This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52023PC0437
Proposal for a COUNCIL DECISION on the position to be taken on behalf of the European Union in the General Fisheries Commission for the Mediterranean and repealing Decision (EU) 2019/869
Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Bendrojoje Viduržemio jūros žvejybos komisijoje, kuriuo panaikinamas Sprendimas (ES) 2019/869
Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Bendrojoje Viduržemio jūros žvejybos komisijoje, kuriuo panaikinamas Sprendimas (ES) 2019/869
COM/2023/437 final
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 07 11
COM(2023) 437 final
2023/0262(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Bendrojoje Viduržemio jūros žvejybos komisijoje, kuriuo panaikinamas Sprendimas (ES) 2019/869
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.Pasiūlymo dalykas
Šis pasiūlymas teikiamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi 2024–2028 m. Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos sesijose, dėl numatomo išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių priėmimo.
2.Pasiūlymo aplinkybės
2.1.Susitarimas, kuriuo įsteigiama Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija
Susitarimu, kuriuo įsteigiama Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (GFCM susitarimu), siekiama užtikrinti jūrų gyvųjų išteklių išsaugojimą ir biologiniu, socialiniu, ekonominiu bei aplinkosaugos aspektais tausų jų naudojimą, taip pat darnų akvakultūros vystymąsi Susitarimo rajone. GFCM susitarimas įsigaliojo 1952 m. GFCM susitarimo pakeitimai buvo patvirtinti 1963, 1976, 1997 ir 2014 m.
Europos Sąjunga Tarybos sprendimu 98/416/EB 1 pritarė GFCM susitarimui ir yra jo susitariančioji šalis. GFCM susitarimo susitariančiosios šalys taip pat yra Bulgarija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Kipras, Malta, Rumunija ir Slovėnija.
2.2.Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija
Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (GFCM) yra GFCM susitarimu įsteigtas organas, kurio tikslas – užtikrinti jūrų gyvųjų išteklių išsaugojimą ir biologiniu, socialiniu, ekonominiu bei aplinkosaugos aspektais tausų jų naudojimą, taip pat darnų akvakultūros vystymąsi Viduržemio bei Juodosios jūrų ir jungiamuosiuose vandenyse. Ji priima žvejybos išteklių, už kuriuos yra atsakinga, išsaugojimo ir valdymo priemones.
ES, kaip GFCM narė, turi dalyvavimo ir balsavimo teises priimant tos komisijos sprendimus. Yra parengta deklaracija dėl ES kompetencijos GFCM susitarimo srityje. ES naudojasi savo valstybių narių, kurios yra susitariančiosios šalys, balsavimo teisėmis: kai ES balsuoja, jos valstybės narės nebalsuoja, ir atvirkščiai. GFCM sprendimus priima dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių GFCM narių balsų dauguma.
2.3.GFCM sprendimai
GFCM turi įgaliojimus priimti žvejybos išteklių, už kuriuos ji yra atsakinga, išsaugojimo ir valdymo priemones. Tos priemonės susitariančiosioms šalims yra privalomos.
Pagal GFCM susitarimo 13 straipsnio 3 dalį, priemonės įsigalioja praėjus 120 dienų po to, kai GFCM apie jas praneša susitariančiosioms šalims. Susitariančiosioms šalims, kurios per 120 dienų nuo pranešimo apie GFCM priimtą priemonę gavimo dienos jai paprieštarauja, ta priemonė nėra privaloma. Jeigu prieštaravimą pateikia daugiau kaip trečdalis susitariančiųjų šalių, kitos susitariančiosios šalys įgyvendinti ginčijamos priemonės neprivalo.
3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi ES vardu
Pozicija, kurios ES vardu turi būti laikomasi metiniuose regioninių žvejybos valdymo organizacijų posėdžiuose, dabar nustatyta taikant dviejų pakopų procedūrą. Tarybos sprendimu nustatomi daugiametės ES pozicijos priėmimo pagrindiniai principai, paskui ši pozicija prieš kiekvieną metinį posėdį koreguojama neoficialiais Komisijos tarnybų dokumentais ir jie patvirtinami Taryboje.
GFCM atveju ši procedūra įgyvendinta 2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimu (ES) 2019/869, kuriuo nustatoma ES pozicija GFCM 2019–2023 m. Sprendime nustatyti bendrieji principai, tačiau taip pat kuo labiau atsižvelgiama į GFCM ypatumus. Be to, valstybėms narėms pageidaujant, jame nustatyta standartinė kasmetinio ES pozicijos nustatymo procedūra.
Į Tarybos sprendimą (ES) 2019/869 įtraukti naujos bendros žuvininkystės politikos principai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 2 , kartu atsižvelgiant ir į Komisijos komunikate dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto 3 nustatytus tikslus. Be to, ES pozicija juo pakoreguota pagal Lisabonos sutartį.
Tarybos sprendime (ES) 2019/869 numatyta iki 2024 m. metinės sesijos ES poziciją įvertinti ir prireikus persvarstyti. Todėl šiuo pasiūlymu nustatoma ES pozicija GFCM 2024–2028 m. ir kartu pakeičiamas Tarybos sprendimas (ES) 2019/869.
Šiame pasiūlyme atsižvelgiama į su žvejyba susijusius Europos žaliojo kurso, visų pirma Biologinės įvairovės 4 ir Prisitaikymo prie klimato kaitos 5 strategijų ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ 6 aspektus. Jame taip pat atsižvelgiama į Plastikų strategiją 7 ir Nulinės taršos veiksmų planą 8 . Be to, jame atsižvelgiama ir į bendrą komunikatą dėl tarptautinio vandenynų valdymo 9 .
Be to, atliekant šį persvarstymą atsižvelgiama į ES tarptautinio lygmens įsipareigojimus dėl Viduržemio ir Juodosios jūrų, prisiimtus Maltoje priimta ministrų deklaracija „MedFish4Ever“ 10 , Sofijoje priimta ministrų deklaracija 11 ir GFCM 2030 m. tausios žvejybos ir akvakultūros Viduržemio ir Juodojoje jūrose strategija 12 .
4.Teisinis pagrindas
4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas
4.1.1.Principai
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.
„Teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, kurie turi teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas, ir priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų turinį“ 13 .
4.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju
GFCM yra įsteigta susitarimu, būtent GFCM susitarimu.
Aktai, kuriuos turi priimti GFCM, yra teisinę galią turintys aktai. Numatomi aktai, remiantis GFCM susitarimo 13 straipsniu, turi būti privalomi pagal tarptautinę teisę ir gali labai paveikti ES teisės aktų turinį, be kita ko:
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti 14 ,
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis 15 , ir
2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo 16 .
Numatomais aktais GFCM susitarimo institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama.
Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.
4.2.Materialinis teisinis pagrindas
4.2.1.Principai
Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio ES vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu tuo aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.
4.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju
Pagrindinis numatomo akto tikslas ir turinys yra susiję su žuvininkyste. Teisinis principų, į kuriuos turi būti atsižvelgta šioje pozicijoje, pagrindas yra Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013.
Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 43 straipsnio 2 dalis. Šiuo sprendimu bus pakeistas Tarybos sprendimas (ES) 2019/869, skirtas 2019–2023 m. laikotarpiui.
4.3.Išvada
Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 43 straipsnio 2 dalis kartu su SESV 218 straipsnio 9 dalimi.
2023/0262 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Bendrojoje Viduržemio jūros žvejybos komisijoje, kuriuo panaikinamas Sprendimas (ES) 2019/869
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)Tarybos sprendimu 98/416/EB 17 Sąjunga sudarė Susitarimą, kuriuo įsteigiama Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (toliau – GFCM susitarimas). GFCM susitarimo susitariančiosios šalys taip pat yra Bulgarija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Malta, Prancūzija, Rumunija ir Slovėnija;
(2)Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (GFCM) priima priemones, kuriomis siekiama užtikrinti ilgalaikį žvejybos išteklių išsaugojimą bei tausų jų naudojimą ir darnų akvakultūros vystymąsi GFCM susitarimo rajone. Tos priemonės gali tapti privalomos Sąjungai;
(3)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 18 nustatyta, kad Sąjunga turi užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Jame taip pat nustatyta, kad Sąjunga žuvininkystės valdymui turi taikyti atsargumo principą ir siekti užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Tame reglamente taip pat nustatyta, kad Sąjunga turi imtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonių, remti mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtojimą, laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką ir skatinti taikyti tokius žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos ir padedama vengti nepageidaujamos priegaudos bei kuo labiau ją mažinti, taip pat vykdyti žvejybą, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemoms ir žvejybos ištekliams. Be to, Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 pabrėžta, kad Sąjunga šių tikslų ir principų turi laikytis žuvininkystės išorės santykiuose;
(4)remiantis Biologinės įvairovės 19 ir Prisitaikymo prie klimato kaitos 20 strategijomis ir strategija „Nuo ūkio iki stalo“ 21 , labai svarbu apsaugoti gamtą ir sustabdyti ekosistemų būklės blogėjimą ir pakeisti šį procesą priešingu. Dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo kylanti rizika neturi kelti pavojaus prekių ir paslaugų, kurias sveikos jūrų ekosistemos teikia žvejams, pakrančių bendruomenėms ir apskritai žmonėms, prieinamumui;
(5)Plastikų strategijoje 22 nurodytos konkrečios priemonės, kurias taikant mažėtų plastiko kiekis ir jūros tarša, taip pat jūroje būtų prarandama arba paliekama mažiau žvejybos įrankių. Be to, Nulinės taršos veiksmų planu 23 siekiama sumažinti plastiko šiukšlių jūroje kiekį 50 proc., o į aplinką patenkančio mikroplastiko kiekį – 30 proc.;
(6)pagal bendrą komunikatą dėl tarptautinio vandenynų valdymo 24 , jūrų biologinės įvairovės apsauga ir išsaugojimas yra pagrindiniai ES išorės veiksmų prioritetai. ES yra svarbiausia veikėja regioninėse žvejybos valdymo organizacijose ir žvejybos institucijose visame pasaulyje. Bendradarbiaudama su jomis ES skatina žuvų išteklių tvarumą ir skaidrų sprendimų priėmimą remiantis patikimomis mokslinėmis rekomendacijomis, pabrėžia mokslinių tyrimų svarbą ir griežtina atitiktį reikalavimams;
(7)kaip teigiama Ministrų konferencijos dėl tausios žvejybos Viduržemio jūroje, 2017 m. kovo 30 d. Maltoje priėmusios ministrų deklaraciją „MedFish4Ever“, ir Aukšto lygio konferencijos dėl žvejybos ir akvakultūros Juodojoje jūroje, 2018 m. birželio 7 d. Sofijoje priėmusios ministrų deklaraciją, išvadose, pagrindinės Sąjungos veiklos GFCM sritys yra skatinti priemones, kuriomis siekiama remti ir gerinti duomenų rinkimą ir mokslinį vertinimą, ekosisteminį žuvininkystės valdymą, reikalavimų laikymosi kultūrą, kad būtų panaikinta neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, tausią smulkiąją žvejybą ir akvakultūrą ir solidarumą bei veiksmų koordinavimą;
(8)ankstesnėse ministrų deklaracijose nustatyti įsipareigojimai ir prioritetai integruoti į 2021 m. priimtą GFCM 2030 m. tausios žvejybos ir akvakultūros Viduržemio ir Juodojoje jūrose strategiją 25 ir joje toliau išplėtoti, kartu daug dėmesio skiriant veiksmams, kuriais siekiama geriau spręsti didesnius iššūkius, pavyzdžiui, klimato kaitos, svetimų rūšių, visų formų taršos ir poreikio mažinti į jūrą išmetamų ir atsitiktinai sugaunamų pažeidžiamų rūšių žuvų kiekį ir švelninti tokių veiksmų poveikį;
(9)tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi GFCM sesijose 2024–2028 m., nes GFCM priimtos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės gali būti privalomos Sąjungai ir gali labai paveikti Sąjungos teisės aktų, būtent Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 26 ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1005/2008 27 bei Nr. 1224/2009 28 , turinį;
(10)dabartinė pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi GFCM sesijose, yra nustatyta Tarybos sprendimu (ES) 2019/869 29 . Tą sprendimą tikslinga panaikinti ir priimti naują sprendimą, skirtą 2024–2028 metų laikotarpiui;
(11)atsižvelgiant į kintantį GFCM susitarimo rajono žvejybos išteklių pobūdį ir dėl jo kylantį poreikį Sąjungos pozicijoje atsižvelgti į naujus pokyčius, įskaitant naują mokslinę ir kitą susijusią informaciją, pateiktą prieš GFCM sesijas arba per jas, turėtų būti nustatytos 2024–2028 m. taikytinos kasmetinio Sąjungos pozicijos tikslinimo procedūros. Tos pozicijos turėtų atitikti Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą lojalaus Sąjungos institucijų bendradarbiavimo principą,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) sesijose, yra išdėstyta šio sprendimo I priede.
2 straipsnis
Sąjungos pozicija, kurios turi būti laikomasi GFCM sesijose, kasmet tikslinama laikantis II priedo.
3 straipsnis
I priede nustatytą Sąjungos poziciją įvertina ir prireikus ne vėliau kaip iki 2029 m. metinės GFCM sesijos persvarsto Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu.
4 straipsnis
Sprendimas (ES) 2019/869 panaikinamas.
5 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Komisijai.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 07 11
COM(2023) 437 final
PRIEDAI
prie
Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Bendrojoje Viduržemio jūros žvejybos komisijoje, kuriuo panaikinamas Sprendimas (ES) 2019/869
I PRIEDAS
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Bendrojoje Viduržemio jūros žvejybos komisijoje (GFCM)
1.PRINCIPAI
Bendrojoje Viduržemio jūros žvejybos komisijoje Sąjunga:
(a)užtikrina, kad GFCM priimamos priemonės atitiktų tarptautinę teisę, visų pirma 1982 m. JT jūrų teisės konvencijos, 1995 m. JT susitarimo dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo, 1993 m. Susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių, taip pat Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 2009 m. Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių nuostatas;
(b)siekia įgyvendinti 2017 m. kovo 30 d. Maltoje pasirašytoje ministrų deklaracijoje „MedFish4Ever“ ir 2018 m. birželio 7 d. Sofijoje pasirašytoje ministrų deklaracijoje nustatytus veiksmus ir įsipareigojimus, kuriais visų pirma siekiama gerinti duomenų rinkimą ir mokslinį vertinimą, nustatyti ekosisteminę žuvininkystės valdymo sistemą, kurti reikalavimų laikymosi kultūrą ir panaikinti neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą, remti tausią smulkiąją žvejybą ir akvakultūrą ir didinti solidarumą bei veiksmų koordinavimą Viduržemio jūroje;
(c)skatina siekti Susitarimo dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose (BBNJ), priimto pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, ir 15-ojoje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje (COP 15) nustatytų tikslų, visų pirma susijusių su jūrų biologinės įvairovės apsaugos ir 30 proc. pasaulio vandenynų apsaugos ją užtikrinant saugomose jūrų teritorijose stiprinimu;
(d)padeda įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, įskaitant Biologinės įvairovės ir Prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas, visų pirma kiek jos susijusios su gamtos apsauga, ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, taip pat siekti pasaulyje stipresnės Europos tikslo;
(e)siekia Plastikų strategijos ir Nulinės taršos veiksmų plano tikslų, visų pirma mažinti plastikų kiekį ir jūros taršą;
(f)veikia vadovaudamasi Sąjungos tikslais ir principais, įgyvendinamais vykdant bendrą žuvininkystės politiką, visų pirma taikydama atsargumo principą ir orientuodamasi į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytus tikslus, susijusius su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu, kad paskatintų ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo taikymą, kad būtų vengiama nepageidaujamos priegaudos ir siekiama kiek įmanoma ją sumažinti, kad laipsniškai būtų panaikinta laimikio išmetimo į jūrą praktika ir kuo labiau sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemoms ir jų buveinėms, taip pat skatindama ekonomiškai gyvybingą ir konkurencingą Sąjungos žuvininkystę, kad būtų užtikrinamas tinkamas nuo žvejybos veiklos priklausančių asmenų pragyvenimo lygis ir atsižvelgiama į vartotojų interesus;
(g)laikosi 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadų dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto 1 ;
(h)laikosi bendro komunikato dėl ES tarptautinio vandenynų valdymo darbotvarkės tikslų, susijusių su jūrų biologinės įvairovės išsaugojimu, taip pat Tarybos išvadų dėl to bendro komunikato;
(i)siekia, kad į GFCM priemonių rengimo etapą būtų tinkamai įtraukti suinteresuotieji subjektai, ir užtikrina, kad GFCM priimamos priemonės atitiktų GFCM konvencijos tikslus;
(j)skatina laikytis pozicijų, derančių su regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) geriausia praktika;
(k)siekia suderinamumo ir sąveikos su Sąjungos įgyvendinama politika, kuri yra dvišalių žuvininkystės santykių su trečiosiomis valstybėmis dalis, ir užtikrina derėjimą su kitomis savo politikos sritimis, kaip antai išorės santykių, aplinkos, prekybos, plėtros, mokslinių tyrimų ir inovacijų;
(l)siekia užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos laivynui GFCM konvencijos rajone, paremtas tais pačiais principais ir standartais, kokie taikomi pagal Sąjungos teisę, ir skatinti vienodą tų principų ir standartų įgyvendinimą;
(m)skatina GFCM veiklos, kitų RŽVO veiklos ir veiklos pagal regionines jūrų konvencijas koordinavimą ir prireikus, jei taikoma, bendradarbiavimą su pasaulinėmis organizacijomis pagal jų įgaliojimus;
(n)skatina bendradarbiavimo ne tunų RŽVO mechanizmus, panašius į vadinamąjį Kobės procesą, susijusį su tunų RŽVO.
2.GAIRĖS
Kai tikslinga, Sąjunga stengiasi skatinti, kad pagal 2030 m. strategiją GFCM patvirtintų šias priemones:
(a)priemones, kuriomis skatinamas biologinės įvairovės išsaugojimas ir visiškas atkūrimas, išteklių tvarumas ir su klimato kaita bei svetimomis rūšimis susijusių aspektų integravimas į sprendimų priėmimo procesą, įskaitant tinkamų poveikio švelninimo ir prisitaikymo priemonių integravimą į valdymo planus;
(b)GFCM konvencijos rajone taikytinas žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, pagrįstas patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, įskaitant GFCM reguliuojamų gyvųjų jūrų biologinių išteklių žvejybos veiklai taikomus bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius ir kvotas arba pastangų reguliavimo priemones, kuriomis būtų pasiektas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Prireikus į tas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones įtraukiamos specialios peržvejojamiems ištekliams skirtos priemonės, siekiant žvejybos pastangas ir pajėgumus suderinti su turimomis žvejybos galimybėmis; atsižvelgiant į Bendros žuvininkystės politikos reglamento 29 straipsnį, tuo atveju, kai ES lygmeniu priimti tam tikrų Viduržemio jūros išteklių arba išteklių grupės daugiamečiai planai, į juos reikėtų atsižvelgti, jei jie susiję su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje išdėstyto tikslo siekti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio įgyvendinimu;
(c)priemones, kuriomis skatinamas duomenų rinkimas, moksliniai tyrimai ir moksliškai pagrįsti valdymo sprendimai, Susitarimo laikymosi komiteto stiprinimas, reikalavimų laikymosi kultūra ir periodinės nepriklausomos veiklos rezultatų peržiūros, taip pat glaudesnis pramonės ir mokslininkų bendradarbiavimas;
(d)priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai Konvencijos rajone, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įskaitant NNN žvejybą vykdančių laivų įtraukimą į sąrašus ir kryžminį įtraukimą į kitų RŽVO sąrašus, taip pat priemones, kuriomis skatinamas žuvų ir žuvininkystės produktų atsekamumas, remiantis neprivalomomis laimikio dokumentavimo sistemų gairėmis;
(e)Konvencijos rajone taikytinas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones, kad būtų užtikrintas kontrolės veiksmingumas ir atitiktis GFCM priimtoms priemonėms;
(f)priemones, skirtas neigiamam žvejybos ir akvakultūros poveikiui jūrų biologinei įvairovei ir jūrų ekosistemoms bei jų buveinėms kuo labiau sumažinti, įskaitant GFCM konvencijos rajone taikytinas pažeidžiamų jūrų ekosistemų ir svarbiausių žuvų buveinių apsaugos priemones, atitinkančias GFCM konvenciją ir Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) tarptautines giliavandenės žvejybos atvirojoje jūroje valdymo gaires, ir priemones, padedančias išvengti nepageidaujamos priegaudos (visų pirma, be kita ko, pažeidžiamų jūrų gyvūnų rūšių) bei kuo labiau ją sumažinti ir laipsniškai panaikinti laimikio išmetimo į jūrą praktiką;
(g)priemones, kuriomis siekiama sumažinti jūros taršą ir užkirsti kelią plastiko išmetimui į jūrą bei sumažinti jūroje esančio plastiko poveikį jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms, įskaitant priemones, kuriomis siekiama sumažinti paliktų, prarastų ar kitaip į vandenyną išmestų žvejybos įrankių poveikį ir padėti tokius žvejybos įrankius identifikuoti ir ištraukti, remiantis FAO neprivalomomis žvejybos įrankių ženklinimo gairėmis;
(h)priemones, kuriomis siekiama uždrausti žvejybą, kurios vienintelis tikslas – rinkti ryklių pelekus, ir reikalauti, kad visi iškraunami rykliai būtų su visais nepašalintais pelekais;
(i)veiksmus, kuriais skatinamas tausios akvakultūros plėtojimas laikantis atitinkamų Sąjungos teisės aktų;
(j)rekomendacijas, kai tinkama ir kiek tai leidžiama pagal atitinkamus steigiamuosius dokumentus, kuriomis būtų skatinama įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje;
(k)kai tinkama, bendrus principus su kitomis RŽVO, visų pirma su tomis, kurios dalyvauja to paties rajono žvejybos valdyme;
(l)papildomas technines priemones, grindžiamas GFCM pagalbinių organų ir darbo grupių rekomendacijomis;
(m)priemones, atitinkančias ministrų deklaracijoje „MedFish4Ever“ ir Sofijoje priimtoje ministrų deklaracijoje nustatytus įsipareigojimus.
II PRIEDAS
Kasmetinis Sąjungos pozicijos, kurios turi būti laikomasi
Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos sesijose, tikslinimas
Prieš kiekvieną GFCM sesiją, sušaukiamą sprendimams, turėsiantiems Sąjungai teisinę galią, priimti, imamasi veiksmų, būtinų siekiant, kad pozicijoje, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, būtų atsižvelgta į Komisijai pateiktą naujausią mokslinę ir kitą susijusią informaciją, laikantis I priede išdėstytų principų ir gairių.
Šiuo tikslu ir remdamasi ta informacija, Komisija, likus pakankamai laiko iki kiekvienos GFCM sesijos, perduoda Tarybai arba jos parengiamiesiems organams rašytinį dokumentą, kuriame išdėstoma išsami informacija apie siūlomą Sąjungos pozicijos patikslinimą, kad būtų apsvarstyti ir patvirtinti pozicijos, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, elementai.
Jei GFCM sesijos metu, be kita ko, vietoje, susitarimo pasiekti nepavyksta, klausimas perduodamas Tarybai arba jos parengiamiesiems organams, kad nustatant Sąjungos poziciją būtų atsižvelgta į naujus elementus.