EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 05 17
COM(2023) 262 final
2023/0158(CNS)
Muitinės reforma
Pasiūlymas
TARYBOS DIREKTYVA
kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl PVM taisyklių, susijusių su apmokestinamaisiais asmenimis, sudarančiais sąlygas nuotolinei prekybai importuojamomis prekėmis, dėl specialios schemos, skirtos nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, taikymo ir dėl specialių importo PVM deklaravimo ir mokėjimo procedūrų
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Ši iniciatyva kartu su pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, įsteigiamas Europos Sąjungos muitinės duomenų centras ir Europos Sąjungos muitinė ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 (toliau – SMK peržiūra), pasiūlymu dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1186/2009, nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, ir 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, yra plataus masto ir visapusiškos muitų sąjungos reformos dalis.
Pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra vienas iš pagrindinių valdžios sektoriaus pajamų šaltinių visose ES valstybėse narėse. 2020 m. PVM įnašas į bendras mokestines pajamas valstybėse narėse svyravo nuo 20 proc. iki 50 proc. ir sudarė apie 26 proc. visų 27 ES valstybių narių valdžios sektoriaus metinių mokestinių pajamų. Jis taip pat yra vienas svarbiausių ES biudžeto finansavimo šaltinių, nes 0,3 proc. nacionaliniu lygmeniu surenkamo PVM pervedama į ES kaip nuosavi ištekliai – tai sudaro 12 proc. viso ES biudžeto.
Negautų pajamų, vadinamų PVM surinkimo atotrūkiu, sąvoka apibrėžiamos problemos, kylančios dėl neoptimalaus PVM surinkimo ir kontrolės. Apskaičiuota, kad 2020 m. iš viso negauta 93 mlrd. EUR pajamų, o didelė šių negautų pajamų dalis susidaro dėl dingusio prekiautojo sukčiavimo Bendrijoje. PVM surinkimo atotrūkis taip pat apima pajamas, negautas dėl sukčiavimo PVM ir jo slėpimo šalies viduje, PVM vengimo, bankroto ir finansinio nemokumo, taip pat dėl klaidingų skaičiavimų ir administracinių klaidų. PVM sistema yra ne tik neatspari sukčiavimui, bet ir tampa vis sudėtingesnė bei vis labiau apsunkina įmonių veiklą.
Siekiant spręsti problemas, kylančias dėl spartaus elektroninės prekybos sektoriaus augimo ir suskaidytos elektroninės prekybos prekių tiekimui taikomo PVM surinkimo reglamentavimo sistemos, 2021 m. liepos 1 d. dokumentų rinkinyje dėl elektroninei prekybai taikomo PVM nustatyta keletas su PVM ir muitais susijusių reformų, kuriomis siekiama modernizuoti ir supaprastinti elektroninės prekybos sandoriams taikomo mokesčio surinkimą. Elektroninės prekybos dokumentų rinkinio įgyvendinimas pasirodė esąs labai sėkmingas, kaip matyti iš vertinimo, atlikto per pirmuosius šešis taikymo mėnesius, rezultatų. Tai valstybės narės patvirtino 2022 m. kovo mėn. ECOFIN tarybos išvadose.
Kalbant apie importą, vienas iš pagrindinių dokumentų rinkinio dėl elektroninei prekybai taikomo PVM tikslų buvo suvienodinti sąlygas ES įsisteigusiems tiekėjams šalinant konkurenciją elektroninėje rinkoje iškraipančias taisykles. Buvo panaikintas atleidimas nuo PVM, taikomo importuojant mažos vertės siuntas, kurių vertė neviršija 22 EUR. Todėl dabar PVM yra mokėtinas už visas komercines prekes, importuojamas į Europą iš trečiosios šalies ar trečiosios teritorijos, neatsižvelgiant į jų vertę.
Panaikinus 22 EUR ribą, elektroninės prekybos dokumentų rinkinyje nustatyta keletas supaprastinimų, kuriais siekiama sumažinti PVM prievolių laikymosi naštą prekiautojams, vykdantiems nuotolinę prekybą į ES importuojamomis prekėmis. Tačiau šie supaprastinimai buvo taikomi tik importuojamoms prekėms, kurių vidinė vertė neviršija 150 EUR.
Vienas iš tokių supaprastinimų yra vieno langelio principu veikianti importo sistema (IOSS), tačiau ji taikoma tik nuotolinei prekybai importuojamomis prekėmis, kurių vidinė vertė neviršija 150 EUR (nes dokumentų rinkinyje dėl elektroninei prekybai taikomo PVM nebuvo nustatytas atleidimo nuo muito prekėms iki 150 EUR panaikinimas). Prekiautojai, kurie nusprendžia naudotis IOSS, neturi registruotis PVM mokėtojais kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje vykdomas jų reikalavimus atitinkantis prekių importas vartotojams. Naudojantis IOSS už šias prekes mokėtinas PVM surenkamas iš anksto tiekimo metu, o tai reiškia, kad importuojant PVM nereikia rinkti. Tačiau prekėms, kurių vertė viršija 150 EUR, taikoma kitokia tvarka, nes nuotolinė prekyba importuojamomis prekėmis apmokestinama importo PVM importo metu (PVM iš anksto nesurenkamas).
Pasiūlymas reformuoti muitų sistemą sudaro aiškų pagrindą panaikinti 150 EUR ribą, pagal kurią šiuo metu IOSS taikoma tik nuotolinei prekybai importuojamomis prekėmis, kurių vertė neviršija 150 EUR. Tame pasiūlyme pateikiama importuotoju laikomo asmens sąvoka, t. y. importuotoju laikomas bet kuris asmuo, vykdantis nuotolinę prekybą prekėmis, kurios turi būti importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, ir turintis leidimą naudotis IOSS. Tokie asmenys turės įsiskolinimą muitinei, kai bus priimtas mokėjimas už nuotolinę prekybą, ir, nustatydami atitinkamą muitinę vertę, galės taikyti supaprastintą tarifų apskaičiavimo tvarką, taikomą nuotolinei prekybai.
Taikant supaprastintą muitų tarifų apskaičiavimo tvarką, importuotoju laikomas asmuo gali muitinei vertei taikyti vieną iš atitinkamai prekių kategorijai taikomų tarifų. Todėl importuotoju laikomas asmuo turi visą reikiamą informaciją, įskaitant importo muitus, kad galėtų tinkamai apskaičiuoti apmokestinamąją vertę, kuriai turi būti taikomas PVM. Todėl tikslinga iš dalies pakeisti Tarybos direktyvą 2006/112/EB išbraukiant IOSS taikomą 150 EUR ribą.
IOSS taikomos 150 EUR ribos panaikinimas savaime yra pagrįstas, nes tai padės siekti bendros registracijos PVM tikslais Sąjungoje tikslo, leidžiant IOSS registruotiems prekiautojams deklaruoti ir pervesti mokėtiną PVM už visas reikalavimus atitinkančias per IOSS deklaruotas prekes, neatsižvelgiant į jų vertę. Nors taikomos ribos panaikinimas IOSS nepriklauso nuo muitinės reformų įgyvendinimo, vis dėlto juo bus remiama muitinės sistemos reforma, nes taip bus labiausiai padidinta nauda muitinėms naudojantis supaprastinimais, susijusiais su nuotolinei prekybai importuojamomis prekėmis taikomo PVM apskaičiavimu. IOSS registruotas prekiautojas, kaip importuotoju laikomas asmuo, turės visą informaciją, reikalingą teisingai PVM sumai, mokėtinai už visas prekes, parduodamas vykdant nuotolinę prekybą importuojamomis prekėmis, apskaičiuoti. Todėl ši priemonė taip pat padės užkirsti kelią per mažos vertės nustatymui, susijusiam su nuotoline prekyba importuojamomis prekėmis, nes teisinga PVM suma bus renkama tiekimo metu, t. y. tada, kai bus priimtas mokėjimas už elektroninės prekybos sandorį.
Be to, šiuo pasiūlymu siekiama dar labiau sumažinti PVM prievolių laikymosi naštą prekiautojams, vykdantiems nuotolinę prekybą importuojamomis prekėmis, taip pat plačiau taikant supaprastintas specialias procedūras.
Įvykdžius tam tikras sąlygas, taikant specialias procedūras pašto paslaugų teikėjams, skubių siuntų vežėjams, muitinės tarpininkams ir kitiems ekonominės veiklos vykdytojams, kurie kliento vardu pildo muitinės importo deklaracijas, sudaromos sąlygos kas mėnesį deklaruoti ir pervesti už šį importą surinktą PVM. Specialios procedūros yra neprivaloma supaprastinimo priemonė ir, laikantis tam tikrų sąlygų, gali būti taikomos importuojamoms prekėms, kurių vidinė vertė neviršija 150 EUR, išskyrus akcizais apmokestinamas prekes. Pagal šį pasiūlymą 150 EUR riba, kuri šiuo metu taikoma specialioms procedūroms, taip pat bus panaikinta. Taip bus dar labiau sumažinta PVM prievolių laikymosi našta ir išlaidos, susijusios su prekių, kurių vertė viršija 150 EUR, importu.
Be IOSS supaprastinimo ir specialių procedūrų, elektroninės prekybos dokumentų rinkinyje taip pat nustatyta numatoma prekyviečių ir platformų atsakomybė sudarant sąlygas nuotolinei prekybai į ES importuojamomis prekėmis, kurių vidinė vertė neviršija 150 EUR. Tvarka, pagal kurią nustatomas tiekėju laikomas asmuo, yra viena pagrindinių reformų, kuriomis siekiama sumažinti PVM nesumokėjimo riziką. Taikant šią tvarką individualūs pardavėjai prekyvietėse neprivalo registruotis PVM mokėtojais tiekiamų prekių, kurioms taikoma taisyklė dėl tiekėju laikomo asmens, atžvilgiu. Šia konkrečia priemone panaikinama PVM prievolių laikymosi našta pardavėjams, vykdantiems komercinę veiklą prekyvietėse. Tokiu būdu padedama užtikrinti PVM prievolių laikymąsi, nes juo supaprastinamos tūkstančių pagrindinių pardavėjų PVM prievolės, o prekyvietė laikoma asmeniu, kuriam tenka prievolė deklaruoti ir sumokėti už tas prekes mokėtiną PVM. Šia iniciatyva siūloma panaikinti 150 EUR ribą siekiant dar labiau išplėsti tvarkos dėl tiekėju laikomo asmens taikymo sritį, kad ji apimtų visą nuotolinę prekybą į ES importuojamomis prekėmis, neatsižvelgiant į jų vertę. Todėl šiuo pasiūlymu taip pat siekiama sumažinti PVM prievolių laikymosi naštą apmokestinamiesiems asmenims, vykdantiems nuotolinę prekybą į ES importuojamomis prekėmis per prekyvietes, o tai atitinka pasiūlyme dėl PVM skaitmeniniame amžiuje (ViDA) nustatytus pagrindinius tikslus.
Remdamasi elektroninės prekybos PVM reformomis, 2022 m. gruodžio mėn. Komisija priėmė pasiūlymą dėl PVM skaitmeniniame amžiuje (ViDA), kaip paskelbta 2020 m. Sąžiningo ir supaprastinto apmokestinimo veiksmų plane, kuriuo remiamas ekonomikos atgaivinimas.
Šiuo pasiūlymu siekiama dar labiau pritaikyti ES PVM sistemą išplečiant tiekiamų prekių, kurioms taikoma IOSS, spektrą, taip pat specialių procedūrų ir tvarkos dėl tiekėju laikomo asmens taikymą. Pagal šį pasiūlymą IOSS galėtų būti naudojama deklaruojant ir pervedant PVM, mokėtiną už visą nuotolinę prekybą į ES importuojamomis prekėmis, neatsižvelgiant į jų vertę, tačiau neįskaitant akcizais apmokestinamų produktų, kuriems ši sistema ir toliau netaikoma. Taip pat bus plačiau taikomos tiek specialios procedūros, tiek tvarka dėl tiekėju laikomo asmens, panaikinant 150 EUR ribą, kuri šiuo metu riboja jų taikymą ir veiksmingumą. Šia iniciatyva bus toliau plėtojama bendros registracijos PVM tikslais ES koncepcija. Dėl šių priežasčių šis pasiūlymas yra suderinamas su ViDA pasiūlymu ir jo tikslu sumažinti apmokestinamiesiems asmenims tenkančią PVM prievolių laikymosi naštą, nes juo bus panaikintos daugkartinio registravimosi prievolės, kurios kitu atveju gali būti taikomos asmenims, vykdantiems nuotolinę prekybą importuojamomis prekėmis, kurių vertė viršija 150 EUR.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Ši iniciatyva atitinka ViDA pasiūlymo, kurį Komisija priėmė 2022 m. gruodžio 8 d. ir kuris šiuo metu svarstomas Taryboje, nuostatas. ViDA pasiūlymu siekiama modernizuoti ir pertvarkyti ES PVM sistemą taip, kad ji būtų pritaikoma skaitmeniniame amžiuje. Iš tiesų, ViDA pasiūlymas yra plataus masto ir daugialypis reformų paketas, kuriuo siekiama trijų svarbių pagrindinių tikslų, iš kurių vienas – bendros registracijos PVM tikslais ES koncepcija.
Vienas iš pagrindinių ViDA pasiūlymo tikslų – sumažinti daugkartinio PVM registravimosi ES poreikį. ViDA pasiūlymu siekiama šio tikslo plačiau taikant supaprastinimo priemones, naudojamas deklaruojant ir pervedant PVM už nuotolinę prekybą prekėmis. ViDA reformomis bus plėtojama bendros registracijos PVM tikslais ES koncepcija, išplečiant tiekiamų prekių, kurioms taikomas supaprastinimas pagal Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirtą vieno langelio principu grindžiamą sistemą (Sąjungos OSS), spektrą. Toks supaprastinimas yra OSS supaprastinimų dalis. Šiuo pasiūlymu siekiama dar labiau sumažinti atvejų, kai apmokestinamasis asmuo, vykdantis nuotolinę prekybą importuojamomis prekėmis, turi registruotis PVM mokėtoju daugiau nei vienoje valstybėje narėje, skaičių plačiau taikant taisyklę dėl tiekėju laikomo asmens ir IOSS bei specialias procedūras, kad jos būtų taikomos importuojamoms prekėms, kurių vertė viršija 150 EUR. Todėl tiek šia iniciatyva, tiek ViDA pasiūlymu padedama siekti bendros registracijos PVM tikslais ES tikslo.
ViDA pasiūlyme taip pat nustatytas platformoms taikoma prievolė naudotis IOSS. Pagal ViDA pasiūlymą IOSS bus privaloma prekyvietėms, kurios veikia kaip tiekėjais laikomi asmenys, tam tikrais nuotolinės prekybos importuojamomis prekėmis atvejais. Pagal šį pasiūlymą prekyvietės, kurios sudaro sąlygas nuotolinei prekybai importuojamomis prekėmis, kurių vertė viršija 150 EUR, nuo šiol bus laikomos tiekėjais ir dėl to privalės deklaruoti ir pervesti mokėtiną PVM už tas prekes per IOSS. Šia reforma dar labiau apsaugoma ES PVM sistema ir stiprinama kova su sukčiavimu PVM, nes dabar pastangos siekiant užtikrinti PVM prievolių laikymąsi bus sutelktos į dar mažesnes prekyvietes (apmokestinamuosius asmenis), kurios gerai išmano PVM prievolių laikymosi klausimus ir kurios muitinės požiūriu taip pat bus laikomos visų per savo platformą tiekiamų importuojamų prekių importuotojomis. Be to, ši priemonė sumažins mažesnės vertės nustatymo, susijusio su nuotoline prekyba importuojamomis prekėmis, riziką. Kaip importuotoju laikomas asmuo, prekyvietė turės visas priemones, kurių reikia teisingai PVM, mokėtino už tokį tiekimą, sumai apskaičiuoti. Nebebus įmanoma nustatyti mažesnę vertę, nes prekyvietė iš anksto taikys PVM sąraše nurodytai prekių pardavimo kainai. Nustatydama apmokestinamąją vertę, nuo kurios renkamas PVM, IOSS registruota prekyvietė, veikianti kaip tiekėju ir importuotoju laikomas asmuo, įtrauks visus veiksnius, pavyzdžiui, dėl importo mokėtinus mokesčius, muitus ir rinkliavas, taip pat kitas papildomas išlaidas, pavyzdžiui, transporto ir draudimo išlaidas, kurių reikia norint tinkamai apskaičiuoti apmokestinamąją vertę PVM tikslais. Todėl teisinga PVM suma bus nuskaitoma ir pervedama atitinkamoms mokesčių institucijoms. Kadangi PVM iš anksto surenkamas parduodant per IOSS deklaruotas prekes, importo procesas taip pat bus palengvintas, nes vėliau vykdomas per IOSS deklaruotų prekių importas neapmokestinamas importo PVM.
Šia iniciatyva remiama ES tvaraus augimo strategija, kurioje kalbama apie geresnį mokesčių surinkimą, mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo ir mokesčių slėpimo mažinimą ir įmonių, asmenų bei mokesčių institucijų patiriamų reikalavimų laikymosi išlaidų mažinimą. Mokesčių sistemų tobulinimas, kuriuo siekiama skatinti tvaresnę ir teisingesnę ekonominę veiklą, taip pat yra ES konkurencingo tvarumo darbotvarkės dalis.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Ši iniciatyva atitinka Muitinės veiksmų planą. E. prekybos valdymas yra viena iš keturių pagrindinių Muitinių veiksmų plane numatytų veiksmų sričių. Šis pasiūlymas išplėsti IOSS sistemą panaikinant 150 EUR ribą buvo pateiktas vykdant muitinės reformą.
Konferencijos dėl Europos ateities galutinėje ataskaitoje piliečiai ragina „suderinti ir koordinuoti mokesčių politiką ES valstybėse narėse, siekiant užkirsti kelią mokesčių slėpimui ir vengimui“, „skatinti ES valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą siekiant užtikrinti, kad visos įmonės ES mokėtų teisingą mokesčių dalį“. Šis pasiūlymas atitinka šiuos tikslus.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Šia direktyva iš dalies keičiama PVM direktyva remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsniu. Tuo straipsniu nustatyta, kad Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, vieningai priima nuostatas, kuriomis siekiama suderinti valstybių narių taisykles netiesioginio apmokestinimo srityje.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Ši iniciatyva atitinka subsidiarumo principą. Kadangi reikia keisti PVM direktyvą, valstybės narės pačios negali pasiekti šios iniciatyvos tikslų. Todėl Komisija, kuri yra atsakinga už sklandaus bendrosios rinkos veikimo užtikrinimą ir bendrų ES interesų rėmimą, turi pasiūlyti veiksmus padėčiai pagerinti.
Be to, šiuo pasiūlymu siekiama patobulinti IOSS, kuria bendrai naudojasi visos valstybės narės kaip PVM deklaravimo ir mokėjimo supaprastinimo priemone, veikimą. Todėl dėl nekoordinuotų ir nenuoseklių nacionalinių veiksmų galėtų būti iškraipyta prekyba. Per tikslines konsultacijas įmonės šiuo klausimu pareiškė pageidaujančios, kad PVM taisyklės būtų vienodai taikomos ES lygmeniu ir jos neturėtų laikytis skirtingų ataskaitų teikimo ar registravimosi prievolių nacionaliniu lygmeniu. Kalbant apie PVM surinkimą ir kontrolę, PVM surinkimo atotrūkio mastas ir tęstinumas aiškiai rodo, kad siekiant kovoti su sukčiavimu PVM nacionalinių priemonių nepakanka .
•Proporcingumo principas
Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą ir juo neviršijama to, kas būtina Sutartyse nustatytiems tikslams, visų pirma tikslui užtikrinti sklandų bendrosios rinkos veikimą, pasiekti.
Atitiktį proporcingumo principui užtikrina tai, kad šia iniciatyva remiamas veiksmingesnis ir tvirtesnis bendros registracijos PVM tikslais principas, kuris netrukdo vykdyti nacionalinių registravimosi PVM tikslais procedūrų. Iniciatyvoje daugiausia dėmesio skiriama platesniam IOSS sistemos ir tvarkos dėl tiekėju laikomo asmens taikymui, siekiant dar labiau sumažinti atvejų, kai prekiautojas, vykdantis nuotolinę prekybą importuojamomis prekėmis per prekyvietę arba savarankiškai, privalo užsiregistruoti PVM mokėtoju kitose valstybėse narėse, kuriose jis nėra įsisteigęs, ir tiekia importuojamas prekes, skaičių.
ES masto PVM mokėtojų registracijos tvarkymo sistema yra proporcinga, nes dėl jos bendrosios rinkos veikimas taps tvaresnis. Būtinybė kelis kartus registruotis ES dėl savo pobūdžio gali būti panaikinta tik pateikus pasiūlymą iš dalies pakeisti PVM direktyvą.
•Priemonės pasirinkimas
Šiuo pasiūlymu reikalaujama iš dalies pakeisti Direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva).
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas
Dokumentų rinkinys dėl e. prekybai taikomo PVM pradėtas taikyti 2021 m. liepos 1 d. ir juo padaryta keletas PVM taisyklių, kuriomis reglamentuojamas įmonių ir vartotojų (B2C) tarpvalstybinės e. prekybos veiklos apmokestinimas ES, pakeitimų.
Komisija atliko dokumentų rinkinio dėl e. prekybai taikomo PVM taikymo per pirmuosius šešis mėnesius ex post vertinimą. Pirminiai rezultatai teikia daug vilčių ir rodo, kad naujos priemonės yra sėkmingos. Kalbant apie importą, vertinant pirminius rezultatus matyti, kad per pirmuosius šešis mėnesius buvo surinkta apytikriai 2 mlrd. EUR PVM suma (tai sudaro apie 4 mlrd. EUR per metus), konkrečiai susijusi su mažos vertės siuntų, kurių vidinė vertė neviršija 150 EUR, importu. Iš 2 mlrd. EUR PVM sumos, surinktos per pirmuosius šešis mėnesius už mažos vertės prekių importą, beveik 1,1 mlrd. EUR buvo surinkta pagal IOSS. Šie skaičiai rodo, kad IOSS tapo pagrindine PVM deklaravimo ir mokėjimo už nuotolinę prekybą importuojamomis prekėmis supaprastinimo priemone.
Dokumentų rinkinio įgyvendinimas taip pat padėjo kovoti su sukčiavimu PVM. Iš muitinės duomenų analizės matyti, kad aštuoni pagrindiniai IOSS registruoti prekiautojai sudarė apytikriai 91 proc. visų importo į ES sandorių, deklaruotų per IOSS. Ši statistika teikia daug vilčių, nes iš jos matyti, kokį poveikį nauja nuostata dėl numatomo prekyviečių statuso turi reikalavimų laikymuisi, mat šio labai nedidelio skaičiaus apmokestinamųjų asmenų tolesnių veiksmų ir audito pakanka, kad būtų užtikrintas PVM surinkimas už šios rūšies sandorius.
Šis pasiūlymas parengtas remiantis sėkmingu e. prekybai taikomo PVM dokumentų rinkinio taikymu ir atsižvelgiant į ViDA pasiūlymo užmojus, nes jame numatoma plačiau taikyti tvarką dėl tiekėju laikomo asmens siekiant apimti visą nuotolinę prekybą prekėmis, importuojamomis iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, neatsižvelgiant į jų vertę. Todėl pastangos siekiant užtikrinti PVM prievolių laikymąsi bus dar labiau sutelktos į daug mažesnį skaičių didelių rinkos dalyvių, vykdysiančių didžiąją dalį nuotolinės prekybos į ES importuojamomis prekėmis.
Šia iniciatyva taip pat remiamas bendros registracijos PVM tikslais ES principas, nes laikantis šio principo bus dar labiau sumažintas atvejų, kai apmokestinamasis asmuo turės registruotis PVM mokėtoju, skaičius. Plačiau taikant IOSS kaip supaprastinimo priemonę, taikytiną visai nuotolinei prekybai importuojamomis prekėmis, neatsižvelgiant į jų vertę, taip pat išplečiant specialių procedūrų taikymo sritį įtraukiant tam tikrą prekių siuntų, kurių vertė viršija 150 EUR, importą, apmokestinamiesiems asmenims dar labiau sumažės poreikis registruotis PVM mokėtojais daugiau nei vienoje valstybėje narėje. Be to, plačiau taikant tvarką dėl tiekėju laikomo asmens, apmokestinamieji asmenys, vykdantys nuotolinę prekybą į ES importuojamomis prekėmis per prekyvietes, nebeturės registruotis PVM mokėtojais už tokį prekių tiekimą, jei siuntos vidinė vertė viršija 150 EUR. Vietoj to prekyvietė, kuri veikia kaip tiekėju laikomas asmuo, turės deklaruoti ir pervesti mokėtiną PVM už tas tiekiamas prekes per išplėstą IOSS sistemą, kuria prekyvietės privalės naudotis pagal ViDA pasiūlymą.
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
2022 m. sausio 22 d. Komisija pradėjo atviras viešas konsultacijas, kurios vyko iki 2022 m. gegužės 5 d. Šios viešos konsultacijos pradėtos pateikus kvietimą teikti informaciją. Viešos konsultacijos vyko naudojant specialų 71 klausimo klausimyną. Vykstant konsultacijoms, plačioji visuomenė ir visos pagrindinės suinteresuotosios šalys, įskaitant įmones, buvo pakviesti pareikšti savo nuomonę dėl trijų pagrindinių sričių, kurioms taikoma ViDA iniciatyva, t. y. i) skaitmeninių ataskaitų teikimo reikalavimų ir elektroninių sąskaitų faktūrų teikimo; ii) PVM taikymo platformų ekonomikai; iii) bendros registracijos PVM tikslais naudojimo. Iš viso gauti 193 atsakymai iš 22 valstybių narių ir 5 ES nepriklausančių šalių. Respondentams taip pat buvo leista įkelti pozicijos dokumentus.
Keli viešų konsultacijų respondentai išreiškė nuomonę, kad IOSS taikymo sritis taip pat turėtų būti išplėsta panaikinant 150 EUR ribą, kad būtų galima supaprastinti PVM, taikomo nuotolinei prekybai importuojamomis prekėmis, kurių vertė viršija tą sumą, deklaravimo ir pervedimo procesą. Taip pat, panaikinus 150 EUR ribą sumažės poreikis registruotis skirtingose valstybėse narėse, o tai turės akivaizdžios naudos įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), nes joms bus paprasčiau laikytis PVM prievolių ir plėsti bei auginti savo verslą visoje ES.
Daugiau nei 80 proc. atvirose viešose konsultacijose dalyvavusių respondentų laikėsi nuomonės, kad dėl sudėtingo registravimosi PVM mokėtojais reikalavimų laikymosi proceso didėja sukčiavimo ir reikalavimų nesilaikymo mastas, o mokesčių mokėtojai vengia tam tikrų rinkų ar sandorių, nes nepageidauja registruotis PVM mokėtoju keliose valstybėse narėse.
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Komisija rėmėsi išorės rangovo analize, parengta atliekant tyrimą „PVM skaitmeniniame amžiuje“.
Tyrimu siekta įvertinti, pirma, dabartinę padėtį, susijusią su skaitmeninių ataskaitų teikimo reikalavimais ir platformų ekonomikos apmokestinimo PVM tvarka, bendra registracija PVM tikslais ir IOSS. Antra, juo siekta įvertinti įvairių galimų politikos iniciatyvų poveikį šiose srityse. Šiame tyrime konkrečiai nagrinėta galimybė panaikinti per IOSS deklaruotoms prekėms taikomą 150 EUR ribą. Tyrime pažymėta, kad nuotolinės prekybos importuojamomis prekėmis, kurių vertė viršija 150 EUR, ir nuotolinės prekybos akcizais apmokestinamomis prekėmis sandoriai vyrauja visų pirma e. prekyboje. Nuotolinė prekyba prekėmis, kurių vertė viršija 150 EUR, ir akcizais apmokestinamomis prekėmis, importuojamomis iš trečiųjų šalių ir (arba) teritorijų, sudaro apie 10–20 proc. visos nuotolinės elektroninės prekybos ES vertės, kaip pažymėta per tikslines konsultacijas.
Be to, Komisija pasinaudojo kito išorės rangovo atlikta analize, atlikdama tyrimą „Integruota ir novatoriška ES taisyklių, kuriomis reglamentuojami e. prekybos sandoriai iš trečiųjų šalių, peržiūra muitų ir mokesčių požiūriu“. Tyrime atsižvelgiama į Muitinės veiksmų plano 9 veiksmą, kuriuo Komisija stengėsi išnagrinėti e. prekybos poveikį muitų surinkimui ir vienodų sąlygų ES veiklos vykdytojams užtikrinimui, įskaitant galimą muitų surinkimo tvarką pagal naują PVM surinkimo metodą pagal IOSS. Tyrime buvo įvertintos galimos pasekmės pakeitus atleidimo nuo muitų ribą prekėms, kurių vertė nesiekia 150 EUR, ir padaryta išvada, kad panaikinus tokią ribą pajamos padidėtų daugiausiai ir būtų labiausiai suvienodintos sąlygos užsienio pardavėjams ir vidaus rinkai. Be to, taip būtų pašalinta galimybė sukčiauti arba vengti mokėti muitus, atsirandanti dėl siuntų suskaidymo, ir sumažėtų paskatos nustatyti mažesnę prekių vertę.
•Poveikio vertinimas
2022 m. birželio 22 d. Reglamentavimo patikros valdybos išnagrinėtas ViDA pasiūlymo poveikio vertinimas sulaukė teigiamos nuomonės. Valdyba rekomendavo pateikti daugiau informacijos, kad būtų geriau aprašytos modeliavimo metodikos ir išsamiau paaiškintos galimybės. Todėl poveikio vertinimas buvo iš dalies pakeistas, įtraukiant valstybių narių ir sektorių perspektyvas platformų ekonomikoje, buvo išsamiai aprašyta ekonometrinė analizė ir (arba) metodai, naudoti modeliavimo tikslais, ir pateikta išsami informacija apie skaitmeninių ataskaitų teikimo reikalavimų (SATR), susijusių su galimybėmis, struktūrą.
Prie ViDA pasiūlymo pridėtame poveikio vertinime išnagrinėtos kelios politikos galimybės. Registracijos PVM tikslais požiūriu, poveikio vertinime išnagrinėtos trys konkrečios politikos galimybės, įskaitant papildomas galimybes, konkrečiai susijusias su IOSS naudojimu ir taikymo sritimi. Trijose su IOSS susijusiose politikos galimybėse daugiausia dėmesio skiriama dabartinės padėties išlaikymui, prievolės naudotis IOSS skirtingiems tiekėjams nustatymui (nustatant tam tikrą ribą arba jos netaikant) ir 150 EUR ribos, taikomos naudojantis IOSS, panaikinimui. Šios trys su IOSS susijusios galimybės buvo suskirstytos į platesnio masto politinius metodus, taip pat įtraukiant kitas galimybes, susijusias su skaitmeninių ataskaitų teikimo reikalavimais (SATR), platformų ekonomika ir kitomis iniciatyvomis, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti PVM mokėtojų registravimą siekiant bendro tikslo – bendros registracijos PVM tikslais ES. Iš viso į poveikio vertinimą buvo įtraukti penki platesnio masto politikos metodai, iš kurių du apėmė IOSS pakeitimus, t. y. pagal griežtesnį metodą ir maksimalų metodą. Pagal pirmąjį metodą buvo numatyta galimybė nustatyti prievolę naudotis IOSS, o pagal antrąjį – galimybė nustatyti prievolę naudotis IOSS, kartu panaikinant 150 EUR ribą, taikomą naudojantis IOSS.
Poveikio vertinime pabrėžiama, kad svarbu spręsti PVM sistemos klausimą administruojant ir renkant PVM už nuotolinę prekybą importuojamomis prekėmis. Iš tiesų, apskaičiuota, kad 2020 m. 27 ES valstybėse narėse pinigų srautai vykdant nuotolinę prekybą importuojamomis prekėmis sudarė 29 mlrd. EUR. Be to, suinteresuotosios šalys nurodė, kad didelės dalies (maždaug 10–20 proc.) prekių, kuriomis prekiaujama vykdant nuotolinę prekybą importuojamomis prekėmis, vertė viršijo 150 EUR ribą, todėl šiuo metu jos neatitinka IOSS reikalavimų. Pasirinkus galimybę panaikinti 150 EUR ribą, IOSS būtų galima taikyti didesnės vertės prekėms, todėl ji galėtų būti naudingesnė nuotolinės prekybos importuojamomis prekėmis pardavėjams, kurių bent dalies prekių, kuriomis prekiaujama vykdant nuotolinę prekybą importuojamomis prekėmis, vertė yra didesnė nei dabartinė riba. Poveikio vertinime pripažįstama, kad panaikinus 150 EUR ribą, įmonėms sumažėtų administracinė našta ir išlaidos, susijusios su registracija PVM mokėtojais, nes kai kurios įmonės nebebūtų įpareigotos registruotis paskirties valstybėje narėje, taigi sumažėtų joms tenkanti mokestinė našta.
Buvo nustatyta, kad galima plačiai taikyti tiek maksimalų, tiek griežtesnį metodus, taigi tikėtina ir didžiausia galima nauda. Pavyzdžiui, registracijos PVM tikslais požiūriu, kur daugiau dėmesio skiriama didelių administracinių ir PVM prievolių laikymosi išlaidų klausimui, papildomos galimybės dėl OSS ir IOSS taikymo iš esmės skiriasi atvejų, kai reikia spręsti kelių registracijų PVM tikslais klausimą, aprėptimi.
Galiausiai į poveikio vertinimą įtraukta analizė parodė, kad geriausia pusiausvyra, susijusi su politikos galimybėmis veiksmingumo, proporcingumo ir subsidiarumo požiūriu, būtų pasiekta taikant griežtesnį metodą. Griežtesnis metodas apima SATR nustatymą ES lygmeniu, tiekėju laikomo asmens nuostatą trumpalaikės būsto nuomos ir keleivių vežimo paslaugų sektoriuose ir didesnio OSS išplėtimo, atvirkštinio apmokestinimo bei platformoms privalomos IOSS derinį.
Pagal maksimalų metodą buvo siūloma panaikinti 150 EUR ribą, tačiau dėl to, kad ji yra glaudžiai susijusi su muito apskaičiavimu, tai nebuvo laikoma veiksmingiausia ViDA pasiūlymo galimybe. Poveikio vertinime pripažįstama, kad įmonės pritaria pakeitimui, susijusiam su IOSS išplėtimu įtraukiant nuotolinę prekybą importuojamomis prekėmis, kurių vertė viršija 150 EUR. Todėl 150 EUR ribos panaikinimo klausimas aptariamas šiame pasiūlyme kartu atliekant išsamią atitinkamų muitinės taisyklių peržiūrą.
Tikimasi, kad 2023–2032 m. panaikinus registracijos PVM tikslais prievoles bus sutaupyta 8,7 mlrd. EUR. Taip pat tikimasi naudos aplinkos, socialinėje ir verslo automatizavimo srityse bei naudos, susijusios su vidaus rinkos veikimu (vienodesnės sąlygos) ir mokesčių kontrolės veiksmingumu.
Poveikio vertinimo ataskaita ir jos priedai, santrauka ir Valdybos nuomonė dėl poveikio vertinimo pateikiami portalo „Išsakykite savo nuomonę“ konsultacijų puslapyje:
https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/13186-VAT-in-the-digital-age_lt
.
Muitų sąjungos reformos poveikio vertinimo ataskaitoje taip pat nustatyta, kad per mažos vertės nustatymas yra problema. Nustačius pernelyg mažą prekių vertę deklaruojama mažesnė nei jų teisinga muitinė vertė, todėl bazinė vertė, nuo kurios skaičiuojami muitai ir PVM, yra mažesnė. Laikoma, kad mažesnės vertės nustatymas aktualesnis toms prekių kategorijoms, kurioms taikomi muitai. Tačiau 2016 m. bendrovės „Copenhagen Economics“ atliktame tyrime apskaičiuota, kad PVM tikslais nustatoma mažesnė vertė apie 65 proc. e. prekybos prekių siuntų, nepaisant atleidimo nuo muito. Taip pat būta atvejų, kai tam tikrų kategorijų prekių vertė buvo sistemingai mažinama, dėl to buvo prarasta daug muitų pajamų.
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Šis pasiūlymas grindžiamas ViDA pasiūlymu, kuris yra REFIT iniciatyva, kuria siekiama modernizuoti dabartines PVM taisykles ir atsižvelgti į skaitmeninių technologijų teikiamas galimybes. Tikimasi, kad pasiūlymu bus sustiprinta bendroji rinka ir geriau vykdomas mokesčių, taikomų nuotolinei prekybai importuojamomis prekėmis, surinkimas. Todėl įgyvendinus šį pasiūlymą bus užtikrintos tvarios pajamos atsigavimo po COVID-19 pandemijos laikotarpiu.
Tikimasi, kad priėmus pasiūlymą nuotolinę prekybą importuojamomis prekėmis vykdančios įmonės gaus grynosios naudos. Apskritai šiuo pasiūlymu bus dar labiau sustiprinta bendros registracijos PVM tikslais koncepcija, kuria bus remiamas principas „kiek plius, tiek minus“ ar net siekiama daugiau pereinant prie principo „vienas plius, keli minus“, atsižvelgiant į daugkartinio registravimosi prievoles, kurios gali būti taikomos nuotolinei prekybai importuojamomis prekėmis, kurių vertė viršija 150 EUR.
Šis pasiūlymas grindžiamas bendros registracijos PVM tikslais ES principu ir tikimasi, kad juo bus dar labiau sumažintas daugkartinio registravimosi kitose valstybėse narėse poreikis. Tokiu būdu bus sumažinta administracinė našta ir susijusios išlaidos įmonėms, vykdančioms nuotolinę prekybą importuojamomis prekėmis, kurių vertė viršija 150 EUR.
Ateičiai tinkamo reglamentavimo platforma įtraukė iniciatyvą „PVM skaitmeniniame amžiuje“ į savo 2022 m. metinę darbo programą, pripažindama jos potencialą sumažinti administracinę naštą politikos srityje. Šis pasiūlymas taip pat grindžiamas pagrindiniais ViDA pasiūlyme nustatytais tikslais toliau mažinant administracinę naštą ir išlaidas, susijusias su PVM prievolių laikymusi.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Tikimasi, kad įgyvendinus šį pasiūlymą padidės valstybių narių PVM pajamos, nes bus efektyviau vykdomas PVM surinkimas, daugiausia reikalavimų laikymosi pastangų skiriant mažesniam iš esmės reikalavimus atitinkančių apmokestinamųjų asmenų skaičiui. IOSS sistemos išplėtimas, kad ji apimtų visą nuotolinę prekybą importuojamomis prekėmis, išskyrus akcizais apmokestinamus produktus, padės sumažinti administracinę naštą ir išlaidas, susijusias su registracija iš PVM tikslais ir jos kontrole. Plačiau taikant tiekėju laikomo asmens taisyklę, IOSS ir specialias procedūras, mokesčių administratoriams turėtų tekti atitinkamai mažesnis neįsisteigusių apmokestinamųjų asmenų pateiktų registracijos prašymų skaičius. Todėl įgyvendinus šį pasiūlymą bus sumažintos valstybių narių administracinės išlaidos, susijusios su prekiautojų, vykdančių nuotolinę prekybą į ES importuojamomis prekėmis, kurių vertė viršija 150 EUR, registravimu, nes tokie prekiautojai dabar galės deklaruoti ir pervesti mokėtiną PVM už tokias tiekiamas prekes pagal IOSS sistemą, todėl jiems nebereikės registruotis PVM mokėtojais už tas tiekiamas prekes keliose valstybėse narėse.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
PVM komitetas, t. y. Patariamasis pridėtinės vertės mokesčio komitetas, kurio veikloje dalyvauja visų valstybių narių atstovai ir kuriam pirmininkauja Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato (TAXUD) pareigūnai, stebės, aptars bei išaiškins galimus naujų teisės aktų aiškinimo valstybėse narėse klausimus.
Administracinio bendradarbiavimo nuolatinis komitetas (ABNK) nagrinės galimus valstybių narių administracinio bendradarbiavimo klausimus, kylančius dėl naujų nuostatų, įtrauktų į šį pasiūlymą.
Be to, Komisija stebės ir vertins, ar ši iniciatyva tinkamai įgyvendinama siekiant jos tikslų.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
Šį pasiūlymą sudaro trys pagrindiniai elementai. Pirma, siūloma plačiau taikyti tiekėju laikomo asmens taisyklę, kuri šiuo metu taikoma tik nuotolinei prekybai importuojamomis prekėmis, kurių vertė neviršija 150 EUR, kad ji būtų taikoma visai nuotolinei prekybai prekėmis, importuojamomis iš trečiosios teritorijos ar trečiosios šalies. Tiekėju laikomo asmens taisyklė išplečiama Tarybos direktyvos 2006/112/EB 14a straipsnio 1 dalyje išbraukiant nuorodą į 150 EUR ribą. Išplėtus tiekėju laikomo asmens taisyklės taikymo sritį apimama visa nuotolinė prekyba į ES importuojamomis prekėmis, kuriai sudaromos palankesnės sąlygos naudojant elektroninę sąsają, neatsižvelgiant į vidinę siuntos vertę.
Antra, siūloma plačiau taikyti IOSS, kuri šiuo metu taikoma tik nuotolinei prekybai importuojamomis prekėmis siuntose, kurių vidinė vertė neviršija 150 EUR, kad ji apimtų visą nuotolinę prekybą importuojamomis prekėmis, neatsižvelgiant į jų vertę. Tačiau ši schema nebūtų taikoma akcizais apmokestinamiems produktams. Platesnis IOSS taikymas padėtų patobulinti bendros registracijos PVM tikslais ES koncepciją, nes dar labiau sumažėtų atvejų, kai apmokestinamasis asmuo privalo registruotis PVM mokėtoju kitoje valstybėje narėje, skaičius. IOSS taikymo sritis išplečiama Tarybos direktyvos 2006/112/EB 369l straipsnio pirmoje pastraipoje išbraukiant nuorodą į 150 EUR ribą.
Trečia, įgyvendinus pasiūlymą Tarybos direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 7 skyriuje nustatytos specialios procedūros, kurios šiuo metu taikomos tik reikalavimus atitinkančioms importuojamoms prekėms, kurių vidinė vertė neviršija 150 EUR, būtų taikomos ir visoms reikalavimus atitinkančioms prekėms. Tačiau šios procedūros nebūtų taikomos akcizais apmokestinamiems produktams. Platesnis specialių procedūrų taikymas padėtų patobulinti bendros registracijos PVM tikslais ES koncepciją, nes dar labiau sumažėtų atvejų, kai apmokestinamasis asmuo privalo registruotis PVM mokėtoju kitoje valstybėje narėje, skaičius. Todėl Tarybos direktyvos 2006/112/EB 369y straipsnis iš dalies keičiamas išbraukiant nuorodą į 150 EUR ribą.
2023/0158 (CNS)
Pasiūlymas
TARYBOS DIREKTYVA
kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl PVM taisyklių, susijusių su apmokestinamaisiais asmenimis, sudarančiais sąlygas nuotolinei prekybai importuojamomis prekėmis, dėl specialios schemos, skirtos nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, taikymo ir dėl specialių importo PVM deklaravimo ir mokėjimo procedūrų
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 113 straipsnį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,
atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,
laikydamasi specialiosios teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)Tarybos direktyvos 2006/112/EB 14a straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka dėl tiekėju laikomo asmens. Pagal tą straipsnį, kai apmokestinamasis asmuo, naudodamas elektroninę sąsają, sudaro sąlygas nuotolinei prekybai importuojamomis prekėmis iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, tas apmokestinamasis asmuo yra laikomas tų prekių tiekėju;
(2)šiuo metu tvarka dėl tiekėju laikomo asmens taikoma tik nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių siuntose, kurių vidinė vertė neviršija 150 EUR. Siekiant sumažinti PVM prievolių laikymosi naštą prekybininkams, prekiaujantiems per elektronines sąsajas, pvz., prekyvietes, ir remti bendrą registraciją pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tikslais Sąjungoje, 150 EUR riba turėtų būti išbraukta. Todėl tvarka dėl tiekėju laikomo asmens turėtų būti taikoma visai nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių į Sąjungą, neatsižvelgiant į jų vertę;
(3)Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje nustatyta speciali schema, skirta nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, vadinama vieno langelio principu veikianti importo sistema (IOSS). Apmokestinamieji asmenys, kurie nusprendžia užsiregistruoti IOSS sistemoje, neprivalo registruotis PVM mokėtojais kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje vykdomas jų reikalavimus atitinkantis prekių tiekimas vartotojams. Vietoj to pagal IOSS sistemą už šias prekes mokėtinas PVM gali būti deklaruojamas ir mokamas vienoje valstybėje narėje. Kita vertus, specialiai schemai skirta IOSS taikoma tik nuotolinei prekybai importuojamomis prekėmis siuntose, kurių vidinė vertė neviršija 150 EUR. Siekiant įgyvendinti bendros registracijos PVM tikslais Sąjungoje tikslą, 150 EUR riba turėtų būti išbraukta, kad apmokestinamieji asmenys, vykdantys nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių į Sąjungą importuojamomis prekėmis, kurių vertė viršija 150 EUR, nebūtų įpareigoti registruotis importo PVM mokėtojais kiekvienoje prekių paskirties valstybėje narėje;
(4)Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 7 skyriuje nustatyta specialios importo PVM deklaravimo ir mokėjimo procedūros. Įvykdžius tam tikras sąlygas, taikant specialias procedūras pašto paslaugų teikėjams, skubių siuntų vežėjams, muitinės tarpininkams ir kitiems ekonominės veiklos vykdytojams, kurie kliento vardu pildo muitinės importo deklaracijas, sudaromos sąlygos kas mėnesį deklaruoti ir pervesti už tokio pobūdžio importą surinktą PVM. Specialios procedūros taikomos tik importuojamoms prekėms siuntose, kurių vidinė vertė neviršija 150 EUR, išskyrus akcizais apmokestinamus produktus. Todėl, siekiant sumažinti PVM prievolių laikymosi naštą ir išlaidas, susijusias su importuojamomis prekėmis siuntose, kurių vidinė vertė viršija 150 EUR, 150 EUR riba turėtų būti išbraukta;
(5)pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie savo perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamas direktyvos nuostatų ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių tarpusavio ryšys. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;
(6)šios direktyvos tikslą – paspartinti bendros registracijos PVM tikslais Sąjungoje koncepcijos įgyvendinimą, galima pasiekti tik Sąjungos lygmeniu, todėl laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;
(7)todėl Direktyva 2006/112/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyvos 2006/112/EB pakeitimai
Direktyva 2006/112/EB iš dalies keičiama taip:
1)14a straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1.
Jei apmokestinamasis asmuo, naudodamas elektroninę sąsają, pavyzdžiui, prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, sudaro sąlygas nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, laikoma, kad tas apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia tas prekes.“;
2)369l straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Taikant šį skirsnį, nuotolinė prekyba prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, neapima akcizais apmokestinamų produktų.“;
3)369y straipsnis pakeičiamas taip:
„369y straipsnis
Jei importuojamų prekių, išskyrus akcizais apmokestinamus produktus, atveju netaikoma 6 skyriaus 4 skirsnyje nurodyta speciali schema, importo valstybė narė leidžia asmeniui, kuris pateikia prekes Bendrijos teritorijoje esančiai muitinei asmens, kuriam skirtos prekės, vardu, naudotis specialiomis importo PVM, taikomo prekėms, kurių siuntimas ar gabenimas baigiasi toje valstybėje narėje, deklaravimo ir mokėjimo procedūromis.“
2 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1.Valstybės narės ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Tas nuostatas jos taiko nuo 2028 m. kovo 1 d.
Priimdamos šias nuostatas, valstybės narės daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
3 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
4 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė
