamybos veiklą, kurios savybės panašios į 50 straipsnio 3 dalyje aprašytos veiklos savybes, pelningumą.

4.Rizikos zona nustatoma naudojant nepriklausomų subjektų penkerių metų vidutinio pelningumo, nustatyto taikant viešuosius lyginamuosius rodiklius, tarpkvartilinį intervalą.

5.Komisija įgyvendinimo aktu, kuriuo nustatomos būtinos praktinės priemonės, nustato paieškos kriterijus, pagal kuriuos nustatomi palyginamieji rodikliai, kad būtų galima nustatyti tinkamus mažos rizikos platinimo ir gamybos pagal sutartį veiklos lyginamuosius rodiklius. Lyginamųjų rodiklių rezultatai skelbiami Komisijos interneto svetainėje, kad mokesčių mokėtojai galėtų nustatyti savo veiklos rizikos zoną. Lyginamieji rodikliai atnaujinami kas trejus metus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 73 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

V SKYRIUS
ADMINISTRAVIMAS IR PROCEDŪROS

1 skirsnis
Bendrosios nuostatos

54 straipsnis
BEFIT grupės sudarymas ir veiklos nutraukimas

1.BEFIT grupei ši direktyva taikoma penkerius metus, o jos galiojimas automatiškai pratęsiamas penktųjų metų pabaigoje, nebent pranešama apie veiklos nutraukimą dėl to, kad grupė nebeatitinka 2 straipsnio 1 dalies sąlygų.

2.Grupės, kurios pagal 2 straipsnio 7 dalį pasirinko, kad joms būtų taikoma ši direktyva, yra įpareigotos ją taikyti penkerius metus. Pasibaigus penkerių metų laikotarpiui, taisyklės nebetaikomos, išskyrus atvejus, kai deklaracijas teikiantis subjektas praneša deklaravimo institucijai apie pasirinkimą pratęsti šios direktyvos taikymą. Šiuo tikslu deklaracijas teikiantis subjektas pateikia deklaravimo institucijai įrodymus, kad 2 straipsnio 7 dalyje nustatyti tinkamumo reikalavimai yra įvykdyti ir kad nėra pagrindo neleisti pratęsti taikymo.

55 straipsnis
Finansiniai metai

1.Finansiniai metai yra tie patys visiems BEFIT grupės nariams ir trunka 12 mėnesių. Prisijungimo prie BEFIT grupės metais BEFIT grupės narys suderina savo finansinius metus su BEFIT grupės finansiniais metais.

2.BEFIT grupės nariui priskirta dalis už metus, kuriais jis prisijungia prie BEFIT grupės, yra apskaičiuojama proporcingai kalendorinių mėnesių, kuriais BEFIT grupės narys priklausė BEFIT grupei, skaičiui.

3.BEFIT grupės nariui priskirta dalis už metus, kuriais jis pasitraukia iš BEFIT grupės, yra apskaičiuojama proporcingai kalendorinių mėnesių, kuriais BEFIT grupės narys priklausė BEFIT grupei, skaičiui.

56 straipsnis
Deklaracijas teikiančio subjekto pasikeitimas

Deklaracijas teikiantis subjektas negali būti pakeistas, išskyrus atvejus, kai jis nebeatitinka 3 straipsnio 10 dalyje nurodytų sąlygų. Tuomet grupė paskiria naują deklaracijas teikiantį subjektą pagal 3 straipsnio 10 dalies sąlygas. Jei grupė deklaracijas teikiančio subjekto nepaskiria per du mėnesius nuo tos dienos, kai ankstesnis deklaracijas teikiantis subjektas nebeatitinka sąlygų, BEFIT grupės deklaracijas teikiantį subjektą paskiria 60 straipsnyje nurodyta BEFIT komanda.

2 skirsnis
BEFIT informacijos deklaracija

57 straipsnis
BEFIT informacijos deklaracijos pateikimas

1.Deklaracijas teikiantis subjektas BEFIT grupės BEFIT informacijos deklaraciją pateikia deklaravimo institucijai, išskyrus atvejus, kai BEFIT grupė yra vietos subjektų grupė.

2.BEFIT informacijos deklaracija deklaravimo institucijai pateikiama ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

3.BEFIT informacijos deklaracijoje pateikiama ši informacija:

a)deklaracijas teikiančio subjekto ir kitų BEFIT grupės narių identifikavimo duomenys, įskaitant jų mokesčių mokėtojų identifikacinius numerius, jei jie yra, ir valstybė narė, kurioje BEFIT grupės nariai yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę;

b)informacija apie bendrą BEFIT grupės įmonių struktūrą, įskaitant kitų BEFIT grupės narių turimą BEFIT grupės narių nuosavybės dalį;

c)finansiniai metai, su kuriais susijusi BEFIT informacijos deklaracija;

d)informacija apie šiuos elementus ir jų apskaičiavimas:

i)kiekvieno BEFIT grupės nario preliminaraus mokestinio rezultato apskaičiavimo rezultatą;

ii)BEFIT mokesčio bazę;

iii)kiekvienam BEFIT grupės nariui priskirtą dalį;

iv)informaciją apie bazinio paskirstymo procentą, apskaičiuotą pagal 45 straipsnį.

4.Deklaravimo institucija BEFIT informacijos deklaraciją nedelsdama perduoda visų valstybių narių, kuriose BEFIT grupės nariai yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, kompetentingoms institucijoms.

58 straipsnis
Pranešimas apie klaidas BEFIT informacijos deklaracijoje

1.Deklaracijas teikiantis subjektas apie klaidas BEFIT informacijos deklaracijoje deklaravimo institucijai praneša per du mėnesius nuo tokios deklaracijos pateikimo laiku.

2.Deklaravimo institucija patikslintą BEFIT informacijos deklaraciją nedelsdama perduoda visų valstybių narių, kuriose BEFIT grupės nariai yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę, kompetentingoms institucijoms.

59 straipsnis
BEFIT informacijos deklaracijos nepateikimas

Jei deklaracijas teikiantis subjektas nepateikia BEFIT informacijos deklaracijos, deklaravimo institucija, pasikonsultavusi su visų valstybių narių, kuriose BEFIT grupės nariai yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę, kompetentingomis institucijomis, parengia BEFIT informacijos deklaraciją, remdamasi sąmata ir atsižvelgdama į turimą informaciją. Be to, deklaravimo institucija taiko teisinę sankcijų sistemą pagal 72 straipsnį. Deklaracijas teikiantis subjektas gali apskųsti tą BEFIT informacijos deklaraciją.

3 skirsnis
BEFIT komanda

60 straipsnis
BEFIT komandos sudarymas

1.BEFIT komanda suburiama per vieną mėnesį nuo BEFIT informacijos deklaracijos pateikimo pagal 57 straipsnį 61 straipsnyje nurodytoms užduotims atlikti. Be to, BEFIT komanda sudaro sąlygas valstybių narių, kuriose tos pačios BEFIT grupės nariai yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę, kompetentingoms institucijoms bendrauti ir konsultuotis. BEFIT komandos narys, konsultuodamasis su kitais nariais, atsakymą gauna per pagrįstą laikotarpį.

2.BEFIT komandą sudaro po vieną ar daugiau kiekvieno atitinkamo mokesčių administratoriaus atstovų, kurie veikia kaip delegatai, iš kiekvienos valstybės narės, kurioje yra BEFIT grupės narių. BEFIT komandai pirmininkauja deklaravimo institucijos delegatas.

3.BEFIT komandos narių tarpusavyje perduodama informacija, kiek įmanoma, teikiama elektroninėmis priemonėmis, naudojant BEFIT bendradarbiavimo priemonę.

4.Siekdama palengvinti BEFIT komandos veiklą ir bendravimą, Komisija įgyvendinimo aktais standartizuoja BEFIT komandos narių tarpusavio bendravimą naudojant BEFIT bendradarbiavimo priemonę. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 73 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

61 straipsnis
BEFIT komandos vaidmuo rengiant BEFIT informacijos deklaraciją

1.BEFIT komanda patikrina BEFIT informacijos deklaracijoje pateiktos informacijos, reikalaujamos pagal 57 straipsnį, išskyrus kiekvieno BEFIT grupės nario preliminaraus mokestinio rezultato apskaičiavimo rezultatą pagal 57 straipsnio 3 dalies d punkto i papunktį, išsamumą ir tikslumą.

2.BEFIT komanda stengiasi pasiekti bendrą sutarimą dėl BEFIT informacijos deklaracijos turinio per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo pateikta visa pagal 57 straipsnį reikalaujama informacija. Nedarant poveikio 65 straipsniui, dėl 57 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktų ir d punkto iv papunkčio, BEFIT komandos bendras sutarimas reiškia, kad ateityje šie punktai negali būti ginčijami. Galutinis sprendimas dėl 57 straipsnio 3 dalies d punkto i, ii ir iii papunkčiuose nurodytos informacijos priklauso išimtinei valstybės narės, kurioje grupės narys yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, kompetencijai.

3.Jei BEFIT komanda pasiekia bendrą sutarimą dėl BEFIT informacijos deklaracijos, deklaravimo institucija, kuriai buvo pateikta pirminė BEFIT informacijos deklaracija, apie ją praneša deklaracijas teikiančiam subjektui.

4.Jei BEFIT komandai nepavyksta pasiekti bendro sutarimo pagal 2 dalį per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo pateikta visa pagal 57 straipsnį reikalaujama informacija, toks bendras sutarimas laikomas pasiektu, jei BEFIT komandos nariai paprasta esamų narių balsų dauguma pagal 5 dalį pritaria BEFIT informacijos deklaracijai penktojo mėnesio nuo tos dienos, kai buvo pateikta informacija, pabaigoje. Deklaravimo institucija, kuriai buvo pateikta BEFIT informacijos deklaracija, apie ją praneša deklaracijas teikiančiam subjektui.

5.Siekiant gauti paprastą balsų daugumą pagal 4 dalį, balsavimo teisės kiekvienai BEFIT komandos kompetentingai institucijai paskirstomos proporcingai BEFIT grupės narių, kurie jų teritorijoje yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę, per atitinkamus finansinius metus gautoms pajamoms. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamą balsą turi deklaravimo institucija. Kvorumui pasiekti reikia, kad dalyvautų ne mažiau kaip du trečdaliai BEFIT komandos narių. Jei kvorumas nepasiekiamas, iš pradžių pateikta BEFIT informacijos deklaracija yra pagrindas 62 straipsnyje nurodytoms individualioms mokesčių deklaracijoms ir 64 straipsnyje nurodytam individualiam mokesčių apskaičiavimui. Jei kvorumas nepasiekiamas, deklaravimo institucija, kuriai pateikta BEFIT informacijos deklaracija, praneša apie tai deklaracijas teikiančiam subjektui.

4 skirsnis
Individualios mokesčių deklaracijos ir individualus mokesčių apskaičiavimas

62 straipsnis
Individualių mokesčių deklaracijų pateikimas

1.Kiekvienas BEFIT grupės narys individualią mokesčių deklaraciją valstybės narės, kurioje tas BEFIT grupės narys yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, kompetentingai institucijai pateikia ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo deklaravimo institucijos pranešimo pagal 61 straipsnio 3, 4 arba 5 dalį gavimo dienos, o vietos subjektų grupės atveju – ne vėliau kaip per aštuonis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

2.Individualioje mokesčių deklaracijoje pateikiama informacija apie šiuos elementus:

a)BEFIT grupės nario preliminaraus mokestinio rezultato apskaičiavimą;

b)BEFIT grupės nariui pagal 45 straipsnį priskirtą dalį;

c)straipsnius, kuriais pagal 48 straipsnį koreguojama valstybėje narėje, kurioje BEFIT grupės narys yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, priskirta dalis;

d)užsienio mokesčių kreditus, kurie taikomi valstybėje narėje, kurioje BEFIT grupės narys yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę.

3.Nepaisant 1 dalies nuostatų, tos pačios BEFIT grupės nariai, kurie yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę toje pačioje valstybėje narėje, gali nuspręsti toje valstybėje narėje pateikti vieną bendrą individualią mokesčių deklaraciją.

63 straipsnis
Pranešimas apie klaidas individualioje mokesčių deklaracijoje

1.BEFIT grupės narys valstybės narės, kurioje jis yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, kompetentingai institucijai apie klaidas individualioje mokesčių deklaracijoje praneša per du mėnesius nuo tos deklaracijos pateikimo laiku.

2.Jei dėl klaidų reikia atlikti koregavimus, kurie turi įtakos BEFIT grupės BEFIT mokesčio bazei, valstybės narės, kurioje BEFIT grupės narys pateikė individualią mokesčių deklaraciją, kompetentinga institucija per BEFIT komandą nedelsdama apie tai praneša deklaravimo institucijai ir kitų valstybių narių, kuriose tos pačios BEFIT grupės nariai yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę, kompetentingoms institucijoms.

3.Deklaravimo institucija per mėnesį pateikia patikslintą BEFIT informacijos deklaraciją ir per BEFIT komandą nedelsdama ją perduoda visų valstybių narių, kuriose BEFIT grupės nariai yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę, kompetentingoms institucijoms. Deklaravimo institucija ir visų valstybių narių, kuriose tos pačios BEFIT grupės nariai yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę, kompetentingos institucijos prireikus pagal 64 straipsnį pateikia iš dalies pakeistą mokesčių apskaičiavimą.

4.Nepaisant 3 dalies, BEFIT mokesčio bazei pakoreguoti iš dalies pakeistas mokesčių apskaičiavimas neteikiamas, jei skirtumas tarp iš pradžių deklaruotos BEFIT mokesčio bazės ir patikslintos BEFIT mokesčio bazės neviršija mažesniosios iš šių verčių: 10 000 EUR arba 1 proc. BEFIT mokesčio bazės.

64 straipsnis
Individualus mokesčių apskaičiavimas

1.Valstybės narės, kurioje BEFIT grupės narys pateikė individualią mokesčių deklaraciją, kompetentinga institucija pateikia individualia mokesčių deklaracija pagrįstą individualų mokesčių apskaičiavimą. Mokestinės prievolės vykdymą reglamentuoja tos valstybės narės teisė.

2.Prireikus valstybės narės, kurioje BEFIT grupės narys pateikė individualią mokesčių deklaraciją, kompetentinga institucija pateikia iš dalies pakeistą mokesčio apskaičiavimą. Jei koregavimai turi įtakos BEFIT mokesčio bazei, valstybės narės, kurioje BEFIT grupės narys pateikė individualią mokesčių deklaraciją, kompetentinga institucija per BEFIT komandą nedelsdama apie tai praneša deklaravimo institucijai ir visų kitų valstybių narių, kuriose kiti tos pačios BEFIT grupės nariai yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę, kompetentingoms institucijoms.

3.Gavusi iš dalies pakeistą mokesčių apskaičiavimą pagal 2 dalį, deklaravimo institucija per mėnesį pateikia patikslintą BEFIT informacijos deklaraciją ir per BEFIT komandą nedelsdama ją perduoda visų valstybių narių, kuriose BEFIT grupės nariai yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę, kompetentingoms institucijoms. Deklaravimo institucija ir kitų valstybių narių, kuriose tos pačios BEFIT grupės nariai yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę, kompetentingos institucijos prireikus pagal 2 dalį pateikia iš dalies pakeistą mokesčių apskaičiavimą.

4.Nepaisant 3 dalies, BEFIT mokesčio bazei pakoreguoti iš dalies pakeistas mokesčių apskaičiavimas neteikiamas, jei skirtumas tarp iš pradžių deklaruotos BEFIT mokesčio bazės ir patikslintos BEFIT mokesčio bazės neviršija mažesniosios iš šių verčių: 10 000 EUR arba 1 proc. BEFIT mokesčio bazės.

5 skirsnis
Auditai

65 straipsnis
Auditai

1.Valstybės narės kompetentinga institucija gali inicijuoti ir koordinuoti BEFIT grupės narių, kurie toje valstybėje narėje yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę, auditus.

2.Valstybės narės, kurioje BEFIT grupės narys yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, kompetentinga institucija gali gauti kitos valstybės narės, kurioje yra bent vienas tos pačios BEFIT grupės narys, kompetentingos institucijos prašymą atlikti bendrą auditą su šia institucija. Bendri auditai atliekami pagal Tarybos direktyvos 2011/16/ES 35 dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje 12 straipsnį. Nepaisant šios taisyklės, kompetentinga institucija, į kurią kreipiamasi, priima tokį prašymą ir informuoja BEFIT komandą.

3.Auditas (įskaitant bendrą auditą) atliekamas pagal valstybės narės, kurioje jis atliekamas, nacionalinės teisės aktus, atsižvelgiant į reikiamus patikslinimus, kurie būtini siekiant užtikrinti tinkamą šios direktyvos įgyvendinimą. Tokie auditai apima bet kokius tyrimus, patikrinimus arba nagrinėjimą siekiant patikrinti, kaip mokesčio mokėtojas laikosi šios direktyvos.

4.Valstybės narės, kurioje atliekamas auditas arba bendras auditas, kompetentinga institucija informuoja BEFIT komandą apie audito arba bendro audito, kuris turi įtakos BEFIT mokesčio bazės paskirstymo rezultatams tais finansiniais metais, su kuriais jie susiję, rezultatus. Kiti BEFIT komandos nariai savo nuomonę pareiškia per tris mėnesius.

5.Atlikus auditą arba bendrą auditą, kuris turi įtakos BEFIT mokesčio bazės paskirstymo rezultatams pagal 4 dalį, deklaravimo institucija per mėnesį pateikia patikslintą BEFIT informacijos deklaraciją ir per BEFIT komandą nedelsdama ją perduoda visų valstybių narių, kuriose BEFIT grupės nariai yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę, kompetentingoms institucijoms. Deklaravimo institucija ir kitų valstybių narių, kuriose tos pačios BEFIT grupės nariai yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę, kompetentingos institucijos prireikus pagal 64 straipsnį pateikia iš dalies pakeistą mokesčių apskaičiavimą.

6.Nepaisant 5 dalies, BEFIT mokesčio bazei pakoreguoti iš dalies pakeistas mokesčių apskaičiavimas neteikiamas, jei skirtumas tarp iš pradžių deklaruotos BEFIT mokesčio bazės ir patikslintos BEFIT mokesčio bazės neviršija mažesniosios iš šių verčių: 10 000 EUR arba 1 proc. BEFIT mokesčio bazės.

6 skirsnis
Apeliaciniai skundai

66 straipsnis
Administraciniai skundai dėl BEFIT informacijos deklaracijos

1.Deklaracijas teikiantis subjektas gali pagal 59 straipsnį apskųsti BEFIT informacijos deklaracijos turinį per du mėnesius nuo deklaracijos pateikimo arba pranešimo apie ją dienos. Apeliacinį skundą nagrinėja administracinė institucija, kuri pagal deklaravimo institucijos valstybės narės teisę yra kompetentinga nagrinėti pirmos instancijos apeliacinius skundus. Administracinis skundas reglamentuojamas pagal deklaravimo institucijos valstybės narės teisę. Jei deklaravimo institucijos valstybėje narėje tokios administracinės institucijos nėra, BEFIT grupės narys gali tiesiogiai pateikti apeliacinį skundą teismui.

2.Teikdama pastabas administracinei institucijai, deklaravimo institucija prireikus per BEFIT komandą konsultuojasi su kitomis valstybių narių, kuriose tos pačios BEFIT grupės nariai yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę, kompetentingomis institucijomis.

3.1 dalyje nurodyta administracinė institucija apeliacinį skundą išsprendžia per du mėnesius. Jei sprendimas dėl pirminės BEFIT informacijos deklaracijos pakeičiamas, ji pakeičiama pakeistu sprendimu. Jei per tą laikotarpį deklaracijas teikiantis subjektas sprendimo negauna, laikoma, kad BEFIT informacijos deklaracija yra patvirtinta.

4.Nepaisant 62 straipsnio 1 dalies, individualios mokesčių deklaracijos pateikimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai priimamas sprendimas dėl apeliacinio skundo arba kai BEFIT informacijos deklaracija laikoma patvirtinta pagal 3 dalį.

67 straipsnis
Administraciniai skundai teismui dėl individualaus mokesčių apskaičiavimo

1.BEFIT grupės narys gali apskųsti pagal 64 straipsnį atlikto individualaus mokesčių apskaičiavimo turinį valstybės narės, kurioje tas BEFIT grupės narys yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, kompetentingai institucijai per du mėnesius nuo pranešimo apie apskaičiavimą gavimo dienos. Administracinį skundą nagrinėja administracinė institucija, kuri pagal BEFIT grupės nario valstybės narės teisę yra kompetentinga nagrinėti pirmos instancijos apeliacinius skundus. Administracinis skundas reglamentuojamas pagal valstybės narės, kurioje BEFIT grupės narys yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, teisę. Jeigu valstybėje narėje, kurioje BEFIT grupės narys yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, tokios administracinės institucijos nėra, BEFIT grupės narys gali tiesiogiai pateikti apeliacinį skundą teismui.

2.Teikdama pastabas administracinei institucijai, BEFIT grupės nario kompetentinga institucija prireikus per BEFIT komandą konsultuojasi su kitomis valstybių narių, kuriose tos pačios BEFIT grupės nariai yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę, kompetentingomis institucijomis.

3.Jei pagal 1 dalį priimtas sprendimas turi įtakos BEFIT mokesčio bazei, valstybės narės, kurioje BEFIT grupės narys pateikė apeliacinį skundą, kompetentinga institucija per BEFIT komandą apie tai praneša deklaravimo institucijai ir kitų valstybių narių, kuriose tos pačios BEFIT grupės nariai yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę, kompetentingoms institucijoms. Deklaravimo institucija ir kitos valstybių narių, kuriose tos pačios BEFIT grupės nariai yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę, kompetentingos institucijos prireikus pagal 64 straipsnį pateikia iš dalies pakeistą mokesčių apskaičiavimą.

4.Nepaisant 3 dalies, BEFIT mokesčio bazei pakoreguoti iš dalies pakeistas mokesčių apskaičiavimas neteikiamas, jei skirtumas tarp iš pradžių deklaruotos BEFIT mokesčio bazės ir patikslintos BEFIT mokesčio bazės neviršija mažesniosios iš šių verčių: 10 000 EUR arba 1 proc. BEFIT mokesčio bazės.

68 straipsnis
Apeliaciniai skundai teismui dėl BEFIT informacijos deklaracijos

1.Jei pagal 66 straipsnį priimtas sprendimas patvirtinamas arba pakeičiamas, deklaracijas teikiantis subjektas turi teisę per du mėnesius nuo administracinės apeliacinės institucijos sprendimo gavimo dienos jį tiesiogiai apskųsti valstybės narės, kurioje jis yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, teismams. Apeliacinis skundas teismui reglamentuojamas pagal valstybės narės, kurioje deklaracijas teikiantis subjektas yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, teisę.

2.Teikdama pastabas teismui, deklaravimo institucija prireikus per BEFIT komandą konsultuojasi su kitomis valstybių narių, kuriose tos pačios BEFIT grupės nariai yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę, kompetentingomis institucijomis.

3.Jei sprendimas priimamas pagal 1 dalį, deklaravimo institucija per BEFIT komandą nedelsdama perduoda iš dalies pakeistą BEFIT informacijos deklaraciją visų valstybių narių, kuriose tos pačios BEFIT grupės nariai yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę, kompetentingoms institucijoms. Deklaravimo institucija ir kitos valstybių narių, kuriose tos pačios BEFIT grupės nariai yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę, kompetentingos institucijos prireikus pagal 64 straipsnį pateikia iš dalies pakeistą mokesčių apskaičiavimą.

4.Nepaisant 3 dalies, BEFIT mokesčio bazei pakoreguoti iš dalies pakeistas mokesčių apskaičiavimas neteikiamas, jei skirtumas tarp iš pradžių deklaruotos BEFIT mokesčio bazės ir patikslintos BEFIT mokesčio bazės neviršija mažesniosios iš šių verčių: 10 000 EUR arba 1 proc. BEFIT mokesčio bazės.

69 straipsnis
Apeliaciniai skundai teismui dėl individualaus mokesčių apskaičiavimo

1.Jei pagal 67 straipsnį priimtas sprendimas patvirtinamas arba pakeičiamas, BEFIT grupės narys turi teisę per du mėnesius nuo pranešimo apie 67 straipsnyje nurodytos administracinės apeliacinės institucijos sprendimą gavimo dienos jį apskųsti valstybės narės, kurioje jis yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, teismams. Apeliacinis skundas teismui reglamentuojamas pagal valstybės narės, kurioje BEFIT grupės narys yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, teisę.

2.Teikdama pastabas teismui, BEFIT grupės nario kompetentinga institucija prireikus per BEFIT komandą konsultuojasi su kitomis valstybių narių, kuriose tos pačios BEFIT grupės nariai yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę, kompetentingomis institucijomis.

3.Jei pagal 1 dalį priimtas sprendimas turi įtakos BEFIT mokesčio bazei, valstybės narės, kurioje BEFIT grupės narys pateikė apeliacinį skundą, kompetentinga institucija per BEFIT komandą apie tai praneša deklaravimo institucijai ir kitų valstybių narių, kuriose tos pačios BEFIT grupės nariai yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę, kompetentingoms institucijoms. Deklaravimo institucija ir kitos valstybių narių, kuriose tos pačios BEFIT grupės nariai yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę, kompetentingos institucijos prireikus pagal 64 straipsnį pateikia iš dalies pakeistą mokesčių apskaičiavimą.

4.Nepaisant 3 dalies, BEFIT mokesčio bazei pakoreguoti iš dalies pakeistas mokesčių apskaičiavimas neteikiamas, jei skirtumas tarp iš pradžių deklaruotos BEFIT mokesčio bazės ir patikslintos BEFIT mokesčio bazės neviršija mažesniosios iš šių verčių: 10 000 EUR arba 1 proc. BEFIT mokesčio bazės.

70 straipsnis
Senaties terminas

Jei dėl administracinio skundo ar apeliacinio skundo teismui rezultatų reikia iš dalies pakeisti vieno ar daugiau BEFIT grupės narių individualų mokesčių apskaičiavimą, valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad užtikrintų, jog tokie pakeitimai būtų galimi nepaisant valstybių narių vidaus teisės aktuose nustatytų terminų.

7 skirsnis
Baigiamosios nuostatos

71 straipsnis
Informacijos ir dokumentų atskleidimas

1.Pagal šią direktyvą bet kokia forma valstybių narių viena kitai perduotai informacijai taikomas tokią informaciją gavusios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) nacionalinėje teisėje nustatytas įpareigojimas saugoti tarnybinę paslaptį. Ši informacija gali būti naudojama valstybių narių įstatymams, susijusiems su šioje direktyvoje numatytais mokesčiais, administruoti ir jų vykdymui užtikrinti.

2.Tokia informacija taip pat gali būti naudojama teisminiuose ir administraciniuose procesuose, kuriuose gali būti skiriamos sankcijos ir kurie pradedami dėl mokesčių teisės pažeidimų, nedarant poveikio bendrosioms taisyklėms ir nuostatoms, reglamentuojančioms atsakovų ir liudytojų teises tokiuose procesuose.

72 straipsnis
Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos ir vykdomos. Numatytos sankcijos ir atitikties užtikrinimo priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

73 straipsnis
Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 36 .

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

74 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.2 straipsnio 8 dalyje ir 14 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šios direktyvos įsigaliojimo datos].

3.Taryba gali bet kada atšaukti deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama praneša Tarybai.

6.Deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Tarybai apie šį aktą dienos Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

75 straipsnis
Europos Parlamento informavimas

Komisija informuoja Europos Parlamentą apie deleguotųjų aktų priėmimą, bet kokį prieštaravimą dėl jų arba apie Tarybos suteiktų įgaliojimų atšaukimą.

76 straipsnis
Duomenų apsauga

1.Valstybės narės gali tvarkyti asmens duomenis pagal šią direktyvą tik IV skyriaus taikymo tikslais, taip pat siekdamos nagrinėti BEFIT informacijos deklaracijos turinį ir susitarti dėl jo bei tvarkyti ir vertinti individualias mokesčių deklaracijas pagal V skyrių. Tvarkydamos asmens duomenis šios direktyvos tikslais valstybių narių kompetentingos institucijos laikomos Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 7 dalyje apibrėžtais duomenų valdytojais pagal atitinkamą šioje direktyvoje nustatytą kompetenciją.

2.Pagal šią direktyvą tvarkoma informacija, įskaitant asmens duomenis, saugoma tik tiek, kiek būtina šios direktyvos tikslams pasiekti, laikantis kiekvieno duomenų valdytojo nacionalinių įstatymų dėl senaties terminų, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip 10 metų.

77 straipsnis
Komisijos atliekama BEFIT veikimo peržiūra

1.Praėjus penkeriems metams nuo šios direktyvos taikymo pradžios, Komisija išnagrinėja ir įvertina jos veikimą ir apie tai praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. Kai tikslinga, prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas iš dalies pakeisti šią direktyvą.

2.Valstybės narės perduoda Komisijai svarbią informaciją, reikalingą direktyvai įvertinti pagal 3 dalį, įskaitant BEFIT grupės narių, kurie yra rezidentai mokesčių tikslais jų jurisdikcijoje, ir jų nuolatinių buveinių, veikiančias jų jurisdikcijoje, agreguotus duomenis, kad būtų galima tinkamai įvertinti pereinamojo laikotarpio paskirstymo taisyklės ir Direktyvos (ES) 2022/2523 poveikį, taip pat įvertinti pareiškimo dėl dviejų ramsčių sprendimo mokesčių uždaviniams, kylantiems dėl ekonomikos skaitmenizacijos, spręsti, dėl kurio 2021 m. spalio 8 d. susitarė EBPO ir G20 BEPS įtrauki sistema, pirmojo ramsčio įgyvendinimo padėtį.

3.Komisija įgyvendinimo aktais nustato, kokią informaciją valstybės narės turi pateikti 2 dalyje nurodyto direktyvos veikimo vertinimo tikslais, taip pat tokios informacijos formatą ir perdavimo sąlygas.

4.Pagal 2 dalį Komisijai perduotą informaciją Komisija laiko konfidencialia pagal Sąjungos institucijoms taikomas nuostatas ir šios direktyvos 76 straipsnį.

5.Informacija, kurią valstybė narė perdavė Komisijai pagal 2 dalį, taip pat ataskaitos ar dokumentai, kuriuos Komisija parengė naudodamasi tokia informacija, gali būti perduodami kitoms valstybėms narėms. Perduotai informacijai taikomas įpareigojimas saugoti tarnybinę paslaptį, lygiavertis įpareigojimui, taikomam dėl panašaus pobūdžio informacijos pagal ją gavusios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) nacionalinę teisę.

78 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.Valstybės narės ne vėliau kaip 2028 m. sausio 1 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos perduoda Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

2.Tas nuostatas jos taiko nuo 2028 m. liepos 1 d.

3.Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

4.Įsigaliojus šiai direktyvai valstybės narės užtikrina, kad Komisijai būtų laiku pranešta apie visus įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, kuriuos jos ketina priimti šios direktyvos taikymo srityje, kad Komisija galėtų pateikti pastabas.

79 straipsnis
Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

80 straipsnis
Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

1.3. Mokesčių politikaPasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

 nauju veiksmu 

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 37  

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

 trukmė ribota

–    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

1.    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

 trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

1.vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Planuojamas (-i) biudžeto vykdymo metodas (-ai) 38  

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–    padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

2.    vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

– trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

3. tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– EIB ir Europos investicijų fondui;

4. įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 64 ir 65 straipsniuose;

– viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

5. įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

6. atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms arba asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

(1)Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

2.    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede (Komisijos sprendimo dėl Europos Sąjungos bendrojo biudžeto Komisijos skirsnio įgyvendinimo vidaus taisyklių 5 priedas) ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

3.    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

–    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

–    Reikia persvarstyti DFP.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

4.    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

–    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

5.    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

(a)    nuosaviems ištekliams

a.    kitoms pajamoms

(b)nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms    

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1)    COM(2021) 251 final.

(2)    COM(2022) 548 final.

(3)    COM(2021) 566 final.

(4)    KOM(2011) 121/4 galutinis.

(5)    COM(2016) 685 final; COM(2016) 683 final.

(6)

   Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo.

(7)    Pareiškimas dėl dviejų ramsčių sprendimo mokesčių uždaviniams, kylantiems dėl ekonomikos skaitmenizacijos, spręsti. 2021 m. spalio 8 d., EBPO ir G 20 mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo projektas.

(8)    2022 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyva (ES) 2022/2523 dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje (OL L 328, 2022 12 22, p. 1).

(9)    Pasiūlymas dėl TARYBOS DIREKTYVOS dėl taisyklių, kuriomis reglamentuojama įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą mažinanti lengvata ir galimybės atskaityti palūkanas įmonių pelno mokesčio tikslais ribojimas, nustatymo, COM/2022/216 final.

(10)    Pasiūlymas dėl TARYBOS DIREKTYVOS, kuria nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui priedangos subjektais mokesčių tikslais, ir iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES, COM/2021/565 final.

(11)    2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (nauja redakcija) (OL L 345, 2011 12 29, p. 8).

(12)    2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių (OL L 157, 2003 6 26, p. 49).

(13)    2009 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 2009/133/EB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis, ir SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą.

(14)    2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).

(15)    2016 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/881, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų (OL L 146, 2016 6 3, p. 8).

(16)    2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016 7 19, p. 1).

(17)     2023 m. liepos 11 d. EBPO ir G 20 mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo projektas. Pareiškimas apie rezultatus dėl dviejų ramsčių sprendimo, skirto dėl ekonomikos skaitmenizacijos kylančioms mokesčių problemoms spręsti .

(18)    Kvietimas teikti informaciją dėl poveikio vertinimo – Ares(2022)7086603.

(19)    Ares(2023)3669156, 2023 m. gegužės 26 d.

(20)

   Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, OL C 326, 2012 10 26, p. 391.

(21)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (Tekstas svarbus EEE) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1)

(22)    OL C , , p. .

(23)    OL C , , p. .

(24)    Pareiškimas dėl dviejų ramsčių sprendimo mokesčių uždaviniams, kylantiems dėl ekonomikos skaitmenizacijos, spręsti. 2021 m. spalio 8 d., EBPO ir G 20 mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo projektas.

(25)    2022 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyva (ES) 2022/2523 dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje (OL L 328, 2022 12 22, p. 1).

(26)    Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(27)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(28)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(29)    2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018 11 21, p. 1).

(30)    2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (OL L 243, 2002 9 11, p. 1).

(31)    2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(32)    2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016 7 19, p. 1).

(33)    1991 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 91/674/EEB dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 374, 1991 12 31, p. 7).

(34)    2009 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 2009/133/EB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis, ir SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą (OL L 310, 2009 11 25, p. 34).

(35)    2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).

(36)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(37)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(38)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/corp/budget/financial-rules/budget-implementation/Pages/implementation-methods.aspx

(39)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(40)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(41)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(42)    Nežinoma, kuriais metais bus pradėtas įgyvendinti pasiūlymas (iniciatyva). Daroma prielaida, kad tai bus 2025 m.

(43)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(44)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(45)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(46)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(47)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(48)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(49)    AC – sutartininkas, AL – vietinis darbuotojas, END – deleguotasis nacionalinis ekspertas, INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas, JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas.

(50)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(51)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(52)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 09 12

COM(2023) 532 final

PRIEDAI

prie

Tarybos Direktyvos

dėl sistemos „Verslas Europoje. Pajamų apmokestinimo sistema“ (BEFIT)

{SWD(2023) 308 final} - {SWD(2023) 309 final}

I PRIEDAS. 2 straipsnyje nurodytų įmonių sąrašas

a) bendrovės, įsteigtos pagal 2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto ( 6 ) ir 2001 m. spalio 8 d. Tarybos direktyvą 2001/86/EB, papildančią Europos bendrovės įstatus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus, ( 7 ) ir kooperatinių bendrovių, įsteigtų pagal 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto ( 8 ) ir 2003 m. liepos 22 d. Tarybos direktyvą 2003/72/EB, papildančią Europos kooperacinės bendrovės statutą dėl darbuotojų dalyvavimo ( 9 );

b) įmonės, pagal Belgijos teisę vadinamos „société anonyme“ / „naamloze vennootschap“, „société en commandite par actions“ / „commanditaire vennootschap op aandelen“, „société privée à respnsabilité limitée“ / „besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid“, „société coopérative à responsabilité limitée“ / „coöperatieve vennootschap met beperkte aansprakelijkheid“, „société coopérative à responsabilité illimitée“ / „coöperatieve vennootschap met onbeperkte aansprakelijkheid“, „société en nom collectif“ / „vennootschap onder firma“, „société en commandite simple“ / „gewone commanditaire vennootschap“, valstybės įmonės, kurios pasirinko vieną iš pirmiau nurodytų teisinių formų, bei kitos įmonės, įsteigtos pagal Belgijos teisę, kurios apmokestinamos Belgijos pelno mokesčiu;

c) įmonės, pagal Bulgarijos teisę vadinamos „събирателно дружество“, „командитно дружество“, „дружеството с ограничена отговорност“, „акционерно дружество“, „командитно дружество с акции“, „неперсонифицирано дружество“, „кооперации“, „кооперативни съюзи“, „държавни предприятия“, įsteigtos pagal Bulgarijos teisę ir vykdančios komercinę veiklą;

d) įmonės, pagal Čekijos teisę vadinamos „akciová společnost“, „společnost s ručením omezeným“;

e) įmonės, pagal Danijos teisę vadinamos „aktieselskab“ ir „anpartsselskab“. Kitos įmonės, apmokestinamos pagal Pelno mokesčio įstatymą tiek, kiek jų apmokestinamosios pajamos yra apskaičiuojamos ir apmokestinamos pagal bendrąsias mokesčių teisės aktų normas, taikomas „aktieselskaber“;

f) įmonės, pagal Vokietijos teisę vadinamos „Aktiengesellschaft“, „Kommanditgesellschaft auf Aktine“, „Gesellschaft mit beschränkter Haftung“, „Versicherungsverein auf Gegenseitigkeit“, „Erwerbs- und Wirtschaftsgenossenschaft“, „Betriebe gewerblicher Art von juristischen Personen des öffentlichen Rechts“ ir kitos įmonės, įsteigtos pagal Vokietijos teisę, kurios apmokestinamos Vokietijos pelno mokesčiu;

g) įmonės, pagal Estijos teisę vadinamos „täisühing“, „usaldusühing“, „osaühing“, „aktsiaselts“, „tulundusühistu“;

h) įmonės, įsteigtos arba veikiančios pagal Airijos teisę, įstaigos, įregistruotos pagal įstatymą „Industrial and Provident Societies Act“, arba „building societies“, įregistruotos pagal įstatymą „Building Societies Acts“ bei patikos bankai, kaip apibrėžta 1989 m. įstatyme „Trustee Savings Banks Act“;

i) įmonės, pagal Graikijos teisę vadinamos „ανώνυμη εταιρεία“, „εταιρεία περιορισμένης ευθύνης (Ε.Π.Ε.)“ ir kitos įmonės, įsteigtos pagal Graikijos teisę, kurios apmokestinamos Graikijos pelno mokesčiu;

j) įmonės, pagal Ispanijos teisę vadinamos „sociedad anónima“, „sociedad comanditaria por acciones“, „sociedad de responsabilidad limitada“, viešosios teisės subjektai, kurie veikia pagal privatinę teisę. Kiti subjektai, įsteigti pagal Ispanijos teisę, kurie apmokestinami Ispanijos pelno mokesčiu („Impuesto sobre Sociedades“);

k) įmonės, pagal Prancūzijos teisę vadinamos „société anonyme“, „société en commandite par actions“, „société à responsabilité limitée“, „sociétés par actions simplifiées“, „sociétés d’assurances mutuelles“, „caisses d’épargne et de prévoyance“, „sociétés civiles“, kurioms automatiškai taikomas pelno mokestis, „coopératives“, „unions de coopératives“, viešosios pramoninio bei komercinio pobūdžio įstaigos ir įmonės bei kitos įmonės, įsteigtos pagal Prancūzijos teisę, kurios apmokestinamos Prancūzijos pelno mokesčiu;

l) įmonės, pagal Italijos teisę vadinamos „società per azioni“, „società in accomandita per azioni“, „società a responsabilità limitata“, „società cooperative“, „società di mutua assicurazione“, ir viešosios bei privačios įmonės, kurių visa veikla arba didelė jos dalis yra komercinio pobūdžio;

m) pagal Kipro teisę: „εταιρείες“, kaip apibrėžta pelno mokesčio įstatymuose;

n) įmonės, pagal Latvijos teisę vadinamos „akciju sabiedrība“, „sabiedrība ar ierobežotu atbildību“;

o) įmonės, įsteigtos pagal Lietuvos teisę;

p) įmonės, pagal Liuksemburgo teisę vadinamos „société anonyme“, „société en commandite par actions“, „société à responsabilité limitée“, „société coopérative“, „société coopérative organisée comme une société anonyme“, „association d’assurances mutuelles“, „association d’épargne-pension“, „entreprise de nature commerciale, industrielle ou minière de l’Etat, des communes, des syndicats de communes, des établissements publics et des autres personnes morales de droit public“ ir kitos įmonės, įsteigtos pagal Liuksemburgo teisę, kurios apmokestinamos Liuksemburgo pelno mokesčiu;

q) įmonės, pagal Vengrijos teisę vadinamos „közkereseti társaság“, „betéti társaság“, „közös vállalat“, „korlátolt felelősségű társaság“, „részvénytársaság“, „egyesülés“, „szövetkezet“;

r) įmonės, pagal Maltos teisę vadinamos „Kumpaniji ta’ Responsabilita’ Limitata“, „Soċjetajiet en commandite li l-kapital tagħhom maqsum f’azzjonijiet“;

s) įmonės, pagal Nyderlandų teisę vadinamos „naamloze vennootschap“, „besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid“, „open commanditaire vennootschap“, „coöperatie“, „onderlinge waarborgmaatschappij“, „fonds voor gemene rekening“, „vereniging op coöperatieve grondslag“, „vereniging welke op onderlinge grondslag als verzekeraar of kredietinstelling optreedt“ ir kitos įmonės, įsteigtos pagal Nyderlandų teisę, kurios apmokestinamos Nyderlandų pelno mokesčiu;

t) įmonės, pagal Austrijos teisę vadinamos „Aktiengesellschaft“, „Gesellschaft mit beschränkter Haftung“, „Versicherungsvereine auf Gegenseitigkeit“, „Erwerbs- und Wirtschaftsgenossenschaften“, „Betriebe gewerblicher Art von Körperschaften des öffentlichen Rechts“, „Sparkassen“ ir kitos įmonės, įsteigtos pagal Austrijos teisę, kurios apmokestinamos Austrijos pelno mokesčiu;

u) įmonės, pagal Lenkijos teisę vadinamos „spółka akcyjna“, „spółka z ograniczoną odpowiedzialnością“, „spółka komandytowo-akcyjna“;

v) komercinės įmonės arba civilinės teisės reglamentuojamos komercinės formos įmonės, kooperatyvai ir viešosios įmonės, įsteigtos pagal Portugalijos teisę;

w) įmonės, pagal Rumunijos teisę vadinamos „societăți pe acțiuni“, „societăți în comandită pe acțiuni“, „societăți cu răspundere limitată“, „societăți în nume colectiv“, „societăți în comandită simplă“;

x) įmonės, pagal Slovėnijos teisę vadinamos „delniška družba“, „komanditna družba“, „družba z omejeno odgovornostjo“;

y) įmonės, pagal Slovakijos teisę vadinamos „akciová spoločnosť“, „spoločnosť s ručením obmedzeným“, „komanditná spoločnosť“;

z) įmonės, pagal Suomijos teisę vadinamos „osakeyhtiö“ / „aktiebolag“, „osuuskunta“ / „andelslag“, „säästöpankki“ / „sparbank“ ir „vakuutusyhtiö“ / „försäkringsbolag“;

aa) įmonės, pagal Švedijos teisę vadinamos „aktiebolag“, „försäkringsaktiebolag“, „ekonomiska föreningar“, „sparbanker“, „ömsesidiga försäkringsbolag“, „försäkringsföreningar“;

ab) įmonės, pagal Kroatijos teisę vadinamos „dioničko društvo“, „društvo s ograničenom odgovornošću“ ir kitos pagal Kroatijos teisę įsteigtos įmonės, kurios apmokestinamos Kroatijos pelno mokesčiu.

II PRIEDAS. 2 straipsnyje nurodytų mokesčių sąrašas

a)„impôt des sociétés/vennootschapsbelasting“ Belgijoje,

b)„корпоративен данък“ Bulgarijoje,

c)„daň z příjmů právnických osob“ Čekijoje,

d)„selskabsskat“ Danijoje,

e)„Körperschaftssteuer“ Vokietijoje,

f)„tulumaks“ Estijoje,

g)„corporation tax“ Airijoje,

h)„φόρος εισοδήματος νομικών προσώπων κερδοσκοπικού χαρακτήρα“ Graikijoje,

i)„impuesto sobre sociedades“ Ispanijoje,

j)„impôt sur les sociétés“ Prancūzijoje,

k)„porez na dobit“ Kroatijoje,

l)„imposta sul reddito delle società“ Italijoje,

m)„φόρος εισοδήματος“ Kipre,

n)„uzņēmumu ienākuma nodoklis“ Latvijoje,

o)„pelno mokestis“ Lietuvoje,

p)„impôt sur le revenu des collectivités“ Liuksemburge,

q)„társasági adó, osztalékadó“ Vengrijoje,

r)„taxxa fuq l-income“ Maltoje,

s)„vennootschapsbelasting“ Nyderlanduose,

t)„Körperschaftssteuer“ Austrijoje,

u)„podatek dochodowy od osób prawnych“ Lenkijoje,

v)„imposto sobre o rendimento das pessoas colectivas“ Portugalijoje,

w)„impozit pe profit“ Rumunijoje,

x)„davek od dobička pravnih oseb“ Slovėnijoje,

y)„daň z príjmov právnických osôb“ Slovakijoje,

z)„yhteisöjen tulovero/inkomstskatten för samfund“ Suomijoje,

aa)„statlig inkomstskatt“ Švedijoje.