EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52023PC0528

Pasiūlymas TARYBOS DIREKTYVA kuria nustatoma labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių pagrindine buveine grindžiama mokesčių sistema ir iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES

COM/2023/528 final

Strasbūras, 2023 09 12

COM(2023) 528 final

2023/0320(CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

kuria nustatoma labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių pagrindine buveine grindžiama mokesčių sistema ir iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES

{SEC(2023) 308 final} - {SWD(2023) 301 final} - {SWD(2023) 302 final} - {SWD(2023) 303 final}


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS 

Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai 

2022 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen pripažino, kad svarbu imtis tolesnių veiksmų, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) būtų lengviau užsiimti verslu vidaus rinkoje, ir paskelbė apie pagalbos MVĮ priemonių rinkinį. Šiandien Komisijos priimtu pagalbos MVĮ priemonių rinkiniu teikiama labai reikalinga parama MVĮ, kad jos galėtų užsitikrinti pinigų srautus, supaprastinti veiklą, investuoti ir augti. Ši iniciatyva yra to priemonių rinkinio dalis.

Dabartinės Europos Sąjungoje taikomos verslo apmokestinimo sistemos yra labai sudėtingos. Todėl įmonės patiria didelių reikalavimų laikymosi išlaidų, susiduria su tarpvalstybinės veiklos kliūtimis, dvigubo ir (arba) per didelio apmokestinimo rizika, dėl to atsiranda neaiškumas dėl apmokestinimo ir dažnai kyla daug laiko reikalaujantys teisiniai ginčai. Dėl šių kliūčių MVĮ tenka proporcingai didesnė našta, nei didelėms įmonių grupėms. MVĮ maždaug 2,5 proc. savo apyvartos skiria mokestinių prievolių (pvz., įmonių pelno mokesčiu, PVM ir pelno mokesčiais) vykdymui, o didelės įmonės – tik 0,7 proc., nes jos gali pasinaudoti masto ekonomija 1 . Jei MVĮ nori vykdyti tarpvalstybinę veiklą, ji turi mokėti mokesčius daugiau nei vienoje valstybėje narėje, kai tik užsienyje atidaro savo nuolatinę buveinę. Vykdant šias prievoles išlaidos patiriamos nuolatos, todėl tai gali trukdyti MVĮ plėtoti verslą tarpvalstybiniu mastu. Tai ypač aktualu pradiniame plėtros etape, kai užsienyje vykdoma veikla dėl savo masto yra tik papildoma, palyginti su pagrindinėmis verslo operacijomis įmonės pagrindinės buveinės valstybėje.

Todėl svarbu, kad MVĮ, kurios ketina augti ir plėstis tarpvalstybiniu mastu, steigdamos nuolatines buveines, galėtų ir toliau taikyti joms jau žinomas mokesčių taisykles, apskaičiuodamos kitose valstybėse narėse įsteigtų nuolatinių buveinių apmokestinamuosius rezultatus. Tai suteiks šioms MVĮ galimybę priimti tinkamiausią verslo sprendimą – atsižvelgus į reikalavimų laikymosi išlaidų dydį ir administravimo sudėtingumą, kuris gali atsirasti dėl skirtingų mokesčių taisyklių taikymo, vykdant savo verslo veiklą toliau taikyti skirtingus mokesčių taisyklių rinkinius arba pasirinkti taikyti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles.

Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

2005 m. Europos Komisija priėmė komunikatą, kuriame išdėstytas galimas reikalavimų laikymosi išlaidų ir kitų mokestinių kliūčių, su kuriomis susiduria MVĮ, sprendimas 2 . Jame pristatyta apmokestinimo pagal buveinės valstybės reikalavimus sistema, grindžiama savanoriško abipusio mokesčių taisyklių pripažinimo ir taikymo ES valstybėse narėse idėja. Sistema buvo numatyta kaip savanoriška tiek valstybėms narėms, tiek įmonėms ir turėjo būti taikoma penkerių metų bandomuoju etapu. Jos taikymo sritis buvo platesnė. Ji taikyta tiek nuolatinėms buveinėms, tiek patronuojamosioms įmonėms ir joje numatyta sudėtingesnė mokesčių sistema, pavyzdžiui, numatyta konsoliduotoji mokesčio bazė ir mokesčio bazės paskirstymas remiantis objektyviais veiksniais. Deja, valstybės narės niekada neįgyvendino po bandomojo projekto rekomenduotų sprendimų.

Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Pasiūlymas visiškai dera su Komisijos paramos MVĮ politika. 2020 m. Komisija pradėjo įgyvendinti Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategiją 3 , kurioje nustatyti veiksmai, grindžiami šiais trimis ramsčiais: ·gebėjimų stiprinimas ir parama perėjimo prie darnesnio vystymosi ir skaitmeninės transformacijos srityse; reglamentavimo naštos mažinimas ir galimybių patekti į rinką gerinimas, taip pat ·geresnių galimybių gauti finansavimą užtikrinimas.

2022 m. rugsėjo mėn. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie papildomus veiksmus, pavyzdžiui, pagalbos MVĮ priemonių rinkinį 4 , kurį Komisija priėmė šiandien ir kurio dalis yra ši iniciatyva. Tai turėtų suteikti taip reikalingą paramą MVĮ, kad jos galėtų užsitikrinti grynųjų pinigų srautus, vykdyti teisės aktais nustatytas prievoles ir investuoti bei augti. Komunikate dėl pagalbos MVĮ priemonių rinkinio taip pat aptariamos galimybės sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą, ugdyti įgūdžius ir sukurti palankią reglamentavimo sistemą. Galiausiai į priemonių rinkinį įtrauktos peržiūrėtos pavėluotų mokėjimų taisyklės 5 , kuriomis siekiama gerinti mokėjimo drausmę ir apsaugoti įmones nuo neigiamų pasekmių, atsirandančių, kai vėluojama sumokėti pagal komercinius sandorius.

Siūloma direktyva, kurioje nustatytos centralizuotos deklaracijų teikimo, mokesčių apskaičiavimo ir jų surinkimo procedūros ir vieno langelio principu veikianti sistema, taip pat visiškai atitinka Komisijos tikslą racionalizuoti ir supaprastinti įmonėms ir administracijoms taikomus ataskaitų teikimo reikalavimus, kaip nurodyta 2023 m. kovo mėn. Komunikate dėl ilgalaikio ES konkurencingumo (COM(2023) 168 final).

Be to, kapitalo rinkų sąjunga leidžia sutelkti tarpvalstybines privačias investicijas į įvairaus dydžio įmones, taip papildydama valstybės paramą ir mažindama MVĮ priklausomybę nuo vieno finansavimo šaltinio ar teikėjo.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad siekiant sudaryti MVĮ sąlygas tiesiogiai naudotis vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis nepatiriant nereikalingos papildomos administracinės naštos, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1724 6 , kuriuo sukurti bendri skaitmeniniai vartai, nustatytos bendrosios vidaus rinkos veikimui svarbios informacijos, procedūrų ir pagalbos paslaugų teikimo internete taisyklės. Informacija apie šioje direktyvoje nustatytas mokesčių nuostatas taip pat turėtų būti prieinama tarpvalstybiniams naudotojams per bendruosius skaitmeninius vartus (L.5 kategorijoje) pagal Reglamentą (ES) 2018/1724.

Todėl siūloma direktyva atitinka šį požiūrį, nes ja MVĮ skatinamos plėstis tarpvalstybiniu mastu ir siekiama, kad mokestinių prievolių vykdymo išlaidos netrukdytų MVĮ visapusiškai pasinaudoti vidaus rinkos teikiamais privalumais, kartu viešai skelbiant naudingą informaciją ir suteikiant prieigą prie jos.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI 

Teisinis pagrindas

Šis pasiūlymas priskiriamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 115 straipsnio taikymo sričiai. Pasiūlymo taisyklėmis siekiama suderinti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus arba administracinę praktiką, nes jie turi tiesioginės įtakos vidaus rinkos kūrimui arba veikimui. Todėl jis priimamas pagal specialią teisėkūros procedūrą pagal šį straipsnį direktyvos forma. Sąjunga savo kompetencija šioje srityje dalijasi su valstybėmis narėmis.

Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

ES įmonės vidaus rinkoje vis dažniau vykdo tarpvalstybinę veiklą, tačiau dabartinę ES mokesčių sistemą sudaro 27 skirtingos įmonių pelno mokesčio sistemos. Dėl šių taisyklių įvairovės atsiranda susiskaidymas ir kyla didelių kliūčių verslo veiklai. Iš tiesų tarpvalstybinės įmonės vidaus rinkoje patiria didelių mokestinių prievolių vykdymo išlaidų, nes jos turi laikytis įvairių teisinių sistemų reikalavimų. Tai ypač pasakytina apie MVĮ, kurių šios išlaidos yra proporcingai daug didesnės 7 . Be to, dėl esamų skirtumų tarp valstybių narių atsiranda neatitikimų, kurie gali lemti dvigubą apmokestinimą arba neapmokestinimą. 

Šios problemos yra bendros visoms valstybėms narėms ir negali būti veiksmingai sprendžiamos atskirais nacionaliniais veiksmais. Kadangi jos pirmiausia atsiranda dėl skirtingų mokesčių sistemų, skirtingi nacionaliniai veiksmai duotų nepakankamą ir nekoordinuotą poveikį. Be to, nors glaudesnis bendradarbiavimas taip pat gali būti naudingas, šis požiūris daugiausia buvo dvišalis ir ribotas.

Šiomis aplinkybėmis veiksminga ir vienintelė tinkama teisinė priemonė gali būti tik ES masto iniciatyva, kuria numatomas supaprastinimas. Sudėtingumas ir jo pasekmės gerokai sumažėtų, jei MVĮ būtų taikoma supaprastinta sistema, leidžianti joms taikyti vieną mokesčių taisyklių rinkinį, jei jos norėtų plėtoti veiklą užsienyje.

Jei būtų imtasi veiksmų ES lygmeniu, jie turėtų aiškią pridėtinę vertę. MVĮ atveju supaprastinimas gali būti veiksmingas tik pripažinus, kad nuolatinių buveinių, kurios tik pratęsia pagrindinės buveinės juridinio asmens statusą (teisinio subjektiškumo), apmokestinimo tikslu apskaičiuojant mokesčio bazę valstybėse narėse, kuriose yra nuolatinės buveinės, gali būti taikomos kilmės (būstinės) valstybės narės apmokestinimo taisyklės. Be to, užuot teikusios deklaracijas kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje MVĮ per nuolatinę buveinę vykdo apmokestinamąją veiklą, MVĮ galėtų laikytis visų reikalavimų per pagrindinę buveinę ir tik pagrindinės buveinės valstybėje narėje (vieno langelio principas). Tai būtų naudingiau ir mokesčių administratoriams, kurie šiuo metu tų pačių tarpvalstybinių įmonių mokestines prievoles apskaičiuoja atskirai, tačiau kiekvienas iš jų naudoja tik savo išteklius.

Todėl ši iniciatyva atitinka SESV 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą subsidiarumo principą, nes tikslų negalima deramai pasiekti atskirais nacionaliniais veiksmais, o daugiausia galimybių pasiekti užsibrėžtus tikslus turėtų visų valstybių narių bendras požiūris.

Proporcingumo principas 

Numatytomis priemonėmis neviršijama tai, kas būtina siekiant palengvinti MVĮ tarpvalstybinę veiklą ir taip užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą. Todėl jos atitinka proporcingumo principą. Siūlomos priemonės taikymo sritis susijusi tik su apmokestinamojo rezultato apskaičiavimu tam tikrais konkrečiais atvejais ir valstybių narių taikomų apmokestinimo taisyklių derinti nereikia. Nuolatinės buveinės neturi atskiro teisinio subjektiškumo nuo pagrindinės buveinės. Jos yra MVĮ vykdoma apmokestinamoji veikla kitoje valstybėje narėje ir tai suteikia apmokestinimo teises valstybei narei, kurioje yra tokia nuolatinė buveinė. Pasiūlyme nereikalaujama suderinti įmonių pelno mokesčio sistemų, o tik numatoma galimybė MVĮ taikyti vieną bendrą mokesčių taisyklių rinkinį (t. y. pagrindinės buveinės valstybės narės taisykles) apskaičiuojant apmokestinamąjį rezultatą, susijusį su veikla, vykdoma per nuolatinę buveinę. Sistema grindžiama valstybių narių apmokestinimo taisyklių, taikomų nuolatinių buveinių turinčioms MVĮ, abipusiu pripažinimu ir taikymu. Be to, toks supaprastinimas neprivalomas visoms reikalavimus atitinkančioms MVĮ. Mokesčio tarifas ir vykdymo užtikrinimo politika ir toliau priklausys nuolatinių buveinių valstybių narių kompetencijai. Todėl ši iniciatyva taip pat atitinka SESV 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą proporcingumo principą, nes jos turinys ir forma neviršija to, kas būtina ir proporcinga užsibrėžtiems tikslams pasiekti.

Priemonės pasirinkimas 

Siūloma priemonė yra direktyva, kuri yra vienintelė pagal teisinį pagrindą (SESV 115 straipsnį) leidžiama teisinė priemonė. 

3.KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTAISIAIS SUBJEKTAIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatai

Komisijos tarnybos pradėjo viešas konsultacijas dėl platesnio dokumentų rinkinio „Verslas Europoje: pajamų apmokestinimo sistema“ (BEFIT), kuriose taip pat buvo aptarti MVĮ aktualūs aspektai. Buvo deramai atsižvelgta į visus gautus atsakymus, be kita ko, susijusius su MVĮ.

Buvo konsultuojamasi su MVĮ suinteresuotaisiais subjektais, o per susitikimą su MVĮ atstovų tinklu, t. y. ekspertų grupe, su kuria Komisija reguliariai konsultuojasi, – pasikeista nuomonėmis apie tarpvalstybinę veiklą vykdančioms MVĮ numatytas galimybes.

Poveikio vertinimas

Prie šio pasiūlymo pridedama poveikio vertinimo ataskaita grindžiama poveikio vertinimo ataskaitos projektu, kurį išnagrinėjo Reglamentavimo patikros valdyba ir kuris buvo aptartas tam skirtame 2022 m. gegužės 24 d. posėdyje. 2023 m. gegužės 26 d. nuomonėje Reglamentavimo patikros valdyba pateikė rekomendacijų.

Buvo nuspręsta, kad ataskaitoje įvertintos iniciatyvos, dėl kurių Reglamentavimo patikros valdyba pateikė teigiamą nuomonę su išlyga, būtų pateiktos kaip atskiri pasiūlymai. Dėl šios priežasties minėtoje poveikio vertinimo ataskaitoje vertinamas tik šio pasiūlymo poveikis.

Šio pasiūlymo poveikio vertinimo ataskaitoje tiksliai atspindėta išnagrinėtame poveikio vertinimo projekte pateikta MVĮ analizė ir į ją įtrauktos Reglamentavimo patikros valdybos rekomendacijos šiuo klausimu.

Ataskaitoje nagrinėjamas pasiūlymo poveikis remiantis keliomis politikos galimybėmis, iš kurių vertinamos trys:

Pagal atskaitos scenarijų (status quo), būtų išlaikyta esama politikos sistema. Tai reiškia, kad ES toliau taikytų 27 skirtingas įmonių pelno mokesčio sistemas ir nesupaprastintų administracinių procedūrų MVĮ, vykdančioms apmokestinamąją veiklą kitoje valstybėje narėje (-ėse). Dėl to išliktų kliūčių sklandžiam vidaus rinkos veikimui, nes MVĮ ir toliau patirtų neproporcingai didesnes reikalavimų laikymosi išlaidas ir joms vis dar būtų sudaromos nevienodos sąlygos. Palyginti su kitomis politikos galimybėmis, tai reikštų ekonominius nuostolius dėl to, kad MVĮ ir toliau nepakankamai dalyvautų vidaus rinkoje.

1 galimybė. Nuolatinių buveinių turinčioms MVĮ taikytina pagrindine buveine pagrįsta neprivaloma mokesčių sistema

Viena iš galimybių – į pasiūlymo taikymo sritį įtraukti tik kitose valstybėse narėse nuolatinių buveinių turinčias MVĮ, bet ne patronuojamųjų įmonių turinčias MVĮ. Tokios MVĮ per nuolatines buveines vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse vykdo apmokestinamąją veiklą. Pagal šią galimybę siūloma, kad kiekvienos MVĮ nuolatinės buveinės apmokestinamieji rezultatai būtų apskaičiuojami pagal pagrindinės buveinės valstybės galiojančias taisykles, jei MVĮ nuspręstų taikyti šią sistemą. MVĮ turėtų aiškiai išreikšti savo pasirinkimą taikyti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles. Siekiant užkirsti kelią bandymams apeiti taisykles, jos būtų susietos su reikalavimu, kad pasirinkusi jas taikyti MVĮ privalėtų pagrindinės buveinės valstybės taisykles taikyti ne trumpiau kaip penkerius metus. Be to, MVĮ turės teisę kas penkerius metus neribotą skaičių kartų pratęsti savo pasirinkimą, jei ir toliau atitiks tinkamumo reikalavimus. Ne tik tinkamumo, bet ir nutraukimo nuostatomis siekiama atgrasyti nuo piktnaudžiavimo ir galimos mokesčių planavimo praktikos, pavyzdžiui, sąmoningo pagrindinės buveinės perkėlimo į mažus mokesčius taikančią šalį.

2 galimybė. Nuolatinių buveinių ir patronuojamųjų įmonių turinčioms MVĮ taikytina pagrindine buveine pagrįsta neprivaloma mokesčių sistema

Kita galimybė – leisti reikalavimus atitinkančioms MVĮ taikyti tas pačias taisykles apskaičiuojant tiek nuolatinių buveinių, tiek patronuojamųjų įmonių apmokestinamuosius rezultatus. Jie būtų apskaičiuojami pagal valstybėje narėje, kurioje yra pagrindinė buveinė arba būstinė, taikomas taisykles. Taip pasiūlymo taikymo sritis būtų išplėsta, įtraukiant ir subjektų grupes. Techninių elementų analizė yra tokia pati, kaip ir pagal pirmąją galimybę, tačiau pasekmės skiriasi priklausomai nuo to, ar bendros taisyklės taikomos patronuojamosioms įmonėms, ar nuolatinėms buveinėms, nes pirmosios yra atskiri juridiniai asmenys, o nuolatinės buveinės yra to paties juridinio asmens – pagrindinės buveinės – dalis.

Poveikio vertinime daroma išvada, kad pirmenybė teikiama 1 galimybei. Ji ne tik veiksmingai padeda siekti konkrečių iniciatyvos tikslų, bet ir yra efektyvi, nes į ribotą jos taikymo sritį įtraukiamos tik tos kitoje valstybėje narėje nuolatines būstines turinčios MVĮ, kurios iš tikrųjų yra pradiniame plėtros etape.

Toms MVĮ, kurios galbūt planuoja plėstis tarpvalstybiniu mastu ir kurias galbūt stabdė didelės reikalavimų laikymosi išlaidos, supaprastinimas iš esmės padėtų pasiekti jų tikslus. Taisyklės į pasiūlymo taikymo sritį patenkančioms MVĮ nėra privalomos, todėl jas gali taikyti tos įmonės, kurioms tai gali būti naudinga ir kurių veiksmingumą jos padidintų.

Tikėtina, kad MVĮ, norinčios plėsti veiklą tarpvalstybiniu mastu, greičiausiai pirmiausia tai darytų įsteigdamos nuolatinę buveinę, o ne atskirą juridinį asmenį pagal kitų valstybių narių bendrovių įstatymus. Pastarasis būdas taip pat būtų susijęs su papildomomis reikalavimų laikymosi išlaidomis. Dėl šios priežasties ši galimybė taip pat būtų veiksminga skatinant plėstis tarpvalstybiniu mastu ir, konkrečiai, šalinant mokestines kliūtis, kurios gali trukdyti MVĮ visapusiškai dalyvauti vidaus rinkoje.

Poveikio vertinime pateikiama iniciatyvos sąnaudų ir naudos analizė, kurios rezultatai, kaip tikimasi, bus teigiami. Šios galimybės privalumai MVĮ, be kita ko, yra tai, kad dėl supaprastinimo, kuris būtų nustatytas pagal šią iniciatyvą, gali sumažėti dabartinės kiekvienos įmonės patiriamos mokestinių prievolių vykdymo išlaidos ir tikimasi, kad tai paskatins investicijas ir augimą, nes bus vykdoma daugiau tarpvalstybinės veiklos. Taip pat tikimasi, kad sistema bus naudinga mokesčių administratoriams, nes, pirma, mokesčių deklaracijos, mokesčių apskaičiavimas ir jų surinkimas bus tvarkomi vieno langelio principu, ir, antra, sukčiavimo ar piktnaudžiavimo rizika bus mažesnė, nes bus sukurta viena bendra sistema. Dabar mokesčių mokėtojo, turinčio nuolatines buveines keliose valstybėse narėse, pažeidimų ir sukčiavimo tikimybė yra didesnė nei tuo atveju, jei tas mokesčių mokėtojas turėtų reikalų tik su vienu mokesčių administratoriumi, be to auditas ir kontrolė būtų paprastesni ir griežtesni.

Pasiūlymo išlaidų negalima tiksliai apskaičiuoti, nes jis neturi precedento ir nėra specialių duomenų, kuriuos būtų galima patikimai panaudoti tiksliems įverčiams parengti. Nepaisant to, ataskaitoje aprašomos galimos MVĮ ir mokesčių administratorių išlaidos ir pateikiami kai kurie įverčiai. Apskaičiuota, kad išlaidos bus nedidelės, palyginti su apskaičiuota supaprastinimo teikiama nauda. Šie įverčiai pateikti poveikio vertinimo ataskaitos 3 priede.

Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Pasiūlymu siekiama sumažinti tiek mokesčių mokėtojams, tiek mokesčių administratoriams tenkančią reglamentavimo naštą. Taigi mokestinių prievolių vykdymo išlaidos yra našta MVĮ ir jų sumažinimas bus pagrindinis šios iniciatyvos privalumas. Apskaičiuotas reikalavimų laikymosi išlaidų sumažėjimas pateikiamas poveikio vertinimo ataskaitoje.

Siekiant proporcingai įgyvendinti iniciatyvos tikslus, pirmenybė teikiama 1 galimybei. Kitoje valstybėje narėje (-ėse) įsisteigusios MVĮ turės galimybę taikyti savo pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles savo nuolatinių buveinių apmokestinamajam rezultatui apskaičiuoti. Ši mokesčių mokėtojams palikta veiksmų laisvė turėtų veiksmingai sumažinti reglamentavimo naštą. Tikėtina, kad MVĮ pasirinks taikyti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles, jei joms bus naudingas taisyklėse numatytas supaprastinimas. Priešingu atveju jos toliau taikys galiojančias taisykles. Todėl pasiūlymo taikymo sritimi užtikrinama, kad MVĮ patiriamos reikalavimų laikymosi išlaidos būtų nedidelės. Galiausiai, kadangi pasiūlymu visų pirma siekiama patenkinti tarpvalstybinių įmonių, kurios vykdo apmokestinamąją veiklą daugiau nei vienoje valstybėje narėje, poreikius, daugelis labai mažų įmonių iš esmės nepatektų į taikymo sritį. 

Mokesčių administratoriams, ypač priimančiųjų valstybių narių, taip pat sumažėtų darbo krūvis, nes deklaracijų teikimas, mokesčių apskaičiavimas ir jų surinkimas bus vykdomi pagrindinės buveinės valstybėje narėje. Šį pagrindinės buveinės valstybės narės patirsimą papildomą darbo krūvį iš dalies kompensuos sumažėjęs ginčų ir procedūrų, kurios šiuo metu kyla dėl skirtingų taisyklių rinkinių taikymo toms pačioms pajamoms ar sandoriams, skaičius.

Pagrindinės teisės

Nenumatoma, kad šis pasiūlymas turės didelį poveikį pagrindinėms teisėms. Siūlomos priemonės atitinka ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas teises, laisves ir principus.15 Asmens duomenų apsauga bus užtikrinta pasiūlymo 18 straipsniu. Pasiūlymu sudaromos vienodos sąlygos, šalinamos tarpvalstybinės kliūtys ir užtikrinamas didesnis tikrumas mokesčių srityje, jis taip pat padės užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai ar nepagrįstiems su verslo vykdymu susijusių laisvių apribojimams.

4. POVEIKIS BIUDŽETUI

Išsamesnė informacija pateikiama prie pasiūlymo pridedamoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje. Atkreipkite dėmesį į tai, kad dėl šio pasiūlymo didelio poveikio biudžetui nenumatoma, nes šis poveikis apsiriboja pagrindinės buveinės ir priimančiosios valstybės narės keitimusi informacija.

5. KITI ELEMENTAI

Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka 

Praėjus penkeriems metams nuo direktyvos taisyklių taikymo pradžios Komisija peržiūrės padėtį valstybėse narėse ir paskelbs ataskaitą.

Siekiant stebėti ir vertinti direktyvos įgyvendinimą, iš pradžių reikės suteikti valstybėms narėms laiko ir visą reikiamą pagalbą, kad jos galėtų tinkamai įgyvendinti ES taisykles. Komisija įvertins šios direktyvos taikymą praėjus penkeriems metams po jos įsigaliojimo ir pateiks ataskaitą apie jos veikimą Tarybai. Kai tikslinga, prie tos ataskaitos gali būti pridėtas pasiūlymas iš dalies pakeisti šią direktyvą. Valstybės narės turėtų pateikti Komisijai visą turimą svarbią informaciją, kurios gali prireikti atliekant vertinimą.

Be vertinimo, iniciatyvos veiksmingumas ir efektyvumas bus reguliariai ir nuolat stebimi naudojant šiuos iš anksto nustatytus rodiklius: MVĮ reikalavimų laikymosi išlaidos, palyginti su jų apyvarta ir panašiomis MVĮ, kurios netaiko siūlomo supaprastinimo; MVĮ, pasirinkusių taikyti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles, skaičius; MVĮ, kurios išplėtė veiklą tarpvalstybiniu mastu įsteigdamos nuolatinę buveinę, skaičius; MVĮ, kurios nebepatenka į taikymo sritį, nes įsteigė patronuojamąją įmonę, skaičius; į taikymo sritį patenkančių MVĮ apyvarta, palyginti su panašiomis MVĮ, kurios netaiko siūlomo supaprastinimo.

Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas 

Dalykas

Direktyvoje numatytas supaprastintas metodas, pagal kurį savarankiškų MVĮ, vykdančių tarpvalstybinę veiklą ES, nuolatinė buveinė (-ės) apmokestinama (-os) kitose valstybėse narėse. Šis supaprastintas metodas vadinamas pagrindinės buveinės apmokestinimu (1 straipsnis). Toks sprendimas apsiriboja apmokestinimo taisyklėmis, pagal kurias apskaičiuojamas nuolatinių buveinių apmokestinamasis rezultatas, ir neturi įtakos socialinės apsaugos taisyklėms, taikomoms nuolatinės buveinės valstybėje narėje, taip pat nedaro poveikio galiojančioms dvišalėms sutartims dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.

Taikymo sritis 

Taisyklės taikomos tik savarankiškoms MVĮ, kurios veiklą vienoje ar keliose valstybėse narėse vykdo tik per nuolatines buveines (2 straipsnis).

Tinkamumo reikalavimai, galimybė taikyti taisykles ir išimtys

Reikalavimus atitinkančios MVĮ turės galimybę apskaičiuoti savo nuolatinės buveinės (-ių) apmokestinamąjį rezultatą (-us) remdamosi tik valstybės narės, kurioje yra jų pagrindinė buveinė, apmokestinimo taisyklėmis, o taikomas mokesčio tarifas (-ai) liks tos valstybės narės (-ių), kurioje (-iose) yra nuolatinė buveinė (-ės). Tačiau pasirinkimo galimybė ir jos pratęsimas griežtai ribojami tinkamumo reikalavimais, kuriais siekiama pašalinti galimą taisyklių apėjimo riziką (3 ir 9 straipsniai). Toks pasirinkimas galioja penkerius metus (7 straipsnis), išskyrus atvejus, kai per tą laikotarpį pasikeičia pagrindinės buveinės rezidavimo vieta arba kai nuolatinių buveinių bendra apyvarta tampa bent trigubai didesnė už pagrindinės buveinės apyvartą (8 straipsnis); tokiu atveju pagrindinės buveinės apmokestinimo taisyklės nebebus taikomos.

Kiekvieno penkerių metų laikotarpio pabaigoje MVĮ turės teisę dar penkeriems metams pratęsti savo pasirinkimą, jeigu jos ir toliau atitiks tinkamumo reikalavimus (9 straipsnis).

Tinkamumo ir nutraukimo nuostatomis siekiama atgrasyti nuo piktnaudžiavimo ir galimos mokesčių planavimo praktikos, pavyzdžiui, tyčinio pagrindinės buveinės perkėlimo į valstybę narę, kurios mokesčių sistema patraukli, nes mokesčiai maži. Kai savarankiška MVĮ nusprendžia įsteigti patronuojamąją įmonę arba kai jos nuolatinių buveinių bendra apyvarta tampa bent dvigubai didesnė už pagrindinės buveinės apyvartą, arba kai ji apskritai nebeatitinka MVĮ statuso, pasibaigus penkerių metų laikotarpiui ji nebegali pratęsti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisyklių taikymo (10 straipsnis).

Centralizuotos procedūros

Taikant vieno langelio principą, į taikymo sritį patenkančios MVĮ galės bendrauti tik su pagrindinės buveinės valstybės narės mokesčių administratoriumi tiek dėl pasirinkimo taikyti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles procedūros, tiek dėl deklaracijų teikimo prievolių ir mokesčių sumokėjimo (6, 9, 11 ir 14 straipsniai). Visų nuolatinių buveinių atveju deklaracijas teikiantis subjektas bus MVĮ pagrindinė buveinė. Taigi MVĮ savo pagrindinės buveinės mokesčių administratoriui (toliau – deklaravimo institucija) pateiks vieną bendrą mokesčių deklaraciją (11 straipsnis). Tuomet šis mokesčių administratorius perves gautas mokestines pajamas kiekvienai valstybei narei, kurioje MVĮ turi nuolatinę buveinę (14 straipsnis). Taikant tokį požiūrį bus išvengta sudėtingumo ir išlaidų, susijusių su keliomis mokesčių sistemomis ir keliais mokesčių administratoriais.

Pagrindinės buveinės valstybė narė pritaikys tarifus, taikomus valstybėje narėje (-ėse), kurioje (-iose) MVĮ turi nuolatines buveines, ir vėliau jai perves atitinkamas mokestines pajamas (12 straipsnis).

Numatyta, kad atitinkami mokesčių administratoriai laiku ir sklandžiai keisis informacija (11 ir 14 straipsniai), visų pirma naudodamiesi esama sistema, nustatyta Direktyvoje dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje 8 . Toks keitimasis informacija turi būti pritaikytas taip, kad atitiktų šioje direktyvoje numatytus poreikius ir supaprastinimo tikslą.

Auditai, apeliaciniai skundai ir ginčai

Kiekviena valstybė narė išlieka kompetentinga atlikti jos jurisdikcijai priklausančių nuolatinių buveinių auditą ir gali prašyti atlikti bendrą auditą, kurį atliekant privalo dalyvauti prašymą gavusi valstybė narė (13 straipsnis).

Galiausiai neišvengiama, kad toks neprivalomas taisyklių taikymas tam tikrais atvejais gali kelti konkurencijos iškraipymo pavojų, nes panašioms įmonėms gali būti taikomos skirtingos apmokestinimo taisyklės. Tačiau nauda akivaizdžiai nusvers tą riziką ir visų pirma sistema kompensuos papildomas dideles mokestinių prievolių vykdymo išlaidas, kurias priešingu atveju būtų patyrusios MVĮ, turinčios nuolatinę buveinę.

2023/0320 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

kuria nustatoma labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių pagrindine buveine grindžiama mokesčių sistema ir iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 115 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę 9 ,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 10 ,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Sąjungoje šiuo metu nėra bendro požiūrio į įmonių mokesčio bazės apskaičiavimą. Todėl ES įmonės privalo laikytis skirtingų įmonių pelno mokesčio sistemų taisyklių, priklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje jos veikia;

(2)dėl 27 skirtingų įmonių pelno mokesčio sistemų koegzistavimo ir sąveikos Sąjungoje sudėtinga vykdyti mokestines prievoles ir įmonėms sudaromos nevienodos sąlygos. Tokia padėtis daro didesnį poveikį MVĮ nei didesniems mokesčių mokėtojams ir šis poveikis tapo akivaizdesnis, nes globalizacija ir ekonomikos skaitmeninimas labai pakeitė sienų ir verslo modelių suvokimą. Vyriausybių pastangos prisitaikyti prie šios naujos tikrovės lėmė nevienodą valstybių narių atsaką, o tai dar labiau iškreipė vidaus rinką. Be to, dėl įvairių teisinių sistemų valstybėse narėse neišvengiamai atsiranda skirtinga mokesčių administravimo praktika. Todėl procedūros dažnai ilgos, nenuspėjamos ir nenuoseklios, o reikalavimų laikymosi išlaidos – didelės;

(3)dėl verslo vykdymo vidaus rinkoje būdų įvairovės skirtingoms įmonėms reikia skirtingų sprendimų, kaip spręsti dabartines problemas, kylančias dėl jų tarpvalstybinės veiklos. Mažesnėms įmonėms, kurios nepriklauso grupei, plėsti veiklą tarpvalstybiniu mastu yra sunkiau nei didesnėms įmonėms. Todėl šioms mažesnėms įmonėms tenka didesnė našta vykdant sudėtingas procedūras ir jos patiria didesnes reikalavimų laikymosi išlaidas. Todėl akivaizdu, kad pradiniuose plėtros etapuose labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms reikalingas toks sprendimas kaip supaprastintas jų apmokestinamojo rezultato apskaičiavimo mechanizmas, kai jos tarpvalstybiniu mastu veikia tik per nuolatines buveines;

(4)siekiant sumažinti neaiškumą dėl apmokestinimo ir sunkumus, patiriamus laikantis nežinomos mokesčių sistemos taisyklių vykdant veiklą kitoje valstybėje narėje (-ėse) (tai yra vienas iš pagrindinių veiksnių, trukdančių MVĮ plėstis užsienyje), nuolatinių buveinių apmokestinamasis rezultatas turėtų būti apskaičiuojamas pagal valstybės narės, kurioje pagrindinė buveinė (MVĮ būstinė) yra rezidentė mokesčių tikslais, taisykles. Tai taip pat reiškia, kad toliau būtų taikomi principai, reglamentuojantys pajamų priskyrimą nuolatinei buveinei, nustatyti taikytinoje dvišalėje sutartyje dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, sudarytoje tarp nuolatinės buveinės valstybės narės ir pagrindinės buveinės valstybės narės. Siekiant užtikrinti, kad bet kokios naujos taisyklės leistų supaprastinti MVĮ veiklą, jų taikymas turėtų būti neprivalomas ir paliktas mokesčių mokėtojo pasirinkimui;

(5)siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui mokesčių srityje, parengtos specialios kovos su piktnaudžiavimu mokesčių srityje taisyklės, pavyzdžiui, siekiant pašalinti mokesčių vengimo riziką, susijusią su MVĮ rezidavimo vietos mokesčių tikslais perkėlimu, ir taip išvengti, kad pagrindinės buveinės vieta būtų nustatoma remiantis mokestiniais motyvais. Todėl reikėtų stebėti nuolatinei buveinei (-ėms) priskirtos apyvartos pokyčius, kad jų veikla, palyginti su pagrindine veikla, kurią turėtų vykdyti pagrindinė buveinė, ir toliau būtų antraeilė. Tokiu būdu nekiltų pavojus, kad taisyklėmis bus piktnaudžiaujama steigiant fiktyvias pagrindines buveines, o didžioji verslo veiklos dalis būtų vykdoma užsienyje. Be to, teisei taikyti mokesčių supaprastinimo sistemą, taip pat tokio pasirinkimo nutraukimui ir pratęsimui turėtų būti taikomos griežtos sąlygos. Tokios sąlygos turėtų būti siejamos su reikalavimais, susijusiais su pagrindinės buveinės apyvarta, palyginti su nuolatinės buveinės (-ių) apyvarta. Taip būtų siekiama dar labiau pabrėžti, kad per nuolatinę buveinę (-es) vykdoma veikla gali būti tik pagrindinės buveinės veiklos išplėtimas. Be to, pasirinkus galimybę taikyti mokesčių supaprastinimo sistemą, ją turėtų būti privaloma taikyti tam tikrą laikotarpį, kad būtų išvengta atvejų, kai pagrindinės buveinės rezidavimo vieta dažnai perkeliama siekiant pasinaudoti nereguliariomis ir trumpalaikėmis mokesčių lengvatomis;

(6)tarptautinė laivyba yra specifinis veiklos sektorius, kuriam keliose valstybėse narėse taikomi specialūs apmokestinimo režimai. Pagal tuos režimus mokesčio bazė apskaičiuojama pagal eksploatuojamų laivų tonažą (t. y. gabenimo pajėgumą), o ne pagal faktinį įmonės pelną ar nuostolius. Remiantis šia prielaida, MVĮ, kurios gauna pajamų iš laivybos veiklos, kuriai taikomas tonažo apmokestinimo režimas, neturėtų būti taikomos MVĮ supaprastinimo taisyklės tokių nuolatinei buveinei priskiriamų pajamų atžvilgiu. Tokia išimtis padėtų išvengti papildomų sunkumų, kurie, tikėtina, kiltų dėl MVĮ mokesčių supaprastinimo sistemos ir tonažo apmokestinimo režimo sąveikos. Be to, toks galimas apsunkinimas atrodytų neproporcingas, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse tokių specialių apmokestinimo režimų nėra. Jokie kiti veiklos sektoriai nebus išbraukti iš direktyvos taikymo srities;

(7)pasiūlymu siekiama gerokai supaprastinti procedūras, todėl turėtų būti įdiegta vieno langelio principu veikianti sistema, pagal kurią mokesčių deklaravimas, jų apskaičiavimas ir nuolatinės buveinės (-ių) mokėtinų mokesčių surinkimas būtų vykdomi vieno mokesčių administratoriaus (deklaravimo institucijos), t. y. pagrindinės buveinės valstybės narės mokesčių administratoriaus. Visapusiškai gerbiant valstybių narių suverenitetą mokesčių klausimais, auditas, apeliaciniai skundai ir ginčų sprendimo procedūros visų pirma būtų vykdomi šalies viduje, laikantis atitinkamos valstybės narės procedūrinių taisyklių. Siekiant užtikrinti tinkamą vieno langelio principu grindžiamos sistemos veikimą, būtų labai svarbu numatyti bendrus auditus, o tai reikštų prievolę pagrindinės buveinės valstybei narei bendradarbiauti, jei nuolatinės buveinės mokesčių administratorius paprašo atlikti auditą, susijusį su jos mokesčių mokėtojo apmokestinamojo rezultato apskaičiavimu;

(8)kad būtų išvengta taikymo srities fragmentacijos, galinčios atsirasti dėl nacionalinių ypatumų, į taikymo sritį patenka MVĮ, apibrėžtos 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/34/ES 11 ;

(9)siekiant užtikrinti, kad atitinkamos valstybės narės turėtų galimybę laiku susipažinti su svarbia mokestine informacija, ja turėtų būti keičiamasi automatiškai per Sąjungos sukurtą bendrąjį ryšių tinklą (toliau – CCN). Todėl Tarybos direktyva 2011/16/ES 12 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(10)tam, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos valstybėms narėms perduoti ir dalytis atitinkama informacija mokesčių tikslais, rinkti ir pervesti mokesčius, taip pat peržiūrėti, kaip veikia mokesčių supaprastinimo sistema, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 13 ;

(11)be to, kad MVĮ galėtų tiesiogiai naudotis vidaus rinkos teikiamais privalumais ir nepatirtų nereikalingos papildomos administracinės naštos, informacija apie šioje direktyvoje nustatytas mokesčių nuostatas turėtų būti prieinama per Bendruosius skaitmeninius vartus (toliau – BSV) pagal Reglamentą (ES) 2018/1724 14 . BSV – tai vieno langelio principu veikianti tarpvalstybiniams naudotojams skirta sistema, per kurią internetu teikiama vidaus rinkos veikimui svarbi informacija, atliekamos procedūros ir gaunamos pagalbos paslaugos;

(12)siekiant iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šios direktyvos nuostatas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl I–IV priedų, susijusių su MVĮ teisinėmis formomis ir pelno mokesčiais (kurie taikomi šių formų MVĮ) atnaujinimo, kad būtų galima integruoti būsimas teisines formas arba mokesčius, pasižyminčius panašiomis savybėmis, kaip I–IV prieduose išvardytos formos arba mokesčiai. Šiomis aplinkybėmis ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 15 nustatytais principais. Siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(13)kadangi tinkamas siūlomų taisyklių įgyvendinimas kiekvienoje valstybėje narėje yra labai svarbus kitų valstybių narių mokesčių bazės apsaugai, tokį įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą turėtų stebėti Komisija. Todėl valstybės narės turėtų reguliariai teikti Komisijai konkrečią informaciją, įskaitant statistinius duomenis, apie nacionalinių priemonių, priimtų pagal šią direktyvą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą jų teritorijoje. Siekdama įvertinti siūlomų naujų taisyklių veiksmingumą, Komisija, remdamasi valstybių narių pateikta informacija ir kitais turimais duomenimis, turėtų parengti vertinimą ir prireikus prie jo pridėti pasiūlymą iš dalies pakeisti taisykles. Komisijos ataskaita turėtų būti paskelbta;

(14)valstybės narės gali tvarkyti asmens duomenis pagal šią direktyvą tik siekdamos patikrinti, ar tenkinami tinkamumo reikalavimai, arba nustatyti nuolatinių buveinių mokestines prievoles. Bet koks šiuo tikslu atliekamas asmens duomenų tvarkymas turėtų atitikti Reglamentą (ES) 2016/679;

(15)saugojimo laikotarpis numatytas tam, kad valstybės narės galėtų laikytis daugumos senaties termino taisyklių ir griežtai laikytis nacionalinių taisyklių dėl tokio laikotarpio pradžios ar sustabdymo. Tačiau saugojimo laikotarpis neturėtų būti ilgesnis nei būtina užtikrinti, kad kompetentingi mokesčių administratoriai galėtų nustatyti mokestines prievoles, taip užtikrinant pusiausvyrą tarp mokesčių administratoriaus gebėjimo užtikrinti tinkamą mokesčių apskaičiavimą bei jų surinkimą ir mokesčių mokėtojų teisės į teisinį tikrumą; 

(16)šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma šia direktyva siekiama užtikrinti visapusišką pagarbą teisei į asmens duomenų apsaugą ir laisvei užsiimti verslu;

(17)vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę […];

(18)kadangi šios direktyvos tikslo – supaprastinti tam tikroms MVĮ, veikiančioms vidaus rinkoje per nuolatinę buveinę (-es), taikomas mokesčių taisykles, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl esamų problemų, kylančių dėl 27 skirtingų įmonių pelno mokesčio sistemų sąveikos, to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis
Dalykas

Šioje direktyvoje nustatomos MVĮ, kurios atitinka 2 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, nuolatinių buveinių apmokestinamojo rezultato apskaičiavimo taisyklės (toliau – pagrindinės buveinės apmokestinimo taisyklės).

2 straipsnis
Taikymo sritis

1.Ši direktyva taikoma MVĮ, kurios atitinka šiuos kriterijus:

a)jos yra įsteigtos pagal kurios nors valstybės narės įstatymus ir yra vienos iš I ir II prieduose išvardytų formų;

b)jos yra rezidentės mokesčių tikslais kurioje nors valstybėje narėje pagal tos valstybės narės mokesčių įstatymus, įskaitant tos valstybės dvišales sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo;

c)jos yra tiesiogiai arba jų savininkų lygmeniu apmokestinamos pelno mokesčiu, nurodytu III ir IV prieduose, arba bet kokiu kitu panašiomis savybėmis pasižyminčiu mokesčiu;

d)jos yra labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), apibrėžtos Direktyvoje 2013/34/ES 16 ;

e)jos veikia kitose valstybėse narėse tik per vieną ar kelias nuolatines buveines;

f)jos nepriklauso Direktyvoje 2013/34/ES nurodytais finansinės apskaitos tikslais konsoliduotai įmonių grupei ir yra savarankiška įmonė, atitinkanti kurią nors iš šių sąlygų:

ji nėra asocijuotoji įmonė, apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 2 straipsnio 13 punkte;

ji nėra susijusi įmonė, apibrėžta Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB 3 straipsnio 3 punkte.

2.Komisijai pagal 16 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I–IV priedai, siekiant atsižvelgti į valstybių narių įstatymų pakeitimus, susijusius su:

a)subjektų, įsteigtų pagal kurios nors valstybės narės įstatymus, teisinėmis formomis (I ir II priedai);

b)pelno mokesčiais arba bet kokiu kitu panašiomis savybėmis pasižyminčiu mokesčiu, kurie tokiems subjektams taikomi tiesiogiai arba jų savininkų lygmeniu (III ir IV priedai).

3.Ši direktyva nedaro poveikio valstybės narės, kurioje yra nuolatinė buveinė, teisei nustatyti taikytiną mokesčio tarifą ir dvišalių sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo arba darbuotojų socialinės apsaugos taisyklių taikymui nuolatinės buveinės valstybėje narėje.

3 straipsnis
Apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1.nuolatinė buveinė – kitoje valstybėje narėje esanti nuolatinė verslo vieta, apibrėžta atitinkamoje dvišalėje sutartyje dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo arba, jei tokios sutarties nėra, nacionalinėje teisėje;

2.pagrindinė buveinė – 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta MVĮ, kuri veikia kitoje valstybėje narėje (-ėse) tik per vieną ar kelias nuolatines buveines;

3.pagrindinės buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta MVĮ yra rezidentė mokesčių tikslais;

4.pagrindinės buveinės apmokestinimo taisyklės – pagrindinės buveinės valstybės narės apmokestinimo taisyklės, taikomos apskaičiuojant pagrindinės buveinės ir jos nuolatinių buveinių apmokestinamąjį rezultatą;

5.priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje yra 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos MVĮ nuolatinė buveinė;

6.nuolatinės buveinės apmokestinamasis rezultatas – apmokestinamosios pajamos arba nuostoliai, apskaičiuoti pagal pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles;

7.deklaravimo institucija – kompetentingas mokesčių administratorius pagrindinės buveinės valstybėje narėje;

8.pagrindinės buveinės apmokestinimo tikslais pateikta mokesčių deklaracija – 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos MVĮ pateikta mokesčių deklaracija, kurioje nurodomi pagrindinės buveinės ir nuolatinės buveinės (-ių) apmokestinamieji rezultatai, apskaičiuoti pagal pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles.

II SKYRIUS
Pagrindinės buveinės apmokestinimas

4 straipsnis
Tinkamumo reikalavimai

1.Pagrindinė buveinė gali pasirinkti taikyti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles savo nuolatinei buveinei (-ėms) kitose valstybėse narėse, jeigu ji (-os) atitinka šiuos reikalavimus:

a)jos nuolatinių buveinių bendra apyvarta per pastaruosius dvejus finansinius metus neviršijo sumos, kuri yra dvigubai didesnė už pagrindinės buveinės apyvartą;

b)per pastaruosius dvejus finansinius metus ji buvo rezidentė mokesčių tikslais pagrindinės buveinės valstybėje narėje;

c)pastaruosius dvejus finansinius metus ji atitiko 2 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytas sąlygas.

2.Jei pagrindinė buveinė nusprendžia pagal 1 dalį taikyti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles, ji jas taiko visoms savo nuolatinėms buveinėms kitose valstybėse narėse. Jeigu ji įsteigia naują nuolatinę buveinę kitoje valstybėje narėje, ji tokiai nuolatinei buveinei taiko pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles nuo pat jos įsteigimo momento.

5 straipsnis
Pagrindinės buveinės apmokestinimo taisyklių netaikymas

Jeigu pagrindinė buveinė gauna pajamų iš laivybos veiklos ir šioms pajamoms pagrindinės buveinės valstybėje narėje taikomas tonažo apmokestinimo režimas, tokiai pagrindinei buveinei netaikomos pagrindinės buveinės apmokestinimo taisyklės savo nuolatinės buveinės (-ių) kitose valstybėse narėse pajamoms iš laivybos veiklos.

6 straipsnis
Naudojimasis galimybe taikyti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles

1.Pagrindinė buveinė, kuri pasirenka savo nuolatinei buveinei (-ėms) taikyti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles, praneša apie savo pasirinkimą deklaravimo institucijai ir nurodo priimančiosios valstybės narės (-ių) pavadinimą (-us). Pranešimas pateikiamas likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki finansinių metų, einančių prieš finansinius metus, kuriais ta MVĮ nori pradėti taikyti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles, pabaigos.

2.Deklaravimo institucija patikrina, ar tenkinami 4 straipsnyje nustatyti tinkamumo reikalavimai, ir per du mėnesius nuo 1 dalyje nurodyto pranešimo informuoja pagrindinę buveinę apie savo išvadas.

3.Jei tinkamumo reikalavimai tenkinami, deklaravimo institucija per du mėnesius nuo 1 dalyje nurodyto pranešimo priimančiųjų valstybių narių mokesčių administratoriams praneša, kad atitinkamų nuolatinių buveinių apmokestinamasis rezultatas nuo kitų finansinių metų turi būti apskaičiuojamas pagal pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles, taikomas pagrindinės buveinės valstybėje narėje. Priimančiosios valstybės narės (-ių) mokesčių administratorius praneša deklaravimo institucijai apie taikytiną mokesčio tarifą.

Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija perduodama vykdant automatinius informacijos mainus, kaip nurodyta Direktyvos 2011/16/ES [8ae] straipsnyje.

Priimančioji valstybė narė gali pagal 13 straipsnio nuostatas užginčyti deklaravimo institucijos sprendimą dėl atitikties tinkamumo reikalavimams. Nepaisant tokių procedūrų, MVĮ gali pradėti taikyti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles.

Jei deklaravimo institucija padaro išvadą, kad tinkamumo reikalavimai netenkinami, ji per du mėnesius nuo 1 dalyje nurodyto pranešimo apie tai informuoja pagrindinę buveinę, o pagrindinė buveinė gali tokią išvadą apskųsti pagal nacionalinę teisę.

4.Jei priimančioji valstybė narė padaro išvadą, kad MVĮ veikla jos teritorijoje gali būti laikoma nuolatinės buveinės veikla, ji apie tai praneša deklaravimo institucijai. Gavusi šią informaciją, deklaravimo institucija informuoja priimančiosios valstybės narės kompetentingą mokesčių administratorių, ar pagrindinė buveinė savo nuolatinėms buveinėms taiko pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles.

7 straipsnis
Galimybės taikyti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles trukmė

1.Pagrindinė buveinė, kuri pasirinko savo nuolatinėms buveinėms vienoje ar keliose priimančiosiose valstybėse narėse taikyti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles, šias taisykles taiko penkerius finansinius metus.

2.Pasibaigus 1 dalyje nurodytam laikotarpiui, pagrindinės buveinės apmokestinimo taisyklės nebetaikomos priimančiosiose valstybėse narėse esančioms nuolatinėms buveinėms, išskyrus atvejus, kai pagrindinė buveinė 9 straipsnyje nustatyta tvarka praneša deklaravimo institucijai apie savo pasirinkimą pratęsti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisyklių taikymą.

8 straipsnis
Galimybės taikyti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles nutraukimas

1.Galimybė taikyti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles nutraukiama nepasibaigus 7 straipsnio 1 dalyje nurodytam penkerių metų laikotarpiui dėl bet kurios iš šių priežasčių:

a)2 straipsnio 1 dalyje nurodyta MVĮ perkelia savo rezidavimo vietą mokesčių tikslais iš valstybės narės, kurioje yra pagrindinė buveinė;

b)per pastaruosius dvejus finansinius metus jos nuolatinių buveinių bendra apyvarta viršijo sumą, kuri yra trigubai didesnė už pagrindinės buveinės apyvartą.

2.Bet kuriuo iš 1 dalyje nurodytų atvejų pagrindinės buveinės apmokestinimo taisyklės nebetaikomos nuo finansinių metų, einančių po metų, kuriais atsirado 1 dalyje nurodytos priežastys.

3.Deklaravimo institucija informuoja priimančiąsias valstybes nares apie 1 dalyje nurodytą nutraukimą iki finansinių metų, kuriais atsirado to nutraukimo priežastys, pabaigos.

4.Jei 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta MVĮ perkelia savo rezidavimo vietą mokesčių tikslais į kitą valstybę narę, ji gali pasirinkti taikyti savo naujosios rezidavimo vietos mokesčių tikslais valstybės narės pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles pagal 4–7 straipsnius. Tai laikoma nauju pasirinkimu.

9 straipsnis
Galimybės taikyti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles pratęsimas

1.Jei pagrindinė buveinė nori toliau naudotis pasirinkta galimybe, ji apie tai praneša deklaravimo institucijai likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki 7 straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos ir išvardija priimančiųjų valstybių narių pavadinimus. Deklaravimo institucija patikrina, ar MVĮ ir toliau atitinka 4 straipsnyje nustatytus tinkamumo reikalavimus.

2.Deklaravimo institucija, patikrinusi, ar tenkinami 4 straipsnyje nustatyti tinkamumo reikalavimai, per du mėnesius nuo 1 dalyje nurodyto pranešimo gavimo patvirtina, kad pasirinkta galimybė pratęsta. Apie savo sprendimą ji praneša pagrindinei buveinei kartu su informacija, kad 10 straipsnyje nustatyti draudimo pratęsti taisyklių taikymą pagrindai netaikomi. Per keturis mėnesius nuo 1 dalyje nurodyto pranešimo gavimo deklaravimo institucija apie šį pratęsimą taip pat informuoja priimančiųjų valstybių narių mokesčių administracijas.

10 straipsnis
Draudimas pratęsti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisyklių taikymą

Pagrindinė buveinė neturi teisės pratęsti galimybės taikyti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles, jei per penkerių metų laikotarpį, kai iš pradžių buvo taikomos pagrindinės buveinės apmokestinimo taisyklės, susiklostė kuri nors iš šių situacijų:

a)per bet kuriuos dvejus finansinius metus, vertinant atskirai, nuolatinių buveinių bendra apyvarta viršijo sumą, kuri yra dvigubai didesnė už pagrindinės buveinės apyvartą;

b)MVĮ įsteigė vieną ar daugiau patronuojamųjų įmonių Sąjungoje arba už jos ribų;

c)dvejus finansinius metus iš eilės nebuvo laikomasi 2 straipsnio 1 dalies d punkte nustatyto kriterijaus.

11 straipsnis
Pagrindinės buveinės mokesčių deklaracijos apmokestinimo tikslais pateikimas, mokesčių apskaičiavimas ir institucijų veiklos koordinavimas

1.Pagrindinė buveinė apmokestinimo tikslais teikiamą mokesčių deklaraciją pateikia deklaravimo institucijai.

2.Pagrindinės buveinės apmokestinimo tikslais teikiamoje mokesčių deklaracijoje nurodoma ši informacija:

a)MVĮ mokestinė prievolė, susijusi su jos apmokestinamuoju rezultatu pagrindinės buveinės valstybėje narėje;

b)MVĮ mokestinė prievolė, susijusi su kiekvienos nuolatinės buveinės kitose valstybėse narėse apmokestinamuoju rezultatu. Mokestinė prievolė apskaičiuojama apmokestinamajam rezultatui, apskaičiuotam pagal pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles, pritaikius atitinkamos priimančiosios valstybės narės nacionalinį mokesčio tarifą.

3.Jeigu pagal priimančiosios valstybės narės teisę nereikalaujama, kad viena ar kelios MVĮ nuolatinės buveinės parengtų atskiras finansines ataskaitas, pagrindinės buveinės apmokestinimo tikslais teikiamoje mokesčių deklaracijoje nurodoma ši informacija:

a)nuolatinei buveinei (-ėms) priskirtas turtas ir įsipareigojimai;

b)nuolatinei buveinei (-ėms) kitose valstybėse narėse priskirtinas pelnas. 

4.Deklaravimo institucija rengia šiuos pranešimus:

a)pagrindinei buveinei skirtą pranešimą apie mokėtinus mokesčius;

b)kiekvienai nuolatinei buveinei skirtą pranešimo apie mokėtinus mokesčius projektą.

5.Deklaravimo institucija priimančiųjų valstybių narių mokesčių administratoriams pagal 14 straipsnyje nustatytas taisykles pateikia šiuos dokumentus ir informaciją:

a)pagrindinės buveinės apmokestinimo tikslais pateiktą mokesčių deklaraciją ir finansinės apskaitos ataskaitų bei visų kitų susijusių dokumentų kopijas, kaip reikalaujama ir parengta pagal pagrindinės buveinės valstybės narės įstatymus;

b)atitinkamai nuolatinei buveinei (-ėms) skirtą pranešimo apie mokėtinus mokesčius projektą;

c)prireikus bet kokią kitą informaciją, kuria remiantis pagal priimančiosios valstybės narės mokesčių taisykles būtų galima apskaičiuoti papildomus nacionalinius ar regioninius ne pelno arba pelnu grindžiamus mokesčius ar papildomas rinkliavas ar įvertinti kitus tarpusavyje susijusius gyventojų pajamų mokesčio aspektus.

Šioje dalyje nurodyta informacija perduodama vykdant automatinius informacijos mainus, kaip nurodyta Direktyvos 2011/16/ES [8ae] straipsnyje.

6.Priimančiosios valstybės narės mokesčių administratorius priima arba atmeta 5 dalies b punkte nurodytą pranešimo apie mokėtinus mokesčius projektą per du mėnesius nuo jo gavimo ir apie tai informuoja deklaravimo instituciją.

7.Jeigu priimančiosios valstybės narės mokesčių administratorius priima pranešimo apie mokėtinus mokesčius projektą arba nėra jokios jo reakcijos per 6 dalyje nurodytą terminą, pranešimo apie mokėtinus mokesčius projektas tampa galutinis ir pagrindinė buveinė gali jį apskųsti deklaravimo institucijai pagal pagrindinės buveinės valstybės narės nacionalines taisykles.

8.Jei priimančiosios valstybės narės mokesčių administratorius atmeta pranešimo apie mokėtinus mokesčius projektą, jis jį peržiūri, atsižvelgdamas į pelno priskyrimą nuolatinei buveinei pagal taikytinos dvišalės sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo tarp priimančiosios valstybės narės ir pagrindinės buveinės valstybės narės nuostatas. Peržiūrėjus pelno priskyrimą nuolatinei buveinei ir apie tai pranešus deklaravimo institucijai pagal Direktyvos 2011/16/ES 8ae straipsnį, deklaravimo institucija iš naujo apskaičiuoja apmokestinamąjį rezultatą pagal pagrindinės buveinės valstybės narės apmokestinimo taisykles, ir ši valstybė narė parengia patikslintą mokesčių apskaičiavimo dokumentą. Mokesčio mokėtojas turi teisę apskųsti šį patikslintą mokesčių apskaičiavimo dokumentą valstybės narės, kurioje yra pagrindinė buveinė, teismuose. Visi ginčai dėl nuolatinei buveinei priskirtinos pelno sumos sprendžiami pagal taikytiną dvišalę sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo arba 2017 m. spalio 10 d. Tarybos direktyvos (ES) 2017/1852 17 nuostatas.

9.Kai pagal priimančiosios valstybės narės mokesčių taisykles tam tikros išlaidos, susijusios su nuolatinės buveinės darbuotojais, gali būti atskaitomos mokesčių tikslais, jeigu atitinkamos sumos apmokestinamos darbuotojo lygmeniu arba joms taikomi socialinio draudimo mokesčiai, o pagrindinės buveinės valstybėje narėje nėra panašios apmokestinimo tvarkos, pagal kurią būtų galima atlikti tokį atskaitymą, pagrindinė buveinė ir priimančiosios valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad būtų išvengta galimų neatitikimų.

12 straipsnis
Nuolatinės buveinės (-ių) mokėtinų mokesčių surinkimas priimančiojoje valstybėje narėje (-ėse)

1.Pagrindinė buveinė per deklaravimo instituciją įvykdo pelno mokesčio įsipareigojimus, susijusius tiek su savo pačios apmokestinamuoju rezultatu, tiek su nuolatinės buveinės (-ių) apmokestinamuoju rezultatu (-ais) priimančiojoje valstybėje narėje (-ėse).

2.Deklaravimo institucija surenka mokestį, atitinkantį kiekvienos pagrindinės buveinės nuolatinės buveinės Sąjungoje mokestinę prievolę, pritaiko atitinkamos priimančiosios valstybės narės mokesčio tarifą ir atitinkamą sumą perveda atitinkamos priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai.

3.Komisija įgyvendinimo aktais nustato praktinę tvarką, būtiną siekiant užtikrinti mokesčio, atitinkančio nuolatinės buveinės (-ių) mokestinę prievolę, surinkimą ir pervedimą iš pagrindinės buveinės valstybės narės priimančiajai valstybei narei. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 15 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

13 straipsnis
Auditas, teisinės gynybos priemonės ir ginčų sprendimas

1.Jei nenurodyta kitaip, šios direktyvos taisyklės nedaro poveikio valstybių narių nacionalinėms taisyklėms, kuriomis reglamentuojamas vietos mokesčių auditas, teisinės gynimo priemonės ir procedūros, arba ginčų sprendimo mechanizmams, kuriais galima naudotis Sąjungos lygmeniu arba kurie numatyti taikytinose dvišalėse mokesčių srities sutartyse dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.

2.Priimančiosios valstybės narės mokesčių administratorius gali prašyti kartu su deklaravimo institucija atlikti auditą, kurio metu būtų tikrinamas nuolatinės buveinės apmokestinamojo rezultato apskaičiavimas pagal pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles, pelno priskyrimas nuolatinei buveinei ir (arba) taikytinas mokesčio tarifas. Bendras auditas vykdomas vadovaujantis Tarybos direktyva 2011/16/ES 18 . Nepaisant pirmiau minėtos direktyvos nuostatų, kompetentinga institucija, į kurią kreipiamasi, turi priimti tokį priimančiosios valstybės narės institucijų prašymą.

14 straipsnis
Direktyvos 2011/16/ES pakeitimai 

1.2011 m. vasario 15 d. Direktyva 2011/16/ES 19 iš dalies keičiama taip: 

1)3 straipsnio 9 dalis iš dalies keičiama taip:

a)a punktas pakeičiamas taip: „a) 8 straipsnio 1 dalyje ir 8a–8ae straipsniuose – sistemingas iš anksto nustatytos informacijos teikimas kitai valstybei narei iš anksto nustatytais reguliariais intervalais be išankstinio prašymo. 8 straipsnio 1 dalyje nuoroda į turimą informaciją yra nuoroda į informaciją, kuri yra informaciją teikiančios valstybės narės mokesčių dokumentuose ir kurią galima gauti taikant toje valstybėje narėje nustatytas informacijos rinkimo bei tvarkymo procedūras;“; 

b)c punktas pakeičiamas taip: „c) šios direktyvos nuostatose, išskyrus 8 straipsnio 1 ir 3a dalis ir 8a–8ae straipsnius, – sistemingas a ir b papunkčiuose nurodytos iš anksto nustatytos informacijos teikimas.“; 

2)Įterpiamas 8ae straipsnis:

„8ae straipsnis 

Privalomų automatinių informacijos apie pasirinkimą taikyti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles, apie pagrindinės buveinės apmokestinimo tikslais pateiktas mokesčių deklaracijas ir mokesčių apskaičiavimo dokumento projektus mainų apimtis ir sąlygos 

1.1.Jei Direktyvos, kuria nustatoma labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių pagrindine buveine grindžiama mokesčių sistema 20 , 3 straipsnio 2 punkte apibrėžta pagrindinė buveinė, kuri pagal tos direktyvos 6 straipsnį pasirenka taikyti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles savo nuolatinei buveinei (-ėms), atitinka tinkamumo taikyti tokias taisykles reikalavimus, pagrindinės buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, vykdydama automatinius informacijos mainus, praneša nuolatinės buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, kad atitinkamos nuolatinės buveinės apmokestinamasis rezultatas turi būti apskaičiuojamas pagal pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles. Toks pranešimas pateikiamas per du mėnesius nuo tos dienos, kai pagrindinė buveinė praneša pasirinkusi taikyti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles.

1.2.Nuolatinės buveinės valstybės narės kompetentinga institucija per tris mėnesius nuo pagrindinės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimo apie sprendimą taikyti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles praneša pagrindinės buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai apie mokesčio tarifą, taikytiną jos teritorijoje esančios nuolatinės buveinės (-ių) mokestinei prievolei nustatyti.

1.3.Pagrindinės buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, automatiškai keisdamasi informacija, šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją perduoda nuolatinės buveinės (-ių) valstybės narės (-ių) kompetentingai institucijai (-oms), laikydamasi pagal 21 straipsnį priimtos praktinės tvarkos.

1.4.Informaciją, kurią valstybės narės kompetentinga institucija turi pranešti pagal 1 dalį, turi sudaryti šie elementai:

i)pagrindinės buveinės apmokestinimo tikslais pateikta mokesčių deklaracija;

ii) finansinės apskaitos ataskaitų bei visų kitų susijusių dokumentų kopijos, kaip reikalaujama ir parengta pagal pagrindinės buveinės valstybės narės įstatymus; 

iii)atitinkamai nuolatinei buveinei (-ėms) skirtas pranešimo apie mokėtinus mokesčius projektas;

iv)prireikus bet kokia kita informacija, kuria remiantis pagal priimančiosios valstybės narės mokesčių taisykles būtų galima apskaičiuoti papildomus nacionalinius ar regioninius ne pelno arba pelnu grindžiamus mokesčius ar papildomas rinkliavas ar įvertinti kitus tarpusavyje susijusius gyventojų pajamų mokesčio aspektus. 

1.5.Informacija keičiamasi iš karto po to, kai parengiamas mokesčių apskaičiavimo dokumento projektas, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį po jo parengimo.

1.6.Kai nuolatinės buveinės (-ų) valstybės narės mokesčių administratorius peržiūri pranešimo apie mokėtinus mokesčius projektą, atsižvelgdamas į pelno priskyrimą nuolatinei buveinei pagal taikytinos dvišalės sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo tarp priimančiosios valstybės narės ir pagrindinės buveinės valstybės narės nuostatas, po to, kai buvo atmestas pagrindinės buveinės valstybės narės parengtas pranešimo apie mokėtinus mokesčius projektas, nuolatinės buveinė (-ių) valstybės narės kompetentinga institucija tokį patikslintą mokesčių apskaičiavimo dokumentą pateikia pagrindinės buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai per vieną mėnesį po jo parengimo, kad būtų perskaičiuotas nuolatinės buveinės apmokestinamasis rezultatas, parengtas patikslintas mokesčių apskaičiavimo dokumentas ir surinkti mokesčiai.

1.7.Komisija įgyvendinimo aktais nustato praktinę tvarką, būtiną šios direktyvos 8 straipsnyje nurodyto pranešimo formai, turiniui ir kalbos reikalavimams nustatyti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

2.20 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Automatiniai informacijos mainai pagal 8, 8ac ir 8ae straipsnius vykdomi naudojant standartizuotą kompiuterinį formatą, skirtą tokiems automatiniams mainams palengvinti, Komisijos patvirtintą pagal 26 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.“.

III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

15 straipsnis
Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011 21 .

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

16 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.2 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šios direktyvos įsigaliojimo datos].

3.Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama praneša Tarybai.

6.Pagal 2 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Tarybai apie šį aktą dienos Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nepareikš. Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

17 straipsnis
Europos Parlamento informavimas

Komisija informuoja Europos Parlamentą apie deleguotųjų aktų priėmimą, apie bet kokį prieštaravimą dėl jų arba apie Tarybos suteiktų įgaliojimų atšaukimą.

18 straipsnis
Duomenų apsauga

1.Valstybės narės gali tvarkyti asmens duomenis pagal šią direktyvą siekdamos patikrinti, ar tenkinami tinkamumo reikalavimai, arba nustatyti mokestinę prievolę, kaip nurodyta šios direktyvos 4, 9 ir 11 straipsniuose. Tvarkydamos asmens duomenis pagal savo atitinkamą šioje direktyvoje nustatytą kompetenciją, kad patikrintų, ar tenkinami tinkamumo reikalavimai, arba nustatytų mokestinę prievolę pagal šią direktyvą, valstybių narių kompetentingos institucijos laikomos Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 7 punkte apibrėžtais duomenų valdytojais.

2.Pagal šią direktyvą tvarkoma informacija, įskaitant asmens duomenis, saugoma tik tiek, kiek būtina šios direktyvos tikslams pasiekti, visų pirma patikrinti, ar tenkinami tinkamumo reikalavimai, ir nustatyti mokesčių mokėtojams mokestines prievoles, laikantis kiekvieno duomenų valdytojo nacionalinių taisyklių dėl senaties terminų, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip dešimt metų.

19 straipsnis
Komisijos atliekama šios direktyvos veikimo peržiūra

1.Praėjus penkeriems metams nuo šios direktyvos taikymo pradžios, Komisija išnagrinėja ir įvertina jos veikimą ir apie tai praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. Kai tikslinga, prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas iš dalies pakeisti šią direktyvą.

2.Valstybės narės pagal 3 dalį pateikia Komisijai direktyvos vertinimui svarbią informaciją, įskaitant suvestinius duomenis apie reikalavimus atitinkančių MVĮ skaičių, palyginti su MVĮ, kurios pasirinko taikyti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles, skaičiumi, jų apyvartą ir reikalavimų laikymosi išlaidas, palyginti su apyvarta; duomenis apie MVĮ, kurios pradėjo veikti tarpvalstybiniu mastu įsteigdamos nuolatinę buveinę, skaičių ir MVĮ, kurios nebeatitiko reikalavimų dėl to, kad įsteigė patronuojamąją įmonę, skaičių arba MVĮ, kurios pasinaudojo galimybe taikyti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles, reikalavimų laikymosi išlaidas. 

3.Komisija įgyvendinimo aktais nustato, kokią informaciją valstybės narės turi pateikti 2 dalyje nurodyto vertinimo tikslais, taip pat tokios informacijos pateikimo formatą ir sąlygas.

4.Pagal 2 dalį Komisijai perduotą informaciją Komisija laiko konfidencialia pagal Sąjungos institucijoms taikomas nuostatas ir šios direktyvos 18 straipsnį.

5.Informacija, kurią valstybė narė pateikė Komisijai pagal 2 dalį, taip pat ataskaitos ar dokumentai, kuriuos Komisija parengė naudodamasi tokia informacija, gali būti perduodami kitoms valstybėms narėms. Perduotai informacijai taikomi tarnybinės paslapties reikalavimai, lygiaverčiai reikalavimams, taikomiems panašaus pobūdžio informacijai pagal ją gavusios valstybės narės (-ių) nacionalinės teisės aktus.

20 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.Valstybės narės ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia nuostatas, būtinas, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2026 m. sausio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.Įsigaliojus šiai direktyvai valstybės narės užtikrina, kad Komisijai būtų laiku pranešta apie visus įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, kuriuos jos ketina priimti šios direktyvos taikymo srityje, kad Komisija galėtų pateikti pastabas.

21 straipsnis
Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

22 straipsnis
Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre

Tarybos vardu

Pirmininkas / Pirmininkė

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

XX Tarybos direktyva (ES) 2023/XXX, kuria nustatoma labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių pagrindine buveine grindžiama mokesčių sistema ir iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

Mokesčių politika.

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

X nauju veiksmu 

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 22  

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

Pasiūlymu siekiama nustatyti vidaus rinkai, visų pirma MVĮ, palankią mokesčių sistemą. Šiuo metu nėra vienos bendros įmonių pelno mokesčio sistemos, pagal kurią būtų galima apskaičiuoti ES įmonių apmokestinamąsias pajamas, o 27 skirtingos nacionalinės sistemos, todėl įmonėms sunku ir brangu vykdyti verslą visoje vidaus rinkoje. Pasiūlymu atsižvelgiama į tam tikrų MVĮ, kurios yra pradiniame plėtros etape ir dėl to vykdo apmokestinamąją veiklą kitose valstybėse narėse, ne tik jų kilmės valstybėje narėje (pagrindinės buveinės valstybėje narėje), poreikius – užtikrinti tikrumą mokesčių srityje ir palengvinti mokestinių prievolių vykdymą. Todėl pasiūlymas visų pirma grindžiamas abipusio pripažinimo sistema, pagal kurią valstybės narės, į kurias plečiama veikla (kuriose yra nuolatinė buveinė), sutinka, kad apskaičiuojant nuolatinės buveinės jų teritorijoje apmokestinamuosius rezultatus būtų taikomos pagrindinės buveinės apmokestinimo taisyklės.

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

Konkretus tikslas

1) Pirmasis konkretus pasiūlymo tikslas – sumažinti MVĮ patiriamas reikalavimų laikymosi išlaidas. Kadangi pasiūlymu ES įmonėms bus sukurta bendra sistema, leidžianti taikyti vieną bendrą mokesčių taisyklių rinkinį, kai jos vykdo veiklą kitoje valstybėje narėje per nuolatinę buveinę, palyginti su dabartine padėtimi, įmonėms turėtų prireikti mažiau išteklių, kad laikytųsi reikalavimų. 

2) Antra, pasiūlymu siekiama skatinti plėstis tarpvalstybiniu mastu, visų pirma MVĮ, kurios yra pradiniame plėtros etape. 

3) Trečia, pasiūlymas padės užtikrinti vienodas MVĮ dalyvavimo vidaus rinkoje sąlygas, o tai svarbu, nes MVĮ paprastai patiria neproporcingai dideles išlaidas, susijusias su mokestinių prievolių vykdymu, todėl jų verslo sprendimams daromas didelis poveikis, palyginti su kitais stambesniais verslo subjektais.

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Pasiūlymu sukuriama bendra mokesčių taisyklių sistema, pagal kurią MVĮ galės pasirinkti toliau taikyti joms žinomas mokesčių taisykles (kilmės valstybės narės mokesčių taisykles – pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles), net kai jos vykdo veiklą kitoje valstybėje narėje per nuolatinę buveinę. Šia sistema visų pirma bus siekiama supaprastinti mokesčių mokėtojų gyvenimą, skatinti augimą bei investicijas į vidaus rinką, taip pat suvienodinti įmonių veiklos sąlygas.

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

Konkretūs tikslai 

Rodikliai 

Vertinimo priemonės 

Mažesnės mokestinių prievolių vykdymo išlaidos MVĮ

·MVĮ reikalavimų laikymosi išlaidos, palyginti su jų apyvarta ir panašiomis MVĮ, kurios netaiko siūlomo supaprastinimo

·Tyrimas MVĮ mokesčių klausimais, kurį, galbūt padedamas išorės subjektų, atlieka Mokesčių ir muitų sąjungos GD, bendradarbiaudamas su valstybių narių mokesčių administratoriais

·Naudojama atnaujinta Europos Komisijos užsakymu atlikto MVĮ veiklos rezultatų tyrimo versija, į kurią įtraukti klausimai, padedantys gauti duomenis apie šiuos rodiklius 

·Tyrimas dėl suvestinių duomenų, kuriuos Mokesčių ir muitų sąjungos GD perdavė valstybių narių mokesčių administratoriams, kad šie turėtų tokią informaciją

·Duomenys, kuriuos Mokesčių ir muitų sąjungos GD gavo iš valstybių narių mokesčių administratorių 

·Naudojamasi įvairiais ES forumais siekiant gauti atsiliepimų iš nacionalinių valdžios institucijų ir MVĮ atstovų 

 

Skatinti tarpvalstybinę MVĮ plėtrą

·MVĮ, pasirinkusių taikyti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles, skaičius

·MVĮ, kurios išplėtė veiklą tarpvalstybiniu mastu įsteigdamos nuolatinę buveinę, skaičius 

·MVĮ, kurios nebepatenka į taikymo sritį, nes įsteigė patronuojamąją įmonę, skaičius

·Suinteresuotųjų subjektų atsiliepimai apie praktinį pagrindinės buveinės apmokestinimo taisyklių taikymą ir poveikį

Užtikrinti vienodas MVĮ dalyvavimo vidaus rinkoje sąlygas

·MVĮ, kurios išplėtė veiklą tarpvalstybiniu mastu įsteigdamos nuolatinę buveinę, skaičius 

·Į taikymo sritį patenkančių MVĮ apyvarta, palyginti su panašiomis MVĮ, kurios netaiko siūlomo supaprastinimo

·Suinteresuotųjų subjektų atsiliepimai apie praktinį pagrindinės buveinės apmokestinimo taisyklių taikymą ir poveikį

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

Sistema neprivaloma MVĮ, vykdančioms tarpvalstybinę veiklą per nuolatinę buveinę (-es). Sunku numatyti mokesčių mokėtojų, kurie pasirinks taikyti šią sistemą, dydį ir skaičių.

Informacija keičiamasi tikslingai ir tik tarp atitinkamų valstybių narių (pagrindinės buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės).

Kai pagrindinė buveinė atitinka reikalavimus ir nusprendžia taikyti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles, atitinkamos valstybės narės keičiasi atitinkamais dokumentais, pavyzdžiui, mokesčių deklaracijomis, pranešimais apie mokėtinus mokesčius ir finansinėmis ataskaitomis. Priimančioji valstybė narė ribotai keičiasi informacija su pagrindinės buveinės valstybe nare ir dėl taikytino mokesčio tarifo.

Siekdama palengvinti atitinkamų valstybių narių pareigūnų darbą ir bendravimą, Komisija turės priimti reikiamą praktinę tvarką, įskaitant priemones, skirtas informacijos perdavimui tarp valstybių narių standartizuoti.

Automatinių informacijos mainų tikslais pagrindinės buveinės valstybės narės turės per dvišalį atitinkamų valstybių narių tinklą elektroninėmis priemonėmis, naudodamosi visoms valstybėms narėms prieinamu ES bendruoju ryšių tinklu (CCN), keistis šiame pasiūlyme reikalaujama informacija su kitomis priimančiosiomis valstybėmis narėmis ir atvirkščiai. Vėliau Komisija parengs naudotiną schemą. Keitimosi informacija platformą – CCN – valstybėms narėms turės suteikti Komisija, be to, ji toliau bus duomenų tvarkytoja, turinčia ribotą prieigą prie duomenų. Apskritai įgyvendinant pasiūlymą bus taikoma praktinė tvarka, kurios šiuo metu laikomasi pagal DAB.

Kalbant apie keitimosi informacija formato nustatymo terminus, valstybėms narėms ir Komisijai prireiks šiek tiek laiko po pasiūlymo priėmimo, kad galėtų įdiegti sistemas, kurios leistų valstybėms narėms keistis informacija. Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

Atskirais valstybių narių veiksmais nebūtų rastas joks veiksmingas ir efektyvus sprendimas, kaip sukurti įgyvendinamą bendrą mokesčių sistemą tarpvalstybinę veiklą vykdančioms MVĮ. Vietoj to, kad kiekviena valstybė narė atskirai skirtų žmogiškuosius išteklius to paties tarpvalstybinę veiklą vykdančio mokesčių mokėtojo mokestinėms prievolėms apskaičiuoti, dabar šie turimi ištekliai bus naudojami kartu, veiksmingiau ir tikslingiau, atitinkamiems mokesčių administratoriams keičiantis informacija. ES masto veiksmai atrodo tinkamesni, nes jie gali palengvinti šio tinklo veikimą ir komunikaciją, užtikrinti didesnį nuoseklumą ir sumažinti administracinę naštą mokesčių mokėtojams ir mokesčių administratoriams.

1.5.2.Panašios patirties išvados

Iniciatyva yra naujas mechanizmas. Poveikio vertinime nurodyta tinkamiausia galimybė yra visiškai vieno langelio principu veikianti sistema. Ši galimybė reiškia, kad pagrindinės buveinės apmokestinimo tikslais teikiama mokesčių deklaracija bus tvarkoma centralizuotai per deklaravimo instituciją, kaip ir atskiri pranešimai apie pagrindinės buveinės ir nuolatinių buveinių mokėtinus mokesčius, o auditas, apeliaciniai skundai ir ginčų sprendimas ir toliau būtų vykdomi visų pirma vietos lygmeniu, laikantis nacionalinio mokesčių suverenumo principo. Pagal šią galimybę pirmenybė teikiama paprastumui ir išlaikoma pakankamai nedidelė administracinė našta mokesčių administratoriams, taip pat užtikrinama kuo geresnė pusiausvyra tarp vieno langelio principu veikiančios sistemos paprastumo ir valstybių narių nacionalinių valdžios institucijų vaidmens. Tai turėtų bent laipsniškai sumažinti MVĮ ir mokesčių administratorių patiriamas reikalavimų laikymosi išlaidas ir plėtoti augimui ir investicijoms palankią vidaus rinką.

Užtikrinant šią pusiausvyrą svarbų vaidmenį atliks dvišalis pagrindinės buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės tinklas. Jos sieks užtikrinti sklandų bendravimą ir tinkamą bei savalaikį keitimąsi informacija.

1.5.3.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Komisijos komunikate dėl 21-ojo amžiaus verslo apmokestinimo ir vėliau Pirmininkės Ursulos von der Leyen 2022 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisija įsipareigojo pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų nustatytas supaprastintas MVĮ apmokestinimas. Kiek įmanoma, pasiūlyme bus remiamasi procedūromis, tvarka ir IT priemonėmis, kurios jau nustatytos arba rengiamos pagal DAB.

1.5.4.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

ES biudžeto lėšomis bus finansuojamos iniciatyvos įgyvendinimo išlaidos, susijusios tik su centriniais automatinių informacijos mainų sistemos komponentais. Kitas numatytas priemones turės įgyvendinti valstybės narės.

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

 trukmė ribota

   galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

   įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

X trukmė neribota

įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 23  

X Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos

   padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

   vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

EIB ir Europos investicijų fondui;

įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Šis pasiūlymas grindžiamas esama sistema ir sistemomis, skirtomis automatiniams informacijos mainams naudojant CCN. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, kartu su valstybėmis narėmis parengs standartines kompiuterines informacijos mainų formas ir duomenų formatus. Už CCN tinklo, kuriuo pasinaudodamos valstybės narės galės keistis informacija, kūrimą ir veikimą atsakinga Komisija, o valstybės narės įsipareigos sukurti atitinkamą nacionalinę infrastruktūrą, kad naudojantis CCN tinklu būtų galima keistis informacija.

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Siekiant stebėti ir vertinti direktyvos įgyvendinimą, iš pradžių reikės suteikti valstybėms narėms laiko ir visą reikiamą pagalbą, kad jos galėtų tinkamai įgyvendinti ES taisykles.

Valstybės narės turėtų pateikti Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus ir pateikti visą turimą svarbią informaciją, kurios Komisijai gali prireikti atliekant vertinimą. 

Be vertinimo, iniciatyvos veiksmingumas ir efektyvumas bus reguliariai stebimi naudojant kelis iš anksto nustatytus rodiklius:

- MVĮ reikalavimų laikymosi išlaidos, palyginti su jų apyvarta ir panašiomis MVĮ, kurios netaiko siūlomo supaprastinimo;

- MVĮ, pasirinkusių taikyti pagrindinės buveinės apmokestinimo taisykles, skaičius;

 - MVĮ, kurios išplėtė veiklą tarpvalstybiniu mastu įsteigdamos nuolatinę buveinę, skaičius;

- MVĮ, kurios nebepatenka į taikymo sritį, nes įsteigė patronuojamąją įmonę, skaičius; 

- į taikymo sritį patenkančių MVĮ apyvarta, palyginti su panašiomis MVĮ, kurios netaiko siūlomo supaprastinimo.

Valstybės narės turės pateikti šiuos duomenis Komisijai, kad ji galėtų atlikti vertinimą.

Praėjus penkeriems metams Komisija peržiūrės padėtį valstybėse narėse ir paskelbs ataskaitą.

Rezultatai bus įtraukti į ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, kuri bus paskelbta iki 2031 m. gruodžio 31 d. ir kurioje bus pateiktas pasiūlymas dėl pakeitimo.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

Įgyvendinti iniciatyvą turės valstybių narių kompetentingos institucijos (mokesčių administratoriai). Jos bus atsakingos už savo nacionalinių sistemų finansavimą ir pritaikymą, būtiną, kad būtų galima keistis informacija per CCN pasiūlymo tikslais.

Komisija suteiks infrastruktūrą ir taip valstybių narių mokesčių administratoriams sudarys sąlygas vykdyti tarpusavio informacijos mainus. Komisija finansuos sistemas, reikalingas tam, kad būtų galima vykdyti informacijos mainus, kuriems bus taikomi šie pagrindiniai kontrolės elementai: viešųjų pirkimų sutarčių kontrolė, techninis viešųjų pirkimų patikrinimas, išankstinis įsipareigojimų patikrinimas ir išankstinis mokėjimų patikrinimas.

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

Siūloma intervencija iš esmės bus grindžiama deklaratyvia sistema, nes mokesčių informacija, kuria turi būti keičiamasi, yra paties mokesčių mokėtojo mokesčių deklaracijose ir finansinėse ataskaitose pateikta informacija. Dėl to kyla rizika, kad į taikymo sritį patenkančios MVĮ, kurios turi savarankiškai įsivertinti pagal pasiūlyme nustatytus turinio kriterijus, gali nedeklaruoti arba deklaruoti neteisingai. Po to valstybės narės parengia pranešimus apie mokėtinus mokesčius, todėl gali atlikti tokių įsivertinimų auditą. Kai bus atliekamas toks auditas, valstybės narės turės kasmet dalytis statistiniais duomenimis su Komisija, įskaitant duomenis apie audituotų subjektų skaičių ir sankcijas už reikalavimų nesilaikymą.

Kalbant apie riziką, kad subjektai nesilaikys reikalavimų ir tvarkos, į pasiūlymą sankcijų sistema neįtraukta, nes remiamasi kiekvienoje valstybėje narėje jau taikoma sankcijų sistema mokesčių srityje. Už sankcijų vykdymą ir apskritai už tai, kad būtų užtikrintas pasiūlyme nustatytų reikalavimų laikymasis, jau yra atsakingi nacionaliniai mokesčių administratoriai. Sankcijas nustato valstybė narė. Be to, nacionaliniai mokesčių administratoriai galės atlikti auditą, kad nustatytų reikalavimų nesilaikymo atvejus ir atgrasytų nuo jų.

Viešųjų pirkimų sutartys

Viešųjų pirkimų kontrolės procedūros nustatytos Finansiniame reglamente: visos viešųjų pirkimų sutartys sudaromos pagal nustatytą Komisijos tarnybų atliekamą tikrinimo procedūrą, susijusią su mokėjimu, atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus ir patikimą finansų bei bendrąjį valdymą. Visose Komisijos ir paramos gavėjų sudaromose sutartyse numatomos kovos su sukčiavimu priemonės (kontrolė, ataskaitos ir pan.). Parengiamos išsamios techninės užduotys, kurios yra kiekvienos konkrečios sutarties pagrindas. Patvirtinimo procesas vyksta griežtai taikant Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato TEMPO metodiką: rezultatai peržiūrimi, prireikus iš dalies pakeičiami ir galiausiai aiškiai patvirtinami (arba atmetami). Jei nėra patvirtinimo rašto, sąskaitų faktūrų apmokėti negalima.

Techninis viešųjų pirkimų tikrinimas

Mokesčių ir muitų sąjungos GD vykdo rezultatų kontrolę ir prižiūri rangovų operacijas bei paslaugas. Be to, jis reguliariai rengia savo rangovų kokybės ir saugumo auditus. Atliekant kokybės auditus tikrinama, ar faktiniai rangovų procesai vykdomi laikantis jų kokybės planuose apibrėžtų taisyklių ir procedūrų. Atliekant saugumo auditus daugiausia dėmesio skiriama konkretiems procesams, procedūroms ir struktūrai.

Be minėtos kontrolės, Mokesčių ir muitų sąjungos GD vykdo įprastą finansų kontrolę.

Išankstinis įsipareigojimų patikrinimas

Visus Mokesčių ir muitų sąjungos GD įsipareigojimus tikrina Finansų, viešųjų pirkimų ir atitikties užtikrinimo skyriaus vadovas. Todėl vykdomas visų numatytų skirti sumų išankstinis patikrinimas. Šia procedūra užtikrinamas didelis sandorių teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo lygis.

Išankstinis mokėjimų patikrinimas

Vykdomas visų mokėjimų išankstinis patikrinimas. Be to, atsitiktine tvarka atrenkami keli mokėjimai ir Finansų, viešųjų pirkimų ir atitikties užtikrinimo skyriaus vadovas atlieka jų papildomą išankstinį patikrinimą. Aprėptis nenustatyta, nes šio patikrinimo tikslas – tikrinti mokėjimus atsitiktine tvarka siekiant nustatyti, ar visi mokėjimai parengti pagal reikalavimus. Kiti mokėjimai kasdien tvarkomi laikantis galiojančių taisyklių.

Perdeleguotųjų leidimus suteikiančių pareigūnų (AOSD) deklaracijos

AOSD pasirašo deklaracijas, kuriomis patvirtinamos atitinkamų metų metinės veiklos ataskaitos. Šios deklaracijos apima pagal programą vykdytas operacijas. AOSD pareiškia, kad su biudžetu susijusios operacijos vykdytos laikantis patikimo finansų valdymo principų, kad taikomomis valdymo ir kontrolės sistemomis užtikrintas pakankamas sandorių teisėtumo ir tvarkingumo patikinimas, kad tinkamai nustatyta su šiomis operacijomis susijusi rizika, kad apie šią riziką pranešta ir imtasi jos mažinimo veiksmų.

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

Vykdydamas nustatytą kontrolę, Mokesčių ir muitų sąjungos GD užtikrina pakankamą išlaidų kokybės ir tvarkingumo patikinimą ir sumažina reikalavimų nesilaikymo riziką. Pirmiau minėtomis kontrolės strategijos priemonėmis galima rizika sumažinama iki mažesnės už nustatytą 2 proc. rodiklį, be to, jos taikomos visiems paramos gavėjams. Taikant papildomas tolesnio rizikos mažinimo priemones būtų patiriama neproporcingai didelių sąnaudų, todėl papildomų priemonių nenumatyta. Bendros sąnaudos, susijusios su pirmiau minėtos kontrolės strategijos įgyvendinimu (įskaitant visas išlaidas pagal programą „Fiscalis 2027“), yra apribotos iki 1,6 proc. visų atliktų mokėjimų. Numatoma, kad įgyvendinant šią iniciatyvą toks santykis išliks ir toliau. Įgyvendinant programos kontrolės strategiją, reikalavimų nesilaikymo rizika faktiškai sumažinama iki nulio, taip pat ši strategija yra proporcinga susijusiai rizikai.

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

Siekdama nustatyti, ar nebuvo vykdoma sukčiavimo, korupcijos arba kita Sąjungos finansiniams interesams poveikį daranti neteisėta veika, susijusi su dotacijos susitarimu, sprendimu dėl dotacijos skyrimo arba sutartimi dėl finansavimo pagal šį reglamentą, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1073/1999 24 ir Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 25 nustatytomis sąlygomis ir tvarka, gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų
rūšis

Įnašas

Numeris 03 04 0100

DA / NDA 26

ELPA šalių 27

valstybių kandidačių 28

trečiųjų valstybių

pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

1 – Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika

Tinkamo mokesčių sistemos veikimo gerinimas

DA

NE

NE

NE

NE

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų 
rūšis

Įnašas

Numeris

DA / NDA

ELPA šalių

valstybių kandidačių

trečiųjų valstybių

pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

[XX.YY.YY.YY]

TAIP / NE

TAIP / NE

TAIP / NE

TAIP / NE

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija

Numeris

1

Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika

Mokesčių ir muitų sąjungos GD

N 29 metai

N + 1 metai

N + 2 metai

N + 3 metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

IŠ VISO

□Veiklos asignavimai

Biudžeto eilutė 30 03.04.01

Įsipareigojimai

1a

0,200

0,400

0,200

0,100

0,090

0,990

Mokėjimai

2a

0,200

0,400

0,200

0,100

0,090

0,990

Biudžeto eilutė

Įsipareigojimai

1b

Mokėjimai

2b

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 31  

Biudžeto eilutė

3)

IŠ VISO asignavimų 
Mokesčių ir muitų sąjungos GD

Įsipareigojimai

= 1a + 1b + 3

0,200

0,400

0,200

0,100

0,090

0,990

Mokėjimai

= 2a + 2b

+3

0,200

0,400

0,200

0,100

0,090

0,990

 





Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija

7

„Administracinės išlaidos“

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede (Vidaus taisyklių V priedas) ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2023

2024

2025

2026

2027

IŠ VISO

2021–2027 m. DFP

Mokesčių ir muitų sąjungos GD

□ Žmogiškieji ištekliai

0,170

0,170

0,080

0,080

0,040

0,540

□Kitos administracinės išlaidos

0,004

0,004

0,002

0,002

0,001

0,013

IŠ VISO MOKESČIŲ IR MUITŲ SĄJUNGOS GD

0,174

0,174

0,082

0,082

0,041

0,533

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

0,174

0,174

0,082

0,082

0,041

0,533

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2023

2024

2025

2026

2027

IŠ VISO

2021–2027 m. DFP

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–7 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS

Įsipareigojimai

0,374

0,574

0,282

0,182

0,131

1,543

Mokėjimai

0,174

0,374

0,482

0,282

0,141

1,453

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–7 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir atliktus darbus

2023

2024

2025

2026

2027

2028

IŠ VISO

ATLIKTI DARBAI

Rūšis 32

Vidutinės sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Bendras skaičius

Iš viso sąnaudų

1 KONKRETUS TIKSLAS 33 ...

Specifikacijos

0,200

0,300

0,170

0,670

Plėtra

0,090

0,010

0,100

Techninė priežiūra

0,050

0,050

0,050

0,150

Parama

0,010

0,030

0,030

0,030

0,100

Mokymas

0,010

0,010

IT paslaugų valdymas (infrastruktūra, priegloba, licencijos ir pan.)

0,010

0,010

0,010

0,010

0,010

0,050

1 konkretaus tikslo tarpinė suma

0,200

0,400

0,200

0,090

0,090

0,090

1,070

2 KONKRETUS TIKSLAS ...

- Atliktas darbas

2 konkretaus tikslo tarpinė suma

IŠ VISO

0,200

0,400

0,200

0,090

0,90

0,090

1,070

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2023

2024

2025

2026

2027

IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA

Žmogiškieji ištekliai

0,170

0,170

0,080

0,080

0,040

0,540

Kitos administracinės išlaidos

0,004

0,004

0,002

0,002

0,001

0,013

Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma

IŠ VISO

0,174

0,174

0,082

0,082

0,041

0,553

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 34  

Žmogiškieji ištekliai

Kitos administracinio
pobūdžio išlaidos

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

IŠ VISO

0,174

0,174

0,082

0,082

0,041

0,553

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

2023

2024

2025

2026

2027

Iš viso

□Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)

20 01 02 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)

1

1

1

0,5

0,25

1

20 01 02 03 (Delegacijos)

01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)

01 01 01 11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)

Išorės darbuotojai (etatų vienetais) 35

20 02 01 (AC, END, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)

20 02 03 (AC, AL, END, INT ir JPD delegacijose)

XX 01 xx yy zz 36

- būstinėje

- delegacijose

01 01 01 02 (AC, END, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai)

01 01 01 12 (AC, END, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai)

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)

IŠ VISO

1

1

1

0,5

0,25

1

Sąmatą surašyti etatų vienetais

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai

Susitikimų organizavimas ir ryšių palaikymas su valstybėmis narėmis; darbas, susijęs su formomis, IT formatais ir centriniu registru;

išorės rangovų samdymas su IT sistema susijusiam darbui atlikti.

Išorės darbuotojai

netaikoma

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

   Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas. Jeigu programavimas keičiamas iš esmės, pateikti „Excel“ lentelę.

   Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes bei sumas ir pasiūlytas naudoti priemones.

   Reikia persvarstyti DFP.

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

   nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

   numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

N 37 metai

N + 1 metai

N + 2 metai

N + 3 metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą 

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

   Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

   Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

(a)    nuosaviems ištekliams

(b)    kitoms pajamoms

(c)nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms     

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė:

Einamųjų finansinių metų asignavimai

Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 38

N metai

N + 1 metai

N + 2 metai

N + 3 metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

…………. straipsnis

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

[…]

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

[…]

(1)    European Commission (2022). Tax compliance costs for SMEs. An update and a complement: final report („MVĮ mokestinių prievolių vykdymo išlaidos: atnaujinta ir papildyta galutinė ataskaita“)  https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/70a486a9-b61d-11ec-b6f4-01aa75ed71a1 . 
(2)    COM(2005) 702 Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Kliūčių, susijusių su mažoms ir vidutinėms įmonėms taikomu pelno mokesčiu, mažinimas vidaus rinkoje – Numatomo bandomojo projekto dėl apmokestinimo pagal buveinės valstybės reikalavimus metmenys“ [...] {SEC(2005)1785}.
(3)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“ (COM(2020) 103 final).
(4)    Pavėluotų mokėjimų direktyva bus pakeista reglamentu, kuriuo MVĮ bus nustatytas Europos standartas dėl atsakingo verslo vykdymo visoje bendrojoje rinkoje.
(5)    Pavėluotų mokėjimų direktyva bus pakeista reglamentu, kuriuo MVĮ bus nustatytas Europos standartas dėl atsakingo verslo vykdymo visoje bendrojoje rinkoje.
(6)    2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018 11 21, p. 1).
(7)    European Commission (2022). Tax compliance costs for SMEs. An update and a complement: final report („MVĮ mokestinių prievolių vykdymo išlaidos: atnaujinta ir papildyta galutinė ataskaita“)  https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/70a486a9-b61d-11ec-b6f4-01aa75ed71a1 . 
(8)

   2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje, ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB.

(9)    OL C , , p. .
(10)    OL C , , p. .
(11)        2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB.
(12)    2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).
(13)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(14)    2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018 11 21, p. 1).
(15)    OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(16)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB.
(17)

   2017 m. spalio 10 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/1852 dėl mokestinių ginčų sprendimo mechanizmų Europos Sąjungoje (OL L 265, 2017 10 14, p. 1–14).

(18)    2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).
(19)    2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).
(20)    Direktyva…[OL: įrašyti tos direktyvos numerį, datą, pavadinimą ir OL nuorodą].
(21)

   2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(22)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.
(23)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx .
(24)    1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (OL L 136, 1999 5 31, p. 1).
(25)    1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(26)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.
(27)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.
(28)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.
(29)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.
(30)    Pagal oficialią biudžeto nomenklatūrą.
(31)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.
(32)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).
(33)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.
(34)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.
(35)    AC – sutartininkas, AL – vietinis darbuotojas, END – deleguotasis nacionalinis ekspertas, INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas, JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas.
(36)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).
(37)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.
(38)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.
Top

Strasbūras, 2023 09 12

COM(2023) 528 final

PRIEDAI

prie

Tarybos direktyvos

kuria nustatoma labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių pagrindine buveine grindžiama mokesčių sistema ir iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES

{SEC(2023) 308 final} - {SWD(2023) 301 final} - {SWD(2023) 302 final} - {SWD(2023) 303 final}


I PRIEDAS.
2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų juridinių asmenų, tiesiogiai apmokestinamų pelno mokesčiu arba bet kokiu kitu panašiomis savybėmis pasižyminčiu mokesčiu, sąrašas

a)įmonės, įsteigtos pagal 2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto ir 2001 m. spalio 8 d. Tarybos direktyvą 2001/86/EB, papildančią Europos bendrovės įstatus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus ir kooperacinių bendrovių, įsteigtų pagal 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto ir 2003 m. liepos 22 d. Tarybos direktyvą 2003/72/EB, papildančią Europos kooperacinės bendrovės statutą dėl darbuotojų dalyvavimo;

b)įmonės, pagal Belgijos teisę vadinamos „société anonyme“ / „naamloze vennootschap“, „société en commandite par actions“ / „commanditaire vennootschap op aandelen“, „société privée à respnsabilité limitée“ / „besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid“, „société coopérative à responsabilité limitée“ / „coöperatieve vennootschap met beperkte aansprakelijkheid“, „société coopérative à responsabilité illimitée“ / „coöperatieve vennootschap met onbeperkte aansprakelijkheid“, „société en nom collectif“ / „vennootschap onder firma“, „société en commandite simple“ / „gewone commanditaire vennootschap“, valstybės įmonės, kurios pasirinko vieną iš pirmiau nurodytų teisinių formų, bei kitos įmonės, įsteigtos pagal Belgijos teisę, kurios apmokestinamos Belgijos įmonių pelno mokesčiu;

c)įmonės, pagal Bulgarijos teisę vadinamos „събирателно дружество“, „командитно дружество“, „дружеството с ограничена отговорност“, „акционерно дружество“, „командитно дружество с акции“, „неперсонифицирано дружество“, „кооперации“, „кооперативни съюзи“, „държавни предприятия“, įsteigtos pagal Bulgarijos teisę ir vykdančios komercinę veiklą;

d)įmonės, pagal Čekijos teisę vadinamos „akciová společnost“, „společnost s ručením omezeným“;

e)įmonės, pagal Danijos teisę vadinamos „aktieselskab“ ir „anpartsselskab“. Kitos įmonės, apmokestinamos pagal Įmonių pelno mokesčio įstatymą tiek, kiek jų apmokestinamosios pajamos yra apskaičiuojamos ir apmokestinamos pagal bendrąsias pelno mokesčio teisės aktų normas, taikomas „aktieselskaber“;

f)įmonės, pagal Vokietijos teisę vadinamos „Aktiengesellschaft“, „Kommanditgesellschaft auf Aktine“, „Gesellschaft mit beschränkter Haftung“, „Versicherungsverein auf Gegenseitigkeit“, „Erwerbs- und Wirtschaftsgenossenschaft“, „Betriebe gewerblicher Art von juristischen Personen des öffentlichen Rechts“ ir kitos įmonės, įsteigtos pagal Vokietijos teisę, kurios apmokestinamos Vokietijos įmonių pelno mokesčiu;

g)įmonės, pagal Estijos teisę vadinamos „täisühing“, „usaldusühing“, „osaühing“, „aktsiaselts“, „tulundusühistu“;

h)įmonės, įsteigtos arba veikiančios pagal Airijos teisę, įstaigos, įregistruotos pagal įstatymą „Industrial and Provident Societies Act“, arba „building societies“, įregistruotos pagal įstatymą „Building Societies Acts“ bei patikos bankai, kaip apibrėžta 1989 m. įstatyme „Trustee Savings Banks Act“;

i)įmonės, pagal Graikijos teisę vadinamos „ανώνυμη εταιρεία“, „εταιρεία περιορισμένης ευθύνης (Ε.Π.Ε.)“ ir kitos įmonės, įsteigtos pagal Graikijos teisę, kurios apmokestinamos Graikijos įmonių pelno mokesčiu;

j)įmonės, pagal Ispanijos teisę vadinamos „sociedad anónima“, „sociedad comanditaria por acciones“, „sociedad de responsabilidad limitada“, viešosios teisės subjektai, kurie veikia pagal privatinę teisę. Kiti subjektai, įsteigti pagal Ispanijos teisę, kurie apmokestinami Ispanijos įmonių pelno mokesčiu („Impuesto sobre Sociedades“);

k)įmonės, pagal Prancūzijos teisę vadinamos „société anonyme“, „société en commandite par actions“, „société à responsabilité limitée“, „sociétés par actions simplifiées“, „sociétés d’assurances mutuelles“, „caisses d’épargne et de prévoyance“, „sociétés civiles“, kurioms automatiškai taikomas įmonių pelno mokestis, „coopératives“, „unions de coopératives“, viešosios pramoninio bei komercinio pobūdžio įstaigos ir įmonės bei kitos įmonės, įsteigtos pagal Prancūzijos teisę, kurios apmokestinamos Prancūzijos įmonių pelno mokesčiu;

l)įmonės, pagal Italijos teisę vadinamos „società per azioni“, „società in accomandita per azioni“, „società a responsabilità limitata“, „società cooperative“, „società di mutua assicurazione“, ir viešosios bei privačios įmonės, kurių visa veikla arba didelė jos dalis yra komercinio pobūdžio;

m)pagal Kipro teisę: „εταιρείες“, kaip apibrėžta pelno mokesčio įstatymuose;

n)įmonės, pagal Latvijos teisę vadinamos „akciju sabiedrība“, „sabiedrība ar ierobežotu atbildību“;

o)įmonės, įsteigtos pagal Lietuvos teisę;

p)įmonės, pagal Liuksemburgo teisę vadinamos „société anonyme“, „société en commandite par actions“, „société à responsabilité limitée“, „société coopérative“, „société coopérative organisée comme une société anonyme“, „association d’assurances mutuelles“, „association d’épargne-pension“, „entreprise de nature commerciale, industrielle ou minière de l’Etat, des communes, des syndicats de communes, des établissements publics et des autres personnes morales de droit public“ ir kitos įmonės, įsteigtos pagal Liuksemburgo teisę, kurios apmokestinamos Liuksemburgo įmonių pelno mokesčiu;

q)įmonės, pagal Vengrijos teisę vadinamos „közkereseti társaság“, „betéti társaság“, „közös vállalat“, „korlátolt felelősségű társaság“, „részvénytársaság“, „egyesülés“, „szövetkezet“;

r)įmonės, pagal Maltos teisę vadinamos „Kumpaniji ta’ Responsabilita’ Limitata“, „Soċjetajiet en commandite li l-kapital tagħhom maqsum f’azzjonijiet“;

s)įmonės, pagal Nyderlandų teisę vadinamos „naamloze vennootschap“, „besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid“, „open commanditaire vennootschap“, „coöperatie“, „onderlinge waarborgmaatschappij“, „fonds voor gemene rekening“, „vereniging op coöperatieve grondslag“, „vereniging welke op onderlinge grondslag als verzekeraar of kredietinstelling optreedt“ ir kitos įmonės, įsteigtos pagal Nyderlandų teisę, kurios apmokestinamos Nyderlandų įmonių pelno mokesčiu;

t)įmonės, pagal Austrijos teisę vadinamos „Aktiengesellschaft“, „Gesellschaft mit beschränkter Haftung“, „Versicherungsvereine auf Gegenseitigkeit“, „Erwerbs- und Wirtschaftsgenossenschaften“, „Betriebe gewerblicher Art von Körperschaften des öffentlichen Rechts“, „Sparkassen“ ir kitos įmonės, įsteigtos pagal Austrijos teisę, kurios apmokestinamos Austrijos įmonių pelno mokesčiu;

u)įmonės, pagal Lenkijos teisę vadinamos „spółka akcyjna“, „spółka z ograniczoną odpowiedzialnością“, „spółka komandytowo-akcyjna“;

v)komercinės įmonės arba civilinės teisės reglamentuojamos komercinės formos įmonės, kooperatyvai ir viešosios įmonės, įsteigtos pagal Portugalijos teisę;

w)įmonės, pagal Rumunijos teisę vadinamos „societăți pe acțiuni“, „societăți în comandită pe acțiuni“, „societăți cu răspundere limitată“, „societăți în nume colectiv“, „societăți în comandită simplă“;

x)įmonės, pagal Slovėnijos teisę vadinamos „delniška družba“, „komanditna družba“, „družba z omejeno odgovornostjo“;

y)įmonės, pagal Slovakijos teisę vadinamos „akciová spoločnosť“, „spoločnosť s ručením obmedzeným“, „komanditná spoločnosť“;

z)įmonės, pagal Suomijos teisę vadinamos „osakeyhtiö“ / „aktiebolag“, „osuuskunta“ / „andelslag“, „säästöpankki“ / „sparbank“ ir „vakuutusyhtiö“ / „försäkringsbolag“;

aa)įmonės, pagal Švedijos teisę vadinamos „aktiebolag“, „försäkringsaktiebolag“, „ekonomiska föreningar“, „sparbanker“, „ömsesidiga försäkringsbolag“, „försäkringsföreningar“;

bb)įmonės, pagal Kroatijos teisę vadinamos „dioničko društvo“, „društvo s ograničenom odgovornošću“ir kitos pagal Kroatijos teisę įsteigtos įmonės, kurios apmokestinamos Kroatijos įmonių pelno mokesčiu.

II PRIEDAS.
2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų juridinių asmenų, apmokestinamų pelno mokesčiu savininkų lygmeniu arba bet kokiu kitu panašiomis savybėmis pasižyminčiu mokesčiu, sąrašas

a)Belgija: la société en nom collectif/de vennootschap onder firma, la société en commandite simple/de gewone commanditaire vennootschap, la société coopérative à responsabilité illimitée/de coöperatieve vennootschap met onbeperkte aansprakelijkheid;

b)Bulgarija: събирателно дружество, командитно дружество;

c)Čekija: veřejná obchodní společnost, komanditní společnost;

d)Danija: interessentskaber, kommanditselskaber;

e)Vokietija: die offene Handelsgesellschaft, die Kommanditgesellschaft;

f)Estija: täisühing, usaldusühing;

g)Airija: partnerships, limited partnerships, unlimited companies;

h)Graikija: η ομόρρυθμος εταιρία, η ετερόρρυθμος εταιρία;

i)Ispanija: sociedad colectiva, sociedad en comandita simple;

j)Prancūzija: la société en nom collectif, la société en commandite simple;

k)Kroatija: javno trgovačko društvo, komanditno društvo, gospodarsko interesno udruženje;

l)Italija: la società in nome collettivo, la società in accomandita semplice;

m)Kipras: Ομόρρυθμες και ετερόρρυθμες εταιρείες (συνεταιρισμοί);

n)Latvija: pilnsabiedrība, komandītsabiedrība;

o)Lietuva: tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos;

p)Liuksemburgas: la société en nom collectif, la société en commandite simple;

q)Vengrija: közkereseti társaság, betéti társaság, közös vállalat, egyesülés, egyéni cég;

r)Malta: soċjeta f'isem kollettiv jew soċjeta in akkomandita, bil-kapital li mhux maqsum f'azzjonijiet meta s-soċji kollha li għandhom responsabbilita' llimitata huma soċjetajiet in akkomandita bil-kapital maqsum f'azzjonijiet – partnership en nom collectif or partnership en commandite with capital that is not divided into shares, when all the partners with unlimited liability are partnership en commandite with the capital divided into shares;

s)Nyderlandai: de vennootschap onder firma, de commanditaire vennootschap;

t)Austrija: die offene Gesellschaft, die Kommanditgesellschaft;

u)Lenkija: spółka jawna, spółka komandytowa;

v)Portugalija: sociedade em nome colectivo, sociedade em comandita simples;

w)Rumunija: societate în nume colectiv, societate în comandită simplă;

x)Slovėnija: družba z neomejeno odgovornostjo, komanditna družba;

y)Slovakija: verejná obchodná spoločnosť, komanditná spoločnosť;

z)Suomija: avoin yhtiö/ öppet bolag, kommandiittiyhtiö/kommanditbolag;

aa)Švedija: handelsbolag, kommanditbolag.

III PRIEDAS.
2 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų pelno mokesčių, taikomų tiesiogiai arba savininkų lygmeniu, arba bet kokių kitų panašiomis savybėmis pasižyminčių mokesčių sąrašas

a)impôt des sociétés/vennootschapsbelasting Belgijoje,

b)корпоративен данък Bulgarijoje,

c)daň z příjmů právnických osob Čekijoje,

d)selskabsskat Danijoje,

e)Körperschaftssteuer Vokietijoje,

f)tulumaks Estijoje,

g)corporation tax Airijoje,

h)φόρος εισοδήματος νομικών προσώπων κερδοσκοπικού χαρακτήρα Graikijoje,

i)impuesto sobre sociedades Ispanijoje,

j)impôt sur les sociétés Prancūzijoje,

k)porez na dobit Kroatijoje,

l)imposta sul reddito delle società Italijoje,

m)φόρος εισοδήματος Kipre,

n)uzņēmumu ienākuma nodoklis Latvijoje,

o)pelno mokestis Lietuvoje,

p)impôt sur le revenu des collectivités Liuksemburge,

q)társasági adó, osztalékadó Vengrijoje,

r)taxxa fuq l-income Maltoje,

s)vennootschapsbelasting Nyderlanduose,

t)Körperschaftssteuer Austrijoje,

u)podatek dochodowy od osób prawnych Lenkijoje,

v)imposto sobre o rendimento das pessoas colectivas Portugalijoje,

w)impozit pe profit Rumunijoje,

x)davek od dobička pravnih oseb Slovėnijoje,

y)daň z príjmov právnických osôb Slovakijoje,

z)yhteisöjen tulovero/inkomstskatten för samfund Suomijoje,

aa)statlig inkomstskatt Švedijoje.

IV PRIEDAS.
2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų juridinių asmenų pelno mokestis savininkų lygmeniu

Gyventojų pajamų mokestis II priede išvardytų subjektų savininkų lygmeniu arba bet koks kitas panašiomis savybėmis pasižymintis įmonių pajamų mokestis.

Top